Administracinė byla Nr. eA-1377-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04872-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja S. S. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 25S191274 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Taip pat pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2025 m. birželio 13 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka. Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 46 straipsnio pagrindu. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 2 ir 12 punktais. Pareiškėjos manymu, Sprendimas nepagrįstas, priimtas neįvertinus jos individualių aplinkybių ir nepateikus jokių šio sprendimo motyvų. Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus reikalavimus.

3.       Pareiškėja teigė, jog Sprendimas remiasi formaliu argumentu, t. y., ji sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis. Šias išvadas atsakovas grindė nuoroda į 2025 m. liepos 25 d. vykdytą pareiškėjos apklausą. Tačiau šie argumentai negali būti laikomi tinkamu viešojo administravimo subjekto sprendimo motyvavimu. Iš abstrakčių Sprendimo teiginių pareiškėjai neaišku, kurie jos teiginiai sudaro pagrindą vertinti, kad ji teikia tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat – kurie jos teiginiai lėmė Migracijos departamento vertinimą, kad pareiškėjos tikslas yra ne studijos Lietuvoje. Pareiškėja atvyksta mokytis į Klaipėdos universiteto elektros inžinerijos nuolatinių studijų programą. Ji nuosekliai siekia studijų Klaipėdos universitete - ne tik sumokėjo studijų įmoką, tačiau ir 2025 m. liepos 9 d. sudarė būsto nuomos sutartį Klaipėdos mieste. Pareiškėjos nuoseklų siekį mokytis Klaipėdos universitete įrodo ir jos komunikacija su universitetu, kurioje patvirtinama, kad, išdavus leidimą laikinai gyventi, Klaipėdos universitetas leistų pareiškėjai tęsti studijas. Pareiškėja galėjo tęsti studijas Paryžiuje, tačiau pasirinko būtent Klaipėdos universitetą. Vien ši aplinkybė paneigia atsakovo teiginius apie siekį įsitvirtinti Šengeno erdvėje, kadangi pareiškėja jau teisėtai gyveno Prancūzijos Respublikoje. Be to, pareiškėja pateikė prašymą teisėtai būdama Lietuvos Respublikoje su galiojančia Šengeno viza.

4.       Sprendime nenurodoma jokių individualių faktų ir argumentų, jis priimtas formaliai, neįvertinus to, kad pareiškėja nuosekliai siekia mokytis Klaipėdos universitete, pateikė visus tam reikalingus dokumentus, rekomendacijas, išsinuomojo būstą, dalyvavo motyvaciniame pokalbyje, palaiko ryšį su universitetu, nekelia nelegalios migracijos grėsmės. Sprendime nebuvo atsižvelgta į konkrečias pareiškėjos aplinkybes, individualius interesus ir nesilaikyta proporcingumo principo. Atsakovas neįvertino visų aplinkybių, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš skundžiamo Sprendimo turinio negalima spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių ir individualių aplinkybių vertinimas. Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą.

5.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas nurodė, kad 2025 m. birželio 13 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą (programas) Klaipėdos universitete. 2025 m. liepos 25 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, teikė abstrakčią ar nelogišką informaciją. Apklausos metu asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški. Taip pat yra pagrindas manyti, kad asmuo nebuvo visiškai sąžiningas teikdamas informaciją. Asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

