Civilinė byla Nr. 2-266/2011

           Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2201-413/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lakaja“ ieškinį D. M. ir R. M. dėl skolos, delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

 

n u s t a t ė :

 

I.                   Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas, ar ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti antstolio sąskaitoje esančias atsakovei D. M. išieškotas lėšas.

 Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Lakaja“ ieškiniu prašė solidariai priteisti iš D. M. ir R. M. 143 369,98 Lt skolos, 25 806,60 Lt delspinigių ir 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

 

II.                Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2010-08-19 nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovei D. M. ir esančias arba ateityje būsiančias antstolio Mareko Petrovskio kontoroje 145 303,98 Lt sumai, uždraudžiant antstoliui šias lėšas išmokėti atsakovei.

Tesimas atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškinio reikalavimas yra didelis, tarp šalių dėl piniginių prievolių apmokėti už atliktus darbus kilęs ginčas tęsiasi seniai – sąskaitas faktūras už atliktus darbus ieškovas yra išrašęs 2001-2002 m. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos nepranešus atsakovei, kadangi kitaip ji galėtų nedelsdama imtis veiksmų, kad į antstolio sąskaitą patekę jai išieškotos sumos būtų pervestos į atsakovės sąskaitas, kuriose esančiomis lėšomis ji gali disponuoti be apribojimų.

 

III.             Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010-08-19 nutartimi pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.  Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Dar 2010-06-11 nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino 2010-06-02 nutartį, kuria atsakovės turto atžvilgiu buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos antrą kartą, neatsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas šioje byloje jau buvo išspręstas. Skundžiama nutartimi patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors ieškovas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo ieškovo neskųstos Kauno apygardos teismo 2010-06-11 nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos.

2. Pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo įrodyta, kad jų nepritaikius ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu buvo siekiama ne užtikrinti galimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą, bet užkirsti kelią su nagrinėjama byla nesusijusio teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje (Nr. SN-2-15756/2004) vykdymui.

3. Taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeistas proporcingumo principas, reikalaujantis pirmiausia areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir tik jo nesant ar nepakankat – pinigines lėšas.

4. Priimdamas skundžiamą nutartį apygardos teismas nevertino byloje jau esančių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, leidžiančią spręsti, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra grėsmės. Pagal į bylą jau pateiktus duomenis atsakovei priklausančio turto vertė yra beveik 2 mln. litų, todėl nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti.

5. Ieškovas ieškinyje pripažįsta, jog R. M., solidaraus atsakovo su D. M., turtinė padėtis yra gera, kas taip pat rodo, jog nėra grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

6. Skundžiama nutartis nepakankamai motyvuota.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

 

CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Vadovaujantis formuojama teismų praktika, ši aplinkybė gali būti preziumuojama tuomet, kai pareikštas arba patenkintas didelės sumos turtinis reikalavimas, nes didelė ieškinio suma realiai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikydamas teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes konkrečioje byloje.

Šioje byloje ieškiniu prašoma solidariai priteisti iš D. M. ir R. M. 143 369,98 Lt skolos, 25 806,60 Lt delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Tokia suma fiziniam asmeniui gali būti laikoma didele, tačiau, kaip jau minėta, ieškinio sumą teismas privalo įvertinti atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Dar 2010-06-11 nutartimi Kauno apygardos teismas, įvertinės atsakovės D. M. turtinę padėtį, pripažino, jog nėra grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl panaikino D. M. turto atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Tokias priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir jas pritaikęs teismas. Taigi ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindą, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos neįrodžius, kad aplinkybės, buvę 2010-06-11 nutarties priėmimo metu, pasikeitė ir atsirado pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pakartotinis ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę buvo grindžiamas tuo, kad paaiškėjo aplinkybė, jog antstolis Marekas Petrovskis atsakovės naudai išieškojo lėšas. Šis argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsiradus pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ne tik kad nepablogina atsakovės turtinės padėties, buvusios 2010-06-11 nutarties priėmimo metu, bet ją  dar pagerina.

Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta ir ta aplinkybė, kad atsakovė ilgai neatsiskaito su ieškovu, taip pat negali būti vertinama kaip pasikeitusi ar atsiradusi aplinkybė, leidžianti daryti išvadą, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui atsirado grėsmė. Dėl ieškovo reikalavimo byloje yra kilęs ir dar neišnagrinėtas ginčas.

Įvertinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nenustatė priimant skundžiamą nutartį buvus pagrindą nukrypti nuo 2010-06-11 nutartyje, įvertinus atsakovės turtinę padėtį, padarytos išvados, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti.

Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

 

Teisėjai                                          Algirdas Gailiūnas

 

         Vytas Milius

 

          Egidijus Žironas