Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2522-1033/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01019-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,
sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. E.,
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui Remigijui Skrebiškiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. E., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), vedusio, administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė:
A. E., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, leido M. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. kovo 9 d. 10.40 val. dirbti betoninių grindų ardymo darbus objekte, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nepranešęs VSDFV Vilniaus teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Teisme A. E. nusižengimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvyko žmogiškoji klaida. Jo įmonėje dirba apie 150 pagalbinių darbuotojų, įmonė turi tris statybos objektus, darbo inspekcija dažnai tikrina, todėl jis neturi jokio intereso pažeidinėti įstatymus. M. B. buvo priimtas į darbą 2017 m. kovo 9 d. ir dokumentai nusiųsti buhalterei. Iš ryto M. B. pasirašė sutartį, buvo priimtas į darbą ir tą pačią dieną darbų vadovas jį paėmė į objektą, tiesiog įvyko nesusipratimas. Jis žino atsakomybę, samdo pagalbinius darbuotojus tik paruošiamiesiems darbams. M. B. buvo paimtas iš Trakų darbo biržos, tačiau kiek padirbęs pasakė, kad statybose jam dirbti sunku ir išėjo. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu M. B. jau nedirbo įmonėje. Supranta, kad už darbuotojų priėmimą į darbą jis yra atsakingas, bet įvyko nesusipratimas, sutartis su darbuotoju buvo pasirašyta, tačiau buhalterė pavėlavo laiku pranešti "Sodrai" apie darbuotojo įdarbinimą. Pažada, kad tokių situacijų ateityje nepasikartos, anksčiau už panašius nusižengimus nebuvo baustas, prašo teismo skirti jam įspėjimą.
Institucijos atstovas Remigijus Skrebiškis paaiškino, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo gailisi ir tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra. Todėl prašo teismo už nusižengimą skirti minimalią sankcijoje nustatytą baudą.
Administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0949-0245 (b. l. 3-6), M. B. paaiškinimas (b. l. 8), VSDFV Vilniaus skyriaus pateikta informacija, kad apie M. B. įdarbinimą pranešta per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2017-03-09 11.57 val. (b. l. 9), 2017 m. kovo 9 d. darbo sutartis Nr. 79, pasirašyta su M. B. (b. l. 11-12), taip pat A. E. rašytinis paaiškinimas (b. l. 7) ir jo parodymai teisme.
Vadovaujantis DK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nelegaliu darbu pripažįstamas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatymo numatytų požymių (1-4 punktai). Šie įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, todėl bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų. Šio įstatymo 1 dalies 2 punktas numato vieną iš požymių, o būtent – kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.
Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais duomenimis įrodyta, jog M. B. atliko darbo funkcijas UAB (duomenys neskelbtini), kai apie jo įdarbinimą darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, todėl A. E. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmai (neveikimas) teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
A. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į nelegaliai dirbtą laikotarpį (vieną dieną), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, remiantis LITEKO duomenimis, vieną kartą baustas administracine tvarka, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą), į tai, kad nors A. E., kaip įmonės vadovas, pasirašė darbo sutartį su darbuotoju, tačiau toliau dokumentus tvarkė kitas atsakingas asmuo, turėjęs pranešti VDSFV apie naujo darbuotojo įdarbinimą. Iš bylos duomenų matyti, kad iš karto po patikrinimo, tą pačią dieną buvo pranešta VSDFV apie asmens įdarbinimą, padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo padaryta žalos valstybės biudžetui, nebuvo siekiama įdarbinimo fakto nuslėpti, todėl teismas sprendžia, kad A. E. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis gali būti skiriama mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas. Šiuo atveju teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų aukštesniųjų teismų praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016).
Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus A. E. už padarytą nusižengimą mažesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali.
Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
n u t a r ė:
A. E. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad:
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 17067083083. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).
Teisėjas Rolandas Bužinskas