Civilinė byla Nr. B2-1110-775/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00652-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.3.5.1; 1.3.5.5; 3.2.4.11; 3.4.3.7.1
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. gegužės 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,
sekretoriaujant V. N.,
dalyvaujant pareiškėjui V. D., atsakovės VšĮ „Nacionalinis žiedas” bankroto administratorės UAB “Prokesa” atstovei advokato padėjėjai A. L.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) V. D. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios viešosios įstaigos ,,Nacionalinis žiedas“ bankroto byloje ir
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi viešajai įstaigai ,,Nacionalinis žiedas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Prokesa“, nustatytas 30 dienų terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 29 d.
Pareiškėjas (kreditorius) V. D. pateikė bankrutuojančios VšĮ „Nacionalinis žiedas“ nemokumo administratoriui prašymą dėl 8 661 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį sudaro neišmokėtas darbo užmokestis, darbo užmokesčio priedai, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka bei netesybos už neišmokėtą darbo užmokestį.
BVšĮ „Nacionalinis žiedas“ nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo 2021 m. balandžio 1 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti neginčijamus bankrutuojančios VšĮ „Nacionalinis žiedas“ kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat prieštaravimą dėl V. D. finansinio reikalavimo. Nurodė, jog pagal nemokumo administratoriaus turimus skaičiavimus, kuriuos pateikė buvusi BVšĮ „Nacionalinis žiedas“ buhalterė, V. D. priklausanti darbo užmokesčio suma, atskaičiavus mokesčius, yra 2691,79 Eur, todėl prašo šią sumą patvirtinti kaip V. D. kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad su kreditoriniu reikalavimu nemokumo administratoriui buvo pateiktas 2020 m. kovo 31 d. įsakymas dėl darbo užmokesčio priedų skyrimo, kuriuo už 2020 m. kovo mėnesį darbuotojui buvo skirtas 3 306,00 Eur dydžio priedas, tačiau nemokumo administratorius peržiūrėjęs turimus BVšĮ „Nacionalinis žiedas“ dokumentus, nerado tokio įsakymo originalo, informacija apie įsakymą dėl priedo nėra pateikta SODROS sistemoje.
Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtino neginčijamų VšĮ „Nacionalinis žiedas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų V. D. 2 691,79 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris šiuo metu jau yra patenkintas, o ginčijamos 5 969,21 Eur finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą.
Pareiškėjas V. D. 2021 m. balandžio 20 d. teismui pateikė atsiliepimą į administratoriaus prieštaravimus (reg. Nr. DOK-9507), kuriuo prašo patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą bendrai 7 713,01 Eur sumai. Nurodė, kad 3 306 Eur priedas pareiškėjui buvo skirtas 2020 m. kovo 31 d. VšĮ „Nacionalinis žiedas“ įsakymu Nr. 03/31 „Dėl darbo užmokesčio priedų skyrimo“. Priedo skyrimo aplinkybes 2021 m. balandžio 19 d. rašte „Dėl priedo V. D. skyrimo“ patvirtina tuo metu VšĮ „Nacionalinis žiedas“ direktoriaus pareigas ėjęs A. S.. Buvęs įmonės vadovas nurodė, jog 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 03/31 „Dėl darbo užmokesčio priedų skyrimo“ VšĮ „Nacionalinis žiedas“ teisininkui V. D. buvo skirtas 3 306,00 Eur priedas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Įsakymas nebuvo pateiktas VšĮ „Nacionalinis žiedas“ buhalteriją tvarkiusiai įmonei UAB „LB auditas“, nes buvo nutrūkusi buhalterinės apskaitos vedimo sutartis. Dėl šios priežasties informacija apie įsakymą nebuvo pateikta ir SODROS sistemoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jo kreditorinio reikalavimo dalį sudaro ir 624,12 Eur netesybos bei 1 091,10 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį.
2021 m. gegužės 21 d. nemokumo administratorius pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. DOK-12388), kur nurodė, jog buvusio VšĮ „Nacionalinis žiedas“ vadovo A. S. 2021 m. balandžio 19 d. dokumente „Dėl priedo V. D. skyrimo“, nurodyta netiksli informacija. Nurodo, jog UAB „LB auditas“ VšĮ „Nacionalinis žiedas“ buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vėliau trumpą laiką buhalteriją tvarkė UAB „Debesa“. O nuo 2020 m. liepos 1 d. buvo įdarbinta L. V., kuri ėjo buhalterės pareigas. L. V. patvirtino, jog tarp jai perduotų pirminių įmonės buhalterinių dokumentų 2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 03/31 nebuvo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. D. nurodė, kad ginčo priedas skirtas įmonės vadovo A. S. įsakymu. Po to keitėsi įmonės vadovai, nebuvo pasirašomi dokumentų perdavimo-priėmimo aktai, nebuvo perduodami įmonės dokumentai, todėl įmonės dokumentai, galėjo būti prarasti. Darbo užmokesčio priedai buvo skiriami ir mokami pagal darbo krūvį, darbo rezultatus. Ginčo 2020 m. kovo 31 d. įsakymas dėl darbo užmokesčio priedų skyrimo pareiškėjui buvo atsiųstas elektroniniu paštu. Atlyginimas nebuvo mokamas ilgą laiko tarpą.
Teismo posėdžio metu VšĮ „Nacionalinis žiedas“ administratoriaus atstovė paaiškino, jog nesutinka su kreditorinio reikalavimo dalimi, kuri grindžiama 2020 m. kovo 31 d. įsakymu dėl darbo užmokesčio priedų skyrimo, nes nėra dokumentų, patvirtinančių priedo skyrimą. Nėra aišku už ką galėjo būti skiriamas priedas. Abejonių dėl priedo skyrimo kelia ir aplinkybė, jog pareiškėjo vidutinis atlyginimas buvo 203,00 Eur, o skiriamas priedas sudarė 3 306 Eur. Nuo 2019 metų pareiškėjui nebuvo skirta kitų priedų. Taip pat prašo nepriteisti netesybų, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 1 dalimi netesybos yra skaičiuojamos iki darbo santykių nutraukimo, o darbo santykiai buvo pasibaigę. Pareiškėjas nesikreipė dėl priklausančių išmokų sumokėjimo, jam buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki.
Liudytojas A. S. nurodė, kad VšĮ „Nacionalinis žiedas“ vadovu buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į įmonės finansinę situaciją darbuotojų darbo užmokestis nebuvo didelis, todėl už papildomus darbus būdavo skiriami priedai. Į metus vidutiniškai žmogui būdavo skiriami vienas ar du priedai. Pareiškėjui priedą skirti nusprendė vadovas. Dėl susidariusios situacijos 2020 m. kovo mėnesį nebuvo ofise dirbančių darbuotojų, todėl nebuvo detaliai suregistruoti dokumentai. Įsakymą vadovo nurodymu parengė V. D., jis registrų knygoje registruotas nebuvo, nes tuo metu įmonėje jau nebuvo dirbančios administratorės. Visi įmonės dokumentai perdavimo-priėmimo aktu 2020 m. birželio mėnesį perduoti naujajam vadovui Ž. Š.. SODRAI apie priedą nepranešta, nes nuo 2020 m. kovo mėnesio buhalterija nebevykdė veiklos, prasidėjus karantinui įmonės veikla sustojo. Priedą skyrė, nes darbai už kuriuos skirtas priedas jau buvo atlikti, o su darbuotoju atsiskaityta už tą darbą nebuvo.
Prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkinamas iš dalies
Nemokumo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-233/2014).
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas V. D. VšĮ „Nacionalinis žiedas dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Atleidžiant iš darbo su darbuotoju atsiskaityta nebuvo. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi viešajai įstaigai ,,Nacionalinis žiedas“ iškelta bankroto byla. Įmonei iškėlus bankroto bylą pareiškėjas V. D. pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. V. D. savo finansinį reikalavimą grindė 2020 m. kovo 31 d. VšĮ „Nacionalinis žiedas“ įsakymu Nr. 03/31 „Dėl darbo užmokesčio priedų skyrimo“, kuriuo V. D. skirtas 3 306,00 Eur darbo užmokesčio priedas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.; 2021 m. balandžio 19 d. A. S. raštu „Dėl priedo V. D. skyrimo“, kur nurodyta, jog 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 03/31 „Dėl darbo užmokesčio priedų skyrimo“ VšĮ „Nacionalinis žiedas“ teisininkui V. D. buvo skirtas 3306,00 Eur priedas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Įsakymas nebuvo pateiktas VšĮ „Nacionalinis žiedas“ buhalteriją tvarkiusiai įmonei UAB „LB auditas“, nes buvo nutrūkusi buhalterinės apskaitos vedimo sutartis, todėl informacija apie įsakymą nebuvo pateikta ir SODROS sistemoje. Pareiškėjas taip pat pateikė delspinigių ir netesybų paskaičiavimo lentelę (b. l. 27). Byloje pateiktas išrašas apie apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (b. l. 15, 33), duomenys apie V. D. priklausiančią darbo užmokesčio sumą, atskaičius mokesčius (b. l. 34). Teismui pateikti L. V. paaiškinimai dėl darbo užmokesčio skaičiavimo (b. l. 56).
Dėl darbo užmokesčio priedo
Pareiškėjas V. D. nurodė, jog 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 03/31 „Dėl darbo užmokesčio priedų skyrimo“ jam buvo skirtas 3 306 Eur darbo užmokesčio priedas. Jis pateikė administratoriui įsakymą ir prašymą patvirtinti šį reikalavimą, tačiau administratorius vienašališkai nusprendė pateikti tvirtinti ženkliai mažesnį kreditorinį reikalavimą.
BVšĮ „Nacionalinis žiedas“ nemokumo administratorius nesutinka su pareiškėjo reikalavimu, nes administratoriui nėra perduotas šio įsakymo originalas, apie šią išmoką darbdavys nepranešė SODRAI.
Teismas sutinka, kad byloje nėra įsakymo originalo, tačiau vien ši aplinkybė nedaro šio reikalavimo neteisėtu. Pažymėtina, kad po direktoriaus A. S. įmonei vadovavo dar du direktoriai – Ž. Š. ir L. T., įmonės dokumentai vieno vadovo kitam buvo perduodami kelis kartus, todėl įsakymas galėjo būti prarastas. Teismas pažymi, jog jei įmonės dokumentų apskaita būtų buvus vedama atidžiau ir atsakingiau, klausimas dėl įsakymo originalo galimai nebūtų iškilęs, tačiau šioje byloje faktą, kad toks įsakymas vis tik buvo priimtas, patvirtino direktorius A. S.. Liudytojas, davęs priesaiką, patvirtino, kad jis tuo metu būdamas įmonės direktoriumi, priėmė įsakymą ir jį pasirašė. Įsakymas buvo paliktas įmonės buveinėje (duomenys neskelbtini)e ir su visais kitais įsakymais turėjo būti perduotas naujam direktoriui Ž. Š.. Paaiškino, kad įmonės darbuotojų atlyginimai buvo labai maži, todėl buvo susiklosčiusi praktika, kad dirbant didesniu krūviu, už tam tikrus laikotarpius darbuotojams buvo atlyginama, išmokant priedus prie darbo užmokesčio. Taip pat paaiškino, jog kiek pamena, 2019 metais tokie priedai buvo išmokėti administratorei ir ūkvedžiui, o 2020 metais – teisininkui V. D.. Priedo dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į jo padidinto krūvio laikotarpį nuo 2019 metų vidurio ir išdirbtų valandų skaičių. Liudytojas taip pat paaiškino, kad nors tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo prasta, tačiau kaip ir kiekvienais metais pavasarį–vasarą įmonės veikla atsigaudavo, finansinė padėtis pagerėdavo, tada būdavo atsiskaitoma su darbuotojais, tačiau 2020 m. pavasarį buvo įvestas karantinas ir įmonės veikla visiškai suprastėjo. Liudytojo žodiniai paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių. A. S. parodymai nuoseklūs, išsamūs, todėl teismas juos vertina kaip patikimus. Remdamasis šio liudytojo parodymais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad įsakymas priimtas dar gerokai prie iškeliant įmonei bankroto bylą, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad direktorius A. S. 2020 m. kovo 31 d. priėmė ir pasirašė įsakymą dėl darbo užmokesčio priedo skyrimo, tik jo originalas, keičiantis įmonės vadovams, pasimetė.
BVšĮ „Nacionalinis žiedas“ nemokumo administratorės atstovė taip pat nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimu, nes apie skirtą darbo užmokesčio priedą nebuvo pranešta SODRAI.
LR valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta draudėjo pareiga teikti socialinio draudimo pranešimus apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas. Byloje nagrinėjamu atveju vadovas tik priėmė įsakymą dėl darbo užmokesčio priedo skyrimo, tačiau dėl sudėtingos įmonės finansinės padėties šis priedas darbuotojui nebuvo sumokėtas. Kol draudžiamųjų pajamų suma darbuotojui nėra faktiškai išmokama, darbdavys neturi pareigos skaičiuoti ir nuo šios sumos priklausančią mokėti socialinio draudimo įmoką bei apie tai teikti pranešimą SODRAI.
Įvertinęs bylos duomenų visumą teismas daro išvadą, kad pareiškėjo kreditorinis reikalavimas dėl priedo prie darbo užmokesčio patvirtinimo yra pagrįstas.
Dėl delspinigių
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam priklauso 1 091, 10 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, pateikė delspinigių skaičiavimo lentelę.
Administratoriaus atstovė nurodė, jog delspinigiai gali būti skaičiuojami tik iki darbo sutarties nutraukimo. Pažymėjo, jog 2020 m. įmonė jau buvo nemoki, todėl delspinigiai negali būti skaičiuojami ir dėl šios priežasties. Kadangi pareiškėjas prašo ir delspinigių, ir netesybų, šios sumos turėtų būti įskaitomos.
DK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su darbuotoju, su kuriuo darbo santykiai nėra nutrūkę, t. y. tiek tais atvejais, kai darbdavys vėluoja sumokėti darbuotojui darbo užmokestį, tiek ir tais atvejais, kai vėluojama išmokėti kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Tokiu atveju, jeigu darbuotojas iki nustatyto termino negauna jam priskaičiuoto atlyginimo, jis turi teisę kreiptis į įmonės buhalteriją, kad už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo su juo dieną būtų pradėti skaičiuoti delspinigiai. Jie apskaičiuojami pagal kiekvienais metais priimamą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, kuriame nustatomas delspinigių dydis. Delspinigiai turi būti skaičiuojami tiek laiko, kiek su darbuotoju buvo delsiama atsiskaityti, su sąlyga, kad darbo santykiai su darbuotoju nėra nutrūkę ir darbdaviui nėra iškelta bankroto byla.
Pareiškėjas pateiktoje lentelėje nurodė nuo kada negavo darbo užmokesčio, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, taip pat nurodė negautas sumas. Dėl to ginčo byloje nėra. Ginčo laikotarpiu buvo nustatytas 0,07 proc. delspinigių dydis (2019 m. sausio 30 d. Nr. ir 2020 m. sausio 16 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai „Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“ Nr. A1-60 ir Nr. A1-40). Teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašymas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas, tačiau nesutinka su jo nurodytu skaičiavimo laikotarpiu, nes pagal LR DK 147 straipsnio 1 dalį delspinigiai skaičiuojami, kol darbo santykiai su darbuotoju nėra nutrūkę. Atsižvelgiant į tai, delspinigiai turėtų būti skaičuojami iki darbo sutarties nutraukimo – (duomenys neskelbtini).
Delspinigių skaičiavimas:
2019 09 16 (123,13x0,07)/100x438 dienos=37,75 Eur
2019 10 16 (123,13x0,07)/100x408 dienos=35,17 Eur
2019 11 16 (123,13x0,07)/100x377 dienos=32,49 Eur
2019 12 16 (123,13x0,07)/100x347 dienos=29,91 Eur
2020 01 16 (123,13x0,07)/100x316 dienos=27,24 Eur
2020 02 16 (123,13x0,07)/100x285 dienos=24,56 Eur
2020 03 16 (123,13x0,07)/100x256 dienos=22,06 Eur
2020 04 06 (2 123,26 x0,07)/100x225 dienos=334,41 Eur (pareiškėjas šį mėnesį nurodė 3 429,13 Eur sumą (3 306 Eur+123,13 eur), tačiau nuo priedo taip pat turi būti skaičiuojami mokesčiai, todėl teismas šio mėnesio delspinigius skaičiuoja ne nuo 3 306 Eur, o nuo 2 000,13 Eur priedo, atskaičius mokesčius)
2020 05 16 (123,13x0,07)/100x195 dienos=16,81 Eur
2020 06 16 (123,13x0,07)/100x 164 dienos= 14,14 Eur
2020 07 16 (123,13x0,07)/100x 134 dienos= 11,55 Eur
2020 08 16 (123,13x0,07)/100x 103 dienos= 8,88Eur
2020 09 16 (123,13x0,07)/100x 72 dienos= 6,21 Eur
2020 10 16 (967,97x0,07)/100x42 dienos= 28,46 Eur, viso 629,64 Eur.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dalis dėl 629,64 Eur delspinigių taip pat yra pagrįsta.
Dėl netesybų
Pareiškėjas taip pat prašo remiantis LR DK 147 straipsnio 2 dalimi patvirtinti kreditorinį reikalavimą dėl 624,13 Eur netesybų.
DK 147 str. 2 d. numato taisykles, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. mokėjimams). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.
Šiuo atveju pareiškėjui netesybų laikotarpis skaičiuotinas nuo darbo sutarties nutraukimo (darbo sutartis pasibaigė (duomenys neskelbtini)) iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. gruodžio 25 d.), t. y. 58 dienos. 2020 metais vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį buvo 21,1 (2019 m. gruodžio 13 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“). Pareiškėjas lentelėje nurodė, kad jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis tuo metu buvo 203,52 Eur. Nustačius vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį (203,52 Eur/21,1=9,65 Eur/per dieną), pareiškėjui turėtų būti sumokėtos 559,70 Eur netesybos (9,65 Eurx58 dienų=559,70 Eur).
Administratoriaus atstovė prašė taikyti netesyboms ieškinio senatį, tačiau pareiškėjas į bankroto administratorių dėl kreditorinio reikalavimo, kurį taip pat sudarė netesybos ir delspinigiai, patvirtinimo, kreipėsi 2021 m. vasario 23 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai ir netesybos šiuo atveju yra skaičuojami už skirtingus laikotarpius, jų įskaityti nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad V. D. su 2 691,79 Eur finansiniu reikalavimu Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi jau buvo išbrauktas iš bankrutuojančios VšĮ „Nacionalinis žiedas“ pirmos eilės kreditorių sąrašo, nes iš Garantinio fondo lėšų jam ši suma jau buvo sumokėta.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo prašymą tenkina iš dalies ir patvirtina kreditoriaus V. D. 3 189,47 Eur finansinį reikalavimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Administratorius pateikė įrodymus, kad patyrė 370 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 57–59). Pareiškėjo reikalavimą patenkinus iš dalies (64 proc.), iš pareiškėjo BVšĮ „Nacionalinis žiedas“ proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisiama 133, 20 Eur atstovavimo išlaidų (LR CPK 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
patvirtinti bankrutuojančios viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas“, juridinio asmens kodas 304295469, pirmos eilės kreditoriaus V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 189,47 Eur finansinį reikalavimą (iš jų 3 306 Eur suma, nuo kurios skaičiuojamos VSDFV įmokos).
Kitą prašymo dalį atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai viešajai įstaigai „Nacionalinis žiedas“, juridinio asmens kodas 304295469, 133,20 Eur (vienas šimtas trisdešimt trys eurai 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutarties kopijas išsiųsti nemokumo administratorei, pareiškėjui V. D..
Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Edita Šliumpienė