Administracinė byla Nr. A756-3427/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03177-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija 16.6.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas J. Š. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – ir VSAT Varėnos rinktinė) vado 2010 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-114 „Dėl J. Š. (J. Š.) atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į VSAT Varėnos rinktinės Sargybų būrio pasieniečio pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad iki 2010 m. spalio 13 d. jis ėjo VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasieniečio pareigas. 2010 m. spalio 13 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-47 „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“, kurioje konstatuota, kad J. Š. ir V. A. 2010 m. kovo 10 d. tarnybos metu, pasinaudodami pašalinio asmens pagalba, įsigijo alkoholinių gėrimų ir cigarečių, kuriuos paslėpę asmeniniuose krepšiuose ir nepateikę muitiniam tikrinimui, išvežė iš pasienio kontrolės punkto (toliau – ir PKP) teritorijos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. J. Š. laisvu nuo tarnybos metu, tariamai vykdamas į Baltarusijos Respubliką, tačiau turėdamas tikslą patekti tik į neapmokestinamų prekių parduotuvę, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi bei siekdamas sau naudos, atvyko į Šalčininkų PKP ir neapmokestinamų prekių parduotuvėje įsigijo vieną butelį degtinės ir du pakelius cigarečių, iš kurių deklaravo tik degtinę. Tokie pareiškėjo veiksmai tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą ir laužantys pareigūno priesaiką. Atsižvelgdamas į tai VSAT Varėnos rinktinės vadas 2010 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. TE-114 atleido pareiškėją iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis jis buvo atleistas iš tarnybos, yra neobjektyvi ir nemotyvuota, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas kaip nepagristas ir neteisėtas. Pareiškėjas neginčijo tos aplinkybės, kad 2010 m. kovo 10 d. turėjo su savimi didesnę sumą pinigų, nei numato Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 382 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punktas, bei alkoholinių gėrimų, tačiau, nenustačius ir neįrodžius, kad šių daiktų turėjimas akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoja, pareiškėjui skirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo yra visiškai neadekvati. Tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir tuo, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. laisvu nuo tarnybos metu, tariamai vykdamas į Baltarusijos Respubliką, tačiau turėdamas tikslą patekti tik į neapmokestinamų prekių parduotuvę, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi bei siekdamas sau naudos, atvyko į Šalčininkų PKP ir neapmokestinamų prekių parduotuvėje įsigijo vieną butelį degtinės ir du pakelius cigarečių, iš kurių deklaravo tik degtinę. Tačiau tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pasienio tikrinimo poste pateikė ne savo tarnybinį pažymėjimą, o asmens tapatybės kortelę, ir sumokėjo mokesčius už butelį degtinės ir du pakelius cigarečių, pirktų neapmokestinamų prekių parduotuvėje. Tai, kad pareiškėjas nesiekė nuslėpti to fakto, jog įsigijo prekių neapmokestinamų prekių parduotuvėje, patvirtina pareigūnų M. M. ir M. M., tuo metu dirbusių PKP, paaiškinimai. Tačiau šių pareigūnų paaiškinimai nebuvo įvertinti, o pareigūno vardo pažeminimas dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. įvykio buvo konstatuotas remiantis tik VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vado N. A. paaiškinimu, kad jam „susidarė įspūdis, jog pareigūnas, pasinaudodamas tarnybiniame padėtimi, siekia išvengti mokesčių“. Pareiškėjo nuomone, jo veiksmuose nėra nustatyta ne tik objektyviojo tarnybinio nusižengimo elemento – neteisėtos veikos, t. y. piktnaudžiavimo tarnybiniame padėtimi, bet ir kaltės bei akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo ja griovimo ar kompromitavimo.
Skundą pareiškėjas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-489/2007, 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-129/2004, 2004 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-886/2004, 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-281/2007, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-604/2009). Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas nepasibaigus procesui dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo dėl galimai padarytos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas), už kurios padarymą kaip viena iš gręsiančių sankcijų numatytas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalimi, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, kadangi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendį pareiškėjas apskundė apeliacinės instancijos teismui. Ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma. Pareiškėjo nuomone, atsakovas šiuo atveju pradėjo vykdyti neįsiteisėjusį teismo sprendimą, kas prieštarauja BPK 315 straipsnio 1 daliai ir pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Statuto 25 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą, tačiau tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas neįvertino, kad šiuo atveju nėra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo.
Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasienietis J. Š., būdamas paskirtas vykdyti tarnybą tarptautiniame Šalčininkų PKP nuo 2010 m. kovo 9 d. 20 val. 30 min. iki 2010 m. kovo 10 d. 9 val. 30 min., siekdamas naudos sau, susitaręs su PKP posto pamainos vyresniuoju V. A., per pašalinį asmenį iš neapmokestinamų prekių parduotuvės „Duty Free“, esančios Šalčininkų PKP teritorijoje, įsigijo 6 butelius degtinės „Gera Premium Vodka“ ir 20 pakelių cigarečių „Winston“. Įsigytą degtinę abu pareigūnai pasidalijo pusiau – po 3 butelius, o cigaretes pasiėmė V. A.. 2010 m. kovo 10 d. ryte, baigdamas tarnybos pamainą, J. Š. įsigytus 3 butelius degtinės, paslėpęs juos krepšyje, išvengdamas muitinės kontrolės ir nesumokėdamas priklausančių sumokėti mokesčių, tarnybiniu automobiliu išvežė iš Šalčininkų PKP teritorijos, tačiau buvo sulaikytas VSAT Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnų. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad tarnyboje J. Š. su savimi turėjo ir 80 litų, nors VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 382 buvo nustatyta, kad tarnyboje galima turėti ne didesnę kaip 0,5 MGL litų sumą. Šis įvykis buvo įtrauktas į VSAT 2010 m. kovo 11 d. paros įvykių suvestinę Nr. 70 (eilės įrašo Nr. 9). Tarnybinio patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareigūnas J. Š. 2010 m. rugsėjo 30 d. apie 13 val. 55 min., laisvu nuo tarnybos metu, tariamai vykdamas į Baltarusijos Respubliką, tačiau turėdamas tikslą tik patekti į neapmokestinamų prekių parduotuvę, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi bei siekdamas naudos sau, atvyko į Šalčininkų PKP, iš kur pateko į parduotuvę „Duty Free“. Parduotuvėje, kurioje prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems asmenims (keleiviams), jis įsigijo vieną butelį degtinės „Gera Premium Vodka“ bei 2 pakelius cigarečių ir grįžo atgal. Muitinės pareigūnui J. Š. deklaravo tik nusipirktą degtinę. Minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 4.3, 4.4, 4.5, 5.1, 9.1 punktų, VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pareigūnų elgesio taisyklių 6.4, 6.5 punktų ir VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 1.1 punkto nuostatas, taip pat pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką. Pareiškėjas, pastoviai vykdydamas tarnybą Šalčininkų PKP, žinojo, kad neapmokestinamų prekių parduotuvėje „Duty Free“ gali apsipirkti tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantys asmenys (keleiviai) (Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-270/VA-43 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ir kitomis prekėmis neapmuitinamose parduotuvėse kontrolės taisyklių 3 punktas). Žinodamas tai, pareiškėjas tarnybos metu sąmoningai kreipėsi į pašalinį asmenį ir jo pagalba įsigijo degtinės ir cigarečių. Tokie veiksmai kenkia VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituoja. Baigdamas tarnybos pamainą pareiškėjas 3 butelius degtinės, paslėpęs juos krepšyje ir nepateikęs muitiniam tikrinimui, išvežė iš PKP teritorijos, tokiu būdu