7.       Apklausos metu pareiškėja nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, dėl ko nustatytos UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nurodytos aplinkybės. Migracijos departamentas neturi kitų priemonių išsiaiškinti pareiškėjos tikruosius vykimo į Lietuvą tikslus kitaip nei vykdant apklausą. Pareiškėjos apklausų metu pateikta informacija ir yra duomenys, kuriuos ji teikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi. Iš vykusios apklausos matyti, kad pareiškėja į klausimus atsakė netiksliai, abstrakčiai ar nelogiškai. Pareiškėja paaiškino, kad studijas pasirinko būtent Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad čia yra jos vaikinas. Nors vėliau nurodė, kad lygino skirtingų šalių studijų programas - pateikė tik 2 šalis (Madagaskaras ir Lietuva), tačiau nurodyti ateities planai prasilenkia su logika (planuoja ne tik studijuoti, bet ir dirbti, nežino ar pabaigus studijas diplomas galios ir jos kilmės valstybėje, studijavo teisę ir kalbas, o dabar renkasi tiksliuosius mokslus ir t.t.). Pareiškėja prašyme nurodė, kad baigė aukštąjį išsilavinimą (Licence en Droit, Bachelor's in Law) 2022 m., būdama 16 metų, tačiau apklausos metu nurodė, kad tęsti teisės studijų nebenorėjo, nes studijos buvo labai intensyvios ir varginančios, o 2024 m. pradėjo studijuoti Malagasio kalbą Prancūzijoje, tačiau metė studijas po 6 mėn., nes nusprendė, kad literatūros studijos ne jai. Atsakovo vertinimu, elektros inžinerijų studijų pasirinkimas vien tik dėl jai patikusio miesto, kuriame yra jos vaikinas, ir tai, kad senelis yra elektros inžinierius, nepagrindžia jos deklaruojamos tikslo susijusio su studijomis Lietuvoje. Pareiškėjos prašyme ir apklausų metu duoti paaiškinimai prasilenkia su logika, t. y. ji tiek prašyme, tiek ir apklausų metu teigė 2019 m. pradėjusi studijuoti teisę Madagaskare (Licence en Droit, Bachelor's in Law), nors 12 klasių turėjo baigti 2024–2025 m. Pareiškėja yra prašyme nurodžiusi 2 vidurinės pabaigimą patvirtinančius įrašus (BIRD 2024 m. ir Houssen Memorial School 2017 m.). Jos pateikti duomenys apie vidurinio išsilavinimo baigimą 2017 m. (12 klasių), būnant 11 metų, prasilenkia su logika. Esant minėtai situacijai, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės.

8.       Skundžiamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir teismų praktiką. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas.

9.       Atsakovas apklausoje nustatinėjo, ar pareiškėjos teikiami paaiškinimai ir dokumentuose deklaruojami vykimo į Lietuvą tikslai yra tikrieji jos tikslai gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas įvertino, kad pareiškėja formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė neteisingą ar/ir nelogišką informaciją), sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo būvimą Šengeno erdvėje. Toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja apklausos metu teikė neaiškią ar abstrakčią informaciją, Migracijos departamentas vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad pareiškėja yra priimta studijuoti į Klaipėdos universitetą pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo atsakovui išduoti leidimą laikinai gyventi. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Klaipėdos universitete vyksta tiek dieninės, tiek sesijinės studijos, studijų kalba lietuvių ir tik dalis studijų dalykų gali būti dėstoma anglų kalba. Iš prie skundo pateikto priedo (Klaipėdos universiteto 2025 m. rugsėjo 2 d. rektoriaus rašto) matyti, kad pateikė dokumentus į Klaipėdos universiteto elektros inžinerijos nuolatinių studijų programą, tačiau nepatikslinant, kokia tai programa. Vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai/paaiškinimai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad pareiškėja apklausos metu nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kai prašyme suformuluotas tikslas yra studijos, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjos deklaruojamo tikslo, kyla klausimas, ar pareiškėja tikrai studijuos tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje, kai studijų kalba yra lietuvių ir tik dalis anglų kalba. Be to, II semestre yra numatyta ir akademinė lietuvių kalba, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja mokėtų lietuvių kalba, kuria studijos vyksta didžiąja dalimi (lietuvių kalba).

10.       Nustačius, kad pareiškėja pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėja nepateikė jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl apklausos metu duotų paaiškinimų, kurie iš esmės nepagrindžia dokumentuose nurodyto tikslo vykti į Lietuvos Respubliką ir dokumentams pateiktiems su pareiškėjos prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjos prašymą, kuris buvo pateiktas/priimtas/nagrinėtas Klaipėdos universiteto tarpininkavimo rašto pagrindu, atsakovo nuomone, universitetas galėtų pateikti teismui išsamius paaiškinimus dėl jo pateiktų duomenų apie pareiškėją.

 

II.

 

11.       Regionų administracinio teismas 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjos S. S. R. skundą atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad 2025 m. birželio 13 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą (programas) Klaipėdos universitete. 2025 m. liepos 25 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa siekiant patvirtinti jos tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pareiškėja atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė abstrakčią ar nelogišką informaciją. Apklausos metu asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški. Todėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nebuvo visiškai sąžiningas teikdamas informaciją. Asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

13.       Migracijos departamentas nurodė, jog apklausos metu pareiškėja nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, dėl ko nustatytos UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nurodytos aplinkybės. Taigi pareiškėjos apklausų metu pateikta informacija ir yra duomenys, kuriuos ji teikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi. Apklausos metu pareiškėja nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, dėl ko nustatytos UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nurodytos aplinkybės. Iš vykusios apklausos matyti, kad pareiškėja į klausimus atsako netiksliai, abstrakčiai ar nelogiškai. Pareiškėja paaiškino, jog studijas pasirinko būtent Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad čia yra jos vaikinas. Nors vėliau nurodė, kad lygino skirtingų šalių studijų programas pateikė tik 2 šalis (Madagaskaras ir Lietuva), tačiau nurodyti ateities planai prasilenkia su logika (planuoja ne tik studijuoti, bet ir dirbti, nežino ar pabaigus studijas diplomas galios ir jos kilmės valstybėje, studijavo teisę ir kalbas, o dabar renkasi tiksliuosius mokslus ir t. t.). Pareiškėja prašyme nurodė, kad baigė aukštąjį išsilavinimą (Licence en Droit, Bachelor's in Law) 2022 m., būdama 16 metų, tačiau apklausos metu nurodė, kad tęsti teisės studijų nebenorėjo, nes studijos buvo labai intensyvios ir varginančios ir 2024 m. pradėjo studijuoti Malagasio kalbą Prancūzijoje, tačiau metė studijas po 6 mėn., nes nusprendė, kad literatūros studijos ne jai. Elektros inžinerijų studijų pasirinkimas vien tik dėl jai paikusio miesto, kuriame yra jos vaikinas, ir tai, kad senelis yra elektros inžinierius, nepagrindė jos deklaruojamos tikslo susijusio su studijomis Lietuvoje. Pareiškėjos prašyme ir apklausų metu duoti paaiškinimai prasilenkė su logika, t. y. ji tiek prašyme, tiek ir apklausų metu teigė 2019 m. pradėjusi studijuoti teisę Madagaskare (Licence en Droit, Bachelor's in Law), nors 12 klasių turėjo baigti 2024–2025 m. Pareiškėja yra prašyme nurodžiusi du vidurinės pabaigimą patvirtinančius įrašus (BIRD 2024 m. ir Houssen Memorial School 2017 m.). Jos pateikti duomenys apie vidurinio išsilavinimo baigimą 2017 m. (12 klasių), būnant 11 metų, prasilenkia su logika. Esant minėtai situacijai, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės. Migracijos departamentui siekiant mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes, atitinkamai asmeniui pateikiant netikslius ar neišsamius ar prasilenkiančius su logika atsakymus į apklausoje užduotus klausimus – atsirado rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio asmens nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas laikė, jog Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir teismų praktiką. Teismo vertinimu, Sprendimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nepagrįstais laikyti pareiškėjos teiginiai, jog Sprendime nėra nurodyta duomenų, kuriais remiantis teigiama, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Iš Sprendimo matyti, kad nurodyta, jog pareiškėja apklausos metu atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė abstrakčią ar nelogišką informaciją. Apklausos metu asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški.

14.       Teismo vertinimu, Migracijos departamentas įvertino, kad pareiškėja formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė neteisingą ar/ir nelogišką informaciją), sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo būvimą Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys, suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad pareiškėja yra priimta studijuoti į Klaipėdos universitetą pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Klaipėdos universitete vyksta tiek dieninės, tiek sesijinės studijos, studijų kalba lietuvių ir tik dalis studijų dalykų gali būti dėstoma anglų kalba. Iš prie skundo pateikto priedo (Klaipėdos universiteto 2025 m. rugsėjo 2 d. rektoriaus rašto) matyti, kad pateikė dokumentus į Klaipėdos universiteto elektros inžinerijos nuolatinių studijų programą, tačiau nepatikslinant, kokia tai programa. Įvertinus tai, kad pareiškėja apklausos metu nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kai prašyme suformuluotas tikslas yra studijos, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjos deklaruojamo tikslo, kyla klausimas, ar pareiškėja tikrai studijuos tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje, kai studijų kalba yra lietuvių ir tik dalis anglų kalba.

15.       Teismo įsitikinimu, pareiškėja pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka UTPĮ, VAĮ, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

 

III.

 

16.       Pareiškėja S. S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog teismas sprendime iš esmės atkartojo atsakovo teiginius, kad pareiškėja nesugebėjo Migracijos departamentui tinkamai motyvuoti noro studijuoti Lietuvos Respublikoje, galimai pateikė nelogišką ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Migracijos departamentas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, o teismas neatliko jokio pareiškėjos pateiktų įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento teiginius, vertinimo. Teismo sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas. Skundžiamu sprendimu neatskleista skundo esmė, netinkamai nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės, neatsižvelgta į pareiškėjos pateiktus argumentus ir įrodymus.

18.       Pareiškėja yra priimta į elektros inžinerijos studijų programą Klaipėdos universitete po pokalbio su universitetu, yra sumokėjusi už šias studijas, todėl atitinka Įstatymo 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

19.       Nors Migracijos departamentas ir teismas vertino, kad tai, jog pareiškėja įgijo vidurinį išsilavinimą būdama vos 11 metų yra nelogiška ir neatitinka tikrovės, tačiau nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ji yra ypatingų gabumų vaikas, iš tiesų įgijo vidurinį išsilavinimą 2017 m., taip pat yra įgijusi teisės bakalauro diplomą bei matematikos ir chemijos bakalauro diplomą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė įrodymus pagrindžiančius apklausos metu pateiktą informaciją, o atsakovas šių neginčijo.

20.       Pareiškėja nurodo, kad kai kurie atsakovo argumentai buvo nurodyti tik atsiliepime į skundą, bet ne ginčijamame Sprendime. Pareiškėja yra jauniausia Madagaskaro abiturientė. Ji – išskirtinių gabumų vaikas, kalba 5 kalbomis. Pareiškėja pateikė šeimoje saugomas 2017 m. dienraščio La Verite straipsnių iškarpas su vertimu į lietuvių kalbą (pridedama), kuriuose, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėja „jauniausia bakalaureato diplomo gavėja Madagaskare, daug metų buvo mokoma privačiai samdomų mokytojų ir stebima pedagogikos konsultantų. Jos tėvai, kurie abu yra Toliaros universiteto dėstytojai, ją stebėdavo, nedarydami jai didelio spaudimo. Gimusi 2006 m. balandžio 16 d., mūsų jaunoji bakalauro diplomo gavėja, savo pirmąjį Cepe diplomą gavo būdama 6 metų amžiaus, Bepc diplomą – būdama 9 metų amžiaus. Po dvejų metų ji gavo bakalaureato diplomą su 11/20 vidurkiu. Ji planuoja tęsti mokslus jūrų mokslų srityje, o vėliau – matematikos mokslų srityje, kad pasiektų savo tikslą tapti oro linijų pilote arba biologe“. Pareiškėja nuo vaikystės siekė mokytis jūrų mokslų srityje, todėl atsakovo abejonės nepagrįstos. 2024 m. pareiškėja pradėjo studijuoti Malagasio kalbą Prancūzijoje prestižiniame INALCO kalbų institute, tačiau metė studijas po 6 mėn., susipažinusi su vaikinu iš Lietuvos ir nusprendusi mokytis Lietuvoje. Pareiškėjos noras mokytis vaikino šalyje yra emociškai pagrįstas. Pareiškėja Lietuvoje praleido visą vasarą. Jis patvirtino judviejų ryšius ir pareiškėjos pasirinkimą tęsti studijas Lietuvoje.

21.       Pareiškėja pažymi, kad teismas, turėdamas būti aktyvus, nustatė neteisingas faktines aplinkybes turinčias reikšmės bylai. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos pasirinktas studijų dalykas, Klaipėdos universiteto elektros inžinerijos (kodas 6121EX062) nuolatinių studijų programą, vyksta lietuvių kalba ir tik dalis studijų dalykų yra dėstoma anglų kalba, tačiau ši informacija yra klaidinga. Studijų programos informacija yra prieinama viešai ir joje nurodoma, kad studijų kalba yra anglų. Šią informaciją taip pat patvirtino universiteto administracijos darbuotoja. 

22.       Prašymo padavimo metu, priimant sprendimą pareiškėja turėjo teisę būti Šengeno erdvėje (byloje pridedama Šengeno viza). Skirtingai nei nurodė atsakovas, pareiškėja nesiekė įteisinti savo teisės būti Šengeno erdvėje. Pareiškėjos mama gyvena Prancūzijos Respublikoje, šis faktas nurodomas ir ginčijame Sprendime, todėl pareiškėja turi teisę prašyti leidimo gyventi Prancūzijoje šeimos susijungimo pagrindu. Teismas nenurodė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad šiuo atveju kyla nelegalios migracijos grėsmė, pareiškėjos nurodytų argumentų nevertino, apsiribojo pakartodamas Migracijos departamento abstraktų teiginį, kad apklausos metu pareiškėja atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė abstrakčią ar nelogišką informaciją.

23.       Teismas nenurodė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad šiuo atveju kyla nelegalios migracijos grėsmė, pareiškėjos nurodytų argumentų nevertino, apsiribojo pakartodamas Migracijos departamento abstraktų teiginį, kad apklausos metu pareiškėja atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė abstrakčią ar nelogišką informaciją.

24.       Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentas nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktų taikymo, atsakovo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Migracijos departamentas tinkamai neįvertino visų byloje surinktų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos, pakankamai nepagrindė Sprendimo išvados, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

25.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.       Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai nustatė, kad iš vykusios apklausos matyti, jog pareiškėja į klausimus atsako netiksliai, abstrakčiai ar nelogiškai. Pareiškėjos prašyme ir apklausų metu duoti paaiškinimai prasilenkia su logika, t. y. ji tiek prašyme, tiek ir apklausų metu teigė 2019 m. pradėjusi studijuoti teisę Madagaskare (Licence en Droit, Bachelor's in Law), nors 12 klasių turėjo baigti 2024–2025 m., pareiškėja yra prašyme nurodžiusi du vidurinės pabaigimą patvirtinančius įrašus (BIRD 2024 m. ir Houssen Memorial School 2017 m.), jos pateikti duomenys apie vidurinio išsilavinimo baigimą 2017 m. (12 klasių), būnant 11 metų, prasilenkia su logika. Teismas atliko išsamią ginčo aplinkybių analizę, kurios metu nustatė, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad universitete vyksta tiek dieninės, tiek sesijinės studijos, studijų kalba lietuvių ir tik dalis studijų dalykų gali būti dėstoma anglų kalba. Įvertinus tai, jog pareiškėja apklausos metu nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kai prašyme suformuluotas tikslas yra studijos, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjos deklaruojamo tikslo, kyla klausimas, ar pareiškėja tikrai studijuos tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje, kai studijų kalba yra lietuvių ir tik dalis anglų kalba. Pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad pareiškėja yra priimta studijuoti į universitetą pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi.

27.       Migracijos departamento sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, nustatytos visos reikšmingos aplinkybės ir teisinis pagrindas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir nėra pagrindo jo naikinti.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

28.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 25S191274, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei yra pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

29.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, jog asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o įteisinti savo būvimą Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę.

30.       Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas sprendime iš esmės atkartojo atsakovo teiginius, teismo sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pareiškėja atitinka Įstatymo 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, ji turėjo teisę būti Šengeno erdvėje, todėl nesiekė įteisinti savo teisės būti Šengeno erdvėje.

31.       Pažymėtina, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

32.       Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

33.       Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

34.       Atsakovas Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi motyvavo tuo, kad pareiškėja, nors ir atitinka formalias sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi, bet surinktų duomenų visuma (atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė abstrakčią ar nelogišką informaciją, motyvai studijuoti nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški) sudaro pagrindą vertinti, kad ji sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimo Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėja apklausos metu atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė abstrakčią ar nelogišką informaciją. Apklausos metu motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški.

35.       Pažymėtina, kad Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

36.       Pagal Įstatymo 46 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo.

37.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. birželio 13 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti Klaipėdos universitete. Prašyme nurodė, kad turi Prancūzijos išduotą vizą, sveikatos draudimą bei pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat prašyme pareiškėja nurodė, kad 2017 m. įgijo aukštąjį išsilavinimą (Baccalauréat Série D; CNTEMAD), 2022 m. – teisės bakalaurą (Licence en Droit (Bachelor's in Law)), o 2024 m. vidurinį išsilavinimą (Baccalauréat Général; Houssen Memorial School). Pareiškėja pateikė duomenis apie jos motinos teikiamą išlaikymą (2025 m. gegužės 12 d. laiškas su pažymomis apie darbo užmokestį), 2022 m. Nacionalinio Madagaskaro nuotolinio mokymo centro (CNTEMAD) įgytą aukštąjį išsilavinimą (Licence en Droit, Bachelor's in Law). Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad įgijo teisės bakalaurą Madagaskare, tada studijavo kalbas Prancūzijoje, Klaipėdoje studijuoti nusprendė pasiūlius jos draugui, o apsilankius Palangoje ir Klaipėdoje jai laibai patiko. Elektros inžineriją pasirinko dėl senelio, kuris yra elektros inžinierius, didžiąją dalį vaikystės praleido žiūrėdama, kaip jis sukuria kažkokius daiktus. Nurodė, kad yra sudariusi buto nuomos sutartį Klaipėdoje. Butas yra tik už 5 min. kelio automobiliu nuo Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto, kur vyks jos studijos. Pareiškėjos motina jau yra apmokėjusi 4 908 Eur už pirmuosius studijų metus.

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir iš esmės yra siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjos leidimo laikinai gyventi gavimo tikslas nėra studijos, nes pareiškėja yra pakviesta nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. studijuoti Klaipėdos universiteto Elektros inžinerijos studijų programoje. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja detaliai paaiškino atsakovui, kodėl nusprendė atvykti studijuoti būtent į Klaipėdos universitetą. Be to, priešingai nei Sprendime nurodė atsakovas, pareiškėja prašymo pateikimo metu turėjo Prancūzijos išduotą vizą, t. y. ji turėjo teisę būti Šengeno erdvėje. Nors atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie vidurinio išsilavinimo baigimą 2017 m. (12 klasių), būnant 11 metų, prasilenkia su logika, tačiau pareiškėja pateikė duomenis apie įgautą išsilavinimą (diplomai su vertimais į lietuvių kalbą bei 2017 m. laikraščių iškarpos apie tai, kad pareiškėja yra jauniausia bakalaureato diplomo gavėja Madagaskare), tačiau nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino. 

39.       Pažymėtina, kad Klaipėdos universiteto Tarptautinių ryšių tarnybos 2025 m. gegužės 12 d. pažymoje Nr. 2025-5348 „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“ nurodyta, kad Klaipėdos universitetas priėmė sprendimą, siekiant studijuoti Klaipėdos universitete, pareiškėjos kvalifikaciją pripažinti lygiaverte brandos atestatu liudijamam Lietuvos Respublikos teikiamam viduriniam išsilavinimui. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog iš viešai prieinamų Klaipėdos universiteto elektros inžinerijos bakalauro studijų programos informacijos duomenų matyti, kad šių studijų kalba yra anglų (https://www.ku.lt/en/bachelors-degree/fall-intake/electrical-engineering). Taigi tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog studijų kalba yra lietuvių ir tik dalis anglų kalba.

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamame Migracijos departamento Sprendime nėra pateikti minėtą Migracijos departamento išvadą pagrindžiantys argumentai. Sprendime nėra analizuojamos individualios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos siekiu atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi, siekiant studijuoti Klaipėdos universitete. Sprendime nėra nurodoma, kurie pareiškėjos teiginiai Migracijos departamento vykdytos apklausos metu sudarė prielaidas spręsti, kad pareiškėjos tikrieji ketinimai dėl leidimo laikinai gyventi įgijimo studijų pagrindu yra nesusiję su jos studijomis Klaipėdos universitete. Šiuo atveju Sprendime iš esmės apsiribota bendrais teiginiais dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo ir rimto pagrindo manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, taip pat aktualių teisės aktų nuostatų nurodymu, tačiau individualus konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstas vertinimas nėra pateiktas. Taigi Sprendime nėra atliktas su asmeniu, siekiančiu įgyti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, susijusių aplinkybių visumos vertinimas.

41.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus: atsakovas Sprendime neatliko pakankamai išsamaus pareiškėjos individualios situacijos vertinimo ir nepateikė motyvų, sudarančių pagrindą neišduoti leidimo laikinai gyventi šioje konkrečioje situacijoje. Atsižvelgiant į tai, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų, yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

42.       Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjai, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

43.       Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja sumokėjo 1 000 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei 500 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, taip pat 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą ir 11,50 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kartu pareiškėja pateikė šiuos mokėjimus patvirtinančius dokumentus (sąskaitas faktūras ir bankinius mokėjimo pavedimus). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašomos atlyginti išlaidos atitinka būtinumo, pagrįstumo ir realumo kriterijus, neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) apskaičiuoto maksimalaus dydžio ir yra suderinamos su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl pareiškėjai priteistina 1 534 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos S. S. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos S. S. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 25S191274 ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Priteisti pareiškėjai S. S. R. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 534 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Beata Martišienė

 

 

        Egidijus Šileikis