Civilinė byla Nr. e2-1038-466/2023
Teisminio proceso Nr 2-68-3-15451-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,
dalyvaujant raštinės skyriaus teismo posėdžių sekretorei Laimai Šidlauskienei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovams E. J., K. K., jų atstovei advokatei J. S.,
atsakovės atstovui E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. J. ir K. K. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovai E. J. ir K. K. prašė iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“: 1) priteisti ieškovei E. J. iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti ieškovui K. K. iš atsakovės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis 1011,37 Eur turtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti ieškovams 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad 2021-05-19 remontuojamame kelio ruože (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), ieškovų (duomenys neskelbtini) V. K. vairuojamas automobilis VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su krovininiu automobiliu. Šio eismo įvykio metu, dėl patirtų sužalojimų, žuvo automobilio vairuotojas (ieškovų (duomenys neskelbtini)) V. K. ir dvi keleivės – ieškovų (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pusės, A. K., ir ieškovų (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pusės, S. K.. Kaltininku dėl eismo įvykio buvo pripažintas ieškovų (duomenys neskelbtini) V. K.. Ieškovai pažymėjo, kad avarijos kaltininko civilinę atsakomybę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudusi atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Tuo pagrindu ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl artimų žmonių mirties, atlyginimo. Atsakovė 2021-07-20 pranešimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), informavo ieškovus E. J. ir K. K. apie atliktą žalos bylos administravimą ir priimtą sprendimą neskirti išmokos neturtinei žalai dėl S. K. ir A. K. mirties atlyginti, motyvuodama tuo, kad ieškovai nepatenka į tų subjektų ratą, kuriems galėtų būti atlyginama neturtinė žala. Ieškovai su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodydami, kad atsakovė neatsižvelgė ir neįvertino (arba netinkamai įvertino) ieškovų glaudaus ryšio su eismo įvykio metu žuvusiomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovai pažymėjo, kad CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žala?, padaryta? asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtine? žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Ieškovų teigimu, V. K. veiksmuose yra visos civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (būtent šio asmens veiksmai lėmė eismo įvykį, kurio metu žuvo trys asmenys įskaitant jį patį); 2) egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 3) teisės pažeidimu ieškovams padaryta neturtinė žala, pasireiškianti išgyvenimais dėl artimųjų netekties; 4) kaltė, kuri yra preziumuojama. Kadangi kaltininkas žuvo eismo įvykio metu, o jo vairuota transporto priemonė VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu atsakovės, ieškovų patirtą neturtinę žalą pastaroji ir privalo atlyginti. Tuo tarpu vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau laiko užgeso ieškovams artimų žmonių gyvybės – fundamentaliausia vertybė. Ieškovai prarado artimus asmenis, su kuriais juos siejo ypatingas, glaudus, stiprus dvasinis ryšys. Ieškovai neteko galimybės bendrauti su jiems itin artimais žmonėmis. Staigi A. K. ir S. K. mirtis, įvykusi dėl kaltininko V. K. padaryto eismo įvykio, ieškovams sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus, o jų praradimai, t. y. nutrūkę artimi ryšiai, yra negrįžtami. Be to, atsakovė, atsisakydama išmokėti draudimo išmokas, visiškai nevertino ieškovų individualaus ryšio su mirusiosiomis iki jų mirties. Ieškovus nuo vaikystės siejo artimas ryšys su jų (duomenys neskelbtini) A. K.. Ji dalyvavo ieškovų auklėjime, o šiems užaugus artimi santykiai nenutrūko. Nors pastaruoju metu ieškovai gyveno (duomenys neskelbtini) (ieškovo K. K. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bent kelis kartus per savaitę jie bendraudavo telefonu (naudodami vaizdo aplikacijas), nuolat vykdavo vienas pas kitą į svečius ir, be abejo, nepraleisdavo nei vienos šeimos šventės. Šias aplinkybes gali patvirtinti ne vienas liudytojas bei šimtai išlikusių nuotraukų. Kadangi abiejų ieškovų individualūs santykiai su A. K., kaip ir dėl per daug ankstyvo jų nutrūkimo kilusios pasekmės, yra iš esmės tokios pat (abu ieškovus su (duomenys neskelbtini) siejo toks pats artimas ryšys), todėl diferencijuoti kiekvienam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį netikslinga. Taip pat artimas ryšys buvo ir su S. K., kadangi ji nuo ieškovų vaikystės, kaip ir ieškovų (duomenys neskelbtini) A. K., kartu dalyvaudavo šeimos šventėse, kituose susitikimuose – ji, kaip ir ieškovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo laikoma šeimos nariu. Pažymėjo, jog ieškovės E. J. santykiai su (duomenys neskelbtini) S. K. buvo labai artimi, ypatingi. Ieškovei ji neretai atstodavo motiną ir ieškovė ją laikė savo antrąja mama. Jos dažnai bendraudavo telefonu, dažnai susitikdavo, kartu leisdavo atostogas. Ieškovei iki šios netekties toks bendravimas buvo labai svarbus, kadangi (duomenys neskelbtini) ieškovę palaikydavo savo patarimais, ieškovei visada buvo reikalingas jos palaikymas, pagalba sprendžiant įvairius asmeninius klausimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovai iš viso prašė priteisti 77 000 Eur neturtinei žalai atlyginti – ieškovei E. J. priteisiant po 25 000 Eur neturtinės žalos dėl (duomenys neskelbtini) A. K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. žūties, o ieškovui K. K. – 25 000 Eur neturtinės žalos dėl (duomenys neskelbtini) A. K. žūties ir 5 000 Eur neturtinės žalos dėl (duomenys neskelbtini) S. K. žūties.
Ieškovai taip pat nurodė, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas žuvusiai S. K. priklausęs, o todėl atitinkamai paveldėjimo teise lygiomis dalimis priklausantis jos įstatyminiams įpėdiniams – ieškovams, turtas, buvęs eismo įvykyje dalyvavusioje transporto priemonėje – mobilusis telefonas iPhone 12 mini, kurio vertė 727,37 Eur ir nešiojamas kompiuteris Dell, kurio vertė 270,00 Eur. Tačiau atsakovė taip pat atsisakė atlyginti turtinę žalą, motyvuodama tuo, jog draudimo sutartis nedraudžia transporto priemonės ar keleivių ir daiktų esančių kaltininko transporto priemonėje. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė atlyginti turtinę žalą, o toks atsisakymas prieštarauja CK 6.263 straipsnio nuostatai dėl visiško žalos atlyginimo, todėl atsakovė taip pat turi atlyginti ieškovams sugadinto turto vertę, atitinkamai 727,37 Eur ir 270,00 Eur, bei sugadinto turto vertės nustatymo išlaidas, kurios sudaro 14,00 Eur.
Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 3 dalis numato, jog nei draudikas, nei biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Priešingai nei teigiama ieškinyje, ši įstatymo formuluotė nediferencijuoja transporto priemonėje esančio turto pagal nuosavybės teisę, todėl ieškovų pozicija, jog įstatymas turėtų būti aiškinamas siauriau, daromos kažkokios išimtys, kurios jame nėra numatytos, yra visiškai nepagrįsta, o jų argumentai dėl įstatymo galimo prieštaravimo konstituciniams principams pagal kompetenciją gali būti nagrinėjami tik Konstituciniame Teisme. Nesant ieškovų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, atsakovė nemato pagrindo šioje byloje vadovautis jų samprotavimais ir įstatymą aiškinti kitaip nei suponuoja jo lingvistinė analizė. Be to, ieškovų reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo, atsakovės vertinimu, atmestinas ir tuo pagrindu, kad ieškovai nepagrindė žalos fakto ir jos dydžio. Byloje nėra duomenų, jog kompiuteris, už kurį prašoma išmokos, prieš eismo įvykį būtų priklausęs žuvusiajai S. K. ir kad jis iš viso buvo transporto priemonėje. Į bylą pateiktas kompiuterio įvertinimas neleidžia daryti išvados, jog žala dėl jo galimo sugadinimo sudaro 270 Eur, nes neįvertinta kompiuterio likutinė vertė, kurios suma turėtų būti mažinamas žalos dydis, bei dalis sugadinimų įvardinti ne kaip mechaniniai pažeidimai, bet kaip gedimai (pagrindinės plokštės gedimas, dukterinės plokštės gedimas). Byloje taip pat nėra duomenų, jog telefonas iPhone 12 mini eismo įvykio metu buvo automobilyje ir kad jis buvo sugadintas – ieškovai nepateikė jokio defektinio akto. Be to, kaip matyti iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, aplinkybės dėl turto sugadinimo ieškovai teisėsaugos pareigūnams nebuvo nurodę. Telefono iPhone 12 mini vertės prieš eismo įvykį, atsakovės įsitikinimu, nepatvirtina prie ieškinio pridėtos sąskaitos. Tam, kad galima būtų nustatyti telefono vertę eismo įvykio metu, reikėtų žinoti telefono eksploatacijos laiką (t. y. įvertinti jo nusidėvėjimą), o ieškovai turėjo į bylą pateikti informaciją (defektinį aktą ar pan.), patvirtinančią, kad telefonas iš tikrųjų yra sugadintas, kokia jo remonto kaina (jei jis remontuotinas) arba kokia jo likutinė vertė (jei jis neremontuotinas). Atsakovės teigimu, ji nekvestionuoja fakto, jog dėl artimiausių šeimos narių mirties ieškovai patyrė neturtinę žalą – tačiau nesutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais, jog jų neturtinė žala atsirado būtent dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žūties, o ne dėl jų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirties. Kaip matyti iš pridedamo priedo (ieškovės Facebook puslapio nuotrauka), būtent (duomenys neskelbtini) ir mirusį (duomenys neskelbtini) ieškovė E. J. vadina savo gyvenimo (duomenys neskelbtini), išmokiusiais ją visko, todėl akivaizdu, jog būtent dėl jų mirties ieškovė ir patyrė didžiausią neturtinę žalą. Patys ieškovai, įvertinę savo neturtinę žalą bendrai 80 000 Eur, ieškinyje ignoruoja šiuos ypač reikšmingus faktus ir niekaip nepaaiškino, kodėl jų neturtinė žala turėtų būti siejama išimtinai tik su tolimesnių giminaičių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) žūtimi. Be to, į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia itin artimo ieškovų ryšio su žuvusiomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie leistų daryti išvadą apie išimtinį atvejį, sudarantį pagrindą priteisti neturtinę žalą. Ieškovai su žuvusiomis giminaitėmis negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, nesidalino kasdieniais darbais ir buitiniais rūpesčiais, jų bendravimas apsiribodavo labiau epizodiniais susitikimais (per šventes ir pan.) bei skambučiais telefonu ar mobiliomis aplikacijomis, o į bylą pridėtos artimą ryšį neva pagrindžiančios nuotraukos yra darytos 2009 – 2014 m., todėl, atsakovės vertinimu, jos irgi nepatvirtina, kad ieškovus su 2021 m. žuvusiomis giminaitėmis siejo ilgalaikis nenutrūkstamas ir itin artimas šeiminis ryšys. Nors galima sutikti su ieškovų teiginiu apie pernelyg ankstyvą jų santykių nutrūkimą su žuvusiomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau A. K. eismo įvykio metu ėjo (duomenys neskelbtini) metus, sirgo įvairiomis ligomis, todėl A. K. mirtis, nors ir pirmalaikė, visgi neturėtų būti laikoma tokiu faktu, kuris ieškovams buvo itin netikėtas ir neprognozuojamas bei sukėlęs jų įvertintą bendrą 50 000 Eur neturtinę žalą. Dėl ieškovų ryšio su (duomenys neskelbtini) S. K., atsakovė pažymėjo, jog ieškinyje iš esmės nieko nenurodoma apie ieškovo K. K. bendravimą su ja, apsiribojama tik teiginiu, kad „jų ryšys buvo labai glaudus“, o ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra 5 kartus mažesnė nei prašoma kitos ieškovės. Atsakovės įsitikinimu, ieškovų ryšys su žuvusiomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), lyginant su bet kurios kitos šeimos tarpusavio ryšiais, nebuvo neįprastai glaudus, išskirtinai artimas, sudarantis pagrindą spręsti apie išimtinę jų teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovų susitikimai su žuvusiosiomis per šeimos šventes ar panašiomis progomis, taip pat ryšio palaikymas telefonu laikytinas daugeliui šeimų įprastu bendravimo modeliu. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog žuvusiosios nebuvo ieškovų artimi giminaičiai, taip pat į tai, kad jie net negyveno kartu, darytina išvada, jog „itin artimo ryšio“, kaip sąlygos priteisti neturtinę žalą, byloje nustatyti nėra pagrindo.
Dublike ieškovai laikėsi pozicijos, kad jiems turi būti priteista išmoka už transporto priemonėje įvykio metu buvusius telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį, nes jie nebuvo vežami už užmokestį. Ieškovai nesutiko su atsakovės nurodytu artimo ryšio (ne)buvimo fakto vertinimu.
Atsakovė triplike nurodė, kad artimiausiu metu įvertins papildomai ieškovų pateiktus įrodymus ir priims sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo už sugadintą turtą bei už ieškovės E. J. patirtą neturtinę žalą žuvus jos (duomenys neskelbtini) S. K.. Atsakovė iki pirmojo teismo posėdžio pateiks žalos dydžio apskaičiavimą ir draudimo išmokos išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Dėl likusių ieškovų reikalavimų atlyginti neturtinę žalą žuvus ieškovų (duomenys neskelbtini) A. K., taip pat ieškovo K. K. prašymo atlyginti neturtinę žalą žuvus (duomenys neskelbtini) S. K. atsakovė palaiko jos atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad draudiko sutartinė atsakomybė pagal sudarytą TPVCAPD sutartį negali būti didesnė už eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę prieš nukentėjusiuosius trečiuosius asmenis. Jei ieškovai savo teises gintų nesant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, jie iš viso negalėtų pereikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo dėl šalių sutapimo, kadangi jie, kaip skolininkai tuo pačiu būtų ir kreditoriais (kaip žuvusiojo (duomenys neskelbtini) įpėdiniai). Tuo atveju, jei ieškovų (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebūtų žuvęs, svarstytina, ar ieškovai jam būtų pareiškę 80 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą.
2023-01-03 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ir turtinės žalos reikalavimo atsisakymo ieškovai atsisakė nuo reikalavimo atlyginti 1 011,37 Eur turtinę žalą. Ieškovai sumažino reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė E. J. prašė dėl (duomenys neskelbtini) S. K. žūties priteisti iš atsakovės 8 000 Eur, o dėl (duomenys neskelbtini) A. K. žūties priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o ieškovas K. K. prašė dėl (duomenys neskelbtini) S. K. žūties priteisti iš atsakovės 3 000 Eur, dėl (duomenys neskelbtini) A. K. žūties priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ( IV tomas, 50, 51 b.l.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies, dalyje byla nutrauktina.
Nustatyta, kad 2021-05-19 remontuojamame kelio ruože (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) V. K. vairuojamas automobilis Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su krovininiu automobiliu vilkiku „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sujungtu su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu, dėl patirtų sužalojimų, žuvo automobilio vairuotojas V. K. (ieškovų (duomenys neskelbtini)) ir dvi keleivės – ieškovų (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pusės, A. K., ir ieškovų (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pusės, S. K..
Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokuroro 2021-09-17 nutarimu buvo nutarta nutraukti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrtimo skyriuje pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį numatyto nusikaltimo požymius atliktą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), mirus V. K.. Prokuroro nutarime nurodyta, kad tyrimo metu gautų duomenų pagrindu nustatytų eismo įvykio aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad eismo įvykio kilimą ir jo baudžiamojo įstatymo numatytų žalingų padarinių (t.y. A. ir S. mirtinų sužalojimų bei J.P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančių sužalojimų) atsiradimą sąlygojo butent V. K. padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai. Nors V. K. veiksmuose galima įžvelgti visus 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, mirus baudžiamojon atsakomybėn trauktinam asmeniui, pradėtas baudžiamasis procesas negalimas ir ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktinas. Teismas pažymi, jog prokuroro 2021-09-17 nutarime yra nurodyta, jog nors konkrečios aplinkybės, dėl kurių buvo pažeisti KET reikalavimai, iš esmės neįtakotų išvados dėl įvykio kaltininko, prokuroras atkreipė dėmesį, jog V. K. ir visiems kartu su juo automobilius važiavusiems asmenims įvykio metu žuvus, tikslios ar bent didesnės tikimybės priežastys, tiesiogiai sąlygojusios vairuotojo veiksmus įvažiuojant į priešingos krypties eismo pusę, liko nenustatytos (II tomas, 24 – 33 b.l.).
Transporto priemonės Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2021-05-19 įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudikė yra ieškovė (II tomas, 35 - 39 b.l.).
Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2021-07-20 pranešimuose E. J. ir K. K. nurodė, kad nebus mokama išmoka neturtinei žalai atlyginti, nes pagal teismų praktiką neturtinė žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis dvasinis artumas, todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas (II tomas, 40, 41 b.l.).
2022-12-06 atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priėmė „Sprendimą dėl papildomos draudimo išmokos“, kuriuo nusprendė išmokėti ieškovams po 505,69 Eur (iš viso – 1 011,37 Eur) draudimo išmokas turtinei žalai atlyginti. Draudikė, atsižvelgusi į teisminę praktiką ir įvertinusi ieškovės E. J. buvusį ryšį su žuvusia (duomenys neskelbtini) S. K. nutarė išmokėti E. J. 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (IV tomas, 32 – 37 b.l.).
