Administracinio nusižengimo Nr. AN2-9-594/2022

                                                                         Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01299-2021-8  

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. G. ir jo atstovės advokatės V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria S. G. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo, buvo netenkintas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, nubaustas 950 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių, už tai, kad jis 2020 m. kovo 1 d., 14.18 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,07 promilių (± 1,7 % promilės) girtumo laipsnis ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

2.       Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, S. G. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismą prašydamas panaikinti 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo ir Institucijos 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.  

3.       Apeliaciniame skunde S. G. ir jo atstovė advokatė V. G. prašo panaikinti Kauno  apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį (skunde klaidingai nurodyta nutarimą) ir administracinio nusižengimo teiseną S. G. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašoma prijungti prie S. G. administracinio nusižengimo bylos antstolės G. A. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo medicininių dokumentų išrašą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimų rezultatus.

3.1.                      Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ji paremta prielaidomis. Pabrėžiama, kad dar 2020 m. spalio 27 d. Kauno apylinkes teismas priėmė nutartį S. G. byloje, kuria panaikino ankstesnį Institucijos 2020 m. birželio 9 d. nutarimą bei grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai administraciniam tyrimui atlikti, išsiaiškinti aplinkybę ar S. G. burnoje, ant danties turėtas spiritinis tamponėlis nuo skausmo galėjo suklaidinti alkotesterį, atlikti eksperimentą, taip pat nustatyti kokią konkrečiai girą ir kokius gudobelės lašus vartojo S. G. ir kokia jų įtaka alkoholio kiekiui kraujyje. Minėtos nutarties teisėtumą patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetęs Institucijos skundą. Pažymima, kad Institucija atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės prašymą atlikti pakartotinai neatliktą eksperimento dalį, nors jie ir nurodė medicinines priežastis kodėl S. G. atsisakė pirmą kartą atliekant eksperimentą išgerti girą ir nurodytą kiekį širdies lašų „Valentis“ (šeimos gydytoja buvo išsakiusi rekomendacijas S. G. minėtų medžiagų dėl sveikatos būklės negerti). Tas pats prašymas buvo pateiktas ir apylinkės teismui, tačiau jis taip pat buvo atmestas ir taip liko neįvykdytos 2020 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo ir 2020 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos nutartys. Apeliantas pats kreipėsi į antstolę G. A. ir 2021 m. spalio 27 d. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame buvo fiksuoti atlikto eksperimento su gira ir gudobelių ekstraktu rezultatai. Remiantis minėto protokolo duomenimis darytina išvada, kad per valandą laiko, išgėrus gudobelių tinktūros ir naminės giros, S. G. kraujyje alkoholio rasta 1,3 promilės. Šie duomenys, kartu su atliktu CDT tyrimu turėtų būti tinkamai įvertinti sprendžiant klausimą dėl S. G. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

3.2.                      Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas, atmetęs prašymą dėl antrosios eksperimento dalies atlikimo, nepagrįstai vadovavosi teismo eksperto G. A. S. atliktais teoriniais paskaičiavimais, kurie kelia abejonių, nes nėra aišku, kokiomis metodinėmis rekomendacijomis ar formulėmis jis vadovaujasi, koks mokslininkas jas rekomendavo ar kokiame medicinos mokslų vadovėlyje yra šios rekomendacijos, kaip kiekvienu individualiu atveju apskaičiuoti alkoholio skaidymą žmogaus organizme, nes tai priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio, žmogaus svorio, jo kepenų gebėjimo skaidyti alkoholį. Minėtas aplinkybes nurodė ir minėtas ekspertas apklausiamas apylinkės teisme. Taigi, atliekant eksperimentą policijos įstaigoje ekspertas atliko paskaičiavimus ir nurodė, kad pagal pateiktas medžiagas - t. y. gudobelių tinktūrą „Valentis“ 80 ml 65 proc. etanolio bei 1 litras „(duomenys neskelbtini)“ giros, nustatyta, kad galimai didžiausias etanolio kiekis praktiškai galėjo būti apie 0,44 promilės, tačiau tai tėra eksperto nuomonės išsakymas, o atlikti paskaičiavimai nesiremia jokia moksline metodika. Todėl turėjo būti atliktas ne teorinis skaičiavimas, bet laboratorinis eksperimentas.

3.3.                      Apeliantas ir jo atstovė taip pat nesutinka su apylinkės teismo atlikta surinktos medžiagos ir liudytojų parodymų analize. Dėl liudytojos odontologės K. B. parodymų, atkreipiamas dėmesys, jog apklausos metu K. B. paaiškino, kad S. G. skambino jos sutuoktiniui, o ji per jį patarė S. G. išgerti vaistų nuo skausmo ir, kad galima užsidėti kompresą, o vėliau, 2021 m. birželio 26 d. jis atėjo į darbovietę ir paprašė pažymos apie teiktas rekomendacijas, ji tą pažymą ir išrašė. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės patvirtina apelianto versiją, kad jis kreipėsi į odontologę, skambino jos sutuoktiniui, gavo iš jos nurodymus kokius veiksmus atlikti, kaip gydytis nuo stipraus danties skausmo. Paaiškinimus apie galimą kompreso užsidėjimą S. G. suprato pažodžiui, kad reikia užsidėti kompresą ant skaudamos vietos ir jis jį įsidėjo į burną, užkišdamas už skaudamo danties, nuo kurio jau buvo ištinęs žandas, todėl tą aplinkybę atsimena liudytojas M. R., kuris vežė S. G. į miestą, nes norėjo mašiną pastatyti šalia savo namų, nes jis pats gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia M. R. namų išėjęs į (duomenys neskelbtini) gatvę apeliantas sutiko G. K., kuris ir nuvežė jį priduoti kraują į ligoninę. Jei nebūtų sutikęs G. K., tai apeliantas būtų su taksi važiavęs į ligoninę priduoti kraujo. Taigi, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šališkai vertino liudytojų K. B., M. R. ir G. K. parodymus, iškreipė jų prasmę ir iš esmės sutiko su Institucijos nutarime išdėstytomis prielaidomis.

3.4.                      Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, vertindamas liudytojo G. K. parodymus turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pažeidimas įvyko 2020 m. kovo 1 d., o G. K. liudytoju buvo apklaustas tik 2020 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusmečiui, todėl natūralu, kad po tiek laiko asmuo gali tiksliai neprisiminti kokią girą prieš pusę metų vežiojosi savo automobilyje, todėl jis įvardija, kad tai naminė gira, neminėdamas pavadinimo arba ir suklysdamas, pasakydamas kitokį pavadinimą bet tai buvo vienas iš naminės giros variantų. Tokia pati situacija susiklostė ir su spirito pavadinimu, kadangi eksperimentas buvo atliekamas 2021 m. gegužės 5 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po paties pažeidimo padarymo, todėl natūralu, kad galėjo pasimiršti kur tiksliai ir koks spiritas buvo pirktas. Įvertinus šias aplinkybes apylinkės teismo nutarties 17 lapo trečioje pastraipoje padaryta išvada dėl apelianto parodymų nenuoseklumo yra akivaizdžiai nepagrįsta. Taip pat ir sprendimas nesivadovauti G. K., kuris yra S. G. draugas parodymais.

3.5.                      Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, alkotesterio parodymai, nustatant asmens neblaivumo laipsnį, nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Šie duomenys vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Administracinėje byloje įrodinėjimo procesas remiasi materialiosios (objektyvios) tiesos nustatymo teorija. Nė vienas byloje pateiktas įrodymas teismui negali turėti jokios iš anksto nustatytos galios, o teismo sprendimas turi būti grindžiamas ne nuojauta, prielaidomis ar spėliojimais, o tik teismo posėdyje ištirtų įrodymų viseto pagrįstomis išvadomis. Pagal teismų praktiką byloje esant prieštaringiems įrodymams, tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir pašalinus abejones dėl asmens kaltės administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nutraukta (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N444-2001/2008). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

4.       Atsiliepime į skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo S. G. ir jo atstovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucijos atstovo vertinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, priimta tinkamai ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismas tinkamai bei nešališkai įvertino ir liudytojų bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus. Pažymima, kad, priešingai nei tai savo skunde teigia apeliantas, apklausiami liudytojai nenurodė, jog neprisimena nagrinėjamo įvykio aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Apeliantas nei prieš patikrinimą alkotesteriu, nei po jo, policijos pareigūnams neužsiminė apie ant skaudamo danties laikytą spiritinį kompresą. Taip pat ir vėliau medicinos įstaigoje nei seselei, nei gydytojui apie gertą girą ar širdies lašus, apeliantas taip pat nenurodė. Duomenų, kad medicinos personalas ar policijos pareigūnai turėtų kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi ar nepagrįstai apkalbėti S. G. byloje nenustatyta. Liudytoja K. B., apklausiama policijos įstaigoje, paneigė apelianto atstovės iškeltą versiją ir nurodė, kad S. G. nėra ir niekada nebuvo klinikos, kurioje ji dirba pacientas, ji nėra jo gydžiusi. 2020 m. kovo 1 d. jis jai neskambino, skambino jos sutuoktiniui ir per jį odontologė patarė S. G. išgerti vaistų nuo skausmo ir jei reikia užsidėti spiritinį kompresą, tačiau jokiu būdu nepatarė suvilgytos spiritu vatos dėti į burną. Ši versija buvo iškelta Institucijai jau priėmus nutarimą. Institucija atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. kovo 4 d. išvada į bylą buvo pateikta tik Institucijai išreikalavus. Apeliantas šią išvadą siekė nuslėpti, kadangi joje aiškiai nurodyta, kad alkoholio koncentracija S. G. kraujyje, paimtame 2020 m. kovo 1 d. 16.20 val. yra 0,89 promilės. Paties S. G. paaiškinimai nuo pat tyrimo pradžios nebuvo nuoseklūs, jis kėlė vis naujas versijas, nurodydavo naujas aplinkybes dėl spirto rūšies ir įsigijimo, giros ar širdies lašų pavadinimų. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti, todėl pagrindo prijungti antstolės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei medicinos dokumentų išrašus nėra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

S. G. ir jo atstovės advokatės V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.  

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

6.       ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija S. G. pagrįstai pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, o apylinkės teismas apelianto skundą dėl minėto nutarimo pagrįstai atmetė. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad S. G. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

8.       Kai matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų bylos duomenų, apylinkės teismas išvadą dėl S. G. kaltės, įvykdžius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarė remdamasis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo 2020 m. kovo 1 d. protokolu, alkotesterio parodymais, 2020 m. kovo 2 d. specialisto išvada dėl S. G. kraujyje nustatytos mažiausios alkoholio koncentracijos, eksperto G. A. C. paaiškinimais, liudytojų G. K. parodymais apylinkės teisme, liudytojų V. R., K. B., G. K. duotais paaiškinimais policijos pareigūnams, policijos pareigūno N. Č. tarnybiniu pranešimu, eksperimento atlikimo protokolu ir prie jo pridėta vaizdo medžiaga bei kita byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo yra kruopščiai išanalizuoti ir motyvuotai aptarti, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir rėmėsi vien prielaidomis nėra jokio pagrindo. Tai, kad apeliantas ar jo atstovė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti proceso pažeidimai ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta.

9.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 1 d. apie 14.18 val. patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. buvo nustatytas 1,07 promilės neblaivumas (±1,7 proc. paklaida (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1-2, 5). Policijos pareigūno N. Č. tarnybiniame pranešime (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8) nurodyta, kad 2020 m. kovo 1 d. apie 14.10 val. pagal atskirą priemonių planą patikrinimui buvo sustabdytas automobilis SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. G. Naudojant bekontaktį alkotesterį Alcotest 5000, nustatyta, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio. Paklausus vairuotojo ar jis nėra vartojęs alkoholio 15 minučių bėgyje, jis atsakė, jog alkoholinius gėrimus vartojo iš vakar vakaro. Laikantis alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo instrukcijų, patikrinus asmenį minėtu alkoholio matuokliu, 14.18 val. jam buvo nustatytas 1,07 promilių girtumas. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis klausinėjo ar negalima kažkaip pakoreguoti ar pakeisti alkotesterio parodymų, rašyti atskirą paaiškinimą atsisakė, tačiau nurodė, kad vyks į gydymo įstaigą papildomai pasitikrinti. Tokias aplinkybes patvirtino ir apylinkės teisme apklaustas policijos pareigūnas E. B., kuris betarpiškai bendravo su S. G., kai šis buvo sustabdytas patikrai. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, kad S. G. nurodė, jog vyksta iš sodybos, alkoholį vartojo iš vakaro su draugais, tą dieną alkoholio nebuvo vartojęs, gailėjosi dėl įvykio, galimai neapskaičiavo iš vakaro išgerto alkoholio kiekio, trūko poilsio, prašė pažeidimą užfiksuoti kito asmens vardu. Nesivadovauti tokiais policijos pareigūno, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir neturi pagrindo apkalbėti apelianto, paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Pareigūnų nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia vėliau S. G. ar jo atstovės keltas versijas dėl priežasčių lėmusių neblaivumo nustatymą. Duomenų, kad pareigūnai savo pareigas atliko netinkamai byloje taip pat nėra. Iš 2020 m. kovo 1 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ties asmens paaiškinimais ir pastabomis S. G. nurodė, kad jaučiasi gerai ir vairuoti duos draugui bei tai patvirtino savo parašu (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1), jokių pastabų dėl administracinio nusižengimo protokolo turinio neturėjo, apie tai, kad ant skaudamo danties turėjo užsidėjęs spiritinį kompresą (spiritu suvilgytą vatą) neužsiminė. 2020 m. kovo 1 d. 14 val. 18 min. priimtuose sprendimuose „Sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones“ ir „Nušalintini nuo transporto priemonių vairavimo“ taip pat nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemonės sustabdymo priežastis – asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus ir jis nušalinamas nuo transporto priemonės vairavimo. Su minėtais sprendimais S. G. susipažino, tai patvirtino savo parašais, sutiko, kad transporto priemonę vairuotų M. R., pastabų nepareiškė (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9, 10). 2020 m. kovo 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. G. kraujas buvo paimtas 2020 m. kovo 1 d. 16.20 val. ir nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija kraujyje 0,89 promilės (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtų duomenų visumos visiškai pakako padaryti išvadai, kad S. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,07 promilių (±1,7 proc. paklaida) neblaivumo laipsnis, todėl jis visiškai pagrįstai bei teisingai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

10.       S. G. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymo, yra ginčijama iš esmės neigiant alkoholio vartojimo faktą ir nurodant, kad alkotesterio parodymus iškraipė ant danties nuo skausmo uždėtas spirite išmirkytas tvarstis, o važiuojant priduoti kraują į gydymo įstaigą draugas davė išgerti giros, vėliau blogai pasijutus apeliantas dar išgėrė ir gudobelių lašų, tačiau apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo motyvams tokius teiginius vertina tik kaip objektyviais duomenimis nepagrįstą versiją, kurią iškėlus siekiama išvengti atsakomybės.

11.       Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad S. G. apklaustas teismo posėdyje paaiškino, jog automobilio nevairavo neblaivus, o tik buvo užsidėjęs spiritu suvilgytą vatą ant skaudančio danties, nes jam taip rekomendavo odontologė, o vėliau vykdamas priduoti kraujo į gydymo įstaigą draugo automobilyje gėrė girą bei blogai pasijutus širdies lašus, kuriuose yra alkoholio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija atsirado po to, kai Institucija jau buvo priėmusi 2020 m. birželio 9 d. nutarimą pripažinti apeliantą kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (minėtą nutarimą panaikino Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo Instituciją atlikti papildomus tyrimo veiksmus), ir šios versijos buvo laikomasi atliekant papildomus tyrimo veiksmus, išsireikalavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos tyrimo išvadą  bei Institucijai priėmus 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą bei vėliau pateikiant skundą apylinkės teismui. Tokios pozicijos laikomasi ir apeliaciniame skunde. Vis dėlto, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, nei sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus vairuotojo neblaivumą bekontakčiu alkotesteriu, nei jau surašius administracinio nusižengimo protokolą ir jį pasirašant, S. G. nenurodė, kad burnoje ant skaudamo danties yra spiritinis tvarstis. Tokių aplinkybių nenurodė ir apklausti policijos pareigūnai, betarpiškai bendravę su S. G. ir alkotesteriu nustatę jo neblaivumą. Nors S. G. ir jo atstovė apeliaciniame skunde teigia, kad iškeltą versiją dėl skaudamo danties ir burnoje laikyto spiritinio kompreso patvirtino apklausta S. G. odontologė, pas kurią jis gydėsi, tačiau įvertinus minėtos liudytojos K. B. parodymus matyti, kad priešingai nei teigė apeliantas, jis nebuvo šios odontologės pacientas, ji jo nėra gydžiusi, o kai apeliantas paskambino jos sutuoktiniui, ji patarė išgerti vaistų nuo skausmo, tačiau jokiu būdu ne laikyti burnoje spiritinį kompresą.  Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėti liudytojos parodymai objektyviai nepatvirtina, kad S. G., prieš tikrinant jo blaivumą alkotesteriu, pagal jos rekomendacijas būtų burnoje laikęs spiritu suvilgytą kompresą. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. G. sustabdžius policijos pareigūnams ir tikrinant jo blaivumą burnoje ant skaudamo danties laikė spiritinį kompresą byloje nėra. Šios aplinkybės nepatvirtino nei atvykęs parvairuoti S. G. automobilį liudytojas M. R., nei vėliau jį į gydymo įstaigą vežęs G. K. ar sustabdę policijos pareigūnai. Pats S. G. jį sustabdžiusiems pareigūnams nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, nenurodė apie neva burnoje esantį ar buvusį prieš tikrinant spiritinį kompresą. Akivaizdu, kad tikrinant asmens neblaivumą alkotesteriu, kai pakankamai ilgą laiką reikia pūsti į jį, burnoje esantis kompresas tam būtų trukdęs, tačiau tokių aplinkybių pareigūnai nepastebėjo. Netgi iš apelianto iniciatyva 2021-05-06 atlikto eksperimento protokolo matyti, kad tokiu atveju, jei alkoholiu sumirkytas kompresas būna įdėtas į burną, nustatomos promilės gana greitai mažėja, tuo tarpu netgi specialisto išvadoje yra konstatuota, jog praėjus gana ilgam laiko tarpui po tikrinimo alkotesteriu, S. G. kraujyje dar buvo net 0,89 promilės.

12.       Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo G. K. parodymais, jog vežant S. G. į gydymo įstaigą priduoti kraują alkoholio koncentracijai nustatyti, apeliantas gėrė automobilyje buvusią girą bei pasijutęs blogai išgėrė ir širdies lašų (gudobelių ekstrakto, kurio sudėtyje yra alkoholio). Visų pirma pažymėtina, kad ši versija neatlaiko net minimalios protingo asmens veiksmų logikos, kadangi asmuo, kuriam alkotesteriu nustatytas gana didelis neblaivumas, vykdamas priduoti kraujo, kad patvirtinti savo blaivumą, nevartos skysčių, turinčių sudėtyje alkoholio, juolab, net buteliuką tinktūros, kurią pagal byloje esantį informacinį lapelį reikia vartoti dozuojant lašais. Antra pažymėtina, kad kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, minėto liudytojo parodymai dėl vartotos giros ir širdies lašų viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas apylinkės teisme minėtas liudytojas patvirtino S. G. versiją dėl vartotos giros ir gudobelių ekstrakto prieš duodant gydymo įstaigoje kraują (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 24-25), tačiau vėliau grąžinus bylą Institucijai tyrimui papildyti ir pakartotinai apklausiant minėtą asmenį bei siekiant išsiaiškinti kokią konkrečiai girą vartojo S. G., kur gira buvo pirkta, kokios talpos bei kiek S. G. jos nugėrė, kada tiksliai liudytojas davė apeliantui išgerti širdies lašų, ar vaistų buteliukas buvo pilnas, ar nugertas liudytoja negalėjo atsakyti ir tiksliai nurodyti visų aplinkybių, nurodė, kad neprisimena nei kokia gira buvo jo automobilyje, nei kokios koncentracijos tiksliai gudobelių ekstrakto jis davė išgerti S. G., nei ar gerdamas širdies lašus apeliantas burnoje turėjo vatos tamponą. Įvertinus liudytojo parodymų nenuoseklumą bei tai, kad parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, o G. K. yra apelianto draugas, apylinkės teismas pagrįstai minėto liudytojo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėti S. G. išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

13.        Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. G., būdamas suaugęs asmuo, sukaupęs gyvenimišką patirtį bei turėdamas ilgametį vairavimo stažą, turėjo suprasti, kad laikant burnoje etilo alkoholyje išmirkytą kompresą ir pareigūnams norint patikrinti jo neblaivumą, tai gali turėti įtakos alkotesterio parodymams, todėl neabejotinai apie tai būtų užsiminęs jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, kas būtų sudarę pagrindą palaukti 15 minučių ir tik tuomet patikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo duomenų S. G. tokių aplinkybių nenurodė nei prieš tikrinant neblaivumą alkoholio matuokliu, nei vėliau jau surašant administracinio nusižengimo protokolą. Tuo tarpu apklausiamas apylinkės teisme, apeliantas jau nurodė, kad pareigūnams sakė apie spiritinį kompresą ant skaudamo danties (kaip jau minėta tokių aplinkybių nenurodė nei policijos pareigūnas betarpiškai bendravęs su apeliantu, nei tokia aplinkybė nurodyta policijos pareigūnų surašytame tarnybiniame pranešime) (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 23-24). Įvertinus aukščiau minėtą S. G. parodymų kitimą, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad apelianto parodymai nebuvo nuoseklūs, todėl pagrįstai buvo vertinami kritiškai, kaip nepatikimi. Atkreiptinas dėmesys, kad abejones dėl apelianto parodymų ir nurodomų versijų patikimumo kelia ir tai, kad būdamas įsitikinęs, jog alkoholio nevartojo ir siekdamas įrodyti alkotesterio parodymų nepatikimumą, asmuo ne iš karto po patikrinimo nuvyko į gydymo įstaigą savanoriškai priduoti kraujo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte, tačiau praėjus tik 2 valandoms. Kaip matyti iš S. G. parodymų, jis nevyko iš karto į gydymo įstaigą su asmeniu, kuris atvyko parvairuoti jo automobilio M. R., neišsikvietė taksi automobilio, kad kuo skubiau nuvyktų priduoti kraujo, tačiau važiavo į senamiestį ir tik ten sutikęs kitą draugą G. K., šio paprašė jį nuvežti į gydymo įstaigą. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių S. G. parodymų teisingumu. Be to, kaip jau minėta, visiškai nelogiškas ir apelianto elgesys, kad vykdamas į gydymo įstaigą priduoti kraują, jis vartoja medžiagas, kurių sudėtyje galimai yra alkoholio, nors siekia įrodyti, kad transporto priemonę vairavo blaivus.

14.       Tai, kad apeliantas vairavo neblaivus, patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklausto teismo medicinos eksperto G. A. C. nurodytos aplinkybės bei atlikto eksperimento rezultatai (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 39-42). Ekspertas G. A. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad alkoholio molekulės iš burnos pasišalina po 6–8 minučių. Buvo atliktas eksperimentas, į burną buvo įdėtas vatos tamponas suvilgytas alkoholiu ir buvo duota pūsti į alkotesterį, ir pasitvirtino, kad spirito burnoje dar galėjo būti ir todėl alkotesteris galėjo parodyti neblaivumą. Šiuos paaiškinimus patvirtina ir Eksperimento atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, t. y. kad S. G. išmirkius vatos tamponą į alkoholį ir įsidėjus į burną bei pučiant į alkotesterį praėjus 14 min. buvo nustatytas 0,52 prom. neblaivumas, praėjus 20 min. pučiant į alkotesterį nustatytas 0,21 prom. neblaivumas. Tuo tarpu iš burnos išėmus spirite išmirkytą vatos tvarstį ir praėjus 6 minutėms vėl pučiant į alkotesterį, jis parodė 0,00 promilių neblaivumą (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 39-42).  Taigi, įvertinus minėtus eksperto paaiškinimus ir atlikto eksperimento pirmosios dalies rezultatus, sutiktina su  apylinkės teismo išvadą, kad S. G. 2020 m. kovo 1 d. automobilį vairavo būdamas neblaivus.

15.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismui atsisakius atlikti pakartotinai antrąją eksperimento dalį (ištirti asmens kraujyje alkoholio koncentraciją išgėrus giros ir gudobelių ekstrakto) liko neįvykdytos 2020 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo ir 2020 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos nutartys, kuriomis buvo pavesta atlikti papildomus tyrimo veiksmus Institucijai, siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybes. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, Institucijai, vykdant jau minėtą 2020 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, policijos įstaigoje buvo atliekamas eksperimentas. Jame dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. G., jo advokatė, Institucijos atstovas A. M., administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti vyresnioji specialistė E. V., o eksperimentą atliko teismo medicinos ekspertas G. A. C. Eksperimento atlikimo protokolo duomenimis pirmoji eksperimento dalis, susijusi su spirituoto vatos tampono laikymu burnoje ir neblaivumo nustatymu naudojant alkotesterį buvo atlikta, tačiau perėjus prie antrosios eksperimento dalies ir paėmus gudobelių tinktūros ,,Valentis“ pakuotę, kurioje yra buteliukas 80 ml. 65 % etanolio, S. G. atsisakė vartoti minėtą tinktūrą, todėl eksperimento iki galo atlikti nebuvo galimybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos ir apylinkės teismo atsisakymu tenkinti minėtą apelianto ir jo atstovės prašymą, kaip perteklinį ir prieštaraujantį proceso greitumo ir ekonomiškumo principams. Juolab, kad eksperimentas, siekiant vykdyti jau minėtą apylinkės teismo nutartį ir ištirti visas reikšmingas aplinkybes, kartą jau buvo atliekamas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jame dalyvavo, tačiau būtent S. G. atsisakius vartoti jo paties skunde apylinkės teismui nurodytas medžiagas (girą ir gudobelių tinktūrą), eksperimentas nebuvo atliktas iki galo. Kaip matyti iš eksperimento atlikimo protokolo, S. G., atsisakius vartoti būtinas eksperimento atlikimui medžiagas, eksperimente dalyvavęs ekspertas G. A. C. atliko skaičiavimus pagal pateiktas medžiagas, t. y. gudobelių tinktūrą ,,Valentis“ 80 ml 65 % etanolio, bei 1 l ,,(duomenys neskelbtini)“ girą, nustatė, kad suvartojus šias medžiagas galimai didžiausias alkoholio kiekis S. G. kraujyje praktiškai galėjo būti apie 0,44 promilės (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 39-42). Šiuos paskaičiavimus ekspertas iš esmės patvirtino ir apklaustas apylinkės teisme, nurodydamas, kad skaičiavimai yra teoriniai, atlikti atsižvelgus į asmens kūno masės svorį, galimai nurodytą išgertą gudobelės tinktūros apskaičiuotą kiekį gramais konkrečiam asmeniui – S. G., liko neapskaičiuotas ir neįvertintas rodmuo dėl išgertos giros, nes S. G. nepateikė konkretaus kiekio ir kokią girą gėrė, ar joje buvo etilo alkoholio. Minėti eksperto parodymai ir atlikti teoriniai skaičiavimai paneigia apelianto versiją, kad jo, prieš vykstant į gydymo įstaigą neva vartotos medžiagos (gira ir gudobelių tinktūra) galėjo įtakoti Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodytus rezultatus – S. G. kraujyje nustatytą alkoholio kiekį 0,89 promilės. Priešingai, nei tai nurodo apeliantas minėti eksperto paskaičiavimai tik patvirtina, įvertinus ir pirmosios eksperimento dalies rezultatus, kad S. G. transporto priemonę vairavo neblaivus. Nors apeliantas ir jo atstovė nurodo, kad atlikti eksperto G. A. C. skaičiavimai tėra eksperto nuomonės išsakymas ir nesiremia jokia moksline metodika, todėl būtina atlikti laboratorinį eksperimentą, tačiau, kaip jau minėta, toks eksperimentas ir buvo atliekamas policijos įstaigoje, tačiau jo nepavyko atlikti būtent dėl apelianto veiksmų ir todėl buvo atlikti tik teoriniai skaičiavimai. Be to, ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi kaip jau minėta, nėra jokio pagrindo tikėti apelianto teiginiais apie neva vykstant priduoti kraują gertą girą ir tinktūrą, turinčią sudėtyje alkoholio. Apeliantas pabrėžia, kad atsisakė atlikti antrąją eksperimento dalį baimindamasis dėl savo sveikatos būklės, nes šeimos gydytoja buvo išsakiusi rekomendacijas S. G. minėtų medžiagų negerti, tačiau kaip matyti iš eksperimento atlikimo protokolo, duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės apeliantas negalėjo vartoti jo paties nurodytų medžiagų, kurias, pasak jo, jis vartojo prieš vykdamas į gydymo įstaigą priduoti kraują, nebuvo pateikta. Apylinkės teisme S. G. patvirtino, kad duomenų apie sveikatos būklę dėl kepenų ligos neteikė, nes nemanė, kad jie būtini. Vis dėlto, įvertinus visus šiuos duomenis ir apelianto bei jo atstovės keliamas, objektyviais duomenimis nepagrįstas versijas ir teikiamus pakartotinius prašymus, pritartina apylinkės teismo išvadai dėl apelianto siekio visomis įmanomomis priemonėmis, keliant objektyviais duomenimis nepagrįstas versijas, vilkinti šios administracinio nusižengimo bylos procesą ir išvengti atsakomybės. 

16.       Pagrindo naikinti pagrįstą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2021 m. gegužės 14 nutarimą nesudaro ir apelianto pateiktas antstolės surašytas 2021 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame buvo fiksuoti atlikto eksperimento su gira ir gudobelių ekstraktu rezultatai bei Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo medicininių dokumentų išrašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimų rezultatai, kadangi šie duomenys patvirtina tik anksčiau padarytą išvadą dėl proceso vilkinimo, tačiau nepaneigia jau padarytų išvadų, jog automobilį apeliantas vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.  Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinktų objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka apelianto kaltei dėl jam inkriminuoto ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo pagrįsti ir jokie papildomi veiksmai šiuo atveju nėra tikslingi. Juolab, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Nagrinėjamu atveju, duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti, ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios tai kitos aplinkybės, byloje nenustatyta. Tokių duomenų neįžvelgė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo nesivadovauti alkoholio matuokliu įvykio metu gautais rezultatais. Taigi, tiek institucijai, tiek ir pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl S. G. neblaivumo laipsnio iš karto po to, kai jis buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę. Su šia pozicija sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

17.       Apeliaciniame skunde skirtos nuobaudos individualizavimo klausimas nėra keliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad S. G. paskirta administracinė nuobauda – 950 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių terminui yra tinkamai individualizuotos, taip pat proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei bei teisingos.

18.       Aukščiau išdėstytų duomenų visumoje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. G. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra įrodyta, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis paliekama nepakeista ir S. G. bei jo atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. G. ir jo atstovės advokatės V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis