LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio
(kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties
administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims
uždarajai akcinei bendrovei „Affecto Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei
„ERP“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Columbus IT Partner“ dėl sprendimo
panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Vilniaus apygardos
administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Viešųjų pirkimų
tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 27 d.
sprendimą Nr. 4S-2890 bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai
sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą ir vykdymą.
Pareiškėja prašyme dėl reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymo nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 4S-2890 įpareigojo
nutraukti Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (toliau - FVAS), jos diegimo
bei aptarnavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo (pirkimo Nr. 73500) procedūras, jų
galiojimą ir vykdymą. Pareiškėja paaiškino, kad nepritaikius reikalavimo
užtikrinimo ir pareiškėjai įvykdžius reikalavimą nutraukti pirkimą, o teismui
priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, jo vykdymas iš esmės būtų nebeįmanomas,
nes visos pirkimo procedūros jau būtų nutrauktos. Be to, siekiant užtikrinti
sklandų ministerijos ir įstaigų prie ministerijos darbą, tinkamų funkcijų bei
įpareigojimų vykdymą yra būtina įdiegti FVAS. Pareiškėjos teigimu, didelė
tikimybė, kad kitų metų biudžete lėšų FVAS numatyta nebus, todėl vėlesnis šios
paslaugos įsigijimas taps nebeįmanomu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.
Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu
atveju, atsižvelgiant į pareiškėjos motyvus, darytina išvada, kad reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymas (laikinas ginčijamo akto galiojimo ir vykdymo
sustabdymas) neturi esminės įtakos teismo sprendimo dėl skundžiamų
administracinių aktų panaikinimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo
užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o
ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo sprendimo
padarinių. Todėl pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę
atmestinas.
III.
Pareiškėja
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties ir
juo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Viešųjų pirkimų tarnybos
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr.
4S-2890 galiojimą ir vykdymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad teismui atsisakius taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę, negalėtų tinkamai vykdyti savo funkcijų, kadangi
įsigaliojus Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymui
(Žin. 2007, Nr. 77-3046), nuo 2010 m. sausio 1 d. nei pareiškėjas, nei jam
pavaldžios įstaigos negalėtų tvarkyti savo buhalterinės apskaitos ir rengti
finansinių ataskaitų rinkinius pagal naujuosius viešojo sektoriaus apskaitos ir
finansinės atskaitomybės patvirtintus standartus. Tokiu būdu būtų pažeidžiami
ne tik pareiškėjo interesai, bet ir viešasis interesas. Viešojo intereso
apsaugos bei įvertinimo reikalauja ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu
galiojusios Viešųjų pirkimo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinti
teisingumo bei protingumo principai.
2.
Pareiškėjos nuomone, akivaizdu, kad galiojant ginčijamam atsakovo sprendimui
bei teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės nukentėtų viešasis
interesas bei būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Netgi tokiu
atveju, jei teismas pripažintų, kad pareiškėja padarė sprendime nurodytus, neva
padarytus pažeidimus, viešasis interesas taip pat būtų pažeistas, kadangi
neigiamos pasekmės, esant neva padarytiems pažeidimams, būtų akivaizdžiai
mažesnės nei pasekmės pareiškėjai neįsigijus FVAS. Be to, anot pareiškėjos, reikalavimo
užtikrinimo priemonės tikslas yra apsaugoti tiek pareiškėją, tiek šioje
situacijoje ir viešąjį interesą jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
3.
Pareiškėja pažymi ir tai, kad šioje situacijoje Vilniaus apygardos teismas 2009
m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6132-232/09 atsisakė
taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti viešojo pirkimo procedūras.
Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos
vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis teismas taip pat konstatavo, jog sustabdžius
pirkimo procedūras paslaugų pirkimas gali būti nukeltas ilgesniam laikui, todėl
prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą ir
prieštarautų ekonomiškumo principui. Kaip teigia pareiškėja, Vilniaus apygardos
teismas visiškai pagrįstai įvertino faktines aplinkybes ir atsisakė taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, kurios savo teisine prigimtimi ir pasekmėmis
yra analogiškos šioje administracinėje byloje ginčijamam atsakovo įpareigojimui
nutraukti pirkimo procedūras. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t.y. laikiną ginčijamo
akto galiojimo sustabdymą, yra nepagrįstas ir pažeidžia tiek viešąjį interesą,
tiek ekonomiškumo principą.
4. Pareiškėjos teigimu,
ji neturi laiko įvykdyti pakartotinį pirkimą, kadangi pirkimo procedūra yra
atviras konkursas. Naujų konkurso sąlygų parengimas, paskelbimas, pasiūlymų
pateikimas ir vertinimas užtruktų mažiausiai apie tris mėnesius ir dar
pareikalautų laiko sąnaudų sistemos įdiegimui, personalo apmokymui. Pareiškėja atkreipia
dėmesį į tai, kad pagal naują sistemą ji ir jai pavaldžios įstaigos turi
pradėti dirbti nuo 2010 m. sausio l d.
Atsiliepimu į atskirąjį
skundą atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
prašo šį skundą nagrinėti ir procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į atskirąjį
skundą tretysis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Affecto
Lietuva“ prašo šį skundą tenkinti.
Atsiliepime nurodo, jog
tretysis asmuo UAB „Affecto Lietuva" visiškai pritaria pareiškėjos
pozicijai, kad, perkančiajai organizacijai įvykdžius skundžiamame atsakovo
sprendime nurodytą įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras, o vėliau
teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą tokio sprendimo įvykdymas būtų ne
tik, kad apsunkintas, bet ir iš esmės nebeįmanomas, kadangi viešojo pirkimo
procedūros jau būtų nutrauktos ir jų atnaujinti nebūtų galimybių.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
ABTĮ 71
straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu
prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu,
nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti negalimas.
Taigi ABTĮ
71 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo
užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei teismo sprendimo
toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Iš
pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui (b.l. 4-12) ir Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties (b.l. 1),
kuria šis skundas buvo priimtas nagrinėti, matyti, jog pareiškėja ginčija ir
prašo panaikinti atsakovo priimtą aktą - Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 4S-2890, kuriuo
pareiškėja buvo įpareigota nutraukti Finansų valdymo ir apskaitos sistemos
(FVAS), jos diegimo bei aptarnavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo (pirkimo Nr.
73500) procedūras, jų galiojimą ir vykdymą (b.l. 27 – 30). Taigi ginčas šioje
administracinėje byloje vyksta būtent dėl atsakovo 2009 m. rugpjūčio 27 d.
sprendimo Nr. 4S-2890 panaikinimo.
Tuo
tarpu iš pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo
matyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę ji sieja su ta
aplinkybe, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo ir pareiškėjai įvykdžius
reikalavimą nutraukti pirkimą, o teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą,
tokio sprendimo vykdymas iš esmės būtų nebeįmanomas, nes visos pirkimo procedūros
jau būtų nutrauktos. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien iš šios aplinkybės
negalima spręsti, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, galėtų
pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo dėl pareiškėjos reikalavimo
panaikinti atsakovo 2009 m. rugpjūčio 27
d. sprendimą Nr. 4S-2890 vykdymas (tai yra būtų neįmanomas ar pasunkėtų
atsakovo sprendimo panaikinimas). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo dėl atsakovo
priimto akto panaikinimo tinkamu įvykdymu, o su kitomis galimomis teisinėmis
pasekmėmis, kurios atsirastų teismui patenkinus pareiškėjos skundą.
Kartu
akcentuotina ir tai, jog būtent tuo atveju, jei ginčijamo atsakovo sprendimo
vykdymas būtų sustabdytas (reikalavimo užtikrinimo priemonė pritaikyta), o
administracinėje byloje teismas vėliau priimtų sprendimą atmesti pareiškėjos
skundą kaip nepagrįstą, galėtų atsirasti padariniai, kurių pašalinimas būtų
sudėtingas ar neįmanomas (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 92 straipsnis). Pareiškėjai
įvykdžius Finansų valdymo ir apskaitos
sistemos (FVAS) viešojo pirkimo procedūras ir
patvirtinus šio pirkimo rezultatus, pakartotinis jų peržiūrėjimas (tuo atveju
jei ginčijamas atsakovo sprendimas teismo būtų pripažintas teisėtu ir pagrįstu)
galėtų nulemti papildomus teisinius ginčus, be to, suinteresuotiems asmenims
galėtų sukelti nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines
pasekmes. Taigi, teismui pritaikius pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo
priemonę, ginčo teisinių santykių dalyvių grąžinimas į iki administracinio
ginčo teisme pradžios buvusią padėtį būtų apsunkintas. Todėl akivaizdu, jog
reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje situacijoje prieštarautų ABTĮ
apibrėžtiems reikalavimo užtikrinimo priemonių teisinio instituto esminiams
tikslams ir principams.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę, paliktina galioti nepakeista, o pareiškėjos atskirasis
skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i
a:
pareiškėjos
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą
atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m.
rugsėjo 29 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Stasys
Gagys
Romanas
Klišauskas