LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. liepos 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2021 m. liepos 20 d. paduotu atsakovės A. L. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė A. L. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, atstovaujamos šios bendrovės filialo „Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovei dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi palikta nepakeista Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį nesant pagrindo, t. y. nesant jokių rašytinių įrodymų dėl skolos už šilumos energiją; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir joje priėmė sprendimą rašytinio proceso tvarka nepaskyręs teismo posėdžio, nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims apie posėdžio laiką, vietą ir datą, kas remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalimi laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu; šio pažeidimo nepastebėjo atskirąjį skundą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas; 3) pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, priteisė iš atsakovės ieškovei žyminį mokestį, nors ieškovė ieškinio padavimo metu jo nesumokėjo, ir iš atsakovės valstybės biudžetui priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nors ieškinys atsakovei įteiktas elektroninių ryšių priemonėmis.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Teisėjų atrankos kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai taikytini ir asmenų paduodamiems kasaciniams skundams (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 347 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė kasaciniame skunde nurodė savo procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą ir ieškovo pavadinimą bei jo juridinio asmens kodą. Tačiau nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso, ieškovo kaip juridinio asmens teisinės formos, ieškovo buveinės adreso ar jai žinomo procesinių dokumentų įteikimo ieškovui kito adreso.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK nustatytų bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, taip pat CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas