Administracinė byla Nr. I-1950-580/2013                                                                          Proceso Nr. 3-61-3-03278-2012-8

                   Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,

dalyvaujant pareiškėjui E. B.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, atstovui Aigerdui Skroliui,

trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas E. B. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), solidariai priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos už 59 parų kalinimą bei konvojavimą pažeidžiant teisės aktus bei bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad nuo 2010-01-06 iki 2010-09-22 jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose, kurių plotas yra apie 7 m2, buvo kalinamas kartu su 3–5 asmenimis. Jo teisės ir laisvės nuo 2009-12-18 iki 2010-09-22 taip pat buvo apribojamos, konvojuojant specialiais sunkvežimiais maršrutu: Pravieniškių antrieji pataisos namai-atviroji kolonija – Lukiškių TI-K ir Lukiškių TI-K – Pravieniškių antrieji pataisos namai-atviroji kolonija. Konvojavimai vykdyti automobilio būdoje. Kameros, kurių ilgis – 310 cm, plotis – 80 cm, aukštis – 175 cm, būdavo perpildytos iki 15 asmenų. Kamerose sėdimų vietų mažiau nei konvojuojamų asmenų, todėl jie turi sėdėti pasikeisdami. Nurodo, kad buvo konvojuojamas kamerose, kuriose neįrengta vėdinimo ir šildymo sistemos, dėl to šiltuoju metų laiku trūkdavo oro, o šaltuoju – būdavo labai šalta. Buvo konvojuojamas kartu su asmenimis, sergančiais infekcinėmis ligomis, kurios plinta oru, nesilaikant teisės aktuose nustatytų saugumo reikalavimų. Kamerose nėra specialios patalpos asmeniniams daiktams susidėti, dėl to dar labiau sumažėja vietos jose. Asmenys neizoliuoti, kamerose nėra atsarginio išėjimo, nėra lydinčio medicinos srities specialisto.

Pagal sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymų Nr. 461 patvirtintas higienos normas HN76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigose, įrengimo eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punktą, vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 m2 kameros ploto. Įsakymas galiojo iki 2010-04-26, tačiau ir po 2010-04-26 Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas 7 m2, kalėjo 2–4 žmonės. Taip pat kalint Lukiškių TI-K, ypač 2-ojo korpuso pusrūsio kamerose, kuriose beveik nebuvo dienos šviesos, kadangi kameros yra po žeme, būdavo išjungiamas dieninis apšvietimas. Lukiškių TI-K pareigūnai nesudarė jam sąlygų tinkamai ruoštis teismo procesui ar planuoti kitą savo veiklą kameroje, kadangi nėra dieninio apšvietimo. Valgyti, ar atlikti gamtinius reikalus taip pat turėdavo tamsoje. Iš viso 2-ojo korpuso pusrūsio kameroje, kurioje buvo šalta, drėgna, langai supuvę, sienos pažeistos grybelio, pelėsio, kamera pilna tarakonų ir graužikų, kalėjo 28 paras.

Pareiškėjas buvo konvojuojamas ir apgyvendinamas žiauriomis sąlygomis, neatsižvelgiant į tai, kad sirgo ir iki šiol serga sunkiomis ligomis: epilepsija, inkstų hidronefroze ir inkstų akmenlige. Gyvenimas aptartomis sąlygomis apsunkino šių ligų gydymą, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos sveikti. Kadangi konvojavimas iš Pravieniškių antrųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos buvo vykdomas nuo 8 val. ryto, perpildytose automobilio „Mercedes Benz“ būdose (kamerose), o apgyvendinimas Lukiškių TI-K kamerose vykdavo 14–16 val., likdavo nevalgęs, maistą atnešdavo tik 18 val. Negalėdavo išgerti vaistų nuo epilepsijos ir inkstų hidronefrozės. Vaistus su savimi turėti buvo griežtai draudžiama. Medicininį personalą buvo galima išsikviesti tik prašymu, kurį kiekvienos dienos ryte išimdavo paštininkas, savaitgaliais paštas nedirbo.

2010-03-19 buvo atvežtas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos ir apgyvendintas karantino kameroje Nr. 111, kurioje gyvybiškai svarbių vaistų nuo epilepsijos „Cermopezepino“ galėjo gauti tik po 3 parų, buvo savaitgalis ir išsikviesti gydytoją galėjo tik pirmadienį. Vaistai nuo epilepsijos laikomi psichotropiniais, juos draudžiama turėti su savimi, o nutraukti gerti negalima. Tokia pati situacija buvo ir 2010-04-30 karantino kameroje Nr. 119, kurioje prabuvo 3 paras.

Nuo 2010-03-19 iki 2010-04-14 Lukiškių TI-K buvo 26 paras, nors dar 2009-04-01 įsigaliojo suėmimo vykdymo įstatymas, nustatęs 15 parų terminą, kuriam nuteistieji gali būti perkelti iš pataisos įstaigų į tardymo izoliatorius ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Jam faktiškai be teismo nuosprendžio kalinimo režimas buvo pakeistas iš lengvesnio į sunkesnį, nes jis bausmę atliko Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos paprastoje grupėje. Kalėdamas Pravieniškių Pataisos namuose-atviroje kolonijoje, turėjo teisę eiti į lauką pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru nuo 8.30 val. iki 22.00 val., mankštintis ir užsiimti visuomenine veikla, eiti į ilgalaikį pasimatymą su šeima iki 2 parų. Būdamas Lukiškių TI-K, to daryti negalėjo, išskyrus pasivaikščiojimą tam skirtame kiemelyje 1 val. per parą. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nebuvo baustas, bet bausmę atliko pagal Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Jeigu teismas pripažins, kad jo kalinimas buvo pažeistas ir neteisėtas, teismo prašys pripažinti tokiu pačiu ir kalinimą nuo 2006-07-20 iki 2007-01-18 bei nuo 2007-07-20 iki 2007-10-24. Šie kalinimai buvo taip pat pakeisti iš pataisos namų atvirosios kolonijos paprastos grupės, kur atliko bausmę, į griežtesnį režimą be teismo nuosprendžio.

Dėl pažeidimų patyrė didžiulį psichologinį spaudimą, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata, atsinaujino epilepsija ir inkstų ligos.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus. Neturtinę žalą grindė epilepsijos ligos atsinaujinimu bei susirgimu inkstų ligomis. Šiuos faktus prašė nustatyti pagal prie skundo pridėtą medicininę pažymą.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad konvojavimas vykdomas teismų reikalavimu bei pagal Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų konvojavimo paraiškas, vadovaujantis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Pažymėjo, kad specialios paskirties sunkvežimiams „Mercedes Benz“ buvo atliktos UAB Kauno techninės apžiūros centro atliktos ekspertizės ir išduotos 2004-12-21 pažymos Nr. 543 ir Nr. 544, kad jie atitinka Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms, patvirtintus Susisiekimo ministerijos 1998-09-11 įsakymu Nr. 348 ir juos galima eksploatuoti kaip žmonėms vežti pritaikytus sunkvežimius. Šių sunkvežimių techninę būklę kiekvienais metais tikrina UAB Kauno techninės apžiūros centras. Prieš pradedant vykdyti konvojavimą, vadovaujantis Taisyklių X skyriaus nuostatomis, patikrinama specialiojo transporto inžinerinių techninių priemonių būklė. Kiekvienais metais specialiosios paskirties transportui atliekama valstybinė technine apžiūra. Techninės apžiūros aktas – tai dokumentas, kuris pažymi, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatuoti. Vadovaujantis Taisyklų 103.7 punktu, sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiama liga, jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje, vežami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (atskiroje kameroje). Taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmeninių daiktų pervežimo. Visuose Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties konvojavimui skirtuose automobiliuose yra įrengti atsarginiai išėjimai. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai yra atestuojami pagal 18 val. Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą ir turi galiojančius sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus. Taisyklių 99 punkte nurodyti atvejai, kada konvojaus sudėtyje yra būtinas asmens sveikatos priežiūros specialistas, turintis priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti. Kitais atvejais, vadovaujantis Taisyklų 136 punktu, konvojuojamieji, kuriems konvojavimo metu reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kartu su jų asmens bylomis ir daiktais perduodami konvojui pasirašytinai artimiausiame pasikeitimo punkte, užpildant nustatytos formos priėmimo-perdavimo aktus. Pagal pateikiamus konvojavimo žiniaraščius, pareiškėjas iš Pravieniškių antrųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių TI-K nė karto nebuvo vežamas viršijant leidžiamą pervežti asmenų kiekį specialiais automobiliais ir konvojavimas nustatytu maršrutu truko mažiau negu 6 valandas. E. B., manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus žiniaraštyje. Pateiktuose žiniaraščiuose nėra užfiksuota E. B. skundų ar prašymų. Mano, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp jam nustatytos diagnozės ir konvojavimo sąlygų. E. B. pretenzija Tarnybai yra nepagrįsta. Aptariamuoju atveju nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti.

Teismo posėdyje  atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ankščiau Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 m2 vienam asmeniui, tačiau nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Pažymi, kad 2010-01-06 vakare, 2010-01-07 ryte, 2010-01-08 ryte, 2010-02-24 vakare, 2010-02-25 ryte, 2010-03-19 vakare, 2010-03-20, 2010-03-21 ryte, 2010-03-22, 2010-03-23 ryte, 2010-03-26 vakare, nuo 2010-03-27 iki 2010-03-28, 2010-03-29 ryte, 2010-04-02 ryte, 2010-04-09 ryte, 2010-04-30 vakare, 2010-05-01 ryte, 2010-05-28 ryte, 2010-06-01 ryte, 2010-09-13 ryte, 2010-09-15 vakare, nuo 2010-09-16 iki 2010-09-17, 2010-09-18 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2010-01-13 iki 2010-02-24, nuo 2010-02-26 iki 2010-03-19, nuo 2010-04-14 iki 2010-04-30, nuo 2010-05-05 iki 2010-05-26 ir nuo 2010-06-02 iki 2010-09-10 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, jis buvo išvykęs į pataisos namus.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Ši sutartis kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nenurodytos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimo departamentas prie Teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:1999, kurioje buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims, ne mažiau kaip 5 m2 vienam asmeniui. Dalį pareiškėjo nurodyto laikotarpio galiojo ir šiuo metu galioja laisvės atėmimo vietų įrengimą ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos normos HN 76:2010. Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje (3,6 m2), yra nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124. Šiuo teisės aktu nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Lukiškių TI-K, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, iš to išplaukia, kad suimtajam ar nuteistajam suteikiant 3,6 m2, t. y. mažiau nei 5 m2 gyvenamojo ploto, galima užtikrinti normalias ir higienos reikalavimus atitinkančias sąlygas.

Pareiškėjas objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo aplinkybių dėl neturtinės žalos. Jis nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. E. B. Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, buvo tęstinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs ir yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo mastais.  Bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai. Pareiškėjas skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė 2012-12-19, t. y. praėjus 2 metams ir 3 mėnesiams nuo išvykimo iš Lukiškių TI-K, o ne ginčui aktualiu laikotarpiu.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas palaikė atsiliepimo argumentus. Sutiko su tuo, kad kalinimo sąlygos neatitiko reikalavimų ir prašė pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau žalos atlyginimo nepriteisti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K bei tinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytų institucijų – Tarnybos ir Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų

E. B. žalą pirmiausia sieja su Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdyto konvojavimo pažeidimais. Pareiškėjas nurodė, kad daug kartų buvo konvojuojamas perpildytose kamerose po 15 asmenų, kuriose nebuvo tinkamai įrengtos sėdimos vietos. Kamerose nebuvo įrengtos vėdinimo ir šildymo sistemos; nenumatytas atsarginis išėjimas. Taip pat buvo konvojuojamas kartu su asmenimis, sergančiais infekcinėmis ligomis, plintančiomis oru. Asmenys nebuvo izoliuoti, nėra specialios patalpos asmeniniams daiktams susidėti.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnybos pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiškomis, pareiškėją 2009–2012 m. konvojavo planiniu maršrutu Pravieniškės–Vilnius–Pravieniškės ir Pravieniškės–Šiauliai–Pravieniškės. Administracinėje byloje esantys kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad E. B. buvo konvojuojamas automobiliais „Mercedes Benz 918“, kurių valstybiniai Nr. AHG 175 ir Nr. AHG 184 (t. 1, b. l. 74–159). Iš UAB Kauno techninės apžiūros centro 2004-12-21 pažymų apie techninės ekspertizė atlikimą Nr. 543 bei Nr. 544 matyti, kad transporto priemonės „Mercedes Benz 918“, valstybiniai Nr. AHG 175 ir Nr. AHG 184, yra pritaikyti specialiems žmonių pervežimams. Perdirbimo metu atlikti konstrukciniai pakeitimai atitinka Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms, patvirtintus Susisiekimo ministerijos 1998-09-11 įsakymu Nr. 348 ir jo perdirbimo gali būti eksploatuojami kaip žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai (t. 1, b. l. 64, 65). 2004-12-21 pažyma apie techninės ekspertizė atlikimą Nr. 544 patvirtina, kad ant transporto priemonės „Mercedes Benz 918“, valstybinis Nr. AHG 184, rėmo sumontuotas dengtas kėbulas, kuriame įrengtos dvi vienvietės ir trys dešimties vietų kameros areštuotiems ir nuteistiems asmenims pervežti (t. 1, b. l. 65). Iš minėtų automobilių „Mercedes Benz 918“ kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui schemų matyti, kad abiejuose automobiliuose yra suformuotos 3 kameros, kurių ilgis – 3,4 m, o plotis – 0,8 m. ir vienutė, kurios ilgis bei plotis po 0,63 m. Kiekvienoje kamerose yra įrengti vėdinimo liukai, atsarginiai išėjimai, apšvietimo lemputės. Automobiliuose įrengta šildymo sistema „Webasto“ (t. 1, b. l. 68, 69). Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 200-0204971 ir Nr. 200-0208790 patvirtina, kad abi transporto priemonės, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus. Techninės apžiūros galioja (t. 1, b. l. 66, 67).

Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje. Keleivius leidžiama vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose. Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės. Kelių eismo taisyklėse nėra numatyta šiai bylai reikšmės turinčių žmonių vežimo tam pritaikytose priemonėse nuostatų. Byloje nebuvo nustatyta, kad Tarnyba, naudodama minėtus automobilius žmonių pervežimui, pažeistų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimiai, kuriais jis buvo konvojuojamas, teisiniu požiūriu negali būti naudojamas asmenims konvojuoti.

Byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2012-11-16 dirbtinės apšvietos matavimo protokolas Nr. F-A-289 (t. 1, b. l. 70), 2013-01-03 dirbtinės apšvietos matavimo protokolas Nr. F-A-313 (t. 1, b. l. 71), 2012-11-16 ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-M-276 (t. 1, b. l. 72) ir 2013-01-03 ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-M-312 (t. 1, b. l. 73) patvirtina, kad buvo tikrinta sunkvežimių „Mercedes Benz“ atitiktis nustatytiems reikalavimams. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad E. B. teiginiai, jog jis buvo konvojuojamas kamerose, kuriose neįrengta vėdinimo ir šildymo sistemos, kamerose nėra atsarginio išėjimo, yra nepagrįsti.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant konvojavimą reglamentuoja teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklėmis. Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Remiantis pateiktais duomenimis, vienoje kameroje gali būti vežama iki 10 asmenų.

Pagal 2009-12-18 kelionės žiniaraštį matyti, kad viso buvo pervežti 33 asmenys, iš Kauno iki Vilniaus vežta 12 asmenų. Pagal 2009-12-23 kelionės žiniaraštį dviem automobiliais pervežti 54 asmenys, iš Lukiškių į Vilnių pervežti 25 asmenys. Pervežime naudotas automobilis EFS 563, 25 asmenys sutelpa į kartu naudotą automobilį AHG 175. Pagal 2010-01-06 kelionės žiniaraštį dviem automobiliais pervežti 47 asmenys. Iš Kauno į Vilnių vežti 25 asmenys (27 paimti ir 2 išleisti Pravieniškėse). Pagal 2010-01-13 kelionės žiniaraštį dviem automobiliais pervežtas 61 asmuo. Pervežime naudotas automobilis EFS 563, kuris dėl gedimo pakeistas į CGM 756. Iš Vilniaus Kauno link vežti 34 asmenys. Pagal 2010-02-24 kelionės žiniaraštį dviem automobiliais pervežti 74 asmenys, Iš Kauno į Vilnių vežti 29 asmenys (paimti 39, o Pravieniškėse perduota 10 asmenų). Pagal 2010-02-26 kelionės žiniaraštį pervežti 44 asmenys, iš Lukiškių į Pravieniškes pervežti 24 asmenys. Pagal 2010-03-19 kelionės žiniaraštį pervežti 37 asmenys, iš Pravieniškių į Lukiškių TI-K vežti 25 asmenys. Pagal 2010-04-14 kelionės žiniaraštį dviem automobiliais pervežti 69 asmenys, į Pravieniškes pervežti 35 asmenys. Pagal 2010-04-30 kelionės žiniaraštį pervežti 36 asmenys į Lukiškių TI-K vežta 18 asmenų (paimti 25, 7 perduoti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje). Pagal 2010-05-05 kelionės žiniaraštį pervežti 46 asmenys, iš Lukiškių į Pravieniškes pervežti 25 asmenys. Pagal 2010-05-26 kelionės žiniaraštį dviem automobiliais pervežti 53 asmenys. Iš Pravieniškių į Vilnių vežti 25 asmenys (vežta 38, 13 perduota Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pagal 2010-06-02 kelionės žiniaraštį dviem automobiliais pervežti 43 asmenys. Pagal 2010-09-10 kelionės žiniaraštį pervežti 29 asmenys. Pagal 2010-09-22 kelionės žiniaraštį dviem automobiliais pervežti 62 asmenys. Iš Lukiškių į Pravieniškes pervežtas 31 asmuo. Taigi nei vienu atveju nebuvo viršytas automobiliuose įrengtų sėdimų vietų skaičius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo vežamas perpildytose kamerose po 15 asmenų yra pagrįsti. Kai kuriuose konvojuose buvo naudotas automobilis EFS 565. Nors atsakovas nepateikė duomenų apie minėto automobilio įrangą, tačiau pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo pervežamas to paties gamintojo „Mercedes Benz“ automobiliais ir nenurodo jokių skirtumų dėl šių automobilių įrangos. Kadangi pervežimai trumpi, o pervežami asmenys galėjo tilpti vien tik į kartu pervežant naudotus automobilius AHG 175 ir AHG 184, nėra pagrindo nustatyti pažeidimo.

Taisyklių 95 punkte nustatyta, jog vienas iš pagrindų priimti konvojuojamuosius iš Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinių – konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma. Pažymoje nurodytinų duomenų sąrašą nustato Taisyklių 64 punktas, o 64.11 papunktis imperatyviai reikalauja gydytojo išvados apie konvojuojamojo sveikatą, o esant būtinumui – ir apie konvojuojamojo sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti. Medicinos specialistų įrašas „vykti gali“ konvojavimo dokumentacijoje yra būtinas, priešingu atveju pareiškėjas nebūtų priimtas konvojuoti. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nevykdyti institucijų reikalavimų dėl pareiškėjo konvojavimo. Taisyklių 65 punkte įtvirtinta, kad konvojuojamųjų, kurie serga aktyvia plaučių tuberkulioze arba kitų kategorijų konvojuojamųjų pažymose įrašoma: „sergantis pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga“, „izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“, ir kita. Vadovaujantis Taisyklų 103.7 punktu, sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiama liga, jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje, vežami atskiroje kameroje. Kiti konvojuojamieji konvojuojami atskirai tik tuo atveju, jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje (Taisyklių 104 punktas). Nesant atitinkamų įrašų konvojuojamųjų pažymose, Tarnybos pareigūnams nekilo pareiga sergančius asmenis vežti atskirai nuo sveikųjų, jų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.

2009-12-18 konvojavimo metu buvo tik vienas sergantis asmuo. 2010-02-24 konvojavimo metu buvo tik vienas sergantis asmuo. 2010-02-26 konvojavimo metu buvo tik vienas sergantis asmuo, kuris turėjo būti izoliuotas.  2010-04-14 konvojavimo metu buvo tik vienas sergantis asmuo. 2010-05-05 konvojavimo metu buvo 2 sergantys asmenys. Kadangi asmenys buvo konvojuojami vienu automobiliu, galimybių izoliuoti asmenis vienoje kameroje viename automobilyje nebuvo. 2010-05-26 konvojavimo metu buvo tik vienas sergantis asmuo. 2010-06-02 konvojavimo metu buvo tik vienas sergantis asmuo. 2010-09-22 konvojavimo metu buvo tik vienas sergantis asmuo. Šiuo metu nustatyti faktinių sergančiųjų izoliavimo nuo kitų pervežamųjų aplinkybių neįmanoma, kadangi nerenkami duomenys, į kurią automobilio kamerą asmenys sodinami konvojavimo metu. Konvojuojamieji nėra pristatomi vienas kitam ir nesupažindinama su jų sveikatos būkle, konvojus vyko senokai ir nebuvo išskirtinis, todėl liudytojų parodymais nustatyti izoliavimo fakto nėra galimybių. Paskutinis konvojus vyko daugiau nei prieš metus, tai pareiškėjui jau būtų pasireiškę susirgimo požymiai, jei jis būtų izoliuotas netinkamai ir užsikrėtęs liga. Kadangi požymiai nepasireiškė, reali žala jo sveikatai nebuvo padaryta.

Taisyklių 99 punkte nurodyti atvejai, kada konvojaus sudėtyje yra būtinas asmens sveikatos priežiūros specialistas, turintis priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti. Kitais atvejais, vadovaujantis Taisyklų 136 punktu, konvojuojamieji, kuriems konvojavimo metu reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kartu su jų asmens bylomis ir daiktais perduodami konvojui pasirašytinai artimiausiame pasikeitimo punkte, užpildant nustatytos formos priėmimo-perdavimo aktus. Nors pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad nebuvo kam suteikti reikiamos medicininės pagalbos, tačiau byloje nėra duomenų, kad jam konvojavimo metu buvo reikalinga suteikti medicininę pagalbą. Pareiškėjas buvo vežiojamas trumpais maršrutais iš Lukiškių į Pravieniškes ir atgal, taigi, profesionalios medicininės pagalbos nepasiekiamumas trumpą laikotarpį, kai kelias nuo Pravieniškių iki Vilniaus gali būti nuvažiuojamas per trumpesnį nei valanda laiko tarpą, nėra pažeidimas.  

Kadangi Taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmeninių daiktų pervežimo, teismas šio argumento pagrįstumo nevertina. Teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti suteikiamas konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė neilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga, tai argumentai dėl vietos nepakankamumo laikomi nepagrįstais.

Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lukiškių TI-K, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnams ar Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. 2009–2012 m. Tarnybos konvojaus vykdymo planinių maršrutų dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų.

Remiantis išdėstytais teiginiais pripažįstama, kad E. B. argumentai, jog gabenimas konvojumi pažeidė jo teises, kėlė grėsmę sveikatai bei gyvybei, žemino jo orumą, yra nepagrįsti. Laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Jokių panašių aplinkybių dėl asmens konvojavimo nebuvo nustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys,  negalimas ir žalos atlyginimas. Galimas teisės normų pažeidimas, kai  2010-05-05 konvojavimo metu buvo 2 sergantys asmenys, kurie galėjo būti neizoliuoti nuo kitų asmenų, pareiškėjui žalos nesukėlė, nes praėjus dvejiems metams užkrečiamos ligos simptomai nepasirodė. Pergyvenimai pareiškėjui negalėjo atsirasti, nes jis nežinojo, jog galėjo būti vežamas kartu su sergančiu asmeniu. E. B. nenurodė jokio sergančio asmens, su kuriuo buvo vežamas. Kadangi šis atvejis buvo vienetinis, tai objektyvių sąlygų pareiškėjui pergyventi dėl hipotetinio galėjimo apsikrėsti nebuvo. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. E. B. skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarybos, atmetama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl kamerų ploto reikalavimų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Iki tol galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 m2 vienam asmeniui. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad E. B. 2010-01-06 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas – 7,38 m2 Laikant pareiškėją šioje kameroje vieną, nebuvo pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m2 kameros ploto. 

2010-01-07 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 373, kurios plotas – 7,25 m2, ir joje laikomas iki 2010-01-13 bei nuo 2010-02-25 iki 2010-02-26. Šioje kameroje, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:1999, galėjo būti laikomas tik 1 žmogus. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad vienas asmuo šioje kameroje buvo laikomas tik 2010-01-07, 2010-01-08 rytais. Pripažįstama, kad kiekvieną laikymo šioje kameroje dieną buvo pažeisti ploto reikalavimai, nes ploto atitikimas neskaičiuotinas valandomis.

E. B. 2010-02-24 vakare buvo laikomas vienas kameroje Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, taigi, laikant pareiškėją šioje kameroje, nebuvo pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m2 kameros ploto. 

2010-03-19 pareiškėjas uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas – 7,45 m2 ir buvo laikomas joje iki 2010-03-22. Šioje kameroje, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:1999, galėjo būti laikomas tik 1 žmogus. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad vienas asmuo šioje kameroje buvo laikomas 2010-03-20 ir 2010-03-22, kitas dvi dienas ploto reikalavimai pažeisti.

E. B. 2010-03-23 buvo perkeltas į kamerą Nr. 288, kurios plotas 7,68 m2, ir joje laikomas iki 2010-03-26. Šioje kameroje, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:1999, galėjo būti laikomas tik 1 žmogus, tačiau iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad 1 asmuo šioje kameroje buvo laikomas tik 2010-03-23 ryte, todėl pripažįstama, kad ploto reikalavimas pažeistas visu kalinimo laikotarpiu.

2010-03-26 vakare pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 376, kurios plotas – 7,35 m2. Laikant pareiškėją šioje kameroje iki 2010-04-10, jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m2 kameros ploto nebuvo pažeista tik 2010-03-26 vakare, 2010-03-27, 2010-03-28, 2010-03-29 ryte, 2010-04-02 ryte, 2010-04-09 ryte, t. y. dvi pilnas dienas. Nuo 2010-04-11 iki 2010-04-14 šioje kameroje buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų. Nors tuo laikotarpiu joks teisės aktas privalomo ploto kameroje nereglamentavo, tačiau teismas daro išvadą, kad iki 2010-05-13, kai buvo paskelbtas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, turėjo būti orientuojamasi į 5 m2 plotą, tenkantį vienam asmeniui, todėl pripažįstama, kad visą pareiškėjo buvimo minėtoje kameroje laikotarpį jam nebuvo skirta pakankamai ploto.

E. B. 2010-04-30 perkeltas į kamerą Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m2, ir laikytas iki 2010-05-04. Vienas asmuo šioje kameroje buvo laikomas tik 2010-04-30 vakare ir 2010-05-01 ryte. Taigi visu kalinimo laikotarpiu ploto reikalavimai buvo pažeisti.

2010-05-03 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 378, kurios plotas – 6,54 m2, ir laikomas iki 2010-05-05. Joje buvo laikomi 2–4 asmenys, taigi visą pareiškėjo buvimo minėtoje kameroje laikotarpį jam nebuvo skirta pakankamai ploto.

E. B. 2010-05-26 buvo apgyvendintas kameroje Nr. 107, kurios plotas – 7,38 m2, ir joje vakare bei 2010-05-27 ryte buvo laikomi 3 asmenys. Nepažeidžiant 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų, gali būti laikomi du asmenys. Laikant pareiškėją šioje kameroje, pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto. 

2010-05-27 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 293, kurios plotas 8,2 m2, taigi minėtoje kameroje galėjo būti laikomi 2 asmenys, tačiau 2 buvo laikomi tik 2010-05-28 ryte ir 2010-06-01 ryte. Daroma išvada, kad ploto reikalavimai pažeisti visu kalinimo laikotarpiu.

E. B. 2010-09-10 buvo perkeltas į kamerą Nr. 117, kurios plotas – 7,31 m2, Šioje kameroje buvo laikomas vienas, tačiau tą pačią dieną buvo perkeltas į kamerą Nr. 299, kurios plotas – 7,45 m2. Nepažeidžiant 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų, minėtoje kameroje gali būti laikomi 2 asmenys, tačiau iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad 2 buvo laikomi tik 2010-09-13 ryte. Daroma išvada, kad ploto reikalavimai pažeisti visu kalinimo laikotarpiu.

2010-09-15 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 319, kurios plotas – 7,78 m2. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad 2010-09-15 vakare, 2010-09-16, 2010-09-17, 2010-09-18 ryte joje buvo laikomi 1–2 asmenys, visą kitą laikotarpį minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant jo teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto. 

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. B. kamerose nepažeidžiant nustatytų reikalavimų buvo laikomas pakankamai trumpą laiką, lyginant jį su visu pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laiku.  Iš viso pareiškėjas skundžiasi dėl laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K 59 dienas, iš jų ploto reikalavimai nepažeisti tik 6 dienas – 2010-03-20, 2010-03-22, 2010-03-27, 2010-03-28, 2010-09-16 ir 2010-09-17.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Lukiškių TI-K nurodė, kad negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – Komitetas prieš kankinimus) Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomas nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.

Dėl kamerų apšvietimo, drėgmės, temperatūros, patalpų ventiliacijos pažeidimų ir remonto būtinybės

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą Lukiškių TI-K kamerų, tarp jų ir kameros Nr. 378, įrengtos 2-ojo korpuso nesuremontuotos dalies pusrūsyje. Šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas 2010-05-03–2010-05-05, ir 2010-01-08 patikrinimo akte Nr. (13(13-3)-13.9-3 nustatė, kad sienų dažai nusilupę, nuo lubų krenta tinkas. Pažymėta, kad 2-asis korpusas 2001-09-20 statinių ir inžinerinės būklės tyrimo akte buvo pripažintas avarinės būklės. Nustatyta, kad kamera Nr. 378 vėdinama natūraliu būdu, pravėrus orlaidę. Langai užsandarinti, iš vidaus aptraukti polietilenine plėvele, o tai apsunkina kameros natūralų vėdinimą bei sumažina natūralaus apšvietimo vertę. Kameroje Nr. 378 2010-01-06 išmatuota oro santykinė drėgmė siekė 34 proc., temperatūra – 15,4 ?C (prieš atliekant matavimus kamera buvo vėdinama pravėrus orlaidę), 2010-01-07 oro santykinė drėgmė siekė 41 proc., o temperatūra – 17,1 ?C. Dirbtinis dieninis apšvietimas liuminescencinė lempa siekė 215 lx, o naktinis apšvietimas kaitrine lempa – 9 lx, natūralios apšvietos koeficientas buvo 0,05 proc. Kameroje Nr. 378 išmatuota oro temperatūra neatitiko HN 42:2009 reikalavimų, kuriuose nustatyta, kad šaltuoju metu oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 ?C. Santykinė oro drėgmė atitiko HN 42:2009 reikalavimus. Natūralus apšvietimo  koeficientas kameroje Nr. 378 neatitiko HN 76:1999 (turi būti ne mažesnė nei 0,5 proc.). Išmatuotas naktinis apšvietimas kameroje Nr. 378 neviršijo 10 lx. Nurodyta, kad kameroje Nr. 378 reikia atlikti remonto darbus, užsandarinti langus, kad būtų užtikrintas pakankamas kamerų natūralus apšvietimas bei natūralus vėdinimas (t. 2, b. l. 9–11).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2010-02-04 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.9-80 nustatė, kad Lukiškių TI-K kamerų Nr. 373 (pareiškėjas buvo laikomas 2010-01-07–2010-01-13 ir 2010-02-25–2010-02-26) ir 376 (pareiškėjas buvo laikomas 2010-03-26–2010-04-14) langai užsandarinti, iš vidaus aptraukti polietilenine plėvele, o tai apsunkina kameros natūralų vėdinimą bei sumažina natūralaus apšvietimo vertę. Kameros Nr. 373 ir Nr. 376 vėdinamos natūraliu būdu, pravėrus orlaidę, tačiau šaltuoju metų laiku langai užsandarinti ir tai trukdo tinkamai vėdinti patalpas. Sienų dažai atsilupę, nuo lubų krinta tinkas. Lubos bei sienos pažeistos pelėsinio grybelio. Kameros Nr. 373 ir Nr. 376 įrengtos avarinės būklės 2-ajame korpuse. Santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 373 buvo 43 proc., o kameroje Nr. 376 – 61 proc. Kameros Nr. 376 oro temperatūra siekė 18,1 ?C. Padaryta išvada, kad kameras Nr. 373 ir 376 reikia suremontuoti, užsandarinti langus (t. 2, b. l. 12–15).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2010-04-12 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.9-368 nustatė, kad kameros Nr. 378 apšvietimą riboja ant lango uždėtos grotos. Mišrus apšvietimas siekė 215 lx, o natūralus apšvietimo  koeficientas kameroje buvo 0,005 proc. Oro temperatūra kameroje Nr. 378 buvo 15,7 ?C, oro santykinė drėgmė – 46 proc. Natūralios apšvietos koeficientas kamerose Nr. 288 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2010-03-23–2010-03-26), 376 ir 378 neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų. Kameros Nr. 288 dirbtinė apšvieta neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų. Kamerų Nr. 288, 376 ir 378 oro temperatūros neatitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimų. Nustatyta, kad kamera Nr. 376 yra avarinės būklės (t. 2, b. l. 18–21).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2010-05-11 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.9-513 nustatė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010-01-08 patikrinimo akte Nr. (13(13-3)-13.9-3 nustatyti pažeidimai pašalinti iš dalies. Išmatuotos oro temperatūros ir drėgmės rodikliai kameroje Nr. 378 atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Natūralios apšvietos koeficientas kamerose Nr. 378 buvo žemesnis negu 0,5 proc. Kamera įrengta pusrūsyje, ant langų uždėtos grotos, kurios trukdo šviesos patekimui į kamerą. Natūralaus apšvietimo koeficientas mažesnis nei 0,5 proc. Šviesiu paros metu gyvenamosiose kamerose nėra išjungiamas dirbtinis apšvietimas. Lukiškių TI-K 2-ojo korpuso nesuremontuotos dalies 2 aukšto kamerose vyksta remonto darbai. Pažymėta, kad kameros vėdinamos pro atidarytus langus natūraliu būdu. Padaryta išvada, kad kameros nesuremontuotos, o apšvietimas neatitiko HN 76:2010 keliamų reikalavimų. Nurodyta tęsti remonto darbus, užtikrinti pakankamą dirbtinę apšvietą (t. 2, b. l. 22–24).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010-06-08 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.9-617 nustatyta, kad karantino kamera Nr. 119 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2010-04-30–2010-05-03) yra įrengta Lukiškių TI-K 1-ojo korpuso 1-ajame aukšte. Šios kameros lubos patikrinimo metu vietomis buvo supelijusios, o sienų dažai vietomis atsilupę. Kamerų Nr. 373, 376 ir 378 lupos pažeistos pelėsių, sienų dažai nusilupę. Kameros vėdinamos natūraliu būdu, pravėrus langus. Lukiškių TI-K nurodyta tęsti remonto darbus (t. 2, b. l. 25–27).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2010-09-24 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.9-955 nustatė, kad kamera Nr. 319, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2010-09-15–2010-09-22, įrengta Lukiškių TI-K 2-ojo korpuso 1-ajame aukšte. Kameros mišrus apšvietimas siekė 187 lx, o natūralus apšvietimas – 118 lx, ir tai neatitiko HN 76:2010 reikalavimų. Natūralios apšvietos koeficientas siekė 0,26 proc. ir taip pat neatitiko HN 76:2010 reikalavimų. Lukiškių TI-K nurodyta kameroje Nr. 319 užtikrinti pakankamą dirbtinį apšvietimą (t. 2, b. l. 28–30).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose Nr. 288, Nr. 319, Nr. 376 ir Nr. 378 apšvietimas neatitiko keliamų reikalavimų, yra pagrįsti. Ne visada kamerose išmatuota temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus, kamerų natūralų vėdinimą apsunkino langų užsandarinimas ir aptraukimas polietilenine plėvele. Oro santykinės drėgmės pažeidimų nenustatyta. Iš aptartų patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K kameros Nr. 373, 376 Nr. 378, yra įrengtos avarinės būklės 2-ajame korpuse. Kamerų Nr. 119, Nr.  376 ir Nr. 378 sienų dažai buvo nusilupę, nuo lubų krito tinkas, lubos ir sienos buvo pažeistos pelėsio. Taigi, dalis kamerų, kuriose buvo laikomas E. B., neatitiko galiojančių higienos normų reikalavimų – apšvietimo, temperatūros, remonto, pelėsių nebuvimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi. Graužikai ir buitiniai parazitai buvo naikinami pagal sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone (t. 1, b. l. 32–35).

Dėl maitinimo, galimybės vartoti vaistus sudarymo ir medicininės pagalbos

Pareiškėjas pažymėjo, kad  apgyvendinimas Lukiškių TI-K kamerose vykdavo 14–16 val., o, maistą atnešdavo tik 18 val. Negalėdavo išgerti vaistų nuo epilepsijos ir inkstų hidronefrozės. Vaistus su savimi turėti buvo griežtai draudžiama, o nutraukti gerti negalima. Medicininį personalą buvo galima išsikviesti tik per prašymą, kurį kiekvienos dienos ryte išimdavo paštininkas, savaitgaliais paštas nedirbo. E. B. pažymėjo, kad 2010-03-19 atvežtas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos ir apgyvendintas karantino kameroje Nr. 111, gyvybiškai svarbių vaistų nuo epilepsijos „Cermopezepino“ galėjo gauti tik po 3 parų, buvo savaitgalis ir išsikviesti gydytoją galėjo tik pirmadienį. Tokia pati situacija buvo ir 2010-04-30 karantino kameroje Nr. 119, kurioje prabuvo 3 paras.

Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnis reguliuoja suimtųjų sveikatos priežiūrą. Čia nurodoma, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą ir darbo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę. Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrų 2009-03-18 įsakymu Nr. V-195/1R-76, 11 punkte nustatyta, kad į laisvės atėmimo vietą atvykus naujam asmeniui, tarnybos specialistai užpildo asmens sveikatos istoriją, jeigu ji nebuvo užpildyta kitoje laisvės atėmimo vietoje, ir per tris dienas patikrina atvykusiojo sveikatą. Pareiškėjas raštu dėl neatidėliotino vaistų paskyrimo nesikreipė, tokia aplinkybė skunde nenurodyta. Apskritai 3 dienų buvimo be vaistų laiko tarpas nėra išskirtinė aplinkybė, nes penktadienį užsidarius poliklinikoms, priėmimo pas gydytoją ir vaistų paskyrimo taip pat reikia laukti iki pirmadienio. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad E. B. negavo jam skirtų vaistų ar pareiškėjui nebuvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimo dėl to, kad jis galėjo negauti vaistų nenustatyta, todėl žalos atlyginimo už tokio tipo pažeidimą negalimas.

Pareiškėjas skundžiasi, kad konvojavimo dieną jis Lukiškių TI-K gaudavo tik 18 valandą. Kalėjimų departamento 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Iš Lukiškių TI-K direktoriaus 2007-01-10 įsakymu Nr. 1-4 patvirtintos Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės matyti, kad kalinamieji, nuteistieji, atvykę į įstaigą po maitinimo (dar nepaskyrus į karantino patalpas) maitinami paskirstymo punkte. Tai reiškia, kad konvojavimo tarnybai vėliau atvežus asmenis į įstaigą, jiems pasiūloma pavalgyti paskirstymo punkte, o į įstaigą atvykus planiniu konvojumi, šie asmenys yra maitinami dienotvarkėje nustatytu laiku. Remiantis minėtu Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu, nuteistieji ir suimtieji maitinami 3 kartus per parą: pusryčiai – 6–7 val., pietūs – 12.30–13.30 val., vakarienė – 18–19 val. Į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo vežtas tik 6 kartus per metus, tai, kad jis galėjo būti nemaitintas paskirstymo punkte pastebimos žalos jam padaryti negalėjo. Taigi, turinčių reikšmės galimai kylančiai žalai pažeidimų dėl maitinimo nebuvo nustatyta.

 Pareiškėjas skundžiasi, kad nuo 2010-03-19 iki 2010-04-14 Lukiškių TI-K prabuvo 26 paras. Nuo 2009-04-01 Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo numatyta, kad asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindu gali būti ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkiolikos parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių ikiteisminio tyrimo veiksmams baudžiamosiose bylose atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido ilgesnį laiką nei numato įstatymas, tačiau Lukiškių TI-K už tokį pažeidimą galėtų būti atsakingas tik tada, jei jis laikytų asmenį pasibaigus jo buvimo tardymo izoliatoriuje laikui ir negrąžintų į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Iš E. B. asmens kortelės matyti, kad jis tuo metu buvo Vilniaus apygardos teismo teisėjo V. L. žinioje (t. 1, b. l. 57). LITEKO duomenų bazės duomenimis tuo metu Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-16-190/2012, kurioje teismo posėdžiai organizuoti 2010-03-22 ir 2010-04-09.  

Tai, kad pareiškėjas tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas ilgesnį nei nustatyta laiką laikoma pažeidimu. Vykdant Suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimus, jis turėjo tarp teismo posėdžių būti išvežamas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Anksčiau išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, dirbtinio apšvietimo, temperatūros, ventiliacijos, prastos kamerų būklės (pelėsiai, nusilupę dažai, byrantis tinkas). Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir E. S. teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas prašė priteisti iš viso 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas sveikatos pablogėjimą aiškino epilepsijos atsinaujinimu. Iš ambulatorinio ligonio ligos istorijos 2010-03-31 išrašo Nr. 56–85 (t. 1, b. l. 20) matyti, kad epilepsijos priepuoliai jam užfiksuoti 2007–2009 m., taip pat diagnozuota ir inkstų hidronefrozė. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A 520-2791/2012 pagal pareiškėjo skundą dėl kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2007-01-29 iki 2009-05-13 matyti, kad nėra pagrindo teigti, jog netinkamos kalinimo sąlygos galėjo įtakoti epilepsijos paūmėjimą ir inkstų ligų diagnozavimą. Kadangi šioje byloje žalos prašoma už vėlesnį periodą, tai ši išvada yra tinkama nagrinėjamoje byloje. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas ar higienos normų reikalavimų nesilaikymas, tačiau, teismo nuomone, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir tuo sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2791/2012 pareiškėjui už panašius pažeidimus, trukusius 142 dienas, priteisė 5 000 Lt. Šioje byloje pažeidimai truko 53 dienas, tačiau pareiškėjas kreipėsi po beveik trejų metų nuo veiksmų atlikimo, todėl padaryta žala vertinama 1 500 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

E. B. taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo pateiktas skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas), duomenų apie kitas patirtas išlaidas nepateikta, todėl laikoma, kad E. B. rašytinio prašymo ir konkretaus bei išsamaus šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, nepateikė ir teismas neturi galimybės įvertinti prašymo atlyginti teismo išlaidas pagrįstumo. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009). Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais,  127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                            Jūra Marija Strumskienė