Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-76-185/2018
Proceso Nr. 4-08-3-00137-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarimo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje,
nustatė:
Skundžiamu 2018 m. kovo 26 d. nutarimu apylinkės teismas patenkino administracine tvarka nubausto G. S. skundą ir panaikino Institucijos 2018 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 256 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas 1100 Eur bauda už tai, kad 2017 m. birželio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, būdamas atsakingas už savo ūkio veiklą, organizuodamas žemės ūkio darbus, pažeisdamas specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas, chemikalais nupurškė žolę Mūšos upės pakrantės apsaugos juostoje (unikalūs žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 126.3. punktą „Pakrantės apsaugos juostose draudžiama: naudoti kitas chemines medžiagas ir (ar) mišinius, išskyrus stichinių nelaimių ir avarijų atvejus, kai už stichinės nelaimės ar avarijos likvidavimą atsakingos institucijos naudoja chemines medžiagas ir (ar) mišinius stichinės nelaimės ar avarijos padariniams likviduoti“ bei padarė 159,93 Eur dydžio žalą gamtai.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – paskirti G. S. administracinę nuobaudą pagal ANK 256 straipsnio 1 dalį. Institucija cituoja šioje byloje esantį administracinio nusižengimo protokolą, skundžiamą nutarimą, dėsto teisės aktus ir aplinkybes, kurios, Institucijos nuomone, patvirtina G. S. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 256 straipsnio 1 d. Praktiškai Institucija pakartoja tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime apylinkės teismui į G. S. skundą, naujų aplinkybių nenurodo. Teigia, kad Panevėžio apylinkės teismas, 2018 m. kovo 26 d. nutarimu panaikindamas 2018 m. vasario 6 d. nutarimą ir nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną G. S. atžvilgiu, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl šis teismo nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
Mano, jog teismas tinkamai nevertino Pasvalio rajono agentūros valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių P. V. ir S. S. parodymų, kad 2017 m. birželio 20 d. nustačius žolės nupurškimo chemikalais faktą, jo nepaneigė ir G. S., tik vėliau pradėjo neigti ką nors žinantis apie žolės purškimą jo žemės sklypuose. Nei administracinio nusižengimo tyrimo (ne teisminio nagrinėjimo) metu, nei apylinkės teisme G. S. negalėjo nurodyti jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad jis iki įvykio būtų pažinojęs administracinį nusižengimą užfiksavusius pareigūnus, kad jie būtų dėl ko nors suinteresuoti apkalbėti pažeidėją, nepagrįstai kaltinant administracinio nusižengimo padarymu. Tai akivaizdžiai parodo G. S. siekį bet kokia kaina išvengti administracinės atsakomybės.
Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo nustatytas G. S. motyvas chemikalais nupurkšti pievas, t. y. jis ketino šiuose žemės sklypuose vystyti augalininkystę, o iki jam varžytinėse įsigyjant minėtus žemės sklypus, juose buvo ganyklos, sklypai buvo apaugę žole, netinkami iškart dirbti žemę. Pažymi, kad pats pievos purškimas chemikalais yra teisėtas veiksmas, tačiau purškiant pievą buvo nupurkšta ir dalis Mūšos pakrantės apsaugos juostos, o tai draudžia daryti Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
Teismas nevertino G. S. teiginių, kad jis nupurkštais žemės sklypais pradėjo disponuoti tik nuo 2017 m. birželio 20 d., kai buvo surašyti Turto pardavimo iš varžytinių aktai. Tai paneigia byloje esantys dokumentai: antstolio A. B. 2017 m. spalio 24 d. raštas Nr. BL0030852, kuriuo jis informavo, kad varžytinių dėl sklypų pabaiga buvo 2017 m. gegužės 25 d., o Turto pardavimo iš varžytinių aktai yra surašomi po visos turto kainos sumokėjimo. Tai įrodo, kad G. S. jau 2017 m. gegužės mėnesį sužinojo, kad žemės sklypai pereis jo nuosavybėn. Be to, Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2017 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. SD-120 informavo, kad G. S. 2017 m. birželio 5 d. patvirtino pasėlių deklaraciją, kurioje buvo deklaruoti žemės sklypai Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k. Todėl yra pagrindas manyti, kad G. S. visais būdais siekia išvengti administracinės atsakomybės, kadangi bijo, jog išaiškėjus visoms bylos aplinkybėms, Nacionalinę mokėjimo agentūrą gali pasiekti duomenys, jog pasėliai buvo deklaruoti anksčiau, nei buvo išdirbta žemdirbystei netinkama žemė, o tai galėtų sukelti Nacionalinės mokėjimo agentūros susidomėjimą dėl išmokų mokėjimo G. S. ūkiui.
Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 15-2446 aiškiai nurodoma, kad Žemės ūkio produktų gamybą vykdantys asmenys daugiamete augalija apaugusius arba apleistus nepageidaujama augalija plotus gana dažnai apdoroja cheminiais neatrankinio veikimo augalų apsaugos produktais (herbicidais), kad dėl jų poveikio augalijai sunykus lauką būtų galima greičiau paruošti žemės ūkio augalų auginimui. Šiam tikslui yra naudojami herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas. Augalų apsaugos produktus registruoja Augalininkystės tarnyba. Profesionaliajam naudojimui Lietuvoje yra užregistruoti 28 pavadinimų herbicidai, turintys glifosato veikliosios medžiagos, kurie gali būti naudojami vienmečių ir daugiamečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui pūdymuose, laukuose po derliaus nuėmimo, vaismedžių pomedžiuose, miškuose ir ne žemės ūkio paskirties plotuose. Augalininkystės tarnybos žiniomis, Lietuvoje ištisiniam nepageidaujamos augalinės dangos naikinimui nėra registruotų biologinių ar kitokių augalų apsaugos produktų. Tai reiškia, kad nepageidaujamos žolės naikinimui naudojami tik cheminiai produktai – herbicidai (Lietuvoje registruotos 28 rūšys), o biologinių ar kitokių priemonių šiam tikslui pasiekti Lietuvoje registruota nėra. Vadinasi, gamtoje nėra tokio natūralaus produkto, kuris profesionaliai sunaikintų daugiamete augalija apaugusius arba apleistus nepageidaujama augalija plotus. Teismo posėdžio metu tokių ne cheminių preparatų egzistavimą negalėjo nurodyti ir pats ūkininkas G. S.. Todėl atlikinėti augalų ar dirvožemio tyrimus, nustatant koks konkrečiai buvo naudojamas chemikalas, nebuvo jokios būtinybės, kadangi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 126.3. punktas numato, jog „Pakrantės apsaugos juostose draudžiama: naudoti kitas chemines medžiagas ir (ar) mišinius...>“, o tai reiškia, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama naudoti bet kokias chemines medžiagas, o ne iš nustatyto sąrašo.
Šias aplinkybes patvirtino ir netoli nupurkštų žemės sklypų gyvenantys liudytojai, kurie jautė cheminių preparatų kvapą, bei sunykusią žolę apžiūrėję aplinkosaugos pareigūnai.
Ne teismo tvarka nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą buvo suklysta pritaikant įstatymą, G. S. traukiant atsakomybėn pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį. Pats administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, neteisėta G. S. veika įrodyta, tačiau suklysta pritaikant įstatymą, tai yra atsakomybėn G. S. turėjo būti traukiamas pagal ANK 256 straipsnio 1 dalį už specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimą.
Pažymi, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), o Panevėžio apylinkės teismo nutarimas panaikinti 2018 m. vasario 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. S. atžvilgiu nutraukti akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, EŽTT praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimai bylose Nr. 16034/90, Van de Hurk v. Netherlands; Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
Apygardos teismas, susipažinęs su byloje surinkta medžiaga, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs skundžiamą nutarimą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylą G. S. atžvilgiu nutraukė. Ir nors Institucija savo skunde tvirtina, kad G. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ANK 256 straipsnio 1 dalyje, ir todėl jis Institucijos buvo nubaustas pagrįstai, vis tik sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį kyla už Specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą arba nevykdymą, o pagal ANK 256 straipsnio 1 dalį už Specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą.
Nagrinėjamu atveju G. S. Institucijos buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Vandens telkinių naudojimo sąlygas, nors vėliau Institucija teigia, jog jis turi būti nubaustas už Specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą.
Apylinkės teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad pakrantės apsaugos juosta buvo nupurkšta būtent cheminėmis medžiagomis ir kad tai padarė G. S., bei nesant galimybių šias abejones pašalinti, visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka Institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą, ANK nuostatos institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais, ir šiuo atveju Institucijai nesurinkus pakankamai įrodymų, kad G. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 256 straipsnio 1 dalyje ar 3 dalyje, ir nebesant galimybės nustatyti svarbių faktinių aplinkybių, administracinio nusižengimo bylos teiseną G. S. atžvilgiu nutraukė, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, o vien tai, kad toks sprendimas netenkina Institucijos savaime nereiškia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Institucijos skundą ir naikinti ginčijamą teismo nutarimą. Institucijos skundo argumentai yra prielaidinio pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais, neabejotinais ir nenuginčijamais įrodymais bei nepaneigia teismo išvadų, kurioms visiškai pritardamas bei iš naujo nekartodamas teismo argumentų, kurie be kita ko Institucijai yra žinomi, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti.
Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Pranas Šimkus