Baudžiamoji byla Nr. 1-4-1037/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25893-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5;

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 21 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,

sekretoriaujant Inai Visockienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Arošienei,

kaltinamajam T. N., jo gynėjai advokatei Jutai Kareivei,

nukentėjusiajam T. J., jo atstovui advokatui Vaclovui Akavickiui,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veikla, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

T. N. 2024 m. liepos 7 d., apie 3 val., kaimo turizmo (duomenys neskelbtini) sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir T. J. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį T. J. veido sritį, po to pastarajam gulint ant žemės, ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais sudavė į veido sritį, jam bandant atsistoti nuo žemės, sudavė vieną smūgį dešinio kelio sritimi į veido sritį ir ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais į galvos sritį, tuo jam padarydamas kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą krūtinės kairėje pusėje, t. y. nežymiai sužalojo T. J..

Kaltinamasis T. N. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad T. su savo šeimyna jau ruošėsi važiuoti po pasiplaukiojimo baidarėmis iš sodybos, jie jau atsisveikino prie automobilio. Kaltinamojo žmona atsisveikino prie automobilio su jo teta ir pussesere. Tada kaltinamojo žmona ėjo link jo, o jis jos laukė pavėsinėje. T. grįžo į pavėsinę kažko pasiimti. Kaip nurodė kaltinamasis, prasilenkdamas su jo žmona, T. mostelėjo jo žmonai per užpakalį. Tai pamatęs kaltinamasis, pribėgo ar tai priėjo ir nustūmė T. nuo savo žmonos. Po to T. jam trenkė, o paskui jis jam trenkė ir viskas išsivystė į muštynes. Tada jie pargriuvo ant žemės, tik tada, kai susikibo vienas su kitu, abu nugriuvo. Kaip nurodė kaltinamasis, jis penkių smūgių ant žemės nesudavė, daugiausia buvo keli smūgiai. Pasak kaltinamojo, galėjo būti iš viso penki per visą tą įvykį smūgiai. Vienas smūgis buvo iki nugriūnant. Kaip nurodė kaltinamasis, vis dėlto tiksliai nurodyti, kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Pasak kaltinamojo, galėjo būti suduoti ir penki smūgiai.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus vietos apžiūrą nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini) teritorijoje žvyru dengtoje aikštelėje (t. 1, b. l. 22-27).

Aplinkybę, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus patvirtina asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad vizualiai apžiūrint T. J. jam ant veido dešinės pusės, ties dešine akimi stebima kraujosruva, kuri yra pamėlusi. Ties asmens kairiąja akimi stebima kraujosruva, kuri yra pamėlusi, ties asmens kaklo sritimi matomas įdrėskimas, rausvos spalvos. Ant asmens kairės pusės krūtinės srities matoma netaisyklingos formos kraujosruva. Daugiau išorinių sužalojimų ant kūno nepastebėta. (t. 1, b. l. 164-166).

Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 880/2024(04), iš kurios matyti, kad T. J. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas krūtinės kairėje pusėje ir nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 175-176).

Aplinkybę, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir liudytojomis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų U. J., G. N. ir V. V. – Š. bei nukentėjusiojo T. J. parodymai (1 t., b. l. 30-34; b. l. 109-113; b. l. 116-119; b. l. 122-125). Nepaisant to, kad liudytojai šiek tiek skirtingai nupasakojo muštynių eigą, priežastis, tačiau paties fakto, kad kaltinamasis suduodamas kaltinime nurodytus smūgius sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai nekeičia.

Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad T. N. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau laikomas neteistu ir formaliai vertinant teisiamas pirmą kartą. Esant nurodytoms aplinkybėms skirti griežtesnę nei viešųjų darbų bausmę nėra tikslinga. Dėl to kaltinamajam skiriama pati švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai.

Parenkant bausmės dydį teismas įvertina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata. Taip pat kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esant nurodytų aplinkybių visumai kaltinamajam skirtina trijų mėnesių viešųjų darbų bausmė  įpareigojant jį kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 2 mėnesių viešųjų darbų bausmės.

Nukentėjusysis šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 520,89 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur neturtinę žalą.

Turtinės žalos atlyginimą grindė patirtais kaštais gydymo įstaigose už darytus tyrimus. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų įrodymų, T. J. iš tiesų patyrė 520,89 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 55,10 Eur išlaidos už skubią medicininę pagalbą, ir 465,79 Eur išlaidos už tyrimus. Jeigu kaltinamasis nebūtų padaręs nusikalstamos veikos, šių išlaidų nukentėjusysis nebūtų patyręs. Dėl to nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamasis yra atsakinga už nukentėjusiojo patirtą žalą ir jam taikytina civilinė atsakomybė. Kaltinamojo veiksmuose yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – CK 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Vertinant pareikštų reikalavimų pagrįstumą dėl neturtinės žalos atlyginimo konstatuotina, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Teismų praktikoje  yra susiformavusi nuostata, kad net gi esant nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui priteisiama iki 400 Eur (kasacinės nutartys 2K-207-628/2023, Nr. 2K-130-387/2023. Pastarojoje kasacinės instancijos teismo nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino pagrįstu apeliacinės instancijos teismo priteistą 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą už nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtoje byloje, buvo įvertintas nuteistojo nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdis (plėštinė žaizda smakro kairėje pusėje), sukeltas fizinis skausmas, patirti laikini nepatogumai dėl matomo veido sužalojimo. Taip pat buvo įvertinta ir smūgių sudavimo lokacija – veido sritis.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis taip pat sudavė smūgius į veido sritį, tačiau kaip matyti iš asmens apžiūros protokolo ir specialisto išvados apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus jokių plėštinių žaizdų jo veide nebuvo fiksuota. Sužalojimų pobūdį sudarė kraujosrūvos veido ir krūtinės srityje ir įdrėskimas ties kaklo sritimi. Nepaisant to, kad kiekvieno asmens patirti dvasiniai išgyvenimai yra individualūs, tačiau siekiant objektyvizuoti šį kriterijų lemiamą reikšmę priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turėtų turėti sužalojimų pobūdis. Dėl to bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tiek nurodytu teismų praktikos atveju, tiek ir nagrinėjamoje byloje sužalojimų pobūdis yra panašus, todėl ir neturtinė žala priteistina pagal teismų praktikos nustatytas tendencijas – 400 Eur.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis sumokėjo advokatui 1 000 Eur už teisinę pagalbą, teismas įvertinęs teisinį reguliavimą numatytą BPK 106 straipsnio 1 dalyje išlaidas susijusias su teisine pagalba priteisia iš kaltinamojo.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnį priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, teismas turi išspręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dėl to CD-R ir DVD laikmenos įdėtos į voką ir prisegtos prie bylos 2 tomo viršelio kaip priedai paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Baudžiamojo proceso kodeksas 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui.

T. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 2 mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant jį kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui.

Iš kaltinamojo T. N. nukentėjusiojo T. J. naudai priteisti 920,89 turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2024 m. liepos 19 d. nutarimu skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

CD ir DVD laikmenas įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos 2 tomo viršelio palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                Tomas Pukšmys