Baudžiamoji byla Nr. 2K-169/2012
Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00124-2008-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.4; 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,
išteisintajam G. P.,
gynėjui A. G.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu G.P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bei atlyginti priteistą žalą.
Iš G. P. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priteista 57185, 31 Lt žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis. G. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės civilinis ieškinys dėl 57185,31 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimo, prokuroro, palaikiusio kasacinį skundą, išteisintojo ir gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismas G. P. nuteisė už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorius, tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, turėdamas įgaliojimus organizuoti ir kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūrų (duomenys neskelbtini) mieste vykdymą, 2007 m. vasario 9 d. Administracijai pradėjus vykdyti deratizacijos paslaugų (duomenys neskelbtini) mieste viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu ir gavus iš paslaugų tiekėjų UAB „D“ pasiūlymą, kuriame deratizacijos paslaugų įkainis - 0,09 Lt už 1 kv.m, bei UAB „V. p. d. s.“ pasiūlymą, kuriame deratizacijos paslaugų įkainis - 0,11 Lt už 1 kv.m, 2007 m. balandžio 16 d. atlikus vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrą, jis 2007 m. liepos 17 d. raštu Nr. A51-13495(3.13-PD-4) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Tarnyba), teikdamas klaidinančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, o Tarnybai nesutikus su nurodytais motyvais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytam pirkimų tikslui – vadovaujantis Įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, pabrėžiant, kad tokiu būdu būtų pažeistas mažiausią paslaugų įkainį pasiūliusio tiekėjo teisėtas interesas sudaryti pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija ir nurodžius tęsti Atvirą deratizacijos paslaugų pirkimo konkursą, jis, 2007 m. rugsėjo 7 d. savo įsakymu Nr. 30-1691 „Dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl pavedimo UAB „V. p. d. s.“ teikti privalomąsias paslaugas“ pritaręs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimui Nr. 1-209, 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. A51-17356-(3.13-PD-4) pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, tyčia teikdamas klaidinančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, o šiai nurodžius tęsti Atvirą deratizacijos paslaugų pirkimo konkursą, remdamasis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-209, dar nepasibaigus Atviro konkurso procedūroms, įgaliojo Administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento (toliau – Departamentas) direktorių sudaryti sutartį ir 2007 m. rugsėjo 27 d. Departamentas su UAB „V. p. d. s.“ sudarė Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-1042(1.27-SSD-0), pagal kurią UAB „V. p. d. s.“ buvo suteikta teisė teikti privalomąsias paslaugas (duomenys neskelbtini) mieste (paslaugų apimtis 138 500 kv.m per mėnesį, 1,662 mln. kv.m per metus), patvirtinus įkainį už teiktinas paslaugas – 0,12 Lt už 1 kv.m, didesnį už Atviro konkurso metu pasiūlytus konkurso dalyvių UAB „D.“ ir UAB „V. p. d. s.“ įkainius, Departamentui pagal minėtą Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį sumokėjus UAB „V. p. d. s.“ už suteiktas paslaugas 228 741,27 Lt, žinodamas realią situaciją, 2007 m. spalio 23 d. raštu Nr. A51-20744-(3.13-PD-4) pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, tyčia teikdamas melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, o 2007 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A51-24744-(3.13-PD-4) „Dėl pasiūlymų galiojimo terminų pasibaigimo“ tyčia pranešė Tarnybai melagingą informaciją apie pasibaigusį tiekėjų UAB „D.“ ir UAB „V. p. d. s.“ pasiūlymų galiojimo laiką bei paslaugų pirkimo procedūros nutraukimą, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešųjų pirkimų vykdymą, tiekėjui nėra nustatytos pareigos perkančiajai organizacijai iki pasiūlymo galiojimo termino pabaigos neįvykdžius visų pirkimo procedūrų kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pasiūlymų galiojimo termino pratęsimo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad pirkimas pasibaigia, jeigu pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų, taip neteisėtai suteikiant privilegijas pirmiau nurodytai bendrovei kitų ūkio subjektų, galinčių (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei teikti analogiškas paslaugas mažesniais įkainiais, atžvilgiu ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų, tokiu būdu G. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę neturtinę žalą valstybei, t. y. sumenkino Administracijos, kaip valstybės institucijos, autoritetą, diskreditavo Administracijos direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą bei dėl UAB „D.“ ir UAB „V. p. d. s.“ įkainių skirtumo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei padarė 57 185,31 Lt turtinės žalos.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodė, kad byloje neįrodyta, jog G. P. norėjo ir siekė inkriminuotų padarinių, nes tokios išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nuosprendyje nenurodė, tiesiogine ar netiesiogine tyčia veikė G. P.. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jis veikė neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Taip pat teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo didelės neturtinės žalos atsiradimo požymio.
Kasaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendį be pakeitimų.
Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė byloje surinktus faktinius duomenis, jų neanalizavo ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius teigia, kad teismas nevertino byloje nustatytų aplinkybių, kurios patvirtina, jog G. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, jog, dar nenutraukus Atviro konkurso pirkimo procedūros, 2007 m. rugsėjo 7 d., G. P. savo įsakymu Nr. 30-1691 „Dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl pavedimo UAB „V. p. d. s.“ teikti privalomąsias paslaugas“ pritarė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimui Nr. 1-209, kuriuo UAB „V. p. d. s.“ buvo suteikta teisė teikti privalomąsias paslaugas (duomenys neskelbtini) mieste, patvirtinant už teiktinas paslaugas 0,12 Lt už 1 kv.m įkainį, didesnį už Atviro konkurso metu pasiūlytus konkurso dalyvių įkainius (UAB „D“ pasiūlė – 0,09 Lt už 1 kv.m įkainį, UAB „V. p. d. s.“ pasiūlė 0,11 Lt už 1 kv.m įkainį). Taigi, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu dar nesibaigus Atviro konkurso pirkimo procedūroms, G. P. buvo pavesta įgalioti Administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorių sudaryti sutartį, nustatant didesnį įkainį, nei pasiūlė konkurso dalyviai. Prokuroras pažymi, kad G. P. 2007 m. liepos 17 d. ir 2007 m. rugsėjo 10 d. kreipdamasis į Tarnybą raštais (Nr. A51-13495(3.13-PD-4) ir Nr. A51-17356-(3.13-PD-4)) teikė klaidinančią informaciją, kad Atviro konkurso prikimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, 2007 m. spalio 23 d. G. P. raštu Nr. A51-20744-(3.13-PD-4) vėl kreipėsi į Tarnybą, teikdamas melagingą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, nors 2007 m. rugsėjo 27 d. Departamentas jau buvo sudaręs su UAB „V. p. d. s.“ Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-1042(1.27-SSD-0). 2007 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A51-24744-(3.13-PD-4) „Dėl pasiūlymų galiojimo terminų pasibaigimo“ G. P. pranešė Tarnybai melagingą informaciją apie pasibaigusį tiekėjų UAB „D.“ ir UAB „V. p. d. s.“ pasiūlymų galiojimo laiką bei paslaugų pirkimo procedūros nutraukimą. Tarnyba tik 2008 m. sausio 29 d. buvo informuota apie 2007 m. rugsėjo 27 d. sudarytą Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Prokuroro manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad G. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. pagal Administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2 punktą, būdamas atsakingas už Savivaldybės biudžeto asignavimų administravimą, biudžeto vykdymo organizavimą, ir ūkinę bei finansinę veiklą, turto administravimą, neefektyviai tvarkė savivaldybės biudžeto asignavimus, neracionaliai ir netaupiai naudojo lėšas, todėl jai dėl UAB „D.“ ir UAB „V. p. d. s.“ įkainių skirtumo buvo padaryta 57 185,31 Lt turtinės žalos, o Lietuvos valstybei didelės neturtinės žalos.
Skunde nurodoma, kad pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-1042(1.27-SSD-0) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas už suteiktas deratizacijos paslaugas UAB „V. p. d. s.“ dalimis sumokėjo 228 741,27 Lt. Pasak prokuroro, tai rodo, kad deratizacijos paslaugos galėjo būti perkamos ta apimtimi, kuriai apmokėti yra piniginių lėšų. Dėl to, sudarius sutartį su mažiausią įkainį pasiūliusiu konkurso dalyviu, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė būtų išvengusi 57 185,31 Lt išlaidų. Kasatoriaus manymu, yra akivaizdu, kad G. P. pasirašyti raštai Viešųjų pirkimų tarnybai dėl Atviro konkurso pirkimo procedūrų nutraukimo nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, buvo tik formalus susirašinėjimas. Liudytojas E. K. parodė, kad su G. P. bendravo neformaliai, todėl šiam buvo žinoma reali situacija ir visų jo pasirašytų raštų Viešųjų pirkimų tarnybai motyvas dėl lėšų trūkumo buvo tik formalus. Šią aplinkybę patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiasis specialistas D. S. (D.S.), parodęs, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė savo raštuose, pateiktuose Viešųjų pirkimų tarnybai, nurodė, ne tai, kad iš viso nėra lėšų, bet kad jų nėra pakankamai.
Kasatoriaus teigimu, Administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.3 punkte nurodyta, kad Administracijos direktorius organizuoja ir kontroliuoja Savivaldybės tarybos sprendimų bei mero potvarkių įgyvendinimą, todėl G. P. negalėjo būti nežinomas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 1-209. Be to, šiuo sprendimu jis, kaip Administracijos direktorius, buvo įpareigotas įgalioti Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorių pasirašyti deratizacijos paslaugų sutartį. Ir nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad G. P. jokių įgaliojimų Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktoriui sudaryti sutartį su UAB „V. p. d. s.“ nesuteikė, nors byloje nėra G. P. pasirašyto atitinkamo turinio įgaliojimo, tai nesudaro pagrindo teigti, jog jam nebuvo žinomas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimas, juolab kad jis savo įsakymu buvo pritaręs šio sprendimo projektui, ir tai patvirtino pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje. Byloje nustatytos aplinkybės, kad G. P. teikė raštus Tarnybai dėl Atviro konkurso pirkimo procedūros nutraukimo, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, kai savo įsakymu buvo pritaręs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimui pavesti UAB „V. p. d. s.“ teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas (duomenys neskelbtini) mieste, nustatant didesnį įkainį, nei pasiūlė konkurso dalyviai, prokuroro manymu, leidžia teigti, kad G. P. veiksmai buvo tyčiniai. Prokuroro teigimu, iš nustatytų bylos aplinkybių galima daryti išvadą, jog G. P. buvo žinoma reali situacija ir jis pagal savo asmenines bei dalykines savybes galėjo suvokti ir suvokė pavojingą visuomenei savo veikimo pobūdį, numatė ar galėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingų padarinių - didelės žalos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, ir norėjo taip veikti.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, kurioje G. P. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas G. P. nuteisė, o apeliacinės instancijos teismas išteisino. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nuteistąjį G. P. bei dar kartą apklausė pirmosios instancijos teismo apklaustus liudytojus tuometinius (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojus E. V., E. K., R. Č. ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tarnautoją D. S., tačiau iš esmės naujų bylos aplinkybių nenustatė. Taigi teismai, priimdami priešingus sprendimus, rėmėsi tais pačiais baudžiamosios bylos proceso metu gautais įrodymais. Skirtingos teismų išvados dėl veikos padarymo ir G. P. kaltės suponuoja kasacinės instancijos teismo užduotį teisės taikymo aspektu nustatyti, kurio teismo atliktas bylos duomenų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti G. P. pripažinimo nekaltu įrodymai ir kitokie negu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo motyvai neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatytų bylos aplinkybių bei G. P. veikos teisinio vertinimo.
BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudaro piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, didelė žala ir priežastinis ryšys tarp piktnaudžiavimo ir žalos. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šiuos požymius. Pažymėjęs, kad G. P. inkriminuotas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, šis teismas tokios jo kaltės formos nenustatė. Tačiau teismo pateikti argumentai šiai išvadai pagrįsti jos nepatvirtina.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta ta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog G. P., prašydamas nutraukti paskelbto atviro konkurso „Deratizacijos paslaugų pirkimas (duomenys neskelbtini) mieste“ procedūras, teikė Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės klaidinančią informaciją, kad perkančioji organizacija neturi pakankamai lėšų pirkimo objektui įsigyti. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl G. P. informuotumo apie teikiamos informacijos melagingumą pagrindė vieninteliu įrodymu – liudytojo E. K. parodymais, kurie šios apylinkės teismo išvados nepatvirtina. Teismas nustatė, kad konkursą inicijavo Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas, o jo nutraukimą – vicemeras E. L., buvęs ir Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku. Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorius sutartį su UAB „V. p. d. s.“ pasirašė be Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimo. Pasak teismo, Administracijos padalinių vadovai bei dokumentų projektų rengėjai yra asmeniškai atsakingi už parengtų ir Administracijos direktoriui teikiamų pasirašyti dokumentų projektų derinimą, jų siūlymų pagrįstumą, duomenų bei kitų dokumentų teisingumą ir teisėtumą. Teismas mano, kad G. P., pasirašydamas jau parengtus ir tinkamai suderintus dokumentų projektus, neatliko kokių nors veiksmų, kurie gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba.
Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis negalima sutikti, nes jos prieštarauja tiek įstatymo nuostatoms, tiek bylos duomenims.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija. Administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą. Taigi tos aplinkybės, kad G. P. pasirašyti dokumentai buvo suderinti su Savivaldybės administracijos padalinių vadovais, o Sveikatos ir socialinių reikalų departamento direktorius pasirašė deratizacijos paslaugų pirkimo sutartį neturėdamas rašytinio savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimo, nepašalina paties Administracijos direktoriaus asmeninės atsakomybės. Viešieji pirkimai yra susiję su savivaldybės biudžeto asignavimais, todėl taip pat įeina į Administracijos direktoriaus kompetencijos ir atsakomybės sritį, nepriklausomai nuo to, kad G. P. nebuvo Viešųjų pirkimų komisijos narys ir paskelbto atviro konkurso deratizacijos paslaugoms pirkti procedūros nutraukimo iniciatorius, o pati (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Taryba buvo priėmusi sprendimą be konkurso pavesti UAB „V. p. d. s.“ teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas (duomenys neskelbtini) mieste ir nustačiusi didesnį paslaugos įkainį (0,12 Lt už 1 kv. m), negu atvirame konkurse dalyvavusi ir pateikusi pasiūlymą ta pati UAB „V. p. d. s.“ (0,11 Lt už 1 kv. m) ir UAB „D.“ (0,09 Lt už 1 kv. m). Šiuo aspektu jo nuteisimas kaip vykdytojo atitinka BK 24 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kitų asmenų veiksmų teisinis vertinimas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.
Sutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. P. neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, kolegija pažymi, kad jam šis alternatyvus BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis ir nebuvo inkriminuotas. Jis kaltintas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, o ne viršijęs įgaliojimus.
Priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl G. P. tyčios, išanalizavo visus bylos duomenis ir rėmėsi ne tik liudytojo E. K. parodymais, kad G. P. buvo žinomos deratizacijos paslaugų pirkimo peripetijos, bet ir bylos dokumentais bei jų pasirašymo seka. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad G. P. tyčia neįrodyta, į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G. P. 2007 m. liepos 17 d. ir 2007 m. rugsėjo 10 d. raštuose Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymas sutikti, kad būtų nutrauktos viešojo pirkimo procedūros, argumentuojamas lėšų perkamoms paslaugoms apmokėti trūkumu. Tuo pat metu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje rengiamas Tarybos sprendimo projektas pavesti UAB „V. p. d. s.“ teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas ir patvirtinti šių paslaugų įkainį – 0,12 Lt už 1 kv. m. Administracijos direktoriaus G. P. 2007 m. rugsėjo 7 d. įsakymu pritarta projektui ir pasiūlyta merui įrašyti jį į Tarybos posėdžio darbotvarkę. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Taryba 2007 m. rugsėjo 12 d. tokį sprendimą priėmė, įpareigodama Savivaldybės administracijos direktorių įgalioti Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorių pasirašyti deratizacijos paslaugų pirkimo sutartį. 2007 m. rugsėjo 27 d. sutartis pasirašyta, pagal bylos duomenis darbai atlikti ir Savivaldybės administracijos apmokėti. Administracijos direktoriaus G. P. 2007 m. spalio 23 d. raštu Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vėl prašoma sutikti, kad dėl lėšų trūkumo būtų nutrauktos viešojo pirkimo procedūros, nutylint tą aplinkybę, jog Tarybos sprendimu teikti deratizacijos paslaugas be konkurso pavesta UAB „V. p. d. s.“, nustatant didesnį paslaugų įkainį, negu pasiūlė konkurso dalyviai, ir sudaryta atitinkama sutartis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad G. P., prašydamas sutikimo nutraukti viešojo pirkimo procedūrą dėl lėšų stygiaus po to, kai pats pritarė pirmiau nurodytam Tarybos sprendimui, nesuprato klaidinančio savo pateikiamos informacijos pobūdžio. Viešųjų pirkimų tarnybai 2007 m. lapkričio 12 d. raštu paprašius pateikti papildomos informacijos, Savivaldybės administracijos direktoriaus G. P. 2007 m. gruodžio 7 d. raštu prašymai sutikti, kad būtų nutrauktos pirkimo procedūros, atšaukti ir prašoma jų nenagrinėti, motyvuojant tuo, jog konkurso dalyvių pasiūlymų galiojimo terminai yra pasibaigę, tiekėjai nesikreipė dėl jų pratęsimo, todėl pirkimas laikomas baigtu. Toks motyvas prieštarauja teisės aktams, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir Savivaldybės paskelbto konkurso sąlygas tiekėjui tokios pareigos nenustatyta. Priešingai, perkančiajai organizacijai iki pasiūlymo galiojimo termino pabaigos neįvykdžius visų pirkimo procedūrų, tiekėjas gali pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą, jeigu perkančioji organizacija to paprašo iki pasiūlymų galiojimo laiko pabaigos. Savivaldybė į tiekėjus dėl pasiūlymų galiojimo termino pratęsimo nebuvo kreipusis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ankstesniais metais Savivaldybės skelbtus konkursus laimėdavo vienintelė jų dalyvė UAB „V. p. d. s.“.
Šie apylinkės teismo išnagrinėti bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina G. P. veiksmų kryptingumą ir siekį eliminuoti iš viešojo pirkimo mažiausią paslaugų įkainį pasiūliusią organizaciją UAB „D.“. Jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo Savivaldybė gali patirti didelės žalos, ir tokių padarinių norėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad didele žala gali būti pripažinta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala, tačiau, nepagrįstai paneigęs pirmosios instancijos teismo nustatytą piktnaudžiavimo faktą, nepateikė jokių argumentų dėl įkainių skirtumu Savivaldybei padarytos 57 185,31 Lt turtinės žalos, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino didele. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas aptarė G. P. inkriminuotą didelę neturtinę žalą ir, remdamasis tuo, kad nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, padarė išvadą, jog nėra duomenų, kad G. P. veiksmais buvo padaryta didelės neturtinės žalos. Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra su vertinimais susijęs teisės taikymo klausimas, kurį sprendžiant svarbu atsižvelgti į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Teismų praktikoje valstybės tarnautojo priešingi teisei veiksmai vykdant viešuosius pirkimus, kai proteguojamas atviro konkurso dalyvis, vertinami kaip sukėlę didelės neturtinės žalos, nes jais menkinamas institucijos autoritetas ir diskredituojamas valstybės tarnautojo vardas (kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2010, 2K-400/2011). Kolegija konstatuoja, kad, vertinant analogiškus G. P. veiksmus, nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo tokios teismų praktikos.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neįvertino visų bylos duomenų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, išvadas pagrindė bylos proceso duomenimis, atitinkančiais baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nuosprendyje yra nurodyti teisiniai argumentai ir motyvai dėl G. P. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas
Vladislovas Ranonis