Administracinė byla Nr. I-1461-815/2010

(Proceso Nr. 3-61-3-00632-2010-7)

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 15.2.3.2; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant pareiškėjai – U. K., pareiškėjos – U. K. atstovui – advokatui Eimantui Šriupšai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – P. K., V. J., trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Penkių kontinentų“ investicijų atstovui – advokatui Viktorui Lavrinovičiui (Viktor Lavrinovič), vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – U. K. skundą atsakovėms – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, bei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – P. K., V. J., UAB „Penkių kontinentų“ investicijoms dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėja – U. K. (toliau – ir pareiškėja) su 2010 m. kovo 3 d. skundu, teisme gautas 2010 m. kovo 9 d. (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. V5-3202 „Dėl 2007-05-18 pažymos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir sprendimas Nr. V5-3202);

1.2. įpareigoti Žemėtvarkos skyrių pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 punktą neatlygintinai suteikti pareiškėjai 2,00 ha ploto žemės sklypą už Lenkijoje turėtus žemės sklypus iki įkeldinimo į Lietuvos valstybės teritoriją;

1.3. priteisti neturtinę žalą – 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų).

2. Pareiškėja skunde paaiškina, kad :

2.1. Ji ir visa jos šeima (tėvas K. G. (K. G.), gim. 1907 m., motina E. G., gim. 1908 m., brolis L. G., gim. 1929 m., sesuo J. G., gim. 1936 m. ir kiti šeimos nariai, kaip nurodyta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. birželio 3 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perkelti iš Lenkijos (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) valsčiaus (Suvalkų), į Lietuvą, Ukmergės apskritį. Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. birželio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su visa šeima iš Lenkijos į Lietuvą atvyko ir pareiškėjos senelė – M. Z., gim. 1884 m. (t. y. pareiškėjos motinos – E. G. mama), kuri iki perkėlimo į TSRS turėjo žemės – Suvalkų valstybinio archyvo 2007 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 843-218/0 nurodyta, kad M. Z. iki perkėlimo į TSRS buvo 6,00 ha su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, Suvalkuose, Lenkijoje, savininkė.

2.2. Pareiškėja dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo 2006 m. kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, kur buvo nurodyta pateikti motinos – E. Z. santuokos liudijimą. Pareiškėja 2007 m. kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą, kuris nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvai – E. Z., gim. 1906 m. liepos 17 d., ir K. G. (K. G.), gim. 1907 m., susituokė 1928 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) cerkvėje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Suvalkuose, Lenkijoje. Minėtas teismo sprendimas buvo pateiktas Žemėtvarkos skyriui, kuris, įvertinęs turimą medžiagą, 2007 m. balandžio 12 d. pažymoje (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ (toliau – ir pažyma (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog pareiškėja turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 6,0 ha žemės. Vėliau, į minėtus 6,0 ha žemės atsiradus kitiems pretendentams (pareiškėjos seserims), Žemėtvarkos skyrius 2007 m. gegužės 18 d. pažymoje (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ (toliau – ir pažyma (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus apie buvusio savininko – M. Z. nuosavybės teisėmis valdytus Suvalkų apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, 6,0 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 papunktį pareiškėja turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 2,0 ha žemės.

2.3. Pareiškėja sprendimu Nr. V5-3202 buvo informuota, kad pažyma (duomenys neskelbtini) yra negaliojanti ir turėtų būti grąžinta Žemėtvarkos skyriui; kadangi atsakovė nėra priėmusi atskiro sprendimo dėl pažymos (duomenys neskelbtini) negaliojimo, laikytina, jog dėl šio pažymos negaliojimo buvo nuspręsta 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. V5-3202. Žemėtvarkos skyrius 2009 m. gegužės 6 d. rašte Nr. V5-1034 papildomai paaiškino, kad neva Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išaiškino Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio taikymą, ir pažyma (duomenys neskelbtini) negalėjo būti išduota, nes pareiškėja neva nėra M. Z. šeimos narė. Tokie Žemėtvarkos skyriaus argumentai (neva pareiškėja nėra M. Z. šeimos narė), kuriais vadovautasi panaikinant pažymą (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepagrįsti.

3. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

3.1. Žemėtvarkos skyrius Tarnybos 2007 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 3B-(3.5)-L-1005-1336 ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 4 B-(3.1)-1002 pagrindu nusprendė panaikinti pažymą (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2009 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 4 B-(3.1)-1002 cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. ir 2005 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuriomis neva suformuota teisminė praktika aiškinant „šeimos“ sąvoką. Susipažinus su minėtomis teismo nutartimis, kita teismų praktika matyti, kad senoliai yra priskirtini prie šeimos narių, o šeimos nariams nepriskirtini proseneliai ir provaikaičiai; be to, teismo nutartyse, kuriomis viršininko administracija neva remiasi aiškindama „šeimos“ sąvoką, teismai iš esmės nepasisakė dėl „šeimos“ sąvokos apibrėžties, o tiesiog padarė keletą išvadų, kurios tik iš dalies susijusios su „šeimos“ sąvokos aiškinimu ir kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos.

3.2. Remiantis Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, pagrindiniai kriterijai suteikiant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą yra žemės turėjimas nuosavybės teise Lenkijos ir Vokietijos teritorijose bei piliečio šeimos įkeldinimo į Lietuvos teritoriją po 1939 m. faktas. Žemės reformos įstatymas neišaiškina šeimos apibrėžimo ir nenurodo, kokie asmenys prilyginami šeimos nariams, tuo tarpu remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, seneliai ir vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių (pagal Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias šeimos ir jos narių tarpusavio santykius, šeimos turtiniai ir asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai susiklosto tarp sutuoktinių, vyro ir moters, bendrai gyvenančių įregistravus partnerystę, tėvų ir vaikų, senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų, įtėvių ir įvaikių, globėjų (rūpintojų) ir globotinių (rūpintinių)). Taikant teisės normą nesureglamentuotiems administraciniams, civiliniams santykiams turi būti taikomi panašius santykius reglamentuojantys įstatymai, o jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai; vadinasi, aiškinant „šeimos“ sąvoką, turi būti vadovaujamasi teisės ar įstatymo analogija (šiuo atveju – Civilinio kodekso nuostatomis), o ne bendrinės lietuvių kalbos žodynais ar pan. Taigi, seneliai ir vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, proseneliai ir provaikaičiai nelaikomi šeimos nariais, o kadangi M. Z. yra pareiškėjos senelė (su tuo sutinka ir Žemėtvarkos skyrius), akivaizdu, kad Žemėtvarkos skyriaus sprendimas panaikinti pažymą (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

3.3. Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) 2010 m. sausio 8 d. raštu Nr. 20-7 atmestinai išsprendė pareiškėjos skundą dėl Žemėtvarkos skyriaus sprendimo Nr. V5-3202 teisėtumo, aiškindama „šeimos“ sąvoką, nepagrįstai vadovavosi Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, o ne Civilinio kodekso nuostatomis, ir padarė neteisingas išvadas dėl „šeimos“ apibrėžimo.

3.4. Tarnyba taip pat netenkino pareiškėjos skundo dėl sprendimo Nr. V5-3202, sutiko su VAVA pateiktu „šeimos“ sąvokos apibrėžimu, be to, nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja neva nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad buvusi 6,0 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gminoje, savininkė M. Z. kartu su kitais šeimos nariais buvo įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją ir dėl to neva nepakanka duomenų, kad pareiškėjai pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas būtų neatlygintinai nuosavybėn suteiktas žemės sklypas. Pasak pareiškėjos, ji Žemėtvarkos skyriui yra pateikusi visus reikalautus dokumentus, įrodančius pareiškėjos senelės M. Z. įkeldinimą į Lietuvos Respubliką; be to, skunduose dėl sprendimo Nr. V5-3202 pripažinimo negaliojančiu klausimo, ar pareiškėjos senelė M. Z. buvo įkeldinta iš Lenkijos į Lietuvą, pareiškėja nekėlė, nes Žemėtvarkos skyriaus pažyma panaikinta motyvuojant tuo, kad, esą, pareiškėjos senelė – M. Z. nebuvo pareiškėjos šeimos narė.

3.5. Pareiškėja 2007 m. birželio 4 d. sutartimi įsipareigojo parduoti UAB „Penkių kontinentų“ investicijoms (toliau – ir Bendrovė) žemės sklypą, į kurį pažymos (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjai turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, UAB „Penkių kontinentų“ investicijos pagal minėtą sutartį sumokėjo pareiškėjai 12 000,00 Lt, kuriuos Bendrovė, panaikinus pažymą (duomenys neskelbtini), reikalauja grąžinti.

3.6. Pareiškėja nurodo, kad yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos (nustatytas invalidumas), dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė daug nepatogumų, labai išgyveno, jautė viduje fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, sumažėjo pareiškėjos bendravimo galimybės, dėl silpnos sveikatos ir patirtų išgyvenimų teko gydytis ligoninėje, todėl pareiškėjai priteistina neturtinė žala – 10 000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų).

II

Atsakovė – Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 96-100) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Dėl praleisto termino skundui paduoti

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65-09), vėliausias skundo padavimo terminas buvo 2009 m. spalio 16 d., tačiau skundas parašytas tik 2010 m. kovo 3 d. (apie ginčijamą sprendimą pareiškėjos atstovas sužinojo vėliausiai 2009 m. rugsėjo 16 d., tą liudija pareiškėjos atstovo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikta Žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gegužės 6 d. rašto Nr. V5-1034, kuriame pareiškėja informuojama apie tai, kad pažyma (duomenys neskelbtini) yra negaliojanti ir negalėjo būti išduota (t. y. pateikiama tokia pati informacija, kaip ir skundžiamame sprendime), kopija, patvirtinta 2009 m. rugsėjo 16 d.); apie tai, kad pareiškėjos atstovas žinojo skundžiamo sprendimo turinį, galima spręsti ir iš pareiškėjos atstovo 2009 m. rugpjūčio 28 d. paklausimo Žemėtvarkos skyriui.

2. Dėl Žemėtvarkos skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

2.1. Valstybinės žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai reglamentuoja Žemės reformos įstatymas. Atsižvelgiant į minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pilietis turi teisę neatlygintinai gauti žemės sklypą, jeigu piliečio šeima turėjo nuosavybės teise žemės sklypą tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose, taip pat jeigu piliečio šeima po 1939 metų buvo įkeldinta į Lietuvos teritoriją. Tokiu atveju pilietis turi pateikti dokumentus apie jo šeimos nuosavybės teise iki iškeldinimo turėtą žemę tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose, dokumentus, kad jis yra žemės savininko, turėjusio žemę ir po 1939 metų įkeldinto, šeimos narys, dokumentus, patvirtinančius buvusio savininko įkeldinimo faktą.

2.2. Pareiškėjos Žemėtvarkos skyriui pateiktoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenys, kad pareiškėjos senelės – M. Z. duktė G. E. kartu su vyru ir vaikais po 1939 m. buvo įkeldinti į tuometinę Ukmergės apskritį; sąraše M. Z. nėra, taip pat pareiškėja nepateikė duomenų, kad jos tėvai – K. G. (K. G.) arba E. G. nuosavybės teise turėjo žemės tuometinėje Lenkijos teritorijoje, iš kurios jie buvo įkeldinti.

Pareiškėjos teismui pateiktoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. birželio 3 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenys, kad M. Z. buvo įkeldinta, tačiau šie duomenys neįrodo, kad M. Z. kartu gyveno ir turėjo bendrą ūkį su pareiškėjos tėvais, be to, ši pažyma nebuvo pateikta Žemėtvarkos skyriui ir atitinkamai įvertinta.

2.3. Pasak pareiškėjos, pagal Civilinio kodekso nuostatas seneliai ir vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių., tačiau šis teiginys nepagrįstas, nes pareiškėja nenurodė jokios konkrečios normos, kurioje būtų taip teigiama. Galiojančiuose įstatymuose nėra nustatytas „šeimos“ sąvokos apibrėžimas, tačiau, VAVA manymu, šeimos sąvoka Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytais atvejais turėtų būti aiškinama, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-1189-07 konstatavo, kad terminas „šeima“, taikant Žemės reformos įstatymo 7 straipsnį, turi būti suprantamas taip, kaip jis suprantamas bendrinėje kalboje, t. y. „šeima“ – žmonių grupė susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., 802 psl.). Panašiai šeimos sąvoką apibrėžė ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Civilinis kodeksas, kurio 329 straipsnis nustatė, kad šeimos nariu laikomi kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), taip pat vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jei jie turi bendrą ūkį; giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį teismine tvarka gali būti pripažinti šeimos nariais.

Atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, pareiškėja negali gauti neatlygintinai žemės sklypo, nes neįrodė, kad buvo M. Z. šeimos narė, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad iki perkėlimo gyveno su ja viename ūkyje, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, taip pat įpareigoti suteikti neatlygintinai 2,0 ha žemės sklypą.

3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Remiantis Civilinio kodekso 6.246-6.250, 6.271 straipsnių nuostatomis, esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-613/2009 konstatuota, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, kad neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.

Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad būtent dėl skundžiamo sprendimo pablogėjo jos sveikata ar kad šis sprendimas sukėlė ypatingą neigiamą poveikį, taip pat neįrodė ir priežastinio ryšio, kuris yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš patirtų nepatogumų, pažeminimo jausmų. Pareiškėjos teiginiai dėl patirtos žalos yra abstraktaus pobūdžio, todėl vertintina, kad pareiškėja neįrodė neturtinės žalos kilimo. Tam, kad pareiškėjos reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju pareiškėjos teisės nėra pažeidžiamos, nes jai suteikti neatlygintinai žemės sklypo nėra teisinio pagrindo – Žemėtvarkos skyriui nėra pateikti visi reikalingi dokumentai.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Penkių kontinentų“ investicijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 87-89) prašo panaikinti sprendimą Nr. V5-3202, pateikia tokius argumentus.

1. Bendrovė pilnai sutinka su pareiškėjos skunde nurodytais motyvais dėl sprendimo Nr. V5-3202, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, panaikinimo, todėl jų nekartoja, papildomai nurodo, kad:

1.1. Žemėtvarkos skyriui pažymoje (duomenys neskelbtini) patvirtinus, kad U. K. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 2,0 ha žemės, šios pažymos pagrindu 2007 m. birželio 4 d. tarp U. K. ir Bendrovės buvo sudaryta sutartis, pagal kurią U. K. įsipareigojo parduoti Bendrovei žemės sklypą (ar sklypus), į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal pažymą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti žemės dokumentai, o Bendrovė įsipareigojo nupirkti iš U. K. nurodytą žemės sklypą (ar sklypus) už 20 000 Lt ir visą sutartą kainą sumokėjo U. K. avansu prieš pasirašant sutartį. Atsižvelgiant į tai, ginčijamu sprendimu buvo pažeisti ne tik pareiškėjos, bet ir Bendrovės teisės ir teisėti interesai.

1.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. ir 2005 m. gruodžio 9 d. nutartys, kuriomis motyvuojamas pažymos (duomenys neskelbtini) panaikinimas, priimtos iki minėtos pažymos išdavimo; šios nutartys yra viešai prieinamos, todėl turėjo būti žinomos Žemėtvarkos skyriui 2007 m. gegužės 18 d. pažymos (duomenys neskelbtini) išdavimo metu. Kadangi Žemėtvarkos skyrius sprendimą dėl 2,0 ha žemės sklypo U. K. suteikimo neatlygintinai priėmė galiojant minėtoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartims, darytina išvada, kad jose pateikti išaiškinimai neturėjo jokios įtakos sprendimo priėmimui, todėl negalėjo būti ir pagrindu tokio sprendimo panaikinimui.

2. Su pareiškėjos reikalavimu įpareigoti Žemėtvarkos skyrių neatlygintinai suteikti pareiškėjai 2,00 ha ploto žemės sklypą už Lenkijoje turėtus žemės sklypus iki įkeldinimo į Lietuvos valstybės teritoriją, Bendrovė nesutinka, kadangi pagal 2007 m. birželio 4 d. sutartį Bendrovė sklypą (ar sklypus) pageidavo nupirkti Vilniaus, o ne Ukmergės rajone, ir pažyma (duomenys neskelbtini) buvo pateikta vykdyti VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono, o ne Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui.

Dėl kitų pareiškėjos reikalavimų UAB „Penkių kontinentų“ investicijos atsiliepime nepasisakė.

IV

Trečiasis suinteresuotas asmuo – V. J. atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 49) nurodė, kad skundas parašytas teisingai, su skundu ji sutinka.

V

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – U. K. atstovas – advokatas Eimantas Šriupša (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. (1.7.)-APS-100-09 (b. l. 37) ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. (1.7.)-SPT-42-09 (b. l. 36)), remdamasis pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė tenkinti visus skundo reikalavimus, atsižvelgiant į įrodymų visetą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei tikimybių pusiausvyros principą, papildomai paaiškino, kad: ginčas kilo dėl šeimos sąvokos išaiškinimo; atsakovams trūksta įrodymų, kad pareiškėja buvo M. Z. šeimos narė, anūkė; šeimos ryšius įrodo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. birželio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie šeimos sudėtį ir gyvenimą kartu Lietuvoje, iš kurios matyti, kad su pareiškėja iš Lenkijos į Ukmergės apskritį buvo perkelta ir senelė M. Z.; pareiškėja ir jos senelė M. Z. gyveno kartu, o atsižvelgus į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme ir kituose įstatymuose nėra konkrečiai įvardinta „šeimos“ sąvoka, reikėtų vadovautis Civiliniu kodeksu; vadovaujantis įstatymo analogija akivaizdu, kad šeimos nariai yra ir seneliai, tačiau šiuo atveju reiktų nustatinėti gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo faktą; Ukmergės rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-476-675/2007 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos tėvai – E. Z. ir K. G. (K. G.) susituokė (duomenys neskelbtini) kaime. Pasak pareiškėjos atstovo, neturtinė žala pasireiškia pareiškėjos sveikatos praradimu: dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėja turėjo daug neigiamų emocijų, buvo priversta kreiptis į įvairias institucijas, teismus ir pan.; buvo pažeisti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principai, atsakovės elgesys yra socialiai neteisingas; gauta žemė buvo iš dalies parduota, o dabar iš pareiškėjos reikalaujama pinigus grąžinti; nors pareiškėja elgėsi apdairiai, sąžiningai, protingai, bet atsakovė neužtikrino teisinio apibrėžtumo, didesnio apdairumo reikalaujamo iš valstybės institucijos, reikalavimų. Pareiškėjos atstovas sutiko, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, teisinių žinių, turi daug sveikatos problemų, be to, prireikė nemažai laiko įrodymams rinkti, ir prašė atnaujinti terminą skundui pateikti.

Pareiškėjos atstovas taip pat pateikė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 176) apie advokato išlaidas teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.

2. Teismo posėdyje pareiškėja – U. K. pritarė savo atstovo pozicijai ir prašė skunde nurodytus reikalavimus tenkinti, paaiškino, kad: 1941 m. ją kartu su močiute – M. Z. perkėlė į Lietuvą: iš pradžių į Kalvariją, paskui tėvai atvežė į Ukmergę; pareiškėjai tuo metu buvo septyneri metai; šeima buvo didelė, todėl šeima gavo butą; su močiute gyveno toje pačioje gatvėje, močiutė būdavo ir su pareiškėjos šeima, ir su kitomis giminėmis; kartu gyveno ilgai, apie 20-30 metų, mirus pareiškėjos motinai, močiutė išvažiavo pas kitą dukrą.

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Penkių kontinentų“ investicijų atstovas – advokatas Viktoras Lavrinovičius (2010 m. birželio 30d. atstovavimo sutartis (b. l. 174)), remdamasis atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė panaikinti skundžiamą sprendimą, tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti neturtinę žalą, tačiau netenkinti pareiškėjos prašymo įpareigoti VAVA Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių suteikti pareiškėjai žemės sklypą, papildomai nurodė, kad: klausimas, ar pareiškėja turėjo teisę įgyti žemės sklypą neatlygintinai, ar buvo šeimos narė, yra išspręstas 2007 m. gegužės 18 d. pažymoje; Žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, patvirtino, kad pareiškėja pažymoje nurodytą teisę turi, Žemėtvarkos skyriaus sprendimas nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir nebuvo panaikintas, taigi, yra galiojantis; teisės aktai nenumato teisės pačiai institucijai panaikinti anksčiau savo priimtą sprendimą, o todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas; Bendrovė nesutinka su pareiškėjos prašymu įpareigoti VAVA Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių neatlygintinai suteikti pareiškėjai 2 ha žemės sklypą už Lenkijoje turėtus žemės sklypus iki įkeldinimo į Lietuvos valstybės teritoriją; įstatymai suteikia teisę Žemėtvarkos skyriui pripažinti teisę kreiptis į kitų rajonų skyrius dėl žemės suteikimo neatlygintinai; Bendrovė sutartimi sklypą (ar sklypus) pageidavo nupirkti Vilniaus, o ne Ukmergės rajone, o pažyma buvo pateikta vykdyti VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono, o ne Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui.

4. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo – P. K. sutiko su pareiškėjos reikalavimais ir prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad ji, P. K., gavo 2 ha žemės, o pareiškėja – 6 ha, kad Ukmergėje ji, P. K., gyveno su mama, o pareiškėja – kartu su močiute.

5. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo – V. J. sutiko su pareiškėjos skundu ir prašė tenkinti pareiškėjos reikalavimus bei grąžinti žemę pareiškėjai, paaiškino, kad ji, V. J., gyveno kartu su močiute, kad visi gyveno vienoje gatvėje, gyvenimas kartu tęsėsi daugiau negu 20 metų.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Pareiškėjai – U. K., remiantis 1998 m. spalio 19 d. išduotu pensininko pažymėjimu, serija PP Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija (b. l. 17)), buvo paskirta antra invalidumo grupė be termino.

2. Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro 2009 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 1.16-2009/397 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. .16-2009/397) (b. l. 27), be kita ko, nurodyta:

„U. K. <...> reguliariai gydoma ir sekama Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre. Diagnozė: koronarinė širdies liga, krūtinės angina 3 funkcinė klasė, persirgtas miokardo infarktas (2000 m.), būklė po AKS operacijos (2003 m.), pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio, didelės rizikos grupė, hipertenzinė kardiopatija. Mišri dislipidemija. Deformuojanti spondilioartrozė, vyraujanti kaklo srities pokyčiams, šaknelinis sindromas obliteruojanti kojų aterosklerozė. Lėtinė kojų išemija III stadija.

Ligonė dėl sunkios sveikatos būklės nuo 2007 04 mėn. gydoma stacionare. 2007 04 28–2007 05 04 Ukmergės ligoninės anesteziologijos-reanimacijos ir kardiologijos skyriuose dėl nestabilios krūtinės anginos ir širdies ritmo sutrikimo, 2007 06 12–2007 06 26 VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, 2008 08 07 – 2008 08 08 Ukmergės ligoninės kardiologijos skyriuje dėl nestabilios krūtinės anginos, 2007 04 22 VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, Angiochirurgijos skyriuje dėl kojų arterijų trombozės.

Ligonės U. K. sveikatos būklę vertinu kaip sunkią.“

3. Pareiškėja – U. K., remiantis nukentėjusio asmens (perkeltojo) pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija (b. l. 15)), 2005 m. gruodžio 28 d. pripažinta nukentėjusiu nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniu pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 straipsnį

4. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje apie perkėlimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 63, 105), išduotoje pareiškėjai pagal 2005 m. liepos 21 d. prašymą, nurodyta:

„Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos įgaliotinio gyventojų perkėlimo reikalams archyviniame fonde yra 1941-02-21 sąrašas gyventojų, iš Kalvarijos evakuacijos punkto siunčiamų į Ukmergės apskritį (valsčius ir kaimas nenurodyti), kuriame įrašyti: G. K. N., g. 1907 (tėvavardis, gimimo metai – taip dokumente); G. E. F., g. 1906 m.; G. L. K., g. 1929 m.; G. F. K., g. 1938 m.; G. E. (vardas – taip dokumente) K., g. 1936 m.; G. U. (vardas – taip dokumente) K., g. 1933 m.; G. V. (vardas – taip dokumente) K., g. 1934 m.; G. A. K., g. 1940 m. Sąrašo skiltyje „Paskutinė gyvenamoji vieta“ įrašyta: „A. k., K. vl.“.

<...>

Pastaba. Dokumentų, patvirtinančių, kad G. M. 1941 m. buvo perkeltas iš Lenkijos į Lietuvą archyve saugomuose fonduose nerasta.“

5. Valstybinio archyvo Suvalkuose 2006 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (vertimas iš lenkų kalbos (b. l. 62, 106); raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61, 107)) nurodyta:

„Suvalkų Valstybinis Archyvas patvirtina, kad esamuose archyvo medžiagose, aktuose:

1. Suvalkų povieto Žemės Įstaigoje nuo 1944-1947 metų:

a) archyvo, pažymėtoje 13 medžiagoje, „Registre po rusų (stačiatikių) apleistų ūkių suvalkų povieto“ nuo 1946 m. žemėlapyje 12 su Nr. 19 yra minimas F. G., kaip buvęs 3,00 ha žemės ūkio, esančio kaime (duomenys neskelbtini) gminoje (duomenys neskelbtini), savininkas.

b) archyvo, pažymėtoje 8 medžiagoje, atsakyme „Registre po rusų apleistų ūkių suvalkų povieto“, prijungtame prie Suvalkų Povieto Seniūnijos rašto nuo 1947-01-11 dienos Baltstogės Vaivadijos Įstaigai, žemėlapyje 68 su Nr. 19 yra minimas F. G., kaip buvęs 3,00 ha žemės ūkio, esančio kaime (duomenys neskelbtini) gminoje (duomenys neskelbtini), savininkas

2. Suvalkų Povieto Seniūnijos nuo 1944-1950 metų:

a) archyvo, pažymėtoje 116 medžiagoje, be datos „Registre po rusų apleistų ūkių“, žemėlapyje 17 su Nr. 19 yra minimas F. G. iš kaimo (duomenys neskelbtini), gminos (duomenys neskelbtini), ūkio dydis – 3,00 ha.

3. Rajono Likvidavimo Įstaigos nuo 1945-1951:

a) archyvo, pažymėtoje 153 medžiagoje „Nekilnojamojo turto surašyme asmenų perkeltų į TSRS“ <...>1948-05-18 d. žemėlapiuose 3-4 su Nr. 30 ir 43 yra minima M. Z., kaip buvusi nekilnojamo turto 6,00 ha (4,50 ha – naudojamos žemės, 1,50 ha – nenaudojamos), kuris yra kaime (duomenys neskelbtini) gminoje (duomenys neskelbtini), savininkė.

b) archyvo, pažymėtoje 154 medžiagoje„Nekilnojamojo turto surašyme asmenų perkeltų į TSRS“, be datos, žemėlapiuose 59-61 su Nr. 30 ir 43 yra minima M. Z., kaip buvusi nekilnojamojo turto 6 ha su pastatais (namas), esančio kaime A. gminoje (duomenys neskelbtini), savininkė.

Išrašas patvirtina M. Z. ir F. G. prieš 1939-09 m. ūkio nuosavybę, t. y. iki perkėlimo į TSRS.

Kitos medžiagos Valstybinis Archyvas Suvalkuose neturi.“

6. Žemėtvarkos skyrius 2007 m. balandžio 12 d. pažymoje (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ (b. l. 10) nurodė, kad pagal pilietės U. K. pateiktus dokumentus apie buvusios savininkės – M. Z. nuosavybės teise valdytus 6,0 ha žemės Suvalkų apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, ir pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 papunktį, U. K. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 6,0 ha žemės; taip pat nurodė, kad pažyma (duomenys neskelbtini) parengta pagal Valstybinio archyvo Suvalkuose 2006 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus bei U. K. 2007 m. balandžio 12 d. prašymą.

7. Žemėtvarkos skyrius 2007 m. gegužės 14 d. rašte Nr. V5-1194 (toliau – ir raštas Nr. V5-1194) (b. l. 11) informavo pareiškėją, kad į Žemėtvarkos skyrių 2007 m. gegužės 14 d. kreipėsi V. J. su prašymu parengti dokumentus dėl jos senelės M. Z. Lenkijos teritorijoje turėtos žemės (6,0 ha) grąžinimo, o kadangi pareiškėja ir V. J. yra seserys, V. J. pretenduoja į pusę minėto ploto – 3,0 ha; rašte Nr. V5-1194 taip pat prašoma kuo skubiau, iki 2007 m. gegužės 31 d., grąžinti pažymos (duomenys neskelbtini) originalą, kurį grąžinus bus parengtos pažymos dėl 3,0 ha.

8. Žemėtvarkos skyrius 2007 m. gegužės 18 d. pažymoje (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ (b. l. 12, 78, 131) nurodė, kad pagal pilietės U. K. pateiktus dokumentus apie buvusios savininkės – M. Z. nuosavybės teise valdytus 6,0 ha žemės Suvalkų apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, ir pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 papunktį, U. K. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 2,0 ha žemės; taip pat nurodė, kad pažyma (duomenys neskelbtini) parengta pagal Valstybinio archyvo Suvalkuose 2006 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus bei U. K. 2007 m. balandžio 12 d. prašymą.

9. 2007 m. birželio 4 d. U. K. ir UAB „Penkių kontinentų“ investicijos, atstovaujama direktoriaus A. K., sudarė sutartį (b. l. 25-26), pagal kurią U. K. įsipareigojo parduoti Bendrovei žemės sklypą ar sklypus (toliau – ir turtas), į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal VAVA parengtą pažymą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai, už 20 000 Lt, taip pat įsipareigojo turto pagrindinę prikimo–pardavimo sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą sudaryti ne vėliau kaip per 60 dienų po to, kai bus sutvarkyti visi minėto nuosavybės dokumentai; remiantis sutartimi, Bendrovė sumokėjo pareiškėjai visą sutartą sumą – 20 000 Lt prieš pasirašant sutartį (2, 3 punktai).

10. Žemėtvarkos skyrius 2008 m. spalio 27 d. sprendime Nr. V5-3202 „Dėl 2007-05-18 pažymos (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 39, 74, 125) informavo U. K., kad, vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Tarnybos 2007 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 3B-(3.5)-L-1005-1336, nustatyta, kad pareiškėjai pateikta Žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 18 d. pažyma (duomenys neskelbtini) yra parengta klaidingai ir yra negaliojanti, taip pat nurodė, jog prašo pažymą (duomenys neskelbtini) (originalą) grąžinti Žemėtvarkos skyriui, pažymėjo, kad visų rajonų žemėtvarkos skyriai skubiai bbus informuoti apie nurodytos pažymos negaliojimą.

11. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. birželio 3 d. pažymoje apie šeimos sudėtį ir gyvenimą Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 30-32), išduotoje pareiškėjai pagal 2009 m. gegužės 28 d. prašymą, nurodyta:

„Ukmergės miesto savivaldybės archyviniame fonde, gyventojų registracijos kortelių kataloge yra:

Z. F., F.d., g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, 1941-11-24 registracijos kortelė, kurios skiltyse „Pilietybė“, „Tautybė“, „Tikyba“, „Verslas“ atitinkamai įrašyta „Vokietijos“, „rusų“, „sentikių“, „darbininkė“. Kortelėje pažymėta, kad ji netekėjusi; (duomenys neskelbtini) apsigyveno (duomenys neskelbtini); 1942–1943 m. Gyveno (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). 1943 m. išvyko į Vokietiją.

G.-Z. E., F. d., g. (duomenys neskelbtini) Suvalkų apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime, 1941-11-24 registracijos kortelė, kurioje pažymėta, kad ji ištekėjusi; 1941-11-15 apsigyveno (duomenys neskelbtini). Skiltyse „Pilietybė“, „Tautybė“, „Tikyba“, „Verslas“ atitinkamai įrašyta „Vokietijos“, „rusė“, „sentikių“, „darbininkė“.

Z. K., F. d., g. (duomenys neskelbtini) Suvalkų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, 1941-11-26 registracijos kortelė, kurioje pažymėta, kad ji netekėjusi. Skiltyse „Pilietybė“, „Tautybė“, „Tikyba“, „Verslas“ atitinkamai įrašyta „Vokietijos“, „rusų“, „sentikių“, „darbininkė“. (duomenys neskelbtini) apsigyveno (duomenys neskelbtini) g. 3; 1942 m. gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į kortelę įrašyti vaikai Z.: R., g. (duomenys neskelbtini); M., g. (duomenys neskelbtini); abu gimę (duomenys neskelbtini) kaime.

Z.-M. M., F. d., g. (duomenys neskelbtini) Suvalkų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, 1941-11-26 registracijos kortelė, kurioje pažymėta, kad ji našlė, darbininkė, rusų tautybės. Skiltyse „Pilietybė“ ir „Tikyba“ atitinkamai įrašyta „Vokietijos“, „sentikių“. (duomenys neskelbtini) apsigyveno (duomenys neskelbtini); 1942 m. Gyveno (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Z. O., F. ir M. d., g. 1920 m. (duomenys neskelbtini) kaime, registracijos kortelė (be datos), kurioje pažymėta, kad ji ištekėjusi, rusų tautybės, darbininkė. Skiltyse „Pilietybė“ ir „Tikyba“ atitinkamai įrašyta „Vokiet. (buv. lenk.)“ ir „sentikių“. 1942-02-03 apsigyveno (duomenys neskelbtini),1942-06-02 – (duomenys neskelbtini).

G. K., M., g. (duomenys neskelbtini) Suvalkų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, 1941-12-03 registracijos kortelė, kurioje pažymėta, kad jis vedęs, rusų tautybės, darbininkas. Skiltyse „Pilietybė“ ir „Tikyba“ atitinkamai įrašyta „Vokietijos“ ir „Sentikių“. 1941-11-15 apsigyveno (duomenys neskelbtini), 1942 m. – (duomenys neskelbtini). Į kortele įrašyti šeimos nariai G.: L., g. (duomenys neskelbtini); U., g. (duomenys neskelbtini); V., g. (duomenys neskelbtini); E., g. (duomenys neskelbtini); F., g. (duomenys neskelbtini); A., g. (duomenys neskelbtini); D., g. (duomenys neskelbtini) Ukmergėje. Visi, išskyrus D., gimę (duomenys neskelbtini) kaime.

G. P., K. s., g. (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, 1943-11-11 registracijos kortelė. Skiltyse „Pilietybė“, „Tautybė“, „Tikyba“ atitinkamai įrašyta „Rusų“, „Rusų“, „sentikių“. Nuo 1943-11-11 apsigyveno (duomenys neskelbtini) (pavardės, vardai, gimimo datos, vietovių pavadinimai – taip dokumentuose).

<...>

Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų (duomenys neskelbtini) surašymo žiniose yra: Ukmergės miesto (duomenys neskelbtini) gyventojos Z. M. buto – ūkio lapas, kuriame įrašyti: Z. M., g. 1883 m., šeimynos galva, našlė, išlaikoma vaikų; duktė Z. F., g. 1918 m., darbininkė; duktė Z. A. (gimimo metai neįskaitomi), darbimnkė; sūnus Z. R., g. 1932 m., žemdirbys, darbininkas.

Tame pačiame lape įrašyti: G. O., g. 1919 m., šeimynos galva, darbininkė; duktė G. M., g. 1938 m., išlaikoma motinos. Visi išvardinti asmenys gimę Lenkijoje, visi – rusų tautybės. Skiltyje „Jei gimęs ne Lietuvos generalinės srities ribose, tai iš kur atvyko ir kada“ prie visų asmenų įrašyta „iš (duomenys neskelbtini) 1941“.

Ukmergės miesto (duomenys neskelbtini) gyventojo K. G.. buto – ūkio lapas, kuriame įrašyti: G. K., g. 1907 m., šeimynos galva, darbininkas; žmona G. (G.) E., g. 1908 m., išlaikoma vyro; sūnus G. L., g. 1929 m.; duktė G. U., g. 1932 m.; duktė G. V., g., 1934 m.; duktė G. K., g. 1936 m.; sūnus (taip dokumente) G. F., g. 1939 m.; duktė G. A., g. 1940 m.; duktė G. D., g. 1942 m. Ukmergėje. Visi šeimos nariai, išskyrus dukterį D., gimę Suvalkų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiuje; visi – rusų tautybės. Skiltyje „Jei gimęs ne Lietuvos generalinės srities ribose, tai iš kur atvyko ir kada“ prie visų šeimos narių, išskyrus Dominiją, asmenų įrašyta „Atvyko iš Lenkijos 1940.II.20“ (pavardės, vardai, gimimo metai, vietovės – taip dokumentuose).

<...>

Pastaba. Kitos žinios apie K. (K., K., K.) G. (G. G., G.) šeimos sudėtį yra Jums adresuotoje 2005-08-10 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)“

12. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. birželio 3 d. pažymoje apie perkėlimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14) nurodyta, kad Lietuvos TSR Liaudies komisarų tarybos įgaliotinio gyventojų perkėlimo reikalams archyviniame fonde yra 1941 m. vasario 21 d. sąrašas gyventojų, iš Kalvarijos evakuacijos punkto siunčiamų į Ukmergės apskritį (valsčius ir kaimas nenurodyti), kuriame įrašyti: Z. M. P. (vardas, tėvo vardas – taip dokumente), g. 1884 m., Z. K. P. (tėvo vardas – taip dokumente), g. 1914 m., Z. R., g. 1931 m., Z. F. P. (vardas, tėvo vardas – taip dokumente), g. 1919 m.; skiltyje „Paskutinė gyvenamoji vieta“ įrašyta: „(duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) vls.“. Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta įrašyta pastaba, jog dokumentų, patvirtinančių, kad A.F. Z. 1941 m. buvo perkelta iš Suvalkų krašto į Lietuvą, archyve saugomuose fonduose nerasta.

13. Žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2009 m. balandžio 29 d. prašymą, 2009 m. gegužės 6 d. rašte Nr. V5-1034 „Dėl M. Z. žemės“ (toliau – ir raštas Nr. V5-1034) (b. l. 24, 80, 133) informavo pareiškėją, kad išnagrinėjo jos prašymą dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai už M. Z. nuosavybės teisėmis valdytus 6,0 ha žemės Suvalkų apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Rašte Nr. V5-1034, be kita ko, nurodyta, kad: Žemėtvarkos skyrius buvo parengęs ir išdavęs pareiškėjai 2007 m. gegužės 18 d. pažymą (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai; pažymą (duomenys neskelbtini) pareiškėja pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui Paberžės seniūnijoje; Tarnyba 2007 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 3B-(3.5.)-L-1005-1336 „Dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ išaiškino Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio taikymą; vadovaujantis šiuo išaiškinimu nustatyta, kad pažyma pareiškėjai negalėjo būti išduota, nes pareiškėja nėra M. Z. šeimos narė.

14. Pareiškėja – U. K., atstovaujama advokato Eimanto Šriupšos, su 2009 m. lapkričio 12 d. skundu dėl Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. V5-3202 (b. l. 83-84, 136-137) kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Vilniaus apskrities viršininką (skundas Vilniaus apskrities viršininko administracijoje gautas 2009 m. lapkričio 18 d.), prašydama, be kita ko, panaikinti sprendimą Nr. V5-3202 ir įpareigoti Žemėtvarkos skyrių pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 punktą neatlygintinai suteikti pareiškėjai 2,00 ha ploto žemės sklypą už Lenkijoje turėtus žemės sklypus iki įkeldinimo į Lietuvos valstybės teritoriją.

15. Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsakydama į pareiškėjos 2009 m. lapkričio 18 d. prašymą, 2010 m. sausio 8 d. rašte Nr. 20-7 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir raštas Nr. 20-7) (b. l. 6, 85, 138) nurodė:

„<...>

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas neatlygintinas žemės suteikimas nuosavybėn siejamas su konkrečios šeimos, kuriai priklausė žemė, nario statusu. Samprata „šeima“, taikant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti suprantama taip, kaip ji suprantama bendrinėje kalboje, tai yra „šeima“ – žmonių grupė susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., 802 psl.). Tokia yra ir teisminė praktika – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-704-04, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. 15-1815/2005.

Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką aiškinant „šeimos“ sampratą Jūs nesate M. Z. šeimos narė. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išaiškinimais 2007-11-14 raštas Nr. 3B-(3.5)-L-1005-1336, 2009-08-13 raštas Nr. 4B-(3.1)-1002, pagrįstai pripažino 2007 m. gegužės 18 d. pažymą „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn“ (duomenys neskelbtini) negaliojančia.

<...>“

16. Pareiškėja – U. K., atstovaujama advokato Eimanto Šriupšos, su 2010 m. sausio 25 d. skundu dėl Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. V5-3202 (b. l. 52-55) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (skundas Tarnyboje gautas 2010 m. sausio 26 d.), prašydama, be kita ko, panaikinti raštą Nr. 20-7, sprendimą Nr. V5-3202, įpareigoti Žemėtvarkos skyrių pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 punktą neatlygintinai suteikti pareiškėjai 2,00 ha ploto žemės sklypą už Lenkijoje turėtus žemės sklypus iki įkeldinimo į Lietuvos valstybės teritoriją.

17. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos., atsakydama į pareiškėjos 2010 m. sausio 25 d. prašymą, 2010 m. vasario 24 d. rašte Nr. 3B-(3.5)-K-69-172 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir raštas Nr. 3B-(3.5)-K-69-172) (b. l. 7-9, 56-58, 151-153) nurodė:

„<...> valstybinės žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735). <...> vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pagrindiniai kriterijai perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą yra žemės turėjimo nuosavybės teise Lenkijos ar Vokietijos teritorijose bei piliečio šeimos įkeldinimo į Lietuvos teritoriją po 1939 metų faktai. Todėl Lietuvos Respublikos pilietis, pretenduojantis gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą pagal minėtą teisės aktą, turi pateikti dokumentus apie jo šeimos nuosavybės teise turėtą tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose ūkį iki iškeldinimo, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra savininko, turėjusio tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose nuosavybės teise žemės ir po 1939 m. įkeldinto į Lietuvos teritoriją, šeimos narys, buvusio savininko ir jo šeimos įkeldinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją faktą patvirtinančius dokumentus, o tais atvejais, kai pilietis pageidauja gauti nuosavybėn tą žemės sklypą, kurį jo šeima gavo naudotis įkeldinant į Lietuvos Respublikos teritoriją, – šį faktą patvirtinančius dokumentus.

Jūsų skundą išnagrinėjome remdamiesi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau - žemėtvarkos skyrius) Nacionalinei žemės tarnybai pateiktais dokumentais.

Suvalkų valstybinio archyvo 2006 m. rugsėjo 20 d. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodyta, kad Rajono likvidavimo įstaigos 1945–1951 metų archyvo medžiagoje „Nekilnojamojo turto surašyme asmenų perkeltų į TSRS“ 1948-05-18 žemėlapiuose 3-4, Nr. 30 ir Nr. 43 yra minima „M. Z., kaip buvusi nekilnojamojo turto 6,00 ha (4,50 ha – naudojamos žemės, 1,50 ha – nenaudojamos), kuris yra kaime (duomenys neskelbtini) gminoje (duomenys neskelbtini), savininkė“, to paties archyvo medžiagoje „Nekilnojamojo žemės ūkio turto surašyme asmenų perkeltų į TSRS“ žemėlapiuose 59-61, Nr. 30 ir Nr. 43 yra minima „M. Z., kaip buvusi nekilnojamojo turto 6 ha su pastatais (namas), esančio kaime (duomenys neskelbtini) gminoje (duomenys neskelbtini), savininkė“. Manome, jog išvardinti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 17-441) nuostatas ir pripažintini patvirtinančiais, kad M. Z. nuosavybės teise turėjo žemes tuometinėje Lenkijos teritorijoje.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Jūsų žemėtvarkos skyriui pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-08-08 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija nepatvirtina buvusios savininkės M. Z. įkeldinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją fakto.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio 10 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodyta, jog Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos įgaliotinio gyventojų perkėlimo reikalams archyviniame fonde yra 1941-02-21 sąrašas gyventojų, iš Kalvarijos evakuacijos punkto siunčiamų į Ukmergės apskritį (valsčius ir kaimas nenurodyti), kuriame įrašyti <...>. Šis dokumentas patvirtina, kad Jūsų šeima – t. y. M. Z. dukra G. E., kartu su vyru ir vaikais po 1939 m. buvo įkeldinti į tuometinę Ukmergės apskritį. M. Z., Jūsų senelė, šiame sąraše nėra paminėta. Taip pat nesate pateikusi dokumentų, patvirtinančių, kad Jūsų tėvai K. G. arba E. G. nuosavybės teise turėjo žemės tuometinėje Lenkijos teritorijoje, iš kurios jie buvo įkeldinti.

Atsižvelgiant į tai, kad Žemėtvarkos skyriui, nagrinėjančiam Jūsų prašymą dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, nepateikėte dokumentų, patvirtinančių, jog buvusi 6 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gminoje, savininkė M. Z. buvo įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją arba dokumentų, patvirtinančių, jog Jūsų tėvai K. G. arba E. G. nuosavybės teise turėjo žemės tuometinėje Lenkijos teritorijoje, darytina išvada, kad Suvalkų archyvo 2006-09-20 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-08-10 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepakanka, kad Jums pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas būtų suteiktas nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas.

<...> vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, neatlygintinas žemės suteikimas nuosavybėn yra siejamas su konkrečios šeimos, kuriai priklausė žemė, nario statusu, t. y. žemės sklypai gali būti suteikiami tik tiems piliečiams, kurie yra asmens, turėjusio nuosavybės teise žemės Lenkijos ar Vokietijos tuometinėse teritorijose ir po 1939 m. įkeldinto į Lietuvos Respubliką, šeimos nariai. Nei Žemės reformos įstatyme, nei kituose galiojančiuose teisės aktuose nenustatytas nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikytinas „šeimos“ sąvokos apibrėžimas, tačiau manome, kad „šeimos sąvoka“ Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytais atvejais galėtų būti aiškinama remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo <...> išaiškinimais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2007 m. gruodžio 28d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-1189-07 nurodė, kad „terminas „šeima“, taikant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 str. turi būti suprantamas taip, kaip jis suprantamas bendrinėje kalboje, t. y. „šeima“ – žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., 802 psl.).

Manome, kad M. Z. galėtų būti pripažįstama Jūsų šeimos nare tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad ji kartu su Jumis gyveno, vedė bendrą ūkį. Kadangi Jūs nesate pateikusi duomenų, patvirtinančių, kad Jūsų motina ir po santuokos sudarymo (t. y. po to, kai sukūrė atskirą šeimą) gyveno kartu su Jūsų senele ir vedė bendrą ūkį, o pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio 10 d pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) Jūs buvote įkeldinta tik kartu su savo tėvais, broliais ir seserimis (senelė įkeldintųjų sąraše nenurodyta), remiantis teismų formuojama praktika Jūs laikytina K. G. ir E. G. (savo tėvų), bet ne M. Z. (savo senelės) šeimos nare.

<...>“

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmiausia būtina išspręsti: pirma, ar pareiškėja, kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. V5-3202 „Dėl 2007-05-18 pažymos (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo, nepraleido skundo padavimo teismui termino; antra, jeigu praleido minėtą terminą, ar jis gali būti atnaujinamas.

1.1. Teismas pabrėžia, kad pareiškėja – U. K. praleido skundo dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. V5-3202 „Dėl 2007-05-18 pažymos (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo padavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui terminą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65-09), vėliausias skundo padavimo terminas šioje byloje buvo 2009 m. spalio 16 d., tačiau skundas parašytas tik 2010 m. kovo 3 d., o teisme gautas 2010 m. kovo 9 d. (b. l. 1-5) (apie ginčijamą sprendimą pareiškėjos atstovas sužinojo vėliausiai 2009 m. rugsėjo 16 d., tą liudija pareiškėjos atstovo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikta Žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gegužės 6 d. rašto Nr. V5-1034, kuriame pareiškėja informuojama apie tai, kad pažyma (duomenys neskelbtini) yra negaliojanti ir negalėjo būti išduota (t. y. pateikiama tokia pati informacija, kaip ir skundžiamame sprendime), kopija, patvirtinta pareiškėjos atstovo 2009 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 24)). Šiame kontekste pažymėtina, kad su faktine aplinkybe, jog skundo padavimo terminas yra praleistas, sutiko ir pareiškėja bei jos atstovas.

Teismas šiame kontekste ypač pabrėžia, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 3B-(3.5)-K-69-172 (b. l. 7-9) buvo sprendžiama ne dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. V5-3202 „Dėl 2007-05-18 pažymos (duomenys neskelbtini)“, bet dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. sausio 8 d. rašto Nr. 20-7 (b. l. 6), kuriuo tebuvo paaiškintas sprendimas Nr. V5-3202.

1.2. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas žodžiu paprašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, motyvuodami, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, neturinti teisinių žinių, jos sveikatos būklė yra sunki.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos teisinių žinių neturėjimas negali būti nei prielaida, nei sąlyga atnaujinti skundo padavimo teismui terminą šioje administracinėje byloje, nes ją atstovavo tinkamą teisinę kvalifikaciją turintis advokatas (žr. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (1.7.)-APS-100-09 (b. l. 37) ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (1.7.)-SPT-42-09 (b. l. 36)).

Pareiškėjos senyvas amžius bei jos sunki sveikatos būklė taip pat negali būti laikomi pakankamomis sąlygomis ir prielaidomis atnaujinti skundo padavimo teismui terminą šioje administracinėje byloje, nes ją atstovavo tinkamą teisinę kvalifikaciją turintis advokatas, kuris, jau 2009 m. rugsėjo 16 d. žinodamas apie skundžiamą sprendimą, nesiėmė tinkamos gynybinės metodikos.

2. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktą teismas nutraukia bylą jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Šioje administracinėje byloje nustačius, kad skundas dalyje dėl sprendimo Nr. V5-3202 panaikinimo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, kad nėra teisinių pagrindų jo atnaujinti, administracinė byla dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. V5-3202 „Dėl 2007-05-18 pažymos (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo nutrauktina.

3. Minėta, jog pareiškėja skundu taip pat prašo įpareigoti Žemėtvarkos skyrių pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 punktą neatlygintinai suteikti pareiškėjai 2,00 ha ploto žemės sklypą už Lenkijoje turėtus žemės sklypus iki įkeldinimo į Lietuvos valstybės teritoriją.

Pažymėtina, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. V5-3202 „Dėl 2007-05-18 pažymos (duomenys neskelbtini)“. Nutraukus bylą dalyje dėl sprendimo Nr. V5-3202 panaikinimo, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Žemėtvarkos skyrių pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 punktą neatlygintinai suteikti pareiškėjai 2,00 ha ploto žemės sklypą už Lenkijoje turėtus žemės sklypus iki įkeldinimo į Lietuvos valstybės teritoriją atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Pareiškėja taip pat prašo priteisti neturtinę žalą – 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje – šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis); Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje – valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis) (tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008)). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina nustatyti, ar buvo padaryti neteisėti veiksmai, ar buvo priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir ar buvo teisės pažeidimu padaryta žala.

Teismas pabrėžia, kad šioje byloje nėra nustatytas valstybės institucijų veiksmų neteisėtumas. Dar daugiau, nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad pareiškėjos sveikatos būklė pablogėjo būtent dėl valstybės institucijų veiksmų.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos skundo reikalavimai įpareigoti Žemėtvarkos skyrių pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 punktą neatlygintinai suteikti pareiškėjai 2,00 ha ploto žemės sklypą už Lenkijoje turėtus žemės sklypus iki įkeldinimo į Lietuvos valstybės teritoriją bei priteisti neturtinę žalą – 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) yra atmestini kaip nepagrįsti.

6. Minėta, kad pareiškėjos atstovas teismui pateikė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 176) apie advokato išlaidas teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi U. K. skundas šioje administracinėje byloje nėra patenkintas, sprendimas priimtas ne jos naudai, tai išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai šioje byloje negali būti atlyginamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 6 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Administracinę bylą Nr. I-1461-815/2010 dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. V5-3202 „Dėl 2007-05-18 pažymos (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo nutraukti.

Pareiškėjos – U. K. skundą likusioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                     Irena Paulauskienė

                                                                                  Ernestas Spruogis

                                                                                    Halina Zaikauskaitė