Civilinė byla Nr. e2-673-407/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00490-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.8.6; 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo FDL Global Ltd. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo FDL Global Ltd. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ginčas kilo dėl pareiškėjo FDL Global Ltd. finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Plieninis skydas“ bankroto byloje.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d.

3.       Atsakovės nemokumo administratorius 2021 m. vasario 15 d. pateikė teismui tvirtinti kreditorių reikalavimus, be kita ko, pareiškėjo FDL Global Ltd. 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą patvirtinti 926 360,04 Eur finansinį reikalavimą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad FDL Global Ltd. ir UAB „Plieninis skydas“ 2019 m. lapkričio 5 d. sudarė distribucijos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog pareiškėjas turės išimtinę teisę platinti atsakovės produkciją (įvairių rūšių plienines duris) Didžiojoje Britanijoje (toliau – Distribucijos sutartis). Vilniaus komercinio arbitražo teisme (toliau – VKAT) buvo nagrinėjama arbitražo byla Nr. V-0035/2020e (toliau – Arbitražo byla), kurioje pareiškėjas FDL Global Ltd. reiškė reikalavimą atsakovei UAB „Plieninis skydas“ priteisti išlaidas, patirtas dėl investicijų į distribuciją. Nors pareiškėjo ieškinys buvo atmestas, VKAT sprendimu nustatė, kad atsakovė pažeidė Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktus. Šis prejudicinis faktas patvirtina, kad pareiškėjas dėl Distribucijos sutarties pažeidimo patyrė 926 360,04 Eur nuostolių.

4.       Trečiasis asmuo R. G. pateikė prieštaravimus, kuriuose, be kita ko, prašė netvirtinti pareiškėjo FDL Global Ltd. finansinio reikalavimo. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos negautos pajamos nėra pagrįstos įrodymais, VKAT sprendimu pareiškėjo ieškinys atmestas.

5.       Trečiasis asmuo (kreditorius) D. O. atsiliepime į administratoriaus prašymą nurodė analogiškus argumentus ir prašė pareiškėjo FDL Global Ltd. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskirti į atskirą bylą bei spręsti bendra ginčo teisenos tvarka.

6.       Pareiškėjas FDL Global Ltd. 2021 m. kovo 3 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriame prašė patvirtinti papildomą 225 471,24 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad šį reikalavimą sudaro 206 411,11 Eur pareiškėjo investicijos į Didžiosios Britanijos rinkos plėtrą atsakovės vardu, kurias tiekėja Distribucijos sutarties pažeidimo atveju įsipareigojo atlyginti pagal šios sutarties I.1) punktą; 4 500 Eur išlaidos advokato paslaugoms Arbitražo byloje apmokėti; 14 560,13 Eur arbitravimo rinkliavai sumokėti. Iš viso pareiškėjas prašė patvirtinti 1 151 831,28 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje.

7.       Atsakovės nemokumo administratorius atsiliepime į patikslintą pareiškėjo prašymą sutiko su pareiškėjo reikalavimo dalimi dėl investicijų į rinką (206 411,11 Eur) ir dėl patirtų teisinių išlaidų (19 060,13 Eur). Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimą dėl negautų pajamų (926 360,04 Eur) teismas spręstų savo nuožiūra.

8.       Trečiasis asmuo (kreditorius) D. O. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė nutraukti bylos dalį pagal FDL Global Ltd. prašymą dėl papildomų 206 411,11 Eur, 4 500 Eur ir 14 560,13 Eur finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje; netenkinti pareiškėjo prašymo dėl 926 360,04 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo FDL Global Ltd. prašymo dalies dėl 926 360,04 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje netenkino; civilinę bylą dėl papildomai reiškiamų pareiškėjo FDL Global Ltd. finansinių reikalavimų (206 411,11 Eur dėl patirtų išlaidų investuojant į rinką ir 19 060,13 Eur patirtų teisinių išlaidų Vilniaus komercinio arbitražo teisme) patvirtinimo nutraukė.

10.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo negautų pajamų dydžiai yra nurodyti tik atsakovei pateiktose pretenzijose, tačiau prie pretenzijų nėra pateikta jokių skaičiavimų, nurodančių kaip buvo apskaičiuoti negautų pajamų dydžiai, taip pat nėra jokių kitų šiuos nuostolius pagrindžiančių įrodymų. VKAT sprendimas Arbitražo byloje taip pat nesudaro pagrindo tenkinti 926 360,04 Eur finansinio reikalavimo, kadangi Arbitražo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl 926 360,04 Eur negautų pajamų kompensavimo. Be to, arbitražo sprendimu FDL Global Ltd. ieškinys apskritai buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad vien arbitražo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti argumentai dėl Distribucijos sutarties pažeidimo savaime neįrodo nei tokio reikalavimo pagrįstumo, nei visų civilinės atsakomybės sąlygų, nei patirtų nuostolių dydžio. Teismas sutiko su trečiojo asmens atsiliepime nurodytais argumentais, kad bendrovei pateikus pasiūlymą dėl konkretaus produkto kainos, dar nereiškia, kad tas produktas būtų užsakytas. Taip pat įrodinėjant, kad pažeidimas pasireiškė vėlavimu, turėtų būti analizuojami konkretūs vėlavę užsakymai ir kokius nuostolius dėl jų FDL Global Ltd. patyrė, nes galimas variantas, kad galutiniai klientai dėl vėlavimo galėjo ir nekelti jokių pretenzijų. Be to, FDL Global Ltd. nepateikė galutinių sutarčių su klientais, iš kurių kildinamos negautos pajamos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo papildomai pateikti duomenys byloje – susirašinėjimas elektroniniu paštu, 2021 m. kovo 29 d. turto perdavimo–priėmimo aktas, kuris yra pasirašytas tik paties pareiškėjo atstovo, pateiktos sąskaitos faktūros taip pat neįrodo pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas FDL Global Ltd. neįrodė, jog dėl BUAB „Plieninis skydas“ neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, todėl prašymo dalies dėl 926 360,04 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje netenkino.

11.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo patikslintame prašyme nurodytų papildomų reikalavimo sumų tvirtinimo, teismas nurodė, kad pareiškėjo reiškiamas 206 411,11 Eur finansinis reikalavimas yra dalis minėto ieškinio reikalavimo arbitražo teisme, kuris įsiteisėjusiu VKAT sprendimu yra atmestas. Atmetęs FDL Global Ltd. ieškinį, VKAT visas su arbitražu susijusias išlaidas paliko kiekvienai iš šalių, t. y. atmetė abiejų šalių prašymus dėl arbitražo išlaidų. Taigi, visi papildomai reiškiami reikalavimai negali būti iš naujo vertinami, nes dėl jų yra priimtas įsiteisėjęs VKAT sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, kad yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas sprendė, kad bylos dalis dėl šių reikalavimų nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 6 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12.       Pareiškėjas FDL Global Ltd. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties dalį ir patvirtinti FDL Global Ltd. finansinius reikalavimus dėl 206 411,11 Eur bei 19 060,13 Eur sumų arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

12.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 206 411,11 Eur investicijas yra priimtas įsiteisėjęs VKAT sprendimas. Šis reikalavimas buvo reiškiamas ne dėl Distribucijos sutarties išimtinumo pažeidimo, o dėl Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktų pažeidimo, dėl kurių nuostolių atlyginimo klausimo VKAT nesprendė.

12.2.                      Arbitražo byloje pareiškėjas reiškė reikalavimą dėl patirtų nuostolių, pasireiškusių pareiškėjo investicijomis į Distribucijos sutarties vykdymą. VKAT sprendime nurodė, kad atsakovė nepažeidė Distribucijos sutarties B.1)–B.3) punktų. Pareiškėjui negali būti priteisiamos patirtos išlaidos, kaip investicijos į Distribucijos sutarties vykdymą, nes Distribucijos sutarties I.1)–I.4) punktai yra susiję su Distribucijos sutarties B.1)–B.3) punktuose numatyta išimtine distribucija pareiškėjo naudai, kurios atsakovė nepažeidė. VKAT nurodė, kad Distribucijos sutartyje numatytas pareiškėjo patirtų išlaidų investicijoms atlyginimas dėl Distribucijos sutarties pažeidimo yra sietinas tik su išimtinių teisių (ekskliuzyvumo) pažeidimu. Dėl kitų Distribucijos sutarties nuostatų pažeidimo pareiškėjas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bendra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatyta tvarka. Nurodytos VKAT sprendimo išvados ir nepaneigti prejudiciniai faktai patvirtina, kad pareiškėjas turėjo tam tikras išlaidas dėl Distribucijos sutarties vykdymo Didžiojoje Britanijoje, ir teisę į nuostolių atlyginimą pagal CK 6.249 straipsnį. Atsakovė pažeidė Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktus (kaip nurodyta VKAT sprendimo 116 punkte), todėl pareiškėjas turi teisę į nuostolių, pasireiškusių investicijomis į Distribucijos sutarties vykdymą, atlyginimą ne Distribucijos sutarties pagrindu, o įstatyminiu pagrindu.

12.3.                      Šioje civilinėje byloje atsakovės neteisėtų veiksmų papildomai nereikėjo įrodinėti, nes atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti VKAT sprendime. Žalos dydis yra pagrindžiamas pirmosios instancijos teismui pateiktas įrodymais. Atsakovės kaltė yra preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnį. Jei atsakovė būtų nepažeidusi Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktų, žala pareiškėjui nebūtų atsiradusi.

12.4.                      VKAT sprendimo dalis, kurioje pasakyta, kad visos su arbitražu susijusios išlaidos paliekamos kiekvienai iš šalių, ir reiškia, kad pareiškėja patyrė išlaidas dėl Arbitražo bylos nagrinėjimo. Nors pareiškėjo ieškinys buvo atmestas VKAT sprendimu, VKAT konstatavo tą faktą, kad atsakovė pažeidė Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktus. Todėl ir dėl 19 060,13 Eur papildomų reikalavimų atsakovės atsakomybė turėtų kilti įstatyminiu pagrindu.

13.       Trečiasis asmuo (kreditorius) D. O. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

13.1.                      Pareiškėjo papildomi finansiniai reikalavimai po 2020 m. gruodžio 14 d. yra laikomi pasibaigę, nes jie nebuvo pateikti nemokumo administratoriui teikti tvirtinti teismui įstatyme numatytu imperatyviu terminu. Pareiškėja nenurodė termino praleidimo priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų.

13.2.                      Tiek reikalavimas dėl 206 411,11 Eur investicijų kompensavimo (kuris buvo dalis iš viso 420 870 Eur ieškinio reikalavimo Arbitražo byloje (nors pagal FDL Global Ltd. teiktus įrodymus jų dydis sudarė 307 547,61 Eur, tačiau ieškinys nebuvo tikslintas; tai paaiškinta VKAT sprendimo 15 punkte), tiek ir reikalavimas dėl 19 060,13 Eur teisinių išlaidų Arbitražo byloje VKAT sprendimu atmesti. Todėl visiškai analogiškų reikalavimų teikimas teismui tvirtinti bankroto byloje, kai jie jau buvo atmesti arbitražo teismo, materialiniu teisiniu požiūriu galėtų būti vertinamas ir kaip piktnaudžiavimas teise, t. y. nesąžiningas akivaizdžiai nepagrįsto reikalavimo pareiškimas teisme.

13.3.                      Pareiškėjas neneigia, kad visos išlaidos yra grindžiamos pagal tas pačias sąskaitas, kaip ir Arbitražo byloje. Tiek arbitražo bylos, tiek ir prašymo dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo faktinis bei teisinis pagrindas yra tas pats. Reikalavimas dėl investicijų kompensavimo, kaip ieškinio dalykas, šį reikalavimą grindžiant sutarties pažeidimu, t. y. sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu, jau buvo pareikštas arbitražo teisme ir dėl jo yra priimtas VKAT sprendimas. Todėl pakartotinai reikšti analogišką reikalavimą, motyvuojant tik kitų sutarties punktų pažeidimu, nebegalima, kadangi, viena vertus, asmuo savo pažeistas teises turi ginti operatyviai ir koncentruotai viename teisminiame procese, kita vertus, būtent teismas taiko teisę ir įvertina, ar buvo pažeista sutartis ir jeigu taip, tai kokios jos nuostatos (nepriklausomai, ar šalis išsako visus teisinius pagrindus, kadangi teisės normų, nepriklausomai kur jos įtvirtintos, taikymas yra teismo diskrecija pagal iura novit curia (lot. teismas žino teisę) principą).

13.4.                      Dėl papildomos atsakomybės už tuos pačius sutarties pažeidimus pagal įstatymą, t. y. deliktinės atsakomybės, negalima iš naujo kreiptis, nes galioja civilinės atsakomybės rūšių konkurencijos draudimas (non cumul principas), t. y. deliktinė atsakomybė netaikoma už sutarties pažeidimą, nes taikoma sutartinė atsakomybė; kaip ir atvirkščiai, t. y. už įstatymo pažeidimą taikoma ne sutartinė atsakomybė, o deliktinė.

13.5.                      Atskirojo skundo argumentai yra ir prieštaringi: viena vertus, teigiama, kad FDL Global Ltd. esą turėjo savarankišką teisę bendra tvarka kreiptis į teismą dėl atsakomybės pagal įstatymą taikymo; kita vertus, vėliau teigiama, kad neteisėti veiksmai jau esą nustatyti arbitražo sprendimu, nors, kaip teigia pats pareiškėjas, VKAT įstatymo pažeidimų nevertino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl jurisdikcijos

15.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apelianto finansinio reikalavimo, kildinamo iš Distribucijos sutarties sąlygų pažeidimo, tvirtinimo atsakovės BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje. Šalių sudarytoje Distribucijos sutartyje yra numatyta arbitražinė išlyga, pagal kurią bet koks ginčas, prieštaravimas ar pretenzija, pareikšta pagal šią sutartį, arba šios sutarties pažeidimas, nutraukimas ar negaliojimas galutinai sprendžiami arbitraže pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo Arbitražo taisykles (Distribucijos L.2) punktas). Atsižvelgiant į šią sutarties nuostatą, pirmiausia spręstinas jurisdikcijos klausimas.

16.       Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Tuo atveju, jeigu ši aplinkybė paaiškėja teismui jau priėmus ieškinį, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šių taisyklių išimtis numatyta Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią turtiniai reikalavimai arbitražinio susitarimo šaliai, kuriai iškelta bankroto byla, nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme, kai to prašo visos arbitražinio susitarimo šalys, kurioms bankroto byla neiškelta. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokio prašymo nepateikė, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad arbitražinio susitarimo atsisakymas gali būti ne tik šalių aiškiai išreikštas (pvz., raštu), bet ir numanomas iš jų konkliudentinių veiksmų (procesinio elgesio) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019, 28–34 punktus). Apeliantas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka pateikė atsakovės nemokumo administratorei finansinį reikalavimą, kurį administratorė pateikė tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tretiesiems asmenims ginčijant šį reikalavimą, apeliantas teikė papildomus įrodymus, palaikė savo reikalavimą išskirtoje civilinėje byloje, todėl darytina išvada, kad apeliantas savo konkliudentiniais veiksmais atsisakė Distribucijos sutartyje numatytos arbitražinės išlygos šiam ginčui spręsti.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

17.       Apeliantas, patikslinęs prašymą, iš viso prašė patvirtinti 1 151 831,28 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudarė 926 360,04 Eur nuostoliai (negautos pajamos), 206 411,11 Eur investicijos į rinką ir 19 060,13 Eur išlaidos, patirtos nagrinėjant Arbitražo bylą. Atsakovės nemokumo administratorė neginčijo apelianto reikalavimo, tačiau su šiuo reikalavimu nesutiko tretieji asmenys R. G. ir D. O. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė apelianto prašymą dėl 926 360,04 Eur reikalavimo dalies tvirtinimo, o dėl likusios reikalavimo dalies (206 411,11 Eur investicijų ir 19 060,13 Eur Arbitražo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų) bylą nutraukė.

18.       Atskirojo skundo reikalavimą apeliantas suformulavo taip: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties dalį ir patvirtinti FDL Global Ltd. finansinius reikalavimus dėl 206 411,11 Eur bei 19 060,13 Eur sumų arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi atskirajame skunde nėra nurodyta jokių argumentų dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti 926 360,04 Eur reikalavimo dalį, neteisėtumo ir nepagrįstumo, laikytina, kad apeliantas skundžia tik nutarties dalį, kuria byla nutraukta dėl prašymo patvirtinti reikalavimo dalį dėl 206 411,11 Eur investicijų ir 19 060,13 Eur Arbitražo byloje patirtų išlaidų.

Dėl ginčų tapatumo

19.       Pagal 293 straipsnio 6 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, ginčų tapatumas vertinamas pagal tris kriterijus (požymius): ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus komercinio arbitražo teisme buvo nagrinėjama Arbitražo byla, kurioje ieškovas FDL Global Ltd. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Plieninis skydas“ nuostolius, kuriuos sudarė atliktos investicijos į rinką vykdant šalių sudarytą Distribucijos sutartį. VKAT sprendimu apelianto ieškinį atmetė. Arbitražo byloje apelianto reikalauta priteisti nuostolių suma (420 870 Eur) nesutampa su atsakovės bankroto byloje prašoma patvirtinti reikalavimo dalimi, grindžiama atliktomis investicijomis į rinką (206 411,11 Eur), tačiau iš VKAT sprendimo matyti, kad Arbitražo byloje reikalautus priteisti nuostolius taip pat sudaro apelianto investicijos į rinką. Byloje nepaneigti trečiojo asmens D. O. argumentai, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teisme pateiktuose 2021 m. kovo 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kad Arbitražo byloje reikalauta priteisti nuostolių suma apima bankroto byloje pareikšto reikalavimo 206 411,11 Eur dalį, ir kad ši reikalavimo dalis grindžiama tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie buvo pateikti ir Arbitražo byloje.

21.       Atskirajame skunde teigiama, kad ginčijamas reikalavimas atsakovės bankroto byloje buvo reiškiamas ne dėl Distribucijos sutarties B.1)–B.3) punktuose nustatyto išimtinumo pažeidimo, o dėl Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktų pažeidimo, dėl kurių nuostolių atlyginimo klausimo VKAT nesprendė. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad tiek Arbitražo byloje, tiek atsakovės bankroto byloje apelianto reikalavimas atlyginti nuostolius, susidariusius dėl atliktų investicijų vykdant Distribucijos sutartį, grindžiamas atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu (netinkamu vykdymu), Distribucijos sutarties sąlygų pažeidimu, t. y. abiem atvejais keliamas sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Kaip matyti iš VKAT sprendimo 114–116 punktų, kurie cituojami ir apelianto atskirajame skunde, arbitražo kolegija konstatavo, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už išimtinumo sąlygų, nustatytų Distribucijos sutarties B.1)–B.3) punktuose, pažeidimą; taip pat arbitražo kolegija atmetė ieškovo teiginius dėl Distribucijos sutarties C.3) punkto sąlygos pažeidimo, tačiau sutiko su ieškovu, kad atsakovė pažeidė Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktų sąlygas. Taigi, VKAT sprendime konstatuoti tam tikri atsakovės neteisėti veiksmai. Tačiau, kaip matyti iš VKAT sprendimo 130–133 punktų, kuriuose pasisakyta dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, arbitražo kolegija nurodė, kad tokio tipo nuostoliai (būtent ieškovo investicijos į rinką, padarytos vykdant Distribucijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus) negali būti laikomi faktine ar teisine atsakovės padarytų Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktuose įtvirtintų sąlygų pažeidimų pasekme. Taigi, VKAT sprendimu apelianto reikalavimas dėl tų pačių nuostolių atlyginimo priteisimo atmestas dėl to, kad nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (Distribucijos sutarties pažeidimo) ir žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ginčas dėl apelianto pateikto reikalavimo 206 411,11 Eur dalies tvirtinimo atsakovės bankroto byloje yra tapatus ginčui, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu VKAT sprendimu Arbitražo byloje, nes yra kilęs tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu faktiniu pagrindu.

22.       VKAT sprendimo 134 punkte arbitražo kolegija nurodė, kad dėl Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktų pažeidimo ieškovas turi teisę reikalauti negauto pelno, tačiau tokių nuostolių atlyginimo ieškovas Arbitražo byloje nereikalavo priteisti. Atsakovės bankroto byloje apelianto pateikto finansinio reikalavimo dalis, sudaranti 926 360,04 Eur sumą, buvo grindžiama patirtais nuostoliais negautų pajamų forma dėl Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą dėl šios reikalavimo dalies tvirtinimo atmetė. Kaip minėta, apelianto atskirajame skunde nėra nurodyta jokių argumentų dėl šios nutarties dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl teisėjų kolegija laiko, kad minėta nutarties dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

23.       Apeliantas atsakovės bankroto byloje taip pat prašė patvirtinti 19 060,13 Eur reikalavimą, kurį sudaro Arbitražo byloje patirtos išlaidos – 4 500 Eur už advokato paslaugas ir 14 560,13 Eur arbitravimo rinkliava. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VKAT, atmetęs FDL Global Ltd. ieškinį, visas su arbitražu susijusias išlaidas paliko kiekvienai iš šalių, t. y. atmetė abiejų šalių prašymus dėl arbitražo išlaidų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ir šis reikalavimas, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu VKAT sprendimu, pakartotinai negali būti teikiamas atsakovės bankroto byloje. Šios teismo išvados nepaneigia atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad dėl VKAT sprendime konstatuotų Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktų pažeidimo atsakovei įstatymo pagrindu kyla atsakomybė, todėl ji privalo atlyginti šias išlaidas apeliantui. Kaip minėta, nors įsiteisėjusiu VKAT sprendimu ir konstatuota, kad atsakovė pažeidė Distribucijos sutarties B.7), C.1), C.4) punktų sąlygas, tačiau arbitražo kolegija sprendė, kad nėra kitos būtinos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, t. y. priežastinio ryšio. Todėl Arbitražo byloje apelianto ieškinys atmestas ir atitinkamai šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

24.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas dėl atsakovės bankroto byloje pateikto apelianto finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro 206 411,11 Eur nuostoliai dėl negrąžintų investicijų ir 19 060,13 Eur Arbitražo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra tapatus jau išspręstam ginčui įsiteisėjusiu VKAT sprendimu Arbitražo byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė išskirtos civilinės bylos dalį dėl šios reikalavimo dalies tvirtinimo CPK 293 straipsnio 6 punkto pagrindu. Atskirajame skunde išdėstyti apelianto argumentai minėtos teismo išvados nepaneigia, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                Danguolė Martinavičienė

                                                                Vigintas Višinskis