Civilinė byla Nr. 2A-284-407/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01127-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.4.5.5; 2.6.1.6.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.  

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AS Reverta dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo įkeisti turtą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. 2006-09-04 paskolos sutartimi paskolos davėja UAB ,,Irva“ paskolino atsakovei UAB ,,Serneta“ (paskolos gavėjai) 317 770 Lt, paskolos grąžinimo data – 2007-09-04. 2007-03-14 susitarimu, sudarytu tarp paskolos sutarties šalių, atsakovė UAB ,,Serneta“ įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2012-09-02, o tuo atveju, jei iki šios datos negrąžins nurodytos paskolos sumos, įsipareigojo įkeisti paskolos gavėjos UAB ,,Irva“ naudai nekilnojamąjį turtą: negyvenamąsias patalpas ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas; ginčo turtas; Susitarimo 3 punkte nurodytas turtas). 2012-07-30 sutartimi paskolos davėja UAB ,,Irva“ savo teises ir pareigas, kylančias iš 2007-03-14 susitarimo, perleido ieškovei UAB ,,Istpro“. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB ,,Serneta“ paskolos iki šiol negrąžino, turto paskolos grąžinimui užtikrinti neįkeitė. Vilniaus apygardos teismo 2013-09-11 nutartimi iškelta atsakovės UAB ,,Serneta“ bankroto byla.
2. 2007-08-07 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė UAB ,,Serneta“ minėtą turtą perleido atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, kuri 2007-10-16 hipotekos lakštais ginčo turtą įkeitė AB Parex bankui (dabar AB Citadele bankas) užtikrindama UAB ,,Verantas“ ir UAB ,,Balsių vystymo grupė“ prievolių pagal 2007-10-11 kreditavimo sutartis įvykdymą. AB Citadele bankas reikalavimo teises į UAB ,,Verantas“ ir UAB ,,Balsių vystymo grupė“ perleido atsakovui AS Reverta.
3. Ieškovė prašo pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AB Parex banko 2007-10-16 sudarytus sutartinės hipotekos sandorius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, įpareigoti UAB „Serneta“ ir/ar UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamam UAB „Serneta“ prievolių pagal 2007-03-14 susitarimą įvykdymui užtikrinti įkeisti minėtą nekilnojamąjį turtą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB ,,Serneta“ pardavė turtą atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dar negrąžinusi paskolos UAB ,,Irva“ pagal 2006-09-04 paskolos sutartį ir jau po to, kai 2007-03-14 susitarimu įsipareigojo minėtą turtą įkeisti UAB ,,Irva“ naudai, jei iki 2012-09-02 nebus grąžinta paskola. Pasak ieškovės, egzistuoja visos sąlygos tam, kad hipotekos sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovė turi reikalavimo teisę, nes paskolos jai atsakovė UAB ,,Serneta“ nėra grąžinusi. Hipotekos sandoriai nebuvo privalomi, priešingai, jie negalėjo būti sudaryti, nes UAB „Serneta“ turėjo galiojančią pareigą įkeisti turtą paskolos davėjai UAB „Irva“. Sudaryti hipotekos sandoriai pažeidžia ieškovės, kaip UAB „Serneta“ kreditorės, teises, nes po turto, kuris turėjo būti įkeistas ieškovės naudai, įkeitimo, ieškovė neteko objektyvių galimybių išieškoti iš UAB „Serneta“ jai priklausančių sumų. Atsakovai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Serneta“ ir AS „Reverta“ įkeitimo sandorių sudarymo metu buvo nesąžiningi. Hipotekos sandoriai buvo sudaryti, nors UAB „Serneta“ nebuvo grąžinusi paskolos UAB „Irva“ ir buvo įsipareigojusi ateityje paskolos davėjai UAB „Irva“ įkeisti turtą, todėl bet kokie priešingi UAB „Serneta“ veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad jokio kito neareštuoto ir neapsunkinto turto ji neturi, laikytini nesąžiningais ieškovės atžvilgiu. Turto įkeitimo metu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo visiškai atsiskaičiusi su UAB ,,Serneta“ už perleistą turtą, todėl įkeisti turto apskritai neturėjo teisės, be to, turtą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeitė neatlygintinai. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, taigi, šio ieškinio pagrįstumas nepriklauso nuo banko sąžiningumo. Kita vertus, ieškovės nuomone, bankas, sudarydamas hipotekos sandorius, žinojo apie blogą BUAB „Verantas“ ir BUAB „Balsių vystymo grupė“ padėtį ir sąmoningai sudarė įkeitimo sandorius, kadangi siekė tokiu būdu nukreipti išieškojimą į turtą ar galbūt pats jį įsigyti. Pripažinus hipotekos sandorius negaliojančiais, turtas turėtų būti įkeistas ieškovės, kaip UAB ,,Serneta“ kreditorės, naudai.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas konstatavo, kad 2007-03-14 susitarimu paskolos sutarties šalys iš esmės susitarė, jog ateityje, esant tam tikroms sąlygoms (t. y. atsakovei UAB „Serneta“ negrąžinus paskolos UAB „Irva“), šalys sudarys sutartinės hipotekos sandorį. Tačiau minėtu susitarimu UAB „Serneta“ neįkeitė ginčo turto UAB „Irva“ naudai. Teismo vertinimu, paskolos davėja UAB „Irva“, sudarydama tokį susitarimą, prisiėmė galimą atsakovės UAB „Serneta“ nemokumo bei ginčo nekilnojamojo turto praradimo, žuvimo ar sunaikinimo riziką, nes hipotekos sandorį, kaip paskolos sutarties užtikrinimo priemonę, susitarė sudaryti ne paskolos sutarties ar susitarimo sudarymo metu, tačiau tik tuo atveju, jeigu paskola nebus grąžinta.
7. Ginčijamas turtas paskolos sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB ,,Serneta“, kuri, pasinaudodama savo, kaip turto savininkės, teisėmis, perleido ginčo turtą UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“. Kadangi ginčo turtas nebepriklauso atsakovei UAB „Serneta“ nuosavybes teise, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog šis turtas gali būti įkeistas užtikrinant UAB „Serneta“ prievolę pagal 2006-09-04 paskolos sutartį, sudarytą su UAB „Irva“. Teismo vertinimu, ieškinio tenkinimas ir atsakovų įpareigojimas įkeisti ginčo turtą ieškovės naudai reikštų neproporcingą kišimąsi į šalių laisvės principą.
8. Atmesdamas reikalavimą pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, kaip būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog turtas buvo įkeistas ieškiniu ginčijamais sandoriais trečiųjų asmenų prievolių užtikrinimui, nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo. Be to, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ar AS Reverta nebuvo paskolos sutarties bei susitarimo tarp UAB „Irva“ ir UAB „Serneta“ šalimi. Teismas nurodė, jog ieškovė į bylą įrodymų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningus veiksmus, nepateikė, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti esant atsakovų nesąžiningumą, kaip vieną iš CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų. Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, teismas dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo ar neegzistavimo nepasisakė.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,Istpro“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo. Įkeitimo sandoriais buvo sukurta akivaizdi priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Pirma, atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ginčo turtą įkeitė už trečiųjų asmenų prievoles neatlygintinai, todėl įkeitimo sandoriai yra tiek UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek ir atsakovei UAB ,,Serneta“ nuostolingi. Antra, įkeitimo sandorių pagrindu buvo užtikrintas 4 577 142 Lt dydžio prievolių tinkamas įvykdymas, o įkeisto turto vertė yra lygi  9 620 000 Lt, t. y. daugiau nei du kartus didesnė nei prievolių dydis. Todėl teismas turėjo konstatuoti nesąžiningumo prezumpciją vadovaudamasis CK 6.67 straipsnio 4 punktu.
2. Net jei būtų pagrindas nesivadovauti nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnio 4 punkte, atsakovų nesąžiningumas vis tiek įrodytas. Visų pirma įkeitimo sandoriai buvo sudaryti, nors atsakovė UAB ,,Serneta“ nebuvo grąžinusi paskolos ir buvo įsipareigojusi ateityje paskolos davėjos UAB ,,Irva“ naudai įkeisti turtą. Vadinasi, bet kokie priešingi UAB ,,Serneta“ veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad jokio kito neareštuoto ir neapsunkinto turto UAB ,,Serneta“ neturėjo, laikytini nesąžiningais ieškovės atžvilgiu. Be to, turtas buvo įkeistas nepaisant to, kad UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ už turtą su UAB ,,Serneta“ net nebuvo visiškai atsiskaičiusi. Tai reiškia, kad atsakovė UAB ,,Serneta“, 2007-10-09 duodama sutikimą atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeisti turtą, iš esmės pažeidė savo kreditorės UAB ,,Irva“ teises, todėl UAB ,,Serneta“ nesąžiningumas ginčijamų įkeitimo sandorių sudarymo metu yra įrodytas. Be to, UAB ,,Serneta“ 2007-10-09 sutikimas atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeisti turtą buvo pripažintas negaliojančiu. Atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ taip pat buvo nesąžininga, nes įkeitimo sandorių sudarymo metu nebuvo sumokėjusi visos kainos už įkeičiamą turtą pardavėjai UAB ,,Serneta“, be to, UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą įkeitė ne už savo, bet už trečiųjų asmenų, kurių finansinė būklė įkeitimo sandorių sudarymo metu jau galėjo būti bloga (tai patvirtina aplinkybė, jog šiuo metu viena įmonė yra bankrutavusi, kita – bankrutuojanti), prievoles. Be to, ieškovės žiniomis, atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apie atsakovės UAB ,,Serneta“ įsipareigojimą įkeisti turtą paskolos davėjos UAB ,,Irva“ reikalavimui užtikrinti buvo žinoma. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek UAB ,,Serneta“, įkeisdamos turtą AB Parex bankui, elgėsi nesąžiningai.
3. Trečiojo asmens AB Parex banko sąžiningumas ar nesąžiningumas neturėjo įtakos actio Pauliana ieškinio taikymui, nes hipotekos sandoriai buvo neatlygintiniai (CK 6.66 str. 2 d.). Net jei būtų vertinamas banko nesąžiningumas, akivaizdu, kad bankas buvo nesąžiningas, nes sudarydamas hipotekos sandorius žinojo blogą UAB ,,Verantas“ ir UAB ,,Balsių vystymo grupė“ finansinę padėtį.
4. Nors teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad neįrodytas atsakovų nesąžiningumas, kitų actio Pauliana sąlygų nevertino, tačiau ieškovė byloje įrodė, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti įkeitimo sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Be to, teismas sprendime vertino įkeitimo sandorių teisėtumą tik actio Pauliana sandorių kontekste, tačiau kitoje civilinėje byloje priimtas sprendimas dėl UAB ,,Serneta“ 2007-10-09 sutikimo, kurio pagrindu buvo sudaryti įkeitimo sandoriai, pripažinimo negaliojančiu. Teismas turėjo šią aplinkybę įvertinti ir spręsti dėl įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitais teisiniais pagrindais.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BUAB ,,Serneta“, atstovaujama bankroto administratorės, prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais ir į bylą pateiktais įrodymais.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – tenkinti ieškinio reikalavimą dėl hipotekų pripažinimo negaliojančiomis, o kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismas be pagrindo nevertino hipotekų sandorių galiojimo kitais nei actio Pauliana pagrindais. Hipotekų sandoriai buvo sudaryti atsakovės UAB ,,Serneta“ duoto sutikimo pagrindu, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimo kitoje byloje pripažintas negaliojančiu. Šia aplinkybe teismas nesirėmė, nors buvo sustabdęs šią bylą, kol bus išnagrinėta kita byla, kurioje sprendžiamas sutikimo galiojimo klausimas. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nagrinėjant šią bylą rėmėsi aplinkybe, kad sutikimas, kurio pagrindu buvo sudaryti hipotekų sandoriai, buvo pripažintas negaliojančiu. Taikytiną teisę byloje parenka teismas ir jis nėra ribojamas ieškovės nurodytų teisės normų.
2. Nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti AS Reverta ar UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeisti ginčo turtą ieškovės naudai. Toks pagrindas neegzistuotų ir tuo atveju, jei hipotekų sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais. Ieškovės reikalavimas kildinamas iš UAB ,,Irva“ ir UAB ,,Serneta“ 2006-09-04 paskolos sutarties ir 2007-03-14 susitarimo, tuo tarpu UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra nei šios paskolos sutarties, nei 2007-03-14 susitarimo šalimi. Todėl atsakovės UAB ,,Serneta“ prisiimti įsipareigojimai pagal minėtus sandorius negali daryti įtakos atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AS Reverta prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Hipotekos sandorio sudarymo faktas nereiškia kreditoriaus teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Ieškovė pateikė duomenis, kad hipotekos sandorių sudarymo metu atsakovė UAB ,,Serneta“ nuosavybės teise valdė pakankamai nekilnojamojo turto, kurio būtų užtekę ieškovės reikalavimams padengti. Be to, UAB ,,Serneta“, pardavusi ginčo turtą atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ gavo žymiai didesnę sumą nei jos įsiskolinimas ieškovei. Ginčo atveju bankas (AB ,,Citadele“) jokios naudos negavo, kreditas nėra grąžintas, yra vilkinamas skolos išieškojimas iš įkeisto turto. Šiuo procesu siekiama, kad visą naudą gautų UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“. Ieškovė turi reikalavimo teisę į UAB ,,Serneta“ iki 100 000 Eur, tuo tarpu įkeisto turto vertė yra apie 10 kartų didesnė, todėl ieškovės reikalavimas yra neproporcingas. Bankas buvo sąžiningas, apie jokius sandorius nebuvo informuotas, sudarytas sandoris yra įprastas verslo praktikai.
2. Ieškovė savo pažeistas teises atsakovei UAB ,,Serneta“ negrąžinus paskolos turėtų ginti bendrais CK numatytais pagrindais, nes taikyti actio Pauliana nėra pagrindo. Be to, ieškovės reikalavimas dėl negrąžintos paskolos net nėra patvirtintas BUAB ,,Serneta“ bankroto byloje. tai suteikia pagrindą manyti, kad apskritai jokių paskolos teisinių santykių tarp UAB ,,Irva“ ir UAB ,,Serneta“ nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Ginčo aplinkybės patvirtina, kad pagrindinis ieškovės tikslas šioje byloje yra pasiekti, kad atsakovės UAB ,,Serneta“ prievolės grąžinti ieškovei paskolą pagal 2006-09-04 paskolos sutartį ir 2007-03-14 susitarimą įvykdymas būtų užtikrintas šios nutarties 1 punkte nurodyto turto hipoteka (CK 6.70 str. 1 d., 4.170 str. 3 d.). Reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2007-10-16 hipotekos sandorius, kuriais minėtas turtas buvo įkeistas kitam kreditoriui (AB Parex bankui) skolininkų UAB ,,Verantas“ ir UAB ,,Balsių vystymo grupė“ įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, iš esmės reiškiamas dėl to, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti pirmiau nurodytą ieškovės reikalavimą įpareigoti įkeisti ginčo turtą ieškovės naudai.
14. Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir tenkinus ieškinio reikalavimą dėl ginčijamų hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, vien šis faktas nebūtų pagrindas nustatyti nurodyto turto hipoteką ieškovės naudai. Ieškinio reikalavimas įkeisti ginčo turtą ieškovei kildinamas iš 2007-03-14 susitarimo netinkamo vykdymo. Kaip minėta, šiuo susitarimu atsakovė UAB ,,Serneta“ (paskolos gavėja) įsipareigojo iki 2012-09-02 grąžinti ieškovei 317 770 Lt paskolą (Susitarimo 1 p.), o tuo atveju, jei paskola iki nurodytos datos nebus grąžinta, – įkeisti paskolos davėjai (kurios teises ir pareigas, kylančias iš šio susitarimo, perėmė ieškovė) šios nutarties 1 punkte nurodytą turtą (Susitarimo 3 p.). Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo susitarimu atsakovė UAB ,,Serneta“ neįkeitė nurodyto turto, o įsipareigojo ateityje, esant tam tikroms sąlygoms (nustatytu terminu negrąžinus paskolos) ginčo turtą įkeisti paskolos davėjos naudai. Bylos duomenys patvirtina, kad nesuėjus paskolos grąžinimo terminui (2012-09-02) ir, atitinkamai, atsakovei UAB ,,Serneta“ dar neatsiradus pareigos įkeisti nurodytą turtą ieškovės naudai, atsakovė UAB ,,Serneta“ šį turtą perleido UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ (2007-08-07 pirkimo–pardavimo sutartimi). Nustatytu terminu (iki 2012-09-02) atsakovė UAB ,,Serneta“ paskolos ieškovei negrąžino, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.
15. Prašydama įpareigoti atsakoves UAB ,,Serneta“ ir/arba UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeisti ginčo turtą ieškovės naudai, ieškovė prašo įpareigoti vykdyti 2007-03-14 susitarimo 3 punkte įtvirtintą prievolę natūra (CK 6.213 str. 2 d.). Šiame punkte įtvirtinta sutartinė pareiga saisto tik atsakovę UAB ,,Serneta“ (CK 6.189 str.), bet ne atsakovę UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, kuri nėra minėto susitarimo šalis. Paskolos gavėjai UAB ,,Serneta“ perleidus ginčo turtą kitam asmeniui (UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“), nepriklausomai nuo to – būtų sudaryti ginčijami 2007-10-16 hipotekos sandoriai ar jų nebūtų – ieškovė neturėtų teisės reikalauti atsakovių įvykdyti natūra 2007-03-14 susitarimo 3 punkto (įkeisti ginčo turtą ieškovei): atsakovė UAB ,,Serneta“ tokios pareigos įvykdyti objektyviai negali, nes nėra ginčo turto savininkė (CK 6.213 str. 2 d. 1 p.), o atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ tokia pareiga nekyla, nes ji nėra 2007-03-14 susitarimo šalis. Atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, nuosavybės teise įgijusi ginčo turtą, turi teisę įgyvendinti visas savininko teises, laisvai disponuoti įsigytu turtu, įskaitant ir teisę sudaryti šioje byloje ginčijamus hipotekos sandorius (CK 4.37 str.). Pirkimo–pardavimo sutartis nėra nuginčyta. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakoves įkeisti ginčo turtą ieškovės reikalavimams pagal 2007-03-14 susitarimą užtikrinti.
16. Kita vertus, net ir neatsižvelgiant į tą faktą, kad 2007-10-16 hipotekos sandorių pripažinimas negaliojančiais nesukeltų ieškovės siekiamų padarinių, teisėjų kolegija sprendžia, kad šių hipotekos sandorių nėra pagrindo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs būtinas actio Pauliana taikymo (tenkinimo) sąlygas. Viena privalomų sąlygų tenkinti ieškinį šiuo pagrindu – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus (šiuo atveju – ieškovės) teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad 2007-10-16 hipotekos sandoriai pažeidžia jos, kaip UAB „Serneta“ kreditorės, teises, nes po turto, kuris turėjo būti įkeistas ieškovės naudai, įkeitimo kitam kreditoriui (AB Parex bankui) ieškovė neteko objektyvių galimybių išieškoti iš UAB „Serneta“ jai priklausančių sumų, t. y. nukreipti išieškojimo į turtą, kuris, atsakovei UAB ,,Serneta“ negrąžinus paskolos, turėjo būti įkeistas ieškovei. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad būtent dėl ginčijamų hipotekos sandorių sudarymo atsakovė UAB ,,Serneta“ prarado galimybę įkeisti ieškovės naudai ginčo turtą. Kaip jau buvo konstatuota pirmiau šioje nutartyje, ieškovė neturi teisės reikalauti, kad jos naudai būtų įkeistas 2007-03-14 susitarime nurodytas turtas dėl to, kad jis atsakovei UAB ,,Serneta“ nebepriklauso, o naujoji turto savininkė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra 2007-03-14 susitarimo šalis, ir šio susitarimo nuostatos jos nesaisto. Todėl ieškovės įrodinėjamą jos teisių pažeidimą sukelia ne ginčo hipotekos sandoriai, o pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ginčo turtą atsakovė UAB ,,Serneta“ perleido atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“. Vadinasi, ieškovė neįrodė, kad ginčo hipotekos sandoriai pažeidžia jos, kaip UAB ,,Serneta“ kreditorės, teises. Tuo tarpu ginčo turto perleidimo sandorio teisėtumo klausimas pagal ieškiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Kaip minėta, pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Ieškovei neįrodžius jos teisių pažeidimo ginčijamais hipotekos sandoriais, kaip būtinos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, ieškinys dėl 2007-10-16 hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais šiuo pagrindu negali būti tenkinamas, nepriklausomai nuo kitų sąlygų egzistavimo ar neegzistavimo, įskaitant ir atsakovų sąžiningumą ar nesąžiningumą.
18. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo patenkinti ieškinio CK 6.66 straipsnio pagrindu, nepagrįstai netyrė, ar nėra pagrindo pripažinti ginčijamų hipotekos sandorių kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokią poziciją ieškovė argumentuoja tuo, kad teisinis ginčo kvalifikavimas yra teismo prerogatyva.
19. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Pagal civiliniame procese galiojančius rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12, 13 str.) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -486/2012).
20. Nagrinėjamoje byloje vienas iš ieškinio reikalavimų (ieškinio dalykas) suformuotas kaip prašymas pripažinti 2007-10-16 hipotekos sandorius negaliojančiais, o kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę UAB ,,Serneta“, kuri, nustatytu terminu negrąžinusi paskolos, turėjo sutartinę prievolę įkeisti ginčo turtą ieškovės naudai, tačiau šis turtas buvo įkeistas 2007-10-16 hipotekos sandoriais kito kreditoriaus (AB Parex banko) naudai, dėl to buvo pažeistos ieškovės teisės nukreipti išieškojimą į atsakovei UAB ,,Serneta“ priklausantį turtą, ginčijamas įkeitimas atliktas dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų. Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, tuo atveju, jei būtų įrodytos, sudarytų pagrindą pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį. Atsižvelgiant į nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar ginčijami hipotekos sandoriai atitinka visas actio Pauliana taikymo sąlygas. Nors teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau pažymėtina, kad ir pati ieškovė teisinį ieškinio pagrindą nurodė CK 6.66 straipsnį. Pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų pripažinti ginčijamus hipotekos sandorius negaliojančiais šiuo pagrindu. Kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais ir kitais teisiniais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.80 – 1.93 str.).
21. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to fakto, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2016-12-20 sprendimas byloje Nr. e2A-1678-653/2016) buvo pripažintas negaliojančiu atsakovės UAB ,,Serneta“ 2007-10-09 sutikimas atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeisti ginčo turtą kreditoriui AB Parex bankui. Tačiau vien šio sutikimo pripažinimas negaliojančiu savaime nesudaro  pagrindo pripažinti ir hipotekos sandorių, kuriems sudaryti jis išduotas, negaliojančiais.
22. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.