Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-51-527-2012].doc
Bylos nr.: 2A-51-527/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-51-527/2012;

pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė;

procesinių sprendimų kategorijos: 43.2; 121.14; 121.21.

(S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. vasario 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių UAB „Darbosauga“ ir R. G. bei trečiojo asmens T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovėms UAB „Darbosauga“ ir R. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo (trečiasis asmuo T. M.),

 

n u s t a t ė:

 

ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3-7), sutikslinusi ieškinio reikalavimus (t. 2, b. l. 4), prašė priteisti solidariai iš atsakovių 8.432 Lt (t. y. 9.920 Lt atskaičius 15 proc. GPM), procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo be jos (sutuoktinės) žinios perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančias UAB „Darbosauga“ 80 vnt. paprastąsias vardines akcijas savo sugyventinės tėvui A. B., o pastarasis – anūkei (atsakovei) R. G.. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus tarp minėtų asmenų sudarytus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 str.), ieškovės nuomone, jai iš atsakovių solidariai turi būti priteista R. G. išmokėta dividendų suma, kurią pastaroji įgijo be jokio pagrindo ir dėl to neteisėtai praturtėjo. UAB „Darbosauga“ 2008-04-02 sprendimu Nr. 08-01 (t. 1, b. l. 21) ir 2008-04-02 protokolu Nr. 08-01 (t. 1, b. l. 22) R. G. nuspręsta už 180 vnt. akcijų išmokėti 34.380 Lt, kuriuos sudaro 9.720 Lt pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti, ir 24.660 Lt - ryšium su akcijų nominalios vertės sumažinimu (9.720 Lt + 24.660 Lt). Už 80 vnt. akcijų priklauso išmokėti 15.280 Lt. UAB „Darbosauga“ 2009-03-01 protokolu Nr. 09-01 (t. 1, b. l. 25) nuspręsta išmokėti už 80 vnt. akcijų 4.560 Lt (4.000 Lt dividendai ir 560 Lt ryšium su akcijų nominalios vertės sumažinimu). Iš viso R. G. 2008 - 2009 m. už 80 vnt. paprastųjų vardinių akcijų išmokėti nuspręsta 19.840 Lt. Kadangi ieškovei priklauso ½ dalis santuokinio turto, tai jos dalis yra 9.920 Lt (priskaičiuotina suma). GPM 15 % sudaro 1.488 Lt, todėl išmokėtina suma 8.432 Lt (9.920 Lt – 1.488 Lt).

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-05-12 sprendimu (t. 2, l. 18-22) ieškinį patenkino: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių išmokėtiną 8.432 Lt sumą (priskaičiuota suma 9.920 Lt); 6 proc. dydžio metines palūkanas, išieškant jas iš atsakovės UAB „Darbosauga“, arba 5 proc. dydžio metines palūkanos, išieškant jas iš atsakovės R. G., nuo bylos iškėlimo teisme (2010-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovės bei trečiasis asmuo apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 25-28) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismas neteisėtai priteisė ginčo sumą iš atsakovės UAB „Darbosauga“, kuri yra netinkama atsakovė šioje byloje, nes ieškovė nenurodė konkrečių šio juridinio asmens kaltės teisinių ar kitokių pagrindų dėl jai tariamai padarytos materialinės žalos, t. y. nenurodė to, kokius neteisėtus ir kaltus veiksmus atliko bendrovė, kaip juridinis asmuo, veikiantis pagal Akcinių bendrovių įstatymą, savo įstatus, tačiau pažeisdama šią pareigą. Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad „bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo“. CK 2.50 str. nustatytos juridinio asmens atsakomybės ribos (2 d. nurodoma, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles). Teismas neteisingai aiškino ir taikė šias materialinės teisės normas. Nei viename iš byloje minimų akcininkų susirinkimų bendrovė, kaip atskiras vienetas, nedalyvavo, ji (direktorė) akcininkų susirinkimuose nesprendė dėl jokių piniginių išmokų, nes pati bendrovė, kaip juridinis asmuo, neturėjo nei vienos akcijos. Ieškovė nenurodė pagrįsto teisinio pagrindo, pagal kurį galėtų kilti šio juridinio asmens civilinė teisinė atsakomybė jos atžvilgiu, t. y. neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kurias būtų galima taikyti bendrovei. Kaip matyti iš susirinkimų protokolų, visus sprendimus, kurių pagrindu atsakovei R. G. atsirado teisė gauti ginčijamas pinigines lėšas, priėmė tik akcininkai - fiziniai asmenys (ar vienasmeniškai, esant vienam akcininkui, ar kolegialiai - esant keliems akcininkams). Teismui patenkinus tokius ieškinio reikalavimus nepagrįstai nukentės kitų akcininkų, kurie kažkodėl nebuvo įtraukti į bylą, interesai. Spręsdamas solidariosios atsakomybės pagrindus, teismas pirmiausiai turėjo įsitikinti, ar tinkamos šalys įtrauktos į bylą, tačiau nepagrįstai to nepadarė.

2. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad Kauno apygardos teismas 2011-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-242-436/2011 (dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo) pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, be kita ko, visas 80 paprastųjų vardinių akcijų pripažino T. M. asmenine nuosavybe. Pastaroji byla vyko penkis metus, ieškovė joje galėjo reikšti tuos reikalavimus, tačiau ji specialiai to nedarė, piktnaudžiaudama teise kreiptis į teismą ir siekdama papildomos materialinės naudos.

3. Savo teiginius apie atsakovių nesąžiningumą teismas grindė tuo, kad minėtoms 80 vnt. akcijoms Kauno miesto apylinkės teismo dar 2007-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-46-54/2008 (Nr. 2-9767-54/2007) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždėtas areštas. Tačiau toks teismo teiginys yra visiškai nepagrįstas. Šioje teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas jų taikymo pagrindas - kad atsakovės jų neperleistų ar kitaip nenuslėptų. Teismo nutartyje nėra jokio draudimo bendrovės akcininkams atlikti kitus įstatyme ir įstatuose neuždraustus veiksmus su akcijomis ar bendrovės lėšomis. Jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių atsakovių nesąžiningumą, gaunant pinigines lėšas, ieškovė (be savo samprotavimų) nepateikė. LAT nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-388/2004, 3K-3-425/2003 konstatavo: „Akcininkų balsavimo (naudojimosi) teisės ribojimai galimi tik tuo atveju, jei jie specialiai nustatomi teismo procesiniame sprendime. Toks aiškinimas jau yra suformuotas LAT praktikoje, nurodant, kad teismui areštuojant akcijas akcininko neturtinė teisė balsuoti areštuotomis akcijomis gali būti apribota tik tada, jeigu šį apribojimą teismas taiko ir apie tai konkrečiai nurodo nutartyje areštuoti turtą“. Taigi teismas šiuo atveju akivaizdžiai pažeidė suformuotą LAT praktiką.

4. Teismas negalėjo patenkinti ieškinio, nenuginčijus tų akcininkų susirinkimų sprendimų, kurių pagrindu R. G. atsirado teisė į ginčijamas pinigines lėšas. Pats ieškinio dalykas buvo suformuluotas netinkamai. Apeliantų nuomone, ieškovė neturi teisės reikalauti, jos nuomone, neteisėtų išmokų, atliktų atsakovės UAB „Darbosauga“ visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų pagrindu, nenuginčijusi tų pačių sprendimų, neįtraukdama atsakovais kitų akcininkų; juk atsakovė R. G. buvo viena iš teisėtų akcininkių. Ieškovė daugiausiai galėjo prašyti (net ir tuo atveju, jeigu ji būtų prašiusi teismo pripažinti negaliojančiais visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus) - sugrąžinti į UAB „Darbosauga“ sąskaitą, jos nuomone, neteisėtai išmokėtas pinigų sumas (jeigu tokios sumos buvo sumokėtos), ir tik po to gal būt reikalauti nustatyti konkrečią jai mokėtiną dalį bendroje mokėtinoje sumoje ir kad ši suma būtų priteista jai. Nes, nors įstatymiškai jai ir priklausytų dalis kokių nors piniginių sumų bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, tai vis tiek tokį sprendimą turėtų priimti tik UAB „Darbosauga“ organai, veikiantys pagal įstatus. T. y. ieškovė neturi tokios reikalavimo (kurį ji pareiškė teismui) teisės, nes šiuo atveju niekas nepraturtėjo jos sąskaita ir tuo pačiu ieškovė nepatyrė konkretaus piniginio nuostolio. Ieškinio teiginys: „...man priklausančių akcijų nominaliosios vertės sumažinimu“ - niekuo nepagrįstas, nes ieškovei nepriklausė nei viena akcija. Ieškovė nėra kreipusis į UAB „Darbosauga“ administraciją ar tiesiogiai į susirinkimą, reikalaudama sumokėti jai priklausančias konkrečias pinigų sumas, kaip jai priklausančią dividendų ar kitų išmokų dalį, nors tokią teisę ir galimybę turėjo, tuo labiau, kad jau vyko teisminis ginčas dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo. Savo tariamai pažeistas teises ieškovė galėjo ginti ir kitais būdais. Pirmiausia - santuokos nutraukimo byloje, kurioje reiškė reikalavimą padalinti šioje byloje minimas UAB „Darbosauga“ 80 paprastųjų vardinių akcijų, galėjo išplėsti reikalavimus dėl tų kitų tariamai jos negautų ir iš jos pasisavintų sumų. Galėjo pareikšti ir netiesioginį ieškinį (CK 6.68 str.), siekdama ginti savo interesus, nes turėjo visas galimybes išsireikalauti šioje byloje teismui pateiktus duomenis. Teismas pagal pagrindinį ieškinio reikalavimą negalėjo priimti palankaus ieškovei sprendimo, nes savo sprendimu šioje byloje neteisėtai pakeitė UAB „Darbosauga“ visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų turinį, nors jie netgi nebuvo ginčijami.

5. Teismas neįsigilinęs ir vienpusiškai nagrinėdamas bylos medžiagą konstatavo, kad atsakovei R. G. visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų pagrindu mokėtinos pinigų sumos laikytinos nepagristu jos praturtėjimu. Apeliantų nuomone, tai visiškai nepagrįsta išvada. Teismas klaidingai nurodo, kad akcijų perleidimo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-54/2008, nes tik Kauno apygardos teismo 2009-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-546-343/2009 minėtasis sprendimas buvo paliktas galioti nepakeistas, t. y. sprendimai dėl piniginių sumų mokėjimo atsakovei R. G. buvo priimti jai tebesant teisėtai tų 80-ties paprastųjų vardinių akcijų savininkei. Vadinasi, jos atžvilgiu nesąžiningo praturtėjimo normos negalėjo būti taikomos, nes ieškovė kitokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės R. G. nesąžiningumą, be savo teorinių svarstymų, kuriuos palaikė ir teismas - nepateikė.

6. Teismas, neįsigilinęs į bylos medžiagą, neteisingai nurodė atsakovei R. G. realiai sumokėtą pinigų sumą pagal visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus (t. 1, b. l. 20-25), kurių negalima laikyti piniginių sumų išmokėjimo įrodymais, nes jie tebuvo teisinis pagrindas mokėti. Ar atsakovei realiai buvo sumokėta, kada ir kiek, teismas turėjo spręsti iš kitų byloje esančių dokumentų. R. G. atsisakė dividendų už 2008 m. (t. 1, b. l. b. l. 55A) ir visuotinis akcininkų susirinkimas, nusprendus abiem akcininkams, šį jos atsisakymą priėmė (t. 1, b. l. 56). Šį atsisakymą papildomai patvirtina ir UAB „Darbosauga“ 2008-12-22 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 08-03. „Swedbank“, AB pažyma (t. 1, b. l. 90) patvirtina, kad 2008-08-05 R. G. buvo pervesta 20.961 Lt - dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, už jos tuo metu valdytas 180 paprastųjų vardinių akcijų. Pagal paprastą skaičiavimą vienai akcijai teko 116,45 Lt, o 80-čiai akcijų – 9.316 Lt. 2009-05-29 UAB „Darbosauga“ kasos išlaidų orderis (t. 1, b. l. 95) patvirtina, kad R. G. buvo sumokėta 414,40 Lt už įstatinio kapitalo sumažinimą. UAB „Darbosauga“ direktorės 2008-04-21 įsakymas Nr. 2 dėl išmokų (t. 1, b. l. 111). Daugiau įrodymų apie R. G. išmokėtas sumas, susijusias su dividendais ir/ar įstatinio kapitalo mažinimu, byloje nėra. Ieškovė minėtų dokumentų neginčijo. Taigi iš viso 2008-2009 m. atsakovei R. G. už 80 vnt. akcijų realiai buvo sumokėta 9.316 + 414,4 = 9.730,4 Lt., todėl ieškovei tariamai priklausanti dalis sudarytų tik 4.865,20 Lt (9.730,40 / 2).

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 38-44) prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

1. Dėl argumento, kad teismas neteisėtai priteisė ginčo sumą iš UAB „Darbosauga“, kuri, apeliantų nuomone, yra netinkama atsakovė šioje byloje, nes ieškovė nenurodė konkrečių šio juridinio asmens kaltės teisinių ar kitokių pagrindų dėl jai tariamai padarytos materialinės žalos. Ieškovės teigimu, UAB „Darbosauga“ įtraukta į šią bylą atsakove pagrįstai, nes jai buvo žinoma apie išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-46-54/2008 dar teismo 2007-05-25 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - 80 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Darbosauga“ akcijų, priklausiusių tuo metu R. G., areštą. Šiai bendrovei buvo žinomas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiomis ginčo akcijų perleidimo sutartis nuo jų sudarymo momento, buvo žinomas ir 2008-12-11 priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas ir kurį R. G. su T. M. skundė apeliacine tvarka, tačiau, nežiūrint tai, minėta bendrovė veikė kartu su R. G. ir išmokėjo 2008 - 2009 m. jai nepriklausančias pinigų sumas už ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančias akcijas, ėmėsi veiksmų, apsunkinančių galimybę ieškovei gauti pinigines lėšas už jai priklausančią ½ dalį (40 vienetų) akcijų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą kilti atsakovės UAB „Darbosauga“ solidariajai atsakomybei. Ieškovė taip pat nesutinka, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti ir kiti akcininkai, nes, ieškovei prašant priteisti tik ½ dalį dividendų bei kitų piniginių išmokų, kurios neteisėtai ir nepagrįstai buvo išmokėtos R. G. ir tai neliečia kitų akcininkų interesų, jokie kitų akcininkų interesai nenukentės.

