Civilinė byla Nr. e2A-795-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00975-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo panaikinimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maistulis“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir perkančioji organizacija) sprendimas, kuriuo ieškovės pasiūlymas viešajame pirkime „Maisto produktų (perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – Pirkimas) (I Pirkimo dalyje) atmestas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą atsakovės Pirkime. Perkančioji organizacija paprašė paaiškinti/patikslinti pasiūlymą dėl Techninės specifikacijos 2 pozicijoje „Džiovinti bananų gabaliukai“ 7 ir 8 stulpeliuose nurodytų reikšmių. Ieškovė 7 stulpelyje aiškiai nurodė, kad siūloma prekė atitinka 3 stulpelyje nustatytus reikalavimus, 8 stulpelyje nurodė produkto gamintoją ir pavadinimą „Bananų traškučiai“. Perkančioji organizacija paprašė pateikti gamintojų paaiškinimus apie gaminamos prekės „Bananų tarškučiai“ gamybos būdą, sudėtį, detaliai nurodant visas sudedamąsias dalis, taip pat nurodyti ar jie atitinka Techninės specifikacijos 3 stulpelyje nustatytus reikalavimus (yra džiovinti, minkšti bananų gabaliukai ar nepjaustyti bananai). Ieškovė pateikė gamintojos UAB „Alvas ir Ko“ paaiškinimą, kad jų asortimente yra prekės, atitinkančios Pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus dėl džiovintų bananų gabaliukų, džiovintų bananų sertifikatą, patikslintą Pirkimo sąlygų 4 priedą (patikslintas gamintojas).
3. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 6.16.3 punktu, atmetė ieškovės pasiūlymą I Pirkimo dalyje, nes 2 pozicijoje nurodyta prekė – bananų traškučiai, neatitinka Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų: Techninės specifikacijos 2 stulpelyje nurodyta prekė – džiovinti bananų gabaliukai, ir 3 stulpelyje nurodyti reikalavimai produktui – džiovinti bananų gabaliukai ar nepjaustyti bananai, minkšti.
4. UAB „Maistulis“ Pirkime pasiūlė džiovintus bananų gabaliukus (ne žemesnės kaip I klasės; džiovinti bananų gabaliukai ar nepjaustyti bananai, minkšti), kurių pavadinimas yra „Bananų traškučiai“, kuriuos tokiu pavadinimu ir pristatytų Pirkimo laimėjimo atveju.
5. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos lentelės 2 stulpelis pavadintas „Maisto produkto pavadinimas ir nomenklatūrinis numeris (kodas)“, 8 stulpelis pavadintas „Siūlomo produkto gamintojas, pavadinimas. Tiekėjas nurodo siūlomo produkto gamintoją ir produkto pavadinimą“. Reikalavimas Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos lentelės 8 stulpelyje nurodyti produkto pavadinimą patvirtina, kad siūlomo produkto pavadinimas neturi sutapti su Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos lentelės 2 stulpelyje nurodytu pavadinimu.
6. Pirkimo sąlygų reikalavimas nurodyti siūlomų produktų pavadinimus, išskiriant tik džiovintus bananus ir razinas, nors, pavyzdžiui, džiovinti abrikosai, datulės ar slyvos taip pat gali būti (yra) gaminami su konkrečiais pavadinimais, turi būti vertinamas atsižvelgiant ir į Pirkimo sąlygų Pagrindinės sutarties 21 punktą, kuris suteikia galimybę sutarties vykdymo metu pristatyti kitų, nei nurodyta Techninėje specifikacijoje, gamintojų ar pavadinimų prekes. Todėl keltinas klausimas dėl reikalavimo pasiūlyme nurodyti siūlomos prekės pavadinimą pagrįstumo / proporcingumo ir įtakos vertinat pasiūlymų atitikimą Techninės specifikacijos reikalavimams.
7. Neaišku, koks atsakovės nustatytų Pirkimo sąlygų reikalavimo dėl prekės pavadinimo tikslas aukščiau minėto proporcingumo principo kontekste, kai rinkoje yra tiekėjų, kurie prekiauja nefasuotais gaminiais be pavadinimo. Tokiu atveju, jie negalėtų dalyvauti šiame Pirkime, nes negalėtų užpildyti Pirkimo Techninės specifikacijos, nurodant reikalaujamą pavadinimą. Pirkimo Techninėje specifikacijoje nenurodžius prekės pavadinimo, pasiūlymas būtų atmestas.
8. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad nors tokią prekę nebuvo siekiama įsigyti Pirkimu ir ji nebuvo numatyta Pirkimo sąlygose, ieškovė I Pirkimo dalyje pasiūlyme 2 pozicijoje pasiūlė prekę pavadinimu „Bananų traškučiai“.
I Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 2 pozicijoje nurodyta, ir, atitinkamai, tiekėjai turėjo pasiūlyti kitą prekę – džiovintus bananų gabaliukus (2 stulpelis). Toje pačioje pozicijoje šiai prekei nustatyti tokie reikalavimai – „džiovinti bananų gabaliukai ar nepjaustyti bananai, minkšti“
(3 stulpelis) ir išfasavimas – „ne daugiau kaip 1 kg“ (4 stulpelis). Ieškovė pasiūlė akivaizdžiai ne tokį produktą, kurio buvo reikalaujama Pirkimo dokumentuose.
9. Tam, kad galėtų įsitikinti, ar ieškovės pasiūlyta prekė – bananų traškučiai – atitinka I Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 2 pozicijos reikalavimus, atsakovė paprašė ieškovės nurodyti pasiūlytų bananų traškučių sudėtį ir gamybos būdą. Tačiau ieškovė pateikė patikslintą pasiūlymą (Pirkimo dokumentų 4 priedą), kuriame, be kita ko, patikslintas 2 pozicijos 8 stulpelis, nurodant jau nebe du gamintojus, o vieną, bei dar kartą nurodant, kad ieškovė siūlo šio gamintojo gaminį pavadinimu „Bananų traškučiai“. Taip pat ieškovė pateikė ne jos pasiūlyme nurodytos prekės – bananų traškučių, o kitos prekės – džiovintų bananų – specifikacijos sertifikatą. Kartu su juo taip pat pateikti gamintojos UAB „Alvas ir Ko“ paaiškinimai apie kitą gamintojos asortimente esančią prekę (kuri, perkančiosios organizacijos preliminariu vertinimu, būtų atitikusi Pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau ieškovė pasiūlyme jos nepasiūlė). Todėl atsakovė neturėjo jokio teisėto pagrindo spręsti, kad ieškovės pasiūlyta prekė – bananų traškučiai – savo savybėmis atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus ir vaikų mitybą reglamentuojančius teisės aktus.
10. Ieškovės teiginiai yra ne tik nepagrįsti, bet ir paprasčiausiai nelogiški, kadangi „Bananų traškučiai“ niekaip negali būti „džiovintų bananų gabaliukų“ pavadinimas. Šie maisto produktai yra absoliučiai skirtingi. Ieškovei kreipusis į gamintoją, UAB „Alvas ir Ko“ pabrėžė, jog džiovinti bananai yra džiovinti ir jie negali būti vadinami bananų traškučiais. Taigi, dėl „bananų traškučių“ ir „džiovintų bananų“ skirtingo paruošimo būdo ir, atitinkamai, skirtingų maistinių ir kitų savybių, šie produktai išties negali būti laikomi nei vienas kitą pakeičiančiais, nei, juo labiau, tapačiais. Todėl ieškovės teiginiai, jog ji neva siūlė džiovintus bananų gabaliukus, tačiau juos pavadino bananų traškučiais, akivaizdžiai neatitinka realybės.
11. Ieškovės pasiūlyta prekė ne tik yra ne ta, kurios reikalauta Pirkimo dokumentuose, bet ir vadovaujantis Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto 2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-964 „Dėl Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vaikų maitinimo tvarkos aprašas) 19 punktu, negali būti naudojama vaikų maitinimui ugdymo įstaigose.
12. Pirkimo sąlygų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytais terminais ieškovė neskundė, todėl dabar nebeturi galimybės to padaryti. Ieškovės keliamas klausimas dėl Pirkimo sąlygų nėra ir negali būti šios bylos dalykas.
13. Ieškovė vietoj pasiūlyme nurodytų bananų traškučių iš esmės bando pasiūlyti džiovintus bananus. Tokiu būdu tiekėja bando netinkamą pasiūlymą padaryti tinkamu. Tai yra bandymas netinkamą ir Pirkimo dokumentų neatitinkančią prekę pakeisti atitinkančia jau po pasiūlymo pateikimo, atsakovei paprašius patikslinti / paaiškinti pasiūlymą. Tačiau ieškovės „paaiškinimai“, keičiantys pasiūlymą iš esmės, yra neleidžiami. Ieškovės bandymas vieną prekę pakeisti kita būtų esminis pasiūlymo pakeitimas, o tai prieštarautų imperatyviems VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reikalavimams.
14. Ieškovė šiuo metu tiekia įvairių kategorijų maisto produktus darželiams pagal viešojo pirkimo sutartis, sudarytas pagal atskirai (decentralizuotai) vykdytus ir viešai neskelbtus mažos vertės pirkimus. Todėl ji yra suinteresuota esamos padėties (status quo) išsaugojimu darželių atliekamuose maisto produktų pirkimuose, užsitikrinant galimybę sau ir kitiems rinkos dalyviams kuo ilgiau tiekti maisto produktus gerokai aukštesnėmis kainomis nei tos, kuriomis šie produktai būtų tiekiami užbaigus Pirkimą. Todėl siekiant kuo ilgiau vilkinti arba visai nutraukti centralizuotai vykdomus maisto produktų darželiams pirkimus, tiek pati ieškovė, tiek ir kiti rinkos dalyviai (pvz., UAB „Sotėja“), teikia ieškinius ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl neva neteisėtų tokių maisto produktų pirkimų sąlygų ir (ar) atsakovės sprendimų.
15. Ieškovė teismui pateiktame dublike papildomai nurodė, kad UAB „Alvas ir Ko“ prekiauja maisto produktais, kaip žaliavomis, teikia, pavyzdžiui, džiovintus vaisius dideliais kiekiais, o maisto produktų pardavėjai juos išfasuoja pagal savo poreikius. UAB „Maistulis“ pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymo nuostatas yra maisto tvarkymo subjektas (ši sąvoka atitinka sąvoką „maisto verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002). Tai reiškia, kad UAB „Maistulis“ turi teisę fasuoti maisto produktus ir juos ženklinti teisės aktų nustatyta tvarka, ant etikečių nurodydamas ir produkto pavadinimą. Pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus UAB „Maistulis“ įsipareigojo, kad laimėjimo atveju teiks džiovintus, minkštus bananų gabaliukus ar nepjaustytus bananus, kurių pavadinimas „Bananų traškučiai“ (UAB „Maistulis“ etiketėje, kaip fasuotoja, nurodė Džiovintų bananų gabaliukai „Bananų traškučiai“).
16. Maisto prekių pavadinimas nenurodo maisto charakteristikų, kaip, pavyzdžiui, saldainiai „Jūros akmenėliai“, „Karvutė“, „Žąsų kojelės“; sūriai „Liliputas“, „Rambynas“, žuvų mėsos (surimio) gaminys „Krabų lazdelės“ (kuriose nėra krabų mėsos) ir pan.
17. Pirkimo sąlygų reikalavimai, dėl kurių nebuvo pateikta pretenzijų, nebūtinai atitinka VPĮ nuostatas ir principus, taip pat Pirkimo sąlygų neatitikimas VPĮ ir/arba ydingumas gali būti konstatuotas Pirkimo sąlygas taikant (aiškinant) pasiūlymų vertinimo procese. Reikalavimas nurodyti prekės gamintoją laikytinas pertekliniu (neproporcingu), kai „gamintojo“ sąvoka yra apimanti platų ratą maisto tvarkytojų, kurie sutarties vykdymo metu gali keistis (jų nelikti).
18. Teismui pateiktame triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovė „sukūrė“ ir dublike pateikė džiovintų bananų, kurių pavadinimas yra „Bananų traškučiai“, etiketę. Nėra jokio poreikio vertinti ieškovės „sukurtas“ etiketes ir jos dėstomą istoriją apie pačios atliekamą produktų fasavimą ir pavadinimų „priskyrimą“. Apie visa tai ieškovė nebuvo nė užsiminusi pasiūlymų vertinimo metu. Atitinkamai, šios aplinkybės (net jei jos atitiktų tikrovę) nebuvo ir negalėjo būti įvertinti atsakovės atmetant ieškovės pasiūlymą ir jie negali būti vertinami šioje byloje sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo.
19. Ieškovė išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka neskundė Pirkimo sąlygų – nepateikė jokios pretenzijos dėl Pirkimo sąlygų, o dabar VPĮ 102 straipsnyje nustatyti terminai yra seniai praleisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
21. Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo I Pirkimo daliai „Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) Techninės specifikacijos“ 2 eilutėje tiekėjų buvo prašoma nurodyti džiovintų bananų gabaliukų atitiktį nustatytiems reikalavimams (Ne žemesnės kaip I klasės. Džiovinti bananų gabaliukai ar nepjaustyti bananai, minkšti) ir siūlomo produkto gamintoją bei pavadinimą. UAB „Maistulis“, dalyvaudama Pirkime, Techninės specifikacijos 2 pozicijoje pasiūlė produktą pavadinimu „Bananų traškučiai“, nurodė gamintojas UAB „Alvas ir Ko“ ir UAB „Arimex“ bei pažymėjo, kad prekė atitinka jai nustatytus reikalavimus. Tikslindama pasiūlymą, ieškovė Techninės specifikacijos 2 pozicijoje nurodė produktą pavadinimu „Bananų traškučiai“, tačiau iš anksčiau nurodytų gamintojų sąrašo išbraukė UAB „Arimex“, t. y. paliko tik vieną gamintoją – UAB „Alvas ir Ko“. Su patikslintu pasiūlymu ieškovė pateikė UAB „Alvas ir Ko“ paaiškinimą, kad jos asortimente yra prekė „džiovinti bananų gabaliukai“ (džiovinti nepjaustyti bananai), atitinkantys Pirkime pateiktą Techninę specifikaciją, ir džiovintų bananų sertifikatą.
22. Iš byloje esančių UAB „Alvas ir Ko“ 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 19 d. bei 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų turinio teismas nustatė, kad gamintoja savo asortimente turi tiek „džiovintų bananų gabaliukų“, tiek ir „bananų traškučių “, tačiau pagal UAB „Maistulis“ užsakymą tiektų „džiovintų bananų gabaliukus“. Gamintojos asortimente esantys „džiovinti bananų gabaliukai“ ir „bananų traškučiai“ yra absoliučiai skirtingi maisto produktai tiek pagal gaminimo būdą (vienu atveju džiovinami, kitu atveju – verdami riebaluose), tiek pagal sudėtį (vienu atveju bananai ir konservantas, kitu atveju – bananai, kokosų aliejus, cukrus ir kvapioji medžiaga), tiek pagal minkštumą (vienu atveju – drėgmės kiekis yra < 25 %, kitu atveju – < 5 %). Nors ieškovė tvirtina, kad laimėjimo atveju ji įsipareigojo tiekti džiovintus, minkštus bananų gabaliukus ar nepjaustytus bananus, kurių pavadinimas „Bananų traškučiai“ ir kurių tiekimą patvirtino UAB „Alvas ir Ko“, tačiau pati UAB „Alvas ir Ko“ teigia, jog „bananų traškučiai“ niekaip negali būti vadinami „džiovintais“. Aptartų aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, kad UAB „Maistulis“ Pirkimui pasiūlė ne tą prekę, t. y. vietoje džiovintų bananų gabaliukų, pasiūlė bananų traškučius, kurie akivaizdžiai neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų reikalavimų – pasiūlyti ne žemesnės kaip I klasės minkštus džiovintus bananų gabaliukus ar nepjaustytus bananus.
23. Teismas pritarė ieškovei, kad rinkoje yra gausu įvairių gaminių, kurių pavadinimas neturi jokių tiesioginių asociacijų su pačiu gaminiu (saldainiai „Jūros akmenėliai“, „Karvutė“, „Žąsų kojelės“; sūriai „Liliputas“, „Rambynas“ ir pan.), tačiau nagrinėjamu atveju tai nepaneigia fakto, kad „Bananų traškučiai“, esantys UAB „Alvas ir Ko“ asortimente, yra virti riebaluose, t. y. jie nėra džiovinti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-155 „Dėl džiovintų vaisių kokybės reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų Džiovintų vaisių kokybės reikalavimų 4 punkte (džiovinti vaisiai yra saulėje arba dirbtiniu būdu išdžiovinti švieži, prinokę, nesugedę, sulfituoti ar nesulfituoti vaisiai).
24. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos pateiktas pasiūlymas I Pirkimo dalyje atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, t. y. pasiūlytas produktas pavadinimu „Bananų traškučiai“ iš tiesų yra džiovinti bananų gabaliukai, o, nesant galimybės pašalinti nustatytus trūkumus pasiūlymų vertinimo etape, atsakovė pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą.
25. Teismas nesutiko su ieškove, kad reikalavimas pasiūlyme nurodyti siūlomos prekės pavadinimą ir jos gamintoją yra nepagrįstas ir neproporcingas, kadangi pagal šiuos parametrus Pirkimo komisija turi galimybę įvertinti Pirkimo dalyvio siūlomų maisto produktų savybes ir atitiktį nustatytiems reikalavimams, kaip buvo ir šiuo atveju – Pirkimo komisija turėjo galimybę savo iniciatyva užsiklausti konkretų gamintoją dėl jo gaminamo produkto savybių ir atitikties Pirkimo reikalavimams. Pirkimo sąlygos buvo vienodos visiems dalyviams. Pirkimo sąlygų VPĮ nustatytais terminais ieškovė neskundė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Ieškovė UAB „Maistulis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais ieškinyje bei dublike išdėstytais argumentais, apeliantė papildomai nurodė:
26.1. Teismas sprendime, kaip ir atsakovė Pirkimo procedūrų metu, netinkamai vertina UAB „Alvas ir Ko“ pateiktus paaiškinimus. Atsakovė pateikė nekorektiškus klausimus gamintojai dėl džiovintų bananų gabaliukų ir bananų traškučių. Pavyzdžiui, atsakovė klausė UAB „Alvas ir Ko“, „Ar „džiovinti bananai“ gali būti vadinami „bananų traškučiais“, ar jie vadinami tik „džiovintais bananais“?“. Iš klausimo formuluotės visiškai aišku, kad klausiama dėl bananų, kaip maisto produktų, gaminių skirtumų. Nei gamintojas, nei joks kitas maisto tvarkymo subjektas, neatsakytų į tokį klausimą, kad džiovinti bananai ir bananų traškučiai yra tas pats bananų gaminys. Tokie atsakovės klausimai patvirtina, kad atsakovė nesilaiko savo nustatytų Pirkimo sąlygų ir bananų gaminio pavadinimą neteisėtai / nepagrįstai tapatina su prekės pavadinimu.
26.2. Gamintoja UAB „Alvas ir Ko“ savo paaiškinime nurodė informaciją dėl džiovintų bananų gabaliukų (kaip maisto produkto) atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams ir nenurodė jokio prekės pavadinimo, nes gamintoja prekiauja tik šia žaliava ir jokio prekės pavadinimo jai nesuteikia.
26.3. Teismas netinkamai įvertino ieškovės argumentus dėl reikalavimo pasiūlyme nurodyti siūlomos prekės pavadinimą. Prekės pavadinimas gali neturėti nieko bendro su maisto produkto savybėmis ir jų atitiktimi Pirkimo reikalavimams. Pagal prekės pavadinimą Pirkimo komisija neturi objektyvių galimybių nustatyti prekės atitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams.
26.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą (2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-136-11), kurioje kilo ginčas dėl to, kad tiekėjas pasiūlyme dėl maisto produktų pirkimo nenurodė maisto gamintojo ir prekės pavadinimo (nors buvo reikalavimas Pirkimo sąlygose) konstatavo, kad Pirkimo sąlyga pateikti siūlomų rodiklių charakteristikų (nurodyti siūlomo maisto produkto charakteristikas, gamintoją (tiekėją) arba pavadinimą) nėra suformuluota aiškiai, pripažintina kaip nukrypstanti nuo formalių įstatymo reikalavimų, t. y. nesuderinama su VPĮ 24 straipsnio
8 dalimi. Konkurso dalyviui nurodžius maisto produkto charakteristikas, iš esmės nebetenka prasmės gamintojo (tiekėjo) arba pavadinimo nurodymas.
26.5. Atsakovei VPĮ yra priskirta pareiga prekes, paslaugas, darbus įsigyti vykdant viešuosius pirkimus. Atsakovės struktūroje yra Teisės ir konsultavimo skyrius (daugiau nei 20 specialistų), Centrinis viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrius (15 specialistų), kurie yra atitinkamų sričių profesionalai ir advokatų kontoros pasitelkimas šiame konkrečiame ginče yra nepagrįstas.
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstyti analogiški argumentai nekartojami. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
27.1. Apeliantės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl to, kad jos pasiūlytos prekės pavadinimas „neįtiko“ atsakovei bei ne dėl to, kad perkančioji organizacija sutapatino prekės pavadinimą ir prekės savybes. Apeliantė skunde pripažįsta bananų traškučių ir džiovintų bananų gabaliukų skirtingumą. Todėl, suvokdama skirtumus tarp šių produktų, vargu ar apeliantė iš tikrųjų vieną produktą tiesiog nusprendė pavadinti kitu. Labiausiai tikėtina, kad visa tai daroma tik siekiant išvengti neigiamų pasekmių (pasiūlymo atmetimo), kurios kilo apeliantei pasiūlius ne tą prekę ir puikiai suprantant, kad pasiūlymo siaurąja prasme keisti ji jau nebegali.
27.2. Reglamentas Nr. 1169/2011 „Dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams“(toliau – Reglamentas) Europos Sąjungos lygiu nustato informacijos apie maistą teikimo reikalavimus, įskaitant reikalavimus maisto produktų pavadinimui. Reglamento 7 straipsnis imperatyviai nurodo, jog informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, savybių ir t.t. Džiovintų bananų gabaliukų pavadinimas kitu produktu – bananų traškučiais – iš esmės būtų pirkėjų ir vartotojų klaidinimas. Reglamento 17 straipsnis nustato, kad, visų pirma, maisto produkto pavadinimas turi būti jo teisinis pavadinimas. Remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančių „Džiovintų vaisių kokybės reikalavimų“ 16 punktu, džiovintų vaisių „pavadinime turi būti nurodoma: „Džiovinti x“, kur „x“ yra vaisiaus pavadinimas“. Taigi apeliantės pozicija, pagal kurią maisto prekių pavadinimas neva nenurodo maisto prekių charakteristikų, yra visiškai nepagrįsta. Maisto produkto pavadinimas turi atskleisti produkto pobūdį ir jį atskirti nuo kitų maisto produktų, su kuriais jis gali būti supainiojamas.
27.3. Net ir tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme nurodytas gamintojas gamina Pirkimo sąlygas atitinkančią prekę ir ši prekė faktiškai galėtų būti tiekiama perkančiajai organizacijai, tačiau jeigu tiekėjas tokios atitinkančios prekės nenurodė savo pasiūlyme (nurodė kitą prekę), jo pasiūlymas negali būti pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-469/2019). Taigi, net jei apeliantės pasirinktos gamintojos UAB „Alvas ir Ko“ asortimente yra džiovintų bananų ir šie galėtų būti tiekiami darželiams, tai nepaneigia fakto, kad apeliantė savo pasiūlyme nurodė ne šią prekę, o kitą prekę – bananų traškučius, kuri neatitiko Pirkimo reikalavimų.
27.4. Apeliantės keliamas klausimas dėl tariamo Pirkimo sąlygų neteisėtumo nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantės cituojamos teismų praktikos ištraukos išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Vien tai, kad Kauno apygardos teismas sprendime užsiminė apie ginčijamas Pirkimo sąlygas, dar nereiškia, jog Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas buvo laikomas ar gali tapti bylos dalyku. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-858-13611, kuria remiasi ieškovė, buvo priimta ne bendrosios kompetencijos teismo ir joje buvo skundžiamas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų teisėtumo. Bylos faktinės aplinkybės visiškai neatitinka faktinių aplinkybių šioje byloje.
27.5. Apeliantės teiginys dėl tariamai pakankamų atsakovės vidinių pajėgumų yra grindžiamas paviršutiniškai ir išimtinai nuo faktinių aplinkybių atsietu atskirų atsakovės administracijos skyrių darbuotojų skaičiumi. Tačiau šiame kontekste yra svarbus ne tik Kauno miesto savivaldybės administracijos vidinių teisininkų ar viešųjų pirkimų specialistų skaičius, tačiau ir jiems tenkantis krūvis. Teisės ir konsultavimo skyrius atstovauja ne tik Kauno miesto savivaldybės administraciją, bet ir Kauno miesto savivaldybę, kurios abi dalyvauja daugybėje teisminių procesų. Be to, atstovavimas teismuose ir teisminių procesų vedimas yra tik viena iš daugelio atsakovės vidinių teisininkų plačių darbo funkcijų. Tik dalis Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus specialistų dirba su viešaisiais pirkimais. Tiek pagal jiems priskirtas funkcijas, tiek ir atsižvelgiant į kvalifikaciją, atsakovės viešųjų pirkimų specialistai neatstovauja jos teismuose.
27.6. Vadovaujantis apeliantės pozicija, pagal kurią atsakovei advokato pasitelkimas nebuvo būtinas, būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų garantuojama konstitucinė teisė bet kuriam subjektui turėti advokatą. Visiškai atsisakius priteisti atsakovei dėl apeliantės kaltės sukeltas bylinėjimosi išlaidas, būtų paneigta savivaldybės konstitucinė teisė pasinaudoti advokato pagalba ginant savo interesus teisme. Jokie įstatymai nenumato vidinio teisinio personalo turėjimo, kaip pagrindo neatlyginti laimėjusios bylos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Juo labiau, tai nebūtų logiška civiliniuose teisiniuose santykiuose.
27.7. Apeliantės skunde nėra suformuluotas reikalavimas perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamai, palikus sprendimą galioti ta apimtimi, kiek sprendimu ieškinys yra atmestas, nebūtų pagrindo keisti sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantė net ir neteigia, kad bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos nepagrįstai, ji teigia išimtinai tik tai, kad atsakovė apskritai negalėjo pasitelkti advokato.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
2. Bylos duomenimis ieškovė UAB „Maistulis“ pateikė pasiūlymą atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Maisto produktų (perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“
I dalyje „Džiovintų vaisių ir uogų pirkimas“.
3. Perkančioji organizacija, įvertinusi ieškovės pasiūlymą, 2019 m. spalio 28 d. kreipėsi į tiekėją, prašydama patikslinti / paaiškinti pasiūlymą dėl jos siūlomų prekių, nurodytų Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninės specifikacijos 2 pozicijos „Džiovinti bananų gabaliukai“ 7 ir 8 stulpeliuose, nekeičiant pasiūlymo esmės. Kadangi tiekėja Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninės specifikacijos 2 pozicijoje pasiūlė prekę pavadinimu „Bananų traškučiai“, tiekėjos nurodytų gamintojų UAB „Alvas ir Ko“ bei UAB „Arimex“ internetiniuose tinklalapiuose taip pat yra nurodyta prekė bananų traškučiai, perkančioji organizacija prašė tiekėjos pateikti gamintojų paaiškinimus apie gaminamos ir tiekėjos pasiūlymo Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninės specifikacijos 8 stulpelyje siūlomos prekės – bananų traškučių gamybos būdą, sudėtį, detaliai nurodant visas sudedamąsias dalis (gramais) 100 g, taip pat nurodyti, ar pasiūlyta prekė atitinka Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninės specifikacijos 3 stulpelyje nustatytus reikalavimus – yra džiovinti, minkšti bananų gabaliukai ar nepjaustyti bananai. Atsakydama į ieškovės prašymą, ieškovė 2019 m. lapkričio 4 d. pateikė patikslintą Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninę specifikaciją, kurioje patikslino gamintoją (iš gamintojų sąrašo pašalino UAB „Arimex“), gamintojos UAB „Alvas ir Ko“ paaiškinimą, kuriame pastaroji nurodė, jog džiovinti bananų gabaliukai, atitinkantys Pirkimo Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninės specifikacijos reikalavimus, yra jos asortimente, bei džiovintų bananų sertifikatą anglų kalba.
4. 2019 m. lapkričio 11 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo UAB „Maistulis“ apie jos pasiūlymo I Pirkimo dalyje atmetimą, nes tiekėjos Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninės specifikacijos2 pozicijoje pasiūlyta prekė – bananų traškučiai, neatitinka Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninės specifikacijos reikalavimų bei vadovaujantis Vaikų maitinimo tvarkos aprašo 19 punktu, bananų traškučiai negali būti naudojami vaikų maitinimui ugdymo įstaigose. 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovė pateikė pretenziją, kurioje reikalavo aptartą atsakovės sprendimą panaikinti. Tiekėja nurodė, kad ji užpildė Pirkimo sąlygų 4 priedo „Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninė specifikacija“ lentelę: 7 stulpelyje aiškiai nurodė, kad siūloma prekė atitinka 3 stulpelyje nurodytus reikalavimus (ne žemesnės kaip I klasės; džiovinti bananų gabaliukai ar nepjaustyti bananai, minkšti), 8 stulpelyje nurodė produkto pavadinimą ir gamintoją, t. y. I Pirkimo dalyje pasiūlė džiovintus bananų gabaliukus, kurių pavadinimas yra „Bananų traškučiai“, kuriuos tokiu pavadinimu ir pristatytų Pirkimo laimėjimo atveju. Perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 20 d. ieškovės pretenziją atmetė.
5. Nesutikdama su tokiu Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu, tiekėja UAB „Maistulis“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei, kuriame prašė pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jos pasiūlymo ginčo Pirkime atmetimo nepagrįstu ir neteisėtu. Pirmosios instancijos teismui ieškovės ieškinio netenkinus, tiekėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde analogiškai teigia, kad ginčo Pirkime pateiktame pasiūlyme nurodyta prekė pavadinimu „Bananų traškučiai“ yra perkančiosios organizacijos siekiami įsigyti džiovinti bananų gabaliukai. Taip pat, ieškovės vertinimu, atsakovė bananų gaminio pavadinimą neteisėtai / nepagrįstai tapatina su prekės pavadinimu. Prekės pavadinimas gali neturėti nieko bendro su maisto produkto savybėmis ir jų atitiktimi Pirkimo reikalavimams. Pagal prekės pavadinimą perkančioji organizacija neturi objektyvių galimybių nustatyti prekės atitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams.
6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimas dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo ginčo Pirkimo sąlygų reikalavimams.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
7. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). VPĮ 37 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
8. Perkančioji organizacija privalo tiksliai laikytis savo pačios iš anksto paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimų, įskaitant pačios perkančiosios organizacijos nustatytas lygiavertiškumo įrodinėjimo sąlygas ir tvarką. Tuo atveju, kai reikalaujama pateikti konkrečius duomenis, jų nepateikimas turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas, lemiantis jo atmetimą VPĮ prasme. Nurodytas perkančiajai organizacijai nustatytas pareigas ar išaiškinimus pažeidžiantys veiksmai yra laikytini pamatinių lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-429-180/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1000-180/2018).
9. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis).
10. Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti. Jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ši techninė informacija egzistavo ir anksčiau, t. y. reikalaujamus parametrus ieškovės siūlomas įrenginys (prekė) atitinka ir, jei atitinkami dokumentai būtų buvę pateikti iš pradžių, pasiūlymas nebūtų atmestas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).
11. Byloje nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo I Pirkimo daliai „Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninės specifikacijos“ 2 eilutėje, kurioje tiekėjų buvo prašoma nurodyti džiovintų bananų gabaliukų atitiktį nustatytiems reikalavimams (ne žemesnės kaip I klasės; džiovinti bananų gabaliukai ar nepjaustyti bananai, minkšti) ir siūlomo produkto gamintoją bei pavadinimą, ieškovė nurodė produktą pavadinimu „Bananų traškučiai“. Atsakovei kreipusis į ieškovę su prašymu paaiškinti šio maisto produkto „Bananų traškučiai“ atitikimą nurodytiems reikalavimams, t. y. pateikti gamintojų paaiškinimus apie gaminamos ir tiekėjos siūlomos prekės – bananų traškučių –gamybos būdą, sudėtį, detaliai nurodant visas sudedamąsias dalis (gramais) 100 g, taip pat nurodyti, ar pasiūlyta prekė atitinka Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninės specifikacijos 3 stulpelyje nustatytus reikalavimus (ne žemesnės kaip I klasės; džiovinti bananų gabaliukai ar nepjaustyti bananai, minkšti), ieškovė tokio paaiškinimo nepateikė. Vietoje to, perkančiajai organizacijai buvo pateiktas gamintojos UAB „Alvas ir Ko“ paaiškinimas, iš kurio tapo aišku, kad ši bendrovė tokią prekę tiekia, bei džiovintų bananų sertifikatas. Tačiau šie ieškovės atsakovei pateikti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindė tiekėjos pasiūlytos prekės atitikimo ginčo Pirkimo sąlygoms.
12. Nors ieškovė tvirtina, kad laimėjimo atveju ji įsipareigojo tiekti džiovintus, minkštus bananų gabaliukus ar nepjaustytus bananus, kurių pavadinimas „Bananų traškučiai“ ir kurių tiekimą patvirtino UAB „Alvas ir Ko“, tačiau su tokiais teiginiais sutikti nėra jokio pagrindo. Pati UAB „Alvas ir Ko“ teigia, jog „bananų traškučiai“ niekaip negali būti vadinami „džiovintais“, t. y. visiškai skirtingi maisto produktai. Iš byloje esančių UAB „Alvas ir Ko“ 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 19 d. paaiškinimų turinio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad gamintojos asortimente esantys „džiovinti bananų gabaliukai“ ir „bananų traškučiai“ yra absoliučiai skirtingi maisto produktai tiek pagal gaminimo būdą (vienu atveju džiovinami, kitu atveju – verdami riebaluose), tiek pagal sudėtį (vienu atveju bananai ir konservantas, kitu atveju – bananai, kokosų aliejus, cukrus ir kvapioji medžiaga), tiek pagal minkštumą (vienu atveju – drėgmės kiekis yra< 25 %, kitu atveju – < 5 %). Taip pat tik 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinime, pateiktame perkančiajai organizacijai jau po ieškovės pretenzijos atmetimo, UAB „Alvas ir Ko“ nurodė, kad UAB „Maistulis“ pateikus užsakymą, gamintoja ginčo Pirkimui tieks džiovintus bananų gabaliukus. Minėta, kad atsakovei gamintojos teiktame paaiškinime pastaroji tik nurodė prekiaujanti džiovintais bananų gabaliukais, bet nenurodė juos tieksianti ieškovei ginčo Pirkime. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia teigti, kad, teikdama pasiūlymą, ieškovė iš tiesų siūlė visai kitą maisto produktą. Todėl apeliantės pasiūlymas Pirkime buvo atmestas ne dėl to, kad jos pasiūlytos prekės pavadinimas „neįtiko“ atsakovei, ar kad atsakovė sutapatino bananų gaminio pavadinimą su prekės pavadinimu, o dėl to, kad ieškovė pasiūlė Pirkimo sąlygų neatitinkančią prekę.
13. Minėta, kad jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą. Analogiškai situacija vertinama ir tuo atveju, jei tiekėjo pasiūlyme nurodytas gamintojas gamina ginčo pirkimo sąlygas atitinkančią prekę ir ši prekė faktiškai galėtų būti patiekta perkančiajai organizacijai, tačiau jei tiekėjas konkrečios reikalavimus atitinkančios prekės nenurodė pasiūlyme (nurodė kitą prekę), jo pasiūlymas siaurąja prasme negali būti pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio
31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-469/2019 37 punktą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės pasitelkta gamintoja UAB „Alvas ir Ko“ tiekia ir džiovintus bananų gabaliukus, kurie, preliminariai vertinant, atitinka atsakovės siekiamus įsigyti ginčo Pirkimu. Tačiau byloje konstatuota, kad ieškovė tokios maisto prekės – džiovintų bananų gabaliukų Pirkime nesiūlė, todėl vėlesni ieškovės aiškinimai, jog jos pasiūlyta prekė atitinka Pirkimo sąlygas iš tiesų yra bandymas keisti savo pasiūlymą. Šią aplinkybę pagrindžia ir tai, kad ieškovė, teikdama perkančiajai organizacijai papildomus paaiškinimus, jokių tiesioginių atsakymų į perkančiosios organizacijos paklausimą nepateikė. Bendro pobūdžio gamintojos paaiškinimas apie jos asortimente esančius džiovintus bananų gabaliukus, džiovintų bananų sertifikatas anglų kalba, iš kurio negalima nustatyti nei konkretaus džiovintų bananų gamintojo, nei tiekėjo, nei ryšio su ieškovės ketinamais teikti maisto produktais, tik patvirtina išvadas dėl ieškovės pasiūlyme nurodytos prekės, kuri neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų.
14. Aplinkybę, jog ieškovė, teikdama įvairius paaiškinimus ir argumentus, pagrindžiančius, jos nuomone, pasiūlytos prekės atitiktį Pirkimo sąlygoms, iš tikrųjų siekia pakeisti savo pasiūlymą (neatitinkantį pradinį pasiūlymą padaryti atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus pasiūlymu), patvirtina ir faktas, kad pateiktame patikslintame pasiūlyme (Pirkimo dokumentų
4 priedas) ieškovė 2 pozicijos 8 stulpelyje nurodė jau nebe du gamintojus (UAB „Alvas ir Ko“ ir UAB „Arimex“), o tik vieną (UAB „Alvas ir Ko“).
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes bei nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės pasiūlymo neatitikimo ginčo Pirkimo sąlygų Maisto produktų (džiovintų vaisių ir uogų) techninės specifikacijos reikalavimams yra teisėta bei pagrįsta.
16. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovė taip pat kvestionuoja ginčo Pirkimo sąlygose nustatytą reikalavimą nurodyti siūlomos prekės pavadinimą. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka šio Pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo neginčijo. Sutikdama su šia aplinkybe, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame dublike teigė, kad pirkimo sąlygų reikalavimai, dėl kurių nebuvo pateikta pretenzijų, nebūtinai atitinka VPĮ nuostatas ir principus, o Pirkimo sąlygų neatitikimas VPĮ ir / arba ydingumas gali būti konstatuotas Pirkimo sąlygas taikant (aiškinant) pasiūlymų vertinimo procese.
17. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų teisėje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) ir reiškiami reikalavimai (ieškinio dalykas) turi sutapti su šiais ieškinio elementais, nurodytais perkančiajai organizacijai pateiktoje pretenzijoje išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 4233 straipsnio 2 – 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai. Ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ <...> nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlyginę tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties, arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei jo aiškinimą kasacinio teismo praktikoje, tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, po pirkimo sąlygų viešo paskelbimo). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
19. Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija nevertina ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų dėl ginčo Pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo pasiūlyme nurodyti siūlomos prekės pavadinimą neaiškumo ir / arba neteisėtumo. Šis Pirkimo sąlygų reikalavimas tiekėjai buvo aiškus ir suprantamas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu aptariamą Pirkimo sąlygų reikalavimą išaiškinti. Šios Pirkimo sąlygos ieškovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Teikdama pasiūlymą, ieškovė įvykdė aptariamą reikalavimą. Šios aplinkybės kartu patvirtina, kad pagrindo teismui ex officio spręsti dėl tokios Pirkimo sąlygos teisėtumo nėra.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo sprendime bei atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytais argumentais ir jų nekartoja, taip pat nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės galutiniam procesiniam rezultatui byloje.
21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančias pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė pasiūlyme nurodė Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančią prekę, pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
22. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog Kauno miesto savivaldybės administracijai yra priskirta pareiga prekes, paslaugas, darbus įsigyti vykdant viešuosius pirkimus (VPĮ 2 straipsnio 25 dalies
1 punktas), jos struktūroje yra Teisės ir konsultavimo skyrius, Centrinis viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrius, todėl advokatų kontoros pasitelkimas šiame konkrečiame ginče yra nepagrįstas ir atsakovei jos nagrinėjamo ginčo teisme metu patirtos išlaidos nepriteistinos. Teisėjų kolegija atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
24. Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Ši taisyklė yra būdinga procesams visų instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Vienas iš CPK įtvirtinto tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių ieškovams (pareiškėjams) būtų sukurtas lūkestis, kad, net pareiškus nepagrįstą ieškinį, bylinėjimasis teisme nekainuos bent jau ta apimtimi, kiek savivaldybės administracija patirs išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, nes bet kokio bylos išnagrinėjimo rezultato atveju šios išlaidos teks pačiai atsakovei.
25. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, jog įstatymai nenumato savivaldybės administracijos specialistų teisės klausimais turėjimo fakto, kaip pagrindo neatlyginti laimėjusios bylos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priešingai, pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį visi asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.
26. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės administracijos, kaip perkančiosios organizacijos viešuosiuose pirkimuose, statusas, vidinio personalo teisės klausimais turėjimas savaime negali būti laikomas ribojančiu jos teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl ginčų, kilusių iš vykdytų viešųjų pirkimų teisinių santykių. Todėl ieškovei iš esmės neginčijant atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų dydžio bei paskirstymo, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas bei teisėtas, pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo dalį, kurioje išnagrinėtas šalių pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų priteisimo klausimas, nėra.
27. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Iš pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 4 372,82 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
28. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 1 712,88 Eur (1 317,6 Eur (užpraėjusio, t. y.
2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), ji yra mažintina iki 1 713 Eur ir priteistina atsakovei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) iš uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ (juridinio asmens kodas 302920648) 1 713 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Artūras Driukas
Asta Radzevičienė