Administracinė byla Nr.A⁵-638-07

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 9; 9.3

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams D. M. , adv. R. M. ,

atsakovo atstovei A. P. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal UAB „Baldeksas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

I.

 

            Pareiškėja UAB „Baldeksas“ kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2006 m. birželio 22 d. sprendimo Nr.S-276-(7-274/2006) 1 p., kuriuo patvirtintas centrinio mokesčių administratoriaus nurodymas į valstybės biudžetą sumokėti papildomai priskaičiuotą PVM, šio mokesčio delspinigius bei baudą.

            Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2006 m. vasario 13 d. sprendimu Nr.(27.183)-256-58 iš dalies patvirtino 2005-11-17 patikrinimo aktą Nr.08-04-10-769 ir apskaičiavo 15 232 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 107 Lt PVM delspinigių, 565 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – FAPM) delspinigių, 11 637 Lt pelno mokesčio, 1 438 Lt pelno mokesčio delspinigių, skyrė 4 570 Lt PVM baudą ir 3 491 Lt pelno mokesčio baudą (MGK I t., b. l. 20-27).

            Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2006 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr.69-298 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2006 m. vasario 13 d. sprendimą Nr.(27.183)-256-58 ir netenkino mokesčio mokėtojos prašymo atleisti nuo PVM ir pelno mokesčio baudų (MGK I t., b. l. 7-12).

            Komisija 2006 m. birželio 22 d. sprendimu Nr.S-276-(7-274/2006) patvirtino VMI prie FM 2006 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr.69-298 dalyje, kurioje nurodyta pareiškėjai į biudžetą sumokėti 15 232 Lt PVM, 107 Lt PVM delspinigių ir 4 570 Lt PVM baudą; dėl pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo pavedė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, o nurodymus sumokėti 10 617 Lt pelno mokesčio bei 3 185 Lt pelno mokesčio baudą panaikino (MGK II t., b. l. 183-190).

            Pareiškėja UAB “Baldeksas” paaiškino, kad iš UAB “Askva”, UAB “Autvela”, UAB “Kartrus” pirko medieną, kurią vėliau perdirbo ir realizavo. Vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, mokesčių administratorius pagrindinį dėmesį privalo skirti ūkinės operacijos turiniui, o ne formaliai išraiškai. Mano, jog UAB “Baldeksas” neprivalėjo aiškintis, ar patikrinimo akte paminėti fiziniai asmenys buvo įdarbinti įmonėse, juolab kad tokia informacija nėra laisvai prieinama. Mokesčių mokėtojas, sumokėjęs PVM už tiekėjo prekes, įgyja teisę į PVM atskaitą ir ji negali būti vėliau paneigta.

            Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu prašė pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 70-75). Paaiškino, kad PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų tikrumas ir pakankamumas - tai aplinkybės, kurios turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamo rekvizito trūkumas, jo nenurodymas yra esminis pažeidimas, susijęs su pardavėjo identifikavimu, ūkinės operacijos tikrumu ir pan., ar tai tik akivaizdus apsirikimas, kurį galima ištaisyti nustatyta tvarka. Pareiškėjos atveju minėtų rekvizitų trūkumas UAB “Askva” vardu išrašytoje 2003 m. kovo 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje GAB Nr. 7949566 ir UAB “Autvela” vardu išrašytoje 2003 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje GCB Nr. 8485240 yra susijęs su pardavėjų identifikavimu ir dėl to UAB “Baldeksas” negali atskaityti pirkimo PVM. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁴-848-2004 pabrėžė, jog PVM mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, kad pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės PVM, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą. Pareiškėja turėjo galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nebus sumokėtas. Ūkinių operacijų atlikimo metu ji privalėjo išsiaiškinti, ar UAB “Autvela”, UAB “Askva”, UAB “Kartrus” yra PVM mokėtojos. Šie duomenys viešai skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto puslapyje, leidinyje “Valstybės žinios”. UAB “Baldeksas” nepaprašė šių bendrovių atstovų pateikti PVM mokėtojo pažymėjimą, nepatikrino fizinių asmenų įgaliojimų.

            Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime prašė skundą atmesti  (b. l. 67).

 

II.

