Pranešėja Virginija Nijolė Griškevičienė                    Civilinė byla Nr. 2S-1420-123/2015

Teisėja Kristina Domarkienė                       (Proceso Nr. 2-06-3-07129-2015-8)

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

   129.1.; 122.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens N. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje N. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,

n u s t a t ė :

pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/00049 dėl 237,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. A. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, pakeisti skolininką R. A. į jo teisių perėmėją N. A.. Nurodo, kad skolininkas R. A. (duomenys neskelbtini) mirė, o jo palikimą paveldėjo N. A..

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-11 nutartimi pareiškėjo antstolio J. P. prašymą tenkino – vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/00049 skolininką R. A. pakeitė jo teisių perėmėja N. A.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas R. A. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo nustatyta, jog po palikėjo R. A. mirties Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure pareiškimu palikimą priėmė paveldėtoja N. A.. Konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje jo teisių ir pareigų perėmėja.

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo          2015-06-11 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu: mirusiojo R. A. turto nėra paveldėjusi, o notarų biurui yra padavusi tik prašymą bei pasiėmusi turto apyrašą. Miręs R. A. turi nepilnametį sūnų, todėl suinteresuotas asmuo paveldėti minėto mirusiojo asmens turto negali.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. P. prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nutartį, atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad CK 5.53 straipsnyje nustatyti terminai praleisti nebuvo ir sprendžiant iš įrašo antstolio 2014-10-08 vykdymo išlaidų apskaičiavime paveldimo turto apyrašas buvo sudarytas 2014-09-10, suinteresuotas asmuo atskirajame skunde patvirtina gavusi paveldimo turto apyrašą, todėl darytina išvada, jog palikimą ji priėmė.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl teisių perėmimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo išieškojimą pagal 2008-01-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus sprendimą Nr. 211 dėl 237,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. A. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, skolininkas R. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo nustatyta, jog po palikėjo R. A. mirties Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure pareiškimu palikimą priėmė paveldėtoja N. A..

Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ji mirusio brolio turto nepaveldėjo.

CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens mirties atveju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo atveju būtina nustatyti mirusios skolininkės materialinių teisių perėmimą paveldėjimo būdu.

Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro išrašo duomenų matyti, kad palikimą, atsiradusį po skolininko R. A. mirties, 2014-08-28 priėmė N. A.. Pažymėtina, kad mirus fiziniam asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012). 

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog suinteresuotas asmuo N. A. išreiškė valią priimti palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų būdų (pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo), ir palikimą priėmė.

Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Paveldėjimo atveju skolininko pakeitimui pagal CPK 596 straipsnį būtina nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriaus reikalavimo CK 5.63 straipsnio prasme pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas.

Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Nagrinėjamoje byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad palikėjui priklausančioms žemės sklypo dalims, esančioms (duomenys neskelbtini), ir tame pačiame žemės sklype esančio sodo pastato, kiemo aikštelės dalims yra taikytas areštas. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad areštas taikytas šioje vykdomoje byloje (Nr. 0172/08/00049) 2011-01-26 (v. b. l. 43), turto areštas registruotas viešame registre 2011-01-27, t. y. iki palikimo atsiradimo. Be to, vykdomojoje byloje yra duomenų, jog 2014-09-12 antstolio J. P. kontoroje gautas antstolio G. J. pranešimas dėl informacijos suteikimo apie iš R. A. vykdomus išieškojimus, kadangi vykdoma vykdomoji byla dėl turto apyrašo sudarymo po R. A. mirties įpėdinės N. A. naudai pagal Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro 2014-08-28 pavedimą. Antstolis J. P. 2014-09-12 perdavė duomenis antstoliui G. J. apie vykdomą išieškojimą šioje vykdomojoje byloje. Pačiame atskirajame skunde apeliantė pripažįsta, jog sudarytą turto apyrašą yra gavusi.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą. Teismas mano, kad tinkamu apeliantės informavimu apie skolą yra laikomas turto arešto akto išviešinimas 2011-01-27 ir pačios apeliantės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog turto apyrašą apeliantė pasiėmė, bei tai, jog antstolis J. P. perdavė apyrašą sudariusiam antstoliui duomenis apie vykdomą išieškojimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Turto areštas viešame registre įregistruotas iki palikimo atsiradimo, todėl teigti, kad kreditiniai reikalavimai nėra pareikšti arba kad kreditorius privalo juos pareikšti pakartotinai, nėra pagrindo. 

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 596 straipsnis), priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atmetus pareiškėjų atskirąjį skundą, priteistinos bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens antstolio J. P. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolis J. P. patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (b. l. 18–20). Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš N. A. priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų antstoliui J. P..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. A. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų antstoliui J. P..

Teisėja                                                                                                         Virginija Nijolė Griškevičienė