Ieškovės E. J. pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra duomenys apie ieškovę ištikusią depresiją. 2021-12-06 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta diagnozė „(duomenys neskelbtini)“, siunčiama dėl diagnozės patikslinimo, pažymėta, kad skundžiasi silpnumu, nuovargiu, bloga nuotaika, įtampa, apatija, blogu miegu ir apetitu, skundai kartojasi, gydėsi RVUL psichosomatinių ligų skyriuje (II tomas, 109 b.l.). 2022-03-18 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta ta pati diagnozė bei susijusi diagnozė „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta, jog skundžiasi dideliu silpnumu, nuovargiu, bloga nuotaika, apetito nebuvimu. Nurodo pergyvenimus, kad mirė visa šeima. Stebima psichiatro. Diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (II tomas, 110 b.l.). Į bylą pateikti medicininiai duomenys apie E. J. išrašytus vaistus ir jų įsigijimą 2021-07-28 – 2022-03-01 laikotarpiu (II tomas, 111 – 113, 125 b.l.).
Ieškovė E. J. 2021-12-22 nutraukė darbo sutartį su UAB „Emironas“, kurioje dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose (I tomas, 124, 125 b.l.).
Ieškovai pateikė (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytojų kolektyvo straipsnį „(duomenys neskelbtini) S. K.“, kuriame pažymėta, kad didžiausia S. vertybė buvo šeima, ji buvo artimųjų ramstis, paguoda – mylinti dukra, sesuo, teta, rūpesčiu, globa ir meile apgaubusi (duomenys neskelbtini) vaikus. Mes, kolegos, jautėme S. rūpestį artimaisiais, džiaugsmą dėl namiškių sėkmių, nerimą dėl jų sveikatos, ji puoselėjo namus, kūrė jaukią aplinką (I tomas 126, 127 b.l., II tomas, 108 b.l.).
Iš E. J. mobilaus ryšio telefono sąskaitos išklotinės matyti, kad ieškovė su (duomenys neskelbtini) S. nuolatos bendravo - 2021-05-01, 2021-05-02, 2021-05-05, 2021-05-08, 2021-05-09, 2021-05-11, 2021-05-14, 2021-05-16, t.y. neužilgo iki lemtingo įvykio, įvykio dieną bei S. numeriu skambino sekančią dieną po to (II tomas, 89 – 99, 101 b.l.).
Ieškovai į bylą pateikė visą eilę nuotraukų, kuriose E. J. ir K. K. matomi įvairiose gyvenimo situacijose su (duomenys neskelbtini) S. K. ir (duomenys neskelbtini) A. K., t.y. šeimos švenčių, E. J. vestuvių, (duomenys neskelbtini) gimimo, išvykose, kelionėse ir pan. (I tomas, 49 – 86, 100 – 105, 112 – 119, II tomas, 51 - 88, 102 – 107, 114 – 121 b.l., III tomas, 26 – 80 b.l.)
E. J. Luminor banko sąskaitos išraše yra duomenys, kad S. K. ne kartą ieškovei 2019 – 2021 m. pervedė lėšų po 100, 150, 300 Eur ( I tomas, 130 – 137 b.l., II tomas, 132 – 139 b.l.). Susirašinėjimas telefonu taip pat patvirtina, kad S. K. pervesdavo E. J. pinigų, kad jos kartu tardavosi ar įvairius buitinius klausimus, ieškovė su S. ryšio priemonėmis bendraudavo nuolatos ( III tomas, 83 – 390 b.l.).
A. K. prašymu ir jai sutinkant, jos namuose (duomenys neskelbtini), dėl saugumo buvo įrengtos vaizdo kameros. Namus buvo galima stebėti per mobilią aplikaciją, kuri buvo įdiegta visos šeimos mobiliuosiuose telefonuose ir kurios pagalba artimieji galėjo stebėti (duomenys neskelbtini) namus. Mobilia aplikacija naudojosi V. K. (duomenys neskelbtini), V. K. (duomenys neskelbtini) (buvo grupės administratorius su pavadinimu „VILA Estate“), S. K., E. J., K. K. ( I tomas, 47, 48 b.l.).
Ieškovai į bylą pateikė įrodymus, kad priėmė žuvusios (duomenys neskelbtini) S. K. palikimą (I tomas, 138 - 152 b.l. ).
Ieškovės E. J. 2021-07-27 laiškas (rašytas po netekčių) (II tomas, 174 b.l.) parodo, kokie svarbūs jai buvo (duomenys neskelbtini) V. ir (duomenys neskelbtini) V., tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) netektys ieškovei padarė mažesnę įtaką. Vertinant aplinkybių visumą, žiūrint iš bet kurios pozicijos, negalima niekaip kitaip teigti, kad ieškovę E. J. labai stipriai paveikė artimųjų staigios ir netikėtos mirtys, ji ilgą laiką buvo stiprioje depresinėje būsenoje, kurios poveikis jaučiamas iki šiol. Tą patvirtina ne tik ieškovės pateikti medicininiai duomenys, bet ir dėl patirtų išgyvenimų iki šiol jaučiama ieškovės emocinė psichologinė būsena. Taip pat ir liudytojų parodymai patvirtina E. J. stiprų dvasinį sukrėtimą ir užsitęsusią depresiją po netekčių.
Ieškovė E. J. 2022-12-07 teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mylėjo visus vaikus ir anūkus. Ir po E. (duomenys neskelbtini) R. skyrybų (duomenys neskelbtini) visada priimdavo ieškovės (duomenys neskelbtini). E. ir K. vaikystėje daug laiko praleido pas (duomenys neskelbtini). Vėliau (duomenys neskelbtini) kartu važiuodavo į poilsines keliones ir pan., iš esmės visada būdavo ir K.. (duomenys neskelbtini) taupė ir skyrė lėšų, kad E. galėtų įsigyti būstą. (duomenys neskelbtini) S. ne kartą atvažiuodavo pas E. prižiūrėti jos (duomenys neskelbtini) S., ieškovė neretai bendraudavo su (duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną ir ieškovė savo (duomenys neskelbtini) vadindavo mama. Buvo atvejų, kai ieškovės (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio su E. metu, tuo pačiu metu skambinant S. pasakydavo „dabar kalbėsiu su kita tavo (E.) (duomenys neskelbtini). Ieškovė po įvykio gydėsi ir gydymo įstaigose laikosi iki šiol. Maždaug prieš mėnesį iki 2021-05-19 įvykio (duomenys neskelbtini) žuvo E. J. (duomenys neskelbtini) V., kuris buvo palaidotas šeimos kape (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. savo testamente naudos gavėjais nurodė ieškovės (duomenys neskelbtini) R. K., (duomenys neskelbtini) S. K., (duomenys neskelbtini) A. K.. (duomenys neskelbtini) V. buvo svarbi šeima, jis kartais atsiųsdavo pinigų ir E. kartu su K. įgyvendindavo tai, kam buvo skirti pinigai. Ieškovė anksčiau gyveno kartu su (duomenys neskelbtini) R., o (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) S. skatino ir parėmė E., jos šeimą finansiškai įsigyjant būstą. Ieškovės santykiai su (duomenys neskelbtini) V.buvo tokie pat artimi, kaip ir su kitais šeimos nariais. Ieškovė tik neseniai pradėjo dirbti, prieš tai maždaug metus laiko nedirbo. Vienas iš E.sveikatos sutrikimo atvejų buvo, kai ieškovei spalio mėn. pasireiškė psichosomatinis sutrikimas, „atjungė“ nugarą ir vieną koją, negalėjo apie mėnesį laiko vaikščioti, apie 12 kg sumažėjo svoris ir gydytojai tai aiškino, kaip nervinės įtampos ir pergyvenimų pasekmę.
Ieškovas K. K. 2022-12-07 teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikystėje ir paauglytėje dažnai laiką leisdavo (duomenys neskelbtini) pas E., (duomenys neskelbtini), nors gyveno su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). K. ne visada dalyvaudavo šeimos šventėse, bet atvykdavo kitą kartą, tarkim po savaitės. 2021-05-19 įvykis stipriai paveikė K.. Nors K. nesikreipė dėl psichologinės pagalbos, tačiau po įvykio jis kurį laiką negalėjo tinkamai vykdyti darbinių funkcijų, t.y. kurį laiką negalėjo dirbti.
Liudytoja A. L. 2023-01-05 teismo posėdžio metu parodė, kad S. K. buvo liudytojos (duomenys neskelbtini) nuo 1980 m., su kuria liudytoja buvo tapusios geriausiomis draugėmis. Liudytoja E. J. pažįsta nuo vaikystės, su ja nuolatos matydavosi įvairiose situacijose su S.. Liudytoja K. pažįsta nuo jo 6 metų amžiaus, kuris būdavo pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). S. K. šeimoje buvo visada, padėjo E. prižiūrėti (duomenys neskelbtini). E. ir K. S. buvo kaip jos vaikai. S. dažnai minėdavo K., kuris dalyvavo šeimos susitikimuose. Netektis stipriai paveikė E.ir K., kurio, kaip vaikino pergyvenimų gal išorėje taip nesimatė, bet jis tikrai labai pergyveno. K. šeimoje visi buvo vienas kitam labai artimi, jie buvo kaip viena šeima. Liudytoja nuolatos girdėdavo, kad S. važiuoja pas E., pas (duomenys neskelbtini), V.ir pan. Liudytojos teigimu, E. ir K. ryšiai buvo artimi ir su (duomenys neskelbtini), ir su (duomenys neskelbtini).
Liudytojas A. J., ieškovės E. J. sutuoktinis 2023-01-05 teismo posėdžio metu parodė, kad K. ir E. santykiai buvo artimi. K. dalyvavo darant remonto ar kitus ūkinius darbus. Dalyvaudavo, kai E. (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini). Kai E. sužinojo apie lemtingą įvykį, ji susmuko, po to pradėjo šaukti, o K. buvo kaip ne savas. K. kurį laiką po įvykio buvo nutirpęs veidas. E. po įvykio vartojo vaistus, kreipėsi į specialistus, (duomenys neskelbtini) ne kartą rado ją namuose apsiverkusią, galimai verkusią visą dieną. Maždaug po metų E. buvo problemos su koja, kai kartais ji negalėdavo paeiti. E. iki šiol lankosi pas psichoterapeutę. E. ilgą laiką negalėjo vykdyti darbinės veiklos, buvo psichologiškai palaužta, tai atsiliepė ir (duomenys neskelbtini). E.tik šiuo metu pradeda po truputį išeiti iš ją visapusiškai paveikusios stiprios depresinės būklės. E. (duomenys neskelbtini) davė pinigų J. būsto įsigijimui. S. ne kartą lankėsi pas J., lankė jų (duomenys neskelbtini) S.. E.beveik kiekvieną dieną skambindavo S., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Liudytoja R. K., ieškovės E. J. (duomenys neskelbtini), 2023-01-05 teismo posėdžio metu parodė, kad po 11 bendro gyvenimo metų ji išsiskyrė su V. K.. Iš karto po santuokos nutraukimo ji nenorėjo bendrauti su buvusiu (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau, santykiai pagerėjo, pradėjo bendrauti, dalyvavo bendrose šventėse. V. K. kartu K. dažnai atvykdavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. šiltai priimdavo R. K., nepaisant, kad ji buvo išsiskyrusi su (duomenys neskelbtini) V. R. K., S. K. ir (duomenys neskelbtini) V. K. pastangomis (duomenys neskelbtini) A. priėmė K.. Liudytojai S. buvo kaip (duomenys neskelbtini), o E. kaip mama. Liudytoja kartais painiojasi lemtingų įvykių datose, nes 2021-04-19 žuvo (duomenys neskelbtini) V., o 2021-05-19 - vaikų (duomenys neskelbtini) V., (duomenys neskelbtini) A. ir S.. Po (duomenys neskelbtini) V. netikėtos mirties E. dar kažkiek laikėsi, nors labai pergyveno. Po 2021-05-19 tragiško įvykio E. dirbo trumpai, kol tvarkė susijusius reikalus, tačiau vėliau suprato, kad negalės dirbti. Po įvykių E. vartojo vaistus, lankėsi pas psichoterapeutą, taip pat ir liudytoja ten lankėsi, pati vartojo vaistus. K. po įvykio kurį laiką buvo paraližuota viena veido pusė. (duomenys neskelbtini) A. mylėjo visus (duomenys neskelbtini) – V., Eriką ir K., kurio tik iš pradžių nenorėjo primti. (duomenys neskelbtini) buvo visą šeimą jungianti grandis, jei reikėdavo ką spręsti, kiekvienas iš šeimos sakydavo „Eikit pas (duomenys neskelbtini)“.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2018-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018).
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio nuostatas yra nurodęs, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas apskritai baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas – toks aiškinimas, t. y. kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo, kurio turinys atskleistas šios nutarties 33–37 punktuose, ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri, kaip minėta, nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 44 punktas).
Toje pačioje 2018-06-05 nutartyje (66 punktas) kasacinis teismas pažymėjo, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Taip yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
2020-06-10 nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad kiek tai susiję su ieškovės patirta žala dėl jos artimųjų netekties, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis formaliai įvardija asmenis, kuriems žala galėtų būti atlyginama fizinio asmens mirties atveju. Tačiau realybėje susiklostančių santykių įvairovė bei minėta neturtinės žalos atlyginimo prigimtis lemia poreikį atsižvelgti ir įvertinti realius asmenis siejusius ryšius, jų pobūdį, taip įvertinant ir ieškovo patirtų išgyvenimų patyrimą ir (ar) jų intensyvumą dėl tokio asmens netekties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-10 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 34 punktas).
Minėtos 2020-06-10 nutarties 35 punkte pažymėta, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10- 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016).
Žmogaus gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenys siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai.
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog negali būti vienodai vertinamos situacijos, kai asmuo vieno įvykio metu netenka kelių artimųjų asmenų, palyginus su situacija, kai netenka vieno artimo asmens. Todėl, nustatant nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, dėl kelių artimų asmenų mirties dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-10 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 41 punktas).
Atsakovė nurodė, kad pagal draudiko atsakomybės pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutartį negali būti didesnė už eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę prieš nukentėjusiuosius trečiuosius asmenis. Taip pat pažymėjo, jog nesant TPVCAPD sutarties ieškovai iš viso nebūtų galėję reikšti reikalavimų dėl žalos atlyginimo dėl šalių sutapimo, t.y. ieškovai tuo pačiu metu būtų ir skolininkai, ir kreditoriai, kaip žuvusiojo (duomenys neskelbtini) įpėdiniai. Dėl to argumento teismas pažymi, kad šiuo atveju TPVCAPD sutartis buvo sudaryta ir ji galiojo eismo įvykio metu, todėl ieškovai turi teisę reikšti reikalavimus draudikei, t.y. atsakovei.
Teismas atsižvelgia į 2021-05-19 teismo įvykio aplinkybes, nurodytas prokuroro 2021-09-17 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad V. K., vairuodamas automobilį Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirto dvigubą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją ir, išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą susidūrė su transporto priemonių junginiu „Volvo FH“. Dėl kokios priežasties V. K. išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Remiantis liudytojos K. R. parodymais, prasidėjus dvipusiam eismui remontuojamame kelio ruože, priekyje važiavęs automobilis „Volvo“, nerodydamas kairio posūkio signalo, nesant poreikio lenkti kitą automobilį, nes priekyje nebuvo nei automobilio nei jokios kitos kliūties, staiga kirto aiškiai matomą dvigubą ištisinę liniją ir, išvažiavęs į priešingą eismo juostą susidūrė su vilkiku, kuris iš tolo buvo aiškiai matomas. Liudytojos teigimu, automobilio „Volvo“ vairuotojas į priešingos krypties eismo juostą išvažiavo be jokios suprantamos priežasties ir liudytojos pirma mintis po susidūrimo buvo „gal kas nors nutiko su sveikata“. Prokuroro nutarime (9 psl.) nurodyta, kad nebuvo gauta duomenų, jog galimą transporto priemonės kontrolės praradimą nulėmė koks nors staigus ir iš anksto nenumatytas V. K. sveikatos būklės pablogėjimas. Teismo nuomone, tyrimo metu nustačius, kad V. K. be jokios aiškios priežasties išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, teigtina, kad eismo įvykio galima priežastis galėjo būti staiga pasireiškęs V. K. sveikatos sutrikimas, tačiau to nustatymą, tikėtina, visisiškai apsunkino V. K. sužalojimų mastas eismo įvykio metu, nes Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog nėra žuvusiojo vidaus organų (nutarimo 5 psl.). Todėl, nors ir tyrimo metu nustatyta, kad 2021-05-19 eismo įvykis įvyko dėl V. K. veiksmų, liko neištirta „Volvo“ automobilio vairuotojo V. K. staigaus manevro išvažiuojant į priešingos krypties teismo juostą priežastis ir liko neištirta, ar tokio manevro priežastimi netapo staigus nelaimingas atsitiktinumas – staiga sušlubavusi V. K. sveikata, kas nulėmė vairavimo kontrolės praradimą. Teismo nuomone, dėl tokios 2021-05-19 eismo įvykio situacijos, t.y. galimos objektyvios įvykio kilimo priežasties yra pagrindas atsižvelgti į nukentėjusių dėl šio įvykio asmenų praradimus sprendžiant dėl jiems priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Teismas atsižvelgia, kad ieškovai kartu negyveno su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau kartu pažymi jų nuolatinį ir artimą bendravimą. Pastebėtina, kad S. K. neturėjo savo šeimos ir taip artimai bendravo su E. J., kad jų santykius galima vertinti kaip (duomenys neskelbtini). Taip vertinti leidžia fotonuotraukos, į kurias žiūrint kiekvienam asmeniui turėtų susidaryti įspūdis, kad nuotraukose užfiksuotos labai artimos draugės ar giminaitės. E. J. susirašinėjimas su S. K. taip pat leidžia teigti, jog jos spręsdavo pačius įvairiausius buitinius klausimus, spręsdavo nuolatinius reikalus, susijusius su rūpinimusi E. J. (duomenys neskelbtini), jos nuolatos susirašinėdavo, bendraudavo telefonu, praleisdavo kartu atostogas, būdavo kelionėse ir t.t. Tai sudaro pagrindą teigti, kad jas siejo stiprus emocinis dvasinis nuolatinis ryšys. Teigtina, kad S. K. neturint savo šeimos, tai ji kompensavo artimais santykiais ir gražiu bendravimu su (duomenys neskelbtini)vaikais, ieškovais ir visos K. šeimos narių santykiai buvo nepaprastai šilti. Tai, kad artimieji, tarp kurių ir ieškovai per mobilią aplikaciją galėjo stebėti (duomenys neskelbtini) A. K. gyvenamąją aplinką, parodo, kaip artimiesiems, t.y. ir ieškovams buvo svarbi (duomenys neskelbtini). Iš eilės fotonuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. K. dalyvaudavo iš esmės visose šeimos šventėse, pabuvimuose ir pan., t.y., kaip nurodė ieškovai ir liudytojai, ji buvo K. šeimos vienytoja, darnos puoselėtoja, su kuria ieškovų santykiai, teigtina, buvo labai geri ir artimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-13 nutartyje 2K-143-696-2017 nurodyta, kad teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-13 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696-2017, 23 punktas).
Kasacinio teismo yra nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo bendrovių. Nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-12-22 nutarties civilinėje byloje e3K-3-344-701/2021, 46 punktas). Minėtoje kasacinio teismo 2021-12-22 nutartyje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad teismai neturėtų suabsoliutinti kasacinio teismo praktikoje nustatytų sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes, minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-12-22 nutarties civilinėje byloje e3K-3-344-701/2021, 49 punktas).
Iš nurodyto spręstina, jog kasacinio teismo nurodyti neturtinės žalos nukentėjusiems, kai dėl eismo įvykio netenkama artimo žmogaus, dydžiai svyruoja 10 000 iki 90 000 Eur, o kai dėl eismo įvykių sužalojama žmogaus sveikata, neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 83 989 Eur, t.y. ir vienu, ir kitu atveju dydžių ribos yra plačios ir priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Dėl nurodyto teigtina, kad nėra nei vieno konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kuriuo galima būtų vadovautis sprendžiant atlygintiną neturtinę žalą. Kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pateikiamas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Teismas pažymi, kad dėl 2021-05-19 eismo įvykio, kurį sukėlė V. K., tačiau atliekant tyrimą nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties jis prarado transporto priemonės Volvo XC70 vairavimo kontrolę, iš karto nutrūko trijų ieškovams artimų žmonių - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvybė. Teismo nuomone, šiuo atveju palyginimas, kad ieškovai iš esmės patyrė neturtinę žalą vien dėl (duomenys neskelbtini) mirties, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pati atsakovė, nusprendusi išmokėti 7 000 Eur išmoką neturtinei atlyginti, iš dalies pripažino, kad ieškovė E. J. patyrė neturtinę žalą, nors atsakovė iš pradžių tą neigė. Pastebėtina, jog atsakovė 2022-12-06 pareiškime, remdamasi teismine praktika nurodė 5 000 Eur sumą, priteistiną neturtinei žalai atlyginti dėl tolimesnės giminystės artimųjų žūties, tačiau kartu pripažino, kad teisminė praktika, kurią būtų galima sieti su šia byla, yra negausi. Atsakovė taip pat nurodė, kad neturtinės žalos, šiuo atveju dydis negali viršyti kitais atvejais, kai kaltininko ir nukentėjusių nesieja giminystės ar paveldėjimo santykiai, nustatytų neturtinės žalos dydžių, tačiau atsakovė nenurodė, koks konkretus dydis šiuo atveju neviršytų maksimalios atlygintinos žalos ir kokį dydį reikėtų laikyti viršutine neturtinės žalos riba. Ieškovai atsižvelgė į atsakovės papildomą sprendimą išmokėti išmokas, K. K. 505,69 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti ir E. J. 7 505,69 Eur draudimo išmoką turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, dėl ko ieškovai sumažino ieškinio reikalavimus. Atsisakę nuo reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovai prašė priteisti neturtinę žalą, t.y. ieškovė E. J. prašė priteisti 8 000 Eur dėl (duomenys neskelbtini) S. K. žūties, ir 6 000 Eur dėl (duomenys neskelbtini) A. K. žūties, o ieškovas K. K. prašė priteisti 3 000 Eur dėl (duomenys neskelbtini) S. K. žūties, ir 6 000 Eur dėl (duomenys neskelbtini) A. K. žūties.
