Civilinė byla Nr. 2-474-210/2014
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija 44.2; 52.3.; 116.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,
sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei, Romutei Lengvenienei,
dalyvaujant atsakovei (ieškovei pagal priešieškinį) N. K., jos atstovui advokatui R. L.,
ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) AB „Kelmės melioracija“ atstovui, direktoriui A. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) N. K. priešieškinio reikalavimą ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) AB „Kelmės melioracija“ dėl permokėtos sumos už atliktus pagal statybos rangos sutartį darbus grąžinimo ir nuostolių už nekokybiškai atliktus darbus priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
- Bylos esmė, faktai ir reikšmingos aplinkybės, bei šalių teisiniai argumentai
Atsakovė šioje byloje N. K. priešieškiniu, kuris teismui paduotas 2009-04-02, prašė priteisti iš ieškovo AB „Kelmės melioracija“ 37571,45 Lt permokėtų lėšų už aktuotus, bet neatliktus triušių fermos teritorijos sutvarkymo darbus; 2505 Lt trūkumų ištaisymui ir 238842 Lt nuostolių (žalos), kurie atsirado dėl išaiškėjusių statybos rangos darbų trūkumų atliekant 78000 triušių per metus išauginimo fermos pagalbinių patalpų statybos darbus. Atsakovė N. K. nurodė, kad ieškovas tiek statinio statybos darbus, tiek teritorijos sutvarkymo darbus atliko nekokybiškai, prirašė dalį neatliktų darbų, todėl ji patyrė nuostolių ir žalos. Nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus reikalauja pagal 2004-09-10 statybos rangos sutartį Nr. 0010 ir 2005-11-03 sutarties Nr. 0010 pratęsimą. Jų dydį grindžia 2009-01-02 ir 2009-02-05 UAB „Skena“ atlikta statybos darbų kiekių ir kokybės, bei statybos darbų defektų ir jų pašalinimo įvertinimo ataskaitomis.
Ieškovas šioje byloje (pagal priešieškinį atsakovas) AB „Kelmės melioracija“ buvo kreipęsis į teismą, su ieškiniu priteisti iš atsakovės 12470 Lt skolą už statybos rangos darbus, 37000 Lt negražintos paskolos, 11,84 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje teigė, kad 2005-11-03 su atsakove sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti 78000 triušių per metus išauginimo fermos pagalbinių patalpų statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti, tačiau atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 12470 Lt pagal dvi ne visiškai apmokėtas PVM sąskaitas – faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, teigė, jog 2004-10-27 paskolino atsakovei 37000 Lt, nes jai trūko apyvartinių lėšų automatinėms triušių girdykloms įsigyti. Pinigai iki šiol nėra grąžinti. Prašė skolą priteisti.
Ir ieškinys ir priešieškinis buvo nagrinėjami vienoje byloje.
Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė – priteisė ieškovui iš atsakovės 12470 Lt skolą už statybos darbus ir 37000 Lt negražintos paskolos, 5 procentų procesines palūkanas ir 2293 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 1166,41 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl ieškovo AB „Kelmės melioracija“ ieškinio dalinio patenkinimo pakeitė: ieškovo AB „Kelmės melioracija“ ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui AB „Kelmės melioracija“ iš atsakovės ūkininkės N. K. 37000 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 37000 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo 2009 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2413 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinio reikalavimus dėl 12470 Lt skolos už statybos darbus ir 11,84 procentų dydžio palūkanų priteisimo atmetė.
Sprendimo dalį, dėl atsakovės ūkininkės N. K. priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovo AB „Kelmės melioracija“ 37571,45 Lt permoką sumą už faktiškai apmokėtus bet neatliktus teritorijos sutvarkymo darbus ir priešieškinio dalį dėl 238842 Lt nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus triušių prieauglio fermos statybos darbus, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės ūkininkės N. K. priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo AB „Kelmės melioracija“ 2505 Lt nuostolių, paliko nepakeistą. Panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovės N. K. į valstybės biudžetą priteista 1166,41 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo šalys teismui naujų reikalavimų neteikė, ankstesniųjų netikslino. Byla iš naujo nagrinėjama tik dalyje, t. y. pagal atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) N. K. ieškinio reikalavimą pareikštą ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) AB „Kelmės melioracija“ dėl 37571,45 Lt permokos sumos už faktiškai apmokėtus bet neatliktus teritorijos sutvarkymo darbus ir dėl 238842 Lt nuostolių už nekokybiškai atliktus triušių prieauglio fermos statybos darbus priteisimo.
Byloje nustatyta:
- 2004-09-10 ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 0010, kuria pagal atsakovės užsakymą ieškovas įsipareigojo pastatyti triušių fermą, pagalbinį gamybos pastatą ir dezobarjerus. Atsakovė už šių darbų atlikimą įsipareigojo sumokėti 462513 Lt. Šioje sutartyje nustatytą statybos darbų atlikimo terminą 2005-11-03 susitarimu šalys pratęsė iki 2005-11-20, pratęsimo priežastimi nurodydami nevisišką įrenginių sumontavimą bei užsakovės nuosavų lėšų trūkumą. Sutarties 8 p. šalys susitarė dėl garantinio termino, kurį nustatė abipusiu susitarimu 5 (penkeriems) metams. (t. 4, b. l. 155, 156);
- atsakovė pagal šią sutartį su ieškovu atsiskaitė visiškai, šalių ginčo dėl to nebuvo, ir nesant pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų arba jų nebaigtumo, 2005-11-30 Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu sudarytos komisijos aktu triušių fermos pagalbinių patalpų blokas ir triušidė pripažinti tinkamais naudoti (1 t., 66-67 b. l., bei papildomai pridėti prie bylos dokumentai). Akte Komisijos konstatuota, kad ūkininkės N. K. 78 tūkst. triušių išauginimo per metus fermos pagalbinių patalpų blokas ir 3168 narvų prieauglio triušidė (duomenys neskelbtini), tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkama naudoti. Aktas pasirašytas 11 komisijos narių, rangovo atstovo A. J., techninio prižiūrėtojo E. A. J. ir ūkininkės N. K..
Atsakovė, gindama savo interesus ir manydama, kad AB „Kelmės melioracija“ darbus atliko nekokybiškai, užsakė statybos darbų, ieškovo atliktų pagalbinių patalpų bloke, triušių fermoje ir dezobarjero pastate, kokybės įvertinimą. Ataskaitoje nustatyta, kad nekokybiškai atliktų darbų ištaisymui iš viso reikia 238842 Lt (ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).
- ūkininkė N. K. ir AB „Kelmės melioracija“ 2004-10-02 sudarė triušių fermos teritorijos sutvarkymo statybos rangos darbų sutartį Nr. 2004/10/2, pagal kurią rangovas įsipareigojo iki 2004-12-25 atlikti triušių fermos teritorijos sutvarkymo darbus, o užsakovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti 89500 Lt (3 t., 3-4 b. l.). Sutarties 5.1. punkte šalys atliktiems darbams nustatė dviejų metų garantinį terminą. Šalys 2005-11-03 sudarė kitą statybos rangos sutartį Nr. 2005/11/03 dėl to paties objekto, tų pačių darbų ir už tą pačią kainą, kurioje darbų atlikimo terminas numatytas iki 2005-12-15, o garantinis terminas – 60 mėnesių (civilinė byla Nr. L2-118-136/2009, 6-8 b. l.).
- atliktų darbų aktuose užfiksuota, kad 2004 m. spalio mėnesį ieškovas atliko teritorijos sutvarkymų darbų už 60000 Lt, o gruodžio mėnesį už 17719 Lt ir 7251 Lt (3 t., 17-18, 19, 20 b. l.). Atliktų darbų aktus atsakovės vardu pasirašė trečiasis asmuo E. J., kurį atsakovė buvo pasamdžiusi statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigoms atlikti (1 t., 16 b. l.).
- AB „Kelmės melioracija“ už atliktus teritorijos sutvarkymo darbus išrašė:
2004-10-27 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) – 60000 Lt (3 t., 14 b. l.), 2004-12-10 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) – 17719 Lt (3 t., 15 b. l.) ir 2004-12-31 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) – 7251 Lt (3 t., 15 b. l.). Atsakovė sąskaitas pasirašė patvirtindama, kad paslaugas gavo. Atliktų darbų aktus (2004 m. spalio mėn.; 2004 m. gruodžio mėn. ir 2004 m. gruodžio 31 d.) pagal aptariamą gerbūvio sutvarkymo sutartį pasirašė techninis prižiūrėtojas A. E. J., patvirtindamas, kad darbai atlikti. Atsakovė (pagal nagrinėjamą priešieškinį ieškovė) N. K. 2004-12-10 pasirašė atliktų darbų išlaidų pagal technologinius etapus ir darbų kompleksus vertės pažymą (civilinė byla Nr. L2-118-136/2009,13; 14;15;16; 17 b. l.).
Atsakovė, gindama savo interesus ir manydama, kad darbų kiekiai, už kuriuos sumokėjo neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekių, užsakė ieškovo atliktų teritorijos sutvarkymo darbų kiekių ir kokybės įvertinimą. Ataskaitoje, sudarytoje 2009-01-02, nurodyta, kad triušių fermos statybos objekte apmatavus sutartinius atliktų darbų kiekius, kurie rangovo atliktų darbų aktuose deklaruoti kaip atlikti ir pateikti apmokėjimui, nustatyta tokie neatlikti darbai:
nepastatytas medinis sargo namelis (2004m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte eil. Nr. 9);
neįrengti žvyruoti keliai privažiavimui prie fermų, skerdyklos, priešgaisrinio rezervuaro (2004 m. spalio mėn. atliktų darbų akte eil.Nr.3 ir 4)(nuotr.Nr.l2,13);
betono trinkelių grindinio ant smėlio-cemento pagrindo įrengta 234,8 m2, o ne 280 m2 kaip aktuota 2004 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte eil. Nr.3 ir 4 nuotr. Nr. l);
šaligatvio bordiūrų įrengta 30 m, o ne 84 m kaip aktuota 2004m. spalio mėn. atliktų darbų akte eil. Nr. 5;
vielos tinklo tvoros įrengta 282,7 m2, o ne 480 m2 kaip aktuota 2004m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte eil. Nr. 10 (nuotr. Nr. 4, 5, 6);
asbocementinių tvoros stulpelių sumontuota 63 vnt., o ne 72 vnt. kaip aktuota 2004m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte eil. Nr.8;
betoninių trinkelių kaina aktuojama du kartus akte už 2004 m. spalio mėn.(eil. Nr. 10) ir gruodžio mėn.(eil.Nr.4);
metaliniai praleidimo vartai (2vnt.) neužbaigti įrengti, nes nėra užrakinimo, sienų vartų vyris nulūžęs (nuotr.Nr.8,9), metalo profiliai nudažyti aliejiniais dažais be paruošimo, todėl intensyviai rūdija (nuotr. Nr. 7, 8, 9, 10);
betoninių trinkelių danga vietomis įdubusi, siūlės tarp trinkelių neužpildytos cemento skiediniu (nuotr. Nr. 1, 2, 3), kaip kad aktuota 2004 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte eil. Nr.4;
150 mm asbocementiniai tvoros stulpeliai neapsaugoti nuo atmosferinių kritulių poveikio, nes stulpelių viršutiniai galai atviri (nuotr. Nr. 5, 6) (1 t., 20-23, 24, 25, 26-31 b. l.).
Ataskaitos išvadoje taip pat nurodyta, kad faktiškai atliktų darbų kaina yra 29 398,55 Lt, o ne 84 970 Lt deklaruojami rangovo pateiktuose atliktų darbų aktuose (3 t., 23 b.l.). Nekokybiškai atliktų darbų pataisymui ir nebaigtų darbų užbaigimui reikia 2 505 Lt (3 t., 23, 25 b. l.).
Atsakovė savo reikalavimą dėl 37 571,45 Lt permokos ir 2 505 Lt nuostolių atlyginimo kildina iš 2004 m. spalio 2 d. triušių fermos teritorijos sutvarkymo statybos rangos darbų sutarties Nr. 2004/10/2.
- Atsakovės (ieškovės pagal nagrinėjamą priešieškinį) N. K. argumentai ir paaiškinimai dėl priešieškinio reikalavimų.
Atsakovė (pagal nagrinėjamą priešieškinį ieškovė) N. K. teismo proceso metu savo priešieškinio reikalavimus palaikė, prašė atstatyti galimai praleistą ieškinio senaties terminą, nes jį praleido dėl kvalifikacijos stokos ir pasitikėjimo darbus atliekančiu rangovu bei techninę priežiūrą atlikusiu techniniu prižiūrėtoju, ir nurodė, kad AB „ Kelmės melioracija“ ne tik kad nekokybiškai atliko gerbūvio darbus prie triušidžių, bet prirašė neatliktų darbų, už kuriuos ji sumokėjo daugiau nei iš tikrųjų darbų buvo atlikta. Todėl prašo pagal 2004-10-02 sutartį Nr. 2004/10/2 ir 2005-11-03 statybos rangos sutartį dėl gerbūvio darbų atlikimo bei pagal UAB „ Skena“ atliktą statybos darbų gerbūvio sutvarkymo kiekio ir kokybės įvertinimo ataskaitą, atlikta 2009-01-02 priteisti jai iš AB „Kelmės melioracija“ 37571,45 Lt permokėtų lėšų bei 2505 Lt lėšų, kurių reikia trūkumų ištaisymui.
Pagal statybos rangos sutartį Nr. 0010, sudarytą 2004-09-10 bei jos papildymą dėl sutarties pratęsimo tarp jos ir AB „Kelmės melioracija“ ir UAB „Skena“ 2009-02-05 ataskaitą dėl statybos defektų nustatymo bei išlaidų jų pašalinimui paskaičiavimo pagalbinių patalpų bloke, triušių prieauglio fermoje ir dezobarjero pastate priteisti 238842 Lt nuostolių atlyginimo, kurie atsirado dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų ir nustatytų išlaidų jiems pašalinti.
N. K. nurodė, kad ji nėra statybos specialistė, todėl negalėjo iš karto nustatyti rangovo atliekamų darbų nei kiekių nei kokybės. Todėl pasitikėdama statybos darbų priežiūrą atliekančiu techniniu prižiūrėtoju, atliko mokėjimus pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Trūkumai ir neatlikti darbai paaiškėjo vėliau, jau eksploatuojant objektą, todėl ne kartą kalbėjo su rangovu, tačiau trūkumai nebuvo taisomi. Apie tai, kad permokėjo rangovui už neatliktus gerbūvio sutvarkymo darbus, tiksliai sužinojo tik UAB „Skena“ atlikus skaičiavimus ir matavimus.
- Ieškovo (pagal nagrinėjamą priešieškinį atsakovo) AB „Kelmės melioracija“ argumentai, kuriais prašoma priešieškinį atmesti.
AB „Kelmės melioracija“, nesutikdamas su priešieškinio reikalavimais, mano, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškovas AB „ Kelmės melioracija“ teikiamais procesiniais dokumentais ir teismo posėdžio metu nurodė (b.l. 56-57, tomas 1), jog iki ieškinio padavimo, ūkininkė N. K. į ieškovą dėl nekokybiškai atliktų ar neatliktų darbų nėra kreipusis ir jokios pretenzijos dėl to nepateikė, defektų aktų, pasirašytų abiejų šalių į bylą nėra pateikusi ir jų nepateikė su priešieškiniu. Priešieškinis atsirado tik 2009 metais, kai rangovas pats kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl likusių neapmokėtų sumų už atliktus gerbūvio darbus priteisimo. Didžioji dalis atliktų darbų aktų yra abiejų šalių pasirašyti ir ūkininkės N. K. jau apmokėti. Likę neapmokėta tik už gerbūvio darbus už 12470 Lt. Teigia, kad UAB „Skena“ ataskaita atsirado tik 2009 metais su priešieškiniu. UAB „ Skena“ atliko matavimus pagal pačios N. K. užsakymą, pagal jos pačios parodymus ir vien pagal lokalines sąmatas todėl neaišku pagal kokius N. K. pateiktus techninius projektus buvo atliekami skaičiavimai ir vertinimai.
Pagrindinio objekto techninis projektas buvo koreguotas ir keistas du kartus pagal pačios ūkininkės K. užsakymą. Buvo du techniniai projektai, nors į bylą pateiktas tik vienas. Mano, kad UAB „Skena“ atlikta ataskaita negalima vadovautis. Teismo posėdyje AB „Kelmės melioracija“ atstovas papildomai paaiškino, jog buvo du techniniai projektai. Buvo antrasis patikslintas techninis projektas, kurio UAB „Skena“ neįvertino. Be to ataskaitoje nėra įvertintos priežastys, dėl kurių galimai galėjo atsirasti ataskaitoje nurodyti defektai. Ataskaita sudaryta praėjus daugiau nei trejiems metams po objekto pridavimo ir eksploatacijos pradžios, objektas nebuvo šildomas, todėl neįvertinta kokį poveikį defektų atsiradimui galėjo turėti objekto eksploatacijos pažeidimai, reikalavimų jam nesilaikymas.
Gerbūvio sutvarkymo darbų techninio projekto apskritai nebuvo, tačiau K. prašant atlikti gerbūvio darbus sudarė sutartį ir juos atliko. Atliko tai, ko patys užsakovai prašė, pagal užsakovo poreikį ir užduotį. Bordiūrų rengė mažiau, kadangi pats užsakovas pageidavo greičiau ir pigiau užbaigti objektą, kad suspėti į terminą priduoti visą objektą valstybinei komisijai. Atliktų gerbūvio darbų aktą už 60000 Lt pasirašė pati N. K. ir pagal jį apmokėjo. Jokių pretenzijų raštu iki priešieškinio dėl neatliktų ar nekokybiškai atliktų darbų iš užsakovės negavo, nors pagal sutartį yra privaloma pretenzija. Patys užsakovai neturėjo pinigų statybvietės aprūpinimui įranga, ir reikalavo darbus kuo pigiau ir greičiau užbaigti. Be to AB „Kelmės melioracija atstovas nurodo, kad N. K. praleido ieškinio senaties terminus, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir remiantis aplinkybe, kad ieškinio (priešieškinio) reikalavimai neįrodyti, juos atmesti.
- Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, bei ieškinio tenkinimo iš dalies argumentai.
Byloje nustatyta, kad ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Tokių teisinių santykių šalys neginčija, juos pripažįsta.
Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis gauti darbo rezultatą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Taigi statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 str.). Iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jų nereglamentuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Šie statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo esant statybos rangos sutartiniams santykiams ribojimą.
Byloje šalių teikti įrodymai liudija, kad šalys buvo sudarę penkias statybos rangos sutartis ir jų papildymus: 2004-07-02 Nr. 0011; 2004-09-10 Nr. 0010 (dėl 78 tūkst. triušių išauginimo per metus fermos, pagalbinių patalpų ir dezobarjerų statybos už 462513 Lt) ir sutarties Nr. 0010 termino pratęsimo 2005-11-03 sutartį; bei 2004-10-02 statybos rangos sutartis Nr. 2004/10/2 dėl teritorijos sutvarkymo darbų statomame objekte atlikimo, kurią pakartojo 2005-11-03 rangos sutartis Nr. 2005/11/03 dėl teritorijos sutvarkymo darbų.
Dėl 2004-10-02 statybos rangos sutarties Nr. 2004/10/2 (dėl teritorijos sutvarkymo darbų statomame objekte atlikimo) ir atsakovės N. K. ieškinio reikalavimų pagal šią sutartį.
Šia 2004-10-02 rangos sutartimi, šalių buvo susitarta atlikti teritorijos sutvarkymo darbus. Numatyta darbus atlikti iki 2004-12-25 (3 t., 3-4 b. l.). Iš darbų atlikimo aktų matyti, kad darbai atlikti iki 2004 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Apie tai liudija atliktų darbų aktai, kuriuose užfiksuota, kad 2004 m. spalio mėnesį ieškovas atliko teritorijos sutvarkymo darbų už 60000 Lt, o gruodžio mėnesį už 17719 Lt ir 7251 Lt (3 t., 17-18, 19, 20 b. l.). Atliktų darbų aktus atsakovės vardu pasirašė trečiasis asmuo E. A. J., kurį atsakovė buvo pasamdžiusi statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigoms atlikti (1 t., 16 b. l.). Bylos dokumentai taip pat liudija, kad atsakovė N. K. 2004-12-10 pasirašė atliktų darbų išlaidų pagal technologinius etapus ir darbų kompleksus vertės pažymą (civilinė byla Nr. L2-118-136/2009,13 – 17 b. l.).
Taigi konstatuotina, kad 2004-10-02 statybos rangos sutartis Nr. 2004/10/2 dėl teritorijos sutvarkymo darbų statomame objekte atlikimo, buvo vykdoma ir įvykdyta iki 2004-12-31. Todėl nėra aišku ir šalys nepaaiškino, kodėl buvo sudaryta 2005-11-03 rangos sutartis Nr. 2005/11/03 dėl teritorijos sutvarkymo darbų kuri iš esmės pakartojo ankstesniąją. Kartu pažymėtina, kad pagal šią sutartį jokie teritorijos sutvarkymo darbai 2005 metais nebuvo atliekami, todėl ji iš esmės ir nebuvo vykdoma. Todėl teismas neturi pagrindo vadovautis ir nesivadovauja 2005-11-03 rangos sutartimi Nr. 2005/11/03 dėl teritorijos sutvarkymo darbų ir joje nustatytais garantiniais terminais spręsdamas ieškovės reikalavimų pagal šią ieškinio poziciją pagrįstumą (civilinė byla Nr. L2-118-136/2009, 6-8 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2004-10-02 teritorijos sutvarkymo darbų sutartį Nr. 2004/10/02 ieškovas pateikė atliktų darbų aktus, kuriuos pasirašė statinio techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo E. A. J.. Atsakovė trečiąjį asmenį buvo priėmusi į darbą statinio statybos techniniu prižiūrėtoju, kaip statybos specialistą, kuris turėjo įgaliojimus pasirašyti darbų atlikimo aktus.
Statybos įstatymo 16 straipsnyje reglamentuotos statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta techninio prižiūrėtojo pareiga tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. Pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą yra tikrinama darbų kokybė ir mastas. Tokia jo pareiga išplaukia iš įstatymo. Be to, atliktų darbų aktų pagrindų išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė ir pati atsakovė, ką patvirtino ir teismo ekspertizė, todėl teismas sprendžia, kad atliktus ir aktuose nurodytus darbus atsakovė priėmė. Ieškovas šioje byloje teigė, kad atsakovė nevisiškai atsiskaitė už atliktus teritorijos sutvarkymo darbus ir liko skolinga 12470 Lt (šioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimas apeliacinės instancijos teismo 2013-09-12 nutartimi atmestas, todėl nenagrinėjamas), o atsakovė priešieškiniu nurodo, kad pagal šią sutartį ji už atliktus darbus ieškovui permokėjo 37571,45 Lt, kuriuos priešieškiniu ir prašo priteisti iš AB „Kelmės melioracija (pažymėtina, kad priešieškinio reikalavimas dėl 2505 Lt priteisimo trūkumų dėl nekokybiškai atliktų teritorijos sutvarkymo darbų ištaisymui ankstesniais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais atmestas, todėl šioje byloje nenagrinėjamas).
Teismas, pakartodamas Lietuvos apeliacinio teismo argumentus ir išvadas šioje byloje dar kartą pažymi, jog atsakovės reikalavimas dėl 37571,45 Lt permokos priteisimo yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Šis reikalavimas nėra dėl teritorijos sutvarkymo darbų kokybės. Permokos priteisimo reikalavimas grindžiamas tuo, kad atliktų darbų aktuose nurodytas didesnis atliktų darbų kiekis nei faktiškai darbų buvo atlikta. Taigi šio reikalavimo patenkinimui turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, nuostolių dydis bei priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių (CK 6.246 str. – 6.249 str.). CK 6.246 str. 1 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.200 str. 1 d. įtvirtina pareiga sutarties šalims sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai.
Byloje teiktų įrodymų analizė bei atsakovės užsakytos teritorijos darbų sutvarkymo tyrimo ataskaitos aprašomojoje dalyje nurodyti paaiškinimai bei teikti duomenys liudija, kad atliktų darbų aktuos, kuriuos pasirašė techninis prižiūrėtojas ir rangovas nurodyti didesni atliktų darbų kiekiai, negu faktiškai darbų atlikta. Šioje byloje vertinant įrodymus pažymėtina, kad AB „Kelmės melioracija“ atstovas nei ankstesniuose teismo posėdžiuose, nei teikiamuose procesiniuose dokumentuose iš esmės šioje ataskaitoje nustatytų aplinkybių neneigė ir neįrodinėjo, kad atliktų darbų aktuose užfiksuoti darbų kiekiai atitinka faktinę situaciją (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad šias aplinkybes jis iš esmės pripažino, nurodydamas, kad tokia buvo užsakovės valia siekiant taupyti lėšas, todėl bordiūrų sudėjo mažiau. Taigi teismas konstatuoja, kad rangovo veiksmai surašant realios padėties neatitinkančius atliktų darbų aktus negali būti pripažinti sąžiningais. Dėl šių nesąžiningų ieškovo – rangovo AB „Kelmės melioracija“ veiksmų, t. y. nurodant didesnius atliktų darbų kiekius nei iš tikrųjų atlikta, atsakovė ūkininkė N. K. patyrė nuostolius, kadangi sumokėjo didesnę pinigų sumą negu buvo atlikta darbų. CK 6.245 str. 2 d. numatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Todėl atsakovės permokėta suma (37571,45 Lt), kurios dydžio ieškovas neginčija ir jo nepagrįstumo neįrodinėja, pripažintina jos patirtais nuostoliais.
Ieškovo AB „Kelmės melioracija“ atstovas, remdamasis CK 1.126 str. 2 d., šiems priešieškinio reikalavimams dėl nuostolių priteisimo prašo taikyti ieškinio senatį (3 t., 175 b. l.).
Teismas primena, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. CK 1.127 str. 1 d. reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie tai, kad atsakovė (pagal nagrinėjamą priešieškinį) N. K. permokėjo už atliktus triušių fermos teritorijos sutvarkymo darbus teigia sužinojusi tik 2009 m. vasario mėnesį, kuomet UAB „Skena“ atliko matavimus ir parengė atliktų teritorijos tvarkymo darbų kiekių ir kokybės įvertinimo ataskaitą (1 t., 17-23 b. l.). Tačiau teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011). Taigi ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo dienos, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą arba turėjo sužinoti. Galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
Nors pagal nagrinėjamos bylos duomenis atsakovė apie ieškovui permokėtą sumą teigia sužinojusi tik po ataskaitos gavimo (2009 m. vasario mėn.), tačiau šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad atidus ir apdairus asmuo tokioje situacijoje apie tokį pažeidimą turėjo sužinoti būtent šiuo nurodytu laiku. Tai, kad darbų atlikimo aktuose nurodyta faktiškai daugiau atliktų darbų nei jų buvo atlikta, turėjo būti nustatyta jau darbų priėmimo metu. Bet koks asmuo apdairiai ir rūpestingai įgyvendindamas savo teises apie tokį savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti darbų priėmimo metu. Juo labiau šiuo nagrinėjamu atveju, kai atsakovė buvo pasamdžiusi statybos specialistą statybos darbų techniniu prižiūrėtoju. Todėl darytina išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo darbų atlikimo aktų pasirašymo, kurie pasirašyti 2004 metų spalio ir gruodžio mėnesiais – paskutinis – gruodžio 31 d.. Priešieškinį dėl nuostolių priteisimo atsakovė pareiškė tik 2009-04-02, t. y. praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą (1 t., 43-45 b. l.).
Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tačiau dėl svarbios priežasties praleistas senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).
Atsakovė nagrinėjamoje byloje laikosi pozicijos, kad ji ieškinio senaties termino galimai nepraleido, nes apie savo teisių realų pažeidimą sužinojo tik po ataskaitos gavimo, be to ginčą kelia dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų ir dėl to atsiradusios jai žalos. Be to, pagal 2005-11-03 rangos sutartis Nr. 2005/11/03 dėl teritorijos sutvarkymo darbų, kurioje nustatytas penkerių metų garantinis laikotarpis, tačiau visgi priimdama galimą alternatyvą, kad senaties terminą praleido prašo jį atstatyti. Atsakovės teigimu, ji, nebūdama statybų specialiste ir žinove, pasitikėdama ieškovu ir statybos techniniu prižiūrėtoju, kaip šios srities profesionalais, nesuvokė, kad kitas asmuo gali elgtis nesąžiningai, todėl teigia, jog realiai apie savo teisės pažeidimo tikrąsias apimtis ir žalos dydį sužinojo tik po UAB „Skena“ teiktos ataskaitos – t. y. 2009 m. sausio mėn.
Teismas spręsdamas dėl senaties termino šiam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių ir esmės, svarbos ir faktinių aplinkybių, turi pagrindo konstatuoti, kad byloje yra pakankamai pagrįstų aplinkybių ir argumentų, leidžiančių taikyti ieškinio senaties termino atstatymo institutą šiame teisiniame santykyje. Šiame procesiniame sprendime jau buvo konstatuota, kad ieškovas AB „Kelmės melioracija“, būdamas savo srities profesionalu statybos rangos santykiuose su atsakove, užsakove N. K., kuri nors ir ūkininkė, t. y. verslo srities atstovė, tačiau neturinti jokio ryšio su statyba ir jos subtilybėmis, elgėsi nesąžiningai. Jo veiksmus prirašant (padidinant atliktų darbų kiekius ir mokėtinas sumas) nesąžiningais pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl dalies neapmokėtų sąskaitų, taip pat juos nesąžiningais pripažįsta ir teismas šiuo procesiniu sprendimu. Atsakovė dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų, patyrė realią žalą. Ir tik galutinai supratusi, kad atsakovas jos sąskaita pelnėsi, aktyviai, savo lėšomis ir pastangomis siekė nustatyti jos patirtų ir patiriamų nuostolių apimtis, kreipėsi į šios srities specialistus, ekspertus. Taigi šios aplinkybės rodo, kad atsakovė nors ir buvo neatidi ir nepakankamai rūpestinga, tačiau senaties termino praleidimą lėmė daug objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis šiame konkrečiame – ieškovo nesąžiningų veiksmų kontekste. Todėl jis atnaujintinas. Kartu, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, teismas sprendžia, kad formalaus pobūdžio senaties termino praleidimas, esant kitos šalies nesąžiningiems veiksmams, bei esant pakankamam pagrindui šioje dalyje ieškinį tenkinti, negali būti pagrindas atmesti pagrįstą ieškinio reikalavimą. Todėl esant šioms aplinkybėms praleistas senaties terminas dėl šio ieškinio reikalavimo atnaujinamas ir ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš esmės, priteisiant atsakovei N. K. iš ieškovo AB „Kelmės melioracija“ permokėtą suma už faktiškai neatliktus darbus - 37571,45 Lt.
Dėl reikalavimų pagal 2004-09-10 statybos rangos sutartį Nr. 0010 ir jos papildymą.
Kitu priešieškinio reikalavimu atsakovė ūkininkė N. K. prašo priteisti iš ieškovo - rangovo AB „Kelmės melioracija“ 238842 Lt nuostolių, kuriuos patyrė dėl netinkamai įvykdytos 2004-09-10 statybos rangos sutarties Nr. 0010.
Teismas, spręsdamas dėl šio atsakovės reikalavimo pagrįstumo, primena, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Vykdydamos rangos sutartį, šalys privalo laikytis jos nuostatų ir sutarčių vykdymo principų reikalavimų: sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Darbų kokybė privalo atitikti įstatymų reikalavimus ir rangos sutarties sąlygas, tokių nesant – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį (CK 6.663 str.). Jei darbai atlikti nesilaikant šių reikalavimų dėl kokybės, užsakovas turi teisę naudotis CK 6.665 str. 1 d. nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai.
Formuojamoje panašaus pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad CK 6.697 str. 1 d. nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 str. 3 d.). Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 3 d.). Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodo, kad ši specifinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovo, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).
Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio nagrinėjamoje pozicijoje pagrįstumo, teismas išreikalavo į bylą 2004-09-10 statybos rangos sutartį Nr. 0010 dėl pastatų statybos rangos ir jos papildymą (b. l. 155-156, t. 4). Šios sutarties 8 punkte šalys susitarė, kad sutarties objektui nustatomas 5 – erių metų garantinis laikas, o 4- tame punkte, kad statybos darbų pabaiga – 2004-12-15. Sutarties papildymu šalys susitarė dėl sutarties įvykdymo pratęsimo iki 2005-11-20 (b. l. 155, t. 4). 2005-11-30 aktu statinys pripažintas tinkamu naudoti. Todėl teismo nuomone, atsakovė priešieškinio reikalavimus teisme dėl statybos darbų kokybės ir trūkumų ištaisymo pagal 2004-09-10 sutartį galėjo pareikšti iki 2010-11-30, t. y. per sutartyje ir įstatyme nustatytą garantinį laiką. Pažymėtina, kad ir įstatymas statybos rangos darbams nustato penkerių metų garantinį terminą; dešimties – esant paslėptų statinio elementų ir dvidešimties – esant tyčia paslėptų defektų (Statybos įstatymo 36 str. 1 d.).
Atsakovė savo reikalavimą šioje priešieškinio pozicijoje grindė UAB „Skena“ atlikta ataskaita, skaičiavimais bei vertinimu. Teismas, išanalizavęs specialistų nustatytus nekokybiškai atliktus darbus, bei jų neatitikimą dalies projekto reikalavimams, konstatuoja, kad visgi pagal ataskaitoje nurodytų atliktų darbų, statant statinį trūkumų aprašymą, jie buvo akivaizdūs ir turėjo būti fiksuojami iš karto pasirašant darbų aktus. Tokia išvada darytina įvertinus bylos medžiagą, eksperto A. Z. paaiškinimus teismo proceso metu, bei techninio prižiūrėtojo paaiškinimus byloje (pažymėtina, kad techninę priežiūrą vykdęs asmuo yra miręs) (b. l. 165 – 167 t. 3).
Taigi apžiūros ir atlikto tyrimo metu UAB „Skena“ ekspertas nustatė, kad rangovas AB „Kelmės melioracija“, vykdydamas sutartinius rangos darbus, statant pagalbinių patalpų bloką 3168 narvų triušių prieauglio fermą ir dezobarjero pastatą esančius (duomenys neskelbtini), neįvykdė dalies projekto reikalavimų ir nekokybiškai atliko tokius darbus:
1. 70 t. tarkuotų koncentratų sandėlis bei parduodamų triušių triušidė pastatyta nesilaikant projekto reikalavimų:
sienų ir šlaitinio stogo konstruktyvai rangovo atlikti savavališkai pakeičiant techniniame projekte numatytas metalines konstrukcijas medinėmis (nuotr. Nr.45);
be projekto, be paskaičiavimų ir nekvalifikuotai atlikta stogo konstrukcija deformavosi (nuotr. Nr. 43, 46). Todėl vadovaujantis STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ reikalavimais eksperto konstatuota, kad stebimi statinio galimos avarinės būklės požymiai.
2. Pagalbinių patalpų blokas pastatytas nesilaikant projekte numatytų sprendimų:
2.1 savavališkai pakeistas patalpų išplanavimas;
2.2 pažeidžiant statybinių reglamentų STR 2.01.01(3) - 1999 Esminiai statinio reikalavimai, higiena, sveikata, aplinkos apsauga, STR 2.01.01(2) - 1999 „Gaisrinė sauga“, STR2.01.01(4) - 1999 „Naudojimo sauga“ ir techninio projekto reikalavimus, vietoje projekte numatytų medinių varstomų langų sumontuotos plastiko vitrinos, todėl patalpos neturi ventiliacijos ir yra nesaugios priešgaisriniu požiūriu;
neįrengtos palangės, langų angokraščių aptaisymas nekokybiškas (nuotr.Nr.5,6,25):
2.3 vietoje, projekte numatytų, PVC apdailinių lentelių, patalpų sienos apdailintos laminuotomis medžio plaušo apdailinėmis lentelėmis, kurios deformuojasi esant padidintai drėgmei (nuotr.Nr.1,2,3,12,13,14,29,30,38);
2.4 techniniame projekte patalpose numatyta linoleumo danga su apšiltintu pagrindu ne mažiau kaip 4 mm storio, klijuojant prie betoninio pagrindo, o paklota plonesnė linoleumo danga be apšiltinimo, neklijuojant, o paklojant ant medžio plaušo plokščių suklotų ant nelygaus betoninio grindų pagrindo. Linoleumo danga deformavosi ir susidarė dideli plyšiai dangos juostų sujungimų vietose (nuotr.Nr.4,17,20,21,31,32,3 8);
2.5 Pastato lubų apdaila gipskartonio plokštėmis atlikta nesilaikant statybos taisyklių ST 121895674.03:2005 XI skyriaus- Apdailos darbai ir firmos gamintojo „Knauf“ reikalavimų:
2.5.1 Gipskartonio plokščių sujungimas vietomis atliktas neperstumiant plokščių, vietomis plokščių sujungimuose siūlės nearmuotos stiklo audinio tinkleliu (nuotr.Nr.l 1,22,27,28);
2.5.2 Tvirtinimo varžtai lubų gipskartonio plokštėse įsukti nesilaikant reikiamo 17 cm atstumo, dalis varžtų įsukti giliau negu plokštės paviršius, todėl silpniau laiko gipskartonio plokštes, dalis plokščių tik prikabintos keliais varžtais (nuotr.Nr.l 0,15,16);
2.5.3 Lubų paviršius nekokybiškai nudažytas, nes nekokybiškai atliktas lubų paruošimas dažymui t.y. siūlių užtaisymas, paviršių glaistymas ir šveitimas;
2.6 Pastato durys sumontuotos pažeidžiant projekto ir statybos taisyklių ST 121895674.03:2005 XI skyriaus - apdailos darbai reikalavimus:
2.6.1 Pastate vietoje lauko durų sumontuotos vidaus įrengimui skirtos durys, todėl jos nuo drėgmės deformavosi ir tuoj suirs (nuotr.Nr.39);
Durys neaptaisytos mediniais 34-35 mm pločio ir 13 mm storio apvadais, kaip numatyta projekte (žiūrėti 02PKB 10-03-TP-SA.TS-l lapas 3) (nuotr.Nr.9,21,24,35,36,38).
Durų staktos įtvirtintos per aukštai, nesiekia grindų, tarpai tarp vidaus durų varčių ir grindų didesni negu 5 mm, tarpai tarp durų staktų ir varčių didesni negu l mm ir nevienodi (nuotr.Nr.7).
2.6.4 Durų spynos įstatytos nekokybiškai, nes pilnai nepritraukia durų varčios prie staktos, o dviejų durų spynos įstatytos apverstos (nuotr.Nr. 8,26).
2.7 Sanmazgų grindys įrengtos pažeidžiant taisykles, nes jų paviršius yra aukščiau už koridoriaus grindų paviršių, todėl vandentiekio avarijos atveju vanduo apsemtų visas pastato patalpas (nuotr.Nr.32,33,37).
2.8 Trapai dušų kabinose sumontuoti per aukštai, nesurinks nuotekų, dušo kabinos ir kriauklės sienose įtvirtintos nepatikimai (nuotr.Nr.34).
Teismas, vertindamas nekokybiškai atliktų darbų aprašymą, bei šalių bei atstovų teiktus paaiškinimus, taip pat eksperto A. Z. pateiktus paaiškinimus konstatuoja, kad jų aprašymas leidžia daryti išvadą, jog visi nurodyti darbų kokybės trūkumai atsirado nuo darbų atlikimo momento, nes akivaizdu, kad AB „Kelmės melioracija“, atlikdama darbus nesilaikė STR reikalavimų, bei projektinės dokumentacijos. Teigti, kad šie trūkumai atsirado dėl netinkamos pastato eksploatacijos pagrindo nėra.
Dėl kitų trūkumų ir kokybės reikalavimų nesilaikymo atliekant statybos rangos darbus.
3. 3168 narvų triušių prieauglio fermoje nustatyti šie defektai:
Stogo vėjalentės medinės, neskardintos veikiamos atmosferos poveikių nyksta (nuotr.Nr.48).
Lauko sienų OSB plokštės tvirtintos neapsaugotais nuo korozijos medvaržčiais, todėl jie rūdyja.
Betono grindyse ir mėšlo pašalinimo kanaluose nustatyti betono įtrūkiai, kadangi nėra įrengta deformacinių-temperatūrinių siūlių (nuotr.Nr.49,50).
Netinkamai pritvirtinti pertvarų OSB lakštai deformavosi (nuotr. Nr.51).
3.5 Metalinės konstrukcijos netinkamai nudažytos, todėl rūdyja.
4.Dezinfekcinio barjero pastate nustatyti šie defektai:
Metalo konstrukcijos nekokybiškai nuidažytos, rūdyja (nuotr.Nr.).
Stogo mediena deformuota, neantiseptikuota ir neapsaugota nuo ugnies (nuotr .Nr.52,53).
4.3 Bituminiai banguoti lakštai deformuoti, stogo danga nesandari (nuotr.Nr.52,53).
Remiantis STR 3.01.01:2002 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, 2008-10-01 kainomis atlikti skaičiavimai, kiek reikės lėšų nustatytų defektų pašalinimui.
Be to, tyrimo metu eksperto nustatyta, kad pagalbinių patalpų bloko, 3168 narvų triušių prieauglio fermos ir dezobarjero pastato, esančių (duomenys neskelbtini), techninė būklė nepilnai atitinka STR 2.01.01 (1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“, STR 2.01.01(2):2002 Esminiai statinio reikalavimai „Gaisrinė sauga“, STR 2.01.01(2): 1999 „Gaisrinė sauga“, STR 2.01.01(3): 1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga, STR 2.01.01(4):1999 „Naudojimo sauga“, STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklės. Bendrieji statybos darbai. ST 121895674.03:2005 ir techninio projekto reikalavimus.
Ekspertas savo išvadoje nurodo tokias privalomas pastabas, kuriomis teismas, nesant jas paneigiančių įrodymų, remiasi:
1. būtina perdaryti 70 t tarkuotų koncentratų sandėlio bei parduodamų triušių triušidės sienų ir šlaitinio stogo konstruktyvus vadovaujantis projekto, bei STR 2.05.02:2008 „Statinių Konstrukcijos Stogai“ reikalavimais.
2. Pagalbinių patalpų bloke:
Pakeisti plastiko vitrinas varstomais langais, kaip numatyta techniniame projekte.
Pakeisti netinkamas lauko duris ir sutvarkyti likusias vidaus duris.
Lubų ir vidaus sienų bei grindų apdailą perdaryti vadovaujantis techninio projekto, statybos taisyklių ST 121895674.03:2005 XI skyriaus - Apdailos darbai ir firmos gamintojo „Knauf“ reikalavimais.
3. 3168 narvų triušių prieauglio fermoje sutvarkyti sutrūkusias betono grindis.
4. Perdaryti deformuotą dezbarjero stogo konstrukciją ir apsaugoti metalo konstrukcijas nuo korozijos.
Ekspertas, įvertinęs aprašytus nekokybiškai atliktus darbus teikia tokias išvadas:
- Atlikus pagalbinių patalpų bloko, 3168 narvų triušių prieauglio fermos ir dezobarjero pastato, esančių (duomenys neskelbtini) konstrukcijų būklės tyrimą nustatyta, kad įvykdžius darbus išvardytus privalomose pastabose, konstrukcijos tenkins Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 89/106 EEC nustatytą mechaninio patvarumo ir pastovumo (STR 2.01.01(1):2005), STR 2.01.01(2):2002 Esminiai statinio reikalavimai „Gaisrinė sauga“, STR 2.01.01(2):1999 „Gaisrinė sauga“, STR 2.01.01 (3): 1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga, STR2.01.01(4):1999 „Naudojimo sauga“, bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus.
2. Remiantis STR 3.01.01:2002 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, 2008-10-01 kainomis paskaičiuota, kad aukščiau išvardytų rangovo nekokybiškai atliktų darbų ištaisymui reikia:
-pagalbinių patalpų, koncentratų sandėlyje ir parduotuvės bloke - 228671 Lt (lokalinė sąmata Nr. 01).
-triušių prieauglio fermoje - 6809 Lt (lokalinė sąmata Nr. 02).
-dezbarjere - 3362 Lt (lokalinė sąmata Nr. 03). Tirtuose pastatuose defektų taisymui iš viso reikia 238842 Lt (suvestinės sąmatos skaičiavimas).
Teismas išanalizavęs aprašytus duomenis, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą ir pasikartoja, kad visi akte (ataskaitoje Nr. 09-02/05) aprašyti kokybės defektai akivaizdžiai, pagal jų aprašymą, turėjo būti matomi statybos darbų atlikimo metu, atskirų jo etapų aktavimo ir pridavimo, bei objekto pridavimo valstybinei komisijai metu. Laikyti juos paslėptais darbų trūkumais teismas pagrindo neturi. Kartu teismas pažymi, kad byloje yra pateikti (b. l. 22 – 70, t. 3) atliktų darbų pagal technologinius etapus aktai, kurie pasirašyti statybos techninio prižiūrėtojo E. A. J. be pastabų apie atliktų statybos darbų trūkumus ar jų neatitikimą techniniam projektui, taip pat atliktų darbų ir išlaidų pagal technologinius etapus ir darbų kompleksus vertės pažymos, kuriose pasirašė užsakovė ūkininkė N. K., statybos darbų žurnalas (b. l. 71-133, t. 3) liudijantys apie ginčo objekto statybos darbų eigą. Jų detali analizė leidžia pagrįstai spręsti, jog statybos darbų eigoje užsakovė ir jos pasamdytas statybos darbų techninis prižiūrėtojas E. A. J. jokių pastabų dėl nekokybiškai atliekamų statybos rangos darbų neteikė. Todėl atsižvelgiant į tai, kad aprašytieji statybos darbų trūkumai nebuvo paslėpti, bet buvo matomi juos perduodant užsakovui ir dėl jų užsakovas jokių pastabų ir pretenzijų nereiškė, teismas sprendžia, kad arba užsakovui šie pažeidimai nebuvo reikšmingi objekto ar atskirų jo darbų etapų perdavimo metu arba darbai buvo priimami tinkamai jų neapžiūrėjus ir neįvertinus technologiškai pagal statomo objekto techninį projektą. Todėl teismas vadovaudamasis CK 6.662 straipsniu konstatuoja, kad atsakovė pagal galiojančius teisės aktus gali būti vertinama, kaip praradusi teisę reikšti ieškovui pretenzijas dėl aptariamų darbų trūkumų, nes, kaip jau nurodyta darbų priėmimo - perdavimo aktuose ir objekto priėmimo akte nėra nurodyta pastabų dėl atliktų darbų kokybės, nors atliktų darbų trūkumai pagal jų aprašymą jau turėjo būti aiškūs ir matomi priimant darbus.
Kita vertus byloje yra darbų techninę priežiūrą vykdžiusio asmens E. A. J. paaiškinimai, kad jis dėl sveikatos problemų ir blogo aprūpinimo statybos technikos įranga tinkamai negalėjo atlikti techninio prižiūrėtojo pareigų. Tačiau duomenų apie tai, kad jis informavo apie savo pareigų atlikimo problemas užsakovę, byloje nėra. Be to, teigė, jog dar neužbaigus statybos darbų triušių ferma buvo pradėta eksploatuoti. Todėl teismas daro išvadą, kad techninė darbų priežiūra tinkamai, kaip to reikalauja galiojantieji teisės aktai nebuvo vykdoma, techninis statybos darbų prižiūrėtojas tinkamai nesidomėjo statybos darbais, aktus pasirašydavo neįvertinęs ir neapžiūrėjęs statomo objekto ir atliktų darbų pagal technologinius etapus. Nors ieškovo AB „Kelmės melioracija“ atstovas teigia, jog po statybos objekto pridavimo valstybinei komisijai, UAB „Skena“ nustatė galimus statybos darbų kokybės trūkumus praėjus trejiems metams, todėl jie tikėtina atsirado dėl atsakovės veiklos eksploatuojant objektą, t. y. jo nešildymo, drėgmės sankaupų ir kitų neteisingo eksploatavimo trūkumų, teismas šiuos ieškovo, rangovo AB „Kelmės melioracija“ paaiškinimus vertina kritiškai, nes juos iš esmės paneigia trūkumų detalizacija ir prigimtis – nesilaikymas techninio projekto, darbų technologinių reikalavimų, STR reikalavimų ir pan. Taip pat teismas atmeta ieškovo AB „Kelmės melioracija“ argumentus kaip neįrodytus, kad techninį projektą ir kitus pakeitimus, kaip pvz. stogo konstrukcijų keitimą, vidaus darbų atskirus elementus (sienas, grindis, langus) ir kt. nurodė atlikti užsakovė dėl lėšų taupymo. Kartu teismas daro išvadą, jog net ir konstatavus, kad tokius nurodymus (nesilaikyti techninio projekto ir kt., STR reikalavimų) buvo davusi užsakovė, rangovas, kaip statybos darbų specialistas turėtų spręsti, ar tęsti darbus ar juos stabdyti atsisakant sutarties tolesnio vykdymo (CK 6.659 str. 1 d. 2 p., 2 d., 6.661 str.). Taigi teismas šiame kontekste konstatuoja, kad rangovas elgėsi taip pat pakankamai neapdairiai ir nerūpestingai. O savo sutartinius įsipareigojimus atliko pažeisdamas esminius sąžiningumo, kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus.
Todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju formalus CK 6.662 straipsnio taikymas susiklosčiusioje situacijoje neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tik juo remiantis ieškovo reikalavimas neturėtų būti atmestas. Kadangi byloje konstatuota (pagal atsakovės teikiamus įrodymus – UAB „Skena“ teiktas išvadas apie nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus ir jų ištaisymo vertę, ieškovui – AB „Kelmės melioracija“ atsisakant byloje teismo statybinės ekspertizės), jog pagal statybos rangos 2004-09-10 sutartį Nr. 0010 nekokybiškai atliktų darbų ištaisymui reikės 238842 Lt, teismo nuomone, dėl aukščiau išvardintų priežasčių nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo sąnaudas ir išlaidas šalys turi prisiimti lygiomis dalimis, t. y. per pusę.
Nors atsakovė nepateikė duomenų, jog ji ištaisė darbų broką, turėjo dėl to išlaidų, teismo vertinimu, konstatavus, jog trūkumų pašalinimui reikės tam tikros pinigų sumos, ji gali būti priteisiama netgi būsimų išlaidų padengimui.
- Dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų
Šalių patirtos šioje bylinėjimosi išlaidos tenkinamos proporcingai šalių patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (nagrinėjamu atveju atsakovės priešieškinio reikalavimai patenkinti 56,32 %). Pažymėtina, kad atsakovė N. K. už pateiktą priešieškinį sumokėjo 800 Lt žyminio mokesčio, o likusios dalies (5776 Lt) sumokėjimas Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-06-19 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Todėl priimant galutinį sprendimą išspręstinas ir šių išlaidų priteisimo valstybei klausimas. Dėl patenkintų atsakovės reikalavimų dalies valstybei iš ieškovo priteistina 3703,60 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovės valstybei priteistina 2072,40 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovė ūkininkė N. K. byloje advokato teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šių išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.). Byloje iš viso patirta 167,32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios lygiomis dalimis paskirstytinos tarp šalių (b. l. 1, t. 1; b. l. 1, t. 2; b. l. 18, t. 2; b. l. 117, 143, t. 4).
CK 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, ir, kad rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Todėl atsakovei atsirado teisė reikalauti iš priešingos šalies priteisti 6 (šešių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (priešieškinis priimtas Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-06-19 nutartimi) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi atsakovės reikalavimai patenkinti iš dalies.
Vadovaudamasis LR CPK 150 str., 259, 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovei ūkininkei N. K. atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį reikalavimams dėl žalos už permokėtus aplinkos sutvarkymo darbus atlyginimo.
Priteisti atsakovei (ieškovei pagal nagrinėjamą priešieškinį) ūkininkei N. K. (įm. kodas 7273049, gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB „Kelmės melioracija“ (įm. kodas 262402730, buveinės adresas Vilties g. 15, Kelmėje) 37571,45 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt vieną Lt 45 cnt) žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovei (ieškovei pagal nagrinėjamą priešieškinį) ūkininkei N. K. (įm. kodas 7273049, gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB „Kelmės melioracija“ (įmonės kodas 262402730, buveinės adresas Vilties g. 15, Kelmėje) 119451 Lt (šimtą devyniolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt vieną Lt) statybos darbų defektų šalinimo išlaidoms padengti atlyginimo ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje atsakovės priešieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Kelmės melioracija“ (įm. kodas 262402730, buveinės adresas Vilties g. 15, Kelmėje) 3703,60 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus tris Lt 60 cnt) žyminio mokesčio bei 83,66 Lt (aštuoniasdešimt tris Lt 66 cnt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės (ieškovės pagal nagrinėjamą priešieškinį) ūkininkės N. K. (įm. kodas 7273049, gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) 2072,40 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt du Lt 40 cnt) žyminio mokesčio bei 83,66 Lt (aštuoniasdešimt tris Lt 66 cnt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėjas Vytautas Kursevičius