Baudžiamoji byla Nr. 1A-695-634/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59219-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,

nuteistajam V. L.,

nuteistajam R. K.,

nuteistajam R. M. ir jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti UAB „M. V.“ turtą) – laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „M. V.“ turto sugadinimas) – laisvės atėmimo bausme 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti J. A. turtą iš automobilio) – laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 16 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. M. palikta galioti kardomoji priemonė suėmimas. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. sausio 2 d. 21.20 val. iki 2016 m. sausio 4 d. 14.25 val. bei suėmime išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. L. ir R. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 25 d., apie 14.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su V. L. ir R. K., kurie buvo apsvaigę nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, R. M. išlaužus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos medines lentas, 20 Eur vertės, įsibrovė į UAB „M. V.“ priklausančias patalpas ir pasikėsino pagrobti svetimą UAB „M. V.“ priklausantį turtą: skersavimo staklių elektrinį variklį, 185 Eur vertės, bei nenustatytos vertės daugiapjūklių staklių variklio spalvotuosius metalus, kuriuos kėsindamiesi pagrobti sugadino sulankstydami daugiapjūklių staklių variklio sparnuotę, 200 Eur vertės, tačiau vagystės nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti policijos pareigūnų ir įmonės darbuotojų, tokiu būdu įsibrovę į patalpas pasikėsino pagrobti UAB „M. V.“ turtą bei sugadino UAB „M. V.“ turtą, 220 Eur vertės. Veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
2. Be to, R. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 11 d. apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie Jonavos turgavietės iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,719 g metamfetamino, kurioje grynos psichotropinės medžiagos masė 0,067 g, kurią laikė prie savęs iki 2015 m. lapkričio 11 d. 16.30 val., kol 2015 m. lapkričio 11 d. 16.30 val., Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK tarnybinėse patalpose, kabinete Nr. 317, apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-59219-15, pametė plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu. Veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
3. Be to, R. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 2 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), alkūne išdaužęs automobilio Renault Megane Scenic (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančio J. A., kairės pusės priekinių durelių stiklą, 10 Eur vertės, įsibrovė į automobilį ir pasikėsino pagrobti svetimą, automobilyje Renault Megane Scenic (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusį, J. A. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir neskirti laisvės atėmimo bausmės.
1. Skunde nurodoma, jog nusikalstamas veikas R. M. padarė ne iš savanaudiškų paskatų. Nuteistojo teigimu, padaryti nusikaltimus jį pastūmėjo išgyvenimo instinktas, kadangi jam teko atsakomybė prižiūrėti du mažamečius vaikus ir paauglę dukrą. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad pilnai prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
6. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. R. M. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo byloje esančių įrodymų visumą, apelianto nurodomus bausmės švelninimo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
9. Skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkias nusikalstamas veikas, kurios sunkių pasekmių nesukėlė, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, į tai, kad dalis nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į padarytų nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad  R. M. ankščiau teistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 87–101), VšĮ Jonavos PSPC PSC lankėsi vieną kartą 2004 m. rugpjūčio 24 d. (t. 2, b. l. 78), Kauno Dainavos poliklinikos PSC apskaitoje neregistruotas (t. 2, b. l. 80), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 2, b. l. 82), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 84), turi kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad dalį nusikalstamų veikų R. M. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, be to, visas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
10. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog apeliantas teisiamas jau 11 kartą, todėl ši ir kitos jau ankščiau minėtos aplinkybės, apibūdinančios R. M. asmenybę, byloja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 54 straipsnis). Nors apeliantas prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tik laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus - ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kolegija konstatuoja, kad R. M. paskirta bausmės rūšis yra parinkta teisingai, nėra per griežta, ji proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei. Skirti švelnesnę bausmės rūšį, ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nėra objektyvaus pagrindo.
11. Nuteistasis skunde taip pat dėsto aplinkybes susijusias su jo šeima, nurodo, kad turi rūpintis vaikais, tačiau kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
12. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė taikyti jo atžvilgiu BK 641 straipsnio nuostatas, tačiau šis prašymas yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog nors pirmosios instancijos teisme R. M. ir pripažino savo kaltę, tačiau byloje įrodymų tyrimas buvo atliktas įprasta tvarka, todėl šiuo atveju taikyti R. M. atžvilgiu BK 641 straipsnį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo. Vienok kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai atsižvelgė į apelianto prisipažinimą ir paskyrė bausmes, žymiai švelnesnes, nei bausmių už atskiras veikas vidurkiai.
13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajam R. M. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Albinas Antanaitis

                                                                      Giedrius Endriukaitis

                                                                      Daiva Jankauskienė