Civilinė byla Nr. 3K-3-140-403/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20109-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui J. L. dėl pažeistų teisių gynimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:
1. įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkimšti ieškovui priklausančios drenažo sistemos, 2014 m. gegužės mėn. drenažo linijos situacijos plane pažymėtos indeksu „d100“, dalį, kuri driekiasi nuo šulinio Nr. 73, pirmiau nurodytame situacijos plane pažymėto indeksu „76.12“, iki šulinio, 2012 m. sausio 16 d. topografiniame plane pažymėto indeksu „76.03“, t. y. atkasti šulinį, pažymėtą indeksu „76.03“, ir atlaisvinti užkimštą drenažo sistemą. Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti ieškovui atkimšti drenažo sistemą, patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovo;
2. įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui naudotis jam priklausančia drenažo sistema, 2014 m. gegužės mėn. drenažo linijos situacijos plane pažymėta indeksu „d100“.
3. Ieškinyje nurodyta, kad šalys yra gretimų namų valdų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovui priklausančiame žemės sklype yra drenažo sistema, kuri driekiasi ir valstybinėje žemėje. Atsakovas trukdo ieškovui naudotis jam priklausančia drenažo sistema – yra užkimšęs drenažo sistemos dalį, esančią valstybinėje žemėje. Taip atsakovas pažeidžia ieškovo teises ir žaloja jo turtą, nes gyvenamojo namo rūsyje kaupiasi vanduo, drėksta sienos, veisiasi pelėsis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu patenkino ieškinį.
5. Teismas konstatavo, kad drenažo sistemos dalis, esanti už ieškovo žemės sklypo ribų ir besidriekianti nuo šulinio, pažymėto indeksu „76.12“, iki šulinio, pažymėto indeksu „76.03“, nėra valstybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Ieškovas įrengė šią drenažo sistemos dalį, todėl ji laikytina ieškovo nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 4 punktas).
6. Teismas nustatė, kad vanduo neišteka iš ieškovo drenažo sistemos, nes yra užkimštas šulinys, pažymėtas indeksu „76.03“. Vanduo kaupiasi ieškovo drenažo sistemoje, prisipildo šulinyje Nr. 73, drenažo linija patenka į šulinį Nr. 74, esantį ieškovo gyvenamojo namo rūsyje, ir užtvindo namo rūsį.
7. Teismo vertinimu, bylos įrodymai patvirtina aplinkybę, kad būtent atsakovas užkimšo šulinį, pažymėtą indeksu „76.03“. Be to, pats atsakovas pripažino šią aplinkybę teismo posėdyje, nurodęs, kad savo lėšomis įsirengė drenažo šulinį, esantį valstybinėje žemėje, ties jam priklausančiu žemės sklypu, ir ieškovas neturi teisės naudotis šiuo šuliniu ar reikalauti jį atstatyti.
8. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4297-752/2014 pagal ieškovų J. B. ir A. B. ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos, patirtos užkimšus drenažo sistemą, atlyginimo. Šioje civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, todėl, teismo vertinimu, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę ieškovo naudojamos drenažo sistemos vamzdžio užkimšimu ir drenažo šulinio likvidavimu.
9. Teismo vertinimu, nėra esminės reikšmės, kuriam asmeniui nuosavybės teise priklauso užkimštas drenažo šulinys, pažymėtas indeksu „76.03“. Svarbu, kad ieškovo drenažo sistema, esanti jam priklausančiame žemės sklype, yra funkciškai susijusi su užkimštu drenažo šuliniu, pažymėtu indeksu „76.03“. Užkimšus šį drenažo šulinį, ieškovas negali naudotis jam priklausančia drenažo sistema, todėl yra pažeidžiamos jo, kaip savininko, teisės – gyvenamojo namo rūsyje kaupiasi vanduo, drėksta sienos, genda namo konstrukcijos, veisiasi pelėsis.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-421/2015 buvo analizuojamas klausimas, ar, nenusprendus dėl melioracijos statinių statybos teisėtumo, galima konstatuoti teisių pažeidimą. Teismo vertinimu, šioje byloje galima remtis pirmiau nurodytoje byloje suformuluotais išaiškinimais, reiškiančiais, kad nėra pagrindo spręsti statybos teisėtumo klausimo, jeigu nėra pareikštas reikalavimas, kuriuo būtų keliamas toks klausimas.
11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. liepos 7 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškinį.
12. Teisėjų kolegija nustatė, kad 1966 m. melioracijos projekte, pagal kurį šalims priklausančiuose žemės sklypuose ir besiribojančioje valstybinėje žemėje buvo įrengta melioracijos sistema, nebuvo nurodyti šuliniai. Melioracijos sistemai priklausę melioracijos statiniai – drenažo rinktuvai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo nurašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 442 „Dėl nekilnojamųjų daiktų Kauno rajono savivaldybėje nurašymo“ kaip netinkami naudoti. Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos informaciją, priėmus Melioracijos įstatymą (2004 m. vasario 21 d.), nebuvo atliekami melioracijos darbai, siekiant rekonstruoti buvusią ar įrengti naują sistemą.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad drenažo sistemos dalis, esanti už ieškovo žemės sklypo ribų ir besidriekianti nuo šulinio, pažymėto indeksu „76.12“, iki šulinio, pažymėto indeksu „76.03“, priklauso ieškovui, neatitinka bylos faktinių duomenų. Melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai (Melioracijos įstatymo 3 straipsnis). Remiantis trečiųjų asmenų, t. y. Kauno rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, pateikta informacija, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovo žemės sklype įrengti drenažo rinktuvai ir valstybinėje žemėje esantys statiniai sudaro bendro naudojimo melioracijos sistemą (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme).
14. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas valstybinėje žemėje įrengė drenažo rinktuvą – šulinį, pažymėtą indeksu „76.03“. Ieškovas bylą nagrinėjant teisme paaiškino, jog maždaug 2008 metais netoli savo gyvenamojo namo, gatvėje, išsikasė drenažo šulinį, į jį (iš savo kieme esančio šulinio) nutiesė vamzdį, o iš gatvėje esančio šulinio nutiesė drenažo vamzdį į atsakovo įrengtą šulinį, esantį valstybinėje žemėje. Kolegija pažymėjo, kad sutampa šalių nurodomos šulinio įrengimo aplinkybės, abi šalys pripažįsta, jog ieškovas maždaug 2008 metais, t. y. jau galiojant Melioracijos įstatymui, įrengė drenažo linijos dalį, o šulinys, pažymėtas indeksu „76.03“, įrengtas neturint žemės sklypo, kuriame jis įrengtas, savininko sutikimo, be statybą leidžiančio dokumento.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, teigdamas, jog jis yra bendro naudojimo melioracijos sistemos savininkas, privalėjo įrodyti ne tik tą aplinkybę, kad jis yra statytojas, bet ir aplinkybę, kad atliko melioracijos darbus, gavęs statybą leidžiantį dokumentą.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad melioracijos sistemos dalis, esanti valstybinėje žemėje, įrengta be statybą leidžiančio dokumento, valstybė nepripažįsta sistemos įrengimo teisėtumo, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šulinys ir rinktuvo dalis, esantys valstybinėje žemėje, yra ieškovo žemės sklypo priklausinys ir melioracijos sistema priklauso ieškovui.
17. Teisėjų kolegija nesutiko ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, užkasdamas šulinį, pažeidė melioracijos sistemą ir kartu ieškovo teises. Kolegija šiame kontekste pažymėjo, jog ieškovo teisių pažeidimas yra siejamas su melioracijos įrenginio pašalinimu (išmontavimu ir žemių užvertimu), todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai turi prejudicinę galią šiai bylai (nutarties 8 punktas). Pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje atsakovo neteisėti veiksmai buvo siejami ne su įrenginio demontavimu, o su atsakovo poveikiu ieškovo nutiestai drenažo linijai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą dėl ankstesnių sprendimų prejudicinės galios šiai bylai.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-421/2015, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės.
19. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas neįrodė CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, t. y. neįrodė, jog jis yra melioracijos sistemos savininkas ir atsakovas, pašalindamas savavališkos statybos padarinius, pažeidė ieškovo teises.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

20. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės į melioracijos statinius įgijimo pagrindus. Ieškovas atliko melioracijos darbus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo pagrindu gali būti kvestionuojama jo nuosavybės teisė į statinį (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Statybą leidžiančio dokumento neturėjimas nepaneigia statytojo nuosavybės teisės į statinį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas įrengė drenažo sistemos dalį, besidriekiančią nuo šulinio, pažymėto indeksu „76.12“, iki šulinio, pažymėto indeksu „76.03“. Todėl ši sistemos dalis pripažintina ieškovo nuosavybe. Tokia išvada atitinka Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, reglamentuojančią prejudicinių faktų reikšmę. Civilinėje byloje Nr. 2-4297-752/2014 dalyvavo tie patys asmenys, ginčas buvo dėl žalos, kurią sukėlė tos pačios drenažo sistemos dalies (šulinio) užkimšimas, įrodinėjimo dalyką sudarė aplinkybės, susijusios su pačios drenažo sistemos įrengimu, funkcionavimu ir užkimšimu, todėl aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, turi prejudicinę galią šiai civilinei bylai. Pirmiau nurodytos civilinės bylos procese buvo nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, jų nebereikia įrodinėti šios bylos procese.
3. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-273-421/2015) suformuluotais išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nesutampa bylų faktinės aplinkybės, tačiau neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma: pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tik tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
21. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsiliepime į kasacinį skundą, be kita ko, nurodyta, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės į melioracijos statinius įgijimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo yra nepagrįsti. Ieškovas remiasi CK 4.47 straipsnio 4 punktu, teigdamas, jog yra drenažo sistemos dalies, besidriekiančios nuo šulinio, pažymėto indeksu „76.12“, iki šulinio, pažymėto indeksu „76.03“, savininkas, tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis įrengė šią drenažo sistemos dalį. Ieškovo argumentas, kad nuosavybės teisė į naują statinį įgyjama ir ginama, nepaisant statybą leidžiančio dokumento buvimo, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Pirmiau nurodyta drenažo sistemos dalis, ką pripažįsta ir pats ieškovas, yra valstybinėje žemėje, vadinasi, remiantis Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, priklauso valstybei, kaip žemės sklypo savininkei.
23. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą iš esmės atkartotos pagrindinės apeliacinės instancijos teismo išvados.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
25. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).
26. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
27. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu.
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkimšti ieškovui priklausančios drenažo sistemos, 2014 m. gegužės mėn. drenažo linijos situacijos plane pažymėtos indeksu „d100“, dalį, kuri driekiasi nuo šulinio Nr. 73, pirmiau nurodytame situacijos plane pažymėto indeksu „76.12“, iki šulinio, 2012 m. sausio 16 d. topografiniame plane pažymėto indeksu „76.03“, t. y. atkasti šulinį, pažymėtą indeksu „76.03“, ir atlaisvinti užkimštą drenažo sistemą, o atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti ieškovui atkimšti drenažo sistemą, patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovo. Ieškovas nurodė, kad, atsakovui neteisėtai užkimšus šulinį, pažymėtą indeksu „76.03“, jis negali naudotis jam priklausančia drenažo sistema, dėl to jo gyvenamojo namo rūsyje kaupiasi vanduo, drėksta sienos, veisiasi pelėsis.
30. Atsižvelgdama į tai, kad melioracijos sistemos sukūrimas ir jos naudojimas nėra savitikslis, kad ieškovas trukdymą jam naudotis melioracijos sistema sieja su jo, kaip gyvenamojo namo savininko, teisių pažeidimu, pasireiškiančiu neigiamu poveikiu gyvenamajam namui (rūsyje kaupiasi vanduo, drėksta sienos, veisiasi pelėsis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas vertintinas kaip negatorinis ieškinys, kuriuo siekiama apginti gyvenamojo namo savininko teisę (nuosavybės teisę) nuo pažeidimų, kurie apsunkina naudojimąsi gyvenamuoju namu pagal paskirtį, mažina jo vertę, reikalaujant atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pažeidimo buvusią padėtį (atkimšti melioracijos sistemos šulinį, pažymėtą indeksu „76.03“, ir tokiu būdu atkurti melioracijos sistemą, kad ja būtų galima naudotis nuleisti vandenį iš gyvenamojo namo rūsio).
31. Šios nutarties 27 punkte minėta, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šios nutarties 30–31 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga aplinkybė, ar ieškovas yra minėtos melioracijos sistemos, įskaitant ir melioracijos sistemos šulinį, pažymėtą indeksu „76.03“, savininkas. Esminę reikšmę teisingam šios bylos išsprendimui turi ieškovo (ne)teisės naudotis minėta melioracijos sistema konstatavimas, kadangi įmanoma pažeisti tik asmens turimą subjektinę teisę ir neįmanoma pažeisti teisės, kurios asmuo neturi.
33. Byloje nustatyta (šios nutarties 12 punktas), kad 1966 m. melioracijos projekte, pagal kurį šalims priklausančiuose žemės sklypuose ir besiribojančioje valstybinėje žemėje buvo įrengta melioracijos sistema, nebuvo nurodyti šuliniai, o melioracijos sistemai priklausę melioracijos statiniai – drenažo rinktuvai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo nurašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 442 „Dėl nekilnojamųjų daiktų Kauno rajono savivaldybėje nurašymo“ kaip netinkami naudoti. Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos informaciją, priėmus Melioracijos įstatymą (2004 m. vasario 21 d.), nebuvo atliekami melioracijos darbai, siekiant rekonstruoti buvusią ar įrengti naują sistemą. Byloje taip pat nustatyta ir šalys neginčija, kad ieškovas maždaug 2008 metais, t. y. jau galiojant Melioracijos įstatymui, įrengė drenažo linijos dalį, o šulinys, pažymėtas indeksu „76.03“, įrengtas neturint žemės sklypo, kuriame jis įrengtas, savininko sutikimo, be statybą leidžiančio dokumento.
34. Tuo metu, kai ieškovas įrengė drenažo sistemos, kuria, kaip jis nurodo, negali naudotis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dalį, galiojusiame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 3D-4 patvirtinto melioracijos techninio reglamento MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybos leidimas“ 2.1 punkte buvo nustatyta, kad melioracijos statinių statybos leidimas privalomas melioracijos statinių statybai žemėje, kuri dar nebuvo melioruota arba kurioje buvę melioracijos statiniai nurašyti ar susidėvėję ir negali būti panaudoti projektuojamose melioracijos sistemose (naujų melioracijos statinių statyba). Jei dalis melioracijos statinių statoma anksčiau nemelioruotoje žemėje, laikoma, kad tai nauja statyba.
35. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento laikoma savavališka statyba, o pagal CK 4.103 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šios nutarties 33–35 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neturėjo ir neturi teisės naudotis melioracijos sistema (įskaitant ir melioracijos sistemos šulinį, pažymėtą indeksu „76.03“), dėl teisės naudotis kuria gynimo yra pareiškęs negatorinį ieškinį nagrinėjamoje byloje.
37. Nustačius, kad ieškovas neturėjo ir neturi teisės naudotis minėta melioracijos sistema, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškinį.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-273-421/2015) suformuluotu išaiškinimu, kad nėra pagrindo spręsti statybos teisėtumo klausimo, jeigu nėra pareikštas reikalavimas, kuriuo būtų keliamas toks klausimas, kadangi, skirtingai nei nurodytoje byloje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovas privalėjo įrodyti, kad jis turi teisę naudotis melioracijos sistema (įskaitant ir melioracijos sistemos šulinį, pažymėtą indeksu „76.03“), dėl teisės naudotis kuria gynimo yra pareiškęs negatorinį ieškinį.
39. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovas neturėjo ir neturi teisės naudotis minėta melioracijos sistema, teisingam bylos išsprendimui nėra reikšminga aplinkybė, ar atsakovas, užkimšdamas melioracijos sistemą šulinyje, pažymėtame indeksu „76.03“, atliko neteisėtus veiksmus.
40. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Atmetus ieškovo kasacinį skundą, atsakovas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą. Prašymui dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįsti yra pateikti reikiami faktiniai duomenys (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Prašomų atlyginti išlaidų už advokato pagalbą dydis neviršija maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (7 ir 8.14 punktai). Todėl teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, priteisia atsakovui iš ieškovo 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.
42. Kasaciniame teisme susidarė 10,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš pralaimėjusios bylos šalies, t. y. ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1210 (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties) Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

Priteisti valstybei iš J. B. 10,36 Eur (dešimties Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Egidijus Laužikas

              Algirdas Taminskas

                            Vincas Verseckas