Civilinė byla Nr. e2A-406-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02066-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.13; 2.6.8.9; 2.6.10.2.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant vertėjai Žanai Tadorovskajai,
ieškovės mažosios bendrijos „Valbusta“ atstovui advokatui Igoriui Pupeikiui,
atsakovams V. P., J. K.,
atsakovų V. P. ir J. K. atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,
atsakovei A. K. ir atsakovų S. K. ir A. K. atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Valbusta“ ir atsakovų J. K., V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1089-275/2018 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Valbusta“ ieškinį atsakovams J. K. ir V. P. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės J. K. ieškinį atsakovams S. K. ir A. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB ,,Valbusta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. K. ir V. P., prašydama:
1.1. priteisti iš atsakovės J. K. 144 810 Eur piniginį įnašą, 10 860 Eur kompensuojamąsias palūkanas už neįvykdytą prievolę įnešti įnašą;
1.2. priteisti iš atsakovės J. K. 4 839,03 Eur palūkanas sumokėtas pagal paskolos sutartį ir 635,91 Eur mokesčius;
1.3. priteisti solidariai iš atsakovų J. K. ir V. P. 4 635,41 Eur skolą, 310,23 Eur palūkanas;
1.4. priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė J. K. ir S. K. 2013 m. rugsėjo 10 d. pasirašė ieškovės MB ,,Valbusta“ steigimo sutartį. Pagal steigimo sutarties 8.1 ir 8.2 punktus, steigėjas S. K. įsipareigojo įnešti nepiniginį įnašą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 144 810 Eur (500 000 Lt), o atsakovė J. K. įsipareigojo į bendrijos sąskaitą ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 31 d. įnešti atitinkamo dydžio piniginį įnašą, t. y. 144 810 Eur (500 000 Lt). Ieškovės teigimu, S. K. savo įsipareigojimą įvykdė, o atsakovė J. K. iki nustatyto termino piniginio įnašo neįmokėjo, į jai 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. liepos 2 d. siųstus raginimus nereagavo. Todėl prašė nesumokėtą įnašą ir nuo jo priskaičiuotą 10 860 Eur palūkanų sumą (5 proc. nuo įnašo sumos, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki ieškinio pateikimo) iš atsakovės priteisti.
3. Taip pat nurodė, kad bendrijos narių 2014 m. birželio 3 d. sprendimu su Vilniaus regiono kredito unija 2014 m. rugsėjo 16 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis, kuria kotedžų statybos darbams pabaigti bendrijai buvo suteikta 86 886 Eur paskola. Pagal bendrijos steigimo sutartį už tokios paskolos grąžinimą yra atsakingi abu steigėjai, tačiau įmokas mokėjo tik S. K., kuris taip pat buvo priverstas mokėti ir palūkanas. Todėl ieškovė prašė S. K. sumokėtas 4 839,03 Eur palūkanas priteisti iš atsakovės bendrijai kaip žalos atlyginimą. Jeigu atsakovė būtų laiku sumokėjusi įnašą, šių papildomų išlaidų, susijusių su paskolos gavimu, bendrija nebūtų patyrusi, statybos darbai būtų atlikti ne iš skolintų lėšų, o iš steigėjos įnašo. Taip pat ieškovė prašė priteisti už šią atsakovę laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. birželio 17 d. į valstybės biudžetą sumokėtas 635,91 Eur socialinio draudimo įmokas, nurodžiusi, kad pati atsakovė J. K. šių įmokų nemokėjo.
4. Reikalavimus atsakovui V. P. ieškovė grindė aplinkybėmis, kad šis yra steigėjos atsakovės J. K., sugyventinis, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. kovo 18 d. atstovavęs ieškovę pagal jam išduotą įgaliojimą, bendrijos vadovo ligos metu vadovavęs statybų procesui ir pasisavinęs bendrijos turtą. Atlikus inventorizaciją buvo nustatyta, kad šis atsakovas yra skolingas bendrijai 3 446,92 Eur grynųjų pinigų, taip pat trūksta turto – perforatoriaus ir siauro plokščio kalto, kurių vertė 1 188,49 Eur. Taigi bendrijai buvo padaryta turtinė žala, kurią solidariai turi atlyginti abu kartu veikę atsakovai.
5. Vilniaus apygardos teisme 2015 m. lapkričio 18 d. ieškinį atsakovams S. K. bei A. K. pateikė ir J. K., prašydama pripažinti MB ,,Valbusta“ nuosavybės teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti pastatą, kuriam adresas nesuteiktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat panaikinti šių pastatų teisinę registraciją atsakovo S. K. vardu.
6. J. K. savo ieškinyje nurodė, kad MB ,,Valbusta“ buvo įsteigta siekiant ginčo sklype pastatyti kotedžus ir, juos pardavus, gauti pelną. Teigia, jog steigėjai įvertinę tai, kad fizinio asmens vardu vykdyti statybos darbus yra paprasčiau, be to, bendrijai buvo taikomi laikini apribojimai dėl nelegalios statybos, nusprendė, kad statytoju bus nurodoma ne bendrija, o vienas jos steigėjų – S. K.. Atitinkamai, ir statybų leidimas buvo išduotas ne bendrijos, o steigėjo vardu. Kaip tvirtino J. K., steigėjų buvo susitarta, kad po statybos darbų pabaigos pastatai bus perduoti bendrijai, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat teigė, kad ji savo asmeninėmis lėšomis finansavo dalį statybos darbų, apmokėdama išrašytas sąskaitas, todėl šis turtas yra pastatytas steigėjų lėšomis ir laikytinas bendrijos, o ne vieno iš jos steigėjų turtu.
7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi prie civilinės bylos pagal MB ,,Valbusta“ pareikštą ieškinį prijunta byla pagal J. K. ieškinį. Bylą nagrinėjusio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatyta, kad ieškove byloje yra MB ,,Valbusta“, o atsakovais – J. K., V. P., S. K. ir A. K..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovės MB ,,Valbusta“ ieškinį patenkino iš dalies ir jai iš atsakovės J. K. priteisė 144 810 Eur piniginį įnašą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo V. P. priteisė ieškovei 1 759,98 Eur negrąžintų lėšų; priėmė ieškovės MB ,,Valbusta“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl solidarios atsakovės J. K. atsakomybės su atsakovu V. P., dėl reikalavimo dalies priteisti iš atsakovo V. P. 2 180,43 Eur skolą ir šioje dalyje palūkanų sumos priteisimo, dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės J. K. 635,91 Eur sumą už ją sumokėtų mokesčių valstybei ir šiose dalyse bylą nutraukė; kitą ieškovės MB ,,Valbusta“ ieškinio dalį atmetė; atmetė atsakovės J. K. ieškinio reikalavimus atsakovams S. K. ir A. K.; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė 2015 m. gruodžio 28 d. pateiktame procesiniame dokumente atsisakė dalies savo reikalavimų, tokį atsisakymą teismas įvertino kaip neprieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajai tvarkai, todėl jį priėmė ir šioje ginčo dalyje bylą nutraukė.
10. Ieškovės MB ,,Valbusta“ reikalavimą priteisti iš atsakovės J. K. 144 810 Eur piniginį įnašą teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Teismas nustatė, kad atsakovė neįvykdė 2013 m. rugsėjo 10 d. steigimo sutarties 8.2.1. punkte numatyto įsipareigojimo įmokėti 144 810 Eur įnašą iki 2014 m. kovo 31 d. Atsakovės J. K. argumentus, kad iš jos asmeninių lėšų buvo mokama už kotedžų statybos darbus (iš viso 54 528,11 Eur, ekvivalentas 188 274,65 Lt) ir todėl iš dalies savo pareigą ji įvykdė, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, nepatvirtina tokio fakto, kad jos lėšomis buvo finansuojamos ginčo pastatų statybos. Tokią aplinkybę paneigia ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie patvirtino, kad jiems už atliktus statybos darbus mokėjo ieškovė MB ,,Valbusta“. Taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad steigėjas S. K. neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti už darbus, priešingai, šis pateikė įrodymus apie gautą paskolą.
11. Tačiau teismas netenkino išvestinio iš pirmojo ieškovės reikalavimo dėl 10 860 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės J. K. už, ieškovės teigimu, jos įsipareigojimo įmokėti įnašą neįvykdymą. Teismas nurodė, kad ieškovė savo veiksmais, t. y. ir be atsakovės įnašo vykdydama statybos darbus, nespręsdama dėl jos pašalinimo iš bendrijos, suteikė atsakovei pagrįstų lūkesčių, kad terminas tokiai jos prievolei įvykdyti yra pratęstas.
12. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš šios atsakovės 4 839,03 Eur palūkanas kaip bendrijos nuostolius už jos veiklos tęstinumui (statybos darbams užbaigti) paimtą paskolą, kurių, kaip teigė ieškovė, buvo galima išvengti atsakovei laiku sumokėjus įnašą, teismas šią statybos kaštų padidėjimo riziką priskyrė pačiai ieškovei. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė žinodama, jog atsakovė nevykdo įsipareigojimo įmokėti piniginį įnašą, priėmė sprendimą sudaryti paskolos sutartį ir joje numatytomis sąlygomis mokėti palūkanas, teikia pagrindą išvadai, kad pati bendrija ir yra atsakinga už paskolos paėmimą bei dėl to padidėjusias išlaidas.
13. Teismas patenkino reikalavimą dėl 1 759,98 Eur skolos priteisimo iš atsakovo V. P. nurodęs, kad šio įsiskolinimo faktą patvirtina bendrijos buhalterinėje apskaitoje esantys duomenys ir UAB ,,Apskaitos analitikai“ pateikti skaičiavimai. Įrodymų, paneigiančių paminėtas faktines aplinkybes, atsakovas nepateikė. Tačiau kito ieškovės reikalavimo – dėl skolos, kuri lygi jam patikėto ir negrąžinto turto (perforatoriaus) vertei, priteisimo teismas netenkino konstatavęs, kad byloje nėra atsakovo kaltės įrodymų dėl šio turto praradimo.
14. Vertindamas atsakovės J. K. reikalavimą pripažinti ginčo statinius bendrijos nuosavybe ir panaikinti jų registraciją atsakovo S. K. vardu, teismas visų pirma pažymėjo, kad atsakovė J. K., būdama tik bendrijos nare, neturėtų teisės jos atstovauti. Tačiau pareikštu reikalavimu ji siekia naudos bendrijai, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2011), jai kaip bendrijos narei pripažino teisę reikšti netiesioginį ieškinį bendrijos vardu. Visgi teismas padarė išvadą, kad toks reikalavimas – pripažinti MB „Valbusta“ nuosavybės teises į du kotedžus ir panaikinti jų teisinę registraciją S. K. vardu, nėra pagrįstas.
15. Teismas nustatė, kad ieškovė MB „Valbusta“ ir atsakovas S. K. 2013 m. rugsėjo 25 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti keturių sublokuotų kotedžų statybos darbus už sutartą kainą, o atsakovas S. K. – šiuos darbus organizuoti, tinkamai ir laiku atsiskaityti su darbus vykdysiančia ieškove MB „Valbusta“. Taigi šia rangos sutartimi šalys nesulygo, kad po statybos darbų atlikimo sukurtas (pastatytas) turtas bus perduotas ir įregistruotas bendrijos vardu. Į bylą nebuvo pateikta ir jokių kitų tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, tai, kad statybos darbai ir medžiagos buvo apmokamos iš bendrijos lėšų, nereiškia, kad bendrija dėl to įgyja teisę į naujai sukurtus daiktus.
16. Teismas taip pat pažymėjo, kad, steigiant bendriją, jos tikslas galėjo būti vykdyti kotedžų statybą, juos įregistruoti kaip bendrijos turtą ir parduoti. Tačiau tolesnė bendrijos veikla – rangos sutarties sudarymas su vienu iš bendrijos narių S. K. kaip užsakovu, tokia sutartimi iš esmės atsisakant kotedžų nuosavybės teisių įregistravimo bendrijos vardu, lėmė, kad turtas tapo S. K. ir jo sutuoktinės A. K. nuosavybe. Nereiškiant reikalavimo rangos sutartį pripažinti negaliojančia, nesant pagrindo pripažinti ją niekine kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, sukurto nekilnojamojo turto įregistravimas jo statytojo S. K. vardu atitiko įstatymo ir sutarties reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodomi galimai neteisėti atsakovo S. K. veiksmai, susiję su CK 2.87 straipsnio 1-3 dalyse numatytų pareigų pažeidimu, galėtų tapti pagrindu reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti bendrijos nuosavybės teisės į ginčo turtą atsiradimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Ieškovė MB ,,Valbusta“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti iš atsakovės J. K. 4 839,03 Eur palūkanas, sumokėtas pagal paskolos sutartį, ir 11 209,60 Eur palūkanas už termino įnešti piniginį įnašą praleidimą, panaikinti ir šiuos reikalavimus patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
17.1. Atsakovė J. K., kaip bendrijos narė, privalėjo vykdyti prievoles pagal sutartis, kurias kaip bendrijos vadovas ir atstovas sudarė atsakovas S. K., t. y. prievolę mokėti įmokas pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. su Vilniaus regiono kredito unija sudarytą paskolos sutartį. Tačiau atsakovė įmokų pagal paskolos sutartį nemokėjo, neįnešė sutarto piniginio įnašo, iš bendrijos nepasitraukė ir taip apsunkino jos veiklą. Neatlikus šių neteisėtų veiksmų, bendrija nebūtų patyrusi 4 839,03 Eur žalą.
17.2. Atsakovė J. K. nereagavo į raginimus ir pretenzijas įvykdyti savo pareigą įnešti įnašą, be to, nedalyvavo šaukiamuose susirinkimuose, todėl dėl kvorumo nebuvimo negalėjo būti priimami su bendrijos veikla ir valdymu susiję sprendimai. Konstatavęs jos pareigos įnešti įnašą nevykdymą bei tai, kad atsakovė buvo nesąžininga, teismas privalėjo tenkinti reikalavimą dėl palūkanų už šios prievolės nevykdymą priteisimo.
18. Atsakovai J. K. ir V. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas, o atsakovės J. K. atmestas, ir ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės – patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Byloje esantys įrodymai (antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytojo A. V. paaiškinimai, PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai) patvirtina, kad šalys susitarė, jog steigėja J. K. turtinį įnašą pagal steigimo sutartį sumokės ne piniginėmis lėšomis į bendrijos sąskaitą, o apmokėdama už bendrijos vykdomus statybos darbus bei medžiagas. Bendrija, kaip J. K. kreditorė, sutiko priimti įnašą tokia forma, o J. K. tokia forma prievolę įvykdė.
18.2. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino teismo eksperto D. K. turto vertinimo akto, kuriuo nustatyta, kad kotedžų statybos darbams atlikti buvo reikalinga 275 041 Eur. Taip pat ignoravo faktą, kad dalis darbų buvo apmokėti iš bendrijai suteiktos 78 197,40 Eur paskolos. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad iš ieškovės ir atsakovo S. K. lėšų buvo finansuota dalis statybos kaštų, t. y. 127 321,12 Eur, o iš kokių lėšų buvo padengta likusi dalis (147 719,88 Eur) teismas nenustatė.
18.3. Priešingai nei sprendė teismas, byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad vienas atsakovas S. K. finansavo statybas. Aplinkybė, kad daugiau nei prieš dešimt metų atsakovas galimai Baltarusijos piliečiui už 115 848 Eur pardavė antikvarinį žiedą ir galimai atgavo juridiniams asmenims paskolintas lėšas, nepatvirtina galėjimo finansuoti statybas. Jei atitinkamo dydžio lėšos ir buvo gautos, jos per tokį ilgą laiką galėjo būti išleistos.
18.4. Teismas nevertino atsakovo S. K. turtinės padėties kotedžų statybos metu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo pajamos 2011-2014 m. siekė nuo 9 000 Eur iki 12 500 Eur per metus. Tai patvirtina faktą, kad jis iš savo lėšų negalėjo finansuoti statybų.
18.5. Priešingai nei teigia ieškovė MB „Valbusta“, į bylą jos pateikta buhalterinė pažyma nepatvirtina fakto, kad visą ekspertizės akte nurodytą sumą sumokėjo bendrija. Tarp įrodymų pateiktos išlaidos, patirtos įrengiant kotedžų vidų, nors į ekspertizės aktą šie vidaus apdailos darbai nebuvo įtraukti, nenurodytos kainos su PVM. Be to, iš kredito unijos gauta paskola buvo panaudota vidaus apdailai.
18.6. Atsakovės J. K. prisidėjimą prie statybų finansavimo patvirtina jos sąskaitos, esančios AB Danske bank išrašas, iš kurio matyti, jog kotedžų statybos laikotarpiu ji turėjo pakankamai lėšų statybų finansavimui, per šį laikotarpį buvo gauta 209 234,59 Eur įplaukų (išlaidų – 202 566,16 Eur), piniginės lėšos buvo nuolat gryninamos iš sąskaitos. Faktą, kad ir atsakovas V. P. turėjo lėšų, patvirtina 2006 m. spalio 28 d. paskolos raštas bei 2014 m. spalio 28 d. skolos grąžinimo raštelis.
18.7. Aplinkybė, kad savo buhalterinėje apskaitoje bendrija neatvaizdavo J. K. panaudotų už kotedžų statybos darbus bei medžiagas lėšų, įrodo ne tai, kad tokių lėšų ši atsakovė neskyrė, o tai, kad atsakovas S. K., kaip bendrijos vadovas, piktnaudžiavo pareigomis siekdamas sau naudos. Pretenzijas dėl tariamai neįnešto turtinio įnašo pastarasis pradėjo reikšti tik 2015 m., t. y. tik tuomet, kai kotedžai jau buvo pastatyti ir tolimesnis atsakovų dalyvavimas nebebuvo reikalingas.
18.8. Teismas nevertino tikrųjų šalių ketinimų steigiant bendriją. Tikrieji šalių ketinimai buvo ant atsakovo S. K. perduoto žemės sklypo bendrijos vardu pastatyti kotedžus ir juos pardavus gauti pelną. Nei bendrijos steigimo dokumentuose, nei vėlesniuose susitarimuose nebuvo nurodyta, kad bus sukurtas vienam iš steigėjų asmeniškai priklausysiantis turtas. Priešingas aiškinimas yra nelogiškas ir reikštų tai, kad steigėjų lėšomis vienam iš narių būtų pastatyti ir nuosavybės teise perduoti statiniai, o kiti nariai gautų pajamas tik už atliktus rangos darbus.
18.9. Aplinkybę, kad tikrasis ginčo pastatų savininkas turėjo būti bendrija, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai bei tokios faktinės aplinkybės, kad žemės sklypas, ant kurio pasatyti ginčo pastatai, buvo perduotas bendrijos nuosavybėn, papildoma žemės sklypo dalis įgyta taip pat bendrijos vardu (2015 m. balandžio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis). Pasiūlyme dėl projekto vystymo nurodyta, kad pelną ketinama gauti pastačius ir pardavus kotedžus, 2014 m. liepos 21 d. nekilnojamojo turto vertinimo techninėje užduotyje turto savininke nurodyta bendrija. Be to, už įsigytą kotedžą vienas iš pirkėjų sumokėjo būtent bendrijai.
18.10. Teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo V. P. priteista skola, yra nemotyvuota. Nėra aišku iš kokių teisinių santykių yra kildinamas ieškovės reikalavimas, kokių įsipareigojimų V. P. neįvykdė, kokie pirminiai skolos susidarymo dokumentai patvirtina prievolės egzistavimą. UAB ,,Apskaitos analitika“ pažymose informacijos apie šį įsiskolinimą nėra, UAB ,,Aljanika“ 2015 m. balandžio 3 d. specialisto išvadoje taip pat nenurodytas tokios prievolės pagrindas.
19. Ieškovė MB ,,Valbusta“ pateiktame atsiliepime (DOK-37542) į atsakovų J. K. ir V. P. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus rašytinius įrodymus. Kito ieškovės atstovo surašyto atsiliepimo (DOK-38846), kuris taip pat priimtas teisėjos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rezoliucija, yra pateiktas pirmas lapas, todėl nei jo motyvai, nei reikalavimai nėra aiškūs ir negali būti aptariami. Toliau byloje vertintini tik atsiliepime (DOK-37542) nurodomi tokie argumentai:
19.1. Atsakovai neįrodė, kad šalys raštu ar konkliudentiniais veiksmais būtų sutarę, kad steigimo sutartyje numatytas atsakovės J. K. įsipareigojimas įnešti piniginį įnašą būtų pakeistas į susitarimą, kad ji atitinkama suma padengs statybos kaštus. Nė viename iš vykusių bendrijos susirinkimų toks klausimas nebuvo sprendžiamas. Tiek siųstuose raginimuose, tiek pretenzijose buvo reikalaujama būtent sutartyje nurodytu būdų įvykdyti prisiimtą prievolę.
19.2. Tik 2015 m. atlikus auditą tapo aišku, kad steigėjo S. K. ligos metu statybos darbus koordinavęs ir pagal įgaliojimą veikęs atsakovas V. P. dalį statybinių medžiagų panaudojo kituose savo vykdomuose projektuose.
19.3. Statybos buvo finansuojamos iš S. K. asmeninių lėšų, iš kredito unijos gauta paskola bei lėšomis, gautomis pardavus dalį pastatyto turto. Kiti atsakovai savo lėšomis prie jų statybos neprisidėjo, nors tokią pareigą ir turėjo.
19.4. Atsakovų nurodytoje ekspertizės išvadoje paskaičiuota 100 proc. baigtumo kotedžų statybos kaina. Tuo tarpu faktiškai bendrijos lėšomis tik vienas iš keturių kotedžų buvo pastatytas visiškai, kitų baigtumas – 47 proc. Jie buvo pabaigti statyti kitų asmenų lėšomis – šį turtą įsigijusių asmenų, atsakovo S. K. ir jo dukros lėšomis.
19.5. Į bylą pateikti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A39-964/2008, 2006-2014 m. deklaracijos) patvirtina faktą, kad atsakovas S. K. turėjo pakankamai lėšų ginčo turto statyboms finansuoti. Tuo tarpu įrodymų, kad kiti atsakovai buvo pajėgūs vykdyti turtinius įsipareigojimus byloje nėra. J. K. pajamos siekė 1 570,97 Eur/mėn., ji turi banko paskolą, turtas įkeistas, atsakovui V. P. priklausantis turtas yra areštuotas, jo atžvilgiu užvesta 30 vykdomųjų bylų, pradelstos skolos siekia 3 mln. Eur.
19.6. Ieškovė buvo įsteigta siekiant plėtoti nekilnojamojo turto projektus ant vieno steigėjo turimų žemės sklypų – kitos steigėjos finansiniais resursais. Pajamas iš atliktų statybos darbų bendrijos dalininkai turėjo gauti fiksuotu tarifu pagal šalių pasirašytą rangos sutartį.
20. Atsakovai J. K. ir V. P. atsiliepime į ieškovės MB ,,Valbusta“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:
20.1. Atsakovė J. K. pareigą įnešti steigėjos turtinį įnašą į bendriją įvykdė apmokėdama už bendrijos vykdomus statybos darbus ir medžiagas. Bendrija, kaip J. K. kreditorius, sutiko priimti įnašą tokia forma, todėl pripažintina, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Dėl to reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą yra nepagrįstas.
20.2. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad abu bendrijos nariai (kaip steigėjai) yra solidariai atsakingi pagal paskolos sutartį. Bendrijos narys nėra atsakingas už jos prisiimamas prievoles, tai nenumatyta nei steigimo sutarties 6 punkte, nei ieškovės 2014 m. birželio 3 d. narių sprendimo 3 punkte (jame kalbama apie S. K. įgaliojimą atstovauti MB ,,Valbusta“ pasirašant paskolos sutartį), nei vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutarties 2.1 punkte (kuriame kalbama apie teisę vadovui bendrijos vardu sudaryti sandorius).
20.3. Atsakovė J. K. įrodė, kad pareigą įnešti įnašą ji įvykdė tinkamai, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas tenkinti išvestinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.
20.4. Ieškovė 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. kovo 23 d. (o vėliau ir 2018 m. kovo 26 d.) pateikė skirtingo turinio apeliacinius skundus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šioje byloje apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2018 m. kovo 22 d,, t. y. galutinis apeliacinio skundo turinys, lyginant su termino eigoje pateiktu apeliaciniu skundu, buvo tikslinamas pasibaigus skundo padavimo terminui, todėl patikslinto apeliacinio skundo nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje pažeistų CPK 323 straipsnį.
IV. Apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo nutarčių esmė
21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės MB ,,Valbusta“ ir atsakovų J. K., V. P. apeliacinius skundus, 2019 m. kovo 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą ir atmetė ieškinio dalį dėl 144 810 Eur piniginio įnašo iš atsakovės J. K. priteisimo, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovės MB „Valbusta“ nuostatuose nurodyta itin abstrakti ir plati sritis, kurioje ji ketino vykdyti veiklą ir gauti pelną. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės J. K. procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad bendrijos steigimo tikslas buvo pelno gavimas būtent iš veiklos, susijusios su statybos darbais. Kolegija nustatė, kad, praėjus vos dviem savaitėms po bendrijos steigimo sutarties pasirašymo, ieškovė MB „Valbusta“, kurios kaip rangovės vardu veikė ir rangos sutartį pasirašė ne vadovas S. K., o J. K., ir atsakovas S. K., kaip užsakovas, sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė MB „Valbusta“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti keturių sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų statybos darbus sklype, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas S. K. 2014 m. kovo 1 d. perdavė ieškovei pagal steigimo sutartį ir įsipareigojo bendrijai sumokėti labai nedidelę sumą už vykdomus statybos darbus, nebent sutarties šalys susitartų kitaip.
23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad statybos rangos sutarties vykdymo kaina – 2 100 Lt su PVM pagal sutarties priede Nr. 1 išvardytus darbus ir 1 100 Lt su PVM už sutarties priede Nr. 2 nurodytus darbus. Ši kaina, kurią S. K. (užsakovas) turi sumokėti MB „Valbusta“ (rangovei), yra visas už darbų atlikimą jo sumokėtinas užmokestis ir be atskiro raštiško susitarimo rangovė negali reikalauti padengti jokių kitų savo išlaidų (sutarties 2.1 punktas). Atliekant turto vertinimą, reikalingą gauti paskolai, taip pat paties S. K. kredito unijai adresuotame rašte vienu atveju nurodyta, kad visas turtas, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius, priklauso būtent ieškovei, kitu atveju – kad tiek žemės sklypas, tiek ant jo statomi pastatai bus perduoti ieškovei nuosavybės teise. Su Vilniaus regiono kredito unija sudarytoje paskolos sutartyje nurodytas paskolos naudojimo tikslas – statybos darbams atlikti, medžiagoms įsigyti ir kitiems mokėjimams, susijusiems su statybomis.
24. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad faktiškai mažosios bendrijos steigėjai siekė sujungti turimus savo materialinius resursus – žemės sklypą ir lėšas, sukurti naujus nekilnojamojo turto objektus, juos parduoti ir paskirstyti pelną. Teisėjų kolegija nurodė abejojanti tuo, kad atsakovas S. K., atsakovei J. K. iki sutartos datos neįnešus įnašo savo asmeninėmis lėšomis, kurių jis esą turėjęs pakankamai, ir skolintomis statyboms užbaigti lėšomis pradėjo, vykdė ir užbaigė ginčo turto statybas, t. y. kad prie jų finansavimo nėra prisidėjusi antroji steigėja, atsakovė J. K.. Priešingu atveju nėra jokio įtikinamo ir logiško paaiškinimo, kokiu tikslu bendrija buvo steigiama ne jo vieno, o kartu su atsakove, kodėl jos dalyvavimas bendrijos veikloje nebuvo nutrauktas iš karto po to, kai suėjo terminas piniginiam įnašui sumokėti (2014 m. kovo 31 d.).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad, praėjus 8 mėnesiams nuo statybos rangos sutartyje nustatytos darbų pradžios (t. y. 2013 m. spalio 1 d.), ieškovės steigėjai S. K. ir J. K. 2014 m. birželio 3 d. priėmė bendrą sprendimą iš Vilniaus regiono kredito unijos pasiskolinti 86 866 Eur (300 000 Lt) vienbučių gyvenamųjų namų statybai užbaigti, įkeičiant ginčo sklype esančius tris neužbaigtus vienbučius gyvenamuosius namus. Šį sprendimą įgyvendinant ir buvo 2014 m. rugsėjo 16 d. sudaryta paskolos sutartis, kurios grąžinimas užtikrintas žemės sklypo ir trijų pastatų – gyvenamųjų namų įkeitimu (sutarties 2.14 punktas). Šis turtas konkretizuotas sutartinės hipotekos sutartyje, nurodant, kad įkeičiamų pastatų baigtumas yra 47 proc. Tai reiškia, kad darbai faktiškai buvo vykdomi nuo pat steigimo sutarties pasirašymo. Vis dėlto byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad iki paskolos gavimo atlikti darbai buvo finansuojami išimtinai atsakovo S. K. ir jo šeimos narių skolintomis lėšomis. Tokiu atveju kolegija vertino netiesioginius įrodymus, šalių elgesį, vykdant sutartį, jų susirašinėjimą, atsiradus nesutarimų, taip pat ir dėl vieno iš narių galimo pasitraukimo iš bendrijos sąlygų (kiekvieno jų pasiūlymus), ir tokių duomenų visumos pagrindu sprendė, ar atsakovė J. K. pagrįstai tvirtino apie šalių faktiniais veiksmais ir elgesiu pakeistą jos pareigą įnešti 144 810 Eur (500 000 Lt) piniginį įnašą į bendrijos sąskaitą.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų neįmanoma nustatyti tikslaus šių statybų finansavimo šaltinio, o pačios šalys jų finansavimą interpretuoja tik kiekvienai jų palankia linkme, kiekviena siekdama tik sau pačiai palankaus šio ginčo išsprendimo rezultato. Bet kuriuo atveju neatmestina galimybė, kad statybos darbai galėjo būti finansuojami abiejų steigėjų lėšomis. Be to, ieškovė reikalavimą dėl įnašo įmokėjimo atsakovei J. K. pareiškė praėjus daugiau nei metams nuo sutartyje nustatyto termino pabaigos, jau iš esmės esant pabaigtoms statyboms. Taip pat ieškovė nepaaiškino, kodėl steigėjai buvo nusprendę imti paskolą, o ne reikalauti, kad atsakovė įvykdytų savo įsipareigojimą pagal steigimo sutartį įnešti atitinkamą sumą pinigų į bendrijos sąskaitą, taip pat kodėl S. K., turėdamas pakankamai lėšų statyboms vykdyti, neinicijavo savo įsipareigojimų nevykdančios steigėjos J. K. pašalinimo iš bendrijos. Steigėjų pareiga įnešti įnašus buvo nustatyta šalių sudarytoje rašytinės formos sutartyje. Šioje sutartyje jos keitimo ar pildymo tvarka nesulygta, todėl nepaneigti atsakovės J. K. teiginiai, kad šalys žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais galėjo sutarti dėl to, kad vietoj vienos įmokos į bendrijos sąskaitą atsakovė pagal sulygtos sumos ribas atliks atsiskaitymus su tiekėjais ir darbuotojais.
27. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia išskirtinė situacija, kai iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų neįmanoma tiksliai identifikuoti šalių tikrųjų ketinimų, sudarant mažosios bendrijos steigimo sutartį, ir nustatyti šalių sudarytos steigimo sutarties tikrųjų vykdymo aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti, kad steigėja atsakovė J. K. netinkamai vykdė (neįvykdė) savo, kaip mažosios bendrijos steigėjos, pareigas, atsižvelgiant į tokią kolegijos nustatytą aplinkybę, kad abiejų steigėjų pritarimu faktinė sutarties vykdymo tvarka nesutapo su sutartyje įrašyta sąlyga dėl mokėjimo vienkartine suma ir termino. Tokios aplinkybės (netinkamai įvykdyto steigėjų susitarimo) neįrodžius, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo ir pagrindo patenkinti tokį ieškinio reikalavimą.
28. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovės reikalavimas dėl piniginio įnašo iš atsakovės J. K. priteisimo yra nepagrįstas ir negalėjo būti tenkinamas, atitinkamai netenkintas ir išvestinis iš jo ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
29. Pasisakydama dėl žalos, patirtos steigėjai nevykdant savo pareigų, atlyginimo, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai šį reikalavimą kvalifikavo kaip reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo už sutarties pažeidimą. Tačiau šiuo atveju atmetus kaip neįrodytus ieškovės teiginius, kad atsakovė J. K. nevykdė steigimo sutartyje nustatytos pareigos įnešti piniginį įnašą, nėra pagrindo ir konstatuoti neteisėtus jos veiksmus. Be to, kolegija nurodė, kad ieškovės pateikta gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis leidžia įsitikinti, kad gautos pardavus nekilnojamąjį turtą lėšos, be kita ko, buvo panaudotos ir bendrijos skoliniams įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti. Taigi bendrija savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį jau yra įvykdžiusi ir žalos, susijusios su minėta kredito sutartimi, nei patyrė, nei galės patirti.
30. Vertindama atsakovės J. K. reikalavimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė J. K. siekia, jog bendrijos vardu būtų užregistruotas nekilnojamasis turtas ir taip padidinta bendrijos turto masė, iš ko neabejotinai naudą gautų ne tik bendrija, bet ir jos steigėjai. Taip pat kolegija nurodė, kad, priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, iš byloje surinktų įrodymų galima spręsti, jog bendrijos steigimo tikslas buvo sukūrus nekilnojamojo turto objektus ir juos pardavus gauti pelną. Tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina tikslaus statybų finansavimo šaltinio, todėl lieka nepaneigtas ir toks faktas, kad nekilnojamasis turtas atsakovo S. K., o ne bendrijos vardu galimai buvo registruotas siekiant kompensuoti atitinkamą jo lėšų, paskirtų statyboms, dalį. Be to, pagal ieškovės 2015 m. gegužės 22 d. ir turto pirkėjų sudarytą vieno iš vienbučio gyvenamojo namo ir sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjai įsipareigojo didžiąją dalį turto kainos, t. y. 119 617 Eur, pervesti į ieškovės nurodytą Vilniaus regiono kredito unijos sąskaitą siekiant visiškai padengti ieškovės prievolę pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį. Atsakovei J. K. nepašalinus įrodymų prieštaringumo ir apeliacinės instancijos teismo kolegijai panaikinus skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei nustatytą pareigą sumokėti bendrijai pinginį įnašą, kolegija sprendė, kad nėra nustatytas pagrindas paneigti atsakovų S. K. ir A. K. nuosavybės teisę į ginčo objektu tapusį turtą.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės MB ,,Valbusta“ ir atsakovų J. K., V. P. kasacinius skundus, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.
32. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl mažosios bendrijos steigimo sutarties modifikavimo grindė prielaidomis, nurodydamas, kad iš byloje esančių įrodymų neįmanoma nustatyti tikslaus šių statybų finansavimo šaltinio, o pačios šalys jų finansavimą interpretuoja tik kiekvienai palankia linkme, tačiau nepagrindė, kodėl, esant prieštaringiems įrodymams, jis daro išvadą apie tam tikrų faktų nagrinėjamoje byloje egzistavimą. Sutarties keitimui konkliudentiniais veiksmais būtina konstatuoti tris aplinkybes: 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Šiuo atveju ginčo nėra tik dėl vienos mažosios bendrijos steigimo sutarties sąlygos – dėl piniginio įnašo sumokėjimo, neįvykdymo. Tačiau kitos dvi sąlygos – aiškus ir nedviprasmiškas šalių susitarimas keisti mažosios bendrijos steigimo sutartį – liko nenustatytos. Byloje nenustatyta, dėl kokio galimai mažesnio piniginio įnašo susitarė steigimo sutarties šalys S. K. ir J. K., kokia tvarka ir būdu vyko investicijos į statybas.
33. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ne ieškovė, o atsakovė J. K. turėjo įrodinėti ieškovės reikalavimo teisę paneigiančias aplinkybes, kad šalys buvo susitarusios keisti steigimo sutarties sąlygas, kad tas jų susitarimas buvo aiškus ir kad jos tą susitarimą vykdė tinkamai.
34. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai nesprendė klausimo, ar yra pagrindas teismui ex officio pripažinti sudarytą rangos sutartį niekine, nors būtent ši sutartis buvo pagrindas atmesti atsakovės J. K. reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino šios sutarties turinio, šalių elgesio, jų ketinimų ir šios sutarties vykdymo aplinkybių, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog nėra teisinio pagrindo teismui ex officio pasisakyti dėl šios sutarties fiktyvumo ir jos kaip niekinio sandorių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas tik nurodė, kad, esant neaiškioms bylos faktinėms aplinkybėms, lieka nepaneigtas ir toks faktas, kad nekilnojamasis turtas atsakovo S. K., o ne bendrijos vardu galimai buvo įregistruotas siekiant kompensuoti atitinkamą jo lėšų, paskirtų statyboms, dalį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
36. Byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą šiam teismui grąžino nagrinėti iš naujo. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo
37. Atsakovai J. K. ir S. K. 2013 m. rugsėjo 10 d. pasirašė steigimo sutartį, kuria kartu įsteigė ribotos civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį, kurio teisinė forma – mažoji bendrija, bendrijos pavadinimas – MB ,,Valbusta“, steigiamos bendrijos atstovavimą pavesdami steigėjui S. K. (1 p., 2 p., 4 p.). Steigėjai taip pat susitarė dėl įnašų, jų dydžio ir įnešimo tvarkos, t. y. kad atsakovas S. K. ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 31 d. įneš nepiniginį įnašą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį abi šalys tarpusavio sutarimu įvertino 144 810 Eur (500 000 Lt), o atsakovė J. K. piniginį įnašą – 144 810 Eur (500 000 Lt) ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 31 d. perves į bendrijos banko sąskaitą (8 p.).
38. Nagrinėjamoje byloje atsakovė J. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti MB „Valbusta“ nuosavybės teises į du nekilnojamojo turto objektus ir panaikinti šių pastatų teisinę registraciją atsakovo S. K. vardu. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. MB „Valbusta“, atstovaujama J. K., sudarė statybos rangos sutartį su S. K., pagal kurią bendrija įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pastatyti keturis vienbučius sublokuotus gyvenamuosius namus. Iš statybos rangos sutarties matyti, kad S. K. buvo statybos darbų užsakovas, jam buvo išduotas statybos leidimas.
39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į du kotedžus MB „Valbusta“ ir panaikinti jų teisinę registraciją S. K. vardu atmestinas, atsakovei neįrodžius ieškovės nuosavybės teisių atsiradimo į šiuos pastatus pagrindo. Tai, kad bendrija atliko kotedžų statybos darbus pagal atsakovo S. K. užsakymą, įrodo pateikta byloje Statybos rangos sutartis, sudaryta 2013 m. rugsėjo 25 d. tarp ieškovo MB „Valbusta“ ir atsakovo S. K., kuria ieškovas įsipareigojo atlikti keturių sublokuotų kotedžų statybos darbus, joje numatyta, kad ieškovas įsipareigoja atlikti darbus, numatytus sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2, numatyta sutarties kaina. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sutartyje nėra susitarimo, jog užbaigus darbus, užsakovas (S. K.) turi perduoti turtą MB „Valbusta“, todėl atsakovės teigimas, kad buvo susitarimas, jog užbaigus statybą, pastatai bus įregistruoti bendrijos vardu, nebuvo pagrįstas kitais bylos įrodymais.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje konstatavo, kad šią bylą nagrinėję teismai nesprendė klausimo, ar yra pagrindas teismui ex officio pripažinti sudarytą rangos sutartį niekine, nors būtent ši sutartis buvo pagrindas atmesti atsakovės J. K. reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino šios sutarties turinio, šalių elgesio, jų ketinimų ir šios sutarties vykdymo aplinkybių, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog nėra teisinio pagrindo teismui ex officio pasisakyti dėl šios sutarties fiktyvumo ir jos kaip niekinio sandorių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas tik nurodė, kad, esant neaiškioms bylos faktinėms aplinkybėms, lieka nepaneigtas ir toks faktas, kad nekilnojamasis turtas atsakovo S. K., o ne bendrijos vardu galimai buvo įregistruotas siekiant kompensuoti atitinkamą jo lėšų, paskirtų statyboms, dalį. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylos dalį dėl bendrijos steigimo sutarties vykdymo ir pakeitimo, tinkamai ištyrus ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, gali atsirasti pagrindas ex officio spręsti ir dėl statybos rangos sutarties negaliojimo.
41. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Taigi, tam, kad teismas savo iniciatyva galėtų pripažinti sandorį niekiniu, būtinas akivaizdus prieštaravimas imperatyviosioms įstatymo normoms arba /ir tuo pažeistas viešasis interesas.
42. Kaip jau buvo minėta, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. rangos sutartimi ieškovė savo lėšomis ir rizika įsipareigojo atlikti vienbučių gyvenamųjų namų statybos darbus sklype, kurį 2014 m. kovo 1 d. atsakovas S. K. perdavė ieškovei pagal steigimo sutartį, o S. K. įsipareigojo bendrijai sumokėti už atliktus statybos darbus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad toks susitarimas apskritai negalėjo būti sudarytas. Pati atsakovė J. K. nurodė, kad steigiant bendriją, jos tikslas buvo vykdyti kotedžų statybą, todėl rangos sutarties su užsakovu sudarymas iš esmės atitinka tokį bendrijos tikslą. Be to, šalys neginčija, kad rangos sutartis iš esmės buvo įvykdyta ir joje nurodyti nekilnojamojo turto objektai buvo pastatyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sudarydamos tariamąjį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).
43. Aplinkybė, kad pardavus vieną iš kotedžų, S. K. nurodė, kad gautos lėšos būtų pervestos į Vilniaus regiono kredito unijos sąskaitą, siekiant visiškai padengti ieškovės MB „Valbusta“ prievolę pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina rangos sutarties akivaizdaus tariamumo. Pati atsakovė S. K. neneigia, kad neįvykdė savo kaip mažosios bendrijos narės pareigos įnešti pinginį įnašą į mažosios bendrijos sąskaitą, todėl paskolos ėmimas ir vėliau jos grąžinimas iš mažosios bendrijos veiklos sukurto rezultato (pastatyto nekilnojamojo turto objekto) pardavimo gautomis lėšomis iš esmės patvirtina, kad ieškovė vykdė rangos sutartyje numatytus darbus skolintomis lėšomis, siekdama įvykdžius darbus iš to gauti pelną.
44. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo S. K. argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas, išduotas 2014 m. kovo 4 d. (t. y. po MB „Valbusta“ įsteigimo) S. K. vardu, taip pat patvirtina, kad MB „Valbusta“ tikslas buvo gauti pelną ne iš kotedžų pardavimo, bet iš jų statybos (atliktų rangos darbų). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ant statybos rangos sutarties yra ir pačios J. K. parašai, tačiau atsakovė J. K., teigdama, kad MB „Valbusta“ kaip rangovas sutartyje buvo nurodomas fiktyviai, nepaaiškina, kodėl tokia sutartis apskritai buvo pasirašoma ir vykdoma, kas turėjo būti pridengta tokios sutarties sudarymu. J. K. paaiškinimas, kad sutartį pasirašė neskaičiusi ir nesuprasdama savo veiksmų pasekmių vertinama kritiškai. J. K. teigimu, sutartis buvo pasirašyta dalyvaujant ir stebint V. P., kuris turi didelę patirtį statybų versle ir šalių nurodomas, kaip vienintelis ir geriausiai šią sritį išmanantis iš visų fizinių dalyvaujančių byloje asmenų, pats pateikęs verslo idėją. Įvertinus minėtas aplinkybes, šalių elgesį, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog rangos sutartis yra niekinė nagrinėjamu atveju nėra akivaizdi ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių minėtas sandoris galėtų būti pripažintas akivaizdžiai niekiniu teismo iniciatyva.
45. Atsakovei J. K. nepareiškus reikalavimo pripažinti 2013 m. rugsėjo 25 d. statybos rangos sutartį niekine, taip pat nenustačius pagrindo tokią sutartį pripažinti niekine ex officio, teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo argumentams, kad sukurto nekilnojamojo turto įregistravimas atsakovo S. K. vardu atitiko įstatymo ir sutarties reikalavimus, todėl atsakovės J. K. reikalavimas panaikinti minėto nekilnojamojo turto teisinę registraciją yra nepagrįstas.
Dėl steigimo sutarties vykdymo bei pakeitimo
46. Mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai. Įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas (Mažųjų bendrijų 8 straipsnio 1 dalis). Įnašu negali būti darbai ir paslaugos (Mažųjų bendrijų 8 straipsnio 2 dalis). Mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe (Mažųjų bendrijų 8 straipsnio 3 dalis).
47. Mažosios bendrijos narys - fizinis asmuo įsipareigoja įnešti įnašą į mažąją bendriją (Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).
48. Steigimo sutartimi įsipareigojęs sumokėti bendrijai įnašą, mažosios bendrijos narys turi prievolę sutartos formos įnašą įnešti sutartyje nustatytu būdu. Skolininkas prievolės vykdymo būdo negali pakeisti be kreditoriaus sutikimo (CK 6.39 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai pakeisti prievolės įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ir sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnio 1 dalis).
49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad atsakovė J. K. neįvykdė mažosios bendrijos steigimo sutarties sąlygos dėl piniginio įnašo sumokėjimo į bendrijos sąskaitą per sutartyje nustatytą terminą. Pirmą kartą bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad sutarties vykdymo tvarka buvo modifikuota. Sutarties keitimą apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad ieškovė MB „Valbusta“, iš atsakovės J. K. reikalaudama piniginio įnašo, neįrodė, jog statybos buvo finansuojamos tik vieno steigėjo, atsakovo S. K., asmeninėmis ir skolintomis lėšomis, o mažosios bendrijos steigėjui ir vadovui S. K. neabejotinai žinant apie nesumokėtą įnašą, steigėjai toliau veikė išvien, kartu priiminėjo sprendimus.
50. Bylą nagrinėjęs kasacinis teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl mažosios bendrijos steigimo sutarties modifikavimo grindė prielaidomis, nurodydamas, kad iš byloje esančių įrodymų neįmanoma nustatyti tikslaus šių statybų finansavimo šaltinio, o pačios šalys jų finansavimą interpretuoja tik kiekvienai palankia linkme, tačiau nepagrindė, kodėl, esant prieštaringiems įrodymams, jis daro išvadą apie tam tikrų faktų nagrinėjamoje byloje egzistavimą. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, dėl kokio galimai mažesnio piniginio įnašo susitarė steigimo sutarties šalys J. K. ir S. K., kokia tvarka ir būdu vyko investicijos į statybas.
51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
52. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (liet. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas).
53. Taigi tam, kad būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, yra būtina įrodyti, kad: 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas.
54. Kasacinis teismas, grąžindamas bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad iš sutarties keitimui konkliudentiniais veiksmais būtinų konstatuoti trijų aplinkybių, ginčo nėra tik dėl vienos – mažosios bendrijos steigimo sutarties sąlyga dėl piniginio įnašo sumokėjimo yra neįvykdyta. Tačiau kitos dvi sąlygos – aiškus ir nedviprasmiškas šalių susitarimas keisti mažosios bendrijos steigimo sutartį – liko nenustatytos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei MB „Valbusta“ kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo teisės pagrindą, kad atsakovė J. K. nevykdė steigimo sutarties sąlygos dėl piniginio įnašo sumokėjimo, tačiau ne ieškovė, o atsakovė J. K. turėjo įrodinėti šią ieškovės reikalavimo teisę paneigiančias aplinkybes, kad šalys buvo susitarusios keisti steigimo sutarties sąlygas, kad tas jų susitarimas buvo aiškus ir kad jos tą susitarimą vykdė tinkamai.
55. Kaip minėta, CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės sutarties pakeitimų formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Taigi sprendžiant, ar konkretus šalies elgesys pripažintinas pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, o ne tik į vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė J. K. įrodė kitas dvi sutarties keitimo konkliudentiniais veiksmais būtinas įrodyti sąlygas – kad šalys buvo susitarusios keisti steigimo sutarties sąlygas ir kad jų susitarimas buvo nedviprasmiškai aiškus. Atsakovė J. K. pateiktais įrodymais apie jos ir V. P. atliktus mokėjimus, vykdant kotedžų statybą, iš esmės įrodinėja aplinkybę, kad jie prisidėjo prie kotedžų statybos, tačiau šie įrodymai nepagrindžia, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas pakeisti mažosios bendrijos steigimo sutartį, jos pareigą sumokėti piniginį įnašą pakeičiant statybos darbų apmokėjimu.
57. Atsakovė J. K. pateiktame ieškinyje nurodė, jog 2014 m. birželio 5 d. jos įneštų bendrijai lėšų suma sudarė 148 853 Lt sumą, o po 5 dienų ji dar atliko mokėjimą UAB „Šilputa“ papildomai 39 421,65 Lt sumai. Tačiau, pirma, byloje nėra pateikta įrodymų, kad būtent tokia savo lėšų suma J. K. apmokėjo statybos darbus, antra, nėra įrodymų, kad, statyboms faktiškai vadovaujant V. P., dėl tokio pakeisto steigimo sutarties vykdymo (apmokant darbus, o ne sumokant įnašą) buvo susitarta su S. K., trečia, J. K. nurodoma sumokėta lėšų suma akivaizdžiai neatitinka mokėjimo įsipareigojimo pagal steigimo sutartį, o ketvirta, kreipimasis dėl paskolos į kredito uniją patvirtina, kad ieškovės MB „Valbusta“ vykdytų statybos darbų finansavimas steigėjų lėšomis nebuvo užtikrinamas. Kaip minėta, būtent atsakovė J. K. turėjo įrodinėti ieškovės reikalavimo teisę paneigiančias aplinkybes, kad šalys buvo susitarusios keisti steigimo sutarties sąlygas, tačiau įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad buvo aiškus ir nedviprasmiškas susitarimas keisti sutarties sąlygas byloje nėra. Vien aplinkybė, kad ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų dėl pareigos sumokėti piniginį įnašą nevykdymo, atsižvelgiant į tai, kad faktiškai, o reikšmingą laikotarpį ir teisiškai, vykdydamas ieškovo vadovo pareigas, statybos darbams vadovavo atsakovas V. P., teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis buvo pakeista.
58. Be to, kaip minėta, nepakanka nustatyti, kad buvo susitarta steigimo sutartį aiškiai neapibrėžtu būdu pakeisti, turi būti nustatyti, kaip konkrečiai sutartis buvo pakeista, t. y. kokią dalį įnašo susitarta įnešti kitu, negu sutartyje nurodyta būdu. Atsakovai teigia, kad J. K. sumokėjo už darbus (paslaugas) ir medžiagas ne mažesnę, kaip 188 000 Lt sumą, tačiau kartu teigia, kad savo prievolę įnešti 500 000 Lt įnašą įvykdė visa apimtimi ir neprivalo patenkinti jokios dalies ieškovo reikalavimo dėl įnašo sumokėjimo.
59. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių sudaryta mažosios bendrijos steigimo sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo modifikuota, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė J. K. nevykdė Steigimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo, dėl to yra pagrindas priteisti iš jos įsipareigotą įmokėti piniginį įnašą, t. y. 144 810 Eur.
60. Iš apeliantų atsakovų nurodomų faktiškai atliktų savo veiksmų nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti ir išvados, kad atsakovė J. K. savo prievolę ieškovei įvykdė įskaitymu, kadangi byloje nėra įrodymų apie J. K. pareiškimą apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).
61. Atsakovė J. K. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esantis D. K. pateiktas vertinimo aktas patvirtina, jog norint pastatyti gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), reikėjo atlikti darbų už 275 041 Eur (949 661,56 Lt), tad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ar pagal MB „Valbusta“ pateiktus išlaidas šių pastatų statybai patvirtinančius dokumentus be J. K. (ir V. P.) turtinio įnašo bendrija realiai galėjo pastatyti tokio baigtumo pastatus. Pasak atsakovės, yra akivaizdu, kad nei ieškovė viena (įskaitant kredito unijos suteiktą paskolą), nei su S. K. pagalba negalėjo pastatyti keturių kotedžų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, iš kokių lėšų buvo statomi kotedžai, atsakovei J. K. neįrodžius, kad steigimo sutartis dėl jos pareigos sumokėti įnašą buvo modifikuota, taip pat konstatavus, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovų S. K. ir A. K. nuosavybės teisę į ginčo objektu tapusį turtą, šiuo atveju nėra reikšminga. Tačiau tokia teismo išvada nepaneigia atsakovų J. K. ar V. P. teisės pasirinktu pagrindu pareikšti naujų reikalavimų šių statinių savininkais tapusiems atsakovams S. K. ir A. K. arba ieškovei MB „Valbusta“ dėl sumokėtų už statybos darbus lėšų atlyginimo.
Dėl reikalavimo priteisti sumokėtas palūkanas už kreditą ir palūkanas už termino įmokėti įnašą praleidimą
62. Ieškovė MB ,,Valbusta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas priteisti iš atsakovės J. K. 4 839,03 Eur ir sumokėtus kaip palūkanas vykdant 2014 m. rugsėjo 16 d. kredito sutartį ir 11 209,60 Eur palūkanas už termino įnešti pinginį įnašą praleidimą.
63. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovė savo rizika priėmė sprendimą sudaryti paskolos sutartį, joje numatytomis sąlygomis mokėti palūkanas, žinodama, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimo įmokėti piniginį įnašą bendrovei, todėl pati ieškovė yra atsakinga už paskolos paėmimą ir dėl to padidėjusių išlaidų rangos sutarčiai vykdyti. Nevykdydama sutartinių įsipareigojimų, atsakovė J. K. prisiėmė tik tokių ieškovės nuostolių riziką, kurią ji privalėjo numatyti. Todėl nenustatytas teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės J. K. neteisėtų veiksmų nevykdant sutartinio įsipareigojimo sumokėti įnašą ir ieškovės pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų mokėti palūkanas. Dėl nurodomų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje taip pat paliekamas nepakeistas.
Dėl iš kasos paimtų ir negrąžintų lėšų
64. Atsakovai J. K. ir V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti ir teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo V. P. priteista 1 759,98 Eur skola. Apeliantų teigimu, ši teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
65. Skundžiamame teismo sprendime nors ir lakoniškai, tačiau nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, kuriais vadovaujantis buvo priimtas atitinkamas sprendimas. Ieškovė šį savo reikalavimą grindė UAB ,,Aljanika“ specialistės išvada. Išvados atsakyme į 3 klausimą nurodyta, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 28 d. bendriją atstovavo ir jos vardu veikė atsakovas V. P.. Atsakyme į 7 klausimą nurodyta, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 31 d. bendrijai buvo skolingas 3 446,85 Eur, vėliau, dublike, ieškovė patikslino, kad ši skola yra sumažėjusi iki 1 759,98 Eur.
66. Pažymėtina, kad šioje išvadoje konstatuotos faktinės aplinkybės pagrįstos ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – bendrijos sąskaitos apyvarta laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 19 d., pateikta kartu su ieškovės 2015 m. gruodžio 28 d. dubliku, 2014 m. liepos 1 d. ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. įgaliojimais, išduotais V. P., pateiktais su atsakovų 2016 m. sausio 18 d. tripliku.
67. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad įrodymų, paneigiančių skolos egzistavimo faktą, atsakovai nepateikė, todėl šios bylai reikšmingos aplinkybes nustatytos tinkamai ir šioje dalyje priimtas teisėtas bei pagrįstas procesinis sprendimas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
68. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
70. Atmetus šalių apeliacinius skundus, už apeliacinių skundų parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį patirtos išlaidos šalims nepriteisiamos, tačiau šalims priteisiamos išlaidos, patirtos ruošiant atsikirtimus į viena kitos apeliacinius skundus. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą, ieškovė MB „Valbusta“ patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovų J. K. ir V. P.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme antrą kartą, ieškovė patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų, todėl įvertinus tai, kad ieškovė teikė argumentus ir dėl savo pateikto apeliacinio skundo, tačiau teikė ir atsikirtimus į atsakovų J. K. ir V. P. apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovų J. K. ir V. P. priteistina pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 250 Eur (500 Eur / 2).
71. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio 2019 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl piniginio įnašo iš atsakovės J. K. priteisimo ir antrą kartą bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas šią ieškovės ieškinio dalį patenkino, ieškovei MB „Valbusta“ priteistinos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme antrą kartą, atsakovų J. K. ir V. P. reikalavimai nebuvo patenkinti, kasaciniame teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
72. Ieškovė MB „Valbusta“ už kasacinį skundą sumokėjo 2 061 Eur žyminio mokesčio ir 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, už kasacinio skundo parengimą patyrė 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidų, už atsiliepimo į atsakovo J. K. ir V. P. kasacinį skundą patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei MB „Valbusta“ iš atsakovų J. K. ir V. P. priteistina bendra 4099 Eur kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (2061 + 38 + 1200 + 800). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu iš atsakovės J. K. buvo priteista 144 810 Eur , o iš V. P. 1 759, 98 Eur, J. K. tenka 98.7 procentai ((144 810 + 1759,98) / 144 810), o V. P. 1.3 procentai šių išlaidų. Galiausiai iš J. K. ieškovei šioje dalyje priteisiama 4046 Eur, o iš V. P. – 53 Eur.
73. Valstybės naudai iš atsakovės J. K. priteistinas 1 892 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 903 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą, kurių sumokėjimas jai buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo, iš viso 2 795 Eur. Valstybės naudai iš atsakovės J. K. taip pat priteistinos 17,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos kasaciniame teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės mažosios bendrijos ,,Valbusta“, juridinio asmens kodas 303138714, naudai 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir 4 046 Eur (keturis tūkstančius devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme.
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2 795 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas.
Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės mažosios bendrijos ,,Valbusta“, juridinio asmens kodas 303138714, naudai 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme.
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18 Eur procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant kasaciniame teisme išlaidas.
Teisėjai Egidija Tamošiūnienė
Agnė Tikniūtė
Vytautas Zelianka