Civilinė byla Nr. 3K-3-106-706/2015                                                                  

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08009-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 113.5; 114.8.2; 114.9.2; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Bajorkiemis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių sutartinę atsakomybę, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 146 000 Lt (42 284,52 Eur) žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 4 d. pagal šalių raštu sudarytą sutartį (perdavimo aktą) ir žodinį susitarimą perdavė atsakovui savo sumedžiotus ir asmenine nuosavybe buvusius medžioklės trofėjus. Šie buvo saugomi atsakovui priklausančioje BUAB „Bajorkiemis“. Iškėlus BUAB „Bajorkiemis“ bankroto bylą, paaiškėjo, kad ieškovo medžioklės trofėjai į šios įmonės turto apskaitą nepateko, bankroto administratorius jų neperėmė, jie liko atsakovui, tačiau šis medžioklės trofėjų ieškovui negrąžino. Ieškovo teigimu, medžioklės trofėjų vertė – 128 200 Lt (37 129,29 Eur), be to, dėl medžioklių organizavimo jis dar turėjo 17 800 Lt (5155,24 Eur) išlaidų, todėl visa jo patirta žala – 146 000 Lt (42 284,52 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 100 Lt (28,96 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą teise.

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą  2003 m. rugpjūčio 4 d.  atsakovo pasirašytą medžioklės trofėjų perdavimo aktą, ieškovo paaiškinimus, kad dėl trofėjų perdavimo jis anksčiau tarėsi su kitu BUAB „Bajorkiemis“ akcininku G. R. ir kad trofėjai buvo reikalingi restorano patalpoms papuošti, taip pat tai, kad vėliau sumedžiotų raguotų žvėrių trofėjus ieškovas atveždavo į BUAB „Bajorkiemis“, sprendė, kad ieškovo tikroji valia buvo perduoti trofėjus trečiajam asmeniui BUAB „Bajorkiemis“, o ne atsakovui. Teismas pažymėjo, kad tokią išvadą, be kita ko, patvirtina tai, jog ieškovas reikalavimą dėl trofėjų grąžinimo visų pirma pareiškė BUAB „Bajorkiemis“ administracijos vadovui, taip pat kreipėsi dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad jis nesudarė su ieškovu sutarties, o tik suskaičiavo BUAB „Bajorkiemis“ perduotus ragus, o nuo       2005 m. nebebuvo BUAB „Bajorkiemis“ akcininkas ir į jį ieškovas iki ieškinio pareiškimo nesikreipė. Teismas nurodė, kad ieškovas jokiais kitais įrodymais neįrodinėjo sutarties su atsakovu sudarymo, nepateikė įrodymų apie trofėjų perdavimą tiesiogiai atsakovui savo gyvenamojoje vietoje, 2013 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu atsisakė savo prašymo apklausti liudytojus. Teismas, remdamasis K. V. B. , A. J. , A. L. , kuris buvo UAB „Bajorkiemis“ kultūros direktorius, G. M. parodymais, nustatė, kad ieškovas medžioklės trofėjus iškabino UAB „Bajorkiemis“ patalpose ir juos pardavinėjo kitiems asmenims. Teismas, remdamasis įrodymų visuma, sprendė, kad ieškovas nesudarė su atsakovu sutarties dėl medžioklės trofėjų perdavimo, neįrodė, kad ieškovą ir atsakovą dėl nurodytų trofėjų sieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. kad atsakovas yra įsipareigojęs juos saugoti, neatlygintinai ar atlygintinai juos valdyti ar šiais naudotis; nustatęs, kad šalių nesiejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – trofėjų įvertinimas, PĮ „Felis“ vadovo A. T. raštas – nepakankami žalos dydžiui įrodyti, nes iš jų negalima spręsti apie kiekvieno medžioklės trofėjų vertę (CPK 178 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. kovo 6 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio  12 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas trofėjų perdavimo klausimą derino su kitu BUAB „Bajorkiemis“ savininku G. R. , prieštarauja paties ieškovo pirmosios instancijos teismo  2013 m. rugsėjo 30 d. posėdyje duotiems paaiškinimams, t. y. kad ieškovas kalbėjosi su                   G. R. apie trofėjus ir kad jie reikalingi BUAB „Bajorkiemis“ restoranui pagražinti, taip pat kad ieškovas gali juos atvežti. Teisėjų kolegija atmetė kaip neįrodytus apeliacinio skundo argumentus, kad aplinkybės, jog atsakovas priėmė sutartyje nurodytus medžioklės trofėjus ir juos laikė savo įmonėje, reiškia, kad šalys žodžiu ir raštu sudarė sutartį. 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog sutarties su ieškovu nesudarė, o pasirašydamas trofėjų perdavimo aktą, tik suskaičiavo BUAB „Bajorkiemis“ perduodamus ragus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog perdavimo aktą surašė bei įrašus, išskyrus atsakovo parašą, jame vėliau padarė ieškovas; iš perdavimo akte esančių įrašų matyti, kad trofėjai turėjo būti eksponuojami BUAB „Bajorkiemis“ pusę metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės ir liudytojų parodymai, kad ieškovas atveždavo trofėjus į BUAB „Bajorkiemis“ ir juos pardavinėjo, patvirtina, jog ieškovo medžioklės trofėjai buvo naudojami BUAB „Bajorkiemis“ veikloje ir ieškovas jais disponavo. Ieškovas pripažino, kad jis galėjo parduoti medžioklės trofėjus kaip savininkas. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai teisiniai santykiai, taip pat kad ieškovas jokiais kitais įrodymais neįrodinėjo sutarties su atsakovu sudarymo fakto, nepateikė įrodymų apie trofėjų perdavimą tiesiogiai atsakovui ieškovo gyvenamojoje vietoje.

Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškviesti liudyti G. R. ir ieškovo kaimynę, kuri neva mačiusi ir galėtų patvirtinti aplinkybę, jog atsakovas su savo žentu G. M. buvo atvažiavę į ieškovo namus ir išsivežė trofėjus autobusu, pažeidė proceso teisės normas. Pagal CPK 190 straipsnį dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas suformuluoti galutinius prašymus dėl liudytojų apklausos, nurodyti teismui CPK 190 straipsnyje nustatytus liudytojų duomenis. Kadangi ieškovas, atstovaujamas teisininko, nenurodė norimų apklausti liudytojų duomenų, neprašė teismo padėti juos gauti, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo liudytojus iškviesti.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi atmestas ieškovo prašymas patvirtinti kreditoriaus reikalavimą BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje tuo pagrindu, kad ieškovas perdavė medžioklės trofėjus ne UAB „Bajorkiemis“, o asmeniškai atsakovui, pažymėjo, jog ši aplinkybė neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje sprendžiant ieškovo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą atsakovas nedalyvavo. BUAB „Bajorkiemis“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas konstatavo, kad pateiktas medžioklės trofėjų perdavimo aktas neinformatyvus, jame nenurodyti trofėjų identifikaciniai požymiai, todėl nėra galimybės nustatyti, kad buvo perduoti būtent tie trofėjai, kurie nurodyti prašyme.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai, neobjektyviai ir todėl neteisingai išnagrinėjo bylą, netinkamai ištyrė bei šališkai įvertino įrodymus, neteisingai taikė teisės normas, neatskleidė bylos esmės, o apeliacinis teismas padarytų pažeidimų bei klaidų nepašalino, todėl kasatoriaus teisė į nuosavybę neapginta. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais konkrečiais teisiniais argumentais:

1. Dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju atsakovui netaikytina sutartinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatorius medžioklės trofėjus perdavė atsakovui pagal jų sudarytą ir parašais patvirtintą sutartį. Atsakovas pripažįsta, kad paėmė medžioklės trofėjus ir juos iškabino BUAB „Bajorkiemis“ patalpose. Jis yra UAB „Bajorkiemis“ akcininkas ir savininkas. Sutartis nenuginčyta, duomenų, kad atsakovas grąžino jam perduotą turtą ar sumokėjo kasatoriui už jį kompensaciją, t. y. tinkamai įvykdė jam tenkančias sutartines prievoles, nėra. Teismo argumentai, kad kasatorius nepateikė įrodymų apie atsakovui perduotą turtą, nepagrįsti, nes kasatorius pateikė tokius įrodymus – šalių sudarytą sutartį. CK 1.137 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Kasatoriaus teigimu, atsakovas nesilaikė šių principų.

2. Dėl liudytojų parodymų vertinimo. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, vertindami kasatoriaus, atsakovo, liudytojų parodymus, medžioklės trofėjų perdavimo aktą, nepagrįstai sprendė, kad aplinkybės, jog kasatorius medžioklės trofėjų perdavimo klausimą derino su kitu BUAB „Bajorkiemis“ akcininku G. R. , taip pat kad papildomai atveždavo medžioklės trofėjus, turėdamas tikslą juos parduoti, reiškia, kad jo tikroji valia buvo perduoti medžioklės trofėjus ne atsakovui, o UAB „Bajorkiemis“. Kasatorius tik paaiškino, kad antrasis BUAB „Bajorkiemis“ akcininkas G. R. žinojo, jog ieškovas medžioklės trofėjus perdavė atsakovui ir kad jie yra UAB „Bajorkiemis“ patalpose. Medžioklės trofėjai neįtraukti į BUAB „Bajorkiemis“ apskaitą ir į balansą. Kasatorius prašė teismo iškviesti į teismo posėdį liudytoją G. R. , tačiau dėl konfliktiškų santykių su atsakovu šis atsisakė atvykti, todėl, kasatoriaus nuomone, teismas neturėjo vertinti šiuo klausimu duotų atsakovo parodymų.

Kasatoriaus teigimu, liudytojų A. L. , V. P. , G. M. parodymai, kad jie dalyvavo atvežant medžioklės trofėjus į BUAB „Bajorkiemis“ teritoriją, kad juos priėmė atsakovas ir sudėjo į BUAB „Bajorkiemis“ patalpas, įrodo, jog jis iš tiesų buvo susitaręs ir sudaręs medžioklės trofėjų perdavimo sutartį tik su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu, o ne su  BUAB „Bajorkiemis“. Kasatorius (viena sutarties šalis), perdavęs jam priklausantį turtą atsakovui (kitai sutarties šaliai), buvo įsitikinęs, kad turtas perduotas saugiai, pagal sutartį ir bus grąžintas. Liudytojų K. V. B. ir A. J. parodymai, kad jie iš kasatoriaus nupirko dvejus stirnos ragus, neturi esminės reikšmės, nes kiekvienas asmuo gali parduoti jam priklausantį turtą. Kasatoriaus nuomone, viena vertus, teismai turėjo kritiškai vertinti liudytojo G. M. parodymus dėl medžioklės trofėjų paėmimo ir atvežimo vietų, nes jis yra atsakovo dukters vyras, kita vertus, medžioklės trofėjų paėmimo vieta byloje kilusiam ginčui išspręsti taip pat neturi esminės reikšmės. Kasatoriaus teigimu, iš medžioklės trofėjų perdavimo akto aišku, kad juos kasatorius perdavė BUAB „Bajorkiemis“ savininkui – atsakovui ir jis vienas jais disponavo.

3. Dėl atsisakymo iškviesti liudytojus ir prašymų netenkinimo. Kasatorius prašė iškviesti į teismo posėdį liudyti BUAB „Bajorkiemis“ akcininką G. R. , kuris žino medžioklės trofėjų perdavimo atsakovui aplinkybes, taip pat kasatoriaus kaimynystėje gyvenančią moterį, kuri matė, kaip atsakovas su G. M. autobusu atvažiavo pas kasatorių, kaip buvo sukrauti ir išvežti kasatoriui priklausantys medžioklės trofėjai, ekspertą, BUAB „Bajorkiemis“ administratoriaus atstovą V. A. . 2013 m. lapkričio 12 d., kai turėjo įvykti pirmosios instancijos teismo posėdis, kasatorius staiga sunkiai susirgo ir į teismo posėdį atvykti negalėjo. Neatvykimo priežastį patvirtinantys medicininiai dokumentai teismui pateikti. Atsakovas ir trečiasis asmuo reikalavo teismo tęsti bylos nagrinėjimą, nepagrįstai kaltino ieškovą piktnaudžiaujant teise ir vilkinant bylos nagrinėjimą, todėl ieškovo atstovas pasiūlė apklausti atvykusius liudytojus, o tolesnį bylos nagrinėjimą atidėti iki kasatorius pasveiks ir bus nustatyta G. R. gyvenamoji vieta, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė. Kasatoriaus atstovas taip pat prašė įpareigoti BUAB „Bajorkiemis“ administratorių pateikti neva į BUAB „Bajorkiemis“ buhalterinę apskaitą įtrauktų medžioklės trofėjų daiktinius įrodymus (54 vienetus). Jeigu jie būtų pateikti, kasatorius būtų galėjęs juos atpažinti, tačiau teismas šio prašymo taip pat netenkino. Kasatoriaus nuomone, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso įstatyme įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą.

