Civilinė byla Nr. e2S-463-459/2017

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02675-2016-0

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

      3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.2.1; 3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės „DRD company“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „RTAR company“, atstovaujamos UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių pasalugų biuras“, ieškinį atsakovei „DRD company“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

                                                               I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės  5 808,64 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštutoti atsakovės pinigines lėšas, esančiais banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, kilnojamąjį, nekilnojamįją turtą, neviršijant ieškinio reikalavimo ribų.

    II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-11-15 nutartimi ieškovės prašymą tenkino: areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 5808,65 Eur sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra turto priklausiniai.
1. Teismas nurodė, jog vertinant pareišktą turtinio pobūdžio reikalavimą pripažintina, kad jo suma didelė. Be to, nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad negalėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Dėl šių priežasčių teismas nurodė esant tikėtiną, jog egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

    III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-15 nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
1. Atsakovė nurodo, jog nėra skolingai ieškovei, priešingai – tai ieškovė yra jai įsiskolinusi. Tai viena iš priežasčių, kodėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos.
2. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Vien reikalavimo suma negali būti vienintelis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, šiuo atveju nėra grėsmės teismo sprendimo vykdymui.
3. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodo, jog antstolis J. P. iš atsakovės išieškojo tik 324,05 Eur ir daro išvadą, jog atsakovė yra vangi, dėl to, tikėtina, teismo sprendimas nebus įvykdytas. Tokie ieškovės argumentai visiškai nepagrįsti. Antstolis buvo pristabdęs vykdomosios bylos eigą tik dėl to, jog atsakovė jį informavo, kad kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą pateikti prieštaravimus dėl vykdomo teismo įsakymo.
4. Atsakovė pažymi, jog iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog neturi įsiskolinimų valsybės biudžetui, dirba pelningai, be to, neturi jokių įsiskolinimų kitiems kreditoriams.
5. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės reputaciją, mokumą, t. y. nebuvo pateikti jokie pagrįsti įrodymai, kurie patvirtintų, kad atsakovė negalėtų atsiskaityti su ieškove, jei teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą.
6. Atsakovės nuomone, nenustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo skundą atmesti.
1. Ieškovė nurodo, jog atsakovės pateikiamos aplinkybės apie tai, kad nėra skolinga ieškovei, susijusios su bylos esme, šioje proceso stadijoje nevertintinos ir dėl jų teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės.
2. Atsakovė teigia, jog jos finansinė būklė stabili, iš jos finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog atsakovė neturi beveik jokio ilgalaikio turto, o per 2015 metus gavo tik 487 Eur grynojo pelno. Šie duomenys rodo, jog atsakovė gali turėti sunkumų vykdydama teismo sprendimą.
3. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė mano, jog nėra jokio pagrindo naikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.              Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones: neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 5 808,65 Eur – areštavo atsakovės turtą.
7. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovės ar atsakovės reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovės ar atsakovės teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą, gali būti pažeistos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovei ar atsakovei, priėmus teismo sprendimą jų naudai, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galbūt pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį ar priešieškinį, tinkamam įvykdymui. Pažymėtina, kad CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, reiškiančiu, jog laikinosios apsaugos priemonės turi maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukelti atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai turi būti minimalūs, taip pat turi būti nepažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
8. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus teismas nutaria, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visumą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele.
9. Pagrindiniai atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais ji grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šie: 1) atsakovė nurodo, jog nėra skolinga ieškovei, priešingai – ieškovė skolinga atsakovei; 2) atsakovės turtinė padėtis stabili; 3) ieškovė nepateikė įrodymų dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
10. Pasisakydamas dėl pirmojo atsakovės argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, kad preliminarus (prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Atsakovė teigia, jog apskritai nėra skolinga. Šiuo teiginiu ji iš esmės kvestionuoja pareikšto reikalavimo pagrįstumą, tačiau spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio iš esmės, t. y. nekvestionuoja reikalavimo pagrįstumo, netiria jį pagrindžiančių įrodymų bei nevertina teisėtumo. Ieškinys priimtas, vadinasi, teismas nustatė jį atitinkant CPK nustatytiems turinio ir formos reikalavimams, prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, galimai pagrindžiantys ieškovės reikalavimus, teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jų netiria ir nevertina, nes tai turi būti padaryta išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Be to, teismas nutartyje nurodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Taigi teismas konstatavo ieškinį esant tikėtinai pagrįstą, o tai yra vienas iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.
11. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareikšto turtinio pobūdžio reikalavimo suma yra didelė, pateikia turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Visų pirma, pažymėtina, jog atsakovė pateikė tik balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą už 2015 metus. Nesant aktualių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį 2016 metais, teismas neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra stabili, tuo labiau, kad lyginant 2015 metų ir 2014 metų duomenis, matosi pelno mažėjimo tendencija. 2015 metais atsakovė sugeneravo tik 487 Eur grynojo pelno, pagal 2015 metų balanso duomenis atsakovės nuosavo kapitalo vertė sudaro 70 254 Eur, tačiau didžiąją dalį šios vertės (67 721 Eur) sudaro atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, atsakovė ilgalaikio turto turi tik už 679 Eur, o pinigų ir pinigų ekvivalentų – už 1 854 Eur. Visi šie duomenys apie turto vertę bei jo sudėtį sudaro pagrindą teigti, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir neturėdamas duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, pagrįstai nusprendė, kad pareikšto turtinio pobūdžio reikalavimo suma, įvertinus atsakovės turtinę padėtį, laikytina pakankamai didele ir sukeliančia grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
12. Dėl atsakovės argumento, jog ieškovė neįrodė egzistuojant realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, pasisakytina, jog, kaip jau minėta, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t. t.). Pagal atsakovės pateiktus duomenis įvertinus ieškinio sumos ir atsakovės turtinės padėties santykį ir konstatavus, jog reiškiamas reikalavimas atsakovei laikytinas didele suma, preziumuotina, jog yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė nepateikė šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, todėl nėra jokio pagrindo naikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
13. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė šiuo atveju esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Raimonda Andrulienė