 

            Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjos UAB “Baldeksas” skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 13 d. sprendimą Nr.(27.183)-256-58, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2006 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr.69-298 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 22 d. sprendimą Nr.S-276-(7-274/2006) dalyse, kuriose UAB “Baldeksas” pagal UAB “Kartrus” sąskaitas faktūras papildomai priskaičiuota 12 741,51 Lt PVM suma, ir grąžino bylą atsakovui, įpareigodamas jį perskaičiuoti UAB “Baldeksas” piniginės prievolės valstybei dydį.

            Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr.IX – 751 redakcija) 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, o šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teisės aktų reikalavimus, keliamus šiam blankui.

            Minėto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda, o pagal 4 dalį – skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

            Teismas nustatė, kad UAB “Baldeksas” 2003 m. laikotarpiu į apskaitą įtraukė pirkimo PVM pagal UAB “Askva”, UAB “Autvela”, UAB “Kartrus” išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau šios bendrovės pardavimo PVM nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo. Mokestinio patikrinimo metu išsiaiškinta, jog buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašė UAB “Askva” nedirbantis D. K. , UAB “Autvela” nedirbantis A. Š. , UAB “Kartrus” nedirbantis E. M. . Remiantis tuo vietos mokesčių administratorius konstatavo, kad aukščiau minėti asmenys neturėjo įgaliojimų atstovauti įmones sudarant pirkimo – pardavimo sandorius. Be to, šios bendrovės neteikė PVM deklaracijų ir po išregistravimo iš PVM mokėtojų registro dienos negrąžino nepanaudotų specialios apskaitos dokumentų blankų (MGK I t., b. l. 73-88). Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad UAB “Baldeksas” neturėjo juridinės galios krovinio gabenimo važtaraščių, todėl negalėdamas nustatyti medienos pakrovimo ir iškrovimo vietos, gabenimo maršruto, rąstus gabenusių transporto priemonių ir asmenų, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad ūkinės operacijos įvyko kitomis, nei nurodyta dokumentuose, sąlygomis.

            Nurodo, kad UAB “Baldeksas” laikosi nuomonės, jog joks įstatymas ar konkreti teisės norma neįpareigoja ūkio subjekto imtis visų įmanomų priemonių įsitikinti kitos sandorio šalies teisėtumu, juo labiau, kad duomenys apie juridinius asmenis ir jų darbuotojus yra konfidencialūs ir viešai neskelbiami. Teismas pažymėjo, jog tai, kad teisę į PVM atskaitą mokesčio mokėtojas įgyja tik tuo atveju, jeigu jis prekes perka iš PVM mokėtojo, kuris pagal įstatymus privalo sumokėti šias mokesčio sumas, įpareigoja mokesčio mokėtoją, pageidaujantį pasinaudoti šia teise, imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų įsitikinta, jog PVM sąskaitos faktūros atspindi tikrąjį ūkinių operacijų turinį.

            Bylos duomenimis, UAB “Autvela” išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2002 m. lapkričio 2 d., UAB “Askva” iš PVM mokėtojų registro buvo pašalinta laikotarpiui nuo 2002 m. vasario 22 d. iki 2003 m. balandžio 23 d. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, jog UAB “Baldeksas” 2003 m. balandžio 24 d. sudarydama sandorį su UAB “Autvela” ir 2003 m. kovo 25 d. dalyvaudama civiliniuose santykiuose su UAB “Askva”, turėjo galimybę žinoti, kad pardavėjai už ūkinėmis operacijomis sukurtą pridėtinę vertę nesumokės PVM. Pareiškėjos atstovai privalėjo iš PVM sąskaitas faktūras išrašančių ir pasirašančių įmonių darbuotojų pareikalauti įmonių pažymėjimų, pranešimų apie šių asmenų, kaip apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu, priėmimą į darbą tose įmonėse, šių asmenų pasų, patikrinti interneto svetainėje VMI prie FM paskelbtus duomenis ir įsitikinti, kad PVM sąskaitas faktūras išrašančios įmonės įregistruotos PVM mokėtojų registre. Teismas nusprendė, jog šių teisiškai reikšmingų aplinkybių pakanka konstatuoti UAB “Baldeksas” nesąžiningumą ir paneigti mokesčių mokėtojos teisę į PVM atskaitą UAB „Autvela“ ir UAB „Askva“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu.

            Tuo tarpu iš mokestinio ginčo bylos teismas nustatė, kad UAB “Kartrus” PVM deklaracijų neteikė nuo 2003 m. vasario mėnesio, tačiau iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus sprendimu ji išregistruota tik 2003 m. rugsėjo 4 d., t. y. jau po 2003 m. balandžio 16 d. Nr. LEA 6235664, 2003 m. balandžio 24 d. Nr. LEA 6235798, 2003 m. balandžio 25 d. Nr. LEA 6235799, 2003 m. gegužės 2 d. Nr. LEA 6235665, 2003 gegužės 2 d. Nr. LEA 6235888, 2003 gegužės 3 d. Nr. LEA 6235889, 2003 m. birželio 2 d. Nr. LEA 6235944 sąskaitų faktūrų išrašymo. Įvertinęs tai, jog informacija, ar tam tikras ūkio subjektas teikia PVM deklaracijas, yra žinoma tik mokesčių administratoriui ir viešai neskelbiama, teismas nusprendė, kad tretysis suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo reikalauti, kad pareiškėja atsižvelgtų į šią aplinkybę. Teismas nurodė, jog tai, kad ginčo sąskaitas faktūras išrašė ir pasirašė UAB “Kartrus” nedirbantis E. M. , irgi neturi lemiamos reikšmės įvykusių ūkinių operacijų turiniui ir prekių tiekimo faktui. Todėl nėra priežasčių UAB “Baldeksas” sieti su UAB “Kartrus” neteisėta veikla ir traktuoti UAB “Baldeksas” veiksmus kaip nesąžiningus.

            Sprendime nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje administracinių bylų (Nr.A⁷-1088/2006, Nr.A⁷-1768-06, Nr.A¹⁴-1242/06 ir kt.) konstatavo, kad sąskaita faktūra išrašyta iki viešo paskelbimo apie esminį faktą dėl ūkio subjekto mokestinio teisinio statuso pasikeitimo, todėl PVM atskaita yra teisėta. Tokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados sąlygoja ginčijamų sprendimų pakeitimą, mažinant priskaičiuotus mokesčius, baudą ir delspinigius. Kita vertus, galiojantys teisės aktai nenustato pareigos mokesčių mokėtojui tikrinti kitos sandorio šalies patikimumą bei tokios procedūros nereglamentuoja. Informacija apie PVM mokesčio mokėtoją yra konfidenciali ir tretiesiems ūkio subjektams (kontrahentams) neprieinama. Taigi žinoti, ar tam tikras ūkio subjektas teikia PVM deklaracijas, iš UAB „Baldeksas“ negali būti reikalaujama iki to momento, kol šie subjektai nėra išregistruoti iš PVM registro ir apie tai įstatymų nustatyta tvarka nėra viešai paskelbta.

            Teismas nusprendė, jog ginčijami sprendimai naikintini dalyje, kurioje paneigta pareiškėjos teisė į PVM atskaitą pagal UAB “Kartrus” išrašytas sąskaitas faktūras, ir byla perduotina VMI prie FM įpareigojant atsakovą perskaičiuoti pareiškėjos piniginės prievolės valstybei dydį, atitinkamai sumažinant baudą ir delspinigius. Pažymėjo, jog siekiant pagrįsti mokesčių mokėtojo atleidimą nuo jam skirtos baudos ir delspinigių, būtina konstatuoti Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 įstatymo Nr.IX 2112 redakcija) 100 ir 141 straipsniuose nustatytų sąlygų buvimą, tačiau tokių pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra.

 

III.

 

            Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1.   Byloje nustatyta, kad UAB „Kartrus“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus pasirašė E. M. , tačiau, IMIS SODRA duomenimis jis UAB „Kartrus“ niekada nėra dirbęs, byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių šio asmens įgalinimus pasirašyti dokumentus UAB „Kartrus“ vardu. Pareiškėjos direktorius J. G. 2005 m. gegužės 5 d. paaiškinime Nr.8-14-76 nurodė, kad atvažiavo atstovas, kurio J. G. nebuvo matęs, paso neprašė, pavardės neatsimena, kur įmonė įsikūrusi, nežino, į mokesčių inspekciją įsitikinti, jog ši įmonė egzistuoja, nesikreipė, sutartį atvežė jau parašytą, sąskaitas atveždavo parašytas. Pareiškėja, imdamasi protingu priemonių, galėjo nustatyti partnerio veiklos neteisėtumą bei numatyti, kad jis nesumokės pardavimo PVM, nes turėjo galimybe nustatyti tikrąjį apskaitos dokumentus pasirašiusiųjų asmenų statusą.

2.   Pareiškėja patikrinimui nepateikė krovinio gabenimo važtaraščių ar kitų dokumentų, įrodančių, kad veža sau priklausantį krovinį, dėl šios priežasties nėra nustatytas krovinio pakrovimo vietos adresas, krovinio išgabenimo data ir laikas, krovinio iškrovimo vietos adresas, krovinio atgabenimo data ir laikas, transporto priemonės vairuotojo vardas, pavardė, transporto priemonės ir valstybinis numeris.

3.   Pareiškėjos vadovas nepareikalavo iš pardavėjo medienos įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir tuo pažeidė 2002 m. rugpjūčio 22 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 452 patvirtintos Apvaliosios medienos apskaitos medienos ir medienos gaminius gaminančiose įmonėse tvarkos 5 p. nuostatą, kad medienos apdirbimo įmonės pirkti arba priimti apvaliąją medieną apdirbimui iš fizinių ir juridinių asmenų gali, tik jiems pateikus medienos įsigijimo dokumentus, ir 6 p. nuostatą, kad medienos apdirbimo įmonei perkant apvaliąją medieną šių dokumentų kopijos saugomos įmonėje (medienos apdirbimo vietoje) kartu su pirkimo dokumentais.

4.   Atsiskaitymas už prekes pagal minėtas ūkines operacijas vyko tik grynaisiais pinigais, išrašant kasos pajamų orderį. Pareiškėja 2003 m. balandžio 16 d. išmokėjo grynaisiais pinigais 8000 Lt, dienos pabaigoje kasos likutis sudarė 9742,66 Lt, o 2004 m. balandžio 17 d. ji vėl išmokėjo grynaisiais pinigais 8897,60 Lt, nors galėjo iš karto sumokėti 16897,60 Lt pagal 2003 m. balandžio 16 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Daro išvadą, kad pareiškėja išvengė Mokesčių administravimo įstatymo (1996-06-13 įstatymo Nr. 1-1382 redakcija) 26 straipsnių reikalavimo pranešti mokesčių administratoriui apie per dieną vienam ūkio subjektui grynaisiais pinigais išmokėtą sumą, viršijančią 10000 Lt, vykdymo.

5.   Mano, kad pareiškėja realiai įvertino savo veiklos partnerį bei, vykdydama ūkines operacijas, galėjo suprasti, kad jos kontrahentas į biudžetą PVM nesumokės, tačiau, nepaisydama to, atliko tokias ūkines operacijas, todėl elgėsi nesąžiningai.

6.   Teismas neteisingai vertino aplinkybės, kad ginčo sąskaitas - faktūras išrašė ir pasirašė UAB „Kartrus“ nedirbantis E. M. , įtaką šiam mokestiniam ginčui. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėja nepasidomėjo asmens, neva atstovavusio kontrahentą, tapatybe, jo įgalinimais pasirašinėti tokio pobūdžio įmonės apskaitos dokumentus, nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti koki ryšį jis turi su kontrahentu. Pareiškėja elgėsi lengvabūdiškai ir neapdairiai.

7.   Teismas sprendime pažymi, jog „pareiškėjos atstovai privalėjo iš PVM sąskaitas - faktūras išrašančių ir pasirašančiu, įmonių darbuotojų pareikalauti įmonių pažymėjimų, pranešimų apie šių asmenų, kaip apdraustųjų valstybinių socialinių draudimu, priėmimą į darbą tose įmonėse, šių asmenų pasų, patikrinti interneto svetainėje VMI prie FM paskelbtus duomenis ir įsitikint, kad PVM sąskaitas - faktūras išrašančios įmonės įregistruotos PVM mokėtojų registre. Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių pakanka konstatuoti UAB „Baldeksas“ nesąžiningumą ir paneigti mokesčių mokėtojos teisę į PVM atskaitą UAB „Autvela“ ir UAB „Askva“ išrašytų PVM sąskaitų -faktūrų pagrindu.“ Tačiau teismas pats sau prieštarauja tame pačiame sprendime teigdamas, jog „tai, kad ginčo sąskaitas - faktūras išrašė ir pasirašė UAB „Kartrus“ nedirbantis E. M. , irgi neturi lemiamos reikšmės įvykusių ūkinių operacijų turiniui ir prekių tiekimo faktui. Todėl nėra priežasčių UAB „Baldeksas“ sieti su UAB „Kartrus“ neteisėta veikla ir traktuoti UAB „Baldeksas“ veiksmus kaip nesąžiningus“.

8.   Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A¹-355/2004, pažymėta, kad teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik nustačius juridinių faktų visumą, t.y. aplinkybę, kad konkrečios ūkinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su šia ūkine operacija, bei aplinkybę, kad į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahento veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, reikia vertinti visumą bylos aplinkybių, tokių kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis, jų tęstinumas, elgsena prieš sandorio sudarymą, jo sudarymo ir vykdymo metu, mokesčių mokėtojo atlikti veiksmai, siekiant įsitikinti kitos sandorio šalies veiklos teisėtumu, įsigyjamų prekių ar paslaugų kaina ir kt.

9.   Įmonės direktorius J. G. pats prisipažino absoliučiai nesidomėjęs kontrahentu bei jo atstovais. Tai, kad UAB „Kartrus“ ūkinių operacijų atlikimo metu dar nebuvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro tėra viena aplinkybė iš daugelio, kurios turi būti vertinamos šioje situacijoje.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Atsiliepime nurodoma, jog teisė į PVM atskaitą pareiškėjui negali būti ribojama, kadangi ginčo teisinių santykių atveju vyko realus prekių tiekimas. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Valstybinės mokesčių inspekcijos tarnybiniame pranešime konstatuojama, kad UAB „Baldeksas“ registruose buvo apskaitytas prekių - pušies rastų gavimas bei jų panaudojimas gaminant ir parduodant produkciją (MGK byla Nr. 1, b. 1. Nr. 68). Buvęs pareiškėjo direktorius J. G. ir direktorius D. M. paaiškinimuose patvirtino, kad ūkinės operacijos realiai įvyko, nurodė su jomis susijusios aplinkybės. Pateikti pareiškėjo medienos pjovimo dokumentai (MGK byla Nr. 2, b. 1. Nr. 155-170), produkcijos pardavimo dokumentai (MGK b.l. Nr. 171 – 177). MGK 2006 m. birželio 22 d. sprendime b. 1. 6-13, 5 psl. daroma išvada, jog Inspekcija nesurinko pakankamai įrodymų, kad realūs medienos pirkimo ir pardavimo veiksmai nebuvo atlikti. Atsakovo atstovė pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad neginčija realaus prekių tiekimo.

Atsiliepime nurodoma, jog sprendžiant mokesčio mokėtojo sąžiningumo klausimą, reikia atsižvelgti i aplinkybę, kad medienos pirkimo sandoriai, iš kurių atsirandančių mokestinių prievolių kilo šis ginčas, įvyko 2003 metais, esant didžiuliam žaliavinės medienos trūkumui. Pareiškėja, siekdama išlikti rinkoje, buvo priversta pirkti medieną ne vien iš pastovių tiekėjų, bet ir trumpalaikių sutarčių pagrindu, ne visuomet turėdamas galimybę įsitikinti tiekėjų patikimumu. Ūkinių operacijų atlikimo metu UAB „Kaitrus“ buvo PVM mokėtojas. Pareiškėjas pažymi, jog mokesčių teisėje galioja mokesčių mokėtojo slaptumo principas, įtvirtintas tiek naujojo Mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnyje, tiek ginčo teisinių santykių metu galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo 22 straipsnyje. Todėl pareiškėjas neturėjo galimybės iš atsakovo gauti informacijos apie asmenis, dirbančius pas jo sutartinius kontrahentus.

            Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, pirkdamas medieną, iš pardavėjo nepareikalavo pateikti šios medienos įsigijimo dokumentų, tuo pažeisdamas 2002-08-22 Aplinkos ministro įsakymo Nr. 452 „Dėl apvaliosios medienos apskaitos medienos ir medienos gaminius gaminančiose įmonėse tvarkos“ 5 punktą. Šią išvadą atsakovas daro remdamasis buvusio pareiškėjo direktoriaus J. G. 2005 m. gegužės 5 d. paaiškinimais, Mokestinių ginčų komisijos (MGK-I) bylos (b.l. 113-130). Pareiškėja pažymi, kad šiuos paaiškinimus šis asmuo atliko atmestinai, kadangi darbo santykiai su pareiškėju jau buvo nutrūkę, o apklausa jam sukėlė didžiulį stresą, todėl buvo stengiamasi pateikti kuo paprastesnius atsakymus, siekiant kuo greičiau baigti apklausą. Mano, jog atsakovo pateikiami argumentai, kad už medieną atsiskaitytą grynaisiais pinigais, išmokėtos sumos per dieną paprastai neviršydavo 10000 Lt taip pat neįrodo pareiškėjo nesąžiningumo (LVAT administracinė byla Nr. A⁷-1768-06).

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

            Byloje nustatyta, kad kad UAB “Baldeksas” 2003 m. laikotarpiu į apskaitą įtraukė pirkimo PVM pagal UAB “Askva”, UAB “Autvela”, UAB “Kartrus” išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau šios bendrovės pardavimo PVM nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo. Dėl to, jog buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašė šiose bendrovėse nedirbantys asmenys, vietos mokesčių administratorius konstatavo, kad jie neturėjo įgaliojimų atstovauti įmones sudarant pirkimo – pardavimo sandorius. Taip pat nustatyta, jog šios bendrovės neteikė PVM deklaracijų ir po išregistravimo iš PVM mokėtojų registro dienos negrąžino nepanaudotų specialios apskaitos dokumentų blankų. Mokesčių administratorius taip pat konstatavo, kad UAB “Baldeksas” neturėjo juridinės galios krovinio gabenimo važtaraščių, todėl negalėdamas nustatyti medienos pakrovimo ir iškrovimo vietos, gabenimo maršruto, rąstus gabenusių transporto priemonių ir asmenų, padarė išvadą, kad ūkinės operacijos įvyko kitomis, nei nurodyta dokumentuose, sąlygomis. Dėl šių aplinkybių buvo neigiama pateiškėjo teisė į PVM atskaitą sandorių su minėtomis bendrovėmis dalyje.

            Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinį ginčą, pagrįstai tyrė ir vertino visas aplinkybes, reikšmingas ginčo teisiniam santykiui įvertinti. Pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas sudarydamas sandorius su UAB „Autvela“ ir UAB „Askva“ turėjo galimybę sužinoti, kad šie subjektai už ūkinėmis operacijomis sukurtą pridėtinę vertę nesumokės PVM, kadangi jau buvo išregistruoti iš PVM mokėtojų registro. Ši aplinkybė, atsižvelgiant ir į kitas sandorių sudarymo sąlygas, pagrįstai įvertinta esmine pareiškėjo teisei į PVM atskaitą paneigti.

            Tuo tarpu mokestines prievoles, susijusias su sandoriais tarp pareiškėjo ir UAB „Kartrus“, byloje surinkta medžiaga duoda pagrindą vertinti kitaip. Byloje nustatyta, kad UAB “Kartrus” PVM deklaracijų neteikė nuo 2003 m. vasario mėnesio, tačiau iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus sprendimu ji išregistruota tik 2003 m. rugsėjo 4 d. Gi pareiškėjas iš šios bendrovės prekes įsigijo pagal anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 2003  m. balandžio 16 d. Nr. LEA 6235664, 2003 m. balandžio 24 d. Nr. LEA 6235798, 2003 m. balandžio 25 d. Nr. LEA 6235799, 2003 m. gegužės 2 d. Nr. LEA 6235665, 2003 gegužės 2 d. Nr. LEA 6235888, 2003 gegužės 3 d. Nr. LEA 6235889, 2003 m. birželio 2 d. Nr. LEA 6235944. Todėl, teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės žinoti, kad ūkinės operacijos partneris neteikia PVM deklaracijų ir nesirengia mokėti mokesčių, bei atsižvelgti į šią aplinkybę. Pažymėtina, jog net teigdamas, kad ūkinės operacijos įvyko kitomis, nei nurodyta dokumentuose, sąlygomis, mokesčių administratorius neneigė pačių ūkinių operacijų fakto.

            Apelianto nurodytos aplinkybės dėl nepakankamo pareiškėjo domėjimosi kitos sandorio šalies veiklos teisėtumu duoda pagrindą tik prielaidai, bet ne pakankamai išvadai, kad UAB „Baldeksas“ elgėsi nesąžiningai. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad jos neturi lemiamos reikšmės įvykusių ūkinių operacijų turiniui ir prekių tiekimo faktui, dėl ko nėra priežasčių UAB “Baldeksas” sieti su UAB “Kartrus” neteisėta veikla ir traktuoti UAB “Baldeksas” veiksmus kaip nesąžiningus.

Nenustačius pagrindo sprendimui naikinti ar keisti apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

            Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

            Teisėjai                                                                                     Artūras Drigotas

 

                                                                                                            Romanas Klišauskas

 

                                                                                                Arūnas Sutkevičius