Civilinė byla Nr. e2S-546-565/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28189-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis,  M. M., V. D.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       pareiškėja D. D. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolio 2020 m. liepos 9 d. patvarkymą Nr. S-20-8-23695, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota 2020 m. liepos 20 d., 10:00 val., pristatyti skolininkui V. D. priklausančio automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalį adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikti antstolių kontorai automobilio dokumentus ir raktus, nepagrįstu ir neteisėtu.

2.       Pareiškėja nurodė, kad antstolio reikalavimas grindžiamas teismo nutartimi, kuria nustatyta, jog skolininkui V. D. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. D. priklauso ½ dalis automobilio. Teismas nutartimi nustatė tik skolininko turto dalį į ginčo automobilį, tačiau nenustatė, kokia tvarka iš šios dalies galėtų būti vykdamas išieškojimas. Teismo nutartimi skolininko dalis į ginčo automobilį nėra nustatyta taip, kad iš jos būtų galima pradėti priverstinį skolos išieškojimą, nėra nurodytas joks kitas atidalinimo būdas. Ginčo automobilis yra nedalus daiktas, todėl nėra jokios objektyvios galimybės perduoti antstoliui pusę automobilio, nes skolininko dalies į ginčo automobilį natūra neįmanoma išskirti, nesunaikinant automobilio. Reikalavimas perduoti automobilio dalį yra akivaizdžiai neteisėtas, jo neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Be to, automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė, todėl, perdavus antstoliui visą automobilį, būtų pažeisti ne tik pareiškėjos turtiniai interesai, bet ir jos nepilnamečių vaikų interesai.

3.       Antstolis Irmantas Gaidelis 2020 m. spalio 5 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.       Antstolis nurodė, jog skundžiamu patvarkymu D. D. įpareigota pristatyti transporto priemonę, siekiant įvertinti transporto priemonės būklę, nustatyti vertę bei užtikrinti, kad vertė nesumažės, perduodant ją saugoti išieškotojui. Neatlikus minėtų veiksmų, antstolis negali spręsti dėl tolimesnių su turto realizavimu susijusių klausimų ir realizuoti ½ skolininkui priteisto turto. Pareiškėja ir jos sutuoktinis vykdymo procese turėjo ir galėjo pateikti antstoliui susitarimą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau to nepadarė. Išieškotojas prašė teismo nustatyti, kad skolininkui V. D. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. D. priklauso ½ dalis transporto priemonės FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir leisti šį turtą realizuoti bei ½ dalį lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervesti skolininko sutuoktinei D. D.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis transporto priemonės ir konstatavo, kad dėl automobilio realizavimo gali spręsti antstolis. Abu sutuoktiniai nurodytos nutarties neskundė, patys dėl turto padalijimo į teismą nesikreipė. Tiek skolininkas, tiek jo sutuoktinė imasi veiksmų, kurie apsunkintų skolos išieškojimą. Teismo nutartis, nustatanti, kad skolininkui priklauso ½ dalis automobilio, yra įsiteisėjusi, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nenukreipti išieškojimo į šį turtą. Be to, skolininkas, pareikšėjos sutuoktinis, visada gali pasinaudoti savo teise, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje, ir pasiūlyti ½ dalies automobilio pirkėja savo sutuoktinę.

5.       Suinteresuoti asmenys M. M. ir V. D. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos D. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

6.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui V. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. D. priklauso ½ dalis transporto priemonės FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra įsiteisėjusi (civilinė byla Nr. e2VP-21724-964/2020), todėl turi būti vykdoma;

