KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

n u t a r t i s

2017 m. sausio 19 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Kursevičienės, Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Jurgitai Dilienei, Vitai Diekontienei,

dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,

išteisintajam J. S.,

gynėjams advokatams Alisai Kostiuk, Edvardui Staponkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio ir išteisintojo J. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo      2015-12-17 nuosprendžio, kuriuo J. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo, ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta. Taip pat J. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6954,43 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (1800 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (4950 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įgyti turtinę teisę) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių. Nustatyta paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės civilinis ieškinys dėl 942,08 Eur (3252,83 Lt) turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Proceso išlaidos 41,03 Eur, išmokėtos iš teismo lėšų liudytojo D. Š. atvykimui į teisiamąjį posėdį, priteistos iš J. S..

Nustatyta tiriamuosius dokumentus: 2002-02-01 sutartį, 2002-12-30 bendradarbiavimo sutartį, 2002-12-31 panaudos sutartį, 2003-01-02 sutartį Nr. 04-08-01, 2003-02-12 sutartį,       2004-07-26 prašymą atidaryti banko sąskaitą, 2004-07-27 banko sąskaitos sutartį, 2009-01-02 sutartį Nr. 9/III-I, 2009-03-23 Metinę pelno mokesčio deklaraciją, 2009-09-19 metinę pelno mokesčio deklaraciją, 2009-09-27 metinę pelno mokesčio deklaraciją, 2010-01-02 sutartį Nr. 10/I-1, 2010-02-17 pranešimą į paklausimą Nr. P/10IIn-7, 2010-11-10 raštą Klaipėdos miesto savivaldybės merui Nr. R/10/11-50, 2010-11-11 prašymą Nr. 52,2012-10-01 pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. It/12.2-12/10-9, 2012-11-06 skundą Nr. It/12.2-12/11-9a,     2012-11-08 Nr. D18/7-12/11-12, 2013-01-02 sutartį Nr. 13/I-1, 2013-01-04 skundą Nr. It/12/2-13/1-9c, 2013-05-24 pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. It/1-1, 2013-06-12 skundą Nr. It/1-1a, 2013-06-25 prašymą Nr. It/1-1b, 2013-07-16 Nr.it/1-1b, susiūtus į bylą, pavadintą „Dokumentų originalai“, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje. Taip pat dokumentus: voką su PVM sąskaitomis faktūromis, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje. Nustatyta ikiteisminio tyrimo bylą Nr. PK-1363667/2008 grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

J. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nuosprendžiu vadovaujantis BK 37 straipsniu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo už tai, kad pagamino netikrą dokumentą: 2002-12-30 sudarė su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R. bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu Lietuvos žalioji partija leidžia naudotis nuomos pagrindais patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nepelno siekiančiais tikslais, visuomeniniais pagrindais, sutartyje J. S. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos apskrities filialo vadovu ir šiuo vardu jis sutartį pasirašė.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2002-12-31 sudarė su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R. panaudos sutartį, kuria remiantis Lietuvos žalioji partija leidžia naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., tretiesiems asmenims atlygintinai, sutartyje J. S. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos apskrities filialo vadovu ir šiuo vardu jis sutartį pasirašė.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrus dokumentus ir neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2003-01-02 su sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku Z. K. pasirašė neterminuotą nuomos sutartį Nr. 04-08-01, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą sutartį.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004-08-19 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 2000 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2004-08-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0408001, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004-08-19 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 354.43 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2004-08-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0408002, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005-01-03 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2005-01-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 05-01/01, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005-04-01 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2005-04-01 PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005-06-15 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2005-06-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 03, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005-12-28 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2005-12-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 05-10-02, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006-02-24 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2006-02-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06-01, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006-04-21 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2006-04-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06-02, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006-05-17 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2006-05-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06-03, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006-06-30 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 100 litų, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2006-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06-04, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006-07-17  iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2006-07-17 PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 07-01, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006-08-18 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2006-08-18 PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 08-02, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006-11-30 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 300 litų, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 11-04, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-02-06 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2007-02-06 PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 7-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-04-04 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2007-04-04 PVM sąskaitą LŽ faktūrą Nr. 7-2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-06-29 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 200 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 7-3, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-08-06 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 200 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2007-08-06 PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 8-4, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-10-11, iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2007-10-11 PVM sąskaitą faktūrą L Nr.8-5-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-11-10 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 200 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2007-11-10 PVM sąskaitą faktūrą L Nr. 07-11-6, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-05-09 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2008-05-09 PVM sąskaitą faktūrą ŽL Nr. 8-5/1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-06-11 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2008-06-11 PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 8-6/2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-10-09 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 600 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2008-10-09 PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr.8-10/3, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Be to, J. S. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo už tai, kad pagamino netikrą dokumentą: 2003-02-12 sudarė su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R. sutartį, kuria remiantis Lietuvos žalioji partija perduoda Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai daiktus, buvusius patalpoje, (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., bei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga įpareigoja sumokėti už komunalines paslaugas, sutartyje J. S. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos apskrities filialo vadovu ir šiuo vardu jis sutartį pasirašė.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo juridinio asmens spaudą bei šiuos dokumentus panaudojo: 2004-07-26 surašė prašymą atidaryti banko sąskaitą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą prašymą. 2004-07-27 šį dokumentą pateikė Vilniaus banko darbuotojams.

Už tai, kad J. S. suklastojo tikrą dokumentą ir, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo juridinio asmens spaudą bei šiuos dokumentus panaudojo: 2004-07-27 Vilniaus banke, S. Daukanto g. 10, Klaipėdoje, suklastojo tikrą dokumentą: 2004-07-27 banko sąskaitos sutartį Nr. 0587173, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą sutartį, pasirašė joje ir 2004-07-27 pateikė Vilniaus banko darbuotojams.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2009-01-02 su sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku Z. K. pasirašė 2009-01-02 nuomos sutartį Nr. 9/III-1 vieneriems metams, tokiu būdu J. S. pagamino netikrą dokumentą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą sutartį.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, sutarties pagrindu 2009-03-23 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą:           2009-03-23 PVM sąskaitą faktūrą LS  Nr. 9/III-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-07-02 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2009-07-02 PVM sąskaitą faktūrą LŽ  Nr. 9-72009, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-09-24 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2009-09-24 PVM sąskaitą faktūrą LŽ  Nr. 9-9, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-12-21 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 litų, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2009-12-21 PVM sąskaitą faktūrą LŽ  Nr. 9-10, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

J. S. taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2009-03-24 surašė metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu ir vyr. buhalteriu ar įgalioti asmeniu bei 2009-03-24 pateikė ją Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriui.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2009-09-19 surašė metinę pelno mokesčio deklaraciją, registracijos Nr. R/09/IX-30, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu ir vyr. buhalteriu ar įgalioti asmeniu  bei 2009-09-22 pateikė ją Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriui.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2009-09-27 metinę pelno mokesčio deklaraciją, registracijos Nr. R/09/IX-31, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu ir vyr. buhalteriu ar įgaliotu asmeniu bei 2009-09-28 pateikė ją Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriui.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2010-01-02 su sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku Z. K. pasirašė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sutartį Nr. 9/III-1, pagal kurią laikotarpiui nuo 2010-01-03 iki 2013-01-03 išnuomojo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2010-01-02 pasirašydamas trejų metų nuomos sutartį Nr. 10-1, J. S. pagamino netikrą dokumentą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą sutartį.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, nuomos sutarties pagrindu, 2010-03-31 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2010-03-31 PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 10-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-06-30 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2010-06-30 PVM sąskaitą faktūrą LŽ  Nr. 10/III-2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-09-23  iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2010-09-23 PVM sąskaitą faktūrą LŽ  Nr. 10-IX-3, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-12-09 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)a“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2010-12-09 PVM sąskaitą faktūrą LŽ  Nr. 10/XII-4, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-03-31 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2011-03-31 PVM sąskaitą faktūrą LŽ  Nr. 5/II/III-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-06-23 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2011-06-23 PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. S/II/VI-2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-09-15 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2011-09-15 PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. S/11/IX-3, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-12-15 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2011-12-15  PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. S/II/XII-4, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-03-22 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 litų, J. S. pagamino netikrą dokumentą:2012-03-22 PVM sąskaitą faktūrą Ž Nr. S/12/3-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką 2012-07-05 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2012-07-05 PVM sąskaitą faktūrą Ž Nr. S/2/7-2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-09-27 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2012-09-27  PVM sąskaitą faktūrą Ž  Nr. S/12/9-3, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Be to, J. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2010-02-17 pagamino netikrą dokumentą „Pranešimą į paklausimą dėl informacijos pateikimo“ Nr. P/10/Iin-7, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku  bei neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą pranešimą bei 2010-02-17 dokumentą pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės kanceliarijai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2010-11-10 pagamino netikrą dokumentą – raštą „Dėl dokumentų kopijų gavimo“ Nr. R/10/11-50, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku  bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą raštą bei 2010-11-10 dokumentą pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos  sekretoriatui.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2010-11-11 pagamino netikrą dokumentą – prašymą Nr. 52, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku  bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą prašymą bei 2010-11-11 jį pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės Dokumentų valdymo skyriui.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2012-10-01 pagamino netikrą dokumentą – pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ Nr. It12.2-12/10-9, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku ir 2012-10-01 pareiškimą pateikė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 2-ajam PK.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2012-11-06 pagamino netikrą dokumentą – skundą „Dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK VPS tyrėjo D. G. 2012-10-19 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku ir 2012-11-06 pateikė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2012-11-08 pagamino netikrą dokumentą – raštą Nr. D18/7-12/11-12, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą raštą ir     2012-11-09 pateikė jį Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2013-01-02 su sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku Z. K. pasirašė patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos sutartį Nr. 13-I-I laikotarpiui nuo 2013-01-03 iki 2016-01-03, pagal kurią išnuomojo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tokiu būdu J. S. pagamino netikrą dokumentą – sutartį Nr. 13/I-1, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą sutartį.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2013-01-04 pagamino netikrą dokumentą: skundą „Dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2 PK VPS tyrėjo D. G. 2012-12-18 nutarimo panaikinimo“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku ir 2013 m. sausio 4 d. skundą pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2013-05-24 pagamino netikrą dokumentą: pareiškimą Nr. It/1-1, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku ir 2013-05-24 pateikė minėtą pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 2-ajam PK.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2013-06-12 pagamino netikrą dokumentą – skundą „Dėl prokurorės R. G. 2013-06-06 nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą  panaikinimo b/b33-1-00898-13“, kurio Nr. It/1-1a, ir jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku ir      2013-06-12 pateikė minėtą skundą Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2013-06-25 pagamino netikrą dokumentą: prašymą „Dėl procesinio dokumento gavimo 33-1-00989-13 bylos aplinkybėse“, kurio Nr. It/1-1b, jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku ir 2013-06-25 pateikė minėtą skundą Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2013-07-16 pagamino netikrą dokumentą: skundą „Dėl prokuroro V. K. veiksmų, procesinių teisių įgyvendinimo“ Nr. It/1-1b, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku ir 2013-07-16 pateikė minėtą skundą Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

J. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaule įgijo svetimą turtinę teisę: 2003-01-02 sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui Z. K. prisistatė kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovas bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas, nors juo nebuvo, nes atsižvelgiant į 2003-03-04 minimų patalpų perdavimo–priėmimo aktą tikrasis patalpų savininkas buvo Klaipėdos m. savivaldybė, įtikino Z. K. pasirašyti 2003-01-02 sutartį laikotarpiui nuo 2003-01-03 iki 2009-01-02, pagal ją išnuomojo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir per šį laikotarpį sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus J. S. 6954 litus ir 43 centus, pastarasis apgaulės būdu įgijo svetimą turtinę teisę, nes teisę nuomoti minėtas patalpas ir gauti pajamas turėjo Klaipėdos m. savivaldybė: 2004-08-19 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 2000 Lt, 2004-08-26 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 354,43 Lt; 2005-01-03 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 300 Lt; 2005-04-01 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 300 Lt; 2005-06-15 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 300 Lt; 2005-12-28 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 300 Lt; 2006-02-24 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 300 Lt; 2006-04-21 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 100 Lt; 2006-05-17 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) už nuomą gavo 100 Lt; 2006-06-30 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 100 Lt; 2006-07-17 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 100 Lt;       2006-08-18 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 100 Lt; 2006-11-30 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 300 Lt; 2007-02-06 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 300 Lt; 2007-04-04 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) už nuomą gavo 100 Lt; 2007-06-29 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 200 Lt; 2007-08-06 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 200 Lt; 2007-10-11 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 100 Lt;      2007-11-10 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 200 Lt; 2008-05-09 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 300 Lt; 2008-06-11 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 300 Lt; 2008-10-09 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 600 Lt; Tokiu būdu, apgaule prisistatydamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., savininku, taip suklaidinęs SB „(duomenys neskelbtini) sudaryti nuomos sutartį su juo, su juo bendrija sutartį sudarė, apgaule įgijo 6594 Lt ir 43 ct vertės turtinę teisę, priklausančią Klaipėdos m. savivaldybei.

J. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaule įgijo svetimą turtinę teisę: 2009-01-02 sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui Z. K. prisistatė kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovas bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas, nors juo nebuvo, nes atsižvelgiant į 2003-03-04 minimų patalpų perdavimo–priėmimo aktą tikrasis patalpų savininkas buvo Klaipėdos m. savivaldybė, įtikino Z. K. pasirašyti 2009-01-02 vienų metų nuomos sutartį Nr. 9/III-1, laikotarpiui nuo 2009-01-02 iki 2010-01-02, pagal kurią išnuomojo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir per šį laikotarpį sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus J. S. 1800 Lt, pastarasis apgaulės būdu įgijo svetimą turtinę teisę, nes teisę nuomoti minėtas patalpas ir gauti pajamas turėjo Klaipėdos m. savivaldybė. Sutarties pagrindu 2009-03-23 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)už nuomą gavo 450 Lt; 2009-07-02 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 450 Lt; 2009-09-24 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) už nuomą gavo 450 Lt; 2009-12-21 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 450 Lt; Tokiu būdu, J. S., pagamindamas netikrus dokumentus, neturėdamas teisėto pagrindo panaudodamas juridinio asmens spaudą, apgaule prisistatydamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., savininku, taip suklaidinęs SB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti nuomos sutartį, su juo bendrija sutartį sudarė, apgaule įgijo 1800 Lt vertės turtinę teisę, priklausančią Klaipėdos m. savivaldybei.

J. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaule įgijo svetimą turtinę teisę: 2010-01-02 sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui Z. K. prisistatė kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovas bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas, nors juo nebuvo,  nes atsižvelgiant į 2003-03-04 minimų patalpų perdavimo –priėmimo aktą tikrasis patalpų savininkas buvo Klaipėdos m. savivaldybė, įtikino K. pasirašyti     2010-01-02 trejų metų nuomos sutartį Nr. 9/III-1 laikotarpiui nuo 2010-01-03 iki 2013-01-03, pagal ją išnuomojo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir per šį laikotarpį sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus J. S. 4950 Lt, pastarasis apgaulės būdu įgijo svetimą turtinę teisę, nes teisę nuomoti minėtas patalpas ir gauti pajamas turėjo Klaipėdos m. savivaldybė. Sutarties pagrindu 2010-03-31 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 450 Lt; 2010-06-30 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 450 Lt, 2010-09-23 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 450 Lt; 2010-12-09 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 450 Lt; 2011-03-31 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 450 Lt;      2011-06-23 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 450 Lt; 2011-09-15 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)už nuomą gavo 450 Lt; 2011-12-15 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 450 Lt; 2012-03-22 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 450 Lt; 2012-07-05 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą gavo 450 Lt; 2012-09-27 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) už nuomą gavo 450 Lt. Tokiu būdu, J. S. pagamindamas netikrus dokumentus, neturėdamas teisėto pagrindo panaudodamas juridinio asmens spaudą, apgaule prisistatydamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., savininku, taip suklaidinęs SB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti nuomos sutartį, su juo bendrija sutartį sudarė, apgaule įgijo 4950 Lt vertės turtinę teisę, priklausančią Klaipėdos m. savivaldybei.

J. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtinę teisę: 2013-01-02 sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui Z. K. prisistatė kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovas bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas, nors juo nebuvo, nes atsižvelgiant į 2003-03-04 minimų patalpų perdavimo–priėmimo aktą tikrasis patalpų savininkas buvo Klaipėdos m. savivaldybė, įtikino Z. K. pasirašyti 2013-01-02 trejų metų nuomos sutartį Nr. 13-I-I, laikotarpiui nuo 2013-01-03 iki 2016-01-03 pagal ją išnuomojo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nors teisę nuomoti patalpas turėjo Klaipėdos m. savivaldybė. Tokiu būdu J. S. neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą sutartį, tačiau Klaipėdos m. savivaldybei priklausančios turtinės teisės neįgijo, nes 2013-02-21 buvo suimtas.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras S. Genys prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nuosprendį bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti J. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2002-12-30 bendradarbiavimo sutarties, sudarytos su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R., suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2002-12-31 panaudos sutarties, sudarytos su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R., suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo, padaryto laikotarpiu nuo 2003-01-03 iki 2009-01-02 – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų (nuomos sutarties bei PVM sąskaitų faktūrų) klastojimo, kai buvo daromas sukčiavimas, laikotarpiu nuo 2003-01-03 iki 2009-01-02 – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo (nuomos sutartyje bei PVM sąskaitose faktūrose), kai buvo daromas sukčiavimas, laikotarpiu nuo 2003-01-03 iki 2009-01-02 – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2003-02-12 sutarties, sudarytos su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyrius pirmininke V. R. suklastojimo - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2004-07-26 prašymo atidaryti banko sąskaitą suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2004-07-26 prašyme atidaryti banko sąskaitą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2004-07-27 banko sąskaitos sutarties Nr. 0587173 suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2004-07-27 banko sąskaitos sutartyje Nr. 0587173 – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo, padaryto, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010- 01-02 – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų (nuomos sutarties bei PVM sąskaitų faktūrų) klastojimo, kai buvo daromas sukčiavimas, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-02 – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo (nuomos sutartyje bei PVM sąskaitose faktūrose), kai buvo daromas sukčiavimas, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-02 – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2009-03-24 metinės pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2009-09-19 metinės pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2009-09-27 metinės pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo, padaryto, laikotarpiu nuo 2010-01-03 iki 2013- 01-03 – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų (nuomos sutarties bei PVM sąskaitų faktūrų) klastojimo, kai buvo daromas sukčiavimas, laikotarpiu nuo 2010-01-03 iki 2013-01-03 – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo (nuomos sutartyje bei PVM sąskaitose faktūrose), kai buvo daromas sukčiavimas, laikotarpiu nuo 2010-01-03 iki 2013-01-03 – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2010-02-17 „Pranešimo į paklausimą dėl informacijos pateikimo“, kurio Nr. P/10/Iin-7, suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2010-02-17 „Pranešime į paklausimą dėl informacijos pateikimo“, kurio Nr. P/10/Iin-7, – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2010-11-10 rašto „Dėl dokumentų kopijų gavimo“, kurio Nr. R/l0/11-50, suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2010-11-10 rašte „Dėl dokumentų kopijų gavimo“, kurio Nr. R/l0/11-50, – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2010-11-11 prašymo, kurio Nr. 52, suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2010-11-11 prašyme, kurio Nr. 52, – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2012-10-01 pareiškimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kurio Nr. Itl2.2-12/10-9, suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2012-11-06 skundo „Dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ojo PK VPS tyrėjo D. G. 2012-10-19 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo“ suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2012-11-08 rašto, kurio Nr. D18/7-12/11-12, suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2012-11-08 rašte, kurio Nr. D18/7-12/11-12, – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti, sudarant 2013-01-02 trejų metų patalpos nuomos sutartį, – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų (numos sutarties) klastojimo, kai buvo pasikėsinta padaryti sukčiavimą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo (nuomos sutartyje), kai buvo pasikėsinta padaryti sukčiavimą, – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2013-01-04 skundo „Dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2 PK VPS tyrėjo D. G. 2012-12-18 nutarimo panaikinimo“ suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2013-05-24 pareiškimo, kurio Nr. It/1-1, suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2013-06-12 skundo „Dėl prokurorės R. G. 2013-06-06 nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą panaikinimo b/b33-l-00898-13“, kurio Nr. It/1-1 a, suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2013-06-25 prašymo „Dėl procesinio dokumento gavimo 33- 1-00989-13 bylos aplinkybėse“, kurio Nr. It/l-lb, suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2013-07-16 skundo „Dėl prokuroro V. K. veiksmų, procesinių teisių įgyvendinimo“, kurio Nr. It/1-1b, suklastojimo – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo, padaryto laikotarpiu nuo 2003-01-03 iki 2009-01-02, bei dokumentų suklastojimo ir neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo darant minimą sukčiavimą, subendrinti apėmimo būdu, švelnesnes bausmes apimant griežtesne, ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį dėl 2004-07-26 prašymo atidaryti banko sąskaitą suklastojimo bei neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2004-07-26 prašyme atidaryti banko sąskaitą, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį dėl 2004-07-27 banko sąskaitos sutarties Nr. 0587173 suklastojimo bei neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2004-07-27 banko sąskaitos sutartyje Nr. 0587173, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo, padaryto laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-02 bei dokumentų suklastojimo ir neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo darant minimą sukčiavimą, subendrinti apėmimo būdu, švelnesnes bausmes apimant griežtesne, ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo, padaryto laikotarpiu nuo 2010-01-03 iki 2013-01-03 bei dokumentų suklastojimo ir neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo darant minimą sukčiavimą, subendrinti apėmimo būdu, švelnesnes bausmes apimant griežtesne, ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį dėl 2010-02-17 „Pranešimo į paklausimą dėl informacijos pateikimo“, kurio Nr. P/10/Iin-7, suklastojimo bei neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2010-02-17 „Pranešime į paklausimą dėl informacijos pateikimo“, kurio Nr. P/10/Iin-7, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį dėl 2010-11-10 rašto „Dėl dokumentų kopijų gavimo“, kurio Nr. R/10/11-50, suklastojimo bei neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2010-11-10 rašte „Dėl dokumentų kopijų gavimo“, kurio Nr. R/10/11-50, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį dėl 2010-11-11 prašymo, kurio Nr. 52, suklastojimo bei neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2010-11-11 prašyme, kurio Nr. 52, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį dėl 2012-11-08 rašto, kurio Nr. D18/7-12/11-12, suklastojimo bei neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo – 2012-11-08 rašte, kurio Nr. D18/7-12/11-12, subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti padaryto bei dokumentų suklastojimo ir neteisėto juridinio antspaudo panaudojimo kėsinantis padaryti minimą sukčiavimą, subendrinti apėmimo būdu, švelnesnes bausmes apimant griežtesne, ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, siūlomas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis siūlomą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę 86 MGL dydžio baudą bei 4 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo, nurodo, kad šiuo atveju nėra jokių sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 37 straipsnio nuostatą. Prokuroras pažymi, kad visų pirma nusikalstamomis veikomis buvo padaryta žala BK 300 bei 302 straipsniuose saugomiems teisiniams gėriams. Minimuose straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis klastojant, panaudojant ar realizuojant suklastotus dokumentus ar be teisėto pagrindo įgyjant bei įvairiais būdais panaudojant antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, yra kėsinamasi į valstybės nustatytą valdymo tvarką, dokumentų, antspaudų, spaudų ar griežtos atskaitomybės blankų apyvartos tvarką. Šiais nusikaltimais yra ne tik pažeidžiama valstybės nustatyta valdymo tvarka, bet ir subjektų, kurie savo veikloje naudoja, realizuoja, tvarko atitinkamus dokumentus, antspaudus, spaudus ar griežtos atskaitomybės blankus, interesai. Nurodo, kad teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Akcentuoja, kad J. S. suklastojo daug skirtingų dokumentų, tai yra sutartis, sudarytas tarp įvairių juridinių asmenų (Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriumi, SB „(duomenys neskelbtini)“, AB Vilniaus banku, iš viso 8), PVM sąskaitas faktūras (iš viso 37), metines LŽTSS pelno mokesčio deklaracijas, kurias pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriui (iš viso 3), įvairius skundus, pareiškimus, paklausimus įvairioms valstybės institucijoms (Klaipėdos miesto savivaldybei, policijai, prokuratūrai, iš viso 11). Visuose suklastotuose dokumentuose neteisėtai buvo panaudotas LŽTSS antspaudas. Institucija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN 204, PLN 204 A, PLN 204 N, PLN 204 U formų užpildymo taisyklėmis, Viešųjų įstaigų įstatymu, Buhalterinės apskaitos įstatymu PVM sąskaitas faktūras bei Pelno mokesčio deklaracijas privalo patvirtinti įstaigos vadovas ir būtent šis ūkio subjektas atsako už teisingą, išsamią ir laiku pateiktą informaciją. Nurodo, kad LŽTSS nebuvo įgaliojusi J. S. registruoti ar tvarkyti sąjungos pajamų bei išlaidų, todėl pasirašyti Pelno mokesčio deklaracijas bei šiuo atveju PVM sąskaitas faktūras turėjo teisę tik LŽTSS vadovas. Su minimu banku sudaryti sutartį dėl banko sąskaitos atidarymo taip pat turėjo teisę tik įmonės vadovas ar jo įgaliotas atstovas, tai patvirtino pats J. S.. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nuosprendžio matyti, kad J. S. suklastojo įsakymą „Dėl LŽTSS sąskaitos atidarymo Vilniaus banke“, pasirašydamas LŽTSS pirmininko B. G. vardu, ir šiuo įsakymu pasinaudojo sudarydamas minimas sutartis su banku. Šių dokumentų apsaugai yra skiriamas didelis dėmesys ir yra taikomi griežti reikalavimai pildant minimus dokumentus bei juos teikiant. Toks dėmesys neatsitiktinis ir be jokios dvejonės yra susijęs su tuo, kad patikimai funkcionuotų minimų dokumentų apyvarta ir nebūtų jokių dvejonių, kad dokumentai nėra suklastoti ir tinkamai yra naudojami įmonių antspaudai. Nurodo, kad po tokių J. S. veiksmų minima apsauga buvo pažeista ir, jei taip elgtųsi kiti asmenys, tuomet minimų dokumentų patikimo funkcionavimo nebeliktų. J. S. teikdamas įvairius minimus suklastotus skundus, pareiškimus, paklausimus įvairioms valstybės institucijoms – Klaipėdos miesto savivaldybei, policijai, prokuratūrai – ne tik pažeidė normalią, teisingą dokumentų apyvartos vertybę, bet trukdė jų veiklai, nes gavus tokius suklastotus dokumentus, neišvengiamai būtina tokius dokumentus vertinti, priimti atitinkamus sprendimus, todėl ir šiuo požiūriu žala yra padaryta. Be to, J. S. sudarydamas civilinės teisės pobūdžio sutartis su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriumi, SB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Civiliame kodekse įtvirtintą sutarčių sudarymo institutą, nes prisistatęs tuo, kuo nėra, jis iškraipė valią subjekto, kuris turėjo teisę sudaryti minimas sutartis, tai yra LŽTSS valią. Taip pat pažymi, kad J. S. suklastojęs daug įvairių dokumentų ne tik kad padarė žalą BK 300 bei 302 straipsniuose saugomiems teisiniams gėriams, bet, institucijos manymu, galima pagrįstai teigti, kad minimos vertybės gali būti pažeistos dar kartą. Tai iliustruoja faktas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu J. S. iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas jau buvo nuteistas, tačiau tai jokios įtakos J. S. nepadarė, nes jis klastojo dokumentus bei neteisėtai naudojo antspaudą dar 7 kartus laikotarpiu nuo          2013-01-04 iki 2013-07-16. Skunde taip pat akcentuojama, kad J. S. minimas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. J. S. aktyviai vykdė finansinę veiklą klastodamas minimus dokumentus. Tai yra iš SB „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų, kurios nepriklauso nei J. S., nei LŽTSS, nuomos gavo 3864, 81 EUR (13 344,43 Lt). Be to, gavo ir kitų piniginių įplaukų iš įvairių bendrovių, kurios, akivaizdu, kad suteikė paramą, manydamos, kad remia LŽTSS. Tai matyti iš AB SEB banko pateikto LŽTSS sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo (t. 1, b. l. 180–188). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu J. S. pripažintas kaltu, kad pagrobė LŽTSS antspaudą, kuriuo vėliau naudojosi. Tuometinis teisėtas sąjungos pirmininkas B. G. parodė, kad J. S. davė minimą antspaudą bei įmonės dokumentus tam, kad J. S. plėstų sąjungos veiklą ir įsteigtų filialą. Tačiau J. S. nei antspaudo, nei minimų dokumentų negrąžino. Po to teisėti sąjungos veiklos vadovai veiklos nebevykdė, nors siekė to. Mano, jog galima tvirtina, kad J. S. atlikdamas minimas nusikalstamas veikas siekė asmeninių tikslų, finansinės naudos. Pasak institucijos, kitaip šios situacijos logiškai paaiškinti neįmanoma, nes priešingu atveju arba J. S. būtų tiesiog įsteigęs tokio pobūdžio kaip LŽTSS viešąją įstaigą, arba būtų teisėtai veikęs LŽTSS viduje. J. S. intensyviai veikė klastodamas minimus dokumentus bei neteisėtai disponuodamas LŽTSS antspaudu. Prokuratūros teigimu, teismo argumentas, kad J. S. siekė veikti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos interesais, yra nepagrįstas, nes nuo to momento, kai buvo pagrobtas sąjungos antspaudas bei dokumentai, iš esmės buvo sutrikdyta pati sąjungos teisėta veikla. Taip pat teigia, kad ir teismo argumentas, jog kai kuriais suklastotais dokumentais buvo bandoma apginti kitų asmenų teises ir tai yra aplinkybė, kuri nulemia veikos mažareikšmiškumą, yra nepagrįstas, nes neteisėtai naudotis LŽTSS vardu, sutrikdant teisėtą sąjungos veiką, niekaip nesuderinama su kilniais tikslais ginti tam tikrų asmenų teises bei laisves, nes jei J. S. būtų to siekęs nuoširdžiai, tai, kaip minėta, jis būtų arba tiesiog įsteigęs tokio pobūdžio kaip LŽTSS viešąją įstaigą, arba būtų teisėtai veikęs LŽTSS viduje. Jokių kliūčių taip elgtis J. S. nebuvo. Šiuo atveju, pasak Institucijos, BK 300 bei 302 straipsniuose saugomi teisiniai gėriai buvo pažeisti. J. S. darydamas nusikalstamas veikas veikė tiesiogine tyčia, intensyviai, aktyviai vykdė finansinę veiklą ir net po 2012-12-14 minimo apkaltinamojo nuosprendžio, kai buvo nuteistas už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, jis nepadaręs jokių išvadų dėl savų neteisėtų veiksmų, toliau darė nusikalstamas veikas. Mano, jog šios aplinkybės parodo, kad minimi J. S. padaryti nusikaltimai yra tipiniai, nėra jokių nusikaltimų objektyviosios bei subjektyviosios pusės požymių ypatumų, todėl neteisingai jam yra pritaikytas BK 37 straipsnis. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Mano, jog iš esmės analogiška situacija buvo išnagrinėta byloje Nr. 2K-583/201 ir priimtas sprendimas, kad minimos nusikalstamos veikos nėra mažareikšmės ir už tokių veikų padarymą turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Dėl nepagrįsto J. S. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad šiuo atveju apgaulė pasireiškė tiek nutylėjimu, tiek ir aktyviais veiksmais. J. S. prisistatydamas LŽTSS pirmininku bei teisėtu patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., savininku, nors juo nebuvo, įtikino SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką A. Z. K. sudaryti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nuomos sutartį, dėl to sutartis ir buvo sudaryta, o teisėtiems patalpų valdytojams J. S. apie tai nepranešė, tai yra nutylėjo šį faktą. Atkreipia dėmesį, kad J. S. dėjo ypatingas pastangas tam, kad disponuotų minimu turtu, tai yra J. S., raginamas teisėto patalpų savininku, savanoriškai nepaliko minimų patalpų, dėl to Klaipėdos miesto savivaldybė 2010 metais kreipėsi į teismą tam, kad J. S. būtų priverstinai iškeldintas iš patalpų. Byloje esantys duomenys parodo, kad J. S. nebuvo LŽTSS pirmininku. Be to, jis puikiai žinojo, kad neturi jokio teisėto pagrindo naudotis minimomis patalpomis, nes pats dalyvavo 2003-03-04 minimų patalpų perdavimo– priėmimo metu, kai Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyrius perdavė patalpas Klaipėdos miesto savivaldybės Turto valdymo skyriui. Institucijos teigimu, dėl paminėtų priežasčių teismo nurodytas motyvas, kad J. S. apgaulės būdu neįgijo Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančios turtinės teisės nuomoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nes ji žinojo, kad J. S. neteisėtai naudojosi minimomis patalpomis ir nesiėmė priemonių J. S. iškeldinti yra nepagrįstas, nes kaip minėta Klaipėdos miesto savivaldybei nebuvo žinoma, kad J. S. sudarinėjo minimas nuomos bei subnuomos sutartis ir J. S. iš esmės trukdė savivaldybei įgyti minimą turtinę teisę, kai laisva valia nepaliko minimų patalpų. Mano, kad dėl šios priežasties teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, traktuodamas, kad šiuo atveju yra civiliniai teisiniai santykiai, o ne baudžiamieji. Prokuratūros manymu, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 37 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo. Prašo jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, pripažįstant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Panaikinti priteistas 41,03 Eur proceso išlaidas. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai priklausančius dokumentus sugrąžinti organizacijai.

Pasak apelianto, ikiteisminis tyrimas vyko suinteresuotai bei šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ir jo asmens kaip LŽTSS nario teises. Kaltinamasis aktas buvo nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išreikalauti esminiai dokumentai, todėl bylos esmė liko neatskleista. Su 2015-12-17 nuosprendžiu sutinka tik iš dalies.  Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo nurodo, kad tariamos nusikalstamos veikos pagal BK 300 ir 302 straipsnių 1 dalis tiesiogiai susijusios su jo pareigų atlikimu Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje. Tai yra dokumentų, susijusių su LŽTSS teisėmis ir interesais, pasirašymas, jų tvirtinimas ir pateikimas pagal jų paskirtį. Patys dokumentai savo esme ir sudėtimi nesudaro nusikalstamos veikos pagrindų. Nusikalstama veika jam inkriminuojama už tai, kad tariamai jis veikė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje neturėdamas tinkamų įgaliojimų, tai yra tariamai nebuvo LŽTSS tinkamu atstovu pasirašydamas dokumentus. Tendencingai buvo iškeliamas klausimas, susijęs su LŽTSS dokumentų registravimo aplinkybėmis, kurios iš esmės neturi reikšmės šių kaltinimų įrodinėjime, bet ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio proceso metu šios aplinkybės iš esmės tiriamos nebuvo. Pasak apelianto, buvo nusišalinta nuo teisės aktų vertinimo, kurie reglamentuoja LŽTSS veiklą. Tokia padėtis buvo sudaryta suinteresuotiems asmenims šiurkščiai pažeidžiant LŽTSS ir jos narių teises laisvai vykdyti veiklą organizacijoje. Tariamos nusikalstamos veikos buvo sukuriamos dirbtinai. Teigia, kad šioje byloje nebuvo vertintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės, Politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Mano, kad konstitucinės teisės buvo šiurkščiai pažeistos. Nurodo, kad Asociacijų įstatymas     (2004-01- 22 Nr. IX-1969) reglamentuoja Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ir jos narių veiklą. Veikla asociacijoje yra vykdoma vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Pasak apelianto, teismas ignoravo teisės aktų vertinimą, todėl jo veiklos aplinkybės organizacijoje buvo įvertintos tendencingai, sudarant prielaidas, kad jo veikla turi nusikalstamos veikos, nors ir mažareikšmiškos. Mano, kad buvo pažeista šio įstatymo 14 straipsnio norma, kuri turėjo užtikrinti LŽTSS veiklos garantijas. Įstatymas imperatyviai pasisako, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus. Nurodo, kad teisme buvo pasisakyta dėl teisės aktų vertinimo, bet teismas nevertino ir nepasisakė dėl veiklos ir teisės aktų taikymo visumos, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jo, kaip LŽTSS nario, veikla Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje neturėjo nusikalstamos veikos požymių, todėl dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 ir 302 straipsnių 1 dalyje, turi būti išteisintas, kadangi nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Dėl priteistų proceso išlaidų 41,03 Eur, išmokėtų iš teismo lėšų liudytojo D. Š. atvykimui į teisiamąjį posėdį, priteisimo iš jo nurodo, kad Baudžiamojo proceso metu Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos turtas ir dokumentai savavališkai buvo užgrobti. Baudžiamojo proceso metu nebuvo tirtos aplinkybės, susijusios su LŽTSS teisėmis ir interesais, nustatinėjamos faktinės aplinkybės. Tokiomis aplinkybėmis buvo pagrįstas jo prašymas nustatyti svarbias aplinkybes. 2013 metais LŽTSS pirmininku buvo paskirtas D. Š., todėl pagrįstai jis buvo kviečiamas, kad pateiktų paaiškinimus bei pateiktų faktines aplinkybes, susijusias su jam teikiamais kaltinimais. Teigia, kad teismas nevertino liudytojo D. Š. duotų parodymų. Teismui duota teisė nuspręsti išieškoti proceso išlaidas iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Pažymi, kad šiuo atveju teismas nemotyvavo, kodėl nusprendė pasinaudoti šia teise. Akcentuoja, kad jis nėra padaręs nusikalstamų veikų, priešingai, jis yra labai nukentėjęs nuo nepagrįsto persekiojimo, todėl teismas neteisingai nusprendė išieškoti išlaidas, susijusias su liudytoju. Prašo priteistą proceso išlaidų – 41,03 Eur – išieškojimą panaikinti.

Dėl teismo sprendimo tiriamuosius dokumentus, pavadintus „Dokumentų originalai“, ir dokumentus voke su PVM sąskaitomis faktūromis, saugoti baudžiamojoje byloje nurodo, kad, kaip nustatyta bylos nagrinėjimu metu, LŽTSS dokumentai buvo savavališkai ir neteisėtai paimti bei iki šiol organizacijai negrąžinti. Tai LŽTSS turtas, kuris turi būti sugrąžintas organizacijai. Jis yra LŽTSS tarybos narys, todėl jam oficialiai žinoma, kad organizacija įstatymo nustatyta tvarka gins savo teises į daiktų ir dokumentų susigrąžinimą, todėl siekiant nereikalingų teisminių ginčų, minėti dokumentai turėtų būti grąžinti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai.

Apelianto manymu, nurodyti argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai pripažino jį padarius mažareikšmišką nusikalstamą veiką, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių bei teisės aktų visumos, kuriais buvo privaloma vadovautis, netinkamai išspręstas proceso išlaidų atlyginimo klausimas bei nepagrįstai nuspręsta LŽTSS dokumentus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad dėl kitų nustatytų aplinkybių byloje nepasisako, kadangi yra išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, J. S. apeliacinį skundą atmesti. J. S. nurodė, jog veikė pagal įstatymus. Jei bus kas ne taip, savo teises gins ir toliau. J. S. gynėjas advokatas prašė J. S. apeliacinį skundą tenkinti, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

J. S., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6954,43 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (1800 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (4950 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įgyti turtinę teisę), J. S. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

Prokuroras ir J. S. apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pasak jų, teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog J. S. vadovaujantis BK 37 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo, ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta bei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6954,43 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (1800 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (4950 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule), ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įgyti turtinę teisę) išteisintas pagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė pagrįstas išvadas. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka. Apygardos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo.

Kadangi tiek prokuroro apeliaciniame skunde, tiek J. S. apeliaciniame skunde keliamas BK 37 straipsnio taikymo pagrįstumo klausimas, tai siekiant išvengti pasikartojimų prokuroro bei J. S. apeliaciniai skundai dėl to nagrinėtini kartu.

J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nuosprendžio dalį, kuria atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo ir prašo jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, pripažįstant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad tariamos nusikalstamos veikos pagal BK 300 ir 302 straipsnių 1 dalis tiesiogiai susijusios su jo pareigų atlikimu Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje. Tai yra dokumentų, susijusių su LŽTSS teisėmis ir interesais, pasirašymas, jų tvirtinimas ir pateikimas pagal jų paskirtį. Patys dokumentai savo esme ir sudėtimi nesudaro nusikalstamos veikos pagrindų. Nusikalstama veika jam inkriminuojama už tai, kad tariamai jis veikė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje neturėdamas tinkamų įgaliojimų, tai yra tariamai nebuvo LŽTSS tinkamu atstovu pasirašydamas dokumentus.

Prokuroras prašo J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad BK 300 bei 302 straipsniuose saugomi teisiniai gėriai buvo pažeisti. J. S. darydamas nusikalstamas veikas veikė tiesiogine tyčia, intensyviai, aktyviai vykdė finansinę veiklą ir net po 2012-12-14 minimo apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo J. S. buvo nuteistas už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, jis nepadaręs jokių išvadų dėl savų neteisėtų veiksmų, toliau darė nusikalstamas veikas. Mano, jog šios aplinkybės parodo, kad minimi J. S. padaryti nusikaltimai yra tipiniai, nėra jokių nusikaltimų objektyviosios bei subjektyviosios pusės požymių ypatumų, todėl neteisingai jam yra pritaikytas BK 37 straipsnis.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino, kad  J. S. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo vieną tikrą dokumentą (2004-07-27 banko sąskaitos sutartį), šiuos dokumentus panaudojo ir panaudojo antspaudą neturėdamas teisėto pagrindo, veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas konstatavo, kad jo veikoje yra visi objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Skundą nagrinėjantis teismas negali nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Nors J. S. nesutinka su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau išanalizavus J. S. apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į byloje ištirtų įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeisdamas minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai J. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia alternatyvūs veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba aiškiai netikras ar aiškiai suklastotas tikras dokumentas laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo tokias vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje.

J. S. apeliaciniame skunde teigia, kad jam nusikalstama veika inkriminuojama už tai, kad jis tariamai veikė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje neturėdamas tinkamų įgaliojimų, tai yra tariamai nebuvo LŽTSS tinkamu atstovu pasirašydamas dokumentus. Pasak apelianto, buvo nusišalinta nuo teisės aktų vertinimo, kurie reglamentuoja LŽTSS veiklą. Tokia padėtis buvo sudaryta suinteresuotiems asmenims šiurkščiai pažeidžiant LŽTSS ir jos narių teises laisvai vykdyti veiklą organizacijoje. Tariamos nusikalstamos veikos buvo sukuriamos dirbtinai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nesutinka su tokiais apelianto teiginiais ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad savo nesutikimą, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos  BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, grindžia tuo, kad jis vis dėlto turėjo tinkamus įgaliojimus, buvo tinkamas LŽTSS atstovas pasirašant dokumentus, dokumentai susiję su LŽTSS teisėmis ir interesais, todėl pasirašyti, patvirtinti ir pateikti pagal jų paskirtį. Tačiau visi šie apelianto argumentai paneigti byloje esančių duomenų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, remdamasis teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perskaitytais B. G. parodymais, duotais baudžiamosiose bylose Nr. 1A-3-417/2014, Nr. 1A-20-557/2014, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM Kauno skyriaus specialistės A. U.-V. parodymais, Registrų centro Kauno filialo duomenimis bei kitais byloje esančiais duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad J. S. negalėjo nežinoti ir nesuvokti, kad jo, kaip LŽTSS pirmininko, statusas, suteikiantis teisę veikti jos vardu, turi būti įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. bendradarbiavimo ir panaudos sutartis su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriumi, patalpų nuomos sutartis su sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos sutartį su AB Vilniaus banku, LŽTSS metines pelno mokesčio deklaracijas, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo ir skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno D. G. bei prokurorų R. G. ir V. K. veiksmų pasirašė kaip LŽTSS vadovas. Tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jog faktas, kad J. S. nebuvo vadovu, yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, 2014-12-18 nutartyje (bylos Nr. 2K-583/2014), nurodė, jog nekvestionuotinas faktas, kad J. S. nebuvo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, nes šis faktas paneigtas oficialių institucijų. Vadinasi, J. S. negalėjo pateikti prašymų, skundų ar pasirašyti sutartis, metines pelno mokesčio deklaracijas kaip LŽTSS vadovas. Teismo taip pat konstatuota, kad J. S. nebuvo ne tik LŽTSS pirmininku, bet ir jos valdymo organų nariu, todėl negalėjo turėti net ir tariamų įgaliojimų vykdyti šią veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktų duomenų visetas patvirtina faktą, kad J. S., neturėdamas jokių įgaliojimų, pasirašė bendradarbiavimo ir panaudos sutartis su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriumi, patalpų nuomos sutartis su sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos sutartį su AB Vilniaus banku, LŽTSS metines pelno mokesčio deklaracijas, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo ir skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno D. G. bei prokurorų R. G. ir V. K. veiksmų ir šiuos dokumentus panaudojo, taip pat panaudojo ir antspaudą neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad J. S. veiksmai LŽTSS vardu pasirašant bendradarbiavimo ir panaudos sutartis su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriumi, patalpų nuomos sutartis su sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos sutartį su AB Vilniaus banku, LŽTSS metines pelno mokesčio deklaracijas, pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo ir skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno D. G. bei prokurorų R. G. ir V. K. veiksmų nesukėlė pavojingų padarinių ir nėra tiek pavojingi, jog būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Institucijos manymu, BK 300 bei 302 straipsniuose saugomi teisiniai gėriai buvo pažeisti. J. S. darydamas nusikalstamas veikas veikė tiesiogine tyčia, intensyviai, aktyviai vystė finansinę veiklą ir net po 2012-12-14 minimo apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo J. S. buvo nuteistas už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, jis nepadaręs jokių išvadų dėl savų neteisėtų veiksmų, toliau darė nusikalstamas veikas. Mano, jog šios aplinkybės parodo, kad minimi J. S. padaryti nusikaltimai yra tipiniai, nėra jokių nusikaltimų objektyviosios bei subjektyviosios pusės požymių ypatumų, todėl neteisingai jam yra pritaikytas BK 37 straipsnis.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant klausimą apie konkrečios veikos pavojingumą yra padarinių (žalos) rūšys ir dydis. Nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių, tačiau atskirais atvejais šie padariniai būna labai įvairūs ir jų visų numatyti bei nurodyti baudžiamajame įstatyme tiesiog neįmanoma. Kitais atvejais pavojingi padariniai laiko atžvilgiu yra atitolę nuo juos sukėlusios pavojingos veikos, todėl tokių veikų padarinių kaip būtino jų sudėties požymio įtvirtinimas įstatyme (ir laukimas jų realioje tikrovėje) nepagrįstai nutolintų ar apskritai sumažintų galimybes tokias veikas kvalifikuoti kaip baigtas, nors neretai jau pats kaltininko veikimas ar neveikimas savaime yra tokio pavojingumo, kad ir be tokio veikimo ar neveikimo padarinių yra pagrindas veiką kriminalizuoti.

Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje.

Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia ir nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, jos dydis išreiškia veikos pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai  taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą.

Nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimų, numatytų BK 300 ir 302 straipsniuose, padarymą įstatymų leidėjas siekia apsaugoti normalią institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nurodytuose straipsniuose numatytos sankcijos taikytinos tada, kai, suklastojant dokumentus, tam neteisėtai panaudojant ir juridinio asmens antspaudą, disponuojant suklastotais dokumentais, apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkrečios institucijos veiklą.

Byloje nustatyta, jog J. S. bendradarbiavimo ir panaudos sutartis su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriumi, patalpų nuomos sutartis su sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos sutartį su AB Vilniaus banku, LŽTSS metines pelno mokesčio deklaracijas, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo ir skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno D. G. bei prokurorų R. G. ir V. K. veiksmų surašė ir panaudojo siekdamas veikti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos interesais: sukurti organizacijai būstinę veiklai vykdyti, pateikti valstybės įgaliotai institucijai ataskaitas apie organizacijos pajamas, jų panaudojimą ir mokėtinus mokesčius, užfiksuoti apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose) įvykusias ūkines finansines operacijas, išsiaiškinti LŽTSS iškabos dingimo aplinkybes ir apginti J. A. interesus. Dokumentuose nurodyti duomenys yra tikri, neiškraipyti, tačiau dokumentus juridinio asmens vardu pasirašė ir antspaudu patvirtino neįgaliotas asmuo. Byloje nenustatyta, kad J. S., klastodamas dokumentus, juos panaudodamas siekė kažkokių asmeninių ar LŽTSS reikšmingų rezultatų, atvirkščiai, matyti, jog jis LŽTSS vardu sudarė su Lietuvos žaliąja partija bendradarbiavimo ir panaudos sutartis, kurių pagrindu LŽTSS įgijo teisę neatlygintinai naudotis LŽSS priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 2003-01-02, 2009-01-02, 2010-01-02 ir 2013-01-02 LŽTSS vardu sudarė su sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartis ir jų pagrindu sutartis, kurių pagrindu suteikė teisę sodininkų bendrijos atstovams naudotis patalpų (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalimi bendrijos narių priėmimui; atidarė LŽTSS sąskaitą banke, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir prokuratūrą dėl galbūt pažeidžiamų Klaipėdos miesto ir rajono gyventojų interesų. Su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir konstatuoja, kad minimų dokumentų paleidimas į teisinę apyvartą jokių neigiamų pasekmių ir padarinių institucijoms nesukėlė. Vadinasi, J. S. nusikalstamų veikų pobūdis, apimtis bei žala BK 300 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies normomis saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai – yra nereikšminga. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad J. S. padarytos veikos pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas, todėl J. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta pagrįstai.

Prokuroras nesutikdamas dėl BK 37 straipsnio taikymo atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Mano, kad analogiška situacija buvo išnagrinėta byloje Nr. 2K-583/2014 ir priimtas sprendimas, kad nusikalstamos veikos nėra mažareikšmės ir už tokių veikų padarymą turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu nėra vienoda. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-583/2014 J. S. skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos miesto aplinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo priimtus procesinius sprendimus, kuriais J. S. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, tačiau vėlesniuose procesiniuose sprendimuose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl BK 37 straipsnio taikymo pagrįstumo (nutartys Nr. 2K-271-648/2015, Nr. 2K-205-699/2016).

Dėl J. S. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad J. S. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį nepagrįstai. Nurodo, kad apgaulė pasireiškė tiek nutylėjimu, tiek ir aktyviais veiksmais. J. S. prisistatydamas LŽTSS pirmininku bei teisėtu patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., savininku, nors juo nebuvo, įtikino SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką A. Z. K. sudaryti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nuomos sutartį, dėl to sutartis ir buvo sudaryta, o teisėtiems patalpų valdytojams J. S. apie tai nepranešė, t. y. nutylėjo šį faktą. Atkreipia dėmesį, kad J. S. dėjo ypatingas pastangas tam, kad disponuotų minimu turtu, t. y. J. S., raginamas teisėtų patalpų savininkų, savanoriškai nepaliko minimų patalpų, todėl Klaipėdos miesto savivaldybė 2010 metais kreipėsi į teismą tam, kad J. S. būtų priverstinai iškeldintas iš patalpų. Be to, jis puikiai žinojo, kad neturi jokio teisėto pagrindo naudotis minimomis patalpomis, nes pats dalyvavo 2003-03-04 minimų patalpų perdavimo– priėmimo metu, kai Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyrius perdavė patalpas Klaipėdos miesto savivaldybės Turto valdymo skyriui. Prokuroro teigimu, dėl paminėtų priežasčių teismo nurodytas motyvas, kad J. S. apgaulės būdu neįgijo Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančios turtinės teisės nuomoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nes ji žinojo, kad J. S. neteisėtai naudojosi minimomis patalpomis ir nesiėmė priemonių J. S. iškeldinti, yra nepagrįstas, nes, prokuroro teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybei nebuvo žinoma, kad J. S. sudarinėjo minimas nuomos bei subnuomos sutartis ir J. S. iš esmės trukdė savivaldybei įgyti minimą turtinę teisę, kai laisva valia nepaliko minimų patalpų. Mano, kad dėl šios priežasties teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, traktuodamas, kad šiuo atveju yra civiliniai teisiniai santykiai, o ne baudžiamieji. Prokuratūros manymu, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą pripažino, kad J. S. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių. Su tokiomis padarytomis išvadomis negali nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir taip užvaldant svetimą turtą. Viena vertus, civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Tokia apgaulė turi būti esminė įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Pažymėtina, kad apgaulė laikoma esmine tada, kai nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011).

Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto valdybos 1997-07-10 sprendimu Nr. 395 „Dėl negyvenamųjų patalpų perdavimo į Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus balansą“, vykdant 1995-11-24 Vyriausybės nutarimą Nr. 1063 „Dėl politinių partijų ir politinių organizacijų nuomojamų (ar kitaip teisėtu pagrindu naudojamų) patalpų sąrašo patvirtinimo“, perduotos iš savivaldybės balanso į Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus balansą negyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini)pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 1997-09-18 Priėmimo–perdavimo aktu nuomotojas Klaipėdos miesto savivaldybė, vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto valdybos sprendimais 1997-07-10 Nr. 395 ir 1997-08-28 Nr. 459, perdavė Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriui, atstovaujamam V. R., negyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog patalpomis J. S. naudojosi vadovaudamasis 2002-12-30 bendradarbiavimo sutarties ir 2002-12-31 panaudos sutarties su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R. pagrindu. Pažymėjo, jog patalpos sutarčių sudarymo metu buvo Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus balanse. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino V. R. apklausta kaip liudytoja, jog patalpas ji panaudos sutarties pagrindu perdavė naudotis J. S., kuris privalėjo mokėti komunalinius mokesčius. Pažymėtina ir tai, kad V. R. taip pat nurodė, kad vieną panaudos sutarties egzempliorių pateikė Klaipėdos miesto savivaldybei.

Įvertinęs bylos duomenis apylinkės teismas taip pat nustatė, kad negyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2003-03-04 perdavimo–priėmimo aktu Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Turto valdymo skyriaus vedėjo J. R., ir Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyrius, atstovaujamas skyriaus pirmininkės V. R., remdamiesi Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus prašymu, priėmė ir perdavė negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini)pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į savivaldybės balansą. Priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad patalpomis pagal 2002-12-30 panaudos sutartį naudojasi Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos skyrius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog perėmusi patalpas, kuriomis naudojosi LŽTSS, Klaipėdos miesto savivaldybė nuomos sutarties su LŽTSS nepratęsė, tačiau ir J. S. iš patalpų neiškeldino. J. S., tariamai atstovaudamas LŽTSS, naudojosi patalpomis iki 2013-01-02. 2010-11-02 Klaipėdos miesto savivaldybės meras raštu (jo data ir numeris nenurodyti) informavo, kad 2010-10-29 savivaldybės administracijos tarnautojai E. S. ir V. K., vykdydami Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą pareigą kontroliuoti savivaldybės turto naudojimą ir valdymą, buvo nuvykę patikrinti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini)pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būklės. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad analizuojami dokumentai patvirtina, kad savivaldybės administracijos tarnautojams buvo žinoma apie Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių patalpų galbūt neteisėtą užėmimą ir naudojimą. Taip pat nuosprendyje pagrįstai konstatuotos aplinkybės, kad 2003-01-02 J. S., tariamai atstovaudamas LŽTSS, sudarė patalpų (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sutartį su SB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama Z. K., ir šios sutarties pagrindu suteikė SB „(duomenys neskelbtini)“ teisę naudotis patalpomis penkerių metų laikotarpiui. 2009-01-02, 2010-01-02 ir 2013-01-02 buvo pasirašytos naujos minėtų patalpų nuomos sutartys, kurios atkartojo pirmosios sutarties sąlygas. 2003-01-02 nuomos sutarties sudarymo ir pasirašymo metu savivaldybė turto – patalpų, (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebuvo perėmusi į savo turto balansą, jų naudotojas buvo Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyrius. Patalpų nuomos sutarčių sudarymo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai buvo žinoma, kad patalpomis galbūt neteisėtai naudojasi LŽTSS, kurios atstovu prisistato J. S., o nuo 2008 metų, tai yra Kauno apygardos teismui priėmus nuosprendį, tapo žinoma ir kad J. S. neturi teisės atstovauti LŽTSS.

Sutiktina su prokuroro pozicija, kad J. S. neturėjo teisės naudotis ar subnuomoti patalpas. Tai neneigia ir apylinkės teismas konstatavęs, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, 2003-03-04 perėmusi patalpas į savivaldybės turto balansą, neišreiškė ketinimo nuomos sutarties ar kitos civilinės sutarties pagrindu perduoti naudotis patalpas LŽTSS ar kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turto savininkas (valdytojas) Klaipėdos miesto savivaldybė niekada nesuteikė teisės naudotis patalpomis (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ar tuo labiau jas subnuomoti nei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, nei J. S., J. S. šiomis patalpomis naudojosi be patalpų savininko (valdytojo) sutikimo, todėl J. S. turtinės teisės naudotis patalpomis ir jas subnuomoti neįgijo. Tačiau šiuo atveju pritartina apylinkės teismo nustatytai aplinkybei, jog tai, kad J. S. neturėjo teisės atstovauti LŽTSS, nebuvo esminė aplinkybė, suklaidinusi nukentėjusį asmenį ir sąlygojusi jo apsisprendimą dėl turtinės teisės perleidimo, nes ši teisė nebuvo perleista. 

Nepaneigtina aplinkybė, kad 2003-01-02 nuomos sutartis su SB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2009-01-02 bei 2010-01-02 vėlesni šios sutarties pratęsimai buvo sudaryti neturint patalpų savininko leidimo, tačiau sutartis faktiškai buvo vykdoma, patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, SB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi sutartyse numatytomis sąlygomis, turtinės žalos dėl to nepatyrė.

Teisėjų kolegija įvertinusi šių duomenų visumą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. S. elgesys, tai yra atsisakymas atlaisvinti užimtas patalpas, nuomos sutarčių su SB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymas neturint turto savininko Klaipėdos miesto savivaldybės sutikimo (leidimo) subnuomoti patalpas, gali būti pripažintas ne sukčiavimu, o turto savininko teisių pažeidimu, dėl to savivaldybei pareiškus pretenzijas gali kilti civilinė atsakomybė.

J. S. nesutinka dėl proceso išlaidų 41,03 Eur, išmokėtų iš teismo lėšų liudytojo D. Š. atvykimui į teisiamąjį posėdį, priteisimo iš jo ir prašo tą dalį panaikinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks prašymas yra nepagrįstas. Kaip nurodo ir pats J. S., liudytojas D. Š. buvo kviestas jo prašymu. Liudytojas D. Š. teismui pateikė prašymą dėl kelionės išlaidų, susijusių su vykimu į teisiamąjį posėdį, apmokėjimo. Teismas prašymą tenkino, nurodė, kad proceso išlaidos yra ir kelionės išlaidos, kurias patyrė liudytojas vykdamas į teisiamąjį posėdį. Liudytojo D. Š. kelionės išlaidas atlygino iš teismo lėšų. Įstatymas numato teismui teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis įstatymo suteikta teise, šias išlaidas visiškai pagrįstai pripažino procesinėmis išlaidomis ir pagrįstai jas priteisė iš J. S..

J. S. skunde taip pat nurodo, kad dokumentai, paimti iš Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos, turėtų būti grąžinti šiai organizacijai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas tiriamuosius dokumentus palikti baudžiamojoje byloje yra pagrįstas, nes vadovaujantis BPK 94 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, dokumentai gali būti perduoti suinteresuotiems asmenims, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims esant jų prašymui. Šiuo atveju konstatuota, kad J. S. nebuvo ne tik LŽTSS pirmininku, bet ir jos valdymo organų nariu, todėl pastarasis neturi teisės teikti prašymą sugrąžinti dokumentus. Esant teisėtam Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atstovo prašymui grąžinti dokumentus, šį klausimą nuosprendį priėmęs teismas galės spręsti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl nėra teisinio pagrindo prokuroro ir J. S. apeliacinių skundų argumentais naikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nuosprendžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio ir J. S. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjos                                                                                    Regina Bertašienė

                                                                                      Dalia Kursevičienė

                                                                                    Violeta Miliuvienė