išvengęs priklausomų sumokėti mokesčių. Panašius veiksmus pareiškėjas padarė pakartotinai, tik antrą kartą jis neapmokestinamoje parduotuvėje butelį degtinės ir 2 pakelius cigarečių įsigijo be pašalinio asmens pagalbos, t. y. pats. Nusipirktą butelį degtinės pareiškėjas deklaravo tik pareikalavus užkardos vadui, o 2 pakelių cigarečių nedeklaravo. Visi šie pareiškėjo veiksmai buvo sąmoningi ir apmąstyti. Tarnybinio patikrinimo išvada nėra grindžiama pareiškėjo skunde minimu teismo nuosprendžiu ir teismo nustatytais įrodymais, tik pažymima, kad pareiškėjas teisminio posėdžio metu yra patvirtinęs tarnybinio patikrinimo metu nustatytus savo veiksmus įgyjant degtinę bei cigaretes ir juos išvežant iš PKP teritorijos. Nustačius akivaizdžius pareigūno vardą žeminančius pareiškėjo veiksmus nėra aktualu tai, ar galutinai pareigūno veika bus įvertinta kaip nusikalstama ir ar teismo nuosprendis įsiteisės. Tai, kad tarnybos metu pareiškėjas turėjo didesnę nei leidžiama pinigų sumą, buvo įvertinta kaip VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 1.1 punkto pažeidimas. Tačiau nustačius pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, šis pažeidimas nebuvo atskirai kvalifikuotas. Atsakovo nuomone, VSAT Varėnos rinktinės vado 2010 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. TE-114 „Dėl J. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pagal Statuto 2 straipsnio 7 dalį, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008). Nesant bent vieno iš minėtų elementų, atsakomybė aukščiau nurodytu pagrindu yra negalima.
Iš 2010 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-47 (b. l. 18-20) matyti, jog pareigūno vardą žeminančiais veiksmais pripažinta tai, kad pareiškėjas nevykdė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 4.3, 4.4, 4.5, 5.1, 9.1 punktų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pareigūnų elgesio taisyklių 6.4, 6.5 punktų. T. y. pareiškėjas, nuo 2010 m. kovo 9 d. 20 val. 30 min. iki 2010 m. kovo 10 d. 9val. 30 min. vykdydamas tarnybą Šalčininkų PKP, tarnybos metu, siekdamas naudos sau, susitaręs su posto pamainos vyresniuoju V. A., per pašalinį asmenį iš neapmokestinamų prekių parduotuvės „Duty Free“, esančios Šalčininkų PKP teritorijoje, įsigijo 6 butelius degtinės „Gera Premium Vodka“ ir 20 pakelių cigarečių „Winston“ be banderolių. Įsigytus 3 butelius degtinės pareiškėjas paslėpė krepšyje, 2010 m. kovo 10 d. ryte, baigęs tarnybos pamainą, išvengdamas muitinės kontrolės ir nesumokėjęs priklausančių mokesčių, tarnybiniu transportu išvežė iš PKP teritorijos. Be to, pakartotinai, 2010 m. rugsėjo 30 d. apie 13 val. 55 min., laisvu nuo tarnybos metu, tariamai vykdamas į Baltarusijos Respubliką, tačiau turėdamas tikslą tik patekti į neapmokestinamų prekių parduotuvę, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi bei siekdamas naudos sau, atvyko į Šalčininkų PKP, iš kur pateko į parduotuvę „Duty Free“. Parduotuvėje, kurioje prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems asmenims, įsigijo 1 butelį degtinės „Gera Premium Vodka“ ir 2 pakelius cigarečių, po ko iš karto grįžo atgal, muitinės pareigūnui deklaravęs tik nusipirktą degtinę.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punkte nustatyta valstybės tarnautojo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse nustatyta valstybės tarnautojo pareiga gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 punktas); elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais (2.2 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (2.3 punktas); neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydamas savo tarnybines pareigas (4.3 punktas); vadovautis savo veikloje visuomenės viešaisiais interesais, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto (4.4 punktas); nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir nereikalauti kitų valstybės tarnautojų pagalbos siekdamas naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams (4.5 punktas); elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą (5.1 punktas); būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis (9.1 punktas). VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 6.4 ir 6.5 punktuose nustatyta VSAT pareigūno pareiga vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų; užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų teisėti, objektyvūs, be savanaudiškų paskatų.
Tai, kad pareiškėjas sąmoningai atliko išvadoje nurodytus veiksmus, pareiškėjas neginčijo. Šias aplinkybes patvirtina ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga (b. l. 16-58). Pareiškėjo veiksmai šioje situacijoje vertinami ne kaip keleivio (iš Lietuvos Respublikos išvykstančio asmens), bet kaip pasieniečio. Nustatytų duomenų pakanka, kad būtų konstatuota, jog pareiškėjas J. Š. atliko veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, kas atitinkamai yra pagrindas pareiškėjo atsakomybei pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kilti. Pareiškėjo veika nesuderinama su pasienio pareigūno funkcijomis, formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į pasieniečius, diskredituoja visą vidaus reikalų sistemą bei neabejotinai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pasienio pareigūno. Tokį pareiškėjo veikos vertinimą lemia ne pareiškėjo atlikti pavieniai veiksmai, bet jų visuma. Kadangi nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog J. Š. pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi šiame Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A4-189/2007, Nr. A2-523/2005).
Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 punktas nustato, kad gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas (b. l. 32), tačiau vėl atnaujintas (b. l. 37), paaiškėjus, kad pareiškėjo veiksmus, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, galima atriboti nuo nusikalstamos veikos, nes pareiškėjas J. Š. pripažino, kad jis tarnybos metu nusipirko alkoholinių gėrimų ir juos po tarnybos, išvengdamas muitinio patikrinimo, vežėsi savo krepšyje. Todėl atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Tarnybinio patikrinimo išvadoje veiksmai, kurie pripažinti žeminančiais pareigūno vardą, išskyrus tuos, kurie susiję su piktnaudžiavimu ir buvo nagrinėjami baudžiamojoje byloje, atsakovo buvo pakankamai aiškiai atskirti nuo pareiškėjui inkriminuotos nusikalstamos veikos. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovas nepažeidė Tvarkos 10 punkto reikalavimų.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes ir nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepažeidė vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 punkto reikalavimų. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo išvadoje kaltinamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių reikalavimų pažeidimais, kurie gali būti konstatuojami, kai nustatomi piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turtinės ar neturtinės naudos siekimo faktai, o tai realiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Šiuo atveju nebuvo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas negalėjo konstatuoti tokių pažeidimų, kol baudžiamajame procese nebus nustatyta piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veika ir kaltė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisėtos veikos bei kaltės elementai nebuvo įrodyti – jie buvo tik preziumuojami dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto neįsiteisėjusio Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžio. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pareiškėją išteisino (baudžiamoji byla Nr. 1A-48-315/2011). Pareiškėjo nuomone, Tvarkos 10 punkto pažeidimas šiuo atveju laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-624/2008). Be to, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Taikant įstatymo analogiją darytina išvada, kad ir atsakovas turėjo sulaukti kompetentingo organo sprendimo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje galėtų konstatuoti minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimus.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismo posėdyje apklaustų liudytojų N. A. ir M. M. parodymus. Minėti liudytojai pabrėžė, jog pateikus asmens dokumentą ir atlikus dokumentų patikrinimą asmeniui užeiti į parduotuvę „Duty free“ nėra draudžiama. Liudytojai taip pat nurodė, jog Europos Sąjungos piliečiai per Lietuvos Respublikos sieną gali vykti turėdami ir asmens tapatybės kortelę. Be to, net turint deklaruotinų daiktų galima vykti žaliuoju kanalu ir juos deklaruoti muitinės pareigūnui. Tai, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas deklaravo vieną butelį degtinės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o dviejų pakelių cigarečių nereikėjo deklaruoti (jie buvo su Lietuvos Respublikos banderolėmis), patvirtino muitinės pareigūno surašytas aktas. Atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-489/2007) darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas tik formaliai konstatavo pareigūno vardo pažeminimo akivaizdumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 11 d. panaikino pirmosios instancijos nuosprendį ir dėl to, kad nebuvo įrodytos pareiškėjo veikos pasekmės – vidaus tarnybos autoriteto griovimas ir kita žala. Kadangi teisinis pagrindas (teisės aktų nuostatų pažeidimai) tiek tarnybinės atsakomybės taikymo procedūroje, tiek baudžiamajame procese buvo nurodytas tas pats (Valstybės tarnybos įstatymo 1 dalies 1, 4-6 punktai, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalimi, turėjo būti pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip turinčios prejudicinę galią šioje administracinėje byloje.
Atsiliepimu į pareiškėjo J. Š. apeliacinį skundą atsakovas VSAT Varėnos rinktinė prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo išteisintas iš esmės dėl to, jog buvo konstatuota, kad nebuvo padaryta didelė žala. Pareiškėjo veiksmai dėl degtinės ir cigarečių įsigijimo, kurie tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą, teismo nuosprendžiu paneigti nebuvo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – ir VSAT Varėnos rinktinė) vado 2010 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. TE-114, kuriuo pareiškėjas J. Š. yra atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nustatančiu, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas bei pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas – VSAT Varėnos rinktinės Sargybų būrio pasienietis J. Š., paskirtas nuo 2010 m. kovo 9 d. 20 val. 30 min. iki 2010 m. kovo 10 d. 9 val. 30 min. vykdyti tarnybą Tribonių užkardos Šalčininkų pasienio kontrolės punkte, tarnybos metu, susitaręs su posto pamainos vyresniuoju V. A., per pašalinį asmenį iš neapmokestinamų prekių (neapmuitinamos) parduotuvės „Duty Free“ įsigijo 6 butelius degtinės „Gera Premium vodka“ bei 20 pakelių cigarečių, o baigęs tarnybą, išvengdamas muitinės kontrolės, įsigytus 3 butelius degtinės išvežė iš pasienio kontrolės punkto teritorijos. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. apie 13 val. 55 min. J. Š. ne tarnybos metu, tariamai vykdamas į Baltarusijos Respubliką, tačiau turėdamas tikslą patekti į neapmokestinamų prekių parduotuvę, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, atvyko į Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, iš kur pateko į parduotuvę „Duty Free“, kurioje įsigijo vieną butelį degtinės „Gera Premium vodka“ ir du pakelius cigarečių, iš karto grįžo atgal (b. l. 21-30, 43, 45-51). Pareiškėjas neneigia nurodytų veiksmų, tačiau, jo nuomone, jie nevertintini kaip žeminantys pareigūno vardą.
Aiškinant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, būtina remtis to paties teisės akto 2 straipsnio 7 dalimi, kuri numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008). Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 79 straipsnio ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-270/VA-43 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ir kitomis prekėmis neapmokestinamose parduotuvėse kontrolės taisyklių 3 punkto nuostatomis, neapmuitinamose parduotuvėse importo muitais ir kitais mokesčiais neapmokestinamų prekių gali įsigyti tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantys asmenys (keleiviai). Be to, pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punktą, pareigūnams, paskirtiems į pasienio sargybas, tarnyboje draudžiama turėti užsienio valiutos, alkoholinių gėrimų, kitų, nesusijusių su tarnybos vykdymu, daiktų bei didesnės kaip 0,5 MGL litų sumos. Pareiškėjas, žinodamas tai ir pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, pasienio kontrolės punkto teritorijoje esančioje neapmuitinamoje parduotuvėje „Duty Free“ įsigijo prekių, tokiu būdu siekdamas išvengti priklausančių mokėti mokesčių, t. y. veikė tyčia ir sąmoningai. Ta aplinkybė, kad 2010 m. rugsėjo 30 d., atvykęs į Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, pareiškėjas pateikė asmens tapatybės kortelę, o ne tarnybinį pažymėjimą, nėra reikšminga, kadangi, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas atvyko į šį pasienio kontrolės punktą ne ketindamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, o siekdamas tik patekti į neapmuitinamą parduotuvę ir, įsigijus reikiamų prekių, grįžti atgal. Pareiškėjo teigimu, 2010 m. rugsėjo 30 d. jis, išvykdamas iš pasienio kontrolės punkto, deklaravo įsigytą degtinės butelį ir sumokėjo privalomus mokesčius. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas tai padarė tik tuomet, kai VSAT Tribonių užkardos vadas N. A., nustatęs, kad pareiškėjas, neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos, neapmuitinamoje parduotuvėje įsigijo anksčiau nurodytų prekių, pasikvietė muitinės pareigūnus, kad būtų atlikti tokiu atveju reikiami veiksmai, susiję su prekių apmokestinimu.
Vidaus tarnybos statutas nustato pareigūnams aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei kitiems piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Turėdamas pareigą imtis neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareiškėjas pats padarė veiksmus, nesuderinamus su valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno statusu ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, susijusiais su pareigūnų tarnybinių pareigų atlikimu. Anksčiau nurodyti pareiškėjo veiksmai neabejotinai žemina Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą valstybės sienos apsaugos tarnyba ir jos pareigūnais. Toks pareigūno elgesys pats savaime žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, nepriklausomai nuo to, ar jis sulaukia plataus atgarsio visuomenėje ir ar jis yra aptariamas žiniasklaidos priemonėse. Tiek atsakovo surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, kad šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė ne tik bendrųjų valstybės tarnybos principų ir valstybės veiklos etikos tarnautojų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 3 straipsnio 3 punkte, Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1-2.3, 4.3-4.5, 9.1 punktuose, tiek konkrečių reikalavimų, nustatytų VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 6.4, 6.5 punktuose bei VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punkte.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmais buvo pažemintas pareigūno vardas, kadangi nustatytas visų tam teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas.
Pareiškėjas yra atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo, o ne pagal šio straipsnio 1 dalies 8 punktą, numatantį, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmų įvertinimas nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu buvo išteisintas pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo pagrindų. Paminėtu teismo nuosprendžiu pareiškėjo veiksmai vertinti tik baudžiamosios atsakomybės kontekste. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje pabrėžiama, jog baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas priemones. Taigi aplinkybė, jog pareiškėjo veiksmai nesudarė pagrindo pripažinti jį padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, nereiškia, jog už neteisėtus veiksmus jam apskritai neturi kilti jokia atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-453/2010) taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar pakanka duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą. Be to, sprendžiant, ar pareiškėjas atliko nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje – piktnaudžiavimą – turi būti nustatytas didelės žalos požymis, tuo tarpu pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalį veikai, kuri pripažįstama žeminančia pareigūno vardą, toks kriterijus nėra numatomas. Taigi, iš esmės pareiškėjo veiksmai paminėtame nuosprendyje ir tarnybinio patikrinimo išvadoje vertinti pagal skirtingus požymius, sprendžiant dėl skirtingų atsakomybės rūšių, todėl baudžiamojoje byloje dėl pareiškėjo veikos priimtas nuosprendis pripažintinas neturinčiu prejudicinės galios šioje byloje.
Byloje yra kilęs ginčas ir dėl to, ar pagrįstai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo sustabdytas tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas, nors baudžiamojoje byloje dėl pareiškėjo veikos priimtas apkaltinamasis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Kaip jau buvo minėta, atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu – dėl pareigūno vardo pažeminimo – nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pagrįstai atriboti nuo nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo iškelta baudžiamoji byla, ir skundžiamo įsakymo priėmimui baudžiamosios bylos baigtis bet kuriuo atveju nebūtų turėjusi įtakos. Be to, pabrėžtina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalį, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiuo atveju faktas, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, nustatytas 2010 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, o atleistas iš tarnybos 2010 m. spalio 14 d. įsakymu, taigi buvo laikytasi paminėtų reikalavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant atleidimo iš tarnybos pagrindą – pareigūno vardo pažeminimą – tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-272/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginys, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 punkto nuostatos ir toks pažeidimas laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011). Todėl pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu atsakovo įsakymu teisėtai ir pagrįstai atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. Š. (J. Š.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė