Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-02][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-77-656-2021].docx
Bylos nr.: e2A-77-656/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Neviešas išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. e2A-77-656/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05753-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.1.; 3.3.1.18.

(S)

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. kovo 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) V.  D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui E. V. dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros R. V. pilnametystės iš atsakovo E. V. priteisti 450 Eur dydžio išlaikymą dukrai, šią sumą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis; išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; nustatyti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pavėluotos sumokėti sumos atsakovui vėluojant mokėti išlaikymą dukteriai, priteistą periodinėmis išmokomis; iš atsakovo priteisti 6 773,24 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai, šią sumą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; įsiskolinimo išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 6 773,24 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki atitinkamos teismo sprendimo įvykdymo; šios laikino išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 7 d. nevykdė dukters išlaikymo pareigos. Vidutinė dukters išlaikymui skiriama suma sudaro 864,62 Eur mėnesiui. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. liepos mėn. dukters išlaikymui iš valstybės gaunama 251 Eur suma, atitinkamą išlaikymo sumą būtų galima mažinti, vidutinių išlaidų dydį sumažinant iki 613,62 Eur (864,62 Eur – 251 Eur). Teigė, kad atsakovo mokėtino išlaikymo dukteriai dydis per mėnesį turėtų sudaryti 450 Eurų, o ne dalinant išlaikymo dydį lygiomis dalimis, nes atsakovas gauna žymiai didesnes pajamas nei ieškovė.

3.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies.

4.       Teigė, kad su ieškovės deklaruojamomis dukters išlaikymui patiriamomis išlaidomis galima sutikti tik iš dalies. Paaiškino, kad iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės turinio matyti, kad išlaidos drabužiams ir avalynei sudaro vidutiniškai apie 68 Eur/mėn. Atsakovas sutiko, kad protingos išlaidos drabužiams ir avalynei sudarytų vidutiniškai po 40 - 50 Eur/mėn.

5.       Atsakovas nurodė, kad, anot atsakovo, mergaitės sveikatos būklė ženkliai pablogėjo gyvenant su motina. Tikėtina, kad pinigai vaiko sveikatai ir profilaktikai panaudojami ne pagal tikslinę paskirtį. Sutiko, jog realios išlaidos, užtikrinant vaiko sveikatos poreikį, sudarytų iki 20 Eur/mėn.

6.       Atsakovas nurodė, kad ieškovė nuomojasi būstą, t. y. moka nuomos mokesčius, nors ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), prestižinėje vietoje (duomenys neskelbtini) rajone, ir apie 100 kv. m ploto naujos statybos šiuolaikiškai įrengtas butas (duomenys neskelbtini), kuris yra nuomojamas tretiesiems asmenims. Anot atsakovo, manytina, kad ieškovė gali gyventi jai priklausančiame name arba bute, o ne nuomotis būstą, todėl neturi būti skaičiuojamos būsto nuomos išlaidos. Atsakovo paskaičiavimais dukros poreikius sudaro šie poreikiai: maistui - 130 Eur/mėn.; aprangai ir avalynei - vidutiniškai 40 - 50 Eur/mėn.; sveikatos priežiūrai – 20 Eur/mėn.; būsto išlaikymo išlaidoms – 30 Eur/mėn.; higienos ir buities išlaidoms - 15  Eur/mėn.; ugdymo priemonėms – 15 Eur/mėn.; ugdymui (darželis, papildomojo ugdymo būreliai) – 86 Eur/mėn.; pramogos, laisvalaikis – 15 Eur/mėn.; transporto išlaidos – 20 Eur/mėn., t. y. R. V. poreikių dydis sudaro apie 380 Eur per mėnesį. 

7.       Atsakovas sutiko teikti išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur/mėn. Ši mokėtina suma, atsakovo nuomone, yra pakankamo dydžio, kad patenkinti dukters būtinuosius poreikius, atsižvelgiant į tai, kad dukrai iš valstybės yra mokama papildoma 251 Eur dydžio suma.

8.       Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. atsakovas yra pervedęs ieškovei 642,36 Eur sumą, kurią šiuo metu gali pagrįsti mokėjimo nurodymais, taip pat kur kas didesnės sumos ieškovei buvo perduotos grynaisiais į rankas. Paaiškino, kad iš viso ieškovei buvo perduota piniginių lėšų apie 2 000 Eur, o galimai ir didesnė suma. Nurodė, kad per visą laikotarpį, kada šalys gyveno atskirai, atsakovas bendravo su dukterimi ir rūpinosi jos poreikiais. Paaiškino, kad atsakovas per gyvenimo skyriumi laikotarpį intensyviai bendravo su dukterimi (45-47 proc. viso bendravimo laiko) ir bendravimo metu užtikrindavo vaiko poreikius, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant išlaikymo priteisimo dukrai klausimą.

9.       Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesus nepilnametei iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko interesų naudai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę; 2) kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.

11.       Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą reikalavimą, kad ji vaiko poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 864,62 Eur, nurodė, kad konkretaus vaiko poreikių dydžio ieškovė nei ieškinyje, nei pateiktose išlaidų lentelėse nenurodė. Teismas nustatė, kad vaikas kartu su motina gyvena nuomojamame bute, lanko lopšelį-darželį, (duomenys neskelbtini), ir nors ieškovė nurodo, kad, siekiant užtikrinti vaiko specialiuosius poreikius, ateityje padidės vaiko poreikiams skirtos išlaidos, tačiau teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas nustatė, kad ieškovė yra dirbanti, turi nekilnojamojo turto, be to, gauna 251 Eur pašalpą vaikui, todėl jos pajamos yra pakankamos, kad ji visiškai išlaikytų save ir nepilnametį vaiką. Be to, ieškovė turi pakankamai daug nekilnojamojo turto, kuris, teismo vertinimu, galėtų būti valdomas atsakingiau ir teikti ieškovei papildomą finansinę naudą. Tai, kad ieškovė sau priklausantį nekilnojamąjį turtą valdo neūkiškai, nepateisina jos pačios būsto nuomos išlaidų, nes ieškovė galėtų gyventi sau priklausančiame name ar bute arba bent jau nuomoti sau priklausantį nekilnojamąjį turtą ir iš to gauti pajamų, padengiančių jos pačios būsto nuomos išlaidas. Teismas pripažino, kad išlaidos maistui yra būtinos, tačiau, teismo vertinimu, nurodytos išlaidos maistui yra pernelyg padidintos ir nepagrįstos. Teismas kritiškai vertino ir kitas ieškovės nurodomas išlaidas tokiems vaiko poreikiams kaip higienai, drabužiams (avalynei), pramogoms.

12.       Įvertinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl šalių sveikatos problemų ar kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios darytų įtaką jų darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas sau ir nepilnamečiam vaikui išlaikyti, teismas nusprendė, kad šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ir tenkino dalį ieškovės reikalavimo, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 230 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį.

13.       Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė konkrečių vaiko išlaikymo išlaidų už laikotarpį iki 2018 m. rugsėjo mėn. Atsakovas su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutiko, nes jis visada prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, civilinėje byloje Nr. e2-1123-930/2018 dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo ieškovė nekėlė nei išlaikymo, nei išlaikymo įsiskolinimo klausimo, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo.

14.       Teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos nuostatos taikomos prievolių teisėje, o vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos yra reguliuojamos CK trečiojoje knygoje įtvirtintomis teisės normomis, kuriose nėra nustatyta, kad, papildomai priteisiant išlaikymą, būtų priteisiamos ir palūkanos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

15.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinio skundo argumentai:

15.1.                      Teismas sutiko, kad turi būti vertinami vaiko poreikiai, tačiau jų nelaikė prioritetu. Sprendime visiškai nemotyvuota, kokią sumą vaiko poreikių tenkinimui teismas laiko pagrįsta ir protinga.

15.2.                      Dukra turi ir specialiųjų poreikių, yra sutrikusi mažametės raida. Ši priežastis sąlygoja būtinumą tenkinti papildomus vaiko poreikius, pasitelkiant logopedo, psichologo pagalbą. Nepriklausomai nuo to, kad dalį šių išlaidų kompensuoja valstybė, tai neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Atkreipia dėmesį, kad tikslinė kompensacija priežiūros (pagalbos) išlaidoms tėra 56 Eur ir ji skiriama tik iki 2020 m. liepos 1 d.

15.3.                      Teismas iš esmės atsakovo realios turtinės padėties ir jo finansinių galimybių neįvertino objektyviai ir visapusiškai. Atsakovas gauna bene du kartus didesnes pajamas iš savo darbinės veiklos negu ieškovė, turi individualią įmonę, nekilnojamojo turto, kuris yra vienintelio savininko, byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovas galimai dalį savo gaunamų pajamų nuslėpė. Ieškovės teigimu, teismas taip pat turėjo daryti išvadą, kad atsakovas lygiai taip pat turimą turtą (vienintelis savininkas) naudoja neracionaliai, t. y. atsakovas turi keturis butus, kurių viename gyvena, tačiau kitų nenuomoja arba neatskleidžia gaunamų pajamų pilna apimtimi. Tokioje situacijoje turėjo būti laikoma, kad kyla abejonių dėl tikrosios tėvo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų ir ši situacija turėjo būti vertinama išimtinai mažamečio vaiko interesų naudai, nukrypstant nuo lygių dalių principo.

15.4.                      Ieškovė išlaikymo skolos priteisimo prašo už įstatymo numatytą laikotarpį, visą šį laiką mažametė gyveno su ieškove ir buvo jos išlaikoma, atsakovas savo pateiktais duomenimis patvirtino, kad mažametei išlaikymą teikė tik trumpą laikotarpį. Keli byloje pateikti čekiai nepatvirtina papildomai patiriamų išlaidų pastovumo bei leidžia teigti, kad didžioji vaiko išlaikymo išlaidų dalis tenka ieškovei vienasmeniškai.

15.5.                      Teismas nepateikė jokių aiškių argumentų bei motyvų, kodėl ieškovės nurodytas išlaidas vaiko poreikių tenkinimui laiko nepagrįstomis.

16.       Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

16.1.                      Teismas sistemiškai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendimo motyvuose kėlė pagrįstas abejones dėl ieškovės nurodomų vaiko poreikių dydžio.

16.2.                      Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju galima daryti pagrįstą išvadą, kad būtinųjų vaiko poreikių dydis sudaro 1 MMA, tačiau pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė didesnę piniginių lėšų sumą, nei 1/2 dalis MMA. Atsakovas bendrauja su mažamete dukterimi, praleisdamas su ja virš 70 proc. laiko, todėl ir jis, kaip ir ieškovė, tenkina jos būtinuosius kasdieninius poreikius.

16.3.                      Sutiko su teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė galėtų atsakingiau elgtis su jai priklausančiu būstu, imtis visų įmanomų priemonių gauti papildomų pajamų iš būsto nuomos. Anot atsakovo, tokie ieškovės veiksmai nepateisina jos pačios būsto nuomos išlaidų.

16.4.                      Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovas nuosavybės teise valdo keturis butus. Atsakovas nuosavybės teise valdo 2 butus, viename iš kurių pats gyvena, jame didžiąją laiko dalį (virš 70 proc.) su tėvu praleidžia mažametė dukra, o kitame bute gyvena atsakovo vyresnioji dukra, kuri yra pilnametė.

16.5.                      Aplinkybė, jog šalių dukra iki 2018 m. rugsėjo mėn. gyveno kartu su motina, nėra laikytina pakankamu pagrindu teigti, kad skyriumi gyvenantis neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, pervesdamas pinigines lėšas ieškovei ir maksimalaus bendravimo su dukterimi metu, praleisdamas su vaiku virš 70 proc. laiko, tenkindamas jos būtinuosius ir kitus vaikui reikalingus bei naudingus poreikius.

 

IV. Apeliacinio ir kasacinio teismo procesiniai sprendimai

 

2.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

4.                      Kasacinio teismo kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymą vaikui, dėl to buvo netinkamai nustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, taip pat netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias faktų prejudicialumą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą, spręsdami dėl išlaikymo įsiskolinimo.

5.                      Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai, spręsdami dėl priteistino išlaikymo dydžio iš esmės neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra tik savo profesinę karjerą pradedanti medikė, tuo tarpu atsakovas yra gerokai didesnę patirtį turintis medikas, gaunantis daugiau nei dvigubai didesnes nei ieškovė pajamas. Antra, nors teismai konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau nevertino šio turto vertės.

6.                      Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino vaiko išlaikymo dydžio, be kita ko, turėtų: 1) nustatydamas vaiko poreikius išanalizuoti ieškovės nurodytas išlaidas vaiko higienai, drabužiams (avalynei), pramogoms ir kt. realumo ir pagrįstumo (protingumo) aspektu; 2) nustatydamas tėvų turtinę padėtį nustatyti šalių turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertę, atsakovo individualios įmonės vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas bei įvertinti pirmiau nurodytas aplinkybes kartu su kitomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

7.                      Kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias faktų prejudicialumą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Išlaikymo įsiskolinimui patvirtinti ar paneigti yra būtina nustatyti faktines aplinkybes dėl atsakovo (ne)gyvenimo su vaiku ginčo laikotarpiu ir, priklausomai nuo šios aplinkybės, dėl išlaikymo vaikui (ne)teikimo ginčo laikotarpiu.

                                        V. Šalių argumentai apeliaciniam teismui

                                                Ieškovės paaiškinimai

Dėl dukros poreikių

8.                      Dukrai nustatyti specialieji poreikiai, kai kurie iš jų aktualūs ir šiuo metu, todėl jai turi būti teikiamas didesnis išlaikymas.

9.                      Dukra nuo 2020-09-01 lanko pradinę mokyklą, papildomai lanko mokamus būrelius - (duomenys neskelbtini), matematiką, baseiną, lankosi pas logopedą, patiriamos išlaidos drabužiams, maistui, higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams bei kitoms prekėms, būsto, kuriame gyvena su dukra, išlaikymui.

