Administracinė byla Nr. eAS-525-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00077-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. T. O. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui J. T. O. (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

        Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. akto Nr. ŽVP-517-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir Aktas) teisėtumą; 2) leisti valstybės vardu įregistruoti šiuo Aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo J. T. O. nuosavybės teise valdomą 0,4191 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir pradėti šį Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje (toliau – Geležinkelio linija); 3) nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydis yra 3 260 Eur.

        Susisiekimo ministerijos nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir ŽPVPĮ) 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą teismui patvirtinti Akto teisėtumą ir leisti atlikti kitus veiksmus.

        Atsakovas J. T. O. atsiliepime prašė Susisiekimo ministerijos pareiškimą atmesti. Atsakovo nuomone, buvo nepagrįstai numatyta viaduką rengti pietinėje, o ne šiaurinėje (duomenys neskelbtini) kaimo dalyje, nepagrįstai neatsižvelgiant į tai, kad bus sunaikinti šioje kaimo dalyje augantys valstybės saugomi (įrašyti į raudonąją knygą) augalai. Pasak atsakovo, Susisiekimo ministerijos pareiškimas atmestinas, nes nebuvo atliktas pietinio apvažiavimo poveikio aplinkai vertinimas. Atsakovas nurodė, kad gyventojai iš esmės sutinka su šiauriniu apvažiavimu, o pietinis apvažiavimas sukeltų daug problemų gyventojams – dėl privažiavimo prie mažų sklypų, bendro vaizdo, dulkių, tačiau svarbiausia, kad bus sunaikinti saugomi augalai, augantys atsakovo sklype. Atsakovas pažymėjo, kad viadukas turi būti suplanuotas teisėtai, t. y. taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai, taip pat pažymėjo, kad dalis gyventojų galimai pageidautų pietinio apvažiavimo, tačiau peržiūrėjus jų pareiškimus matyti, kad jie visi (keturi) surašyti vieno asmens rašysena, be to, du asmenys neturi žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini), todėl jų pareiškimai nevertintini. Atsakovas nurodė, kad ūkininkai pageidavo šiaurinio apvažiavimo, tačiau tai buvo ignoruojama.

        Atsakovas prašė į teismo posėdį kviesti projekto rengėją, kuris nurodytų, kokie pastatai būtų griaunami, jei būtų įrengiamas šiaurinis apvažiavimas. Atsakovo nuomone, posėdyje turėtų dalyvauti taip pat specialistai, įvertinę poveikį aplinkai, kad atsakytų dėl į raudonąją knygą įrašytų retų (nykstančių) augalų apsaugos.

        Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodė, kad Susisiekimo ministerija yra įvykdžiusi ŽPVPĮ nustatytas procedūras ir reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo netenkinti jos pareiškimo.

        Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime prašė Susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtino NŽT direktoriaus Akto teisėtumą ir leido Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams Žemės sklypą ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams – Geležinkelio linijai nutiesti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31, kuriuo patvirtintas Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialusis planas (toliau – Specialusis planas) ir kuriuo remiantis pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai. Teismas nustatė, kad yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Geležinkelio linijai nutiesti projektas (toliau – Projektas), kurį NŽT direktorius patvirtino 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17E.), o valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas parengė 2018 m. balandžio 20 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Žemės sklypo (0,4191 ha) rinkos vertę atitinkanti 3 260 Eur atlyginimo suma yra pervesta į notaro depozitinę sąskaitą. Teismas nustatė, kad NŽT direktorius patvirtino Aktą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras buvo informuotas registruotomis pašto siuntomis jam išsiuntus 2017 m. vasario 8 d. raštą Nr. 2-400, 2018 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 2-5246, 2019 m. sausio 3 d. raštą Nr. 2-61. Apie tai, kad Susisiekimo ministerija pervedė 3 260 Eur į notaro depozitinę sąskaitą atsakovas buvo informuotas registruota siunta išsiunčiant jam 2019 m. kovo 26 d. raštą Nr. 2-2439. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas dalyvavo Vaškų sen. Specialiojo plano viešinimo susirinkime ir jame žodžiu pateikė prašymą dėl planuojamo automobilių viaduko rengimo šiaurinėje (duomenys neskelbtini) kaimo dalyje. Į minėtą prašymą Susisiekimo ministerija atsakė atsakovui 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. 2-959. Atsižvelgdamas į visa tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas buvo informuotas ir dalyvavo Specialiojo plano viešinimo procedūrose bei teikė savo pasiūlymus, į kuriuos buvo atsakyta. Teismas sprendė, kad iš Susisiekimo ministerijos rašto, kuriuo buvo atsakyta į atsakovo 2018 m. gegužės 14 d. raštą, matyti, kad tarp Susisiekimo ministerijos ir atsakovo vyko susirašinėjimas dėl Specialiajame plane numatytos aplinkkelio trasos, dėl nuostolių apskaičiavimo tvarkos ir jų atlyginimo, t. y. atsakovui buvo žinoma apie Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimas dėl Akto teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Atitinkamai, patvirtinus Akto teisėtumą, leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams Žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams.

III.

        Atsakovas J. T. O. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį ir Susisiekimo ministerijos pareiškimą atmesti.

        Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl yra leidžiama pažeisti Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, teismas neužsiminė apie nykstančių saugomų augalų apsaugą, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

        Atsakovas paaiškina, kad niekada neprieštaravo geležinkelio tiesimui ir sutinka, kad jis praeitų per jo sklypo kraštą, tačiau atsakovas nurodo, kad nesutinka, jog būtų sunaikinti įstatymu saugomi augalai. Atsakovo nuomone, statomas viadukas gali būti įrengtas tiek pietinėje, tiek ir šiaurinėje kaimo pusėje. Pasak atsakovo, šiaurinio apvažiavimo trūkumų nėra, taip kaip nėra pietinio apvažiavimo privalumų. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo argumentų, susijusių su pietinio apvažiavimo trūkumais (bus sunaikinti saugomi augalai, sodyba bus padalinta pusiau, kelias bus tiesiamas keli metrai iki bityno). Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas neanalizavo gyventojų prašymų dėl pietinio apvažiavimo įrengimo teisėtumo, nors teismui buvo paaiškinta, kad tokie gyventojai (duomenys neskelbtini) kaime negyvena ir tose apylinkėse neturi žemės, o svarbiausia, kad minėti prašymai buvo surašyti vieno žmogaus rašysena, todėl tai vertintina kaip dokumentų (faktų) klastojimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria patvirtintas NŽT direktoriaus Akto teisėtumas ir leista visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą įregistruoti valstybės vardu bei pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas J. T. O. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, o atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį,  nenagrinėjo jo nurodytų argumentų dėl netinkamai parinktos vietos aplinkkeliui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, nes yra be motyvų, o bylos esmė neatskleista.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos svarbos projektams įgyvendinti, nustato Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, kurio 6 straipsnyje yra reglamentuojama ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo tvarka. 

Atsakovas, ginčydamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį, pasinaudojo ŽPVPĮ 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise paduoti atskirąjį skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties, kuria išsprendžiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo klausimas.

Atsakovas atskirajame skunde nurodydamas, kad teismas neatsakė į jo išdėstytus argumentus, neatskleidė ginčo esmės ir priėmė nemotyvuotą nutartį, iš esmės kelia pirmosios instancijos teismo nutarties turinio trūkumų klausimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai  teismo nutarties turiniui yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 108 straipsnio 1 dalyje. ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi. Reikalavimas nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (taip pat ir proceso šalių paaiškinimus) yra nustatytas teismo sprendimo, o ne nutarties turiniui (ABTĮ 87 str. 4 d. 3 p.).

Bylose pagal valstybės institucijos, atsakingos už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą (nagrinėjamu atveju – Susisiekimo ministerijos), pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo specialusis įstatymas (ŽPVPĮ) taip pat nustato reikalavimus tokių teismo nutarčių turiniui. ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias turi įvertinti teismas, priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Taigi, nagrinėjamo pobūdžio bylose valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, su pareiškimu kreipdamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, turi pagrįsti, kad egzistuoja ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma. Atitinkamai, šios aplinkybės nustatymas (ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos egzistavimas) yra pakankamas pagrindas apygardos administraciniam teismui nutartimi patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Jei apygardos administracinis teismas nutartyje įvertina visas minėtas ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, konstatuodamas jų buvimą arba nebuvimą, laikytina, kad teismas nurodė motyvus, kuriais jis priėjo savo išvadas, t. y. tinkamai motyvavo nutartį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Seimo nutarimas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu bei Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras yra galiojantys teisės aktai, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą, taip pat nustatė, kad yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų egzistavimą bei, kad yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas, o projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi Akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro depozitinę sąskaitą, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą (pirmosios instancijos teismo nutarties 4–5 psl.).

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nurodė motyvus, kuriais priėjo savo išvadas ir teisės aktus, kuriais vadovavosi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota. Atitinkamai, atsakovo atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo nutarties motyvų nebuvimu ir neatskleista bylos esme, atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovas atskirajame skunde nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (ar dalis jų) nagrinėjamu atveju, priimant pirmosios instancijos teismo nutartį, neegzistavo.

Atsakovo atsiliepime į Susisiekimo ministerijos pareiškimą ir atskirajame skunde teikiami argumentai iš esmės yra susiję su tiesiant geležinkelį per (duomenys neskelbtini) kaimą numatyto pietinio apvažiavimo galimu neteisėtumu, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl Akto teisėtumo patvirtinimo, minėtų aplinkybių pagrįstai nevertino, nes konkrečių sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta, pagal ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tik tai, ar toks projektas yra parengtas. Kaip minėta, NŽT direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1 P-386-(1.17 E.) buvo patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto Geležinkelio linijai) projektas (toliau – Projektas), kuriuo buvo nustatytos tikslios žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos. Minėtame įsakyme buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Apie šį NŽT direktoriaus įsakymą atsakovas buvo informuotas NŽT 2018 m. spalio 9 d. raštu. Byloje nėra duomenų, kad Projektą patvirtinusio įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas būtų ginčijamas teisme. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka būtų ginčijęs Specialųjį planą (jame numatytus konkrečius sprendinius) (registracijos Teritorijų planavimo dokumentų registre (www.tpdr.lt) Nr. T00079723), nors apie tokią teisę jis buvo informuotas Susisiekimo ministerijos 2018 m. vasario 8 d. raštu Nr. 2-400 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ (I t., b. l. 82).

 Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tenkinti atsakovo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo J. T. O. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                        Ramūnas Gadliauskas

                                        Arūnas Sutkevičius