Teismas, atsižvelgia į 2021-05-19 teismo įvykio kilimo aplinkybes, t.y., jog įvykis galėjo kilti dėl nelaimingo atsitiktinumo, staigaus vairuotojo V. K. sveikatos sutrikimo, kas reiškia, jog įvykis galėjo kilti dėl objektyvios, iš anksto nenuspėjamos pirminės priežaties, kuri nulėmė V. K. vairuojamo automobilio kontrolės praradimą. Teismas, įvertinęs, kad ieškovai staiga neteko trijų artimų žmonių, taip pat įvertinęs buvusį ieškovės E. J. ypatingą ryšį su (duomenys neskelbtini) S. K. nutaria (atsižvelgus į atsakovės gera valia sumokėtą sumą neturtinei žalai atlyginti) E. J. priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl (duomenys neskelbtini) S. K. žūties. Ieškovė dėl (duomenys neskelbtini) nurodė mažesnį neturtinės žalos dydį, todėl įvertinant taip pat buvusį glaudų ryšį su (duomenys neskelbtini) A. K. ieškovei dėl (duomenys neskelbtini) žūties priteistina 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal nustatytas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) A. K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. nuolatos dalyvavo K. K. gyvenime, jie kartu dalyvavo šeimos šventėse, kelionėse ir pan., t.y. galima teigti, jog K. K. užaugo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akyse. Jų ryšys, labiau su (duomenys neskelbtini), teigtina, buvo artimas ir, K. K. staiga netekus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), išvada, jog ieškovas nepatyrė neturtinės žalos, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pastebėtina, kad K. K. yra jauno amžiaus, nesukūręs savo šeimos, vaikystės ir paauglystės laikotarpiais dažnai būdavo su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kas taip pat sudaro pagrindą manyti, kad jo socialiniai kontaktai ir emocinis ryšys su (duomenys neskelbtini) A. ir (duomenys neskelbtini) S. buvo pakankamai glaudūs. Todėl teismas nustato priteistiną K. K. 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti dėl (duomenys neskelbtini) žūties ir 1 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti dėl (duomenys neskelbtini) žūties. Iš viso ieškovei E. J. priteistina 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o K. K. – 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymi, kad bet koks, iš teismų praktikoje nurodytų neturtinės žalos dydžių negali kompensuoti artimo žmogaus, o šiuo atveju galima teigti, dėl šeimos praradimo. Kartu pastebėtina, kad teismas yra saistomas teismų praktikos, todėl, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos turi atsižvelgti, ne tik į kasacinio teismo nurodytus priteistinus neturtinės žalos dydžius, bet ir į ekonominę situaciją šalyje, kuri, ypač paskutiniu metu reikšmingai kito neigiama linkme, nes pagal oficialiosios statistikos portalo duomenis 2022 m. liepos – gruodžio mėn. metinė infliacija svyravo nuo 21,6 iki 21,7 proc. (rugsėjo mėn. buvo pasiekusi 24,1 proc.) , t.y. visą laikotarpį sudarė daugiau kaip 20 proc. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje dalyje ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintini.
Ieškovų E. J. ir K. K. atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 1 011,37 Eur turtinės žalos atlyginimo priimtinas ir byla toje dalyje nutrauktina. Ieškovams yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis). Kadangi atsakovė geruoju atlygino turtinę žalą ir ieškovai šio reikalavimo atsisakė, teismas dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą plačiau nepasisako.
Dėl procesinių palūkanų
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės ieškovų naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteisiamas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovų atstovė 2023-01-04 pateikė prašymą dėl 4 920 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo, tačiau prašyme nurodyta, kad ieškovai apmokėjo 2 400 Eur išlaidų ir likęs 2 520 Eur įsiskolinimas. E. J. 2 400 Eur sumos mokėjimai patvirtinti 2022-11-14 ir 2022-12-08 kasos pajamų orderiais ir 2023-01-04 patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad teismas turėtų vadovautis realiomis ieškovų patirtomis išlaidomis advokatės pagalbai apmokėti, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomone, CPK 98 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė – „išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai“, neturėtų būti aiškinama taip, kad jos turinį atitiktų tik mokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai, nevertinant teisinių paslaugų realaus suteikimo fakto ir jį bei paslaugų kainą patvirtinančių įrodymų. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą>. Taip pat teisėjų kolegija nurodė, kad Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminų, taip pat leidžiami vadinamieji pacta de quota litis susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Taigi, klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų turėjęs asmuo, turintis teisę gauti jų atlyginimą, gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą ir prašyti priimti byloje papildomą sprendimą dėl tokių išlaidų atlyginimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju svarbu, kad prašymą priteisti būsimas išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus šalis pateiktų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015).
Ieškovų atstovės advokatės 2023-01-04 prašyme nurodytas išlaidų detalizavimas, t.y. susipažinimas su bylos medžiaga 360 Eur, ieškinio parengimas ir pateikimas 2 500 Eur, dubliko parengimas ir pateikimas 1 000 Eur, nuomonės dėl žyminio mokesčio parengimas ir pateikimas 300 Eur, pasirengimas 2022-12-07 teismo posėdžiui 120 Eur, atstovavimas 2022-12-07 teisme 180 Eur, ieškinio reikalavimo sumažinimo parengimas 100 Eur, 2023-01-03 pasirengimas teismo posėdžiui 120 Eur, numatomas atstovavimas teisme 2023-01-05, 240 Eur. Todėl teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą sprendžia dėl 4 920 Eur išlaidų ieškovams priteisimo. Ieškovai buvo pareiškę reikalavimą dėl 1 011,37 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį atsakovė po ieškinio pareiškimo geruoju patenkino, t.y. šis reikalavimas patenkintas 100 proc. Atsakovė po dubliko pateikimo nutarė iš dalies patenkinti E. J. reikalavimą, sumokėdama jai 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, po ko ieškovai atsisakę reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikydami reikalavimą dėl 23 000 Eur (14 000 Eur E. J. ir 9 000 Eur K. K.) neturtinei žalai atlyginti. Tenkinant ieškinį, ieškovei E. J. priteisiama 8 000 Eur, o ieškovui K. K. – 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso ieškovams priteistina 12 000 Eur. Kaip minėta, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas 100 proc., o ieškovų bendras tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sudaro 12 000 Eur, t.y. 52 proc. nuo jų reikalautos sumos. Iš viso tenkinama 76 proc. ieškovų reikalavimų (100 proc.+ 52 proc. = 152 : 2). Dėl nurodyto ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis priteistina 3739,20 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio, todėl, pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (12 000 * 3 proc.). Iš atsakovės priteistinos valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Priimti ieškovų E. J. ir K. K. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 1 011,37 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylą toje dalyje nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (8 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2022-07-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 869,60 Eur atstovavimo išlaidų ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą ( 4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2022-07-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 869,60 Eur atstovavimo išlaidų ieškovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 360 Eur žyminio mokesčio ir 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, žyminiam mokesčiui įmokos kodas - 25660, o pašto išlaidoms - 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas