Administracinė byla Nr. eA-1364-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00964-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija: 21.2

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2021 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. K-111 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo); 2) panaikinti Ministerijos 2021 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. K-115 „Dėl R. P. atleidimo iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) direktoriaus pareigas; 4) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį (toliau – ir VDU) už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis iki 2021 m. kovo 10 d. ėjo NVSC direktoriaus pareigas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-70 sudaryta komisija atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikė 2021 m. vasario 17 d. tyrimo išvadą dėl NVSC direktoriaus R. P. tarnybinio nusižengimo Nr. BR-183. Remdamasi nurodyta išvada, Ministerija Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė šiame įsakyme nurodytas teisės normas. Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo priimtas neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, teikdamas komisijai 2021 m. vasario 2 d. paaiškinimus, pareiškė nušalinimą komisijos pirmininkei R. K. ir komisijos narei V. T., tačiau komisijos narė V. T. nušalinta nebuvo, nors būtent ji koordinavo veiksmus, susijusius su informacinių sistemų integracijos ir duomenų gavimo iš ESPBI IS procesais, o tai leidžia pagrįstai abejoti šios komisijos narės nešališkumu. Po to, siekiant įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo sudaryta vertinimo komisija, kuri 2021 m. kovo 2 d. pateikė išvadą, siūlydama pareiškėją atleisti iš pareigų. Vadovaudamasi paminėta Išvada, Ministerija skundžiamu Įsakymu nepagrįstai ir neteisėtai atleido pareiškėją iš karjeros valstybės tarnautojo – NVSC direktoriaus – pareigų nuo 2021 m. kovo 10 d.

3.       Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) 5 straipsnyje įtvirtintus principus. Pažymėjo, kad iš skundžiamo Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas juos pažeidė. Šiuo atveju jis baudžiamas už tai, kad nepadarė to, kas neįmanoma. Tokia situacija nesuderinama su bendraisiais teisės principais ir pažeidžia teisinio tikrumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių bei teisinės valstybės principus. Nėra aišku, kokių įsakymuose įtvirtintų pavedimų pareiškėjas nevykdė. Taip pat nėra aišku, kokių konkrečiai norminių teisės aktų, sukuriančių teises ir pareigas visiems teisinio santykio dalyviams, pareiškėjas nesilaiko. Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo grindžiamas abstrakčiais teiginiais, o tai nėra suderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatomis ir nuoseklia Lietuvos teismų praktika.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo nustatyti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir VSPĮ) 3 straipsnio 5 punkto, 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 12 straipsnio, 15 straipsnio 3 ir 15 punktų pažeidimai. Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo nurodoma, jog neva NVSC nevykdė viešojo administravimo funkcijų, tačiau visiškai nėra aišku, kurių viešojo administravimo funkcijų NVSC nevykdė ir kaip tas nevykdymas pasireiškė. Taip pat nėra aišku, kaip pasireiškė netinkamas NVCS darbo organizavimas, kontroliavimas bei planavimas. Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė NVSC nuostatų 10.10 papunktyje nustatytą funkciją, tačiau nėra aišku, kaip pareiškėjas pažeidė šią funkciją, kokioje Europos Sąjungos institucijų komitetų ir darbo grupių, tarptautinių ir nacionalinių darbo grupių veikloje NVSC nedalyvavo. Be to, šis Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo papunktis dubliuojasi su Įsakymo 1.5 papunkčiu, kadangi du kartus konstatuotas netinkamas NVSC darbo planavimas, organizavimas ir kontroliavimas. Tai suteikia pagrindą konstatuoti ir non bis in idem (ne du kartus už tą patį) principo pažeidimą.

5.       Pareiškėjas akcentavo, kad tiek Komisija, tiek Ministerija nevertino ir netyrė pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina, jog jis nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų. Akivaizdu, kad dėl neteisėtai ir nepagrįstai nustatytų pareiškėjo neva padarytų tarnybinių nusižengimų nėra ir negali būti jo kaltės, kadangi nebuvo subjektyvaus pagrindo – galėjimo veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Be to, Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo buvo paskirta trečia pagal griežtumą tarnybinė nuobauda, nesant tam jokio pagrindo.

6.       Pareiškėjas teigė, jog Įsakymas priimtas tik išvardijant teisės aktų pavadinimus ir straipsnius, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, tačiau jų nedetalizuojant, o tai laikytina nepakankama motyvacija pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį. Vien ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą Įsakymą. Įsakymas motyvuojamas ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 64 punkto nuostata. Įvertinus šios nuostatos turinį, akivaizdu, jog Įsakymas motyvuojamas netinkama teisės norma, kadangi pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, jam Įsakymu nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos, nes tai yra skatinamoji priemonė. Tai tik dar kartą neginčytinai patvirtina, kad Įsakymas neteisėtas ir prieštarauja imperatyvioms VAĮ 10 straipsnio nuostatoms, priimtas be tinkamos motyvacijos ir yra deklaratyvus.

7.       Pareiškėjas nesutiko su Komisijos atliktu vertinimu. Pažymėjo, kad kaip matyti iš Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos, visas užduotis pareiškėjas įvykdė ar įvykdė iš dalies, t. y. nėra nė vienos užduoties, kurios per praėjusius metus nebūtų įvykdęs. Remiantis Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita, 1 užduotis: mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę NVSC, vertinimo rodiklis: parengtas teisės aktas / teisės akto projektas, padėsiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę NVSC. Pagal suformuotą užduotį būtų pakakę parengti tik teisės akto projektą, tačiau pareiškėjas visa apimtimi įgyvendino užduotį. Todėl nesutiktina su vadovo nuomone, jog užduotis yra įvykdyta tik iš dalies. Kadangi įvykdytų užduočių daugiau nei neįvykdytų, Komisija objektyviai negalėjo neigiamai įvertinti pareiškėjo tarnybinės veiklos. O priešinga Komisijos išvada rodo tik siekį politiškai susidoroti. Juo labiau, kad pareiškėjo atžvilgiu net nebuvo sudarytas joks tarnybinės veiklos gerinimo planas, o tai tik patvirtina, kad jis savo tarnybines funkcijas vykdė tinkamai. Taip pat svarbu įvertinti ir su kokiais iššūkiais jis susidūrė 2020 metais dėl netikėtai pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo tarnybinė veikla turėjo būti vertinama gerokai atlaidžiau. Tai, kad jis tinkamai vykdė tarnybines funkcijas, įgyvendino iškeltas užduotis ir yra tinkamas eiti NVCS direktoriaus pareigas, patvirtina ir 2020 metais gautos padėkos. Akivaizdu, kad nebuvo jokio pagrįsto realaus pagrindo atleisti pareiškėją iš NVSC direktoriaus pareigų.

8.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Įsakymu buvo paskirta pati griežčiausia priemonė – atleidimas iš pareigų, ji yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir visiškai neproporcinga. Nekyla abejonių, kad atsakovas privalėjo svarstyti pirmiau kitas opcijas, pvz., sudaryti tarnybinės veiklos gerinimo planą, sumažinti pareiginę algą ar perkelti jį į kitas pareigas.

9.       Pareiškėjas akcentavo, kad 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. K-1007 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. K-1007) jam buvo paskirta trečia pagal griežtumą tarnybinė nuobauda – papeikimas. Ministerijos nurodomi neva pareiškėjo padaryti pažeidimai sutampa tiek skiriant pirmąją, tiek skiriant ir antrąją nuobaudą, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas baudžiamas du kartus už tapačius pažeidimus. Taigi pareiškėjo atleidimas iš NVSC direktoriaus pareigų yra politinis susidorojimas, priimtas Įsakymas bei Išvada yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti, o pareiškėjas turi būti grąžintas į NVSC direktoriaus pareigas.

10.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

11.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas – organizuoti NVSC nuostatuose įvardijamų NVSC funkcijų įgyvendinimą, spręsti direktoriaus kompetencijai priskirtus klausimus. Netinkamai organizuodamas NVSC veiklą, pareiškėjas aplaidžiai vykdė jam pavestas pareigas ir funkcijas, nors žinojo teisės aktų reikalavimus, keliamus NVSC veiklai, sistemingai nesilaikė ir pažeidinėjo įtvirtintas pareigas. Pareiškėjas yra pasirašytinai susipažinęs su savo Pareigybės aprašymu, o kitų teisės aktų, reglamentuojančių NVSC veiklą, išmanymas yra neatsietinas nuo einamų įstaigos vadovo pareigų. Faktą, kad teisės aktų reikalavimai jam yra žinomi, patvirtina susirašinėjimas ir pateiktas paaiškinimas. Pareiškėjo pirmiau nurodyta kaltė pasireiškia neveikimu ir netinkamu veikimu. Jis, kaip įstaigos vadovas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad laiku įvykdytų Ministro pavedimus, kontroliuotų mirčių skaičiaus informacijos gavimą, atnaujintų IT sistemas ir jas pritaikytų esamai epidemiologinei situacijai, užtikrintų atsakingų (pvz., už IT), kompetentingų asmenų paskyrimą, nors turėjo pareigą elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Savo poelgių pareiškėjas kritiškai nevertina, nes Ministro įsakymų netinkamo vykdymo nelaiko tarnybos pareigų pažeidimu. Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir ŽULPKĮ) 3 straipsnio pažeidimo teigė, jog dėl NVSC vadovo neveikimo nėra tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai suteikia pagrindą teigti, kad keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai. Iš pateiktų paaiškinimų raštu bei žodžiu Komisijai nekilo abejonių, kad pareiškėjas, kaip NVSC direktorius, neužtikrino ŽULPKĮ 3 straipsnio nuostatų įgyvendinimo. Nebuvo vykdomas tinkamas informacijos apie užkrečiamąsias ligas teikimas, tvarkymas bei reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims. Dėl NVSC vadovo neveikimo nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai suteikė pagrindą teigti, kad keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai, kuri gali kilti trukdant tinkamai naudotis sistema ir joje esančiais duomenims.

12.       Atsakovas dėl SSĮ 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 11 punktų, 59 straipsnio pažeidimų paaiškino, kad NVSC vadovas neužtikrino įtvirtintų pareigų, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms, vykdymo, direktorius vienasmeniškai nevykdydamas įsakymuose įtvirtintų pavedimų savo veiksmais ignoruoja ir nesilaiko norminių teisės aktų, sukuriančių teises ir pareigas visiems teisinio santykio dalyviams. NVSC vadovo sprendimas nevykdyti įsakymuose nustatytų įpareigojimų nustatytais terminais nesuderinamas su Ministerijos vykdoma valstybės politika sveikatos apsaugos srityje.

13.       Dėl Pareigybės aprašymo 4 punkto, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8, 7.9–7.16, 7.18–7.22 papunkčių Nuostatų pažeidimo atsakovas paaiškino, kad NVSC vadovo pareigybė skirta NVSC darbui organizuoti bei atsakyti už NVSC veiklą įgyvendinant atitinkamų teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju Ministro įsakymų ir įstatymų nuostatų nevykdymas (netinkamas NVSC darbo organizavimas, kontroliavimas bei NVSC darbo planavimas) pažeidžia šį reikalavimą. NVSC vadovas turi būti aktyvus ir užtikrinti ne tik teisės aktų laikymąsi, bet ir tinkamai planuoti įstaigos darbą, koordinuoti procesus, laiku ir kokybiškai vykdyti pavedimus. Dėl NVSC nuostatų 3, 9 punktų, 10.4, 10.10 papunkčių, 11, 14, 15, 16 punktų, 18.2, 18.3 papunkčių pažeidimo atsakovas paaiškino, kad buvo neužtikrinamas pagrindinių NVSC tikslų, susijusių su užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole, įgyvendinimas, netinkamai vykdomos funkcijos, susijusios su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra, NVSC direktorius neužtikrino tinkamo įstaigos darbo planavimo, organizavimo ir kontroliavimo.

14.       Atsakovas teigė, kad pareiškėjas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 12 punktus, 3 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktus, t. y. valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą, nors pareiškėjas savo kaltės nepripažįsta, tačiau įstaigos veikla nėra tinkama, neužtikrinamas tinkamas NVSC funkcijų vykdymas, o būtent vadovas atsakingas už tinkamą įstaigos darbo organizavimą. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, šiuo atveju vadovas, nevykdydamas teisės aktų reikalavimų, nevykdydamas Ministro pavedimų ir nekoordinuodamas įstaigos darbo, veikdamas tik pagal Ministerijos pavedimus ir tai nesilaikydamas juose nustatytų terminų, nebendradarbiaudamas su kitomis institucijomis dėl tiesioginių funkcijų vykdymo, neveikia kaip savo srities profesionalas ir neatlieka valstybės tarnautojui keliamų aukštų kokybės reikalavimų. Įvertinus teisinės atsakomybės neišvengiamumo principą, kuris nustato, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas yra padaręs tarnybinį nusižengimą, bei pareiškėjo veikoje nustačius tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo (neatlikimo) faktus, taip pat nustatytą priežastinį ryšį tarp tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo ir pasekmių, pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustačius, bei įvertinus tai, kad veikimas (neveikimas) yra trunkamojo pobūdžio, iki tyrimo atlikimo pradžios ir jo metu nepateikta duomenų, kad pažeidimas ištaisytas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras pagrįstai nusprendė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą, nustatytą VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 2 punkte – papeikimą.

15.       Atsakovas pažymėjo, kad Komisija identifikavo pažeistus teisės aktus, o pareiškėjas pateiktą paaiškinimą grindė tik abstrakčiais teiginiais, kad netinkamas įstaigos veiklos organizavimas bei laiku nevykdomi Ministro pavedimai buvo ne dėl vadovo veiksmų, o dėl trečiųjų asmenų. Tiek Komisijai vykdant tyrimą, tiek pateiktame skunde pareiškėjas tik nurodo nesutikimo faktą ir deklaratyviai teigia, kad kaip vadovas elgėsi tinkamai.

16.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tiek komisija, tiek SAM absoliučiai nevertino ir netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, išdėstytų jo paaiškinimuose. Pažymėjo, kad Komisija Išvadoje prie kiekvieno klausimo labai aiškiai nurodė, kokia informacija turima, kokia gauta iš trečiųjų šalių, kokia informacija nurodyta paaiškinime. Tai, kad Komisija remiasi rašytiniais įrodymais, o ne abstrakčiais paaiškinime nurodytais teiginiais, kurie prieštarauja turimiems rašytiniams dokumentams, negali būti laikoma Komisijos neobjektyvumu. Pareiškėjas, net nustačius ir informavus jį apie nustatytą klaidingą mirčių skaičių, toliau bando įrodyti, kad tai jis buvo aktyvus ir pats informavo apie esamus neatitikimus. Tai klaidinanti informacija, kadangi būtent Ministerija pirmoji nustatė mirčių skaičiaus neatitikimą ir paprašė pateikti paaiškinimą.

17.       Atsakovas nurodė, kad Ministras, vadovaudamasis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Aprašo 64 punktu ir atsižvelgdamas į Komisijos Išvadą, skundžiamu Įsakymu nusprendė atleisti pareiškėją iš karjeros valstybės tarnautojo – NVSC direktoriaus – pareigų 2021 m. kovo 10 d.

18.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo veiklos tyrimai buvo vykdyti dėl skirtingų epizodų ir esant skirtingiems tiesioginiams vadovams. Priešingai, pats pareiškėjas savo tęstiniu neveikimu ir netinkamu veikimu ekstremaliosios situacijos metu negebėjo organizuoti vienos iš pagrindinių vykdančiųjų institucijų darbo, nuolatinis Ministerijos pagalbos prašymas, pavėluotas reagavimas ir neragavimas į užduotis, epidemiologinės situacijos pagerėjimo metu tolesnių veiksmų neplanavimas, kai jau buvo prognozuojama antroji COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) banga, tik patvirtina negebėjimą organizuoti didelės įstaigos darbo, negebėjimą kontroliuoti atliekamų veiksmų bei strategiškai planuoti.

19.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimais, kadangi jie nepagrįsti nei teisės aktų reikalavimais, nei faktinėmis aplinkybėmis, pateiktas skundas yra abstraktus ir deklaratyvaus pobūdžio, teiginiai nepaneigiantys nustatytų pažeidimų ir nepatvirtinantys pareiškėjo tinkamo gebėjimo vadovauti.

 

II.

 

20.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21.       Teismas nustatė, kad Ministras 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (1.1.20 E-17) 10-9113 pateikė pareiškėjui klausimus, į kuriuos buvo paprašyta atsakyti žodžiu susitikimo su Ministru metu. Atsižvelgiant į tai, kad susitikimo metu Ministrui pareiškėjo pateikta informacija nebuvo pakankamai išsami ir aiški, buvo paprašyta pateikti ir rašytinius paaiškinimus į 2020 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.1.20 E-17) 10-9113 nurodytus klausimus. Pareiškėjas 2021 m. sausio 2 d. raštu Nr. (13 16.1.17 E)2-583 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus bei 2021 m. sausio 4 d. raštu Nr. (05 16.1.17E)2-1861 pateikė papildomus paaiškinimus. Ministras, susipažinęs su NVSC raštuose pateikta informacija, 2021 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-70 „Dėl komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti sudarymo“ sudarė komisiją, kuriai pavedė įvertinti Ministerijos Teisės skyriaus 2021 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR-6 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus R. P. pateiktos informacijos vertinimo ir faktinės situacijos“ nurodytas aplinkybes, atlikti pareiškėjo, kaip NVSC direktoriaus, tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti Ministrui atlikto tyrimo išvadą. Komisija tyrimo metu informavo pareiškėją apie tyrimo apimtį ir paprašė pateikti paaiškinimus, taip pat sudarė visas galimybes paaiškinimus pateikti ir žodžiu. Komisijai tyrimo metu pareiškėjo 2021 m. vasario 2 d. pateiktas paaiškinimas (reg. Nr. 9AD-280) ir 2021 m. vasario 15 d. pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai (reg. Nr. 9AD-371). Pareiškėjas, teikdamas Komisijai paaiškinimus, pareiškė nušalinimą Komisijos pirmininkei R. K. ir Komisijos narei V. T.. Ministras pritarė R. K. nušalinimui nuo Komisijos vykdomo tyrimo, o V. T. nušalinimui nepritarė, nes V. T. yra elektroninės sveikatos sistemos ekspertė ir tiesioginių pavedimų Ministerijos pavaldžioms įstaigoms neduoda. Apie Ministro sprendimą pareiškėjas informuotas 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. 10AD-43. Komisija, įvertinusi raštuose pateiktą informaciją, susipažinusi su pateiktais rašytiniais paaiškinimais, įvertinusi žodinius paaiškinimus, vadovaudamasi Ministerijos turimu susirašinėjimu su NVSC, įvertinusi Tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, pateikė Ministrui 2021 m. vasario 17 d. tyrimo išvadą dėl NVSC direktoriaus R. P. tarnybinio nusižengimo Nr. BR-183. Ministras sutiko su Komisijos išvada ir jos pagrindu buvo parengtas ginčijamas Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Vėliau, siekiant įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo sudaryta vertinimo komisija. Ši 2021 m. kovo 2 d. pateikė Išvadą, siūlydama pareiškėją atleisti iš pareigų. Remdamasis paminėta Išvada, atsakovas skundžiamu Įsakymu atleido pareiškėją iš karjeros valstybės tarnautojo – NVSC direktoriaus – pareigų nuo 2021 m. kovo 10 d.

22.       Teismas apžvelgė VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 3 dalies 2 punkte, 34 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojui skyrimo aspektu. 

23.       Teismas nesutiko su skundo teiginiais, neigiančiais, kad pareiškėjas pažeidė SSĮ 5 straipsnyje įtvirtintus principus. Nurodė, kad Komisija aiškiai identifikavo pažeistus teisės aktus, o pareiškėjas pateiktus paaiškinimus grindė tik abstrakčiais teiginiais, kad įstaigos veiklos netinkamas organizavimas bei laiku nevykdomi Ministro pavedimai buvo ne dėl vadovo veiksmų, o dėl trečiųjų asmenų. Tiek Komisijos vykdyto tyrimo metu, tiek pateiktame skunde pareiškėjas tik nurodo nesutikimo faktą ir deklaratyviai teigia, kad kaip vadovas elgėsi tinkamai. Tačiau NVSC nesugebėjimas tinkamai ir laiku vykdyti pavedimus, teikti aktualią informaciją trečiosioms šalims, tinkamai organizuoti ekstremaliosios situacijos metu teikiamus pavedimus nutylimas.

24.       Teismas dėl skundo argumentų, jog nėra aišku, kaip pasireiškė netinkamas NVCS darbo organizavimas, kontroliavimas bei planavimas, NVSC nuostatų 10.10 papunkčio pažeidimas, nurodė, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, t. y. organizuoti NVSC nuostatuose įvardijamų NVSC funkcijų įgyvendinimą, spręsti direktoriaus kompetencijai priskirtus klausimus. Netinkamai organizuodamas NVSC veiklą, pareiškėjas aplaidžiai vykdė jam pavestas pareigas ir funkcijas, nors žinojo teisės aktų reikalavimus, keliamus NVSC veiklai, sistemingai nesilaikė ir pažeidinėjo įtvirtintas pareigas. Pareiškėjas yra pasirašytinai susipažinęs su savo Pareigybės aprašymu, o kitų teisės aktų, reglamentuojančių NVSC veiklą, išmanymas yra neatsiejamas nuo einamų įstaigos vadovo pareigų. Faktą, kad teisės aktų reikalavimai jam yra žinomi, patvirtina susirašinėjimas ir pateiktas paaiškinimas. Pareiškėjo kaltė pasireiškia neveikimu ir netinkamu veikimu. Pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad Ministro pavedimai būtų įvykdyti laiku, kad būtų kontroliuojamas mirčių skaičiaus informacijos gavimas, kad būtų atnaujintos IT sistemos ir jos pritaikytos esamai epidemiologinei situacijai, kad būtų užtikrintas atsakingų (pvz., už IT), kompetentingų asmenų paskyrimas, nors turėjo pareigą elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kaip NVSC direktorius, tiek pagal NVSC nuostatus, tiek pagal Pareigybės aprašymo nuostatas būdamas atsakingas už NVSC veiklos organizavimą ir teisėtumą, neužtikrino sprendimų, reikalingų atitinkamiems procesams suvaldyti ir jiems optimizuoti krizės valdymo kontekste, laiku priėmimo, teisės aktų reikalavimų ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) (Ministro įsakymų nevykdymu) pažeidė Pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, taip pat nesilaikė imperatyvių teisės aktų nuostatų.

25.       Teismas dėl pareiškėjo akcentuoto non bis in idem principo pažeidimo, atskleidęs šio principo turinį, pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimas yra kasmetinė procedūra, kurios tikslas – įvertinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, o tarnybinė atsakomybė taikoma padarius tarnybinį nusižengimą, kai valstybės tarnautojas neatlieka pareigų arba atlieka jas netinkamai dėl jo kaltės (VTĮ 2 str. 12 p.). Taigi pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas nelaikytinas konstitucinio principo non bis in idem pažeidimu, nes valstybės tarnautojo vertinama veikla ir vertinimo rezultatai negali būti tapatinami su taikoma tarnybine atsakomybe, kai padaromas tarnybinis nusižengimas.

26.       Teismas konstatavo, kad tiek Komisija, tiek Ministerija pareiškėjo veiką kvalifikavo tinkamai, pareiškėjo veiksmai susieti su teisės aktų normomis, kurių jis privalėjo laikytis. Ministerija ir Komisija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo elementus, įvertino ir ištyrė pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kadangi jie nepagrįsti nei teisės aktų reikalavimais, nei faktinėmis aplinkybėmis, jie nepaneigia nustatytų pažeidimų bei nepatvirtina pareiškėjo tinkamo gebėjimo vadovauti, pareiškėjo skundas yra abstraktus ir deklaratyvus.

27.       Teismas nurodė, kad Ministerija ir Komisija ginčijamuose Įsakymuose išsamiai nurodė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, šias teisės normas susiejo su faktinėmis aplinkybėmis, todėl iš Įsakymų aiškūs jų priėmimo motyvai. Ministerija ir Komisija aptarė aktualias teisės aktų nuostatas, taikomas nagrinėjamu atveju, išanalizavo faktines aplinkybes ir priėmė motyvuotus sprendimus. Todėl Įsakymai atitinka VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra motyvuoti, tinkamai pagrįsti teisės aktų nuostatomis.

28.       Dėl pareiškėjui taikytinos nuobaudos proporcingumo teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamų pasekmių) ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (nenustatyta), sprendė, kad nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

29.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Teismas, pripažinęs skundžiamus Įsakymus teisėtais ir pagrįstais, netenkino pareiškėjo alternatyvių skundo reikalavimų grąžinti jį į NVSC direktoriaus pareigas ir priteisti VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

 

III.

 

30.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundo reikalavimus.

31.       Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog kaip vadovas elgėsi tinkamai. Atkreipia dėmesį, kad skunde detaliai išdėstė nesutikimo su Komisijos atliktu vertinimu argumentus. Teismas pareiškėjo argumentus ignoravo.

32.       Pareiškėjo teigimu, Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas visas užduotis įvykdė ar įvykdė iš dalies, t. y. nėra nei vienos užduoties, kurios pareiškėjas per praėjusius metus nebūtų įvykdęs. Užduočių įvykdyta daugiau, nei kad neįvykdyta, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo neigiamai įvertinti pareiškėjo tarnybinės veiklos. Taip pat teismas nevertino Komisijos posėdžio garso įrašo. Be to, jeigu pareiškėjas būtų netinkamai vykdęs savo tarnybines funkcijas, jam būtų sudarytas tarnybinės veiklos gerinimo planas, tačiau toks planas nebuvo sudarytas, kas reiškia, jog pareiškėjas tinkamai vykdė savo funkcijas.

33.       Pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas kvalifikacijos vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, ir pareiškėjas buvo įvertintas labai gerai. Taip pat svarbu įvertinti ir su kokiais iššūkiais susidūrė pareiškėjas 2020 metais dėl netikėtai pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos. Atsižvelgiant į iššūkius ir Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje nustatytas rizikas, pareiškėjo tarnybinė veikla turėjo būti vertinama ženkliai atlaidžiau. Tai, kad pareiškėjas yra tinkamas eiti NVCS pareigas, patvirtina ir 2020 metais gautos padėkos.

34.       Pareiškėjas paaiškina, kad priešingai, nei nurodo teismas, jis pateikė išsamius paaiškinimus Komisijai dėl kiekvieno inkriminuojamo jam pažeidimo. Nurodė, kad Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinė sistema (toliau – ir Informacinė sistema) nebuvo perduota NVSC ne dėl NVSC kaltės. Akivaizdu, jog neperdavus šios sistemos NVSC, pastarasis dėl objektyvių priežasčių negalėjo sudaryti duomenų teikimo sutarčių su naudotojais, kuriems reikalinga aktuali informacija iš sistemos ir imtis kitų veiksmų. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022 atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino pareiškėjo atžvilgiu priimtą Įsakymą Nr. K-1007, be kita ko, konstatuodamas, kad Informacinei sistemai duomenų realus perėmimas neįvyko ne dėl pareiškėjo, kaip NVSC vadovo, sąmoningo ir sisteminio neveikimo, o neperdavimas buvo sąlygotas kitų subjektų.

35.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Įsakymo Nr. K-1007, kuris buvo panaikintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu, priėmimo pagrindas buvo beveik analogiškas skundžiamo šioje byloje Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo priėmimo pagrindui. Teismas, nepaisydamas įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1615-809/2021, vertino, kad pareiškėjas atliko visus pažeidimus, numatytus skundžiamame Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo. Įsakymas Nr. K-1007 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. įsiteisėjusiu sprendimu buvo panaikintas pilna apimtimi, konstatuojant, kad pažeidimai nebuvo padaryti, todėl vien tai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies kontekste sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą Įsakymą dėl tarnybinio nusižengimo, kurio pagrindą sudaro dalis tapačių inkriminuojamų pažeidimų. Be to, nagrinėjamoje byloje teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1615-809/2021.

36.       Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl skundžiamų Įsakymų atitikimo VAĮ reikalavimams. Pažymi, kad Įsakymai priimti tik nurodant teisės aktų pavadinimus ir straipsnius, kurių pagrindu priimti skundžiami Įsakymai, tačiau jų nedetalizuojant. Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo nenurodyta, kaip pasireiškė vadovo neveikimas ir kokią tiesioginę įtaką vadovo neveikimas turėjo duomenų tinkamam apdorojimui, sisteminimui ir teikimui. Iš Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas pažeidė SSĮ 5 straipsnyje įtvirtintus principus, kokių pavedimų nevykdė, kokių norminių teisės aktų nesilaikė, kokių viešojo administravimo funkcijų NVSC nevykdė ir kaip tas nevykdymas pasireiškė, taip pat kaip pasireiškė netinkamas NVCS darbo organizavimas, kontroliavimas bei planavimas, nenurodoma, kokioje Europos Sąjungos institucijų komitetų ir darbo grupių, tarptautinių ir nacionalinių darbo grupių veikloje NVSC nedalyvavo. Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo grindžiamas abstrakčiais teiginiais, be kita ko, nurodant netinkamą teises norma dėl skatinamosios priemonės.

37.       Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl jam skirtos griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – proporcingumo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tai yra neproporcinga priemonė, įvertinus ir tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu buvo panaikintas pirmasis pareiškėjo atžvilgiu priimtas Įsakymas, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Dėl neteisėtai ir nepagrįstai nustatytų pareiškėjo neva padarytų tarnybinių nusižengimų nėra pareiškėjo kaltės, kadangi nebuvo subjektyvaus pagrindo – galėjimo veikti, kaip to reikalauja teisės aktai.

38.       Pareiškėjas akcentuoja, kad NVSC nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. NVSC išimtinai vykdo teisės aktų apibrėžtas funkcijas pagal gaunamą finansavimą iš atsakovo. NVSC negalėjo vykdyti papildomų funkcijų ar vykdyti funkcijas didesne apimtimi, nesuderinus prieš tai su atsakovu ir negavus atitinkamo finansavimo.

39.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40.       Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjas visas Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitoje nurodytas užduotis įvykdė ar įvykdė iš dalies. Iš penkių užduočių dvi buvo įvykdytos iš dalies, likusios – tik įvykdytos. Tarnybinės veiklos vertinimo metu Komisija atliko išsamų vertinimą, atsižvelgiant į visus VTĮ įtvirtintus vertinimo elementus. Be to, įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, rezultatas į bendrą tarnybinės veiklos vertinimo balą nėra įskaičiuojamas, todėl jis nekeičia bendro tarnybinės veiklos vertinimo rezultato.

41.       Atsakovas pažymi, kad įstaigos vadovams yra taikomas aukštesnis atsakomybės laipsnis nei kitiems valstybės tarnautojams. Be to, būtent ekstremalių situacijų metu geriausiai išryškėja vadovų kvalifikacijos bei gebėjimai atlikti jiems pavestas funkcijas, organizuoti, koordinuoti bei kontroliuoti savo vadovaujamų įstaigų veiklą. Atsižvelgiant į pareiškėjo pareigų svarbą sveikatos sistemai, pareiškėjo tarnybinės veiklos realus vertinimas COVID-19 pandemijos sukeltos krizės valdymo kontekste laikytinas tinkamu. Pareiškėjas privalėjo veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įstaiga vykdytų galiojančių teisės aktų reikalavimus, ypatingai atsižvelgiant į reikšmingą NVSC vaidmenį siekiant suvalgyti COVID-19 pandemiją. Priešingai, pareiškėjas nepademonstravo vadovo savybių COVID-19 ligos sukeltos pandemijos krizės valdyme. Pareiškėjas privalėjo dėti maksimalias pastangas užtikrinti tinkamą NVSC darbo organizavimą ir savalaikį įstaigos funkcijų įgyvendinimą.

