Administracinė byla Nr. ATP-336-360/2015

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00693-2015-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                    40.1.2.; 79.1.

            KLAIPĖDOS  APYGARDOS TEISMAS

         N U T A R T I S

            2015 m. birželio 26 d.

         Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas L. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimo,

                                                                n u s t a t ė :

L. Ž., MB „(-)“ vadovui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2015-01-31, 11.02 val., atliekant operatyvų patikrinimą grožio namuose „(-)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priklausančiuose MB „(-)“, nustatyta, kad O. L., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo nelegalų darbą L. Ž. naudai. Tikrinimo metu nustatyta, kad L. Ž., turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitarė su O. L. dėl tam tikro darbo, tai yra administratorės pareigų, darbo atlikimo tvarkos, nesudaręs įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties leido O. L. dirbti nelegalų darbą L. Ž. naudai. O. L., paklusdama darbovietėje nustatytai tvarkai, tikrinimo dieną – 2015-01-31 ir apie dvi savaites iki tikrinimo dienos dirbo bendrijai priklausančiuose grožio namuose, dėl darbo tarėsi su bendrijos vadovu L. Ž., kiekvieną darbo dieną dirbo apie 4 val., darbo priemonėmis ir įrankiais aprūpino L. Ž.. Tokiu būdu L. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 ir 3 d. reikalavimus, tai yra jo vadovaujamoje bendrijoje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas Darbo kodekso 98 str. 1 d. L. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ATPK 413 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimu L. Ž. pagal ATPK 413 str. 1 d. paskirta 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda.

Apeliaciniame skunde L. Ž. nurodo, kad su priimtu teismo nutarimu nesutinka, nes administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimas turi būti panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla jam turi būti nutraukta.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bei tinkamai neįvertino visų įrodymų, taip pat nesurinko pakankamai objektyvių duomenų, įrodančių jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo buvimą, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Skunde teigiama, kad akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos atveju teismo „vidinis įsitikimas“ yra pagrįstas ne objektyvių ir neginčytinų įrodymų visuma, bet pirminiu, nenuosekliu vieno asmens paaiškinimu, kurio nepatvirtina jokie kiti objektyvūs ir nešališki bylos duomenys. Priešingai, apklausta teismo posėdyje liudytoja O. L. parodė, kad tik dėl išgąsčio, jog neturėjo verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos, prisistatė neva esanti administratorė. Tačiau rašytiniai bylos duomenys (2015-01-15 darbo vietų grožio namuose „(-)“ nuomos sutartis Nr. 1501-21, 2015 m. sausio mėn. ir 2015 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, administratorės D. N. paaiškinimas ir kt.) įrodo, kad O. L. ir jį sieja civiliniai teisiniai santykiai pagal nuomos sutartį. Skunde apeliantas teigia, kad civiliniams teisiniams santykiams būdinga, jog asmenys, užsiimdami savarankiška veikla, veikia savo rizika bei naudodamiesi savo darbo priemonėmis, t. y. šiems santykiams nebūdingas darbo teisinių santykių požymis paklusimas nustatytai darbo tvarkai. Šiuo konkrečiu atveju byloje pateiktas teisinis O. L. veiklos MB „(-)“ pagrindas (darbo vietos nuomos sutartis), todėl akivaizdu, kad O. L. grožio salone veikė savo rizika, nebuvo nustatytos darbo tvarkos, t. y. už teikiamų paslaugų rezultatą bei kokybę buvo atsakinga pati, šį faktą patvirtina ir darbo vietų grožio namuose „(-)“ nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktas, kuriame numatyta, kad „darbo vietų nuomotojas, t. y. O. L., prisiima visą atsakomybę, numatytą administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamajame kodeksuose, jei dėl jos kaltės pareikš pretenzijas valstybės valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai dėl priešgaisrinės saugos taisyklių, saugos darbe taisyklių, higienos ir sanitarijos taisyklių, mokesčių įstatymų bei kitų, su grožio namų „(-) ‘ veikla susijusių normatyvinių aktų reikalavimo nesilaikymo“. Taip pat pažymėtina, kad O. L. dirbo su savo įrankiais, pati įsigijo darbo priemones, vedė gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą (pridedama PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita faktūra FRA Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita faktūra AP Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita faktūra EN Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalas). Skunde taip pat teigiama, kad nepatvirtinta, kad jis buvo susitaręs su O. L. dėl darbo, o tuo labiau nėra jokių duomenų, kad O. L. už tą darbą buvo kaip nors atlyginama arba žadama atlyginti. Priešingai, darbo vietų grožio namuose „(-)“ nuomos sutartis Nr. 15/01-21, sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai (pridedami) įrodo, kad buvo susiklostę civiliniai santykiai. Taip pat pažymėtina, kad O. L. netgi pirminiame paaiškinime nurodė, kad dirba UAB „Adminta“ vadybininke. Skunde nurodoma, kad apelianto kaltė padarius inkriminuojamą veiką iš esmės įrodinėjama O. L. pirminiu rašytiniu paaiškinimu, gautu patikrinimo metu, nors pats darbo faktas institucijos neužfiksuotas. Drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimas administratorei D. N. įrodo, kad administratorės etatas grožio namuose „(-)“ buvo ir nebuvo ketinama turėti darbo santykių su O. L.. Apeliantas teigia, kad byloje nenustatyta subjektyvioji ATPK 413 str.  numatyto pažeidimo pusė – kaltė, todėl byla turi būti nutraukta. Vieno asmens pirminis, nenuoseklus paaiškinimas negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju privaloma vertinti darbo vietų nuomos sutarties turinį, kuriuo atskleidžiamas tikrasis šalių ketinimas, sutarties tikslas ir esmė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Remiantis teismų praktika, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams –tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš 2015-02-11 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad nuo 2015-01-31 iki                  2015-02-11 atliktas operatyvus MB „(-)“ patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2015-01-31 bendrijos veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esančiuose grožio namuose „(-)“ dirbo administratorius-kirpėjas T. M. ir O. L., kuri prisistatė kaip administratorė. O. L. raštu patvirtino, kad grožio namuose dirba administratore apie dvi savaites, nurodė, kad jos darbo funkcijos yra klientų registravimas į registracijos žurnalą, atsakinėjimas į telefoninius skambučius. O. L. patvirtino, kad su ja nėra sudaryta darbo sutartis, dėl darbo žodžiu tarėsi su vadovu Laurynu, darbui reikalingomis priemonėmis ir įrankiais aprūpino vadovas Laurynas, nurodė, kad per dieną dirba apie 4 valandas, atlygio už darbą dar negavo, nurodė, kad tarėsi su vadovu, jog įdarbinus jai bus mokama LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (b. l. 6–9).

2015-01-31 faktų fiksavimo pažymoje nurodyti analogiški duomenys kaip ir 2015-02-11 operatyvaus patikrinimo pažymoje (b. l. 10–11).

Paaiškinime 2015-01-31 O. L. nurodė, kad tikrinimo dieną kirpykloje „(-)“, adresu Žvejų g. 9, Klaipėda, dirbo administratore, jai reikia atsiliepti į klientų skambučius,  pasitikti juos, užpildyti užsakymų žurnalą. Dėl darbo praktikos tarėsi su direktoriumi L. Šiose patalpose dirba dvi savaites. Darbo priemonėmis ir įrankiais aprūpino direktorius Laurynas. Su ja darbo sutartis sudaryta nebuvo. Dirbti turėdavo 4 valandas per dieną. Įsidarbindama su direktoriumi susitarė, kad jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis (b. l. 12).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja O. L. parodė, kad patikrinimo dieną buvo atėjusi į grožio saloną, atsinešė darbo priemones. Kai apie 9.00 val. į saloną atėjo klientai, ji paklausė, pas kokį darbuotoją jie atėjo, kokių paslaugų pageidauja, prisistatė esanti salono administratorė. Salono administratorės tą dieną nebuvo. Atėję žmonės prisistatė Klaipėdos apskrities VMI pareigūnais, ji išsigando, pasimetė, todėl ir pasakė netiesą. Tuo metu salone nieko nebuvo. Ji 2015-01-15 pasirašė darbo vietos nuomos sutartį, turėjo dirbti pirmadieniais ir šeštadieniais, turėjo mokėti 15 Eur už kiekvieną darbo dieną. Verslo liudijimo dar neturėjo, tik planavo jį įsigyti. Iki patikrinimo kirpėja nedirbo, nes dar neturėjo darbo priemonių, be to, nebuvo klientų. Darbo priemones – lakus, žirkles, šukas ir pan., turėjo įsigyti pati. Grožio salono darbo valandos buvo nustatytos, tačiau ji neprivalėjo dirbti šiuo laiku, ji galėjo dirbti tik kelias valandas per dieną arba visai neateiti į darbą. Teigia, kad Klaipėdos apskrities VMI parašė neteisingą paaiškinimą (b. l. 25–26).

L. Ž. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, paaiškino, jog yra MB „(-)“ vadovas, patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomoja grožio paslaugoms teikti. Su O. L. jokie darbo santykiai nesieja. Kirpėja dirbančiai O. L. nuomoja dalį minėtų patalpų jos darbo vietai. Teigia, kad su O. L. sieja tik sutartiniai santykiai. Su O. L. darbo vietos nuomos sutartį sudarė 2015-01-15, atsiskaitymas vyko kartą per mėnesį. Patalpose dirba trys kirpėjos ir administratorius, kuris administruoja prekybą grožio priemonėmis, priima užsakymus, bendrauja su klientais, padeda kirpėjoms pildyti žurnalą. Tuo metu administratore dirbo D. N.. O. L. dirbo pagal patentą. 2015-01-15–2014-01-30 ji ruošė darbo vietą, turėjo dirbti pirmadieniais ir šeštadieniais, vienos dienos įkainis buvo nustatytas 15 Eur. Darbo priemonėmis O. L. taip pat turėjo pasirūpinti pati. Patalpose kirpėjoms suteikiama kėdė, veidrodis, vežimėlis darbo priemonėms. Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo metu jis, L. Ž., buvo išvykęs, tai buvo šeštadienis, tą dieną administratore turėjo dirbti D. N., tačiau patikrinimo dieną buvo susirgęs jos vaikas. D. N. patikrinimo metu nedirbo. Kodėl O. L. prisistatė grožio salono administratore, jis paaiškinti negali. Mano, kad ji tai pasakė siekdama išvengti atsakomybės, kadangi dar nebuvo įgijusi verslo liudijimo (b. l. 24–25).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui ir teismo posėdžio metu, asmenys keičia dažnai, nes yra suinteresuoti patys būti nenubausti arba, kad to išvengtų kiti traukiami atsakomybėn asmenys. Pirminiai nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai teisingam bylos išnagrinėjimui bei tolesniam įrodymų vertinimui yra itin svarbūs. Apygardos teismas taip pat mano, kad O. L. duodama pirminius paaiškinimus buvo nuoširdi, be to, ji neturėjo jokios galimybės suderinti savo parodymų su asmeniu, traukiamu administracinėn atsakomybėn, neturėjo laiko sugalvoti tokios pozicijos, kuri padėtų kaltam asmeniui išvengti atsakomybės. Su apylinkės teismo padaryta išvada, kad tokia O. L. pozicija siekiama suklaidinti teismą bei padėti darbdaviui L. Ž. išvengti administracinės atsakomybės, visiškai sutinka ir apygardos teismas. L. Ž. atsisakymas duoti paaiškinimą surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o vėliau suderinus parodymus jam naudingos pozicijos išdėstymas pagrįstai gali būti vertinamas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kad O. L. dirbo administratorės darbą, įrodo ir tai, kad ji net neturėjo verslo liudijimo užsiimti kirpėjos veikla. Kaip paaiškinime nurodo O. L., ji per dieną dirbo 4 valandas, todėl visiškai logiška, kad kitas valandas dirbo kita administratorė D. N..

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka pagal L. Ž. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų L. Ž. kaltės klausimu, L. Ž. kaltė padarius ATPK 413 str. 1 d. numatytą pažeidimą įrodyta išsamiai ir nešališkai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Teismas neturi teisinio pagrindo daryti priešingos, nei nustatė apylinkės tesimas, išvados, nes O. L. nelegalaus darbo faktas MB „(-)“ nustatytas neabejotinai. Dėl O. L. nesant sudarytos rašytinės darbo sutarties, už sulygtą atlygį ji akivaizdžiai atliko darbo funkcijas, t. y. dirbo bendrovės naudai, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai, o L. Ž., kaip įmonės vadovas, leido jai tokiomis sąlygomis dirbti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, vadovaudamasis ATPK 256 str. 1 ir 2 d. ir 257 str. nuostatomis, išsamiai ištyrė bylos įrodymus ir visapusiškai juos įvertino, teisingai konstatavo L. Ž. veikoje nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtį.

Apygardos teismas pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                      Savinijus Katauskas