Civilinė byla Nr. 2S-428-730/2024
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01756-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;
3.5.16.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal
pareiškėjų N. M., V. B., J. B., J. B., V. V. ir J. V. prašymą teismui patvirtinti taikos sutartį.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į teismą prašydami patvirtini 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą taikos sutartį. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 teismas patvirtino pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą taikos sutartį.
2. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 14 d. teisme buvo gautas N. M. atstovo (advokato) prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties patvirtinimą.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. spalio 11 d. teisme gautas J. V. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nes V. B. perėmė N. M. pareigas vykdyti 2021 m. spalio 12 d. sprendimą byloje Nr. e2-257-904/2021.
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. spalio 12 d. gautas A. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nurodė, kad palaiko prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
5. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. spalio 19 d. gautas pareiškėjo V. B. atsiliepimas į prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kuriame nurodė, kad N. M. nėra subjektas, kuris turi teisę reikalauti taikos sutarties vykdymo, tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų nėra išlikusių neįvykdytų prievolių pagal taikos sutartį. Nurodė, kad atsakovė inžinerinius tinklus perdavė bendrijai, o ne ieškovui, todėl ieškovas neturi pareigos nutiesti komunikacijas. Mano, kad atsakovė kerštauja dėl pralaimėtos bylos, nebeturi žemės sklypų ir jokio suinteresuotumo.
6. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 11 d. ir 2024 m. sausio 24 d. teisme gauti sodininkų bendrijos „Šilko gija“ atsiliepimai, kuriuose palaiko prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad bendrija ir jos nariai dalyvavo dvejuose ginčuose su N. M.. Nurodė, kad įsipareigojimus dėl kvartalo komunikacijų perėmė V. B.. Bendrija neprieštaraus, kad komunikacijas įrengtų bendrijos teritorijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos N. M. ir suinteresuoto asmens J. V. prašymus tenkino, suinteresuoto asmens A. K. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino, išdavė pareiškėjai N. M. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktą, išdavė suinteresuotam asmeniui J. V. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
8. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutarties, kurios 1 punktu susitarė, kad V. B., J. B., J. B., V. V., J. V. atsisako teisės reikalauti priverstinai vykdyti Teismo sprendimą (Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021) mainais į toliau šioje sutartyje nurodomą turtą ir N. M. įvykdžius toliau sutartyje nurodytas sąlygas dėl turto perleidimo laikys, kad N. M. prievolių pagal teismo sprendimą nebeturi, o teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B. tokiomis sąlygomis, kurias jis atskirai suderins su J. B., J. B., V. V., J. V. ir kitais suinteresuotais asmenimis.
9. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu N. M. buvo įpareigota ne vėliau kaip per 12 mėnesių savo lėšomis pastatyti pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojui N. M. išduotą statybos leidimą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, pareiškėjų sklypuose esančias komunikacijas prijungti prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (sodų bendrijoje „Šilko gija“ apšviesti ir aptverti tvora.
10. Nurodė, kad išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus, pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog taikos sutarties 1 punkto sąlyga nėra įvykdyta. Pažymėjo, jog V. B. veiksmai, susiję su siekiu pakeisti taikos sutarties sąlygas, nepatvirtina, jog taikos sutartis yra tinkamai įvykdyta. Pažymėjo, kad byloje pateiktas garso įrašas nepatvirtina, jog taikos sutartis yra įvykdyta. Nurodė, kad šiuo atveju suinteresuoto asmens A. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintinas, kadangi suinteresuotas asmuo nėra taikos sutarties šalis ir atsižvelgiant į civilinėje teisėje galiojantį sutarčių uždarumo principą, neturi reikalavimo teisės dėl taikos sutarties tinkamo nevykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu apeliantas V. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjų prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normos, neišsiaiškino dėl taikos sutarties tikrojo turinio ir jos vykdymo aplinkybių. Pažymi, kad visi suinteresuoti asmenys turi skirtingą nuomonę dėl taikos sutarties turinio ir pačią taikos sutartį rengę advokatai turi skirtingą poziciją dėl taikos sutarties sąlygų. Mano, kad teismo išvada, jog taikos sutarties sąlygos yra aiškios yra nepagrįsta, o ir be to, taikos sutarties dalinio įvykdymo mastas nebuvo vertinamas. Teigia, kad nutartis nėra tinkamai motyvuota, teismas neįvertino, jog dalis asmenų teigė, kad su jais pagal taikos sutartį yra atsiskaityta.
11.2. Nurodo, kad sudarytomis 2022 m. rugpjūčio 18 d. taikos sutartimis buvo sprendžiami klausimai dėl N. M. prievolių atlikti infrastruktūros darbus ir jos skolos bendrijai egzistavimo klausimai. Pagal taikos sutartis buvo susitarta, kad kvartalo bendro naudojimo objektai turi priklausyti ne N. M. ar V. B., o sodininkų bendrijai „Šilko gija“. Būtent N. M. perleido bendrijai nuosavybės teisę į infrastruktūrai reikalingus sklypus, įrengtus inžinerinius tinklus ir statytojo teises pagal statybos leidimą. Teigia, jog tai buvo racionaliausias sprendimas, kadangi N. M. neturėjo pakankamai turto finansuoti darbus. Mano, jog nelogiška išvada, jog V. B. perėmė N. M. prievoles, kadangi jų neketino, pats V. B. asmeninėmis lėšomis bylinėjimosi su N. M. ir gaunasi tokia situacija, jog laimėjęs bylą nutaria perimti tris ar keturis kartus mažesnės vertės turtą.
11.3. Nurodo, kad taikos sutarties 3 punktas numato, jog „Įsiteisėjus šiai taikos sutarčiai N. M. laikoma įvykdžiusia jai Teismo sprendimu nustatytas prievoles.“ Vadinasi pagal taikos sutartį N. M. neįgijo jokių teisių. Pagal Taikos sutarties 2 punktą „Atsižvelgiant į reikalavimo teisės atsisakymą, N. M. V. B. nuosavybėn šia taikos sutartimi perleidžia nekilnojamąjį turtą“. Mano, kad atsakovė nebuvo subjektas turintis teisę reikalauti 2021 m. spalio 12 d. priimto sprendimo priverstinio įvykdymo ir negali prašyti vykdomojo rašto išdavimo. Pagal teismo sprendimą atsakovė neturėjo jokių reikalavimo teisių, tik prievolę ieškovui ir tretiesiems asmenims. Nurodo, kad teismas šių aplinkybių neįvertino ir be pagrindo išdavė vykdomąjį raštą, neatsižvelgė, kad vykdomojo rašto nėra įmanoma vykdyti, nes N. M. nėra kreditorius, o V. B. nėra skolininkas.
11.4. Nurodo, kad vykdomajame rašte turi būti rašomas šalių susitarimo turinys, tačiau ginčo atveju įrašius taikos sutarties 1 punktą antstolis negalės vykdyti tokio vykdomojo rašto, nes turės tirti ir iš naujo aiškintis tai, kuri šios taikos sutarties punkto dalis yra galimai neįvykdyta ir kas ją turi vykdyti, o jos turinį visos taikos sutarties šalys aiškina skirtingai. Be to, tokio vykdomojo rašto bus neįmanoma įvykdyti, kadangi pagal kitą taikos sutartį inžinerinės paskirties žemės sklypas, patys tinklai (kurių baigtumas anot N. M. yra 99 proc.), statytojo teisės ir teisės į statybos projektus buvo perleistos ne V. B., o bendrijai sodininkų bendrijai „Šilko gija“.
11.5. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, jog šalys buvo sudariusios ne vieną taikos sutartį, lieka nežinoma, kas teismui yra aišku, jei net šalys taikos sutarties sąlygas aiškina ir supranta skirtingai. Nors teismas nurodė, kad taikos sutarties 1 punkto sąlyga nėra tinkamai įvykdyta, tačiau kokios šio punkto sąlygos yra neįvykdytos teismas nenurodė, taip pat nenurodė kokius įrodymus teismas įvertino. Pažymi, jog priešingai nei nustatė teismas, šiuo atveju N. M. nebuvo perleidusi teisių V. B..
11.6. Nurodo, kad teismas neįvertino pateikto pakvitavimo, jog prievolė B. buvo įvykdyta, pakvitavime aiškiai nurodyta, kad juo patvirtinamas visiškas prievolių pagal taikos sutartį įvykdymo faktas. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pakvitavimas išduotas jau po prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, nekeičia pakvitavimo teisinės reikšmės. Priešingai, toks pakvitavimas tik patvirtina, kad vykdomasis raštas negali būti išduodamas pagal taikos sutartį, nes viena jos šalių patvirtino taikos sutarties įvykdymo faktą. Mano, jog teismas taip pat tinkamai neįvertino byloje pateikto garso įrašo, nevertino, jog apeliantui nėra išduotas statybos leidimas ir jam nepriklauso teisės į projektą, tinklus ir sklypų, kuriuose jie nutiesti savininkas. Pažymi, kad N. M. teisės į šį turtą perleido bendrijai, o ne V. B..
12. Pareiškėja N. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą, priteisti iš apelianto V. B. 750 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nurodo, kad apelianto atskirajame skunde dėstomas taikos sutarties aiškinimas, jos tariami tikslai ir sutarties šalių siekiai neturi nieko bendro tikraisiais šalių ketinimais, tikslais ir suderintomis bei taikos sutartyje įtvirtintomis sąlygomis. Atskirajame skunde teikiami argumentai yra tik apelianto siekis išvengti prisiimtų prievolių įvykdymo. Nurodo, kad šalys pagal taikos sutartį iš tikrųjų siekė, kad N. M. atleidžiama nuo prievolių vykdymo, perleisdama jai nuosavybės teise priklausantį turtą V. B., jam taip pat atliekant teismo sprendime nurodytas prievoles (infrastruktūros įrengimą).
12.2. Nurodo, kad apelianto argumentai dėl taikos sutarties neaiškumo deklaratyvūs, teigia, jog kiti kiti byloje dalyvavę suinteresuoti asmenys taikos sutartį suprato vienodai, ją skirtingai aiškina tik asmuo, kuris neįvykdė prievolių pagal taikos sutartį – V. B.. Taigi, teisme kilęs ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo nerodo jokio taikos sutarties neaiškumo ar prieštaringumo. Nurodo, kad N. M. perleido V. B. žemės sklypus, kurių vertė viršija 100 000 Eur, tam, kad jis įvykdytų nurodytus infrastruktūros darbus.
12.3. Nurodo, kad N. M. neturi teisės reikalauti įvykdyti sprendimą (jis priimtas prieš pačią N. M.), tačiau taikos sutartimi sprendimas buvo aiškiai įvardintas ir nurodyta, kad būtent jame nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B.. N. M., prievolių vykdymui skyrusi savo turtą, turi teisę reikalauti vykdomojo rašto, kadangi turtas buvo perduotas ne neatlygintinai, o konkrečiu tikslu – sprendime nurodytų darbų finansavimui. Jei V. B. prievolė vykdyti darbus būtų paneigta, tai reikštų, kad turtas įgytas be jokio pagrindo. Mano, kad tos aplinkybės, jog apeliantas neturi leidimo, projekto, neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti sprendimą.
12.4. Nurodo, kad taikos sutartyje nurodyta sąlyga „prievolių vykdymu užsiims V. B.“ reiškia, jog jis perėmė prievoles, yra aišku kas turi prievolių vykdymu užsiimti ir kur tos prievolės nurodytos. Šis įtvirtinimas pakankamas susitarimo dėl prievolių perėmimo identifikavimui. Mano, kad pateiktas pakvitavimas tik įrodo, jog apeliantas suvokė turintis prievolę ir suvokė, kad turi ne su kuo nors atsiskaityti, o atlikti darbus.
13. Suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Šilko gija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nurodo, kad apelianto teiginiai, jog sodininkų bendrija perimdama sklypus įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus neatitinka tikrovės. Teigia, kad priešingai negu teigia apeliantas, kitoje byloje bendrija prašė priteisti skolą, todėl nelogiška, kad vietoje skolos atgavimo bendrija prisiėmė įsipareigojimus įrengti kelią.
13.2. Nurodo, kad apeliantas už inžinierinių tinklų įrengimą gavo aštuonis sklypus, tačiau apeliantas nesikreipė į bendriją dėl leidimo gavimo ir apskritai neigia prievolę tai daryti. Pažymi, jog apeliantas taip pat klaidingai nurodo, kad asmeninėmis lėšomis bylinėjosi su N. M., kadangi lėšos advokatui buvo išmokėtos iš bendrijos, tačiau teismų sprendimais priteistos ne bendrijai, o V. B.. Pažymi, jog nesutinka su argumentu jog N. M. neturėjo lėšų infrastruktūros įrengimui, kadangi turėjo 12 sklypų ir 8 sklypus pardavinėjo už 120 000 Eur, ko būtų užtekę darbams atlikti.
14. Pareiškėja V. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu N. M. buvo įpareigota atlikti veiksmus, dėl inžinierinių tinklų įrengimo ir prijungimo. Klaipėdos apylinkės teismui 2022 m. rugpjūčio 26 d. patvirtinus taikos sutartį buvo atsisakyta reikalauti N. M. vykdyti teismo sprendimą, jai perleidžiant sklypus V. B., atitinkamai taikos sutartyje nurodant, jog teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B..
14.2. Nurodo, kad apeliantas perėmęs žemės sklypus, juos pardavinėjo, o pardavęs žemės sklypus pareigas vengė vykdyti. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas, sodininkų bendrija jokių prievolių neperėmė ir vykdyti neturėjo.
15. Pareiškėjas J. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeista, o apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Nurodo, kad N. M. įpareigojimų apimtis aiškiai buvo nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtino sudarytą taikos sutartį, kuria buvo atsisakyta teisės reikalauti, kad N. M. priverstinai vykdytų Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. – sprendimą, mainais į sutarties 2 punkte nurodytą turto perdavimo V. B., nurodant jog prievolių pagal sprendimą vykdymu užsiims V. B., kurių sąlygas jis atskirai suderins su suinteresuotais asmenimis.
15.2. Nurodo, kad apeliantas priešingai aiškina taikos sutartį, teigia, jog taikos sutarties 1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad mainais už N. M. atiduotus V. B. nuosavybėn žemės sklypus, teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B.. Taigi lingvistiškai aiškinti taikos sutarties kitaip, kaip tik, kad V. B. turi įvykdyti 2021 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021, negalima. Teigia, jog jei pagal sutartį prievolę turėtų įvykdyti sodininkų bendrija tai N. M. turtą ir būtų perleidusi bendrijai, o ne apeliantui.
15.3. Nurodo, kad apelianto pateiktas garso įrašas nėra leistinas įrodymas, garso įrašas padarytas prasidėjus bylai, padarytas slapta privačioje J. V. aplinkoje, jo namuose ir be jo sutikimo, tarp šalių nevyko jokios derybos, o apeliantas specialiai bandė pateikti tokius klausimus, kad gautų jam naudingus atsakymus. Pažymi ir tai, kad garso įrašas ne patvirtina apelianto argumentus, o juos paneigia, J. V. aiškiai niekaip nesutiko, jog taikos sutartis yra įvykdyta, jam sumokant 500 Eur. Teigia, jog 500 Eur jam buvo sumokėti, kaip patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymi, kad tol kol apeliantas buvo bendrijos pirmininkas, bendrijos nariai iš esmės finansuodavo bylinėjimąsi, tačiau bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ne mokėtojui (bendrijai), o V. B..
15.4. Nurodo, kad jei V. B. savo įsipareigojimų už N. M. neįvykdys, tai bus pakeista vykdymo tvarka šie darbai galės būti atlikti V. B. lėšomis, arba V. B. bus skirta baudą už sprendimo nevykdymą, dėl ko nesutinka su apelianto argumentais dėl prievolės neįvykdymo negalimumo, be to, nesutinka su apeliantu, jog N. M. neturi teisės prašyti vykdomojo rašto, kadangi pagal taikos sutartį šalys turi abipuses teises ir pareigas.
Teismas
konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta išduoti vykdomąjį dokumentą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, neišaiškino tikrojo taikos sutarties turinio ir vykdymo aplinkybių. Mano, jog apeliantas neturi įpareigojimų vykdyti taikos sutarties pirmojo punkto sąlygą, taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog vykdomojo rašto nėra įmanoma vykdyti, nes N. M. nėra kreditorius, o apeliantas nėra skolininkas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą pakvitavimą dėl prievolės įvykdymo, nevertino ir pateikto apelianto garso įrašo.
19. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 18 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto, pagal taikos sutartį, išdavimo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas.
20. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų.
21. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1344-330/2019). Taigi, nors taikos sutartis yra taikus ginčo sprendimo būdas, tačiau įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022. Teismų praktika. 2022).
22. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtino N. M., V. B., J. B., J. B., V. V., J. V. 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą taikos sutartį. Pagal šios taikos sutarties 1 punktą V. B., J. B., J. B., V. V. J. V. atsisakė teisės reikalauti priverstinai vykdyti Teismo sprendimą mainais į toliau šioje sutartyje nurodomą turtą ir N. M. įvykdžius toliau sutartyje nurodytas sąlygas dėl turto perleidimo laikys, kad N. M. prievolių pagal Teismo sprendimą nebeturi, o Teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B. tokiomis sąlygomis, kurias jis atskirai suderins su J. B., J. B., V. V. J. V. ir kitais suinteresuotais asmenimis.
23. Pagal taikos sutarties antrąjį punktą, atsižvelgiant į reikalavimo teisės atsisakymą (nutarties 22 punktas), N. M. V. B. nuosavybėn taikos sutartimi perleido aštuonis nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus). Taikos sutarties penktajame punkte nurodyta, kad šalys patvirtinta ir garantuoja, kad šia taikos sutartimi yra išsprendžiami visi be išimties tarp jos šalių kilę turtiniai ir neturtiniai ginčai, kad jos nebeturi viena kitai jokių pretenzijų (dėl prievolių apimties, tarpusavio atsiskaitymų, perleidžiamo turto ir turtinių teisių vertės ir k.t.) ir jų ateityje viena kitai nebereikš.
24. Minėta taikos sutartimi V. B., J. B., J. B., V. V. J. V. atsisakė teisės reikalauti priverstinai vykdyti įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr. e2-257-904/2021. Minėtu teismo sprendimu buvo nuspręsta įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pastatyti pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojui N. M. išduotą statybos leidimą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus; savo lėšomis prijungti ieškovo V. B. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. B., J. B., V. V. ir J. V. sklypuose esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų; nutiesti sodų bendrijos „Šilko gija“ teritorijoje 2006 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame detaliajame plane numatytą kelią sodininkų bendrijai su vandentiekių priešgaisriniam vandens paėmimui pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris išduotą G. V. projektavimo firmos parengto vidaus kelio ir vandentiekio priešgaisriniam paėmimui techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini)), nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (sodininkų bendrija „Šilko gija) apšvieti ir aptverti tvora.
25. Taigi, šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtinus taikos sutartį, V. B., J. B., J. B., V. V. J. V. iš esmės atsisakė teisės reikalauti iš N. M. priverstinai vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, mainais aštuonis jos asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus perleidžiant apeliantui, tai yra V. B.. Šiuo atveju pareiškėjai prašydami išduoti vykdomąjį raštą nurodo, kad V. B. nevykdo taikos sutarties pirmojo punkto, tai yra nevykdo tų įsipareigojimų, kurie teismo sprendimu buvo nustatyti N. M.. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjų prašymą nurodė, kad šiuo atveju taikos sutartį pasirašiusių asmenų ir jų atstovų paaiškinimai ir byloje pateikti įrodymai yra pakankami išvadai spręsti, jog taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma. Su šiuo argumentu negalima sutikti.
26. Teismas, sprendžiantis klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiria šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymą ir tik nustatęs, kad taikos sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai, išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018). Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020).
27. Vertinant šalių sudarytą taikos sutartį pažymėtina, jog pirmuoju jos punktu V. B. buvo įpareigotas „užsiimti“ teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu, jų vykdymą atskirai derinant su J. B., J. B., V. V., J. V., tačiau šiuo atveju sutinkant su apelianto atskirojo skundo argumentais, sutarčių aiškinimo prasme (CK 6.193 straipsnis), nėra aišku, ar šiuo atveju „užsiėmimas“ yra iš esmės laikytinas įpareigojimų, nustatytų N. M. pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr. e2-257-904/2021 perkėlimas V. B. ar taikos sutartį sudariusių asmenų susitarimas, jog mainais už perleidžiamus sklypus yra atsisakoma nuo reikalavimų pagal įsiteisėjusį 2021 m. spalio 12 d. sprendimą, nurodant, kad tolimesniu inžinerinių tinklu įrengimu „užsiims“ V. B.. Pažymėtina, jog kitose taikos sutarties sąlygose V. B. nėra nustatyta jokių įsipareigojimų, sudarančių pagrindą spręsti, jog šiuo atveju V. B. turi vykdyti 2021 m. spalio 12 d. teismo sprendimą, kurio neįvykdymo pagrindu šalys iš esmės ir reikalauja išduoti vykdomąjį dokumentą, nurodydami, kad minėtas prievoles turi būti įvykdyti V. B.
28. Teismo vertinimu, siekiant pašalinti abejones dėl taikos sutarties sąlygų ir jų vykdymo aplinkybių, tai yra ar apeliantas turi įvykdyti tai, kas nurodyta minėtame teismo sprendime, šiuo atveju turėtų būti įvertintos priežastys ir tikrieji taikos sutarties šalių valios ketinimai, nulėmusios N. M. turto perleidimą V. B., tai yra ar šiuo atveju turto perleidimas buvo iš esmės sietinas vien šalių atsisakymu nuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo, ar kaip sąlyga, V. B. gavus nuosavybėn nekilnojamąjį turtą pačiam iš esmės ir įvykdyti įsiteisėjusį 2021 m. spalio 12 d. teismo sprendimą gavus naudą (nekilnojamąjį turtą) tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, lakoniškai nurodant, kad šalių paaiškinimai sudaro pagrindą nuspręsti, jog taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma. Negalima neatsižvelgti ir į taikos sutarties sąlygos formuluotę, jog V. B. yra pavedama ne įvykdyti teismo sprendime nurodytas sąlygas, o nurodoma „užsiimti“ jų vykdymu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino taikos sutarties vykdymo aplinkybes, jų turinį ir jos pagrindu nustatytus įpareigojimus V. B., atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių dėl taikos sutarties turinio ir jos įvykdymo sąlygų, atsižvelgiant į tai, nutariama atskirojo skundo reikalavimus tenkinti iš dalies ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėja Erinija Kazlauskienė