4. Dėl prejudicijos. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai nusprendė, kad 2013 m. vasario 18 d. įsiteisėjusi teismo nutartis neturi šiai bylai prejudicinės galios. Kasatorius, siekdamas atgauti jam priklausantį turtą, keletą kartų kreipėsi į BUAB „Bajorkiemis“ administratorių V. Č. , kuris 2013 m. sausio 7 d. pasiūlė kasatoriui pareikšti kreditoriaus reikalavimą BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje. Kasatoriaus finansinis reikalavimas išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. civilinėje byloje Nr. B2-1444-343/2013. Nutartyje nurodyta, kad BUAB „Bajorkiemis“ bankroto administratorius su prašymu pripažinti kasatorių kreditoriumi nesutinka, nes sutartis sudaryta ne su UAB „Bajorkiemis“, bet su atsakovu, o iškėlus bankroto bylą UAB „Bajorkiemis“, atsakovas neperdavė administratoriui medžioklės trofėjų. Teismas nusprendė, kad kasatorius perdavė medžioklės trofėjus ne UAB „Bajorkiemis“, o atsakovui, ir nepatvirtino kasatoriaus finansinio reikalavimo. Ši nutartis įsiteisėjusi ir pridėta prie nagrinėjamos bylos.

5. Dėl medžioklės trofėjų vertės. PĮ „Felis“ savininkas, Tarptautinės medžioklės ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) nacionalinis vyr. medžioklės trofėjų ekspertas A. T. įvertino medžioklės trofėjus pagal pateiktą perdavimo aktą, jo įvertinimas objektyvus ir nepaneigtas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nekilo abejonių dėl medžioklės trofėjų vertės, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad jų perdavimo aktas nepakankamas žalos dydžiui nustatyti. Be to, kasatorius pažymi, kad jis nuo 1974 m. priklauso medžioklės draugijai, todėl turi žinių apie medžioklės organizavimo išlaidas, trofėjų vertę ir gali savarankiškai juos įvertinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl sutartinės atsakomybės taikymo. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinis teismas netiria faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde keliama daugiau fakto, o ne teisės klausimų. Kasatorius teigia, kad perdavė medžioklės trofėjus atsakovui. Tai yra fakto, o ne teisės klausimas. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad šis faktas neįrodytas. Byloje nustatyta, kad atsakovas tik suskaičiavo BUAB „Bajorkiemis“ perduodamus ragus. Tai, be kita ko, patvirtina V. P. , A. L. , G. M. parodymai. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad liudytojai davė melagingus parodymus. Liudytojų objektyvumo nustatymas taip pat yra fakto, o ne teisės klausimas. Šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą teismams padaryti teisingą išvadą, kad ieškovas ir atsakovas nesudarė sutarties dėl medžioklės trofėjų. Kasatorius taip pat neigia, kad darė įrašus medžioklės trofėjų perdavimo akte. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad akte ranka padarytas prierašas: „A. M. “, ir tikrovės neatitinkantis įrašas „Bronzos medalis Lietuva“ prie ilčių, todėl nurodytas aktas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu trofėjų perdavimą atsakovui. Bylą nagrinėję teismai prašė kasatoriaus pateikti daugiau trofėjų perdavimą atsakovui patvirtinančių įrodymų, tačiau kasatorius to nepadarė. Taigi teismai, remdamiesi liudytojų parodymais, kasatoriaus veiksmais (kasatorius dar iki 2003 m. rugpjūčio 4 d. su BUAB „Bajorkiemis“ direktoriumi G. R. tarėsi dėl trofėjų perdavimo, pats atveždavo trofėjus į UAB „Bajorkiemis“ patalpas, ten juos pardavinėdavo, kreipėsi į BUAB „Bajorkiemis“ bankroto administratorių, o vėliau – ir į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo), pagrįstai sprendė, kad kasatorius ir atsakovas nesudarė sutarties dėl medžioklės trofėjų atsakovui perdavimo. Kasatoriui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas yra nesąžiningas, t. y. kad medžioklės trofėjai perduoti jam, o ne BUAB „Bajorkiemis“, tačiau tokių įrodymų nepateikė, o teismas nėra įpareigotas rinkti įrodymus savo iniciatyva.

2. Dėl liudytojų parodymų vertinimo. CPK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. G. M. buvo UAB „Bajorkiemis“ darbuotojas, todėl jam buvo žinomos bylai reikšmingos aplinkybės. Jis nėra vienas iš CPK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai, kartu nenustatyta, kad jo parodymai melagingi.

3. Dėl atsisakymo iškviesti liudytojus ir kitų prašymų. CPK 190 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Kasatorius 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje pareiškė teismui prašymą apklausti liudytoją G. R. , tačiau nenurodė jo adreso ir paaiškino, kad šis liudytojas į kitą teismo posėdį atvyks kartu. 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje kasatorius patvirtino, kad dėl trofėjų eksponavimo BUAB „Bajorkiemis“ jis tarėsi su G. R. ir kad negalėjo jo surasti. 2013 m. spalio 23 d. teismo posėdyje kasatoriaus atstovas nurodė, kad kasatorius G. R. neranda, o kaimynė Ina, kuriai – 86 m., yra ligoninėje. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų įteikti liudytojams šaukimus į teismą, kasatorius nepateikė, t. y. nenurodė nei jų adresų, nei kaimynės Inos pavardės. Kasatorius buvo atstovaujamas advokato, kuris, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, galėjo gauti duomenų apie liudytojus iš Gyventojų registro, taip pat pateikti prašymą teismui, kad šis išreikalautų reikalingus duomenis iš trečiųjų asmenų ar išduotų teismo liudijimą tokiems duomenimis išsireikalauti. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėję teismai, atsisakydami iškviesti kasatoriaus nurodytus liudytojus, nepažeidė proceso teisės normų.

Atsakovas nesutinka su kasatoriumi, kad teismas nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo dėl jo ligos. CPK 246 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei teismas nepripažįsta šalies dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies liga nepripažįstama svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išnagrinėti bylą operatyviai ir ekonomiškai, kaip to reikalaujama pagal CPK 7 straipsnį, pagrįstai neatidėjo teismo posėdžio. Kasatorius jau buvo davęs teismui paaiškinimus, t. y. jo teisė būti išklausytam buvo įgyvendinta.

4. Dėl prejudicijos. Atsakovas nesutinka, kad kasatoriaus pateikta Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis, kuria atmestas jo prašymas patvirtinti kreditoriaus reikalavimą BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje, turi šiai bylai prejudicinę galią. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad prejudiciniais faktais yra aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Atsakovas nedalyvavo byloje, kurios metu buvo sprendžiama dėl kasatoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo, o teismo priimta nutartis atsakovui nesukėlė jokių teisinių padarinių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad minėta nutartis neturi šiai bylai prejudicinės galios.

5. Dėl medžioklės trofėjų vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateiktas PĮ „Felis“ raštas neįrodo ieškovo nurodytų trofėjų vertės. Žalos faktą ir dydį turi įrodyti žalos reikalaujantis asmuo. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu atkreipė dėmesį į tai, kad PĮ „Felis“ rašte nurodomos ne trofėjų, o žvėrių sumedžiojimo kainos. Pavyzdžiui, lūšies kailis – 14 000 Lt (4054,68 Eur) su medžiokle Sankt Peterburgo srityje, lydekos (13 kg) galvos iškamšos kaina – 1000 Lt (289,62 Eur). Atsakovo teigimu, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų nurodytų kainų teisingumą, byloje pateiktame trofėjų perdavimo akte padaryta prierašų, kurie neatitinka tikrovės, pvz., kad trofėjai buvo apdovanoti medaliais. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo išreikalauti iš kasatoriaus 2003 m. rugpjūčio 4 d. akto originalą, tačiau kasatorius jo nepateikė. Nors apeliaciniame ir kasaciniame skunde kasatorius nurodė, kad teismas turėjo apklausti PĮ „Felis“ savininką A. T. , tačiau tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nereiškė. Be to, kasatorius pripažino, kad pardavinėjo UAB „Bajorkiemis“ patalpose esančius trofėjus ir keletą jų pardavė, tačiau PĮ „Felis“ rašte nurodyti visi eksponuoti medžioklės trofėjai.

6. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Kasatorius nurodo, kad jo teisių pažeidimas – medžioklės trofėjų negrąžinimas – tęsiasi nuo 2004 m., ir reikalauja atlyginti 146 000 Lt                    (42 284,52 Eur) žalą. Tokiu atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), jis jau pasibaigė. Tuo atveju, jeigu kasacinis teismas spręstų, kad byloje turėtų būti priimtas kitoks, nei priėmė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, procesinis sprendimas, atsakovas prašo taikyti kasatoriaus reikalavimui ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutartinių teisinių santykių ne (buvimo) ir sutartinės atsakomybės taikymo

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš CK ir kituose įstatymuose nurodytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat nors įstatymuose nenustatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sutartis yra dviejų asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, kurios tikslas – sukurti šalių tarpusavio teises ir pareigas. Sutarčiai egzistuoti pakanka šalių susitarimo, kuris gali būti išreikštas ir konkliudentiniais veiksmais, ir tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais sutarties galiojimui būtinas dar vienas elementas – šalių susitarimo forma (CK 6.159 straipsnis).

Sutarties sąvoka turi keletą reikšmių. Sutartimi dažniausiai įvardijamas rašytinis kelių šalių susitarimas. Tačiau net ir nesudaryta raštu, sutartis gali būti prievolės atsiradimo pagrindas (CK 6.2 straipsnis) (Žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos      2012 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno Daisotra“ v. UAB „Vilniaus kranų transportas“, bylos Nr. 3K-3-449/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. UAB „LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-103/2013; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. S. V. , bylos Nr. 3K-3-251/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad bylos šalys nesudarė sutarties dėl medžioklės trofėjų perdavimo ir panaudojimo vaizdiniams tikslams restorane „Bajorkiemis“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios teismų išvados neatitinka sutarčių teisės normų ir jų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Byloje teismų nustatytas medžioklės trofėjų perdavimo atsakovui faktas. Šis faktas nustatytas leistinais įrodymais – medžioklės trofėjų perdavimo aktu (CPK 177 straipsnis). Civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti pakanka, kad ieškovas (kasatorius) perdavė medžioklės trofėjus atsakovui. Be to, medžioklės trofėjų perdavimo akte nurodytas ir jų perdavimo tikslas – parodai. Taigi nuo ginčo daiktų perdavimo momento atsakovui atsirado pareiga šiuos daiktus išsaugoti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad grąžino medžioklės trofėjus kasatoriui. Aplinkybė, kad medžioklės trofėjų perdavimo atsakovui tikslas buvo eksponuoti juos atsakovui, kaip akcininkui, priklausančiame restorane „Bajorkiemis“, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsakyti ieškovui, šiam pareikalavus grąžinti medžioklės trofėjus, o jų nesant – atlyginti jų vertę. Šiuo atveju atsakovo atsakomybei atsirasti neturi teisinės reikšmės faktai, kad dalį trofėjų ieškovas pardavė ar vėliau atnešė naujų. Šie faktai reikšmingi nustatant žalos dydžio klausimą. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad kasatorius ir atsakovas nesudarė rašytinės sutarties dėl medžioklės trofėjų perdavimo ir naudojimo, neatsižvelgė į byloje pateiktą daiktų perdavimo aktą, kuris gali būti vertinamas kaip sutarties dėl medžioklės trofėjų perdavimo ir naudojimo sudarymą patvirtinantis rašytinis įrodymas. Tokią išvadą, inter alia, patvirtina formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje tinkamu paskolos sutarties sudarymą patvirtinančiu įrodymu buvo įvertintas pakvitavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. P. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-34/2012), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą – PVM sąskaita faktūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. įmonė „Šoklys“ v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-54/2014) pasaugos sutarties sudarymą – kvitas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira”, bylos Nr. 3K-3-931/2003), kt.

Teisėjų kolegija, remdamasi pateiktais išaiškinimais, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir įrodymų vertinimo taisykles ir be pakankamo teisinio pagrindo sprendė, kad bylos šalys nesudarė susitarimo dėl medžioklės trofėjų perdavimo ir naudojimo.

Dėl asmens teisės savo nuožiūra rinktis civilinių teisų gynimo būdus ir efektyvios teisminės gynybos

CK 1.137 straipsnyje nustatyti civilinių teisių gynimo būdai ir asmens teisė pasirinkti, kuriuo civilinių teisių gynimo būdu pasinaudoti. Asmuo turi teisę naudoti vieną ar kelis civilinių teisių gynimo būdus. Civilines teises įstatymuose nustatytais atvejais gina teismas. Asmens teisė kreiptis į teismą garantuojama Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimuose pabrėžiama, kad Konvencija garantuoja praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę į gynybą (žr. Airey v. Ireland, judgment of 9 October 1979, Series A no. 32, p. 12–14, § 24, Garc?a Manibardo v. Spain, no. 38695/97, § 43, ECHR 2000-II). EŽTT yra pažymėjęs, kad tai, jog asmeniui nebuvo užkirstas kelias pateikti ieškinius, prašymus, nėra pakankama teisės kreiptis į teismą garantija, nes teisė kreiptis į teismą apima ne tik teisę inicijuoti procesą, bet ir teisę ginčą išspręsti teisme (Kostadin Mihaylov v. Bulgaria, no. 17868/07, 27 March 2008; Georgel and Georgeta Stoeiscu v. Romania, no. 9718/03, 26 July 2011). Nagrinėjamoje byloje teismai nurodė, kad kasatoriaus (ieškovo) tikroji valia buvo sudaryti sutartį su restoranu „Bajorkiemis“, ir sprendė, jog ši aplinkybė sudaro pagrindą atmesti kasatoriaus ieškinį atsakovui. Tačiau teismai neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė kasatoriaus prašymą patvirtinti kreditoriaus reikalavimą (dėl medžioklės trofėjų praradimo kilus gaisrui bendrovės valdomo restorano patalpose) UAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje. Taigi teismai, atmesdami ieškinį ir darydami išvadas, kad kasatorius nesudarė sutarties su atsakovu, o ginčo medžioklės trofėjus perdavė UAB „Bajorkiemis“, neatsižvelgė į tai, kokiais argumentais vadovaujantis buvo netenkintas kasatoriaus prašymas patvirtinti kreditoriaus reikalavimą UAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje. Nurodytoje nutartyje teismas sprendė, kad kasatorius ir UAB „Bajorkiemis“ nesudarė sutarties dėl medžioklės trofėjų perdavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai neužtikrino veiksmingos kasatoriaus teisės kreiptis į teismą, nes skundžiamuose procesiniuose dokumentuose konstatavo, kad šioje byloje reikalavimas pareikštas galbūt netinkamam atsakovui, nors UAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti tokios išvados.

Ieškinio teisena, kaip procesinė bylos nagrinėjimo forma, suteikia visas galimybes garantuoti teisės kreiptis į teismą veiksmingumą. Teismai, spręsdami ginčą, turėjo atsižvelgti į nutarties, priimtos bankroto byloje, predjudicinę galią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Evirina“ v. J. K. , bylos Nr. 3K-3-527/2013).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359, 360 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas turėjo 11,78 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų ir šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Sigitas Gurevičius                                                                                   

Gediminas Sagatys

                                                                      Janina Stripeikienė