Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-13-760/2017
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-1990-2016-5
Registro Nr. ROIK: 16063898205
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 16.9.6.;
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. vasario 28 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė,
sekretoriaujant A. D.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirbantis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 1241 str. 2 d., 1241 str. 8 d., 126 str. 4 d.
Teismas
n u s t a t ė :
2016 m. gruodžio 10 d., apie 12 val. 30 min., Pramonės g., Tauragėje, D. V., vairavo automobilį V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdytas policijos pareigūnų vengė pasitikrinti ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat, sustabdžius policijos pareigūnui neįjungė avarinės šviesos signalizacijos bei nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir valstybinės techninės apžiūros talono.
D. V. kaltę pripažįsta iš dalies. Patvirtino, kad sustabdžius policijos pareigūnams neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ir nepateikė jiems privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros talono. Neigė kaltę dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą. Nurodė, kad vairuojant automobilį V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Priėjusi policijos pareigūnė paprašė parodyti dokumentus, klausė nuo ko yra apsvaigęs, ar vartojo narkotines medžiagas, prašė atidaryti bagažinę. Pareigūnė pasiūlė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, jis atsisakė, nes nebuvo vartojęs nei alkoholio nei narkotinių medžiagų. Nuėjus į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį dar keletą kartų buvo paprašytas pasitikrinti neblaivumą, tačiau į alkotesterį nepūtė, nes manė, kad pareigūnai nori susidoroti. Vėliau sutiko pasitikrinti, bet pareigūnai neblaivumo nebetikrino. Po įvykio iš karto pats nuvyko į Tauragės ligoninę, kurioje buvo paimtas kraujas. Ištyrus kraują, alkoholio nebuvo rasta. Pareigūnai jam neišaiškino ir nežinojo, kad už vengimą pasitikrinti neblaivumą yra administracinė atsakomybė.
Nors D. V. kaltės nepripažįsta, bet ji įrodyta šiais įrodymais:
Liudytoja G. V. parodė, kad 2016-12-10 dirbo su pareigūnu R. E.. Stovėjo Gedimino gatvėje, Tauragėje. Pasirodė įtartinas automobilis ir jį sustabdė Pramonės gatvėje. Nuėjusi prie sustabdyto automobilio, vairuotojo paprašė pateikti dokumentus ir atidaryti bagažinę. Asmuo buvo nervingas, neramus, akys blizgėjo, todėl kilo įtarimas, kad gali būti neblaivus. Paprašė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau D. V. atsisakė. Pasitikrinti neblaivumą buvo prašoma ne vieną kartą, tačiau jis vis atsisakė, sakė „esu ne pompa - nepūsiu“. Asmeniui buvo išaiškintos teisės ir pareigos, taip pat ir tai, kad jei atsisako pasitikrinti neblaivumą, jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vengimą pasitikrinti neblaivumą.
Liudytojas R. E. parodė, kad dirbant su kolege G. V. pamatė įtartiną automobilį, kurio langai buvo aprasoję. Sustabdžius automobilį, vairuotojas sukėlė įtarimą. Jis buvo nervingas, muistėsi, elgėsi neadekvačiai, jautėsi specifinis kvapas, todėl buvo nuspręsta patikrinti neblaivumą. Pasitikrinti neblaivumą asmens buvo prašoma keletą kartą, prie jo automobilio, taip pat ir policijos automobilyje, tačiau jis atsisakė. Išaiškino D. V. pasekmes už vengimą pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis teigė, kad „yra ne pompa ir nepūs“. Ir toliau D. V. vengiant pasitikrinti neblaivumą, jam tarnybiniame automobilyje buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
R. E. bei G. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d. 12 val., 30 min., Pramonės g. Tauragėje, patikrinimui buvo sustabdytas įtartinas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. V.. Sustabdytas automobilio vairuotojas nepateikė techninės apžiūros talono bei civilinės atsakomybės draudimo, taip pat vairuotojas savo elgesiu sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Keletą kartų paprašytas pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu D. V. kategoriškai atsisakė tai daryti (b. l. 5-6).
Iš vaizdo ir garso įrašo nustatyta, kad policijos pareigūnai keletą kartų nurodė D. V. pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis tai daryti atsisakė. Pareigūnas išaiškino D. V. atsakomybę už vengimą pasitikrinti neblaivumą, tačiau ir tada neblaivumo nesitikrino (b. l. 26).
Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo nustatyta, kad 2016-12-10, 1300 val. D. V. nušalintas nuo transporto priemonės V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo (b. l. 7).
Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad D. V. 2016 m. gruodžio 10 d., apie 12 val. 30 min., Pramonės g., Tauragėje, vairavo automobilį V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas policijos pareigūnų vengė pasitikrinti ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio, be to sustabdžius policijos pareigūnui neįjungė avarinės šviesos signalizacijos bei nepateikė policijos pareigūnui privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir valstybinės techninės apžiūros talono.
Pagal iki 2017-01-01 galiojusią ATPK redakciją, šio kodekso 126 straipsnio 4 dalyje atsakomybė buvo numatyta už alternatyvius veiksmus – transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė, už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas - tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos pareigūnų patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti. Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz. kad jis yra blaivus ar kita) reikšmės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka, t. y. nepučia į alkotesterį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje nr. 2AT-35-648/2015).
D. V. ginčydamas kaltę, dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, pripažino, kad policijos pareigūnai keletą kartų reikalavo, kad jis alkotesteriu pasitikrintų ar nėra neblaivus. Nurodė, kad nepūtė į alkotesterį, nes manė, kad policijos pareigūnai nori su juo susidoroti. Tačiau šiuos argumentus teismas vertina kritiškai, nes D. V. ir pats nurodė, kad su policijos pareigūnais G. V. ir R. E. anksčiau jokių konfliktų nėra turėjęs. Byloje nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti D. V. be pagrindo patraukti administracinėn atsakomybėn. Liudytojų policijos pareigūnų G. V. ir R. E. nuosekliais parodymais nustatyta, kad sustabdyto automobilio V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. V. sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Jo vairuojamo automobilio langai buvo aprasoję, jis buvo nervingas, elgėsi neadekvačiai, muistėsi, nuo jo sklido specifinis kvapas. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio nustatymo prietaisu (alkotesteriu), tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė tai daryti, teigdamas, kad yra ne pompa, todėl nepūs, priekaištavo pareigūnams, kad yra dažnai stabdomas. Pasitikrinti neblaivumą asmens buvo prašoma keletą kartų, tačiau D. V. atsisakė tai daryti. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, nes juos patvirtina vaizdo bei garso įrašas, be to ir pats D. V. patvirtino, kad policijos pareigūnai reikalavo pasitikrinti ar yra neblaivus, o jis tai daryti atsisakė. Toks D. V. elgesys - nevienkartinis atsisakymas policijos pareigūnui pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, - rodo, kad atlikdamas tokius veiksmus D. V. suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Jo išreikštas atsisakymas buvo aiškus, jis suprato visas iš to kilsiančias pasekmes, kadangi apie pastarąsias buvo informuotas. Nors D. V. teigė, kad pareigūnai jam neišaiškino, jog už vengimą pasitikrinti neblaivumą yra numatyta administracinė atsakomybė, tačiau tai paneigia policijos pareigūnų parodymai bei garso įrašas, kuriame aiškiai užfiksuota kaip pareigūnas R. E. išaiškina D. V. Kelių eismo taisyklių 17 punktą, paaiškina, kad už atsisakymą nusistatyti neblaivumą numatyta administracinė atsakomybė. Teismas laiko, kad tai tik patvirtina jog asmuo suvokė, kad daro teisės pažeidimą. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad D. V. neblaivumo patikrinimas sustabdymo vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl paties išreikštos valios nesitikrinti. Iš garso įrašo (27 min. 54 s.) nustatyta, kad D. V. praėjus daugiau kaip pusei valandos nuo paskutinio pasiūlymo pasitikrinti neblaivumą, nurodė pareigūnui, kad gali pūsti į alkotesterį, tačiau tai jis pasakė, kai jam jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir tik tam, kad galėtų parvairuoti automobilį. Ši aplinkybė nelaikytina kaip D. V. sutikimas pasitikrinti neblaivumą, nes kaip buvo nurodyta anksčiau, iki protokolo surašymo jis keletą kartų kategoriškai atsisakė nusistatyti ar yra neblaivus.
Nors pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada patvirtina, kad 2016-12-10, 13 val. 31 min., paimtame D. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje dalyje asmeniui buvo surašytas ne dėl to, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, o kad vengė neblaivumo patikrinimo. Vien tai, kad asmuo patikrinimo metu galėjo būti blaivus ir pareigūnams kilę įtarimai galėjo nepasitvirtinti, nepašalina atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Išanalizavus ir įvertinus įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. V., 2016 m. gruodžio 10 d. vairavo automobilį V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas policijos pareigūnų vengė pasitikrinti ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat sustabdžius pareigūnui neįjungė avarinės šviesos signalizacijos bei nepateikė privalomosios atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros talono.
D. V. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 1241 str. 2 d., 1241 str. 8 d., 126 str. 4 d. (b. l. 1-2). Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoje galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (negalioja nuo 2017-01-01), įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkte numatyta, kad: „1. Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. 2. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais: <...> 2) kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) <...>. 3) kai pagal už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis <...> negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad <...> veikos perkvalifikuojamos <...> 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.“
D. V. padarė administracinius teisės pažeidimus iki 2017 m. sausio 1 d. LR ATPK 1241 str. 2 d. ir 1241 str. 8 d., numatyti pažeidimai atitinka LR ANK 417 str. 1 d. ir 417 str. 8 d., numatytų administracinių nusižengimų požymius, tačiau juose numatyta griežtesnė atsakomybė, nei pagal LR ATPK 1241 str. 2 d. ir 1241 str. 8 d. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 str. 3 d., BK 3 str. 3 d.), todėl D. V. padaryti teisės pažeidimai dėl įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimo bei dokumentų nepateikimo policijos pareigūnui kvalifikuotini pagal LR ATPK 1241 str. 2 d. ir 1241 str. 8 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., sankcijoje viena iš administracinių nuobaudų yra numatytas administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse šios nuobaudos rūšies nelieka, o atsakomybė už neblaivumo vengimą pasitikrinti numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje, laikytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, nustatyta sankcija yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą D. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas dėl neblaivumo patikrinimo vengimo perkvalifikuotinas iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies į ANK 422 straipsnio 7 dalį.
Skiriant administracinę nuobaudą D. V., atsižvelgtina į padarytų pažeidimų ir nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nustatyta, kad D. V. praeityje yra daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus (b. l. 13-23). Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. V. skirtinos straipsnių sankcijose numatyti baudų dydžiai mažesni nei vidurkiai: už pažeidimą, numatytą LR ATPK 1241 str. 2 d.- 40 Eur; už pažeidimą, numatytą LR ATPK 1241 str. 8 d. – 10 Eur bauda, už nusižengimą numatytą LR ANK 422 str. 7 d. – 1200,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 str. 2 d.). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdytinas nuo nutarimo priėmimo dienos (ANK 682 str.2d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 675 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
Pripažinti kaltu D. V.:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d. ir paskirti 40,00 eurų baudą,
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 8 d. ir paskirti 10,00 eurų baudą.
padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 7 d. ir paskirti 1200,00 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str. paskirti D. V. galutinę nuobaudą - 1200 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 str. 2 d.).
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, nurodant įmokos kodas 1001, paskirtis ROIK: 16063898205.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 str. 4 d.).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas nuo nutarimo priėmimo dienos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Bajorinienė