PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
Lietuvos Respublikos vardu
2018 m. balandžio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovės advokatės T. R. (toliau Atstovė) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarimo A. J. administracinio nusižengimo byloje,
nustatė:
1. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo 2018-01-26 d. nutarimu A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 290 straipsnio 8 dalį 800 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams už tai, kad jis, 2017 m. gruodžio 9 d. M. r. Č. sen., medžiotojų klubo „K.“ medžioklės plotų vienete, nuo 11 val. 30 min. iki 15 val. medžioklės varant, kuriai vadovavo medžiotojų klubo „K.“ vadovas A. L., metu po to, kai šio klubo narys medžiotojas D. G. draudžiamu suaugusias briedžių pateles medžioti terminu sumedžiojo, t.y. nušovė suaugusią briedžio patelę (sumedžiojimo vietos geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini) ), ją, nepažymėtą plomba - licencija, kartu su šioje medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais J. V., M. K., V. T., pastarajam priklausančiu automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovę į J. V. priklausančią automobilinę priekabą Nr. (duomenys neskelbtini) , nugabeno į ties (duomenys neskelbtini) kaimu esantį laukinių gyvūnų aptvarą, priklausantį M. K., kur kartu su minėtais medžiotojais neteisėtai išdorojo, o dorojimo atliekas (kailį su galva, vidaus organus, apatines kojų dalis) dorojimo vietoje užkasė (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini) ). Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.3 punkto reikalavimus
2. Panevėžio apygardos teismui Atstovė skundžia Utenos apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. J. atžvilgiu nutraukti.
2.1 Skunde nurodo, kad A. J. nubaustas nepagrįstai, nes prie skundo pridedamas 2017-12-11 Mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktas patvirtina, kad gyvūnas, kurio gabenimu ir dorojimu kaltinamas jos ginamasis, buvo vienerių metų neturinti briedžio patelė. Tokią išvadą Atstovė daro remdamasi minimame akte esančiais duomenimis, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu buvo paimta 98,3 kg svorio skerdienos ir atliekų, o toks svoris, pridedant nepaimtų vidaus organų masę (apie 40 kg), remiantis LR gamtos mokslų daktarų R. B. ir kt. leidinio „Lietuvos kanopiniai žvėrys“ 28 psl. pateikta informacija, atitinka briedžio patelės iki vienerių metų amžiaus svorį. Kadangi tokio amžiaus briedžio pateles kaltinime nurodytu laiku medžioti draudžiama nebuvo, reiškia, kad žvėris nušautas, o vėliau gabentas ir dorotas buvo teisėtai.
2.2 Atstovė pažymi, kad 2017-12-09 A. J. dalyvavo medžioklėje, kurioje be jo buvo apie 15 asmenų ir jis kartu su keliais medžiotojais buvo įrašytas į atskirą medžioklės lapą. Vienam iš medžiotojų nušovus žvėrį kilo ginčas dėl jo amžiaus, tačiau A. J. asmeniškai žvėries nematė ir neapžiūrėjo, savo nuomonės dėl jo amžiaus neišreiškė. Po to medžioklės vadovas J. V., M. K., V. T. ir jam nušautą gyvūną nurodė sutvarkyti, ką jie ir padarė. Jis tuo metu nežinojo, kad žvėris sumedžiotas neteisėtai, nes pats jo nenušovė, medžioklės vadovu nebuvo, medžiotojo bilietą turi ne daugiau nei metai ir jo patirtis šiuo klausimu menka, manė, kad viskas vyksta teisėtai, apie tai, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai, sužinojo tik apklausiamas aplinkos apsaugos pareigūnų. Jis pareigūnu pasitikėjo ir sutiko su pažeidimu, prašydamas ir tikėdamasis kad bus skirta kuo švelnesnė bauda. Šiuo metu, kvalifikuoto teisininko pagalba, yra įsitikinęs, kad nubaustas nepagrįstai, savo kaltės neįžvelgia, nes jis jokių veiksmų, sąlygojusių pažeidimą, neatliko. Kito medžiotojo nušautą žvėrį su dar keliais asmenimis gabeno ir dorojo medžioklės vadovo nurodymu manydamas, kad viskas tvarkoje ir net neįtardamas, kad daro pažeidimą, o jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
2.3 Atstovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. Z., kuris nustatė nušauto žvėries amžių, nėra įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą ir nėra prisiekęs ekspertas, pasirašytinai įspėtas dėl jo atsakomybės už melagingos išvados davimą, todėl jo surašytas aktas, kurį teismas vertino kaip įrodymą, neturėtų būti vertinamas visų įrodymų kontekste. Be to, minimas aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame nėra nei įžanginės nei rezoliucinės dalies, neaprašyta metodika, kuria remiantis buvo padaryta išvada apie gyvūno amžių.
2.4 Apibendrinant Atstovė teigia, kad administracinėje byloje esantys prieštaravimai nepašalinti, abejonės turi būti vertinamos jos ginamojo naudai, todėl A. J. pradėtas administracinis procesas turi būti nutrauktas.
3. Atsiliepimu į Atstovės apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Atstovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nes jis pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes.
3.1 Atsiliepime nurodoma, kad Atstovė nepagrįstai remdamasi 2017-12-11 Mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktu teigia, kad kaltinime nurodytu metu buvo sumedžiotas briedžio jauniklis iki vienerių metų, nes minimame dokumente nurodytas ne visas paimtas žvėries svoris - dalis nušauto briedžio supjaustytos skerdienos buvo paimta iš M. K., J. V., V. T. ( 98 kg), jame nenurodytas vidaus organų svoris, dalis skerdienos net nepaimta, nes nerasta ( priekinis kumpis, sprandas, stuburas, dubens kaulai). Šie duomenys patvirtina, kad sumedžioto žvėries svoris atitinka suaugusios patelės svorį. Be to, žvėries amžius nustatomas pagal jo dantų apatiniame žandikaulyje būklę, ką šiuo atveju atliko medžioklės trofėjų ekspertas T. Z.. Apie tokį metodą pasisakoma ir Atstovės minimame leidinyje „Lietuvos kanopiniai žvėrys“ 29 psl. Šiuo atveju nušauta briedžio patelė pieninių dantų neturėjo, o jos nuolatiniai apatiniai dantys jau buvo padilę, kas rodo, jog ji nėra jauniklė.
3.2 Teigia, kad A. J. medžiotojo bilietas išduotas 2016-02-22, tai reiškia, kad jis išlaikęs medžiotojo egzaminą, todėl puikiai žino medžioklės taisykles, jis turi medžiotojo selekcininko kvalifikaciją ir puikiai geba skirti ne tik žvėrių jauniklius, bet ir vykdyti jų atranką, selekciją ir pan., todėl jo teiginiai, kad veikos metu nesugebėjo skirti briedžio jauniklio nuo suaugusios patelės, kurią gabeno ir dorojo, nepagrįsti.
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantės teigimu, jos ginamasis nekaltas, nes gabendamas ir dorodamas nušautą briedžio patelę manė, kad ji nušauta teisėtai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra pagrįsta ir motyvuota, priimta teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus.
8. Faktas, kad protokole nurodytu metu buvo sumedžiotas, po to gabentas ir dorotas laukinis gyvūnas – briedis, neginčijamas, tačiau Atstovė skunde tikina, kad A. J. nesuprato, kad gabena ir doroja neteisėtai sumedžiotą gyvūną ir ginčija jo amžių, teigdama, kad tai buvo briedžio jauniklis, kurio medžioklė kaltinime nurodytu metu nebuvo draudžiama, tačiau tokių Atstovės skundo argumentų administracinės bylos medžiaga nepatvirtina.
8.1 Iš paties A. J. paaiškinimų jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole matyti, kad jis neneigė jam inkriminuoto pažeidimo padarymo fakto, paaiškino, kad medžioklės metu kilo ginčų, ar D. G. sumedžiojo briedžio jauniklį, ar patelę, nes tuo metu jas medžioti buvo draudžiama. Jo medžioklės vadovas M. K. pasakė, kad gyvūną reikia sutvarkyti, todėl jis, J. V. ir V. T. nuvežė gyvūną į M. K. danielių aptvarą, kur nušautą žvėrį sudorojo, o dorojimo atliekas užkasė. Dalį skerdienos pasiėmė J. V., dalis skerdienos buvo nuvežta į medžiotojų klubo šaldiklį B. kaime. Dėl padaryto pažeidimo A. J. gailėjosi ir teigė, kad taip atsitiko dėl to, kad jis pasidavė įtakingesnių medžiotojų įtakai ( b.l. 4). Minimi duomenys patvirtina, kad A. J. suprato, jog jo su kitais asmenimis gabentas ir dorotas žvėris nušautas neteisėtai.
8.2 Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys – A. J. medžiotojo bilieto kopija, iš kurios matyti, kad medžiotojo bilietas išduotas 2016-02-22, A. J. suteikiant medžiotojo selekcininko kvalifikaciją. Suprantama, kad norint įgyti teisę medžioti, reikia išlaikyti egzaminą, kuriam būtinos žinios – medžioklės taisyklių ir kitų su medžiokle susijusių teisės aktų žinojimas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. J. medžioklės taisykles išmanyti privalėjo, priešingu atveju teisės medžioti nebūtų įgijęs, o faktas, kad jam buvo suteikta medžiotojo selekcininko kvalifikacija patvirtina, kad jis geba skirti gyvūnų jauniklius nuo suaugusių. Esamoje situacijoje medžioklės metu kilus ginčui dėl nušauto gyvūno amžiaus, ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, jis turėjo įvertinti esamą situaciją turimų žinių pagrindu ir supratęs, kad gyvūnas sumedžiotas galimai neteisėtai, spręsti, ar atlikti veiksmus, kurie teisės aktų draudžiami. Byloje surinktų įrodymų pagrindu daryti neginčytina išvada, kad A. J. privalėjo suprasti, jog nušautas gyvūnas yra suaugusi briedžio patelė, kurias tuo metu medžioti buvo draudžiama, todėl jo veiksmai – neteisėtai nušauto gyvūno gabenimas ir dorojimas atitinka pažeidimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalies požymius, todėl jis pagal minimą straipsnį nubaustas pagrįstai. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė kyla už veikas, padarytas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo, todėl aplinkybė, kad A. J., kaip teigiama skunde, nesuprato, kokio amžiaus yra sumedžiotas žvėris, jo atsakomybės nešalina, nes jis, kaip medžiotojas selekcininkas, žinių apie žvėries amžių privalo turėti, o jei jam kilo abejonių dėl nušautos briedžio patelės amžiaus, privalėjo susilaikyti nuo veiksmų su sumedžiotu žvėrimi, užtraukiančių administracinę atsakomybę.
8.3 Fakto, kad medžiotojo D. G. sumedžiotas gyvūnas buvo suaugusi briedžio patelė, nepaneigia ir mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktas, kuriame nurodytas tyrimui pateikiamo gyvūno svoris - 98,3 kg. ( b.l. 18), nes tyrimui buvo pateiktas ne visas nušautas žvėris, o jo skerdienos dalys ir atliekos. Aplinkos apsaugos vyresniojo specialisto E. K. rašytame tarnybiniame pranešime ( b.l. 1-2) užfiksuota, kad tiriant nušauto gyvūno aplinkybes, dalį briedžio patelės skerdienos rado pas J. V., dalį į gyvūno sumedžiojimo vietą jo nurodymu atvežė V. T.. Briedžio galva ir kailis buvo rasti M. K. nurodytoje vietoje, kur buvo užkastos dorojimo atliekos, tuo tarpu dalis skerdienos iš viso nebuvo rasta, o vidaus organui tyrimui nepateikti. Tokiu būdu esamoje situacijoje nustatyti tikslų nušauto gyvūno svorį nebėra galimybės.
8.4 Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiame sumedžioto gyvūno skerdienos ir dorojimo atliekų apžiūros akte esančiais duomenimis, kuriame nurodyta, kad sumedžiotas gyvūnas pagal apatinio žandikaulio dantų nudilimą, galvos gabaritus, kanopos dydį ir kt., yra suaugusi 2 metų amžiaus briedžio patelė ( b.l. 17). Tokią išvadą, dalyvaujant dviem aplinkos apsaugos specialistams, padarė sertifikuotas CIC matuotojas, LMŽD vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas T. Z., kurio kvalifikacija, patirtimi ir turimomis žiniomis teismas abejoti neturi jokio pagrindo.
8.5 Nors Atstovė skunde nurodo, kad A. Z. nėra įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, todėl apylinkės teismas minimu aktu neturėjo remtis kaip įrodymu, tačiau šioje vietoje pažymima, kad Atstovės minimas dokumentas nėra ekspertizės, ar specialisto išvada, kurioms keliami atitinkami reikalavimai. Šiuo atveju A. Z. tyrime dalyvavo ne kaip ekspertas, o kaip specialių žinių turintis asmuo, jo nustatytos aplinkybės užfiksuotos sumedžioto gyvūno skerdienos ir dorojimo atliekų apžiūros akte.
8.6 Šioje vietoje pažymima, kad įrodymai ANK 569 straipsnio prasme, yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo ar pareigūno prerogatyva. Svarbu yra tai, kad bet kokia įrodymų rinkimo procese užfiksuota informacija, turi būti vertinama visų įrodymų kontekste. Šiuo atveju Atstovės minimas dokumentas apylinkės teismo buvo įvertintas ir pripažintas įrodymu, patvirtinančiu A. J. kaltę, padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
8.7 Įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumą, konstatuotina, kad visos reikšmingos aplinkybės apylinkės teisme nagrinėjant A. J. administracinio nusižengimo bylą buvo įvertintos, prieštaravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos duomenis. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog A. J. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, todėl jis skundžiamu nutarimu kaltu pagal šį straipsnį pripažintas pagrįstai, o, atsižvelgiant į tai, kad jam paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, jos laikyti aiškiai per griežta taip pat nėra jokio pagrindo. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teismo sprendimo pateiktos išvados yra motyvuotos, išsamios ir pagrįstos byloje surinktais duomenimis, todėl Utenos apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovės, advokatės T. R. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovės, advokatės T. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Gaputis