10.                      Ieškovės paskaičiavimais, vidutinės mėnesio išlaidos dukros išlaikymui, apskaičiuojant jas pagal penkių mėnesių išlaidų vidurkį, sudaro: 1) maitinimas mokykloje – 18 Eur; 2) maistas namuose – 180 Eur; 3) būreliai: baseinas - 24 Eur, (duomenys neskelbtini) -50 Eur, mentalinė aritmetika - 64 Eur; 4) logopedo paslaugos - 144 Eur; 5) knygos, kanceliarinės prekės, žaislai ir kt. - 38,77 Eur; 6) avalynė, drabužiai - 100 Eur; 7) higienos priemonės, vaistai, vitaminai, buitinė chemija ir kt. - 30 Eur; 8) laisvalaikio pramogos (lankymasis kavinėse, muziejuose, zoo soduose, teatruose ir kt.) - 25 Eur; 9) apmokėjimas už vaikui tenkančią būsto nuomos ir komunalinių paslaugų dalį (1/2 dalis nuo patiriamų išlaidų) - 144,4 Eur; 10) atostogos - 41,66 Eur; 11) išlaidos kurui, nenumatytos vienkartinės išlaidos, išlaidos stomatologui ir kitoms mokamoms paslaugoms - 35 Eur; 12) renginiai mokykloje, kaupiamosios lėšos mokykloje - 8,33 Eur.

11.                      Ieškovė dukrą veda pas logopedę į (duomenys neskelbtini). Vieno vizito kaina 18 Eur, lankosi du kartus per savaitę. Anksčiau už vieną logopedo pamoką mokėdavo po 15 Eur, tačiau teko pakeisti logopedą, dėl ko šios išlaidos pabrango.

12.                      Maistui išlaidos yra didesnės, nes dukra turi alergijų maistui, netoleruoja tam tikrų maisto produktų, ši aplinkybės nustatyta atliktais tyrimais, todėl tenka pirkti ekologiškus ar ūkininkų ūkiuose natūraliai užaugintus produktus.

13.                      Dukros nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, kas reiškia, kad jai tenka didesnis aprūpinimo vaikui teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, be to, išlaiko būstą, kuriame ji su dukra gyvena. Nuomos mokestis sudaro 200 Eur per mėnesį, išlaidos apmokėti už komunalinius patarnavimus yra kintančios ir kiekvieną mėnesį svyruoja. Atsakovas su dukra bendrauja vos 8 dienas per mėnesį arba 1/5 dalį laiko, papildomų išlaidų dukters išlaikymui nepatiria.

Dėl (ne)gaunamų valstybės kompensacijų

14.                      Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, sprendžiant dėl tėvų teiktino išlaikymo dydžio, svarbi aplinkybė ar vaikas gauna valstybės skiriamas išmokamas ar ne. Apeliacinio skunde buvo pažymėtas svarbus argumentas - tiek tikslinė kompensacija, tiek mokama šalpos neįgalumo pensija mergaitei mokamos laikinai, nes mergaitės neįgalumas buvo nustatytas ribotam laikui. Tikslinė kompensacija buvo skirta tik iki 2020-07-01. Dukrai paskirta šalpos neįgalumo pensija paskutinį kartą buvo išmokėta 2020 m. spalio mėn. Tai reiškia, kad šiuo metu papildomos išmokos dukrai nebėra gaunamos. Ieškovė gauna tik „vaiko pinigus“. Todėl dukros išlaikymui reikalinga suma mažintina 60 Eur suma, kuri gaunama kaip „vaiko pinigai“.

Dėl ieškovės turtinės padėties

15.                      Byloje yra duomenys, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) bei moka už mokslą. Norėdama patenkinti savo ir dukters poreikius, dirba dviejose darbovietėse. Atsižvelgiant į situaciją dėl Covid-19 pandemijos, ieškovės darbo užmokestis šiai dienai yra didesnis ir vidutiniškai siekia apie 1500 Eur.

16.                      Ieškovė nuosavybės teise turi automobilį – (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2350 Eur.

17.                      Nors ieškovė turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, tačiau jį valdo daline nuosavybės teise. Viso nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka dėl įvairių ginčų ir nesutarimų su bendraturčiais nėra nustatyta, dėl ko ji neturi jokių galimybių naudotis bent kokia šio turto dalimi, tame tarpe gyventi jai priklausančio buto dalyje arba gauti pajamas iš nuomos. Dėl nurodytų priežasčių turimas nekilnojamasis turtas jai pridėtinės vertės neneša. Pažymėjo ir tai, kad jos turtas nėra brangus, o kai kurie nekilnojamojo turto objektai, ieškovei valdant tik dalį objekto, apskritai yra menkaverčiai.

Dėl atsakovo turtinės padėties

18.                      Atsakovas nurodė turintis žemės sklypą su sandėliuku ir dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir tvartu (duomenys neskelbtini); du garažus, du butus bei gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Teigia, kad viename iš butų gyvena pats, kitu naudojasi jo dukra, o gyvenamasis namas nėra paruoštas gyvenimui. Ieškovės tvirtinimu, duomenų, kad jo turimas gyvenamasis namas yra nenaudojamas, negyvenamas ir reikalingas remonto, atsakovas nepateikė. Butą atsakovas nurodo suteikęs neatlygintinai naudotis pilnametei dukrai, nors galėtų nuomoti ir iš to gauti papildomas pajamas apie 500 Eur per mėnesį.

19.                      Atsakovas neatskleidžia bei nepaaiškina aplinkybių apie savo gaunamas pajamas. Atsakovo išlaidos kiekvieną mėnesį jo nurodomas pajamas viršija vidutiniškai 1000 Eur suma. Atsakovo pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2016 m., 2017 m., 2018 m. buvo užpildytos 2019 m. liepos mėn., o deklaracijos už 2019 m. ir 2020 m. - 2021 m. sausio 12 d. Todėl abejotina ar tokie atsakovo pateikti dokumentai atspindi faktinę padėtį ir gali būti laikomi patikimais įrodymais. Iš atsakovo pateikto dokumento apie jo gaunamą darbo užmokestį, matyti, kad priešingai negu aiškina atsakovas, 2020 m. jo gauto darbo užmokesčio „į rankas“ vidurkis yra apie 2000 Eur. Kita vertus, pateikta pažyma nėra pasirašyta įstaigos vadovo, o pačioje lentelėje pateikti prieštaringi duomenys - vienokia suma nurodoma, kaip išmokėtas darbo užmokestis, tačiau kitokia gaunasi, jeigu skaičiuojant atsižvelgiant į darbo dienos vidurkį. Dėl šių priežasčių, abejotina ar atsakovo pateiktoje pažymoje nurodyti duomenys yra teisingi. Be to, atsakovas dar gauna ganėtinai nemažą senatvės pensiją, kuri taip pat laikytina jo pajamomis.

20.                      Atsižvelgiant į išdėstytą, ir toliau išlieka abejonės dėl atsakovo turtinės padėties, o atsižvelgiantį kasacinio teismo praktiką abejonės dėl turinės padėties visuomet yra vertinamos vaiko naudai.

21.                      Savo pilnametei dukrai, kuri, manytina, gali pilnai pati savimi pasirūpinti ir save išlaikyti, dirbti ir užsidirbti, atsakovas skiria papildomam išlaikymui apie 500 Eur per mėnesį, tik ne pinigine forma, o sudarydamas galimybę jai naudotis neatlygintinai butu, tokiu būdu šalių mažametei dukrai taip pat turėtų skirti adekvačią ir mergaitės poreikius atitinkančią sumą.

Dėl atsakovo (ne)teikto išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo

22.                      Laikosi pozicijos, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6773,24 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo. Ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2016 metų rudens. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo buvo menkas ir epizodinis. Skola už laikotarpį, kai atsakovas neteikė išlaikymo vaikui, yra paskaičiuota atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą ir jos dydį, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio. Taip pat toks reikalavimas atitinka ir įstatyme nustatytą terminą už kurį gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovo paaiškinimai

Dėl dukros poreikių.

23.                      Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 450,00 Eur dydžio išlaikymą, kadangi vaiko poreikiai per mėnesį sudaro po 864,62 Eur. Šiems teiginiams pagrįsti rašytiniais paaiškinimais ieškovė detalizuoja vaiko poreikius už paskutinius 5 mėnesius (nuo 2020 m. liepos mėn.), nurodydama, kad vieno mėnesio mergaitės poreikiai sudaro 808,66 Eur. Atsakovas tik iš dalies sutinka su ieškovės pateiktų dukters išlaikymui patiriamų išlaidų sumomis.

24.                      Ieškovės paskaičiuotos logopedo paslaugos mėnesiui sudaro 144,00 Eur. Atsakovas nesutinka, kad dukrai yra reikalalingos mokamos logopedų paslaugos. Jo tvirtinimu, ieškovė nepagristai nepasitiki stipria dukters lankomos ugdymo įstaigos logopedų komanda, o, nesuderinusi su vaiko tėvu, mergaitę veda į brangiai kainuojančias, tačiau visiškai neadaptuotas dukters pradiniam ugdymui logopedų konsultacijas. Be to, ieškovės teiktų pavedimų duomenimis penkių mėnesių laikotarpiu buvo patirtos 60,00 Eur dydžio išlaidos, kurios vienam mėnesiui sudaro 12,00 Eur. Pažymėjo ir tai, kad logopedo paslaugos nebus reikalingos ateityje, todėl nėra pagrindo atsakovui mokėti už jas iki vaiko pilnametystės.

25.                      Ieškovė nurodo, kad vieno mėnesio vidutinės išlaidos vaiko maitinimui sudaro 180,00 Eur, o maitinimui mokykloje papildomai yra sumokama apie 18,00 Eur. Atsakovas sutinka, kad racionalios ir protingos vaiko mėnesio išlaikymo išlaidos, skiriamos maistui, sudarytų 138,00 Eur, tame tarpe maitinamui mokykloje, atsižvelgiant ir į tai, kad mergaitė su tėvu praleidžia apie 55-70 % laiko, kuomet tėvas atsakingas už vaiko maitinimą. Be to, atsakovas nesutinka, kad visa ieškovės nurodyta išlaidų maistui suma yra pagrįsta. Išlaidos maistui paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau ieškovė nepagrįstai yra pateikusi ir gruodžio mėnesio kvitus. Pažymėjo, kad pateikti mokėjimo kvitai dubliuoja sumas, nurodytas sąskaitos išrašuose. Taip pat iš kvitų turinio matyti, jog dažnai buvo įsigyjamas labai didelis kiekis tų pačių produktų, kuris neatitinka racionalaus dviejų asmenų maitinimosi poreikio.

26.                      Ieškovės nurodytos išlaidos kanceliarinėms ir ugdymo priemonėms per mėnesį sudaro 38,77 Eur. Tačiau pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina per penkių mėnesių laikotarpį išleistą bendrą 21,97 Eur dydžio sumą. Atsakovas sutinka, kad realios išlaidos, užtikrinant vaiko ugdymo priemonių poreikį, sudarytų apie 15,00 Eur per mėnesį.

27.                      Iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės turinio matyti, kad šios išlaidos rūbams ir avalynei sudaro vidutiniškai apie 100,00 Eur mėnesiui. Atsakovas sutinka, kad protingos išlaidos drabužiams ir avalynei sudarytų vidutiniškai po 30-35 Eur per mėnesį. Nurodė, kad jis nuolat perka dukrai reikalalingus rūbus.

28.                      Dukros sveikatos poreikiui ir higienos priemonėms ieškovė nurodžiusi 30,00 Eur per mėnesį sumą. Už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. nėra pateikti kvitai, kurie patvirtintų, kokios konkrečios buvo įsigyjamos medicininės priemonės, medikamentai ir pan. Atsakovas sutinka, kad realios išlaidos, užtikrinant šiuos sveiko vaiko poreikius, sudarytų iki 15,00-20,00 Eur per mėnesį.

29.                      Vaiko pramogoms ir laisvalaikiui ieškovė paskaičiavusi 25,00 Eur dydžio sumą, nors pagal pateiktus dokumentus šios išlaidos vidutiniškai sudarė apie 15,00 Eur. Atsakovas sutiktų, kad protingos ir racionalios išlaidos vaikui per mėnesį sudarytų apie 15,00 Eur.

30.                      Būsto nuomos išlaidos neturėtų būti traukiamos į vaiko poreikius. Kiekvienas iš tėvų turi užtikrinti būstą, kuriame galėtų vaikas augti. Tuo labiau, ieškovei priklauso ne vienas gyvenamojo būsto objektas, kuriame galėtų ieškovė kartu su dukra gyventi.

31.                      Ieškovė teigia, kad būsto išlaikymo išlaidos (vaiko dalis) sudaro 44 Eur mėnesiui. Atsakovo tvirtinimu, sąskaitos išrašai kelia abejones, kad mokėjimai buvo vykdomi už keletą ieškovei priklausomų/naudojamų objektų. Atsakovo nuomone, protingos ir racionalios išlaidos, tenkančios vaiko daliai, sudarytų iki 30,00 Eur.

32.                      Ieškovė teigia, kad šis vaiko poreikis atostogoms sudaro 500,00 Eur per metus. Su šiuo vaiko poreikiu atsakovas nesutinka, nes kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku jų atostogų metu, kurių metu yra patiriamos tam tikros išlaidos.

33.                      Ieškovė nepagrindė apskaičiavimo tvarkos, kokiu būdu buvo apskaičiuota 30,00 Eur dydžio suma per mėnesį kurui ir nenumatytoms išlaidoms, todėl atsakovas su ja nesutinka. Pabrėžė, kad kuro sąnaudos ieškovės patiriamos dirbant dviejuose darbuose ir vienas iš jų – (duomenys neskelbtini).

34.                      Ieškovė renginiams mokykloje ir kaupiamosioms išlaidoms paskaičiavusi 100 Eur sumą metams, tačiau jos nėra pagrįstos rašytiniais dokumentais.

Dėl ieškovės turtinės padėties.

35.                      Ieškovės vardu yra įregistruota 2006 m. gamybos transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė vertina 2350 Eur. Atsakovo tvirtinimu, remiantis internetinio tinklalapio www.autoplius.lt duomenimis, ieškovės automobilio vertė sudarytų apie 2800 Eur.

36.                      Ieškovė turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė (2020-01-01 pagal VĮ „Registrų centras“ masinį vertinimą) sudaro 165 210,26 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu, susimokiusi su savo tėvu, fiktyviai jam neatlygintinai perleido didelės vertės turtą, tuo dirbtinai pablogindama savo turtinę padėtį. Nėra suprantama, kodėl ieškovė, turėdama ne vieną gyvenamojo būsto objektą (duomenys neskelbtini) teritorijoje, iš trečiųjų asmenų nuomojasi turtą, nors galėtų su dukra gyventi jai priklausančiame gyvenamajame būste. Tik kasacinės instancijos teismui perdavus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė nurodė naują aplinkybę, kad kyla ginčai tarp bendraturčių, o nesant nustatytos naudojimosi tvarkos nėra galimybės jais naudotis. Taigi kyla pagrįstos abejonės, kad butas (duomenys neskelbtini) mieste yra nuomojamas, iš nuomos gaunamos pajamos, kurios yra slepiamos, prisidengiant ieškovės tariamais ginčais ir nesutarimais su savo tėvu. Tokie ieškovės veiksmai nepateisina būsto nuomos išlaidų, kurios galėtų būti padengiamos iš jai priklausančio nekilnojamojo gyvenamojo būsto bei negyvenamosios patalpos (garažo) nuomos.

Dėl atsakovo turtinės padėties

37.                      Atsakovas nurodė turintis žemės sklypą su sandėliuku ir dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir tvartu (duomenys neskelbtini); du garažus (duomenys neskelbtini); butą (duomenys neskelbtini); butą (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė turintis tris automobilius: (duomenys neskelbtini).

38.                      Atsakovas teigia, kad jo įmonės 2019 m. ir 2020 m. veiklos nevykdė, o jo gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 1571,88 Eur per mėnesį. Teigia, kad viename iš butų gyvena pats, kitu naudojasi jo dukra, o gyvenamasis namas nėra paruoštas gyvenimui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

39.                      Atsakovas nesutinka dėl 6773,24 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. Nurodė, kad per minimą laikotarpį jis yra pervedęs ieškovei 942,36 Eur sumą: 2017-01-28 - 188,00 Eur; 2017-02-10 - 204,00 Eur; 2017-03-24 - 100,00 Eur; 200,00 Eur perdavė grynaisiais (tai nurodyta ir mokėjimo nurodyme); 2017-05-02 - 150,36 Eur; perdavė grynaisiais 100,00 Eur, nurodant apie tai mokėjimo nurodyme. Todėl nesutinka, kad teikiamas išlaikymas buvo epizodinis. Ieškovė atsakovui pretenzijų nereiškė nuo 2016 m. lapkričio mėn. Dukra buvo aprūpinama maistu, drabužiais, žaislais, ugdymo priemonėmis, pramogomis. Nesitikėdamas, kad ieškovė kreipsis į teismą su melagingais parodymais, jis neturi surinkęs didžiosios dalies pirkimo dokumentų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

 

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

40.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

41.                      Remiantis CPK 362 straipsnio 2 dalimi, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Todėl, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš naujo, bylos šalys buvo įpareigotos papidomai pateikti bylai reikšmingus įrodymus bei paaiškinimus.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

42.                      CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

43.                      Ieškovė prašo prijungti 2020-12-14 Taikos sutartį ir 2020-12-18 Dovanojimo sutartį. Nurodė, kad nurodytų įrodymų anksčiau byloje prijungti neturėjo galimybės. Jos tvirtinimu, pateikti duomenys patvirtina ieškovės papildomuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, kad ji turimu nekilnojamuoju turtu neturi galimybės naudotis dėl kylančių ginčų su bendraturčiais, kurie nėra išspręsti. Naujai pateikiami teismui duomenys patvirtina, kad ieškovė nevaldo nekilnojamojo turto: dalies buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

44.                      Atsakovas pateikė naujus įrodymus: 1) išrašą iš VĮ Registrų centro, patvirtinančius atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertę; 2) naujai įsigytų transporto priemonių registracijos liudijimo kopijas; 3) išrašą iš www.autoplius.lt, patvirtinantį, atsakovui priklausančių transporto priemonių rinkos vertę; 4) metines pelno mokesčių deklaracijas; 5) (duomenys neskelbtini) pažymas apie darbo užmokestį; 6) vaiko paėmimo – perdavimo aktą; 7) vaiko situacijos vertinimo anketą.

45.                      Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus bei iškilusį poreikį vertinti papildomus duomenis apie šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius, šalių pateikti nauji įrodymai priimtini.

Šalių turtinės padėties vertinimas

46.                      Šalių turtinė padėtis reikšminga, sprendžiant klausimus, pirma, ar į išlaikymo sumą būtina įtraukti būsto nuomos išlaidas, antra, ar yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą.

47.                      Atsakovas teigia, kad ieškovė nuosavybės teise turi būstą ir šis faktas patvirtina aplinkybę, kad ieškovė neturi poreikio nuomotis būsto, todėl jos turtinė padėtis yra gera ir nėra poreikio į šalių dukters išlaikymo išlaidas įtraukti būsto nuomos išlaidas.

48.                      Ieškovė pateikė papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad nekilnojamąjį turtą ieškovė buvo įgijusi dovanojimo sutarčių pagrindu arba paveldėjusi. Ieškovė paaiškino, kad nekilnojamu turtu negali naudotis pilna apimtimi, naudoti tik savo reikmėms, kadangi yra bendraturčių.

49.                      Ieškovė 2020-12-28 pateikė teismui papildomus duomenis - taikos sutartį ir dovanojimo sutartį, kurios, ieškovės įsitikinimu patvirtina, kad tarp bendraturčių egzistavę ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo buvo išspręsti pateiktose sutartyse nurodytu būdu. Atitinkamai, šie dokumentai patvirtina, kad ieškovė nebeturi ir nebevaldo dalies nekilnojamojo turto, kas reiškia, kad ieškovės turtinė padėtis yra pasikeitusi. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad jos valdoma turtas nėra nei brangus nei vertingas, randasi (duomenys neskelbtini) rajonų savivaldybėse kaimiškose vietovėse (nedideli žemės sklypai ir senos statybos pastatai), bei ieškovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis, todėl disponavimas komplikuotas. Ieškovės valdomas nekilnojamasis turtas nėra reikšmingas vertinant ieškovės turtinę padėtį dukters išlaikymo dydžio aspektu.

50.                      Teisėjų kolegijos vertinimu nėra duomenų, kad ieškovė viena nuosavybės teise valdo būstą, kuriame galėtų gyventi, todėl ieškovė pagrįstai į dukters išlaikymo išlaidų sąmatą įtraukė ir būsto nuomos išlaidų dalį. Nuomos faktą patvirtina ieškovės pateikta 2020-06-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurioje nurodytas 200 Eur/mėn. nuomos mokestis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuomos sutartis yra negaliojanti, todėl atsakovo argumentai apie tai, kad ieškovė dirbtinai blogina savo turtinę padėtį atmetami.

51.                      Byloje nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra didelė, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) mieste du didelės vertės butus su garažais, sodybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo turtinė padėtis vertinant ją pagal turimą nekilnojamąjį turtą yra žymiai geresnė už ieškovės turtinę padėtį.

52.                      Teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė savo gaunamų pajamų. Atsakovo tvirtinimu, jo mėnesio pajamos sudaro vidutiniškai 1571,88 Eur. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį. Tačiau pateikta pažyma nėra pasirašyta įstaigos vadovo, vyr. finansininko bei nepatvirtinta įmonės antspaudu, todėl pateiktas dokumentas nelaikytinas įrodymu atsakovo gaunamoms pajamoms pagrįsti (CPK 179 straipsnis). 

53.                      Nepaisant šalių interpretacijų, objektyvus šaltinis apie šalių gaunamas pajamas yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys, pagal kuriuo atsakovas gauna atlyginimą (duomenys neskelbtini) bei senatvės pensiją. Vidutinės atsakovo gaunamos mėnesio pajamos 2020 metais (neatskaičius mokesčių) sudarė 4115 Eur, o 2021 metais – 5799 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1 dalis).

54.                      Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovės vidutinės mėnesio pajamos (neatskaičius mokesčių) 2020 metais sudarė 2784 Eur, 2021 metais - 3623 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu atsakovo pajamos didesnės už atsakovės yra apie 1,6 karto.

55.                      Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo pajamos žymiai didesnė už atsakovės, tačiau turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) ir ,tikėtina, ieškovės pajamos ateityje didės. Tuo tarpu atsakovas yra pensijinio amžiaus ir jo pajamos gali iš esmės sumažėti.

Dėl išlaikymo dydžio

56.                      Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Ieškovė pateikia teismui savo sudarytas lenteles, nurodydama išlaidas, tačiau atsakovas su deklaruojamomis dukters išlaikymui patiriamomis išlaidomis galima sutinka tik iš dalies. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų (lentelės ir rašytinių įrodymų turinio), R.V. poreikius sudaro perkami maisto produktai, buities, higienos priemonės, kuras, ugdymo priemonės bei mokėjimai už ugdymo įstaigos teikiamas paslaugas, drabužių avalynės įsigijimas, būsto išlaikymo išlaidos, pramogos, sveikatos poreikiai. Atsakovas su ieškovės pateiktais skaičiavimais sutinka iš dalies, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro abiejų tėvų sutarimo dėl vaiko išlaikymo principą, vertina atsakovo argumentus dėl išlaidų pagrįstumo.

57.                      Nustatant išlaikymo išlaidų sumą, kurią turi dalintis šalys, reikšminga aplinkybė, kiek laiko su dukra bendrauja ieškovas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1123-930/2018 buvo nustatyta, kad E. V. su dukra bendrauja ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20 val. (arba nuo 8 val. / 9 val. iki 19.30 val. / 20.00 val.) bei kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro, 30 dienų kasmetinių atostogų metu,  kas antrus metus Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų šventes, kas nesudaro 50 ar 70 proc. viso laiko bendravimo su vaiku, kaip teigia atsakovas.

58.                      Atsakovas ginčydamas ieškovės pateiktą šalių dukters R. išlaikymo išlaidų paskaičiavimą (808,66 Eur/mėn.) teigia, kad ieškovė nesuderinusi su vaiko tėvu (atsakovu) veda R. į kitas, brangiai kainuojančias, tačiau visiškai neadaptuotas dukters pradiniam ugdymui logopedų konsultacijas, kurios neturi vaikui jokio poveikio. Atsakovo teigimu, gera mokyklos logopedų pagalba yra žymiai tikslingesnė ir veiksmingesnė, labiau pritaikyta R. situacijai, nes logopedai gali lankytis pamokose ir pritaikyti trūkstamus logopedų komponentus tiesiogiai ugdymo procese, be to, paslaugos nėra mokamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė mokamų logopedo paslaugų 144 Eur/mėn. būtinumo, todėl šios išlaidos šalinamos.

59.                      Iš ieškovės pateiktų išrašų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. yra patyrusi išlaidų, pirkdama maisto parduotuvėse - Lidl, Rimi, Maxima. Šios išlaidos sudaro bendrą 1616,70 Eur sumą, kas vidutiniškai sudarytų 168,80 Eur per mėnesį vienam asmeniui. Kaip teigia atsakovas, pateikti mokėjimo dokumentai (kvitai) dubliuoja sumas, nurodytas sąskaitos išrašuose, kadangi įsigyjant maisto produktus buvo atsiskaitoma banko kortele. Be to, ieškovė yra pateikusi 2020 m. gruodžio mėn. kvitus, nors skaičiuodama patirtas išlaidas ima penkerių mėnesių laikotarpį (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.), todėl į šį laikotarpį neturėtų būti traukiami pirkiniai, įsigyti gruodžio mėn. Pagal ieškovės sąskaitos išrašus nėra pateikti kasos čekiai, kuriuos būtų galima analizuoti ir pateikti atitinkamas išvadas. Atsakovo nuomone, ieškovė buvo pateikusi mokėjimo dokumentus (kvitus), iš kurių turinio matyti, jog dažnai buvo įsigyjamas labai didelis kiekis tų pačių daiktų, kuris neatitinka racionalaus dviejų asmenų (ieškovės ir jos mažametės dukters) maitinimosi poreikio.

60.                      Ieškovė nurodo, kad vieno mėnesio vidutinės išlaidos vaiko maitinimui sudaro 180,00 Eur, o maitinimui mokykloje papildomai yra sumokama apie 18,00 Eur. Ieškovės teigimu vaiko poreikiai maistui kas mėnesį sudaro 198 Eur. Atsakovo nuomone, tokio dydžio suma yra užaukštinta ir neatitinka protingumo ir racionalumo principų. Atsakovas sutinka, kad racionalios ir protingos vaiko išlaikymo išlaidos, skiriamos maistui, sudarytų 120,00 Eur/mėn., įskaitant tai, kad vaikas yra papildomai maitinamas mokykloje, už ką yra mokama atskirai. Bendros šios išlaidos sudarytų 138,00 Eur. Dukra su tėvu būna kas antrą savaitgalį iki pirmadienio ryto, kai tėvas pamaitina dukrą namuose, suruošia į mokyklą, įdeda sočius R. mėgstamus priešpiečius, dukra su tėčiu praleidžia kas antrą savaitgalį, įskaitant po savaitgalio einantį pirmadienio rytą, t.y. apie 6 d. per mėnesį, mergaitė pas tėtį būna dvi dienas kiekvieną savaitę (trečiadienį ir ketvirtadienio rytą), t.y. per mėnesį vidutiniškai 8 dienos, 30 d. atostogos (30/12, sudaro 2,5 d. /mėn., iš viso 16,5 paros/mėn. arba 55 proc. laiko. Į vaiko bendravimo su tėvu laiką įeina dar ir metų šventinės dienos (kas antros šventės) bei 30 dienų kasmetinių atostogų. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, kad maisto poreikiams išlaidos sudaro 120 Eur/mėn. ,

61.                      Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad R. V. lanko 3 papildomojo ugdymo užsiėmimus - (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų įrodymų - sąskaitos išrašų turinio matyti, kad laikotarpiu 2020 m. rugpjūčio pab. - lapkričio pab. šios išlaidos sudarė 281,00 Eur, kas vidutiniškai sudaro 93,66 Eur mėnesiui. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu R. V. nelanko nei baseino, nei (duomenys neskelbtini), nei aritmetikos. Šių užsiėmimų R. nelanko net ir nuotoliu būdu. Nuo 2020 m lapkričio mėnesio) papildomojo ugdymo būrelių išlaidų ieškovė iš viso nepatiria. Atsakovo nuomone, šiuo metu R. jokie būreliai nereikalingi, tikslinga susikoncentruoti į pagrindinius kognityvinio spektro dalykus, kaip matematika, lietuviu kalba, nes šiuo metu labai pablogėjo R. mokymosi pasiekimai dėl per didelio ir neefektyvaus papildomo krūvio. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria atsakovo argumentams išlaidas, skirtas papildomo ugdymo būreliams, mažina iki 50 Eur/mėn.

62.                      Ieškovė patvirtino, kad kanceliarinių ir ugdymo prekių išlaidos per mėnesį sudaro 38,77 Eur. Atsakovas sutinka, kad šios išlaidos yra 15 Eur/mėn. ir nurodė, kad ieškovė kanceliarinėms išlaidos per pastarųjų penkių mėnesių laikotarpį yra išleidusi bendrą 21,97 Eur dydžio sumą. Nurodė, kad dukters kanceliarinių prekių įsigijimą užtikrina ir tėtis E. V.. Atsižvelgiant į tai, kad dukra bendrauja tiek su mama, tiek su tėčiu, todėl abu tėvai stengiasi patenkinti vaiko ugdymo poreikį. Ieškovė nurodė ugdymo poreikiui užtikrinti per 5 mėnesių laikotarpį yra išleidusi 134,41 Eur. Nėra žinoma, kokios ugdymo priemonės (knygos ir kt.), buvo įsigytos iš knygynų ar užsakant prekes internetu. Ieškovė nepateikė pirkimo dokumentus (kvitus), siekiant įsitikinti, kokios ugdymo priemonės (knygos vaikams ar suaugusiems) buvo įsigyjamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant šių įrodymų, laikytina, kad pagrįsta laikytina 20 Eur per mėnesį suma.

63.                      Iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės turinio matyti, kad išlaidos rūbams ir avalynei sudaro vidutiniškai apie 100 Eur mėnesiui. Pagal ieškovės pirmosios instancijos teismui teiktus rašytinius įrodymus šios išlaidos sudarė 68,00 Eur mėnesiui. Atsakovas sutiko, kad protingos išlaidos drabužiams ir avalynei sudarytų vidutiniškai po 30-35 Eur per mėnesį, ir nurodė, kad pilnai aprūpino dukterį rūbais mokyklai prieš 2020 m. rugsėjo 1-ąją už 269 Eur. Nurodė, kad pats nuolat perka dukrai rūbus ir avalynę. Teisėjų kolegijos vertinimu, protingos išlaidos rūbams ir avalynei sudaro 60 Eur/mėn.

64.                      Ieškovė teigia, kad sveikatos poreikių ir higienos išlaidoms patenkinti yra reikalinga 30 Eur per mėnesį suma, tačiau nepateikė išlaidų konkrečioms prekėms paskaičiavimų. Atsakovas sutinka, kad realios išlaidos, užtikrinant šiuos sveiko vaiko poreikius, sudarytų iki 15.00-20,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, protingos išlaidos sudarytų 25 Eur/mėn.

65.                      Ieškovė teigia, kad pramogų ir laisvalaikio poreikio patenkinimui yra reikalinga 25 Eur/mėn. dydžio suma, nors pagal pateiktus dokumentus pirmosios instancijos teismui buvo matyti, kad šios išlaidos vidutiniškai sudarė apie 15,00 Eur. Atsakovas sutiktų, kad protingos ir racionalios išlaidos vaikui per mėnesį sudarytų apie 15,00 Eur. Šalys pripažįsta, kad ieškovė su dukra praleidžia per mėnesį 2 savaitgalius, o kitus savaitgalius su dukra leidžia tėtis E. V. Teisėjų kolegija sutinka, kad protingos išlaidos būtų 20 Eur/mėn.

66.                      Kaip jau minėta, ieškovė nuomojasi būstą už 200 Eur/mėn.Būsto išlaikymo išlaidos (vaiko dalis) sudaro 44 Eur mėnesiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstos būsto išlaikymo išlaidos (vaiko dalis) sudaro 44 Eur mėnesiui.

67.                      Ieškovė teigia, kad išlaidos vaiko atostogoms sudaro 500 Eur per metus. Atsakovas teigia, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku jų atostogų metu, kurių metu yra patiriamos tam tikros išlaidos. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas įgyvendina savo teisę bendrauti su vaiku, tačiau tokio bendravimo metu kiekvieno iš tėvų patiriamos išlaidos neturėtų būti traukiamos į vaiko poreikius, kadangi vaiko atostogų poreikį užtikrina abu tėvai. Nėra protinga ir racionalu vien tik ieškovės patiriamas atostogų išlaidas dalinti tarp tėvų. Priešingai, atsakovas neprašo vaiko motinos kompensuoti jo patiriamas atostogų su vaiku išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu ir šalina 500 Eur išlaidas ieškovės numatytas vaiko atostogoms, nes kiekvienas iš tėvų su vaiku praleidžia dalį atostogų.

68.                      Ieškovė taip pat pateikė sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad yra patiriamos kuro išlaidos. Atsakovas teigia, kad ieškovė jas patiria, kadangi ji dirba ne vienoje darbovietėje, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl didžiosios kuro išlaidos yra patiriamos dėl ieškovės vykimo savo darbo reikalais, tačiau ne dėl vaiko interesų tenkinimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad 30 Eur mėnesio išlaidos kurui yra racionalios ir protingos, nes akivaizdu, kad ieškovė patiria automobilio eksploatavimo išlaidas ir tenkindama dukros poreikius.

69.                      Ieškovė teigia, kad renginiams mokykloje ir kaupiamosios lėšos sudaro 100 Eur metams. Šių poreikių išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais dokumentais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos yra protingos.

70.                      Pagal CK 6.461 str. 2 d. vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Šiuo metu Lietuvoje MMA siekia 607 Eur, kas reiškia, jog 1/2 MMA sudaro 303,50 Eur. Atsižvelgiant į CK 3.156 str. nustatytą tėvų valdžios lygybės principą, tai reiškia, kad atsakovas turėtų teikti ne mažesnį kaip 1/2 dalis MMA dydžio išlaikymą vaikui. Nuo 2021-01-01 MMA Lietuvoje sieks 642 Eur (LR Vyriausybės 2020-1014 nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, TAR, 202010-15 Nr. 21462), kas reiškia, jog kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turėtų skirti bent jau po 1/2 dalį MMA. Atsižvelgiant į nurodytą Vyriausybės nutarimą, nuo 2021-01-01 tokia dalis sudarytų 321 Eur.

71.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, paskaičiuoja, kad būtinosios R. V. vieno mėnesio išlaidos, kurias patiria ieškovė, sudaro 662 Eur. Akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Atsižvelgiant žymiai geresnę ieškovo turtinę padėtį turimo turto vertės požiūriu bei gaunamas didesnes nuolatines pinigines pajamas, teisėjų kolegija iš ieškovo priteisia 390 Eur sumą per mėnesį kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis R. V. išlaikymui.

 

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

 

72.                      Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-1123-930/2018 dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo ieškovė nekėlė nei išlaikymo, nei išlaikymo įsiskolinimo klausimo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas prie dukters išlaikymo prisidėjo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesant pagrįstų išlaikymo įsiskolinimo sumų paskaičiavimų ir tai pagrindžiančių įrodymų, ieškovės reikalavimas iš atsakovo E. V. priteisti 6773,24 Eur išlaikymo įsiskolinimą vertinamas kaip nepagrįstas, todėl atmetamas.

73.                      Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo galioja atgal, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

74.                      Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

75.                      Ieškovės teigimu, atsakovo įsiskolinimą sudaro: 190 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kas viso sudaro 2615,6 Eur (13 mėn.*190 Eur + proporcingas dydis nuo ½ MMA laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., sudarantis 145,6 Eur); 200 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., kas viso sudaro 2600 Eur; 450 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., kas viso sudaro 2250 Eur.  Ieškovė laikotarpiu iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio skaičiavo ½ MMA dydžio išlaikymą, nes neturėjo išlaidas patvirtinančių įrodymų. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. skaičiavo konkrečiais rašytiniais įrodymais patvirtintas išlaidas (atsakovui priskiriant ne ½ dalį visų išlaidų, bet didesnę dalį, nes atsakovo turtinė padėtis geresnė).

76.                      Atsakovas su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutinka, teigia, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, jis visada prisidėjo prie dukters išlaikymo.

77.                      Ieškovė teikdama teismui ieškinį prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą lygų 7465 Eur. 2019-06-19 pareiškimu dalies reikalavimų 691,76 Eur sumai, atsižvelgiant į atsakovo atliktus pavedimus, ieškovė atsisakė, ko pasėkoje skolos suma liko 6773,24 Eur. Taigi, isąžiningai sumažino savo reikalavimus dėl skolos priteisimo, atsižvelgiant į atsakovo atliktus mokėjimo pavedimus.

78.                      Atsakovas teigė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. yra pervedęs ieškovei 2017-01-28 - 188,00 Eur; 2017-02-10 - 204,00 Eur; 2017-03-24 - 100,00 Eur; taip pat 200,00 Eur ieškovei buvo perduota grynaisiais (tai nurodyta ir mokėjimo nurodyme); 2017-05-02 - 150,36 Eur; taip pat buvo perduota grynaisiais 100,00 Eur, nurodant apie tai mokėjimo nurodyme). Taigi, iš viso ieškovei buvo perduota piniginių lėšų už 942,36 Eur. Kitų konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių išlaikymo teikimo faktą, atsakovas neteikė.

79.                      Pirmos instancijos teismas pritarė atsakovo teiginiams apie neva anksčiau tiektą išlaikymą šalių mažametei dukrai, vien dėl to, kad atsakovas neigė išlaikymo įsiskolinimo buvimą. Tačiau liko neįvertinta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario mėn.) atsakovas vaiko išlaikymui pervedė tik 642,36 Eur, kurie ieškovei buvo pervesti 2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. gegužės mėn.

80.                      Atsakovas taip pat pateikė tik kelis čekius apie tai, kad mokėjo už mažametės dukters lankomus užsiėmimus bei pirko jai drabužius. Šių čekių laikotarpis – 2019 m. kovo mėn., balandžio mėn., t.y. kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Tuo pačiu, keli čekiai, mūsų įsitikinimu, neparodo papildomai patiriamų išlaidų pastovumo bei leidžia teigti, kad didžioji vaiko išlaikymo išlaidų dalis tenka ieškovei vienasmeniškai.

81.                      Teisėjų kolegija sutinka, kad priteistinas 190 Eur išlaikymas per mėnesį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kas viso sudaro 2615,6 Eur (13 mėn.*190 Eur + proporcingas dydis nuo ½ MMA laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., sudarantis 145,6 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priteisiama po 200 Eur/mėn (1/2 MMA) kas iš viso sudaro 1600 Eur (200 Eur x 8 mėn.), laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. teismas priteisia po 390 Eur/mėn, kas iš viso sudaro 1950 Eur (390 Eur x 5 mėn.). Iš viso 6165 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovo iš viso ieškovei buvo perduota piniginių lėšų už 942,36 Eur, todėl priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas 5222,64 Eur (6165 Eur – 942,36 Eur).

 

Dėl bylos baigties

82.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl teismas iš dalies tenkina ieškovės apeliacinį skundą ir keičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, priteisia iš atsakovo E. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R.V. po 390 Eur (du šimtus trisdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 5222,64 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusioje dalyje teismas ieškinį atmeta.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

83.                      Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. 82 proc. dalimi (77 proc. dėl išlaikymo įsiskolinimo ir 87 proc. dėl mėnesinių išlaikymo išmokų). Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 223 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

84.                       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Šalių nurodyta atstovavimo išlaidų suma neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

85.                      Be to, ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius 1020 Eur išlaidas už teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 836 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų 800 Eur sumai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovo naudai iš ieškovės priteisina 144 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteisiama 692 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

86.                      Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 161 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

87.                       Apeliacinės instancijos teismas patenkino 77 procentus apeliacinio skundo reikalavimo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei 73 procentus reikalavimo dėl periodinio išlaikymo pakeitimo. Vertinant bendrai, teismas patenkino 75 procentus apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1470 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas patyrė 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovei priteisiama 1103 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteisiama 188 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteisiama 915 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

88.                      Kasacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 700 Eur apmokėjimo už advokato pagalbą išlaidų. Atsižvelgiant į galutinį ieškinio patenkinimo rezultatą (82 procentus), ieškovei iš atsakovo priteisiama 574 Eur bylinėjimosi kasacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies  punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinės dalies pirmą, antrą, trečią, ketvirtą, penktą ir šeštą pastraipas išdėstyti sekančiai:                                                                

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. 2019-02-25) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 5222,64 Eur (penkis tūkstančius du šimtus dvidešimt du Eur 64 cnt) išlaikymo įsiskolinimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 5222,64 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-02-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė V. D., a.k. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. D., a.k. (duomenys neskelbtini),  692 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt du Eur) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 223  Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

 

Priteisti  atsakovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 915 Eur (devynis šimtus penkioliką Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti  atsakovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 16I Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio.

Priteisti  atsakovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 574 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis Eur) bylinėjimosi kasacinės instancijos teisme išlaidų.

 

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

 

 

 

Teisėjai                                                                                     Alvydas Barkauskas

                                                                                  Andrius Ignotas

                                                                                  Jelena Šiškina

 


Paminėta tekste:
  • e2-1123-930/2018
  • CK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 362 str. Kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • CK3 3.193 str. Tėvų susitarimas dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo
  • CK6 6.461 str. Pareiga išlaikyti iki gyvos galvos
  • CK3 3.156 str. Tėvų valdžios lygybė
  • 3K-3-243/2010
  • 3K-3-529/2014
  • CK3 3.200 str. Išlaikymo priteisimo momentas
  • 3K-3-233/2011
  • 3K-3-14/2008
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas