Administracinė byla Nr. eA-4460-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03761-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. liepos 10 d. 

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. F., S. F. ir S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. F., S. F. ir S. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjai A. F. (toliau – ir pareiškėjas), S. F. (toliau – ir pareiškėja) ir S. F. (pareiškėjų – ir dukra) (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. spalio 12 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą pareiškėjų 2017 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (toliau – ir prašymas) išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

1.1.                      Ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, nepateikiama jokių konkrečių duomenų, individualaus pobūdžio įtikinamų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Sprendime tik formaliai paminėta (duomenys neskelbtini), nevertinant nei (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pateiktų ir paties atsakovo surinktų duomenų. Sprendimas priimtas tik formaliai remiantis teisės normomis ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. išvada (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), kurios turinys Sprendime neatskleistas. Išvada prie Sprendimo taip pat nepridėta.

1.2.                      Akivaizdu, kad Migracijos departamentas tyrimo metu netikrino pareiškėjo pateiktų ir galbūt nerinko papildomų duomenų arba jų visiškai nevertino (duomenys neskelbtini).

1.3.                      (duomenys neskelbtini).

1.4.                      (duomenys neskelbtini). 

1.5.                      Migracijos departamentas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjui ir jo šeimai grėstų susidorojimas ar neteisėtas persekiojimas, t. y. nėra duomenų, jog pareiškėjams reikalingas prieglobsčio suteikimas. Viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra „visiškai pagrįstos baimės“ prieglobsčio prašytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt.). Atsižvelgiant į paminėtas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojimas (duomenys neskelbtini). Paties pareiškėjo paaiškinimai, pateikti objektyvūs įrodymai, pareiškėjų kilmės valstybėje esanti situaciją patvirtina, kad pareiškėjo baimė yra pagrįsta, todėl pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo atsakovo turėjo būti patenkintas.

2.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1.                      Yra nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, ir Migracijos departamentas tariamai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir kilmės valstybės informacijos. Migracijos departamentas pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvų įvertinimą pateikė Išvadoje, kurios pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Sprendimo preambulėje yra nurodyta, kad jis priimtas šios Išvados pagrindu, dėl to pareiškėjai ir jų atstovas žinojo apie nurodytą Išvadą, tačiau į Migracijos departamentą dėl susipažinimo su ja nesikreipė ir neteikė pareiškėjų raštiško sutikimo, kad pareiškėjų prieglobsčio byloje esanti informacija būtų atskleista jų nurodytiems teisinę pagalbą teikiantiems asmenims, kaip tai yra nustatyta Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 1 d.). Išvados turinys patvirtina, kad Migracijos departamentas ne tik įvertino pareiškėjų pateiktus motyvus ir dokumentus, bet ir savarankiškai rinko informaciją apie pareiškėjų pateiktas aplinkybes, visą informaciją vertino ne izoliuotai, bet surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste.

2.2.                      Dalis pareiškėjo pasakojimo (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta rašytiniais įrodymais. Dalis nepatvirtinto rašytiniais įrodymais pareiškėjo pasakojimo (duomenys neskelbtini) buvo ganėtinai išsami, nuosekli ir neprieštaringa, todėl yra labiau tikėtina negu netikėtina. Tačiau, faktas, kad (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtina teiginių, kad (duomenys neskelbtini) dėl Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso nurodytų priežasčių, tuo labiau savaime nepatvirtina pareiškėjo baimės patirti persekiojimą (kaip jis suprantamas prieglobsčio teisėje) visiško pagrįstumo.

2.3.                      (duomenys neskelbtini).

2.4.                      (duomenys neskelbtini).

2.5.                      Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjų individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Deklaratyvūs pareiškėjų skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjų nesutikimas su priimtu Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

 

II.

 

3.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.       (duomenys neskelbtini).

6.       Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvų įvertinimą pateikė Išvadoje, kurios pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Išvados turinys patvirtina, kad Migracijos departamentas ne tik įvertino pareiškėjų pateiktus motyvus ir dokumentus, bet ir savarankiškai rinko informaciją apie pareiškėjų pateiktas aplinkybes, visą informaciją vertino ne izoliuotai, bet surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste.

7.       (duomenys neskelbtini).

8.       (duomenys neskelbtini).

9.       (duomenys neskelbtini).

10.       (duomenys neskelbtini).

11.       Teismo vertinimu, pareiškėjo subjektyvi baimė dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo nėra visiškai pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, taip pat nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad jis ar jo žmona grįžimo į kilmės valstybę atveju bus persekiojami (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių konkrečių prielaidų, sąlygojančių pareiškėjo baimės patirti (duomenys neskelbtini) persekiojimą (duomenys neskelbtini) visišką pagrįstumą. Pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta ir jam bei jo šeimai šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

12.       (duomenys neskelbtini).

13.       Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

14.       Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad byloje rėmimasis vien tik įslaptinta, t. y. asmeniui nežinoma, informacija, pažeistų jo teisę į teisminę gynybą. Tačiau nagrinėjamoje byloje nesiremiama vien tik įslaptinta, t. y. pareiškėjui nežinoma informacija. Priešingai, byloje pateiktos, t. y. pareiškėjui žinomos informacijos pakanka konstatuoti, jog pareiškėjai neatitinka „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimo ir neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Informacija, su kuria susipažino teismas, šią išvadą tik papildomai pagrindė. Atsižvelgiant į tai, pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą (teisingą bylos nagrinėjimą), nėra.

15.       Teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Kadangi ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

16.       Netenkinęs pareiškėjų skundo, teismas neturėjo pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

 

III.

 

17.       Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti rašytinius įrodymus. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1.                      Nesutinka su deklaratyviu ir formaliu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei abstrakčiomis, t. y. iš esmės tik perrašytomis ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo išvadomis. Teismas nenurodė jokių motyvų (argumentų), kurių pagrindu būtų argumentuotai pasisakyta dėl pareiškėjų skundo. Sprendime apskritai nėra motyvuojamosios dalies, kurioje būtų įvertinta byloje esančių įrodymų visuma ir pateiktos teismo išvados dėl atsakovo priimto Sprendimo pagrįstumo. Teismas didžiosios dalies įrodymų iš viso nevertino, neatliko byloje esančių įrodymų visumos analizės, prieštaringai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų, siekiant pagrįsti priimta sprendimą, sąmoningai nutylėjo apie įrodymus ir jų turinį, kurie yra nenaudingi atsakovui.

17.2.                      Teismas visiškai nevertino administracinėje byloje liudijusių asmenų parodymų, pačių pareiškėjų duotų išsamių paaiškinimų apie realiai egzistuojančią grėsmę pareiškėjui patirti nepagrįstą (duomenys neskelbtini) persekiojimą kilmės valstybėje. Teismas ne tik, kad visiškai nevertino liudytojų parodymų, tačiau net nepaminėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo apklausti liudytojai, kurie nurodė bylai itin svarbias faktines aplinkybes, t. y. aplinkybes, kurių pagrįsti rašytiniais įrodymais pareiškėjas neturi galimybių kaip, pavyzdžiui: (duomenys neskelbtini). Liudytoju parodymai yra itin svarbūs šioje byloje, nes paneigia Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismui šių parodymų neanalizavus ir nevertinus su kitais byloje esančiais įrodymais yra iš esmės pažeistos įrodymu vertinimo taisyklės. Visi liudytojai bylos nagrinėjimo metu patvirtino pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, (duomenys neskelbtini). 

17.3.                      (duomenys neskelbtini).

17.4.                      (duomenys neskelbtini)

17.5.                      (duomenys neskelbtini).

17.6.                      Nors teismui pripažino pareiškėjo parodymus teisingais, atitinkančiais nustatytas faktines aplinkybes, tačiau teismas, pats sau prieštaraudamas, nurodė, jog tai nepatvirtina baimės patirti (duomenys neskelbtini) persekiojimą (kaip jis suprantamas prieglobsčio teisėje) kilmės valstybėje. Prieglobsčio byloje pagrindinis ir patikimiausias įrodymas yra būtent pareiškėjo parodymai, kuriuos teismui pripažinus teisingais, ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

17.7.                      Pareiškėjas su skundu pateikė ir rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, nepagrįsto (duomenys neskelbtini) persekiojimo kilmės valstybėje realumą, tačiau teismo sprendime šie įrodymai liko neaptarti ir neįvertinti. Nors pareiškėjo galimybės pateikti visus įrodymus, (duomenys neskelbtini), yra apribotos, tačiau pareiškėjas pateikė daug straipsnių, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, telefoninių skambučių išklotines (duomenys neskelbtini), prašymus (duomenys neskelbtini), pakvitavimus, (duomenys neskelbtini) bei kitus įrodymus, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes. Minėti įrodymai yra detaliai aptarti skunde. Teismas pateiktų rašytinių įrodymų ir nurodytų faktinių aplinkybių nevertino nei atskirai, nei visumoje, t. y. iš esmės pasisakė išimtinai tik dėl (duomenys neskelbtini).

17.8.                      Pareiškėjams ir jų atstovams nebuvo leista susipažinti su ginčo prieglobsčio byla ir nors pirmosios instancijos teismas sprendime sutiko su pareiškėjo pozicija, kad rėmimasis tik įslaptinta, t. y. asmeniui nežinoma informacija, pažeistų jo teisę į teisminę gynybą, tačiau vertino, kad nagrinėjamoje byloje nesiremiama vien įslaptina, pareiškėjams nežinoma informacija. Pažymėtina, kad teismas sprendimo priėmimo metu iš Migracijos departamento gautos bylos neturėjo, nes 2019 m. sausio 24 d. Migracijos departamentui buvo grąžintos pareiškėjų asmens bylos.

17.9.                      Teismo sprendimas iš esmės priimtas remiantis tik formaliu teisės normų nurodymu ir Migracijos departamento Išvada, kurios turinys Sprendime neatskleistas. Pati Išvada prie Sprendimo taip pat nepridėta. Atsakovas privalėjo pateikti bent Išvadą, kuri buvo pagrindas priimti Sprendimą.

17.10.                      (duomenys neskelbtini). Šiuo metu galima situacija, kad teismui pateiktoje asmens byloje tokie įrodymai nebuvo prijungti, arba, situacija, kad tiek Migracijos departamentui, tiek pirmosios instancijos teismui akivaizdūs juridiniai faktai ir jų tarpusavio sąsajumas su pateikto prašymo pagrįstumu buvo nepaneigtini, todėl, priimant sprendimus, sąmoningai nutylėti, o su bylos medžiaga neleista susipažinti tikslingai. Tačiau akivaizdu, kad teismo sprendime padaryta išvada dėl pareiškėjo teisės į teisminę gynybą nepažeidimo yra visiškai nepagrįsta.

18.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime, iš esmės pateikdamas tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą, papildomai nurodo, kad:

18.1.                      Pirmosios instancijos teisme duoti liudytojų parodymai laikytini išimtinai jų pateikta subjektyvia nuomone, o ne tam tikrus faktus galinčiais patvirtinti įrodymais, todėl jie nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

18.2.                      Pareiškėjų nurodytas straipsnis (duomenys neskelbtini) yra išimtinai pareiškėjo pateiktas pasakojimas, kuris savaime nepatvirtina nei šio pasakojimo tikrumo, nei pareiškėjo baimės patirti persekiojimą. (duomenys neskelbtini) Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjai, aplinkybė (duomenys neskelbtini) nepagrindžia nei teiginių, kad buvo viešai paskelbta informacija konkrečiai apie pareiškėją, (duomenys neskelbtini).

18.3.                      Pareiškėjai klaidina teismą, nurodydami, kad jiems ir jų atstovams nebuvo leista susipažinti su jų byloje esančiais dokumentais. Šie teiginiai neatitinka tikrovės, juos paneigia pirmosios instancijos teismo byloje esanti informacija. Pareiškėjai ir jų atstovas žinojo apie Išvadą, tačiau į Migracijos departamentą dėl susipažinimo su ja nesikreipė ir neteikė pareiškėjų raštiško sutikimo, kad pareiškėjų prieglobsčio byloje esanti informacija būtų atskleista jų nurodytiems teisinę pagalbą teikiantiems asmenims. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi kreipėsi į Migracijos departamentą siūlydamas svarstyti klausimą dėl pareiškėjų asmens bylų išslaptinimo, tačiau Migracijos departamentas informavo teismą, kad išslaptinti pareiškėjų bylas nėra tikslinga, kadangi pareiškėjai ir jų atstovai gali susipažinti su bylos dokumentais (nedarant jų kopijų).

18.4.                      Nepagrįsti yra ir skundo teiginiai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimo priėmimo metu neturėjo pareiškėjų asmens bylų. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas ir buvo išsiuntęs pareiškėjų asmens bylas Migracijos departamentui, kad pareiškėjai galėtų atvykti ir susipažinti su jose esančia informacija (ko taip ir nepadarė, nors iki kito paskirto posėdžio turėjo tam beveik 3 mėnesius), tačiau Migracijos departamentas šias bylas teismui grąžino 2019 m. balandžio 10 d. iš ryto, prieš pat teismo posėdį šioje byloje (šias aplinkybes patvirtina byloje esantis Migracijos departamento lydraštis, užregistruotas teisme 2019 m. balandžio 10 d.).

18.5.                      (duomenys neskelbtini).

18.6.                      Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas atidžiai ir rūpestingai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir pritaikė teisės normas, dėl to priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

18.7.                      Jei teismas tenkintų pareiškėjų apeliacinį skundą, pareiškėjų patirtos išlaidos už pateiktų dokumentų vertimo paslaugas neturėtų būti priteistos. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai realiai patyrė išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Jei teismas ir nuspręstų šia išlaidas pareiškėjams priteisti, jos turėtų būti mažinamos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

 

IV.

 

19.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atisakyta pareiškėjams suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo pareiškėjų 2017 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.

20.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas atliko visapusišką ir išsamų tyrimą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Vis dėlto teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

21.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatoms, kurios reglamentuoja prieglobsčio ar papildomos apsaugos institutą, detalizuoti yra priimtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

22.       Aprašo 115 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, be kita ko, atsižvelgiant į:

1) tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (Aprašo 115.1 p.);

2) prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais (Aprašo 115.3 p.).

23.       Aprašo 167 straipsnyje taip pat numatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų (Aprašo 167.1 p.); kitų Europos Sąjungos valstybių narių (Aprašo 167.2 p.); Europos prieglobsčio paramos biuro (Aprašo 167.3 p.); Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (Aprašo 167.4 p.); Europos Tarybos (Aprašo 167.5 p.);  kitų tarptautinių organizacijų (Aprašo 167.6 p.); nevyriausybinių organizacijų (Aprašo 167.7 p.); kitų šaltinių (Aprašo 167.8 p.).

24.       Pagal Aprašo 168 punktą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas Aprašo 115 punkte nurodytus veiksmus, vadovaujasi įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Šios pažymos rengiamos remiantis informacija, nurodyta Aprašo 167 punkte, ir vadovaujantis Bendrosiomis Europos Sąjungos gairėmis dėl informacijos apie kilmės valstybes apdorojimo (2008 m.).

25.       (duomenys neskelbtini).

26.       Įvertinusi bylos duomenis, ginčijamą Sprendimą, šio Sprendimo esmine sudėtine dalimi esančią Išvadą ir šio baigiamojo teismo akto 25 punkte atsakovo pripažintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog Migracijos departamentas atliko visus būtinus veiksmus pareiškėjų prieglobsčio prašymui tinkamai išnagrinėti

, priešingai, atliko ne itin išsamų tyrimą.

27.       Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamentas, pripažinęs šio baigiamojo teisės akto 25 punkte nurodytas aplinkybes pagrįstomis, privalėjo imtis kitų papildomų veiksmų pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, t. y., vadovaudamasis minėtais Aprašo 115.1 ir 115.3 punktais, turėjo surinkti ir įvertinti tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, jų taikymo būdą (duomenys neskelbtini), bei prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, ypač atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį (duomenys neskelbtini). Minėtą informaciją (duomenis) Migracijos departamentas galėjo surinkti iš įvairių šaltinių (žr. šios baigiamojo teismo akto 23 p.). Todėl, kaip numatyta Aprašo 168 punkte, nagrinėjamu atveju turėjo būti parengta ir informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Tačiau nagrinėjamu atveju minėti veiksmai Migracijos departamento nebuvo, nors ir turėjo būti atlikti, siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį.

28.       Nustačius, kad Migracijos departamentas surinko nepakankamai informacijos (duomenų) pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pripažintina, kad ir ginčijamas Sprendimas (jo pagrindu priimta Išvada) negali būti vertinamas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, kuria vadovaujantis individualiame administraciniame motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, reikalavimus.

29.       Taigi konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. VAĮ 8 straipsnio 1 daliai (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. pažeisti Aprašo 115.1, 115.3, 167 ir 168 punktai (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Panaikinus ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas įpareigotinas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 88 str. 2 p.).

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius Migracijos departamento padarytus akivaizdžius esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių ginčijamas Sprendimas naikintinas, šioje teisminėje stadijoje, kurioje vertinamas tik paties ginčijamo Sprendimo (jo priėmimo procedūrų) teisėtumas ir pagrįstumas, nėra pagrindo detaliau pasisakyti dėl kitų pareiškėjų nurodytų argumentų (aplinkybių, duomenų), nes Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėsiantis pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, minėtą prašymą vis tiek turės išnagrinėti iš esmės, t. y. iš naujo išnagrinėti visus turimus duomenis ir aplinkybes. Tuo pagrindu netenkintinas ir pareiškėjų prašymas prijungti jų apeliaciniame skunde nurodytus naujus duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 96 punktu, turi pareigą, vertindamas prašymą suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, dėl to pareiškėjai turi teisę nurodyti savo argumentus (naujus duomenis, aplinkybes) Migracijos departamentui, o atsakovas turi tai įvertinti.

31.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija), pagal kurią informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, gali būti įslaptinama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Taigi nuo 2019 m. liepos 1 d. nebėra imperatyvios pareigos įslaptinti informaciją, susijusią su prašymu suteikti prieglobstį. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą įslaptinta informacija išslaptinama, kai išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs. Todėl atsakovas nagrinėjamu atveju turėtų svarstyti, ar yra vis dar yra tikslinga minėtą informaciją laikyti įslaptinta. Šiuo aspektu būtina atsižvelgti ir į tai, kad tokie atvejai, kai neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (6 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018).

32.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Migracijos departamento Sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti ir Migracijos departamento Sprendimą panaikinti bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 88 str. 2 p.).

 

V.

 

33.       Pareiškėjai tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šių prašymų pagrįstumą yra pagrindas nagrinėti, kadangi sprendimas šioje byloje priimtas pareiškėjų naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.). 

34.       Pirmiausia iš atsakovo pareiškėjams priteistinas teikiant skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui atitinkamai sumokėtas 23 Eur (2018 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymas (I t., b. l. 12) ir 11 Eur (2019 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymas (II t., b. l. 101) žyminis mokestis.

35.       Pareiškėjai prašo priteisti išlaidas už teiktų dokumentų tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui vertimo paslaugas.

36.       Iš pateiktų dokumentų (2019 m. sausio 22 d. prašymo (II t., b. l. 34–35), 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros (II t., b. l. 36), 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitos faktūros (II t., b. l. 37), 2018 m. spalio 31 d. kvito (II t., b. l. 38), 2018 m. lapkričio 6 d. kvito (II t., b. l. 39) nėra aišku, už kokių konkrečių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, vertimą buvo sumokėta ar apskritai buvo sumokėta už tokių dokumentų vertimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nagrinėjamu atveju tinkamai neįvykdė ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pagrįsti prašomas priteisti išlaidas už dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, vertimą, dėl to šios išlaidos pareiškėjams nepriteistinos.

37.       Pareiškėjų patirtos išlaidos už dokumentų, teiktų apeliacinės instancijos teismui, vertimą taip pat nepriteistinos, kadangi minėtos išlaidos negali būti laikomos susijusiomis su šios bylos nagrinėjimu, nes nebuvo tenkintas pareiškėjų prašymas prijungti minėtus dokumentus prie bylos. Be to, iš byloje pateiktos 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros (II t., b. l. 128) ir 2019 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymo (II t., b. l. 129) taip pat negalima nustatyti, už kokių konkrečių dokumentų, teiktų apeliacinės instancijos teismui, vertimą buvo sumokėta ar apskritai buvo sumokėta už tokių dokumentų vertimą.

38.       Pareiškėjai prašo priteisti 1 200 Eur už advokato parengtą skundą pirmosios instancijos teismui šioje byloje. Šias išlaidas patvirtina byloje pateikti dokumentai (2018 m. lapkričio 5 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis (I t., b. l. 13–14), 2018 m. lapkričio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas (II t., b. l. 30), 2018 m. lapkričio 6 d. pinigų priėmimo kvitas (II t., b. l. 31), 2018 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymas (II t., b. l. 32), 2019 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymas (II t., b. l. 33).

39.       Kadangi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 str. 5 d.), įvertinusi pareiškėjo prašomą priteisti sumą, skundo apimti ir turinį, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 7, 8.2 punktus (galimą maksimalią priteistiną sumą už ieškinį (šiuo atveju – skundą), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjams iš atsakovo priteistina 1 200 Eur suma už advokato parengtą skundą pirmosios instancijos teismui šioje byloje.

40.       Pareiškėjai prašo priteisti 100 Eur išlaidų už advokatės atstovavimą teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas prašymas pateiktas 2019 m. kovo 27 d. (II t., b. l. 63–64), darytina išvada, kad pareiškėjai prašo priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas advokatei juos atstovaujant pirmosios instancijos teismo posėdžiuose 2019 m. sausio 23 d. Tai, kad advokatė pareiškėjus atstovavo minėtos dienos teismo posėdžiuose, patvirtina 2019 m. sausio 23 d. informacinė pažyma (II t., b. l. 47–49) ir garso įrašas, patalpintas Liteko sistemoje. Aplinkybę, kad advokatė turėjo teisę pareiškėjus atstovauti byloje, patvirtina 2019 m. sausio 4 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis (II t., b. l. 23–24). Tai, kad prašomos priteisti 100 Eur išlaidos buvo realiai patirtos, patvirtina byloje pateikti buhalteriniai dokumentai (2019 m. vasario 12 d. sąskaita už teisines paslaugas (II t., b. l. 65), sąskaitos išrašas (II t., b. l. 66). Taigi, įvertinus, kad du 2019 m. sausio 23 d. vykę teismo posėdžiai iš viso truko šiek tiek daugiau nei 30 min., vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19 ir 9 punktų nuostatomis, pareiškėjams priteistina 93,57 Eur suma, t. y. nagrinėjamu atveju galima maksimali pagal Rekomendacijas priteisti suma už advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose 2019 m. sausio 23 d.

41.       Pareiškėjai prašo priteisti 150 Eur už advokatės parengtą pranešimą teismui ir kitus procesinius dokumentus, tačiau minėtų dokumentų nekonkretizuoja. Byloje pateikti buhalteriniai dokumentai (2019 m. vasario 12 d. sąskaita už teisines paslaugas (II t., b. l. 65), banko sąskaitos išrašas (II t., b. l. 66) advokatės parengtų dokumentų, už kurių parengimą prašoma priteisti išlaidas, taip pat nekonkretizuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai ir šiuo atveju tinkamai neįvykdė ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos tinkamai pagrįsti prašomas priteisti išlaidas. Todėl šios išlaidos pareiškėjams nepriteistinos.

42.       Nors byloje yra pateikta 2019 m. gegužės 2 d. sąskaita už teisines paslaugas (II t., b. l. 130), pagal kurią pareiškėjai už parengtą advokato apeliacinį skundą šioje byloje turėjo sumokėti 1 200 Eur, tačiau byloje nėra daugiau pateikta jokių duomenų, kad minėta ar bent mažesnė suma realiai būtų advokatui sumokėta. Tad pareiškėjai ir šiuo atveju tinkamai neįvykdė ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pagrįsti patirtas išlaidas. Todėl pareiškėjams išlaidos už advokato parengtą apeliacinį skundą nepriteistinos.

43.       Pareiškėjai daugiau kitų prašymų, kuriais prašytų priteisti konkrečias išlaidas byloje, nepateikė, dėl to teisėjų kolegija vertina, kad šioje baigiamojo teisės akto dalyje pasisakyta dėl visų pareiškėjų prašytų priteisti išlaidų.

44.       Susumavus visas pareiškėjams atlygintinas išlaidas šioje byloje, konstatuotina, kad pareiškėjams iš atsakovo Migracijos departamento iš viso priteistina 1327,57 Eur suma (23 Eur + 11 Eur +1 200 Eur + 93,57 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjų A. F., S. F. ir S. F. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų A. F., S. F. ir S. F. skundą tenkinti – panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 12 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjų 2017 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.

Priteisti pareiškėjams A. F., S. F. ir S. F. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1327,57 Eur (tūkstantį tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

 

        Arūnas Sutkevičius

 

                Vaida Urmonaitė-Maculevičienė