42.       Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina dvi skirtingas administracines bylas, kurių faktinės aplinkybės yra skirtingos. Administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022 ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos Įsakymu Nr. K-1007, už pareiškėjo netinkamą pareigų vykdymą ir neveikimą, susijusį su Informacinės sistemos perėmimo organizavimu, proceso koordinavimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas skundžia Įsakymą, kuriuo tarnybinė nuobauda paskirta už pareiškėjo neveikimą ir netinkamą veikimą, susijusį su mirčių dėl COVID-19 ligos netinkama apskaita ir kontrole, pateikiamų duomenų patikimumo stebėsenos nevykdymą, bei Įsakymą dėl atleidimo. Minėtais įsakymais nustatyti atskiri tarnybiniai nusižengimai, skirtingos aplinkybės.

43.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų po kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo, kurio metu pareiškėjo veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. Vertinant pareiškėjo tarnybinės veikos rezultatus, be kita ko, buvo atsižvelgta į pareiškėjo pavėluotus veiksmus ir neveikimą Informacinės sistemos perėmimo procese. Tačiau šios aplinkybės sudarė tik dalį metinio veiklos vertinimo. Išvadoje, kuri yra neatskiriama skundžiamo Įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo dalis, yra išskirti pažeidimai, kurių visuma lėmė išvadą, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, dėl ko buvo atleistas iš NVSC vadovo pareigų. Konkretūs teisės aktuose įtvirtintų pareigų pažeidimai pateikti Išvados konstatuojamoje dalyje. Išvados aprašomojoje dalyje išsamiai pateiktos Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės, kaip pasireiškė netinkamas pareiškėjo pareigų vykdymas.

44.       Atsakovo vertinimu, prejudiciniu faktu gali būti laikomas administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022 teismo nustatytas Įsakymo Nr. K-1007 neteisėtumas. Tačiau administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022 pateikti atitinkami teismo motyvai nelaikytini prejudiciniais faktais, todėl teismas jais neprivalo vadovautis nagrinėjamoje byloje. Be to, administracinių bylų dalyką sudaro atskiri Ministro įsakymai, priimti dėl skirtingų pareiškėjo tarnybinių nusižengimų, todėl administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022 nustatyti prejudiciniai faktai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Pareiškėjas nenurodo, kokie konkretūs faktai buvo nustatyti administracinėje byloje Nr. eA-493- 662/2022, dėl kurių, neva, teismas pasisako skirtingai.

45.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiami Įsakymai neatitinka VAĮ reikalavimų. Paaiškina, kad Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakyme dėl atleidimo yra nurodyti teisinis ir faktinis pagrindas bei motyvai. Be to, detalūs argumentai dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo buvo pateikti Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitoje, su kuria pareiškėjas buvo supažindintas. Taip pat pareiškėjas buvo kviečiamas į Komisiją pokalbiui, taip pat buvo supažindintas su Komisijos Išvada. Taigi, Įsakymų motyvacija pareiškėjui turėjo būti gerai žinoma, t. y. jis galėjo ir turėjo suprasti jo atžvilgiu priimtų sprendimų motyvus, todėl nėra VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo.

46.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu dėl netinkamai nurodytos normos, kaip teisinio atleidimo pagrindo. Atsakovas pažymi, kad Aprašo 64 punktas įtvirtina konkretų tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo arba vertinimo komisijos išvadoje pateikto siūlymo įgyvendinimo terminą. Todėl šio vertinimo tvarkos punkto nurodymas Įsakyme dėl atleidimo yra tinkamas ir teisėtas.

47.       Atsakovas nurodo, kad sprendimas atleisti pareiškėją iš pareigų buvo priimtas išsamiai įvertinus jo tarnybinę veiklą, leidus pasisakyti pačiam pareiškėjui, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis nustatyta procedūra. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliekamas dėl skirtingų faktinių aplinkybių, nustatyta, kad pareiškėjo neveikimas ir netinkamas veikimas buvo sistemingi, tęstinio pobūdžio; gebėjimų ir kvalifikacijų vertinimas buvo nepatenkinamas, kas patvirtino pareiškėjo negebėjimą strategiškai planuoti bei organizuoti įstaigos darbo, kontroliuoti atliekamus veiksmus. Įstaigos vadovo veikla daro tiesioginę įtaką įstaigos įvaizdžiui visuomenėje, žmonių pasitikėjimui ja, taip pat ir visos valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo atleidimas po tarnybinės veiklos vertinimo atitiko teisingumo ir proporcingumo principus.

48.       Atsakovas akcentuoja, kad NVSC keliami uždaviniai yra sudedamoji valstybės politikos dalis, o subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant šią politiką, užtikrina viešąjį interesą šioje srityje. Pareiškėjas savo tęstiniu neveikimu ir netinkamu veikimu ekstremaliosios situacijos metu negebėjo organizuoti vienos iš pagrindinių vykdančiųjų institucijų darbo: nuolatinis Ministerijos pagalbos prašymas, pavėluotas reagavimas ir nereagavimas į užduotis, neplanavimas tolimesnių veiksmų epidemiologinės situacijos pagerėjimo metu, kai jau buvo prognozuojama antroji COVID-19 ligos banga, tik patvirtina negebėjimą organizuoti didelės įstaigos darbo, negebėjimą kontroliuoti atliekamų veiksmų bei negebėjimą strategiškai planuoti. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas sumenkino jo vadovaujamos įstaigos reputaciją visuomenėje, todėl buvo padaryta žala valstybei.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

49.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. K-111, kuriuo NVSC direktorius R. P. pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, ir 2021 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. K-115, kuriuo R. P., atlikus jo tarnybinės veiklos vertinimą, atleistas iš NVSC direktoriaus pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo grąžinti jį į NVSC direktoriaus pareigas bei VDU už priverstinės pravaikštos laiką jam priteisimo.

50.       Ginčo esmę sudaro klausimai dėl NVSC vadovo nubaudimo tarnybine nuobauda – papeikimu ir atleidimo iš pareigų, nepatenkintai įvertinus jo tarnybinę veiklą, faktinių pagrindų tinkamo individualizavimo ir atsakovo pasirinktų negatyvaus poveikio priemonių proporcingumo COVID-19 pandemijos kontekste.

51.       Bylos duomenimis, NVSC direktorius R. P. 2021 m. sausio 2 d. raštu ir 4 d. raštu pateikė rašytinius paaiškinimus sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 28 d. raštu pateiktiems klausimams, kurių dalis buvo anksčiau atsakyta žodžiu susitikimo su Ministru metu. Reaguojant į R. P. atsakymus, sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyrius 2021 m. sausio 7 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. BR-6 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus R. P. pateiktos informacijos vertinimo ir faktinės situacijos“. Įvertinti šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes buvo pavesta Ministro 2021 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-70 „Dėl komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti sudarymo“ sudarytai komisijai. Ji kartu buvo įpareigota atlikti NVSC direktoriaus tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti Ministrui atlikto tyrimo išvadą. R. P. 2021 m. vasario 2 d. ir 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus Komisijai, kuri 2021 m. vasario 17 d. pateikė Ministrui tyrimo išvadą (dėl NVSC direktoriaus R. P. tarnybinio nusižengimo Nr. BR-183). Šioje išvadoje, be kita ko, apibendrinama, kad „R. P., kaip įstaigos vadovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant laiku vykdyti Ministro pavedimus, kontroliuoti mirčių skaičiaus informacijos gavimą, atnaujinti IT sistemas ir jas pritaikyti esamai epidemiologinei situacijai, užtikrinti atsakingų, kompetentingų asmenų paskyrimą, nors turėjo pareigą elgtis teisės aktų nustatyta tvarka.“ Be to, šioje išvadoje konstatuojama, kad R. P. „savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti taikoma viena iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 d. 1 p., 2 p., 3 p. nustatytų tarnybinių nuobaudų – pastaba, papeikimas arba griežtas papeikimas <...>“. Remdamasis šia išvada, Ministras 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. K-111 skyrė NVSC direktoriui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimui sudarytos vertinimo komisijos 2021 m. kovo 2 d. Išvadoje pasiūlyta atleisti NSVC direktorių iš pareigų, kuo remiantis NVSC direktorius nuo 2021 m. kovo 10 d. atleistas iš pareigų Ministro 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. K-115.

52.       Pirmasis skundžiamas atsakovo 2021 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. K-111, kuriuo R. P. dėl netinkamai koordinuoto ir organizuoto NVSC darbo pripažintas pažeidęs atitinkamų nurodytų įstatymų nuostatas ir nubaustas tarnybine nuobauda – papeikimu, kaip nurodyta jo įžanginėje dalyje, priimtas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir sveikatos apsaugos ministro 2021 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-70 sudarytos komisijos 2021 m. vasario 17 d. išvada Nr. BR-183.

53.       Antrasis skundžiamas atsakovo 2021 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. K-115, kuriuo R. P. atleistas iš NVSC direktoriaus pareigų, kaip nurodyta jo įžanginėje dalyje, priimtas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, 64 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų (valstybės tarnautojų) tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2021 m. kovo 2 d. išvada Nr. BR-203 ,,Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada“.

54.       Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui iš esmės buvo grindžiamas pozicija, kad skundžiami atsakovo įsakymai, kurie grindžiami abstrakčiais teiginiais, nepagrįsti ir neteisėti dėl pareiškėjo baudimo už nepadarymą to, kas neįmanoma, nes nėra pareiškėjo kaltės nesant galėjimo veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Be to, pareiškėjui pateikiant sveikatos apsaugos ministro 2021 m. sausio 12 d. įsakymu sudarytai komisijai 2021 m. vasario 2 d. paaiškinimus buvo reiškiamas nušalinimas komisijos pirmininkei R. K. ir komisijos narei V. T., tačiau ministras pritarė tik R. K. nušalinimui nuo Komisijos vykdomo tyrimo.

55.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, jį apibūdindamas abstrakčiu ir deklaratyviu, pažymėdamas Įsakymuose išsamiai nurodytas teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir su šiomis teisės normomis susietas aplinkybes, akcentuodamas Ministerijos tinkamai kvalifikuotą pareiškėjo, kaip įstaigos vadovo, kaltės pasireiškimą neveikimu ir netinkamu veikimu (nebuvimą pakankamai rūpestingu ir atsakingu), nesiimant aktyvių veiksmų įvykdyti Ministro pavedimus laiku, kontroliuoti gaunamą informaciją apie mirčių skaičių, pritaikyti epidemiologinei situacijai IT sistemas ir jas atnaujinti, užtikrinti už IT atsakingų kompetentingų asmenų paskyrimą, taip pat pareiškėjo, kaip NVSC direktoriaus, Pareigybės aprašyme nustatytų pareigų pažeidimą ir atitinkamų imperatyvių teisės aktų nuostatų nesilaikymą.

56.       Apeliacinio skundo reikalavimai iš esmės grindžiami pareiškėjo pozicija, kad atsakovo Įsakymuose nenurodomas NVSC direktoriaus neveikimo pasireiškimas ar konkreti įtaka duomenų tinkamam apdorojimui, sisteminimui ir teikimui, nėra aiškūs konkretūs veiksmai, kuriais pareiškėjas pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus, 2020 metais susidūręs su netikėtai užklupusios COVID-19 pandemijos iššūkiais ir būdamas labai gerai įvertintu kvalifikacijos vertinime, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą (dėl kurio teismas nepasisakė), todėl nebuvo jokio pagrįsto ir realaus pagrindo atleisti pareiškėją iš NVSC direktoriaus pareigų, su kuo, pasak apelianto, susijusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022, kuria atmestas atsakovo apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjo atžvilgiu priimtas tarnybinę nuobaudą skyręs Įsakymas Nr. K-1007. 

57.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistus valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

58.       Vienus ginčo santykius tiek, kiek jie susiję su valstybės tarnautojo R. P. galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu ir tuo grindžiamu pirmuoju minėtu sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. K-111 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“, reguliuoja, be kita ko, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 sausio 14 d. įsakymu Nr. V-19 patvirtintų Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų, NVSC nuostatų bei Pareigybės aprašymo nuostatos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme (33 straipsnyje „Tarnybinės nuobaudos“) nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (33 str. 1 d.); tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (33 str. 2 d.); už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (33 str. 3 d.). Būtent Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 2 punktas nurodytas (pritaikytas) minėtame sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. K-111.

59.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

60.       Kitus ginčo santykius tiek, kiek jie susiję su valstybės tarnautojo R. P. tarnybinės veiklos vertinimu ir tuo grindžiamu antruoju nurodytu sveikatos apsaugos ministro 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. K-115 „Dėl R. P. atleidimo iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigų“, reguliuoja, be kita ko, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (27 straipsnis „Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas“), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme (27 straipsnyje) nustatyta, kad „įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo“ valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai (27 str. 6 d.); kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu „valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė <...> pareiginė alga“ (27 str. 9 d. 1 p.); „valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje“ (27 str. 9 d. 2 p.); „valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų <...>“ (27 str. 9 d. 3 p.). Šio įstatymo 51 straipsnyje „Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų“ nustatyta, kad Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai „po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų <...>“ (51 str. 1 d. 10 p.). Pastarasis atleidimo pagrindas nurodytas (pritaikytas) minėtame sveikatos apsaugos ministro 2021 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. K-115.

61.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant VTĮ ir žemesnės galios teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, ne kartą konstatuota, kad: teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015); teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17, 18 ir 19 punktai), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009); vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008).

62.       Paminėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

63.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sveikatos apsaugos ministerijos tarnybiniai priekaištai R. P. dėl jo, kaip įstaigos vadovo, tariamo neveiklumo ar aplaidumo bei nerūpestingumo (ir tuo padaryto tarnybinio nusižengimo, dėl kurio jam sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. K-1007 skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas) pandemijos laikotarpiu jau buvo nagrinėti ir paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022. Šioje nutartyje, be kita ko, atitinkamai pažymėta, kad sveikatos apsaugos ministerijos apeliaciniame skunde įrodinėjamas R. P.: a) neturėjimas jokio ULSVIS veiksmų perėmimo plano ir buvimas visiškai nepasiruošusiu faktiniam ULSVIS perėmimui – deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kuris visiškai nekonkretizuotas, ar privaloma buvo parengti tokį planą ir pan.; b) nebuvimas paskyrusiu už ULSVIS duomenų tvarkymą, saugumą bei administravimą atsakingų asmenų – nereikšmingas argumentas, nes akivaizdu, jog neperėmus ULSVIS iš PULAC nebuvo tikslinga ir jokios būtinybės paskirti ir atsakingus asmenis. 

64.       Nagrinėjamu atveju gausybės teisės aktų galimi pažeidimai (t. y. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, NVSC nuostatų, Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. V-807, Pareigybės aprašymo nuostatų reikalavimų neįgyvendinimai), kuriuos R. P. esą padarė kaip NVSC direktorius, galimai paaiškėjo ir buvo nustatyti remiantis jam Ministro pateiktų klausimų atsakymais, kas gali būti vertinama kaip diskutuotina valstybės tarnautojo traukimo tarnybinėn atsakomybėn aplinkybė, net jei ji susijusi su NVSC direktoriui keliamais išskirtiniais vadybos ir lyderystės reikalavimais. Šiuose Ministro klausimų atsakymuose atsispindintys R. P. galimai padaryti darbo pareigų ir teisės aktų pažeidimai įžvelgti sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus 2021 m. sausio 7 d. pateiktame tarnybiniame pranešime Nr. BR-6 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus R. P. pateiktos informacijos vertinimo ir faktinės situacijos“, kas taip pat gali būti vertinama kaip diskutuotina valstybės tarnautojo R. P. traukimo tarnybinėn atsakomybėn aplinkybė. Toks Ministerijos struktūrinio padalinio tarnybinis pranešimas, kuriuo vertinant R. P. pateiktus Ministro klausimų atsakymus juose įžvelgtas galimas R. P. darbo pareigų pažeidimas ir padarytas tarnybinis nusižengimas, buvo pagrindas Ministro 2021 m. sausio 12 d. įsakymui Nr. V-70 „Dėl komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti sudarymo“, kuriuo sudaryta Komisija įpareigota įvertinti šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir atlikti NVSC direktoriaus tarnybinio nusižengimo tyrimą bei pateikti Ministrui atlikto tyrimo išvadą. Taigi atsakovas, įpareigodamas Komisiją atlikti NVSC direktoriaus darbo pareigų pažeidimo tyrimą, tuo netiesiogiai patvirtino, jog jam pagal Ministerijos Teisės skyriaus 2021 m. sausio 7 d. tarnybinį pranešimą žinomi papildomi šioje byloje nesantys duomenys, kurie leidžia numatyti R. P. kaip NVSC direktoriaus galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą ir kad tokiais objektyviais duomenimis yra Ministro klausimų R. P. atsakymai ir šių atsakymų įvertinimas ministerijos Teisės skyriaus 2021 m. sausio 7 d. pateiktame tarnybiniame pranešime Nr. BR-6. Byloje nėra kitų duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad ne vien R. P. pateikti jam užduotų Ministro klausimų atsakymai nulėmė tiek Ministerijos Teisės skyriaus 2021 m. sausio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. BR-6, tiek Ministro 2021 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. V-70 „Dėl komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti sudarymo“.

65.       Taigi šioje byloje nagrinėjamu tų pačių subjektų, kaip ir minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-493-662/2022, ginčo tęsinio atveju Ministerija iš esmės laikosi analogiškos pozicijos dėl R. P., kaip NVSC direktoriaus, netinkamos ir neteisėtos veiklos pandemijos laikotarpiu, kai šis vadovas esą padarė gausybės teisės aktų pažeidimus „netinkamai koordinuodamas ir organizuodamas NVSC darbą“, kaip tai nurodyta skundžiamo sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. K-111 1 punkte. Tačiau nagrinėjamas ginčas nuo ankstesnio, kuris išnagrinėtas minėta apeliacinės instancijos 2022 m. birželio 29 d. nutartimi, skiriasi tuo, kad, antrą kartą nubaudus R. P. tarnybine nuobauda – papeikimu, buvo atliktas jo tarnybinės veiklos vertinimas, dėl kurio negatyvaus rezultato (įvertinimo nepatenkinamai) R. P. atleistas iš NVSC direktoriaus pareigų.

66.       Pažymėtina, kad minėti sveikatos apsaugos ministro penki klausimai R. P., į kuriuos atsakyti paprašyta raštu, buvo tokie: 1) Kaip vykdoma mirčių, susijusių su COVID-19 liga, atvejų stebėsena, kokių priemonių imtasi, siekiant užtikrinti informacijos patikimumą?; 2) Kokie taikytų priemonių vykdymo rezultatai? Kaip šiuo metu vykdomi patvirtintų atvejų tyrimai, kokios jų skaitmenizavimui bei optimizavimui skirtos priemonės yra planuojamos ir įgyvendintos? Kokie sprendimai reikalingi neatidėliotinam jų realizavimui?; 3) Kiek ir iš kur pasitelkiami žmogiškieji ištekliai iš NVSC ir kitų įstaigų ar organizacijų COVID-19 valdymui pagal savivaldybes? Koks yra jų veiklos vykdymo efektyvumas, vertinant vidutiniškai ištiriamų atvejų skaičių? Kaip vyksta jų koordinavimas?; 4) Kokia šiuo metu esama didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo padėtis pagal savivaldybes? Kokie sprendimai yra atlikti ir planuojami šio proceso tobulinimui?; 5) Pristatyti NVSC atliktus veiksmus / priimtus sprendimus dėl 2020 m. spalio 16 d. pasitarimo, skirto Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo problemoms spręsti, metu SAM ir NVSC atstovų sutartų veiksmų vykdymo (dėl kreipimosi į Kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, užpildant kibernetinio incidento pranešimo formą, dėl ULSVIS perdavimo klausimų sprendimo teismine tvarka ir kt.), pateikti kitą aktualią informaciją, susijusią su informacinės sistemos perdavimo problematika.

67.       Pirmasis minėtas sveikatos apsaugos ministro klausimas R. P. atsakytas, be kita ko, taip: „Informuojame, kad NVSC neturi prieigos prie Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS), todėl neturi galimybių patikrinti, ar visos ASPĮ informaciją perduoda teisingai.“

68.       Antrasis minėtas klausimas atsakytas, be kita ko, taip: „COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) patvirtintų atvejų tyrimai vykdomi tiesioginės apklausos būdu – telefonu susisiekiama su asmeniu, kuriam nustatyta ši liga. Šiuo metu įdiegta ir pradėta naudoti Atvejo apklausos anketa (gruodžio 29 d. vakare). Gruodžio 30 d. buvo vykdomas naudojimo efektyvumo monitoringas siekiant nustatyti realias ir potencialias problemas. Šiandieną anketą pradės naudoti visi tyrėjai Lietuvoje. Taip pat, bus aktyvuota galimybė asmenims, kuriems nustatyta COVID-19 liga, patiems užpildyti anketą ir pateikti duomenis NVSC. Su tais asmenimis, kurie anketos patys nepildys, NVSC specialistai susisieks ir toliau, bet šių asmenų apklausa taip pat palengvės, nes ir specialistai galės pildyti anketą interaktyviai.“ Be to, antrasis klausimas vėlesniu R. P. paaiškinimu papildomai atsakytas taip: „dar 2018 m. teikiau informaciją SAM“ „kad dėl nepakankamo finansavimo kyla grėsmė, jog nebus užtikrintas tinkamas funkcijų vykdymas“, „SAM buvo informuotas, kad dėl darbuotojų trūkumo mažėja užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros efektyvumas“, „informaciją apie darbuotojų ir lėšų trūkumą teikiau nuolatos“, „nuolatos kreipiausi į Ministeriją dėl tarnybinės pagalbos organizavimo“, „NVSC pasirašė bendradarbiavimo sutartis su savanoriškomis organizacijomis, tačiau jų pagalba buvo teikiama fragmentiškai ir nedidelėmis apimtimis“.

69.       Trečiasis minėtas klausimas atsakytas, be kita ko, taip: „COVID-19 ligos epidemiologinei priežiūrai (atvejo epidemiologinei diagnostikai, didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų pirminiam informavimui, registravimui tyrimams, protrūkių valdymui, asmenų konsultavimui, sustiprintai medicininei-karantininei kontrolei oro uostuose ir jūrų uoste ir kt.) paskirta daugiau nei 50 proc. NVSC žmogiškųjų išteklių. Į pagalbą pasitelkiami savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (aktyviai dalyvauja apie 40 VSB), Lietuvos Respublikos kariuomenės (70 karių savanorių), virš 60 kitų organizacijų (Verslo iniciatyva „Įveiksime kartu“ (40 darbuotojų), savanoriškos organizacijos ir įstaigos (apie 20 savanorių), Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos (pasitelkti 4 darbuotojai). COVID-19 epidemiologinę priežiūrą kiekvienoje savivaldybėje koordinuoja NVSC teritoriniai padaliniai – departamentai apskrityse. Atkreiptinas dėmesys, kad NVSC žmogiškieji ištekliai nuolat perskirstomi pagal kritines veiklos sritis, darbuotojams užduotys skiriamos ir pagalba pasitelkiama įvertinus epidemiologinę situaciją kiekvienoje savivaldybėje“ (papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose klausimas atsakytas R. P. pateikiant bendradarbiavimo su Maltos ordino pagalbos tarnyba ir su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pasirašytas sutartis, nurodant, kad „buvo pasirašyta ir daugiau bendradarbiavimo sutarčių su kitomis organizacijomis bei savanoriškos veiklos sutarčių su fiziniais asmenimis“).

70.       Ketvirtasis minėtas klausimas atsakytas, be kita ko, taip: „COVID-19 ligos atvejų tyrėjai išsiaiškina didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, sudaro jų sąrašus pagal patvirtintą formą ir pateikia NVSC darbo grupei, kurie šiuos asmenis apie buvusį kontaktą ir jiems paskirtą izoliaciją informuoja SMS žinute. Šia žinute jiems išsiunčiama ir nuoroda į anketą, kurią pildant sudaryta galimybė informuoti apie nedarbingumo poreikį bei pateikti sutikimą atlikti COVID-19 ligos diagnostinį tyrimą. Anketose pateikti duomenys automatiškai importuojami į ULSKIS”.

71.       Penktasis minėtas sveikatos apsaugos ministro klausimas R. P. atsakytas pateikiant atitinkamą informaciją apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus.

72.       Skundžiamo sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. K-111, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrindą sudaro nuostatos, kuriomis pripažįstama, kad NVSC direktorius R. P. padarė tarnybinį nusižengimą, kuris nurodytas komisijos 2021 m. vasario 17 d. išvadoje Nr. BR-183, netinkamai koordinuodamas ir organizuodamas NVSC darbą, tuo pažeisdamas: 

1)       Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas (3 str.) tiek, kiek „dėl Centro vadovo neveikimo nėra tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai suteikia pagrindą teigti, kad keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai“ (įsakymo 1.1 p.);

2)       Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo nuostatas (5 str. 1 d. 1 p., 2 p., 5 p., 11 p., 59 str.) tiek, kiek „NVSC neužtikrino įtvirtintų pareigų vykdymo, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms, direktorius vienasmeniškai nevykdydamas įsakymuose įtvirtintų pavedimų, savo veiksmais ignoruoja ir nesilaiko norminių teisės aktų, sukuriančių teises ir pareigas visiems teisinio santykio dalyviams. NVSC vadovo sprendimas nevykdyti įsakymuose nustatytų įpareigojimų nustatytais terminais, nesuderinamas su Ministerijos vykdoma valstybės politika sveikatos apsaugos srityje“ (įsakymo 1.2 p.);

3)       Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas (3 str. 5 p., 7 str. 3 d. 3 p., 12 str., 15 str. 3 p., 15 str. 15 p.) tiek, kiek „žmonių užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros profilaktikos ir kontrolės priemones, siekdamos mažinti šalies gyventojų sergamumą, mirtingumą ir invalidumą nuo jų, kai kurių užkrečiamųjų ligų likvidavimą, tinkamą pasirengimą ir reagavimą į iškilusias dėl užkrečiamųjų ligų grėsmes visuomenei, visuomenės sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo be eilės įstaigų ir NVSC<...> pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją <...>“ (įsakymo 1.3 p.);

4)       Pareigybės aprašymo nuostatas (4 p., 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p., 7.4 p., 7.5 p., 7.8 p., 7.9-7.16 p., 7.18-7.22 p.) tiek, kiek „NVSC vadovo pareigybė skirta Centro darbui organizuoti bei atsakyti už Centro veiklą įgyvendinant atitinkamų teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju Ministro įsakymų ir įstatyminių nuostatų nevykdymas pažeidžia šį reikalavimą, tas pasireiškia netinkamu NVSC darbo organizavimu, kontroliavimu bei NVSC darbo planavimu. NVSC vadovas turi būti aktyvus ir užtikrinti ne tik teisės aktų laikymąsi, bet turi tinkamai planuoti įstaigos darbą, koordinuoti įstaigoje esančius procesus, laiku ir kokybiškai vykdyti pavedimus“ (įsakymo 1.4 p.);

5)        NVSC nuostatų reikalavimus (3 p., 9 p., 10.4 p., 10.10 p., 11 p., 14 p., 15 p., 16 p., 18.2 p., 18.3 p.) tiek, kiek „neužtikrinamas pagrindinių NVSC tikslų įgyvendinimas, susijęs su užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole, netinkamai vykdomos funkcijos susijusios su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra, NVSC direktorius neužtikrina tinkamos įstaigos darbo planavimo, organizavimo ir kontroliavimo“ (įsakymo 1.5 p.);

6)       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. V-807 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkių tyrimo ir informacijos teikimo“ 1 punktą (įsakymo 1.6. p.);

7)       Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių nuostatas (5.1.1 p., 5(1).3 p., 6.1 p., 6.4 p., 7 p., 24 p., 30 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. V-1816 (2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. V-3083 redakcija) 3 punktą (įsakymo 1.7 p.);

8)       Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų (3 str. 1 d. 1 p., 12 p., 3 str. 2 d., 16 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p.) tiek, kiek „nors R. P. savo kaltės nepripažįsta, tačiau įstaigos veikla nėra tinkama, neužtikrinamas tinkamas NVSC funkcijų vykdymas, o būtent vadovas atsakingas už tinkamą įstaigos darbo organizavimą“, „šiuo atveju vadovas nevykdydamas teisės aktų reikalavimų, nevykdydamas Ministro pavedimų ir nekoordinuodamas įstaigos darbo, veikdamas tik pagal Ministerijos pavedimus ir tai nesilaikant juose nustatytų terminų, nebendradarbiaudamas su kitomis institucijomis dėl tiesioginių funkcijų vykdymo neveikia kaip savo srities profesionalas ir neatlieka valstybės tarnautojui keliamų aukštų kokybės reikalavimų“, „R. P. savo neveikimu ir netinkamu veikimu ignoravo teisės aktų nuostatas, nesilaikė aukščiau nurodytų terminų ir ekstremaliosios situacijos metu neužtikrino kokybiško NVSC darbo“, „R. P. nevykdė Pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų – neužtikrino <...> teisės aktų laikymosi, neužtikrino efektyvaus Centro darbo, neužtikrino ir Centrui pavestų darbų pagal Centro nuostatus vykdymo, ne laiku ir ne kokybiškai vykdė Ministerijos pavedimus, savo darbe nesivadovavo aukščiau nurodytais teisės aktais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, nevykdė ir arba ne laiku įvykdė ministro pavedimus“ (įsakymo 1.8 p.).

73.       Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. K-111, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, 1.3, 1.5, 1.6, 1.7 papunkčiuose nurodyti R. P. padaryti keturi tam tikrų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, skirtingai nuo kituose šio įsakymo 1.1, 1.2, 1.4 papunkčiuose ir 1.8 papunktyje nurodytų teisės pažeidimų, iš esmės nėra konkrečiai individualizuoti. Šie keturi nurodomi teisės reikalavimų pažeidimai pagal dabartinius byloje esančius duomenis nėra atskleidžiami konkrečiais faktais ir individualizuotai įvertinti, todėl pirmosios instancijos teisme turi būti ištirtos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys, prireikus – surinkti ir įvertinti papildomi įrodymai, leidžiantys individualizuoti neteisėtas veikas, kurios buvo tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindas.

74.       Kiti minėtame įsakyme Nr. K-111 šiek tiek labiau sukonkretinti R. P. esą padaryti teisės pažeidimai, nurodyti įsakymo 1.1, 1.2, 1.4, 1,8 papunkčiuose, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg deklaratyvus ir formalūs, t. y. neatitinkantys valstybės tarnautojo padaryto teisės pažeidimo konstatavimui ir tarnybinės nuobaudos skyrimui keliamų individualizavimo reikalavimų. Tarnybinės nuobaudos skyrimo tinkamu ir proporcingu pagrindu negali būti abstraktus teisės aktų pažeidimo konstatavimas, kaip antai, „dėl Centro vadovo neveikimo nėra tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys <...>“ (įsakymo 1.1 p.), todėl pirmosios instancijos teismas turi ištirti, kuo pasireiškė toks Centro vadovo neveikimas individualizuotai ir kaip turėjo elgtis pareiškėjas, kad ši funkcija būtų įgyvendinta tinkamai; „NVSC neužtikrino įtvirtintų pareigų vykdymo, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms <...>“ (įsakymo 1.2 p.), todėl pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai vertinti Centro vadovo neužtikrintą užkrečiamųjų ligų židinių ištyrimą ir informacijos apie tai teikimą kitoms institucijoms; „Ministro įsakymų ir įstatyminių nuostatų nevykdymas pažeidžia šį reikalavimą, tas pasireiškia netinkamu NVSC darbo organizavimu, kontroliavimu bei NVSC darbo planavimu. NVSC vadovas turi būti aktyvus ir užtikrinti ne tik teisės aktų laikymąsi, bet turi tinkamai planuoti įstaigos darbą, koordinuoti įstaigoje esančius procesus, laiku ir kokybiškai vykdyti pavedimus“ (įsakymo 1.4 p.), todėl pirmosios instancijos teismas turi individualizuoti Centro vadovo veiką, tirti ir vertinti visas konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis atsakovas grindė šiuos tarnybinius priekaištus Centro vadovui.

75.       Teisėjų kolegijos akcentuoja, kad pirmojo skundžiamo atsakovo Įsakymo sudedamąja dalimi esanti Komisijos 2021 m. vasario 17 d. tyrimo išvada Nr. BR-183, kaip pažymima jos įžanginėje dalyje, sukoncentruota į minėtus NVSC direktoriui skirtas Ministro 2020 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.1.20 E-17) 10-9113 suformuluotus klausimus, dėl kurių atsakymo Ministerijos Teisės skyrius teikė minėtą 2021 m. sausio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. BR-6.

Ginčo aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmasis minėtas NVSC direktoriui skirtas Ministro 2020 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.1.20 E-17) 10-9113 suformuluotas klausimas – „Kaip vykdoma mirčių, susijusių su COVID-19 liga, atvejų stebėsena, kokių priemonių imtasi, siekiant užtikrinti informacijos patikimumą? Kokie taikytų priemonių vykdymo rezultatai?“, kurio atsakyme Ministras pagal Ministerijos Teisės skyriaus minėtą 2021 m. sausio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. BR-6 galėjo įžvelgti galimą padarytą R. P. darbo pareigų pažeidimą, o Komisija jos 2021 m. vasario 17 d. tyrimo išvadoje Nr. BR-183 – NVSC direktoriaus tarnybinį nusižengimą. Jis turi būti sukonkretintas pagal papildomą faktinių aplinkybių visapusišką tyrimą ir / ar šias aplinkybes pagrindžiančius papildomus duomenų vertinimą t. y. individualizuotas pirmosios instancijos teisme, be kita ko, nagrinėjant, kokie konkretūs R. P. galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas vykdyti „mirčių, susijusių su COVID-19 liga, atvejų stebėseną“ ir užtikrinti „informacijos patikimumą? Kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų vykdyti „mirčių, susijusių su COVID-19 liga, atvejų stebėseną“ ir „užtikrinti informacijos patikimumą“ pažeidimas R. P. veikimu ar neveikimu? Pažymėtina, kad tokie ar panašūs klausimai nėra individualizuotai įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime. Komisijos 2021 m. vasario 17 d. tyrimo išvadoje pirmo klausimo atsakymas negatyviai vertinamas, be kita ko, taip: „NVSC <...> turi pats inicijuoti atitinkamus veiksmus“; „NVSC tokių iniciatyvų nesiėmė“; „iš NVSC jokių sutarčių teikimo projektų nebuvo“; „pateiktuose paaiškinimuose pateikiama galimai klaidinanti informacija“; „centras tokių iniciatyvų nesiėmė arba ėmėsi pavėluotai“, todėl pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti tuo pasakomą NVSC direktoriaus neveikimą ar pavėluotą veikimą.

Antrasis minėtas NVSC direktoriui skirtas Ministro 2020 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.1.20 E-17) 10-9113 suformuluotas klausimas – „Kaip šiuo metu vykdomi patvirtintų atvejų tyrimai, kokios jų skaitmenizavimui bei optimizavimui skirtos priemonės yra planuojamos ir įgyvendintos? Kokie sprendimai reikalingi neatidėliotinam jų realizavimui?“, kurio atsakyme Ministras pagal Ministerijos Teisės skyriaus minėtą 2021 m. sausio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. BR-6 galėjo įžvelgti galimą padarytą R. P. tarnybinių pareigų pažeidimą, o Komisija jos 2021 m. vasario 17 d. tyrimo išvadoje Nr. BR-183 – NVSC direktoriaus tarnybinį nusižengimą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti faktines aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo išvadas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo ir nustatyti, kokie konkretūs R. P. galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas vykdyti „patvirtintų atvejų tyrimus“, planuoti ir įgyvendinti šių tyrimui „skaitmenizavimui bei optimizavimui skirtas priemones?“ Kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų vykdyti „patvirtintų atvejų tyrimus“, planuoti ir įgyvendinti šių tyrimui „skaitmenizavimui bei optimizavimui skirtas priemones“ pažeidimas R. P. veikimu ar neveikimu? Pažymėtina, kad Komisijos 2021 m. vasario 17 d. tyrimo išvadoje antrojo klausimo atsakymas negatyviai kvalifikuojamas, be kita ko, tokiais žodžiais: „pateikta informacija patvirtina faktą, kad NVSC direktorius pavėluotai planavo ir organizavo patvirtinto atvejo ištyrimo ir sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo užtikrinimo veiksmus“. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal antrojo (ar trečiojo ir ketvirtojo) Ministro klausimo atsakymą galimai aiškėjantys NVSC direktoriaus R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, kurie pirmosios instancijos teismo turi būti įvertinti individualizuotai. Komisijos išvadoje nurodoma, kad „direktorius pavėluotai planavo ir organizavo patvirtinto atvejo ištyrimo ir sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo užtikrinimo veiksmus“. Byloje svarbu įvertinti, kaip pagal teisės aktų reikalavimus direktorius privalėjo elgtis ir ar dėl netinkamo veikimo vėlavo planuoti bei organizuoti nurodomus veiksmus ir tuomet padaryti išvadą, ar savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Trečiasis minėtas NVSC direktoriui skirtas Ministro 2020 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.1.20 E-17) 10-9113 suformuluotas klausimas – „Kiek ir iš kur pasitelkiami žmogiškieji ištekliai iš NVSC ir kitų įstaigų ar organizacijų COVID-19 valdymui pagal savivaldybes? Koks yra jų veiklos vykdymo efektyvumas, vertinant vidutiniškai ištiriamų atvejų skaičių? Kaip vyksta jų koordinavimas?“, kurio atsakyme Ministras pagal Ministerijos Teisės skyriaus minėtą 2021 m. sausio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. BR-6 galėjo įžvelgti galimą padarytą R. P. tarnybinių pareigų pažeidimą, o Komisija jos 2021 m. vasario 17 d. tyrimo išvadoje Nr. BR-183 – NVSC direktoriaus tarnybinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti, kokie konkretūs R. P. galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas pasitelkti „žmogiškuosius išteklius iš NVSC ir kitų įstaigų ar organizacijų COVID-19 valdymui pagal savivaldybes“ taip, kad būtų „jų veiklos vykdymo efektyvumas, vertinant vidutiniškai ištiriamų atvejų skaičių“ ir „jų koordinavimas“? Kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų pasitelkti „žmogiškuosius išteklius iš NVSC ir kitų įstaigų ar organizacijų COVID-19 valdymui pagal savivaldybes“ taip, kad būtų „jų veiklos vykdymo efektyvumas, vertinant vidutiniškai ištiriamų atvejų skaičių“ ir „jų koordinavimas“ pažeidimas R. P. veikimu ar neveikimu?

Ketvirtasis minėtas NVSC direktoriui skirtas Ministro 2020 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.1.20 E-17) 10-9113 suformuluotas klausimas – „Kokia šiuo metu esama didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo padėtis pagal savivaldybes? Kokie sprendimai yra atlikti ir planuojami šio proceso tobulinimui?“, kurio atsakyme Ministras pagal Ministerijos Teisės skyriaus minėtą 2021 m. sausio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. BR-6 galėjo įžvelgti galimą padarytą R. P. tarnybinių pareigų pažeidimą, o Komisija jos 2021 m. vasario 17 d. tyrimo išvadoje Nr. BR-183 – NVSC direktoriaus tarnybinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti, kokie konkretūs R. P. galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas užtikrinti „didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo padėtį“ ir jos veiksmingumą „pagal savivaldybes“ bei „šio proceso tobulinimo“ sprendimų „atlikimą ir planavimą“? Kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų užtikrinti „didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo padėtį“ ir jos veiksmingumą „pagal savivaldybes“ bei „šio proceso tobulinimo“ sprendimų „atlikimą ir planavimą“ pažeidimas R. P. veikimu ar neveikimu?

Penktasis minėtas NVSC direktoriui skirtas Ministro 2020 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.1.20 E-17) 10-9113 suformuluotas klausimas – „Pristatyti NVSC atliktus veiksmus/priimtus sprendimus dėl 2020 m. spalio 16 d. pasitarimo, skirto Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo problemoms spręsti, metu SAM ir NVSC atstovų sutartų veiksmų vykdymo (dėl kreipimosi į Kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, užpildant kibernetinio incidento pranešimo formą, dėl ULSVIS perdavimo klausimų sprendimo teismine tvarka ir kt.), pateikti kitą aktualią informaciją, susijusią su informacinės sistemos perdavimo problematika?“, kurio atsakyme Ministras pagal Ministerijos Teisės skyriaus minėtą 2021 m. sausio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. BR-6 galėjo įžvelgti galimą padarytą R. P. tarnybinių pareigų pažeidimą, o Komisija jos 2021 m. vasario 17 d. tyrimo išvadoje Nr. BR-183 – NVSC direktoriaus tarnybinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti, kokie konkretūs R. P. galimai pažeisti teisės aktai reikalavo (ir iki kada konkrečiai) konkrečiais būdais ar konkrečiomis priemonėmis pagal NVSC direktoriaus pareigybei priskirtas kompetencijas ir funkcijas „atlikti veiksmus ir priimti sprendimus“ dėl „2020 m. spalio 16 d. pasitarimo, skirto Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo problemoms spręsti, metu SAM ir NVSC atstovų sutartų veiksmų vykdymo (dėl kreipimosi į Kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, užpildant kibernetinio incidento pranešimo formą, dėl ULSVIS perdavimo klausimų sprendimo teismine tvarka ir kt.)“? Kada įvyko tokių konkrečių teisės aktų reikalavimų atlikti veiksmus ir priimti sprendimus dėl „2020 m. spalio 16 d. pasitarimo, skirto Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo problemoms spręsti, metu SAM ir NVSC atstovų sutartų veiksmų vykdymo (dėl kreipimosi į Kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, užpildant kibernetinio incidento pranešimo formą, dėl ULSVIS perdavimo klausimų sprendimo teismine tvarka ir kt.)“ pažeidimas R. P. veikimu ar neveikimu?

76.       Antrasis skundžiamas sveikatos apsaugos ministro 2021 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. K-115 „Dėl R. P. atleidimo iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigų“ grindžiamas tuo, kad sveikatos apsaugos ministras, kaip nurodyta šio įsakymo įžanginėje dalyje, išleido įsakymą „atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų (valstybės tarnautojų) tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2021 m. kovo 2 d. išvadą Nr. BR-203 ,,Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada“. Šioje išvadoje nurodytas R. P. kaip NVSC direktoriaus (pirma) gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir (antra) kvalifikacijos vertinimo kriterijus „1 – nepatenkinamai“ grindžiamas atitinkamu vertinimu. 

77.       Pirmasis R. P. gebėjimų aspektas „veiksmingumas (vertinamosios veiklos (proceso) realizavimas tinkamu būdu, panaudojant turimus išteklius ir laikantis nustatytos tvarkos)“ neigiamai įvertintas remiantis, be kita ko, tuo, kad „Pasirenkami netinkami procesų sprendimo būdai, laiku neįvertinamos rizikos, pvz.: didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų informavimas SMS žinutėmis organizuotas, procesai optimizuoti 2020 m. spalio-lapkričio mėnesiais, kai ekstremalioji situacija Lietuvoje paskelbta dar 2020 m. vasario mėnesį ir 2020 m. vasarą buvo prognozuojama, kad rudenį bus COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) antroji banga, tačiau jokių veiksmų, kurie užtikrintų greitesnį procesą iš anksto nebuvo imtasi“; „Savarankiškai geba atlikti tik nesudėtingas arba vidutinio sudėtingumo užduotis, užduočių atlikimas nuolat vėluoja, vengia prisiimti atsakomybę.“

78.       Antrasis R. P. gebėjimų aspektas „rezultatyvumas, tinkamumas (vertinamosios veiklos indėlio ir (arba) rezultato adekvatumas numatytiems tikslams)“ neigiamai įvertintas remiantis, be kita ko, tuo, kad „mažas rezultatyvumas, nepakankamas strateginis mąstymas, paskirtų užduočių atlikimo vėlavimas. Pvz. tiesioginėms NVSC funkcijoms atlikti Ministerija, ne NVSC vadovas kreipiasi pagalbos į kariškius, ieško asmenų, kuriuos galėtų pasitelkti NVSC funkcijų vykdymui (Ministerijos kreipimasis į VRM, KAM, prašant pagalbos NVSC funkcijų vykdymui, OV sprendimai PAGD, Higienos institutui, ULAC, NVSPL ir kitiems prašant skirti žmogiškuosius išteklius NVSC)“; „Netinkamas įstaigos darbo koordinavimas. Pvz. duomenų perdavimas ECDC – nebuvo rasti gebėjimai kaip koduoti ir perduoti duomenis. Tik pasitelkus Vyriausybės duomenų analitiką buvo atlikti būtini kodavimo darbai. 3. Netinkamas darbo organizavimas“.

79.       Trečiasis R. P. gebėjimų aspektas „Turimų žinių, gebėjimų ir įgūdžių panaudojimas, atliekant funkcijas ir siekiant rezultatų“ įvertintas nurodant aukštesnį kriterijų „2 – gerai“ (dėl to, kad šis valstybės tarnautojas, be kita ko, „Geba pritaikyti turimas žinias ir įgūdžius tik labai nesudėtingoms užduotims įvykdyti. Pvz. netinkamai užtikrinta NVSC veikla oro uostuose kovo mėn. nors 2019 m. vyko pratybos oro uoste ir buvo žinomos reikiamos procedūros <...>“). 

80.       Visų R. P. gebėjimų vertinimas, kaip „Bendras įvertinimas (aritmetinis balų vidurkis),“ – nepatenkinamas, nes „Valstybės tarnautojas nepasirenka tinkamų procesų sprendimo būdų, negeba savarankiškai suplanuoti įstaigos veiklos, netinkamai valdo žmogiškuosius įstaigos išteklius, todėl yra mažas veiklos rezultatyvumas, netinkamai organizuojamas darbas ir vėluojamas paskirtų užduočių vykdymas. Tai turi esminės įtakos jau metus trunkančios ekstremalios situacijos valdymui. Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas atlieka nepatenkinamai.“

81.       Pirmasis R. P. kvalifikacijos aspektas „Turimos profesinės žinios, pažintiniai bei praktiniai gebėjimai“ neigiamai įvertintas remiantis, be kita ko, tuo, kad tarnautojas „Geba tik iš dalies taikyti žinias ir naudoti praktinę patirtį atliekant užduotis ir sprendžiant kylančias problemas. Įvardija jau iškilusias problemas, tačiau nesiima atsakomybės priimti sprendimų ir neįvardija galimų rizikų,“ „Ministerija raštais ir OV sprendimais prašo kitų institucijų pagalbos NVSC funkcijų vykdymui“, „Netinkamai atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis“.

82.       Antrasis R. P. kvalifikacijos aspektas „Veiklos kokybė“ neigiamai įvertintas remiantis, be kita ko, tuo, kad tarnautojas „Neužtikrina atliekamų funkcijų kokybės, pateikiamos netinkamos problemų vertinimo analizės ir išvados/siūlymai/sprendimų būdai. Pvz. VSD 2020 m. spalio 6 d. organizavo susitikimą su NVSC, kuriame buvo pasiūlyta NVSC kreiptis į VDAI dėl galimo asmens duomenų apsaugos pažeidimo. NVSC tik po raginimo kreipėsi į VDAI, tačiau apie VDAI atsakymą ir tolimesnius veiksmus dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo pašalinimo informacijos nepateikė“, „Netinkamas įstaigos veiklos koordinavimas ir kontrolės nebuvimas ir informacijos sklaidos neužtikrinimas, pvz. 2020 m. vasario pabaigoje, kai reikėjo imtis bendrų veiksmų, išaiškėjo, kad NVSC specialistai neseka naujausios ECDC informacijos, su ja nėra supažindinami, ji nėra vienodai pateikiama atskiriems padaliniams (pvz., dėl su kelionėmis susijusių rizikos vertinimų ir kt.),“ „Nenustato problemų rizikų. Vėluoja atlikti užduotis. Vėluoja pastebėti problemas ir įžvelgti jų priežastis“.

83.       Trečiasis R. P. kvalifikacijos aspektas „Asmeninė motyvacija (iniciatyvumas, naujovių siekimas, polinkis plėsti žinias, profesinis aktyvumas)“ neigiamai įvertintas remiantis, be kita ko, tuo, kad „Žema asmeninė motyvacija, mažai iniciatyvus, esant reikalui savarankiškai nesiima aktyviu veiksmų, bei neteikia pasiūlymų Įstaigos problemoms išspręsti“, „Nepakankamai kritiškai vertina savo poelgius. Nerodo iniciatyvos naujovių diegimui įstaigoje. Nesupranta valstybės prioritetų“, „Nesiima aktyvių veiksmų problemoms spręsti pvz. mobilios programėles įdiegimas užtruko apie 6 mėn.“

84.       Ketvirtasis R. P. kvalifikacijos aspektas „Veiklos atlikimo savarankiškumas“ neigiamai įvertintas remiantis, be kita ko, tuo, kad „Savarankiškai geba atlikti tik nesudėtingas ar vidutinio sudėtingumo užduotis“, „Daugeliu atveju konstatuojama problema, bet neteikiami galimi sprendimo būdai (pvz. elektroninė anketa, pažymų dėl nedarbingumo išdavimas, žmogiškųjų išteklių trūkumas, IT funkcionalumo įgyvendinimas)“, „Ministerijai pateikia problemas, ir laukia koordinavimo iš ministerijos, nesiimant vadovavimo įstaigai.“

85.       Visų R. P. kvalifikacijos aspektų vertinimas, kaip „Bendras įvertinimas (aritmetinis balų vidurkis),“ – nepatenkinamas, nes „Kvalifikacija vertinama nepatenkinamai. Valstybės tarnautojas, sprendžiant problemas, geba žinias pritaikyti tik iš dalies ir tik kai yra suformuluota konkreti užduotis. Neprisiima asmeninės atsakomybės už įstaigos nesėkmes, negeba tinkamai įstaigos atstovauti santykiuose su kitomis organizacijomis, neužtikrina atliekamų funkcijų kokybės, nes nevaldo informacijos, nenusistato rizikų, negeba laiku parinkti tinkamų priemonių užduotims įgyvendinti, todėl vėluoja jas atlikti. Dėl žemos asmeninės motyvacijos ir nepakankamai kritiško savo poelgių vertinimo negeba inicijuoti ir organizuoti priemonių, formuojančių sveikatai palankią aplinką, nesugeba parinkti valstybės mastu tinkamų kontrolės vykdymo priemonių, neužtikrina užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“

86.       Remiantis bendruoju neigiamu R. P. gebėjimų ir kvalifikacijos vertinimu, minėtos vertinimo komisijos 2021 m. kovo 2 d. išvados Nr. BR-203 V skyriuje „Bendras tarnybinės veiklos vertinimas“ pažymėta „Nepatenkinamai“, o VI skyriuje „Siūlymai valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui“ – „valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų“. 

87.       Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sveikatos apsaugos ministro 2021 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. K-115 „Dėl R. P. atleidimo iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigų“ pagrindą sudaranti sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų (valstybės tarnautojų) tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2021 m. kovo 2 d. išvada Nr. BR-203 grindžiama argumentuotu R. P. kaip NVSC direktoriaus gebėjimų ir kvalifikacijos traktavimu. Pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti atsakovo vertintų pareiškėjo gebėjimų ir kvalifikacijų objektyviuosius požymius ir padaryti išvadas, ar pareiškėjo veiklos vertinimas yra pagrįstas ir teisėtas.

88.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad NVSC susidūrimas su netikėtai užklupusios COVID-19 pandemijos iššūkiais iš principo vertintinas kaip esminė šio centro vadovo R. P. tarnybinės atsakomybės ir nepatenkinamos tarnybinės veiklos vertinimo pandemijos laikotarpiu aplinkybė, kurią objektyviai pripažįstant būtina griežčiau vertinti atsakovo įsakymuose atsispindintį pareiškėjui asmeniškai priskiriamo nerūpestingumo ir neveikimo vertinimą ir kvalifikavimą proporcingumo aspektu. Nors neabejotina, kad Sveikatos apsaugos ministerija pagal jai priskirtą valdymo sritį ir atsakomybę gali ir turi kelti ypatingus reikalavimus NVSC direktoriaus veiklumui (veiklos veiksmingumui) būtent ekstremaliomis COVID-19 pandemijos sąlygomis, tačiau tokių reikalavimų kėlimas turi būti pagrįstas aiškiomis teisės aktų nuostatomis, kurių pažeidimas R. P. veiksmais ar neveikimu būtų įrodytas byloje esančiais duomenimis. 

89.       Pažymėtina, kad atsakovo 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. K-115 įgyvendinta Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta galimybė atleisti valstybė tarnautoją atlikus jo tarnybinės veiklos vertinimą, pagal dabartinius byloje esančius duomenis ir jų nepakankamai detalų individualizavimą ydingo R. P. veikimo ir neveikimo aspektu pirmosios instancijos teisme, turi būti vertinama ir proporcingumo aspektu ekstremalių COVID-19 pandemijos sąlygų situacijoje.

90.       Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

91.       Kadangi galutinis sprendimas byloje nėra priimamas, bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas.

 

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Gintaras Kryževičius

 

 

        Egidijus Šileikis