Administracinė byla Nr. eAS-987-442/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02421-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo
2025 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Bangladešo Respublikos pilietis K. A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį šalindamas nustatytus trūkumus patikslino, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 24S85304 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu atsakovas uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.
Dėl termino skundui paduoti pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2025 m. balandžio 24 d., todėl terminas skundui paduoti yra nepraleistas. Pareiškėjas pažymėjo, kad pranešime dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo yra nurodyta, kad pareiškėjas galės Sprendimą skųsti per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-205-556/2025 ir joje cituojamą praktiką), kuria remiantis pareiškėjui nekyla abejonių, jog procesinis terminas nebuvo praleistas.
Pareiškėjas teismo prašė atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, jei teismas manytų, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti. Pareiškėjas pažymėjo, kad įteiktame pranešime nėra teisinės argumentacijos bei jokių motyvų, kuriais buvo priimtas skundžiamas sprendimas, todėl pareiškėjas net nesuprato pranešimo turinio ir jo teisinių padarinių. Pareiškėjo įsitikinimu, pranešime nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka suponuoja išvadą, kad institucija turi atsiųsti ir patį administracinį aktą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis yra ne Europos Sąjungos šalyje, todėl susirasti teisininkus Lietuvoje jam yra pakankamai sunku, pats kreiptis į Migracijos departamentą dėl skundžiamo Sprendimo įteikimo negalėjo, kadangi jis neturi elektroninio parašo, taip pat neturi prieigos prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS), todėl pateikė teismui skundą tik tuomet, kai gavo ginčijamą Sprendimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartimi netenkinto pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Teismas taip pat grąžino pareiškėjui 22,50 Eur žyminį mokestį.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog terminas skundui paduoti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 22 d. Sprendimą, dėl kurio panaikinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei metams nuo šio Sprendimo priėmimo dienos. Teismas vertino, kad nors pareiškėjo skunde nurodyta, jog ginčijamą Sprendimą pareiškėjas gavo tik 2025 m. balandžio 24 d., tačiau Migracijos departamento 2025 m. balandžio 24 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ buvo nurodyta, kad šis Sprendimas (o ne pranešimas) pareiškėjui buvo išsiųstas 2024 m. vasario 22 d. į pareiškėjo MIGRIS paskyrą ir elektroniniu paštu (duomenys neskalbtini). Teismas vertino, kad pareiškėjas pripažino, jog yra gavęs pranešimą dėl priimto Sprendimo.
Teismas atkreipė dėmesį, kad jis 2025 m. liepos 11 d. nutartimi įpareigojo Migracijos departamentą pateikti papildomus įrodymus. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui buvo pateikęs kaip kontaktinį savo elektroninį paštą (duomenys neskalbtini), kitais adresais išsiųsti priimtų sprendimų galimybės nebuvo. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas ėmėsi visų priemonių informuoti pareiškėją apie priimamus sprendimus, kaip kad informuodamas apie 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 24S59408 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo (toliau – ir 2024 m. vasario 22 d. sprendimas). Įvertinęs pateiktą informaciją, teismas konstatavo, kad 2024 m. kovo 22 d. Sprendimas buvo išsiųstas per MIGRIS komunikaciją nurodytu elektroniniu paštu bei papildomai išsiųstas nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskalbtini). Nesant kitų galimybių informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus, teismas vertino, kad Migracijos departamentas savo pareigą tinkamai informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus įvykdė.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu buvo išsiųstas ne tik pranešimas apie priimtą Sprendimą, bet ir pats Sprendimas, o pareiškėjui nurodžius kaip kontaktinį savo elektroninį paštą, jam kyla pareiga susipažinti su į šį paštą pateikiamais dokumentais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas niekuo nepagrindė, kodėl jis daugiau kaip metus nesusipažino su į jo paties nurodytą elektroninį paštą pateiktais dokumentais, be kita ko – ir su ginčijamu Sprendimu.
Pažymėjęs, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, ir įvertinęs nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, teismas konstatavo, kad nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. pareiškėjas pats, dėl savo pasirinkto elgesio modelio laiku nesikreipė į teismą, daugiau negu metus laiko nesirūpino savo galbūt pažeistomis teisėmis. Teismas nenustatė pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pateikti skundą laiku.
Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl paties pareiškėjo veiksmų, pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, t. y. pareiškėjas daugiau kaip metus nesusipažino su tinkamai, į jo nurodytą elektroninį paštą pateiktais dokumentais (ir ginčijamu Sprendimu), bei nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių susipažinti su Sprendimu, tinkamai išsiųstu pareiškėjui. Teismas darė išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šio termino neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
III.
Pareiškėjas K. A. R. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimą, t. y. visą administracinį aktą, jis gavo tik
2025 m. balandžio 24 d., šią aplinkybę kartu su ją pagrindžiančiais įrodymais pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui. Teismas nepagrįstai vilkina skundo priėmimo procesą, kadangi pats Sprendimas yra terminuotas, todėl bylinėjimasis netenka prasmės.
Pareiškėjas pažymi, kad pranešime rašoma, jog pareiškėjas galės skųsti Sprendimą per 14 dienų nuo paties Sprendimo įteikimo dienos. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Migracijos departamento pateiktus duomenis dėl Sprendimo ir 2024 m. vasario 22 d. sprendimo (dėl pastarojo įteikimo ginčo nekyla) įteikimo momento. Migracijos departamentas rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad pareiškėjui pranešimas apie priimtą Sprendimą buvo išsiųstas 2024 kovo 25 d. per MIGRIS komunikaciją elektroniniu paštu (duomenys neskalbtini), taip pat pranešimas išsiųstas papildomai elektroniniu paštu (duomenys neskalbtini). Taigi, Migracijos departamentas pats nurodė, kad apie Sprendimą pareiškėjas informuotas tik pranešimu.
Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 138 straipsnyje nustatyta, jog užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymą, gali paduoti per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Pareiškėjo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu jis kreiptųsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo, pagal teisės aktų reikalavimus toks kreipimasis turėtų būti pasirašytas elektroniniu parašu. Pareiškėjas nėra ES pilietis ir jam taikomas draudimas vykti į ES teritoriją. Šiuo atveju administracinių sprendimų gavimas neturėtų būti apsunkintas, kad asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.
Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas savo pareigos tinkamai neįvykdė, todėl negalima atsakomybės perkelti pareiškėjui ir teigti, kad pareiškėjas pats turėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl Sprendimo atsiuntimo, ieškoti teisininkų Lietuvoje ar imtis kitų veiksmų, kad laiku pateiktų skundą teismui.
Pareiškėjas pabrėžia, kad remiantis pranešimu pareiškėjui nebuvo žinomas Sprendimo turinys t. y. kokiu pagrindu ir kokiais motyvais remiantis jis priimtas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsta teigti, kad pareiškėjas pranešimu buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą ir tik dėl savo kaltės praleido terminą skundui paduoti. Apelianto įsitikinimu, esant analogiškomis aplinkybėmis, būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-205-556/2025.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas su abiem sprendimais (t. y. ir su 2024 m. vasario 22 d. sprendimu, kuriuo panaikintas leidimas gyventi, ir su Sprendimu) supažindintas juos įteikus.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad dėl ribotų galimybių turėti sertifikuotą elektroninį parašą jis negali kreiptis į atsakovą dėl sprendimų pateikimo, Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjas iki teisinių paslaugų sutarties sudarymo nedėjo jokių pastangų kreiptis į instituciją. Pareiškėjas, būdamas užsienio valstybės piliečiu, susirado darbą Lietuvos Respublikoje, užpildė leidimui laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu reikalingus duomenis, atsiėmė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš Indijos išorės paslaugų tiekėjo, todėl manytina, kad suprato, kaip asmuo turėtų kreiptis į valstybės institucijas. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas atsakinėja į užklausas, atsiųstas elektroniniu paštu, bet jokių užklausų ar pranešimų iš pareiškėjo nebuvo gauta, nors į Lietuvą pareiškėjas atvyko 2023 m. gruodžio 7 d.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginčyti dėl jo priimtus sprendimus, kadangi pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jų priėmimą ir apskundimo tvarką. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kad apskundimo tvarka neaiški, kaip ir aplinkybių, kodėl apie sprendimus sužinojęs 2024 metais per Įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į teismą, aktyviai negynė savo galbūt pažeistų teisių. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo K. A. R. skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu dėl Sprendimo panaikinimo į teismą kreipėsi 2025 m. gegužės 3 d., nors, teismo vertinimu, pareiškėjas apie priimtą Sprendimą buvo tinkamai informuotas per MIGRIS ir pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu, pareiškėjui išsiunčiant pranešimą dėl priimto Sprendimo ir patį Sprendimą. Teismas darė išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių ir objektyvių aplinkybių, o dėl pasirinkto elgesio modelio, t. y. pareiškėjas daugiau kaip metus delsė susipažinti su jam tinkamai įteiktais dokumentais (be kita ko, ir Sprendimu), todėl pavėluotai padavė skundą teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad termino skundui paduoti jis nėra praleidęs, kadangi Sprendimą jis gavo tik 2025 m. balandžio 24 d. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis, be to, vien pranešimo apie priimtą administracinį aktą pateikimas nelaikytinas tinkamu supažindinimu su priimtu Sprendimu. Pareiškėjas pastebi, kad iš pranešimo turinio nebuvo žinomi Sprendimo priėmimo motyvai, o pranešime nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka suponuoja, kad atsakovas turi atsiųsti patį Sprendimą.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti (prašo panaikinti) Sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Sprendimas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, taigi, dėl tokio pobūdžio sprendimo skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. eAS-327-602/2025, siekdama išvengti tolesnio teismų praktikos nenuoseklumo ir prieštaringumo, pašalinti galimus neatitikimus tarp tų pačių teisės normų supratimo ir aiškinimo, ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų tikrosios prasmės iškraipymo ir tuo pačiu užtikrinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo išplaukančius teisinį tikrumą ir aiškumą, teisės stabilumą bei teismų sprendimų prognozuotumą, išplėtojo ir pakoregavo administracinių teismų praktiką dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo termino, kai apie priimtą sprendimą užsienietis informuojamas Migracijos departamentui išsiunčiant raštišką pranešimą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo taikymo kontekste pagal jį priimto administracinio sprendimo apskundimo tvarka yra reglamentuota Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje, susiejant ją su tokio sprendimo įteikimo užsieniečiui diena. Todėl ir terminas kreiptis į teismą dėl pagal Įstatymą priimto administracinio sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti skaičiuojamas nuo tokio sprendimo įteikimo dienos. Minėto vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintose Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) yra nustatyta užsieniečio informavimo apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką tvarka, nes toks informavimas negali būti savaime prilyginamas Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje minimam sprendimo įteikimui.
Išplėstinė teisėjų kolegija aptariamoje byloje vertino, kad nagrinėjamu atveju pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo prilyginimas sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką įteikimui lemtų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, užsieniečiui neturint jo atžvilgiu priimto sprendimo ir nežinant jo priėmimo motyvų. Be to, toks asmuo, gavęs pranešimą, gali pagrįstai pasikliauti tiek Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje, tiek pačiame pranešime nurodyta apskundimo tvarka (per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos).
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 22 d. priėmė Sprendimą. Bylos duomenimis Migracijos departamentas pareiškėjo atstovę 2025 m. balandžio 24 d. raštu informavo, kad Sprendimas užsieniečiui (t. y. pareiškėjui) 2024 m. kovo 25 d. išsiųstas į jo MIGRIS paskyrą ir elektroniniu paštu; kartu su šiuo raštu Migracijos departamentas pateikė pareiškėjo atstovei ginčijamo Sprendimo ir 2024 m. vasario 22 d. sprendimo (kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi) nuorašus.
Vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį, Migracijos departamentas teismui 2025 m. liepos 17 d. raštu pateikė informaciją, kurioje, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjui pranešimas apie 2024 m. kovo 22 d. priimtą sprendimą Nr. 24S85304 (t. y. skundžiamą Sprendimą) buvo išsiųstas 2024 m. kovo 25 d. per MIGRIS komunikaciją elektroniniu paštu (duomenys neskalbtini); pranešimas išsiųstas papildomai ir elektroniniu paštu (duomenys neskalbtini). Pirmosios instancijos teismui pateiktame rašte nurodyta, kad pranešimas (o ne pats sprendimas) užsieniečiui siunčiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 20 punktu. Migracijos departamentas nurodė, kad Sprendimas buvo įteiktas 2024 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu (duomenys neskalbtini).
Iš kartu su Migracijos departamento 2025 m. liepos 17 d. raštu pateiktų įrodymų (ekranvaizdžių) matyti, kad pareiškėjui per MIGRIS (papildomai informuojant ir elektroniniu laišku pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu) 2024 m. kovo 25 d. išsiųstas pranešimas apie uždraudimą atvykti. Pranešime nurodyta, kad siunčiamas elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas (ADOC) ir šio dokumento nuorašas. Iš MIGRIS pranešimo turinio spręstina, kad kartu su juo pareiškėjui pateiktas tik pranešimas apie uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, kai į SIS įtrauktas įspėjimas (elektroninis dokumentas ir šio dokumento nuorašas).
Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą ir vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais (ABTĮ 15 str.) iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui buvo per MIGRIS ar elektroniniu paštu nusiųstas (įteiktas) pats Sprendimas, kadangi, visų pirma, šios aplinkybės nepatvirtina atsakovo pateikti įrodymai. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra pateiktas pats pranešimas apie priimtą Sprendimą, todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti šio dokumento turinį bei tai, kokie duomenys buvo pateikti pareiškėjui apie priimtą Sprendimą, jo įteikimą (ar Sprendimas bus pareiškėjui siunčiamas, ar nurodyta priešingai – kad Sprendimas siunčiamas nebus) ir apskundimo tvarką.
Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėją 2024 m. kovo 25 d. informavo pranešimu apie Sprendimą, kas atitinka Taisyklių reikalavimus, tačiau tai nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui Sprendimas (t. y. visos apimties individualus administracinis aktas) nebuvo išsiųstas, o, bylos duomenimis, Sprendimą pareiškėjo atstovė iš Migracijos departamento gavo 2025 m. balandžio 24 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra šį faktą paneigiančių duomenų.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad visos apimties Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas
2025 m. balandžio 24 d., nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, 2025 m. gegužės 3 d. kreipdamasis į teismą, praleido Įstatyme nustatytą terminą skundui dėl šio Sprendimo paduoti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, išvados, kad procesinis terminas nepraleistas, nepaneigia atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas pats nesiėmė pastangų gauti Sprendimą, nors būdamas užsieniečiu už ES ribų gavo leidimą dirbti Lietuvoje. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinio termino eigos pradžia siejama ne su pranešimo apie priimtą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą ir įvesti perspėjimą į SIS gavimu, o su paties administracinio sprendimo įteikimu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrįstų ir objektyvių aplinkybių nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais nagrinėjamoje byloje.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Konstatavus, kad terminas kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. A. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė