Administracinė byla Nr. I-1901-484/2013
Proceso Nr. 3-61-3-03375-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas E. Ž. 2012-12-27 padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) įpareigoti atsakovą išmokėti jam 13 538,26 Lt dydžio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatas, už 2010 m. kovo mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn.; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – LR VRM) 2012-12-12 sprendimą Nr. 1D-8518(11).
Skunde nurodė, kad VRM 2010-03-16 sprendimu Nr. 11SP-625 nuo 2010-03-16 jam paskirta 570,69 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – pensija) už tarnybą. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jam pagal šio įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatas buvo mokama sumažinta pensija. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijai. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijai. Taigi, jam pensija buvo perskaičiuota bei mokama, vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės normomis.
Nurodė ir tai, kad 2012-11-29 registruotu laišku kreipėsi į atsakovę dėl neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo. LR VRM 2012-12-12 sprendimu Nr. 1D-8518(11) nurodė, kad išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo bei pateikė pažymą apie jam neišmokėtos pensijos dalį, kuri sudaro 13 538,26 Lt. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimo nuostatomis, teigia, kad jis nėra praradęs teisės ginti savo pažeistas teises bei reikalauti grąžinti jam neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 1-4).
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad LR VRM pareiškėjui pensiją mokėjo ir moka pagal pareiškėjo teisę į pensiją reguliuojančius teisės aktu. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012-08-31 įskaitytinai buvo taikoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, nes pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, t. y. pensija perskaičiuota atitinkamu koeficientu pagal draudžiamąsias pajamas. Ši teisės norma pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau Konstitucinis Teismas 2011-10-25 nutarime dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Konstitucijai išaiškino, kad Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia nukreipta į ateitį. Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas galioja į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam sprendimui. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nenustatė, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. gali būti taikoma retroaktyviai, todėl tvirtina, kad ministerijos sprendimai dėl pareiškėjo pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimą (b. l. 31-32).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad LR VRM 2010-03-16 sprendimu Nr.11SP-625 pareiškėjui nuo 2010-02-24 neterminuotai paskirta 570,69 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už ištarnautą laiką - 20 m. 04 mėn. 18 d. ( b. l. 14 ). LR VRM 2010-10-18 sprendimu Nr. 11SP-2736 pareiškėjui nuo 2010-09-21 nutrauktas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio mokėjimas ( b. l. 15 ). LR VRM 2011-04-18 sprendimu Nr. 11SP-1549 nuspręsta iš pareiškėjo išskaičiuoti pensijos permoką – 134,28 Lt už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2010-12-31 po 20 procentų kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2011 m. kovo mėn. ( b. l. 16 ). LR VRM 2011-05-20 sprendimu Nr. 11SP-2152 pareiškėjui nuspręsta mokėti valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą nuo 2011-04-01 iki 2011-04-12 ( b. l. 17 ). LR VRM 2011-07-18 sprendimu Nr. 11SP-2948 pareiškėjui nuspręsta mokėti valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą nuo 2011-06-29 ( b. l. 18 ). LR VRM 2011-09-15 sprendimu Nr. 11SP-3769 pareiškėjui nuo 2011-08-09 nutrauktas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio mokėjimas ( b. l. 19 ). LR VRM 2011-11-17 sprendimu Nr. 11SP-4709 pareiškėjui nuspręsta mokėti valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą nuo 2011-10-13 iki 2011-10-31 ( b. l. 20 ). LR VRM 2011-12-15 sprendimu Nr. 11SP-5119 pareiškėjui nuspręsta mokėti valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą nuo 2011-11-01 ( b. l. 21 ). LR VRM 2012-04-16 sprendimu Nr. 11SP-1952 pareiškėjui nuo 2012-03-16 nutrauktas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio mokėjimas ( b. l. 22 ). LR VRM 2012-08-20 sprendimu Nr. 11SP-3788 pareiškėjui nuspręsta mokėti valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą nuo 2012-07-11 ( b. l. 23 ). LR VRM 2012-09-17 sprendimu Nr. 11SP-4135 pareiškėjui nuo 2012-08-24 nutrauktas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio mokėjimas ( b. l. 24 ).
Nuo 2010-01-01 pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydis (570,69+360=930, 69 Lt) perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, taikant pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę apskaičiuotą koeficientą (0,8435). Pensijos dydis 2010 m. sausio mėn. – 140,19 Lt. 2010 m. kovo mėn. – rugpjūčio mėn. - 785,04 Lt ( b. l. 28-29, 30). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kiekvieną mėnesį pateiktais pensijų gavėjų, gaunančių papildomas išmokas kitose institucijose, sąrašais, atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas kintamas draudžiamąsias pajamas nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011-07-31, nuo 2011-09-01 iki 2011-11-30 ir nuo 2012-04-01 iki 2012-08-31 pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, taikant įstatymo 2 priede nustatyto dydžio koeficientus. Pareiškėjas neginčija, kad nurodytais laikotarpiais turėjo draudžiamųjų pajamų. Pareiškėjo perskaičiuotos ir išmokėtos pensijos dydis 2010 m. gruodžio mėn. – 436,41 Lt; 2011 metų sausio mėn. – kovo mėn. - 436 Lt, balandžio mėn. – 404,11 Lt, gegužės mėn. – 507,80 Lt, birželio mėn. – 464,04 Lt, liepos mėn. – 591,06 Lt, rugpjūčio mėn. – 650 Lt, rugsėjo mėn. – 481,76 Lt, spalio mėn. – 514,79 Lt, lapkričio mėn. – 705,52 Lt, gruodžio mėn. – 785,04 Lt; 2012 metų sausio mėn. – 785,04 Lt, vasario mėn. – 785,04 Lt, kovo mėn. – 650,00 Lt, balandžio mėn. – 519,50 Lt, gegužės mėn. – 436,41 Lt, birželio mėn. – 436,41 Lt, liepos mėn. – 529,03 Lt, rugpjūčio mėn. – 629,17 Lt (b. l. 30 ).
Pareiškėjas su 2012-11-29 prašymu kreipėsi į LR VRM ir prašė išmokėti jam iki prašymo pateikimo dienos neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ( b. l. 26-27 ).
LR VRM 2012-12-12 sprendime Nr. 1D-8518(11) nurodė pareiškėjui, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenumato, ir tuo pagrindu atsisakė tenkinti jo prašymą dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo ir nepriemokos grąžinimo ( b. l. 28-29 ).
Valstybinių pensijų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Nuo 2012-09-01 įsigaliojo šio straipsnio dalies pakeitimas, numatantis, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.
Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios (Žin., Nr. 82-4274).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; VPĮ 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime, tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (žr. adm. bylas Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (žr. nutartį 2011-11-14 adm. byloje Nr. A575-1831/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012-12-27 ( b. l. 1-4 ), t. y. nepraleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas bei LVAT praktiką, darytina išvada, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikytinas neįvykdytu, o aplinkybė, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, nepaneigia pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM 2012-12-11 Pažymos apie 2010-2012 m. pensijos dydį Nr. 11D(P)-6134 ir skundžiamo sprendimo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėta 13538,26 Lt (21503,50 Lt – 7965,24 Lt) karių ir pareigūnų valstybinės pensijos ( b. l. 28,29- 30 ).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (žr. 2012-07-23 nutartį adm. byla Nr. A552-2747/2012). Toks teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl LR VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nustatė tokį teisinį reguliavimą, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis 2012-12-11 Pažyma apie 2010-2012 m. pensijos dydį Nr. 11D(P)-6134 (b. l. 30), neišmokėtos pensijos dalis (13538,26 Lt) pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR VRM.
Pažymėtina, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą bei į tai, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios (Žin., Nr. 82-4274), pareiškėjui pensija perskaičiuota ir nuo 2012-09-01 mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Be to, Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2012, Nr. 155-7985), kurio 1 dalis nustato skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5–9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai – iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31. Po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo įstatymų leidėjas nenustatė pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sumažintos valstybinės pensijos kompensavimo mechanizmo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo ir priimdama 2012-12-12 sprendimą Nr. Nr. 1D-8518(11), LR VRM vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, todėl jį atmetė pagrįstai. Ginčijamo LR VRM sprendimo teisėtumas pareiškėjo teisių gynybai neturi įtakos, nes pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už prašomą laikotarpį.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl LR VRM 2012-12-12 sprendimo Nr. 1D-8518(11) panaikinimo nėra, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo E. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, E. Ž. naudai 13538,26 (trylika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 26 ct) karių ir pareigūnų valstybinės pensijos dalį.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Donatas Vansevičius
Jūra Marija Strumskienė