2. Argumentas, kad Kauno apygardos teismas 2011-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-242-436/2011 (dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo) visas 80 paprastųjų vardinių akcijų, padalinęs sutuoktinių turtą, pripažino T. M. asmenine nuosavybe, ieškovės nuomone, neturi jokios reikšmės šiai bylai. Minėta nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo (CPK 331 str. 6 d.), o ginčas dėl R. G. už šias akcijas neteisėtai išmokėtų pinigų sumų yra už 2008 - 2009 m.

3. Atsakovių nesąžiningumas konstatuotas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-11 sprendimu c. b. Nr. 2-46-54/2008 dėl akcijų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir Kauno apygardos teismo 2009-03-16 nutartimi c. b Nr. 2A-546-343/2009 (t. 1, b. l. 10, 16-18). Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai nurodė, kad išnagrinėjus minėtą bylą „atsakovei R. G., kaip jai akcijas perdavusio A. B. vaikaitei, taikyta CK 6.67 str. 1 p. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija“, ir šios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu aplinkybės iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Apeliantai teisingai nurodo, kad teismo 2007-05-25 nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė - areštas. Tačiau teismai pagrįstai nurodė, kad apeliantams jau 2007 m. buvo žinoma, kad teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ginčijami akcijų perleidimo sandoriai nuo jų sudarymo momento. Šios aplinkybės apeliantai neneigė (CPK 178 str.), ir tai sudaro pagrindą dar kartą konstatuoti atsakovių nesąžiningus veiksmus, susijusius su dividendų ir kitų išmokų išmokėjimu R. G. už jai nepriklausančias akcijas.

4. Atmestinas ir argumentas, kad teismas negalėjo tenkinti ieškovės reikalavimų, nenuginčijus akcininkų susirinkimų sprendimų, kurių pagrindu R. G. atsirado teisė į ginčijamas pingines lėšas. 2008-04-02 ir 2009-03-01 UAB „Darbosauga“ akcininkų sprendimų priėmimo metu R. G. dar buvo bendrovės akcininke. Visuotinio akcininkų susirinkimo paskelbti dividendai yra išmokami akcininkams. Tik 2009-03-16 nutartimi Kauno apygardos teismas c. b. Nr. 2A-546-343/2009 atmetė R. G. ir T. M. apeliacinius skundus ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo 2004-04-14 akcijų perleidimo sutartis T. M. su A. B. ir 2007-01-12 sutartis A. B. su R. G. buvo pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Pripažinus, kad R. G. akcijos buvo perleistos neteisėtai, ji kaip asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 str. 1 d.). CK 6.237 str. 1 dalyje nurodyta, kad pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 str. numatytus atvejus. Daikto (turto) gavimas be pagrindo yra nepagrįstas praturtėjimas plačiuoju požiūriu. Kadangi R. G. pinigų gavimas nepateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (nes jo nėra, jis pripažintas negaliojančiu), ji privalo grąžinti visus neteisėtai gautus pinigus net neginčijant bendrovės susirinkimo sprendimų. Atmestini apeliantų teiginiai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės prisiteisti R. G. išmokėtų sumų. Akcijos, kurias perleido neteisėtai T. M. savo sugyventinės giminaičiams, priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei bei trečiajam asmeniui, ir tai konstatavo teismai, išnagrinėję akcijų perleidimo sutartis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai ½ dalį dividendų ir kitokių išmokų, išmokėtų neteisėtai R. G. už 80 paprastųjų vardinių akcijų, yra pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat atmestini apeliantų teiginiai, kad ieškovė savo tariamai pažeistas teises galėjo ginti ir kitais būdais, pvz. santuokos nutraukimo byloje galėjo išplėsti reikalavimus dėl kitų, tariamai, jos negautų ir iš jos pasisavintų sumų. Santuokos nutraukimo byloje galioja draudimas kelti kitus reikalavimus ir traukti į bylą asmenis, pasisavinusius vieno iš sutuoktinių turtą (CPK 383 str.). Kita vertus, įstatyme numatytą pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.138 str.) pasirenka pats asmuo, kurio teisės yra pažeistos.

5. Ieškovė nesutinka, kad UAB „Darbosauga“ sprendimai dėl piniginių lėšų išmokėjimo buvo priimti R. G. tebesant teisėtai tų 80-ties paprastųjų vardinių akcijų savininke, todėl jos atžvilgiu nesąžiningo praturtėjimo normos negali būti taikomos. Akcijų perleidimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 str.). R. G. pasisavino pinigus, kurie priklauso išmokėti akcininkui, o ne nesąžiningai šių akcijų įgijėjai. Apeliantų minimoje LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009 konstatuota, kad jeigu asmuo praturtėjo ir gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. R. G. jai nepriklausančius pinigus už akcijas gavo nesant sutarties, nes ji buvo teismų pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.95 str.), todėl teismas pagrįstai nurodė, kad R. G. nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.

6. Ieškovei privalo būti priteista tokia pinigų dalis (½), kuri buvo UAB „Darbosauga“ susirinkimų sprendimuose numatyta išmokėti R. G. už 80 akcijų. Visuotinio akcininkų susirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius. Akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad paskelbtasis dividendas yra neteisėtas (Akcinių bendrovių įstatymo 49 str. 2 d.). Ieškovei visiškai neturi reikšmės, ar R. G. atsisakė dividendų, ar ne. Dividendai privalo būti išmokėti akcijų turėtojui.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šioje byloje tokią aplinkybę, t. y. tai, kad abi atsakovės išmokėtiną 8.432 Lt sumą (priskaičiuota suma 9.920 Lt) gavo be teisinio pagrindo (nes būtent toks buvo šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas), turėjo įrodyti ieškovė. Jai pakanka įrodyti nepagrįsto turto (piniginių lėšų) įgijimo aplinkybes, o atsakovai, priešingai, teigdami, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 str.) (LAT 2009-05-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-253/2009).

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2007 m. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą c. b. Nr. 2-9767-54/2007 (Nr. 2-46-54/2008) dėl atsakovės UAB „Darbosauga“ (toje byloje trečiojo asmens) 80 vnt. paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sutarčių (2004-04-14 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp T. M. (šioje byloje trečiojo asmens, kuris ginčo sandorių sudarymo metu buvo ieškovės sutuoktinis) ir A. B. (trečiojo asmens sugyventinės tėvo), bei 2007-01-12 akcijų perleidimo sutarties, sudarytos tarp A. B. ir R. G. (A. B. anūkė, trečiojo asmens sugyventinės dukra)) pripažinimo negaliojančiomis, nes jos sutuoktinis (trečiasis asmuo) be ieškovės sutikimo ir žinios minėtas akcijas perleido savo sugyventinės tėvui, o pastarasis - savo anūkei R. G. (atsakovei). Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-11 sprendimu c. b. Nr. 2-46-54/2008 akcijų perleidimo sutartis pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CPK 1.95 str.) ir pritaikė restituciją (t. 1, b. l. 10-12). Kauno apygardos teismo 2009-03-16 nutartimi c. b. Nr. 2A-546-343/2009 Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-11 sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 16-18). Išnagrinėjus ginčą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais konstatuota, jog ginčo akcijų įgijimo metu ieškovė ir trečiasis asmuo buvo sudarę santuoką, UAB „Darbosauga“ buvo ieškovės ir trečiojo asmens šeimos verslas, duomenų, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės turtinio režimo prezumpciją, nebuvo pateikta, todėl ginčo akcijos pripažintos bendrąja sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 - 3.88 str.). Atsižvelgiant į CK 3.96 str. 2 d. nuostatą, jog be sutuoktinio sutikimo sudaryti akcijų perleidimo sandoriai pripažįstami negaliojančiais, nepriklausomai nuo to, ar kita sandorio šalis buvo sąžininga ar nesąžininga, atsakovams nenurodžius jokių kitų ieškinio argumentus dėl aptariamo akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu patvirtinančių argumentų, sandoris, kuriuo ginčo akcijas trečiasis asmuo pardavė A. B., pripažintas negaliojančiu. Konstatuota, kad A. B. neįgijo nuosavybės teisių į ginčo akcijas, įskaitant ir teisės disponuoti turtu (CK 4.37 str. 1 d.), todėl 2007-01-12 akcijų perleidimo sutartis, kuria A. B. perleido akcijas R. G., pripažinta negaliojančia (CK 6.307 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.307 str. 3 d., pripažinus sutartį negaliojančia, pritaikyta restitucija, nes atsakovei R. G., kaip jai akcijas pardavusio A. B. vaikaitei, pritaikyta CK 6.67 str. 1 p. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, t. y. akcijų perleidimas vyko ne tarp pašalinių, o tarp pakankamai tampriais ryšiais susijusių asmenų, kurie negalėjo nežinoti visų su perleidžiamo turto nuosavybės teisėmis susijusių aplinkybių. Taigi, R. G. ir T. M. nesąžiningumas buvo konstatuotas (nustatytas) įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-54/2008, todėl iš naujo įrodinėti šios aplinkybės šioje byloje nereikėjo (CPK 182 str. 2 p.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176-185 str., įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog R. G. 80 vnt. akcijų buvo perleista be teisinio pagrindo, t. y. pastaroji akcijas įgijo neteisėtai (nuginčytų sandorių pagrindu, kurie pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento), todėl kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog R. G. negalėjusi pretenduoti nei į už šias akcijas išmokėtus dividendus, nei į kitas su tuo susijusias išmokas.

Kolegija nesutinka su apeliantų nuomone, kad ieškovė, nenuginčijusi UAB „Darbosauga“ susirinkimo sprendimų dėl dividendų skyrimo, neturinti teisės reikalauti dividendų bei kitų su tuo susijusių išmokų. Akcinių bendrovių 60 str. numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. UAB „Darbosauga“ 2008-04-02 ir 2009-03-01 akcininkų sprendimų priėmimo metu bendrovės akcininke dar buvo R. G.. Tik po Kauno apygardos teismo 2009-03-16 nutarties c. b. Nr. 2A-546-343/2009 priėmimo įsiteisėjo teismo sprendimas, suponuojantis faktą, kad teisėta UAB „Darbosauga“ akcininkė - ieškovė. Dividendai buvo išmokėti remiantis galiojančiais akcininkų sprendimais, niekada net nebuvo ginčijama, jog atsakovės UAB „Darbosauga“, kaip juridinio asmens, teisės ir teisėti interesai dėl jų išmokėjimo buvo pažeisti (visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki; 2) paskirstytinoji ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą). Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus (Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 6 d.). Vadinasi, pripažinus ginčo sandorius, kurių pagrindu bendrovės akcininke tuo metu buvo atsakovė R. G., negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir pritaikius restituciją, akcijas grąžinus teisėtiems jų savininkas (sutuoktiniams ieškovei ir trečiajam asmeniui), neabejotinai būtent ieškovei ir priklauso ½ dividendų ir kitų išmokų, kurie buvo numatyti akcininkų susirinkimų sprendimuose. Tas faktas, kad neteisėtais veiksmais tokia ieškovės teisė buvo atimta, nepanaikina tokios ieškovės, kaip akcininkės, teisės situaciją atstačius į pradinę padėtį. Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. numato, kad akcininkai turi teisę gauti bendrovės pelno dalį. Akcinių bendrovių 60 str. numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Pripažinus, kad R. G. akcijos buvo perleistos neteisėtai, ji kaip asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijusi tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 str. 1 d.). CK 6.237 str. 1 dalyje nurodyta, kad pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 str. numatytus atvejus. Daikto (turto) gavimas be pagrindo yra nepagrįstas praturtėjimas plačiuoju požiūriu. Teismas, atmesdamas atsakovų argumentus dėl UAB „Darbosauga“ priimtų sprendimų ginčijimo, pagrįstai nurodė, kad panaikinus akcijų perleidimo sandorius, pritaikius restituciją, nesąžiningam asmeniui apribojama galimybė turėti bet kokios naudos iš jo nesąžiningų veiksmų, todėl iš tokio asmens turi būti paimta visa, kas jam perduota pagal įvykdytą ir negaliojančiu pripažintą sandorį (CK 1.91 str. 2 d.). Kolegija visiškai nesutinka su apeliantų teiginiu, kad UAB „Darbosauga“ sprendimai dėl piniginių lėšų išmokėjimo buvo priimti R. G. tebesant teisėtai tų 80 vnt. paprastųjų vardinių akcijų savininke, todėl jos atžvilgiu nesąžiningo praturtėjimo normos negali būti taikomos. Pabrėžtina, kad akcijų perleidimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 str.). R. G. pasisavino pinigus, kurie priklauso išmokėti akcininkui, o ne nesąžiningai šių akcijų įgijėjai. Apeliantų minimoje LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009 konstatuota, kad jeigu asmuo praturtėjo ir gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. R. G. jai nepriklausančius pinigus už akcijas gavo nesant sutarties, nes ji buvo teismų pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.95 str.), todėl teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad R. G. nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliančių argumentu, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės prisiteisti R. G. išmokėtų sumų. Akcijos, kurias perleido neteisėtai trečiasis asmuo savo sugyventinės giminaičiams, priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei bei trečiajam asmeniui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai ½ dalį dividendų ir kitokių išmokų, kolegijos nuomone, yra pagrįstas ir teisėtas.

Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, neįsigilinęs į bylos medžiagą, neteisingai nurodė atsakovei R. G. realiai sumokėtą pinigų sumą pagal visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus (t. 1, b. l. 20-25), kurių, kolegijos nuomone, negalima laikyti piniginių sumų išmokėjimo įrodymais, nes jie tebuvo tik teisinis pagrindas įmonės vadovei nurodytas sumas sumokėti konkretiems asmenims. R. G., kaip akcininkės, 2008-04-08 pareiškimas (1 t., b. l. 110) patvirtina, jog ji prašė jai priskaičiuotų dividendų už 2007 metus (t. y. 9.720 Lt, kurie buvo paskirstyti 2008-04-02 akcininkų susirinkimo protokolo 3.7.1 punktu) išmokėjimą atidėti vėlesniam laikui, o už akcijų vertės sumažinimą išmokėjimą atidėti neprašė. UAB „Darbosauga“ direktorės 2008-04-21 įsakymas Nr. 2 (t. 1, b. l. 111) patvirtina, jog direktorė įsakė dividendus už 2007 m. išmokėti tik akcininkėms J. ir B., o dėl įstatinio kapitalo sumažinimo išmokėti visoms trims akcininkėms, tame tarpe ir R. G. 24.600 Lt, iš šios sumos atskaičius 15 procentų GPM dėl išmokų, t. y., atskaičius 3.690 Lt, sumokėti 20.910 (24.600-3.690).

2009-03-04 prašymas (t. 1, b. l. b. l. 55A) patvirtina, jog ji prašė jai priklausančių pagal 2009-03-01 akcininkų susirinkimo protokolą už 2008 m. dividendų (4.000 Lt neatskaičius mokesčių) mokėjimą nukelti vėlesniam neterminuotam laikui, o 2009-03-05 visuotinis akcininkų susirinkimas protokolu Nr. 09-02 (t. 1, b. l. 56), nusprendus abiem akcininkams (t. y. ne tik R. G., bet ir akcininkei E. B.), patenkino jos prašymą dėl dividendų atsisakymo sumoje 4.000 Lt pridedant juos prie pelno rezervo (2.700 Lt), tokiu būdu pelno rezervą suformuoti 6.700 Lt. „Swedbank“, AB Kauno filialo 2010-12-05 pažyma (t. 1, b. l. 90) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2004-04-01 iki 2010-12-01 R. G. 2008-08-05 pervesta dėl įstatinio kapitalo sumažinimo išmoka sudarė 20.961 Lt. Kadangi R. G. tuo metu valdė 180 paprastųjų vardinių akcijų (1 t., b. l. 15), akivaizdu, jog vienai akcijai teko 116,45 Lt (20.961/ 180), o 80-čiai akcijų – 9.316 Lt. UAB „Darbosauga“ kasos išlaidų orderis Nr. 124 (t. 1, b. l. 95) patvirtina, kad R. G. 2009-05-29 buvo sumokėta 414,40 Lt už įstatinio kapitalo sumažinimą. Daugiau įrodymų apie R. G. išmokėtas sumas, susijusias su dividendais ir/ar išmokomis už įstatinio kapitalo mažinimą, byloje nėra pateikta. Ieškovė jokių papildomų dokumentų išreikalauti neprašė, o į bylą pateiktų neginčijo. Kolegija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, jog iš viso 2008-2009 m. atsakovei R. G. už 80 vnt. akcijų realiai buvo sumokėta 9.730,4 Lt (9.316 + 414,4), todėl ieškovei, kaip buvusiai T. M. sutuoktinei, priklausanti ½ dalis sudaro tik 4.865,20 Lt (9.730,4 / 2). Būtent ši 4.865,20 Lt suma, kurią R. G. įgijo be jokio teisėto pagrindo ir dėl to neteisėtai praturtėjo, kolegijos nuomone, tik ir galėjo būti priteista iš atsakovės R. G..

Taigi bylos duomenys patvirtina, jog R. G., kaip akcininkei, tenkinant jos pačios prašymus, dividendai už 2007 metus (t. y. 9.720 Lt, kurie buvo paskirstyti už 180 akcijų 2008-04-02 akcininkų susirinkimo protokolo 3.7.1 punkto pagrindu, 1 t., b. l. 21) ir 2008 metus (4.000 Lt, kurie buvo paskirstyti už 80 akcijų 2009-03-01 akcininkų susirinkimo protokolo 3.7.1 punkto pagrindu, 1 t., b. l. 25)) nebuvo sumokėti, o liko įmonėje UAB ,,Darbosauga“.

Kadangi 9.720 Lt dividendai už 2007 metus buvo paskirstyti už 180 akcijų, konstatuotina, jog vienai R. G. akcijai teko 54 Lt (9.720 / 180), o 80-čiai akcijų – 4.320 Lt. Viso 2008-2009 metais paskaičiuota R. G. išmokėti įmonėje UAB ,,Darbosauga“ likusi 80 vnt. akcijų daliai tenkanti suma sudaro 8.320 Lt, todėl ieškovei, kaip buvusiai T. M. sutuoktinei, priklausanti ½ dalis sudaro tik 4.160 Lt (8.320 / 2). Būtent ši 4.160 Lt suma (neatskaičius mokesčių), kuri buvo paskirta išmokėti R. G., tačiau kuri jos pačios prašymu jai nebuvo išmokėta ir liko įmonėje UAB ,,Darbosauga“, kuri šiais pinigais disponuoja, kolegijos nuomone, tik ir galėjo bei turėjo būti priteista iš atsakovės UAB ,,Darbosauga“, laikant, kad ji šią pinigų sumą įgijo be jokio teisėto pagrindo (t. y. iš akcininkės, 80 vnt. akcijų valdžiusios pagal sandorį, teismo pripažintą negaliojančiu nuo sudarymo momento CK 1.95 str. pagrindu) ir dėl to neteisėtai praturtėjo.

Kolegija pažymi, jog šioje byloje sprendžiamas nepagrįsto praturtėjimo klausimas (sandorius, kurių pagrindu buvo įgytos ginčo lėšos, pripažinus negaliojančiais) būtent tuo laikotarpiu, kai akcijos priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (2008 m. – 2009 m.), todėl apeliančių argumentas, kad santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo byloje (Kauno apygardos teismas 2011-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242-436/2011) padalijus santuokinį turtą visos 80 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pripažintos trečiojo asmens asmenine nuosavybe, kolegijos nuomone, neturi jokios reikšmės šios bylos išnagrinėjimo rezultatui.

Atsakovė UAB „Darbosauga“, kaip uždaroji akcinė bendrovė, yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises ir už prievoles atsakanti savo, bet ne akcininkų turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kuria privalo įmokėti už akcijas (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d.). Akcininkai yra tik akcijų, o ne bendrovės turto savininkai (Akcinių bendrovių įstatymo 15 str.). Kolegija neturi jokio įstatyminio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad akcininkų dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas dėl jų interesų apsaugos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašo priteisti tik ½ dalį jai, kaip akcininkei, priklausančių dividendų bei kitų piniginių išmokų, kurios dėl neteisėtų asmenų veiksmų buvo išmokėtos ne jai, o būtent atsakovei R. G., kas tokiu atveju kitų akcininkų interesų neliečia, todėl, kolegijos nuomone, teismo sprendimas kitiems UAB „Darbosauga“ akcininkams reikšmės neturintis.

Kiti apeliacinio skundo argumentai (pvz. kad ieškovė savo tariamai pažeistas teises galėjo ginti ir kitais būdais) atmestini, kaip nesusiję su teismo sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu, pažymint, kad įstatyme įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.138 str.) pasirenka pats asmuo, kurio teisės yra pažeistos (LAT 2005-11-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-551/2005).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija tik iš dalies teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 329 str. 1 d.) ir, ieškinį tenkindama iš dalies, netaikydama solidariosios atsakomybės (t. y. apylinkės teismo nepagrįstai taikytą CK 6.279 str., numatantį atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, nes šiuo atveju ieškinys pareikštas ne dėl žalos atlyginimo), priteisia iš atsakovės R. G. 4.865,20 Lt (mokesčiai atskaityti) ir iš atsakovės UAB „Darbosauga“ 4.160 Lt (mokesčiai neatskaityti) bei atitinkamai 5 % ir 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, proporcingai priteistoms sumos, kolegija perskirsto priteistas bylinėjimosi išlaidas ir priteisia iš R. G. 146 Lt (4.865,20 x 0,03) žyminio mokesčio už ieškinį, 27 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei iš UAB „Darbosauga“ 125 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 23 Lt procesinių dokumentų įteikimo (2 t., b. l. 3). Be to, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina valstybei iš UAB „Darbosauga“ 18 Lt ir iš R. G. 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Be to, iš ieškovės, pralaimėjusios apeliaciją dėl 5.760 Lt sumos, priteistina atsakovei UAB „Darbosauga“ 173 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (9.920 -4.160 = 5.760; 5.760 x 0,03).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

 

n u t a r i a:

 

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti.

           Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) al. 36, Kaune) iš atsakovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pr. 161-1, Kaune) 4.865,20 Lt (mokesčiai atskaityti), 146 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 27 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4.865,2 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.             

Priteisti ieškovei J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) al. 36, Kaune) iš atsakovės UAB „Darbosauga“ (į. k. 135512552, buveinė Ugnės g. 52, Kaune) 4.160 Lt (mokesčiai neatskaityti), 125 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 6% dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4.160 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš UAB „Darbosauga“ (į. k. 135512552, buveinė Ugnės g. 52, Kaune) 18 Lt ir iš R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pr. 161-1, Kaune) 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ((mokama į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB. Banko kodas 73000, lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant teismui į šią bylą). Nurodyti, kad šios sumos nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos).

Priteisti iš ieškovės J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) al. 36, Kaune) atsakovei UAB „Darbosauga“ (į. k. 135512552, buveinė Ugnės g. 52, Kaune) 173 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą

 

 

Kolegijos pirmininkė                                           Jolita Cirulienė

 

teisėjai:                                                        Evaldas Burzdikas

 

Egidijus Tamašauskas