6.2.                      tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Antstolis įpareigojo pareiškėją pristatyti skolininkui priklausančio turto dalį, siekdamas įkainoti realizuotiną turtą. Antstoliui nurodžius pristatyti ½ dalį automobilio, vadovaujantis protingumo principu, atsižvelgus į nedalų daikto pobūdį, pareiškėja turėjo vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus ir pristatyti transporto priemonę antstolio nurodytu adresu tam, kad antstoliui būtų sudaryta reali galimybė toliau vykdyti turto realizavimo procedūras.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Pareiškėja D. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – D. D. skundą tenkinti: pripažinti antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. liepos 9 d. įpareigojimą Nr. S-20-8-23695 pristatyti V. D. priklausančio automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalį adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 20 d. 10 val., o taip pat pateikti antstolių kontorai automobilio dokumentus ir raktus, nepagrįstu ir neteisėtu. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1.                      skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jei daikto atidalinimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, turi būti taikomas atidalinimui natūra subsidiarus (alternatyvus) atidalinimo būdas, kai vienam bendraturčiui atitenka daiktas, o kitam bendraturčiui, daiktą gavęs bendraturtis, išmoka kompensaciją už daikto dalį, kuri jam atitenka su visu daiktu;

7.2.                      teismo nutartimi, kuria nustatyta skolininko V. D. dalis į ginčo automobilį, nėra nustatyta, kaip turi būti vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš šio turto (vertinant faktinę aplinkybę, kad jis yra nedalus) bei nėra nurodytas joks kitas atidalinimui natūra subsidiarus (alternatyvus) atidalinimo būdas. Nepaisant to, kad nutartis dėl sutuoktinių turto atidalinimo yra įsiteisėjusi ir priverstinai vykdoma, ji negali būti taikoma, aiškinama ir vykdoma plečiamai. Teismo nutartyje, kuria buvo atidalintas sutuoktinių turtas, tame tarpe ir ginčo automobilis, nenustačius, kaip turi būti realizuotas nedalus turtas (automobilis), kaip iš jo turi būti vykdomas priverstinis išieškojimas ir kokiu būdu turi būti užtikrinti skolininko sutuoktinės turtiniai interesai dėl jai priklausančio turto dalies, išieškojimas iš automobilio objektyviai yra negalimas. Kreditorius M. M. teismo nutarties, kuria buvo atidalintas sutuoktinių turtas, neskundė, todėl turi prisiimti tokio savo pasyvaus elgesio kylančias neigiamas pasekmes; 

7.3.                      antstolis, reikalaudamas perduoti jam ½ dalį automobilio, pažeidė savo veiklos teisėtumo principus. Iš nieko negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma. Automobilis yra nedalus daiktas, todėl nėra jokios objektyvios galimybės perduoti antstoliui pusę šio automobilio, nes skolininko V. D. dalies į ginčo automobilį natūra neįmanoma išskirti nesunaikinat automobilio. Kadangi automobilis yra nedalus daiktas, akivaizdu, kad antstolio reikalavimas perduoti jo dalį yra akivaizdžiai neteisėtas, jo neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Visas neigiamas teisines pasekmes dėl netinkamai ir neteisėtai suformuluoto reikalavimo turi prisiimti antstolis Irmantas Gaidelis, o ne D. D..

8.       Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

10.       Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). 

13.       Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). 

14.       Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/20/00253 duomenų nustatyta, jog antstolis Irmantas Gaidelis vykdo 23 552,91 Eur žalos atlyginimo ir 1 380,91 Eur palūkanų išieškojimą iš skolininko V. D. kreditoriaus M. M. naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2VP-4741-1089/2020. Skolininkui V. D. per nustatytą terminą nepateikus antstoliui sutikimo dėl skolininko turto dalies nustatymo, išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Išieškotojas be kitų reikalavimų, taip pat prašė teismo nustatyti, kad skolininkui V. D. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. D. priklauso ½ dalis transporto priemonės FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) leisti šį turtą realizuoti bei ½ dalį lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervesti skolininko sutuoktinei D. D.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-21724-964/2020 išieškotojo prašymas tenkintas – nustatyta, kad skolininkui V. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. D. priklauso ½ dalis transporto priemonės FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nurodant, jog dėl automobilio realizavimo gali spręsti antstolis. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 1 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, antstolis Irmantas Gaidelis 2020 m. liepos 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-8-23695, kuriuo įpareigojo pareiškėją D. D. 2020 m. liepos 20 d., 10:00 val. pristatyti skolininkui V. D. priklausančio automobilio dalį adresu (duomenys neskelbtini), o dokumentus, raktus pateikti antstolių kontorai adresu (duomenys neskelbtini).

15.       CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

16.       Apeliantė, nesutikdama su antstolio patvarkymu, kuriuo ji įpareigota pristatyti automobilį apžiūrai, teigia, jog teismo nutartyje, kuria buvo atidalintas sutuoktinių turtas, tame tarpe ir ginčo automobilis, nenustačius, kaip turi būti realizuotas nedalus turtas (automobilis), kaip iš jo turi būti vykdomas priverstinis išieškojimas ir kokiu būdu turi būti užtikrinti skolininko sutuoktinės turtiniai interesai dėl jai priklausančio turto dalies, išieškojimas iš automobilio objektyviai yra negalimas. Pažymėtina, jog tokie apeliantės argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nepagrįstumo buvo pagrindas skųsti minėtą nutartį apeliacine tvarka, ko apeliantė nepadarė. Taigi nagrinėjamu atveju antstolis priėmė vykdyti įsiteisėjusią nutartį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymai nesuteikia antstoliui teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo, todėl minėtas apeliantės argumentas pagrįstai atmestas.

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusioje 2020 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-21724-964/2020 nustatytos idealios ginčo automobilio nuosavybės teisės dalys. Išieškojimas iš tokios nuosavybės dalies turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu atliekamų priverstinio teismų sprendimų vykdymo esmė yra ta, kad būtent antstolis taiko įstatyme nustatytas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones (CPK 624 straipsnis). Antstolis, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, sprendžia, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami vykdant vykdomąjį dokumentą. Taigi apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis negali būti vykdoma. Sutiktina su apeliante, jog ½ dalis automobilio yra sunkiai realizuotina trečiajam asmeniui, tačiau, kaip pagrįstai nurodė antstolis, skolininkas (apeliantės sutuoktinis) visada gali pasinaudoti savo teise, numatyta CPK 704 straipsnyje, ir pasiūlyti ½ dalies automobilio pirkėją savo sutuoktinę.

18.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir vykdydamas savo funkcijas, neužtikrino apeliantės ar jos šeimos teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkams, kadangi iš jų skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Skunde nurodomi vykdymo principai negali paneigti pačios vykdymo proceso esmės. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog apeliantė ir jos sutuoktinis vykdymo procese turėjo ir galėjo pateikti antstoliui susitarimą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 667 straipsnis), tačiau kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, to nepadarė ir tik Vilniaus miesto apylinkės teismui nustačius skolininko nuosavybės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje pagal išieškotojo prašymą, pradėjo kvestionuoti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismui galutinai išsprendus ginčą, teismo sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, kaip ir neturėtų būti siekiama išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, nes tik taip užtikrinamas santykių stabilumas. 

19.       Nagrinėjamu atveju apeliantės veiksmai, teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, vertintini ne kaip sąžiningas naudojimasis jai suteiktomis teisėmis, o laikytini bandymu išvengti skolos išieškojimo iš teismo nustatytos sutuoktinio turto dalies. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti tiek su antstoliu, tiek tarpusavyje ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Šiuo atveju, ne išieškotojas, kaip teigia apeliantė, turi prisiimti neigiamas pasyvaus elgesio pasekmes, o būtent apeliantė ir jos sutuoktinis.

20.       Pažymėtina, jog antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, t. y. retrospektyviai įvertinama ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė neteisėtų antstolio veiksmų. Antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neviršijo savo įgaliojimų, patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, patvarkyme nurodytos priverstinio vykdymo priemonės būtinos siekiant įvykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą.

21.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas apsprendžia aplinkybės, susijusios su antstolio priimtu patvarkymu pristatyti transporto priemonę antstoliui, todėl kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tvarka ir reglamentavimu, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, taigi apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

22.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                   Rūta Burdulienė