Civilinė byla Nr. e2-616-967/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00082-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

PAPILDOMAS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė–Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams I. K., M. K., I. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, tretieji asmenys notarė Danguolė Bieliūnaitė, sodininkų bendrija „Diemedis“.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama, be kita ko, priteisti byline?jimosi is?laidų atlyginimą. Atsakovės I. K. ir I. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2021 m. kovo 17 d.; 2021 m. birželio 1 d.; 2021 m. rugpjūčio 30 d.), kuriuo taip pat prašė priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės jo patirtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Atsakovė I. K. pateikė priešieškinį, kuriuo taip pat prašė priteisti iš ieškovės jos patirtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu, šioje civilinėje byloje, atmetė ir ieškinį, ir priešieškinį. Priteisė iš ieškovės D. K., atsakovo M. K. naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovai I. K. ir M. K. pateikė teismui prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydami: 1) priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo atsakovei I. K. ir priteisti iš ieškovės D. K. 3 255,35 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; 2) priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės D. K. valstybės naudai dėl atsakovui M. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus.

Priimtinas papildomas sprendimas.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu
ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos
(CPK 277 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinas klausimo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka (CPK 277 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, I. K., priteisimo  

6.       Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio
1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą,
taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

7.       Nagrinėjamu atveju atsakovė I. K. pateiktame prašyme priimti papildomą sprendimą nurodžiusi, kad bylinėjimosi išlaidos, kurios tiesiogiai buvo susijusios su procesinių dokumentų parengimu, privalomai atsikertant į ieškovės pareikštą ieškinį bei atstovavimu teismo posėdžiuose lygiomis dalimis buvo atlikti abiejų atsakovių atžvilgiu, iš kurių vienos iš atsakovių I. K. bylinėjimosi išlaidos liko nepaskirstytos. Nors ji priešieškinio nereiškė, o ieškovės D. K. pareikštas ieškinys jos atžvilgiu buvo atmestas. Nepilnametė I. K. byloje buvo patraukta atsakove, ji privalėjo parengti privalomus procesinius dokumentus, buvo atstovaujama tiek įstatyminės atstovės motinos I. K., tiek advokatės, už kurios paslaugas apmokėjo atsakovės įstatyminė atstovė motina. Kadangi I. K. dar neturi civilinio veiksnumo, piniginių lėšų ir ją pagal įstatymą atstovauja jos įstatyminė atstovė motina, tai ir 2021 m. vasario 19 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate dėl procesinių veiksmų atlikimo pasirašė įstatyminė atstovė motina kartu su nepilnamete dukra. Dėl to, ir PVM sąskaitos–faktūros buvo išrašytos I. K. vardu bei jos lėšomis apmokėtos.

8.       Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus
(CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis
CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

9.       Už suteiktas teisines paslaugas I. K. išrašyta: 2021 m. spalio 1 d. PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso – 5 566 Eur, kurią apmokėjo I. K. (2 800 Eur pagal 2021 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvitą ir 2 766 Eur – 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. spalio 6 d., 2021 m. lapkričio 24 d. bankiniais pavedimais); 2022 m. kovo 25 d. PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso – 1 452 Eur, kurią apmokėjo I. K. (2022 m. balandžio 10 d. bankiniu pavedimu). Bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 7 018 Eur. Vadovaujantis protingumo kriterijais dėl analogiškų procesinių dokumentų surašymo ir atstovavimo teismo posėdžiuose bei dokumentų vertimui patirtos išlaidos proporcingos, todėl atsakovei I. K. priteistina 3 255,35 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

10.       Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyta, jog nustatant maksimalius užmokesčius dydžius, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį, taikytinas 2,5 koeficientas (8.2 punktas), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 koeficientas (8.16 punktas), kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2022 metų I ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 679,30 Eur. Maksimali suma, priteistina I. K. už priešieškinį ir atsiliepimą į ieškinį parengimą
– 4 198,25 Eur (1 679,30 Eur x 2,5), už kitus prašymų parengimą ir pateikimą – 671,72 Eur (1 679,30 Eur x 0,4).

11.       Teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos
ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos nagrinėjimo teisme. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti.

12.       Šiuo konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo visų bylinėjimosi išlaidų, įtrauktų į 2021 m. spalio 1 d. ir 2022 m. kovo 25 d. sąskaitas už teisines paslaugas pripažinti būtinomis
ir pagrįstomis – I. K. atžvilgiu. Pažymėtina, jog I. K. prašyme dėl papildomo sprendimo detalizavo ir identifikavo I. K. vienasmeniškai patirtas išlaidas, kurios nėra susijusios su I. K. procesinių teisių apsauga.

13.       Pagal Rekomendacijų 2 punktą įvertinus toliau nurodytas aplinkybes, kad: 1) byla buvusi sudėtinga; 2) I. K. suteiktos kompleksinės teisinės paslaugos, pritaikius specialias žinias; 3) patirtos darbo laiko sąnaudos rengiant procesinius dokumentus; 4) imtasi veiksmų informacijai, pagrindžiančiai pasirinktą poziciją, surasti; teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taiko CPK 93 straipsnio 4 dalies
ir 98 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą, priteistina I. K. iš D. K. yra 3 255,35 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, M. K., priteisimo

14.       Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 94, 270 straipsniai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

15.       Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo
CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Šios normos analizė suponuoja išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos ir detalizuotos išlaidos valstybei turi būti atlyginamos.

16.       Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio
14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Inga Abramavičiutė, teismo gautoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 14 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad valstybė nagrinėjant šią civilinę bylą patyrė 446,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo M. K. išlaidas.

17.       M. K. tiesiogiai visų advokatės pagalbos išlaidų nepatyrė, todėl nagrinėjamu atveju byloje taikytinas CPK 99 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką, o byloje nėra duomenų, jog šalys būtų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Taigi tarnybai nusprendus teikti M. K. valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus advokatę, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 99 straipsniais,
277 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei I. K. ir valstybei.

Priteisti atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 255,35 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų trisdešimt penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisiant iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 446,75 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų septyniasdešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą valstybei šias įmokas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Papildomas sprendimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas
Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė–Montvilienė