Civilinė byla Nr. e2A-452-459/2021

                  Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01351-2020-9

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.12;

                  1.3.2.9.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4;

                  (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2021 m. gegužės 6 d.

    Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams – Tauragės rajono savivaldybei, Tauragės rajono savivaldybės tarybai, Tauragės rajono savivaldybės merui, Tauragės Jovarų pagrindinei mokyklai, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. P1-47 „Dėl K. M. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) pareigų“, negrąžinti į darbą, priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją (6517,38 EUR), priteisti solidariai iš atsakovų 5000 EUR dydžio neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad buvo atleistas iš darbo neteisėtai. Į įspėjime nurodytą laisvą Tauragės sporto centro direktoriaus pareigybę galima buvo pretenduoti tik konkurso būdu, neturėjo pirmenybės konkurse dalyvaujančių asmenų tarpe. Į Tauragės rajono savivaldybės mero siūlomas laisvas darbo vietas pretenduoti negalėjo dėl skirtingos kvalifikacijos, nebuvo siūlomos kitos laisvos darbo vietos, į kurias galėjo būti perkeltas. Gaurės pagrindinė mokykla ir toliau tęsia veiklą, tik jau kaip Tauragės Jovarų pagrindinė mokykla. Reorganizuotoje Gaurės pagrindinėje mokykloje liko 16 pareigybių, iš kurių viena skirta ir direktoriaus ugdymo pareigoms užimti. Nurodo, kad turi 38 metų pedagoginio darbo stažą, ne kartą skatintas, charakterizuojamas teigiamai, tačiau ieškovo kandidatūra nesvarstyta. Nurodo, kad nebuvo informuotas, jog Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje buvo laisva matematikos mokytojo pareigybė, kurioje būtų sutikęs dirbti, kadangi ieškovo specialybė yra (duomenys neskelbtini). Mano, kad apie laisvas darbo vietas buvo informuotas tik formaliai. Pažymi, kad nedarbingumo laikotarpiu ieškovo atleidimas iš darbo negalėjo būti vykdomas. Svarstant jo atleidimo iš darbo klausimą nevertinta jo pirmenybės teisė likti darbe.

2.       Atsakovai Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybės taryba, Tauragės rajono savivaldybės meras, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neginčija reorganizavimo realumo ir neteigia, kad reorganizavimas nevyko. Teigia, kad Jovarų pagrindinės mokyklos direktoriaus darbo vieta buvo ir yra užimta, kadangi šioje mokykloje dirba (duomenys neskelbtini) A. K.. Dėl šios priežasties atsakovai neturėjo galimybės ir pareigos perkelti ieškovą į šios mokyklos (duomenys neskelbtini) pareigas. Nurodo, kad ieškovas galėjo būti perkeltas į kitas pareigas, tačiau tokio noro neišreiškė. Nurodo, kad ieškovas buvo informuotas apie visas tuo metu esančias laisvas darbo vietas. Laisva matematikos mokytojo darbo vieta (0,38 etato) atsirado 2020 m. rugpjūčio 31 d., paskutinę ieškovo darbo dieną ir atsakovai neturėjo pareigos siūlyti ieškovui šios darbo vietos. Teigia, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie konkursą į Sporto centro direktoriaus pareigybę, kadangi šias pareigas galima užimti tik konkurso būdu. Nesutinka su ieškovu, jog darbo santykių pasibaigimo diena turėjo būti nukelta iki laikinojo nedarbingumo pabaigos, kadangi DK 65 straipsnio 6 dalis numato išimtį iš taisyklės, jei darbo sutartis nutraukiama pasibaigus darbdaviui. Potvarkis atleisti ieškovą iš pareigų priimtas teisėtai. Jei teismas pripažintų ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu jam išmokėta kompensacija pagal DK 57 straipsnio 8 dalį privalo būti įskaičiuota į DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą kompensaciją, kadangi jų paskirtis kompensuoti darbuotojui laikiną pajamų netekimą. Ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas, o nurodoma neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė, pažymint, kad atsakovas įrodymų apie sveikatos pablogėjimą ir kitas patirtas neigiamas pasekmes nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Tauragės apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės Tauragės rajono savivaldybės naudai 2637,80 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų už advokatės pagalbą byloje. Skundžiamas sprendimas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių ieškovo atleidimo aplinkybių nurodė, kad Tauragės rajono Gaurės pagrindinė mokykla buvo reorganizuota prijungimo būdu, prijungiant prie Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos, kuri po reorganizacijos perėjo visos reorganizuojamo asmens teisės ir pareigos. Ieškovas buvo (duomenys neskelbtini). Atleidimo metu jam buvo pasiūlytos darbo vietos persikėlimui ir pasiūlyta dalyvauti konkurse Tauragės sporto centro direktoriaus darbo vietai užimti. Ieškovui nesutikus, ieškovas atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, esant perteklinei darbo funkcijai ir dėl darbo vietos reorganizavimo pakeitimų.

3.2.                      Pirmosios instancijos teismas dėl siūlymo užimti kitas darbo vietas ieškovui nurodė, kad šią pareigą atsakovai įgyvendino tinkamai, ieškovui buvo pasiūlytos keturios darbo vietos, tai yra dvi laisvos auklėtojo vietos, viena laisva auklėtojo padėjėjo vieta ir laisva istorijos mokytojo vieta. Ieškovas neišreiškė sutikimo būti perkeltas į kitas darbo vietas. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog jam turėjo būti pasiūlyta matematikos mokytojo vieta, kadangi laisva matematikos mokytojo pareigybė (0,38 etato) Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje atsirado paskutinę ieškovo darbo dieną, todėl atsakovai neturėjo pareigos siūlyti ieškovui šių pareigų.

3.3.                      Pirmosios instancijos teismas dėl atleidimo aplinkybių nurodė, kad ieškovas atleistas jo nedarbingumo laikotarpiu. Teismas nustatė, kad šis veiksmas yra teisėtas, kadangi DK 65 straipsnio 6 dalis numato išimtį iš taisyklės dėl darbo santykių pabaigos dienos perkėlimo laikinojo nedarbingumo atveju kai darbo sutartis nutraukiama pasibaigus darbdaviui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo darbdavys buvo išregistruotas, tai yra pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 31 d. Pažymi, kad ieškovas pasinaudojo ilgalaikio darbo išmoka, kuri mokama darbuotojams, kurie teisėtai atleisti iš darbo ir pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu jam nepriklausytų. Teismas tokį ieškovo elgesį įvertino kaip jo atleidimo iš darbo teisėtumo pripažinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Apeliantas K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Apeliantas dėl atleidimo aplinkybių nurodo, kad teismas netinkamai identifikavo apelianto darbdavį. Teigia, kad apelianto darbdavys yra ne mokykla, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o savivaldybė, todėl apelianto darbdavys nėra pasibaigęs. Pažymi, kad su apeliantu sudarytoje darbo sutartyje darbdaviu yra įvardinta Tauragės rajono savivaldybė. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime, siekiant pagrįsti, kad vietoje darbo sutartyje nurodyto apelianto darbdavio Tauragės rajono savivaldybė, darbdaviu yra (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, visiškai netyrė ir nevertino, kada ir kokiu teisiniu pagrindu įvyko darbdavio pasikeitimas. Teigia, kad šiuo atveju apelianto darbdavys nėra pasibaigęs, todėl nedarbingumo laikotarpiu buvo atleistas nepagrįstai.

4.2.                      Apeliantas dėl siūlymo užimti kitas darbo vietas nurodo, kad darbdaviui išlaukus penkias dienas iki atleidimo į matematikos mokytojo vietą, apie tai nepaskelbus viešai, priimtas naujas asmuo, nors darbdaviui buvo gerai žinoma, kad apeliantas atitiko šiam darbui keliamus reikalavimus. Teigia, kad teismas nesiaiškino kokie reikalavimai keliami asmenims, pretenduojantiems į auklėtojo, auklėtojo padėjėjo ir istorijos mokytojo pareigybes, kadangi perkeliamas darbuotojas privalo atitikti pareigybei keliamus reikalavimus, o jei tokių reikalavimų asmuo neatitinka, turėtų būti svarstoma galimybė dėl darbuotojo perkvalifikavimo. Pažymi, kad atsakovai siūlė dalyvauti konkurse užimti Sporto centro direktoriaus pareigas, tačiau apeliantas šioms pareigoms neturi specializacijos.

4.3.                      Apeliantas atkreipė dėmesį ir į proceso teisės normų pažeidimą, nurodė, kad sekančią dieną po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas išsireikalavo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie apelianto darbovietę, gaunamą darbo užmokestį ir šiais duomenimis rėmėsi priimdamas teismo sprendimą. Nurodo, kad šie duomenys nebuvo tiriami teismo posėdžio metu, šalys dėl jų negalėjo pasisakyti, todėl teismas pažeidė bylos nagrinėjimo procesinius principus, buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta. Pažymi, kad teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą neatsižvelgė į tai, kad savivaldybės taryba ir meras buvo atstovaujama advokatų, nors Tauragės rajono savivaldybėje yra suformuotas Juridinis personalo skyrius, iš kurių trys darbuotojai turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą galėjo atstovauti atsakovų interesus.

5.       Atsakovai Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybės taryba, Tauragės rajono savivaldybės meras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Atsakovai dėl atleidimo aplinkybių nurodo, kad teismas tinkamai identifikavo apelianto darbdavį, kuris yra (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, kadangi apeliantas vykdė funkcijas šios mokyklos naudai. Nurodo, kad įvykus reorganizavimui, minėta mokykla buvo prijungta prie Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos. Apeliantas negalėjo būti perkeltas į kitą mokyklą direktoriaus pareigos užimti, kadangi šios pareigos jau buvo užimtos. Nurodo, kad pasibaigus apelianto darbdaviui, apeliantas teisėtai buvo atleistas nedarbingumo laikotarpiu.

5.2.                      Atsakovai dėl siūlymo užimti kitas darbo vietas nurodo, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie laisvas darbo vietas, kurias gali užimti, taip pat įteikus įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, apeliantui buvo pasiūlyta dalyvauti konkurse, užimti Tauragės sporto centro direktoriaus pareigybę, tačiau apeliantas pasiūlymais nepasinaudojo. Dėl laisvos matematikos mokytojo vietos nurodo, kad darbdavys neturi pareigos siūlyti laisvų darbo vietų, kurios atsirado likus mažiau negu 5 darbo dienos iki atleidimo dienos.

5.3.                      Atsakovai dėl proceso teisės normų pažeidimo nurodo, kad aplinkybės, kurias patvirtina teismo išsireikalauti dokumentai, buvo išnagrinėtos teismo posėdžio metu. Teigia, kad apeliantas teismo posėdžio metu pats paaiškino kur dirba, todėl teismas atitinkamai turėjo pagrindą išsireikalauti duomenis apie apelianto darbovietę tam, kad patikrintų apelianto pateiktos informacijos teisingumą, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad esą buvo pažeisti šalių rungimosi, lygybės bei teisėtumo principai ar buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu teismas buvo aktyvus, savo iniciatyva įpareigojo atsakovus pateikti papildomus įrodymus, tenkino iš esmės visus apelianto prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Taigi, įrodinėjimo pareiga buvo paskirstyta teisingai.

Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija nutaria, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, žodinio bylos nagrinėjimo skirti neprašo.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

8.       Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes dėl apelianto atleidimo iš pareigų, netinkamai identifikavo apelianto darbdavį, taikė DK nuostatas, dėl ko priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Atsakovai su apeliantu nesutikdami nurodo, kad teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl apelianto atleidimo, pažymėjo, kad apeliantas teikiamais siūlymais būti perkeltas į kitas darbo vietas nesinaudojo, konkurse nedalyvavo.

9.       Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytos šios faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo nėra - apeliantas 1988 m. birželio 27 d. Tauragės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto liaudies švietimo skyriaus vedėjo įsakymu paskirtas (duomenys neskelbtini). 2000 m. gruodžio 6 d. Tauragės rajono savivaldybės administratorius su apeliantu sudarė darbo sutartį, kuria apeliantas buvo priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 7 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu apelianto neterminuota darbo sutartis pakeista į terminuotą darbo sutartį ir nustatyta darbo sutarties termino pabaiga - iki 2020 m. sausio 1 d.

10.       Tarp šalių nėra ginčo ir dėl fakto, kad apelianto atleidimą šiuo atveju nulėmė 2020 m. balandžio 22 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr.1-114 „Dėl Tauragės r. Lauksargių pagrindinės mokyklos ir Tauragės rajono Gaurės pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ pagrindu atlikta reorganizacija. Minėtu sprendimu nuspręsta reorganizuoti Tauragės rajono Lauksargių pagrindinę mokyklą ir Tauragės rajono Gaurės pagrindinę mokyklą, prijungiant jas prie Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos, reorganizacijos pabaiga 2020 m. rugpjūčio 31 d. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad pasibaigus reorganizavimui baigiasi Tauragės rajono Gaurės pagrindinės mokyklos teisės ir pareigos, kurios po reorganizavimo pereis tęsiančiai veiklą Tauragės Jovarų pagrindinei mokyklai. Aprašo 12 punkte nurodyta, kad Tauragės rajono Gaurės pagrindinė mokykla po reorganizavimo kaip juridinis asmuo savo veiklą baigia nuo jos išregistravimo iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro dienos, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 31 d.

11.       Atliekant reorganizavimą, 2020 m. gegužės 29 d. Tauragės rajono savivaldybės meras, vadovaudamasis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 64 straipsniu, Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu (nutarties 10 punktas), įspėjo apeliantą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ginčo dėl fakto, kad įspėjimas įteiktas tinkamai, nėra. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu apeliantas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. atleistas iš Tauragės rajono Gaurės pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

12.       Vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti pagrindas nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą (DK 57 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas yra suderintas su iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 129 straipsnio nuostatas aiškinusia ir nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-248/2020, 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016, 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017), kur papildomai akcentuojama, jog struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti kompetentingo darbdavio valdymo organo sprendimu, kuris turi būti realiai vykdomas, be to, struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti: a) kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara); b) kaip ji pakito; c) ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, tai yra tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą.

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tauragės rajono Gaurės pagrindinė mokykla reorganizuota Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 1-114 pagrindu (nutarties 10 punktas). Remiantis sprendimo 3.2 punktu nustatyta, kad pasibaigus reorganizacijai Tauragės rajono Gaurės pagrindinė mokykla išregistruota iš valstybės įmonės Registrų centras, tai yra, šis asmuo pasibaigė. Reorganizuoto juridinio asmens savininkas - Tauragės rajono savivaldybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Tauragės rajono savivaldybės taryba (Tauragės rajono Gaurės pagrindinės mokyklos ir Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo 3.6 punktas). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą kad atlikta reorganizacija nėra fiktyvi, atlikta savininko - Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, todėl šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra priežasčių, dėl kurių teismas įvykdytus struktūrinius pertvarkymus galėtų laikyti fiktyviais ar daryti išvadą, kad reorganizacija siekta pagrįsti darbo sutarties su apeliantu nutraukimą (nutarties 12 punktas). Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai (nutarties 10 punktas) pagrindžia Tauragės rajono Gaurės pagrindinės mokyklos reorganizavimą atliktą kompetentingo organo, šį juridinį asmenį užbaigiant, tai yra išregistruojant.

14.       Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai identifikavo apelianto darbdavį, kas lemia netinkamą DK nuostatų taikymą byloje. Teigia, kad apelianto darbdavys yra ne (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, o Tauragės rajono savivaldybė. Atsakovai su šia aplinkybe nesutinka, teigia, kad teismas tinkamai identifikavo apelianto darbdavį, kuris yra Tauragės rajono Gaurės pagrindinė mokykla, kadangi apeliantas vykdė funkcijas šios mokyklos naudai.

15.       Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas dirbti (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto liaudies švietimo skyriaus vedėjo įsakymu. Apelianto darbo sutartis keista du kartus - 2000 m. gruodžio 6 d. Tauragės rajono savivaldybės administratoriui sudarius terminuotą darbo sutartį su apeliantu ir 2018 m. vasario 7 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu, kuriuo neterminuota darbo sutartis pakeista į terminuotą darbo sutartį (nutarties 9 punktas). Pažymėtina, jog įspėjimas apie apelianto atleidimą, iš direktoriaus pareigų, siūlymas užimti laisvas darbo vietas, 2020 m. rugpjūčio 25 d. potvarkis, kuriuo apeliantas atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų (potvarkio 1 punktas), yra pasirašyti Tauragės rajono savivaldybės mero.

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija byloje, kurioje pateikti išaiškinimai aktualūs nagrinėjamai bylai, išaiškino, jog darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbuotojas įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad darbo sutarties šalis, darbuotojas, įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (aktualios redakcijos DK 32 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant dėl nurodytų dviejų subjektų kompetencijos, šiuo atveju mokyklos ir savivaldybės atribojimo, reikšmingas yra biudžetinės įstaigos teisinis statusas – ar ji pripažintina švietimo įstaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-313/2018).

17.       Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus pastarosios nutarties 16 punkte, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus (nutarties 13 punktas), nustatyta, kad Tauragės rajono Gaurės pagrindinė mokykla yra švietimo įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas (toliau - BĮĮ) iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba (BĮĮ 4 straipsnio 2 dalis). Savivaldybės taryba, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovus (BĮĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo (toliau - ŠĮ) 59 straipsnio 1 dalį valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo.

18.       Išanalizuotos faktinės bylos situacijos (nutarties 14-15 punktai), Kasacinio teismo praktikos (nutarties 16 punktas), teisės normų analizės pagrindu (nutarties 17 punktas), darytina išvada, kad šiuo atveju apelianto darbdavys yra Tauragės rajono savivaldybės taryba. Tokią aplinkybę taip pat patvirtina ir ištirti rašytiniai įrodymai, iš kurių akivaizdu, kad apeliantas tiek priimtas, tiek atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų būtent Tauragės rajono savivaldybės tarybos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai identifikavo apelianto darbdavį, dėl ko, šiuo aspektu sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, dėl netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo.

19.       Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismui netinkamai nustačius apelianto darbdavį, teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 65 straipsnio 6 dalį, tai yra jog apeliantas galėjo būti atleistas iš pareigų nedarbingumo metu, pasibaigus darbdaviui. Teigia, kad apelianto darbdavys yra Tauragės rajono savivaldybė, todėl iš direktoriaus pareigų laikinojo nedarbingumo metu buvo atleistas nepagrįstai. Atsakovai su šiais argumentais nesutinka, teigia, jog apelianto darbdavys pasibaigė, todėl suėjus įspėjimo terminui, apeliantas atleistas teisėtai, nors ir laikinojo nedarbingumo metu.

20.       DK 65 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.

21.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas apie darbo sutarties nutraukimą įspėtas 2020 m. gegužės 29 d. Pažymėtina, kad ginčo dėl fakto, jog apeliantas yra tinkamai informuotas apie darbo sutarties nutraukimą, nėra. Apeliantas iš direktoriaus pareigų, vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. P1-47 atleistas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. (potvarkio 1 punktas). Byloje pateikta informacija apie apeliantui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus įrodo faktinę aplinkybę, kad apeliantas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. turėjo laikinąjį nedarbingumą. Nedarbingumo priežastis - (duomenys neskelbtini). Taigi, iš šių faktinių aplinkybių, galima daryti išvadą, kad tiek 2020 m. rugpjūčio 24 d. potvarkis atleisti apeliantą, tiek nustatytas atleidimo momentas (2020 m. rugpjūčio 31 d.) buvo priimti, apeliantui esant laikinai nedarbingam. Teismo vertinimu, šiuo atveju netinkamas faktinių aplinkybių nustatymas identifikuojant apelianto darbdavį (nutarties 18 punktas) nulėmė ir netinkamą DK 65 straipsnio nuostatų taikymą, kadangi šiuo atveju reorganizavus Tauragės rajono Gaurės pagrindinę mokyklą, apelianto darbdavys, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nesibaigė (nutarties 16 punktas). Šiuo atveju kitos išimtys, numatytos DK 65 straipsnio 5 dalyje, kurių pagrindu darbuotoją galima atleisti laikinojo nedarbingumo metu, o tai yra - kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui, netaikytinos, kadangi šios išimtys neatitinka bylos faktinės situacijos (nutarties 13 punktas).

22.       Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė Darbo kodekso nuostatas, dėl darbuotojo atleidimo laikinojo nedarbingumo metu, padarė nepagrįstą išvadą, jog darbo sutartis nutraukta pagrįstai, DK 65 straipsnio 5 dalies pagrindu, tai yra pasibaigus darbdaviui. Šiuo atveju pažymėtina, kad tinkamas apelianto atleidimo momento nustatymas (nutarties 21 punktas), reikšmingas sprendžiant klausimą ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų atleidimo procedūrų pažeidimo.

23.       Apeliantas dėl atleidimo procedūros nurodo, kad darbdaviui išlaukus penkias dienas iki jo atleidimo į matematikos mokytojo vietą, apie tai nepaskelbus viešai, buvo priimtas naujas asmuo, nors darbdaviui buvo gerai žinoma, kad apeliantas atitiko šiam darbui keliamus reikalavimus. Teigia, kad teismas nesiaiškino kokie reikalavimai keliami asmenims, pretenduojantiems į auklėtojo, auklėtojo padėjėjo ir istorijos mokytojo pareigybes, nors perkeliamas darbuotojas privalo atitikti pareigybei keliamus reikalavimus. Pažymi, kad atsakovai siūlė dalyvauti konkurse užimti Sporto centro direktoriaus pareigas, nors apeliantas šioms pareigoms neturi specializacijos. Atsakovai su šiais apelianto argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantui buvo siūloma užimti kitas pareigas, dalyvauti konkurse, tačiau apeliantas pasiūlymais nepasinaudojo, o darbdavys neturi pareigos siūlyti laisvų darbo vietų, kurios atsirado likus mažiau negu 5 darbo dienos iki apelianto atleidimo dienos.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą nulemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017). Vienas iš šios procedūros elementų, dėl kurio yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje - darbdavio pareiga ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą.

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtos pareigos (nutarties 24 punktas) turinį yra nurodęs, kad kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Pripažinimą, kad darbdavys pažeidė atleidimo procedūrą, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitą darbą, nors tokia galimybė buvo. Sprendžiant, ar darbdavys, nepasiūlydamas darbuotojui kito darbo ir neperkeldamas darbuotojo į tokį darbą, nepažeidė DK reikalavimų, būtina, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti, be kita ko, į darbuotojo perkėlimo į tokį darbą teisines pasekmes jo turimų garantijų aspektu, darbuotojo gautinų ir ryšium su perkėlimu į tokį darbą prarastinų su darbo santykiais susijusių išmokų balansą, į tai, ar darbuotojo interesai objektyviai yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).

26.       Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos tokios faktinės aplinkybės - inicijavus Tauragės rajono Gaurės pagrindinės mokyklos reorganizavimą 2020 m. balandžio 22 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-114 „Dėl Tauragės r. Lauksargių pagrindinės mokyklos ir Tauragės rajono Gaurės pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ (nutarties 10 punktas), 2020 m. gegužės 29 d. Tauragės rajono savivaldybės meras, vadovaudamasis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 64 straipsniu, Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, įspėjo apeliantą dėl darbo sutarties nutraukimo ir pasiūlė dalyvauti konkurse Tauragės sporto centro direktoriaus vietai užimti. Kaip matyti Tauragės rajono savivaldybės meras 2020 m. rugpjūčio 11 d. informavo apeliantą apie turimas keturias laisvas darbo vietas (auklėtojas (0,5 etato) (duomenys neskelbtini) grupėje; auklėtojo padėjėjas (1 etatas) (duomenys neskelbtini) grupėje; auklėtojas padėjėjas (0,5 etato) (duomenys neskelbtini) skyriuje; istorijos mokytojas (0,4 etato) (duomenys neskelbtini) skyriuje). Byloje pateiktas diplomas patvirtina, kad apeliantas yra įgijęs (duomenys neskelbtini) mokytojo specialybę. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apeliantas buvo tinkamai informuotas apie šias laisvas pareigas, tačiau apeliantas teigia, kad siūlomos pareigos neatitiko jo kvalifikacijos, tai yra neatitiko nurodytiems darbams keliamų kvalifikacinių reikalavimų.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad atsakovai teikdami atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodo (atsiliepimo 61-68 punktai), kad apeliantas nedalyvavo konkurse į Tauragės sporto centro direktoriaus pareigas, nors apie šią esamą darbo vietą atleidimo metu buvo informuotas tinkamai ir apie šias laisvas pareigas žinojo. Teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantui apie laisvą darbo vietą pateikta informacija (pareigas, kurias galima užimti tik konkurso būdu), yra nesuderinama su DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, nes šioje teisės normoje įtvirtinta darbuotojo garantija užimti laisvą darbo vietą, kai darbdavys įvykdo struktūrinius pokyčius ir jis sutinka su siūlomomis pareigomis. Nustačius aplinkybę, kad šiuo atveju atsakovai pasiūlė apeliantui dalyvauti konkurse laisvai darbo vietai užimti, bet ne užimti laisvą darbo vietą taip, kaip numatyta DK 57 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad apelianto atsisakymas dalyvauti konkurse Tauragės sporto centro direktoriaus pareigoms užimti, gali būti vertinamas, kaip sudarantis pagrindą spręsti, jog apeliantas vengė pasinaudoti galimybe ar atsisakė būti perkeliamas į kitas pareigas.

28.       Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju byloje nėra įrodymų, jog apelianto darbdavys, esant susiklosčiusiai bylos faktinei situacijai siekė apeliantui pasiūlyti darbą, labiausiai atitinkantį jo profesiją ir specialybę (nutarties 25 punktas). Kaip nustatyta, apelianto profesija yra (duomenys neskelbtini) mokytojas. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas diplomas. Apeliantui buvo siūloma (nutarties 26 punktas) užimti - istorijos mokytojo, auklėtojo ir auklėtojo padėjėjų darbo vietas. Pirmiausia pažymėtina, kad šiuo aspektu byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog minėtos darbo vietos atitinka apelianto turimą kvalifikaciją, nes tokios aplinkybės iš esmės nenustatinėtos ir nevertintos, todėl lieka neaišku, ar apeliantas, turintis (duomenys neskelbtini) specialybę, gali dirbti aukščiau nurodytose pozicijose, ar gali užimti istorijos mokytojo pareigybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių nustatymas byloje yra reikšmingas, kadangi darbdavio formalus siūlymas užimti minėtas darbo vietas, kurios galimai neatitinka darbuotojo kvalifikacijos, negalėtų būti laikomas sąžiningu, neatitiktų teisėtų lūkesčių principo, turint omenyje šioje byloje nustatytą faktinę aplinkybę apie atsiradusią matematikos mokytojo darbo vietą Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje apelianto nedarbingumo metu.

29.       Kaip jau minėta anksčiau, byloje nustatyta, jog apelianto nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.), pasibaigus įspėjimo terminui (2020 m. rugpjūčio 31 d.), tą pačią dieną Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorius 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė terminuotą darbo sutartį su matematikos mokytoja J. P. (0,38 etato) terminui nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki į matematikos mokytojo pareigas bus paskirtas konkursą laimėjęs asmuo. Tai yra būtent apelianto, (duomenys neskelbtini) mokytojo kvalifikaciją atitinkanti darbo vieta, jo nedarbingumo laikotarpiui, buvo pasiūlyta kitam asmeniui. Nors byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus pavaduotoja ugdymui - matematikos mokytoja A. P. žodžiu informavo mokyklos direktorių A. K., kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ji nemokys matematikos 9 klasės mokinių, nes dėl reorganizacijos padidėjo jos, kaip direktoriaus pavaduotojo ugdymui darbo krūvis, tačiau pažymėtina, kad liudytoja apklausta A. P. parodė, kad jau 2020 metų pavasarį buvo išreiškusi poziciją direktoriui - „aš tos devintos klasės, jeigu ji atsiras, aš jos neimsiu“ (pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 6 d. garso posėdžio įrašo 255 min. - 257 min.); „grįžus iš atostogų (2020 m. rugpjūčio 15 d.) buvo pasvarstymų dėl devintos klasės“ (pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 6 d. garso posėdžio įrašo 261 min. - 262 min.).

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tik nustačius apelianto atleidimo momentą laikino nedarbingumo pasibaigimo laikotarpyje (nutarties 22 punktas), įvertinus atsakovų pasiūlytų darbo vietų atitiktį apelianto turimai kvalifikacijai (nutarties 28 punktas), įvertinus jog darbdavys nepasiūlė apeliantui jo kvalifikaciją atitinkančio, matematikos mokytojo darbo, nors tokia galimybė buvo (nutarties 29 punktas), į apelianto K. M., kaip darbuotojo interesus, garantijų aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017), būtų galima spręsti ar šiuo atveju darbdavys pažeidė pareigą sudaryti galimybę apeliantui prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų (DK 29 straipsnio 2 dalis), pareigą darbo santykiuose vadovautis sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais (DK 24 straipsnio 5 dalis).

31.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė ir CPK 256 straipsnio nuostatas. CPK 256 straipsnis numato, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kaip matyti nagrinėjamu atveju sekančią dieną po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (2021 m. sausio 6 d.) pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva 2021 m. sausio 7 d. patikrino duomenis apie K. M. įdarbinimą, gaunamas pajamas ir šiais duomenimis rėmėsi priimdamas ginčijamą teismo sprendimą (pirmosios instancijos teismo sprendimo 4 lapo 7 pastraipa), todėl šiuo atveju nebuvo užtikrintas nagrinėjimo teisme betarpiškumas, žodiškumas ir nepertraukiamumas (CPK 253 straipsnio 1 dalis).

32.       Pažymėtina, jog minėti duomenys (nutarties 31 punktas) yra reikšmingos byloje aplinkybės, kadangi sprendžiant klausimą dėl apelianto reikalavimų dėl neturtinės žalos ir kompensacijos priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad apeliantas nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti pas A. M., vykdantį žemės ūkio veiklą, taip pat būtina pažymėti, jog apeliantas pasinaudojo valstybės teikiama garantija – ilgalaikio darbo išmoka, be to, kaip matyti iš Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkių apeliantui taip pat buvo mokamas ir darbo užmokestis nuo 10 procentų darbo laiko, naujoms darbo paieškoms.

33.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 8-32 punktuose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui netinkamai identifikavus apelianto darbdavį, nenustačius bylai reikšmingų, šios nutarties 30 punkte nurodytų aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama naujais, pirmosios instancijos teismo netirtais aspektais, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Nesant galimybės pašalinti šiuos trūkumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, jog atsižvelgus į nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius, bei praktiką, suformuotą bylose su viešojo administravimo subjekto atstovavimo elementu (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019) (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                         Raimonda Andrulienė

                 Albina Pupeikienė

                 Alvydas Žerlauskas