Civilinė byla Nr. 2A-1110-826/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09956-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

              3.1.1.2.11; 3.1.1.2.21; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

              (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovams J. S., T. S., B. P. ir antstolei V. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 13 524 Eur turtinės žalos ir 619,85 Eur palūkanų, 10 000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur palūkanų, įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis turėjo įkūręs S. G. komercinės įmonės „Automobilistas“ parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurioje vykdė mažmeninę prekybą automobilių dalimis bei kitomis automobilių prekėmis. Prekiavo automobilių dalimis ir kitomis automobilių prekėmis Plungės rajone, Rietavo turguje turėdamas patentą ir visus prekybai reikalingus dokumentus. Prekes pirkdavo pagal sąskaitas ir laikė savo parduotuvėje.
3. 2014 m. rugpjūčio 9 d., apie 19.00 val., eidamas į jam priklausančias patalpas, pastebėjo, kad iš lauko pusės centrinio įėjimo durų buvo pakeistas užraktas, o iš vidaus ant langų buvo uždėtas skelbimas „parduoda-nuomoja“ ir buvo nurodytas telefono numeris, kuris priklauso atsakovei J. S., jo seseriai. Iš lauko pamatęs, kad viduje esantys daiktai išvartyti, iš karto kreipėsi į policiją su pareiškimu. Tik nuvykęs į policiją sužinojo, kad esą jo parduotuvės savininke tapo J. S., kuri 2014 m. birželio 20 d. įgijo nuosavybės teisę į minėtas patalpas. Šiose patalpose liko jam priklausiusių vertingų prekių, dokumentų ir daiktų.
4. 2014 m. rugsėjo 2 d. iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovai J. S., T. S. ir B. P. išnešė ir savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, t. y. prekes, dokumentus bei daiktus, kurių vertė 6 442,00 Eur. Be to, atsakovai pasisavino S. G. komercinei įmonei „Automobilistas“ priklausiusius baldus, tai yra 2 stalus – kaina 200 Eur, 4 kėdes – 34 Eur, sofą-lovą – 150 Eur, 4 spinteles – 60 Eur, pakabinamą veidrodį – 52 Eur, metalinį seifą – 250 Eur, 6 prekystalius su stiklais – 1 158 Eur, 4 sandėlio metalines lentynas – 232 Eur, patalynę – 18 Eur, 5 šviestuvus – 40 Eur, 2 langų žaliuzes – 120 Eur, apsaugos signalizacijos įrengimo prietaisus – 1 448 Eur, šviečiančią reklamą „Autodalys“ – 150 Eur, taip pat įmonės dokumentus, kurių vertė – 1 500 Eur, ir sąskaitų pagal patentą, kurių vertė –60 Eur. Pasisavino jo 6 naujas padangas automobiliui (markė 195x65x15) – kaina 360 Eur, 2 paveikslus su pajūrio atvaizdais – 200 Eur, kilimą 2x3 m dydžio – 200 Eur, diplomą, kuris vertinamas 500 Eur, jos asmeninių fotonuotraukų, kurios vertinamos 350 Eur, iš viso daiktų už 7 082 Eur. Iš jo pasisavinta daiktų už 13 524 Eur. Šį įvykį 2014 m. rugsėjo 2 d. atsitiktinai pamatė ir nufotografavo jo pažįstama T. Ž.. Policija dėl šio įvykio ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
5. Paaiškino, kad dėl atsakovė antstolės V. V. neteisėtų veiksmų patyrė 13 524 Eur dydžio turtinę žalą. Antstolė pagal įstatymą buvo įpareigota iškeldinant ieškovą ir jo komercinę firmą, užtikrinti likusio jam nuosavybės teise priklaususio turto apsaugą, turtą aprašant, įkainojant ir turtą perduodant saugoti. Pagal įstatymą ji buvo įpareigota saugoti jo ir įmonės daiktus 3 mėnesius. Jam šių daiktų neatsiėmus, ji turėjo teisę realizuoti turtą įstatymo nustatyta tvarka, o gautas pajamas, atskaičius vykdymo išlaidas, perduoti jam. Šios pareigos ji neįvykdė. Be to, atsakovė savo 2014 m. birželio 20 d. patvarkyme vykdomojoje byloje Nr. 0162/12/01091 melagingai ir nepagristai nurodė, esą „patalpose buvo menkaverčiai nelikvidūs daiktai, kurie neaprašytini ir neareštuotini“.
6. Ieškovas pažymėjo, kad dėl netekto turto ir su tuo dėl tiesiogiai susijusių įvykių, tai yra patirto streso ir įvairių išgyvenimų, sužinojus apie artimiausių giminaičių tyčia įvykdytą jo turto pasisavinimą, dėl daugkartinių nesėkmingų bandymų geruoju susigrąžinti pasisavintą turtą, dokumentus, prekes, dėl kreipimosi į policiją, prokuratūrą ir teismą, dėl tebesitęsiančio bendravimo su įvykio liudininkais, atsakovais ir teismais, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, stiprią emocinę depresiją, pažeminimą, miego sutrikimą, reputacijos pablogėjimą, verslo galimybių praradimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Dėl to teko vartoti daug vaistų, gydytis, nervintis, rinkti įrodymus, labai išgyventi, turėti papildomų išlaidų. Šie įvykiai neigiamai paveikė jo sveikatą ir jam už tai turėtų būti atlyginta 10 000 Eur neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:
1. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais, jog dėl atsakovų kaltų veiksmų jam atsirado būtent tokio dydžio žala.
1. Ieškovas, turėdamas vertingų daiktų, turėjo pareigą pranešti šią aplinkybę antstoliui, nurodyti šių daiktų buvimo vietą, kad antstolis galėtų nukreipti išieškojimą į tokius daiktus, jei jie yra. Jei ieškovas būtų turėjęs vertingo kilnojamojo turto ir būtų pranešęs antstoliui, tai būtų išvengęs nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teisės praradimo. Tokių duomenų ieškovas antstoliui A. S. nepateikė.
2. Nors ieškovas teismui pateikė PVM sąskaitų faktūrų kopijas, kurios patvirtina prekių, buvusių patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvimą, tačiau sudėjus pateiktose PVM sąskaitų faktūrų kopijose nurodytas prekes ir sumas susidaro bendra 10 977,42 Lt suma, o jis teigia, kad prekių minėtose patalpose buvo už 22 244,00 Lt (6 442 Eur). Šios PVM sąskaitos  faktūros išrašytos 2009–2010 metais, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl įvykių, buvusių 2014 metais. Kai kurios PVM sąskaitos  faktūros, pavyzdžiui 2009 m. lapkričio 13 d. Nr. KL09 1687, išrašytos S. G. komercinei įmonei „Automobilistas“, o ne ieškovui.
3. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 2 d. pareiškime Klaipėdos AVPK nurodė, kad prekių vertė yra virš 3 000 Lt, o jo paties ranka rašytame lape nurodyta, jog 2014 metais prekių likutis buvo už 22 244 Lt (6 442 Eur). Visi prierašai padaryti paties ieškovo ranka.
4. Ieškovas pateikė skelbimus iš internetinės svetainės, juose nurodytos tam tikrų baldų ir kitų daiktų kainos, tačiau teismas nesivadovavo šiuo įrodymu, nes byloje nepateikta duomenų apie patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apskritai galbūt buvusius daiktus.
5. Ieškovas teigia, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pavogti atsakovų, tačiau nei ieškovo Klaipėdos AVPK ar kitoms ikiteisminio tyrimo institucijoms teikiant pareiškimus ir skundus, nei pradiniame 2015 m. rugpjūčio 4 d. ieškinyje nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodė, jog patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo kokių nors buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, Lietuvos Respublikoje kiekvienas ūkio subjektas privalo vesti buhalterinę apskaitą ir tokiu atveju, jeigu ji prarandama, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 1022 (pakeistą 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1550) „Dėl dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklių patvirtinimo“ ieškovas buhalterinės apskaitos dokumentus privalėjo atkurti. Minėtų taisyklių 1 punktas numato, kad šios taisyklės nustato ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių ir fizinių asmenų, teisės aktų nustatyta tvarka tvarkančių buhalterinę apskaitą, dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo sąlygas ir jų pripažinimą neatkuriamai prarastais. Duomenų, kad ieškovas atliko šiuos veiksmus, byloje nepateikta.
6. Ieškovas kaip įrodymą dėl turėtų prekių pateikė 2014 m. balandžio 20 d. pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp jo ir P. G.. Teismas šiuo įrodymu nesivadovavo, nes iki 2016 m. spalio 26 d., t. y. kol pateikė teismui šį dokumentą, ieškovas niekur nebuvo nurodęs tokių duomenų, trečiasis asmuo dėl sutarties nevykdymo kėlė pretenzijas. Pats teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas P. G. patvirtino, jog 2014 metais jis jokios veiklos nevykdė ir nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekdamas pradėti vykdyti veiklą.
7. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovui priklausantys daiktai iki šiol yra laikomi patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pateikė šią aplinkybę patvirtinančias fotonuotraukas. 
2. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovės antstolės V. V. veiksmai buvo įstatymų nustatyta tvarka skundžiami, pripažinti neteisėtais ar įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo nustatyti antstolės atlikti pažeidimai vykdymo procese.
3. Teismas, pripažinęs, kad neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, nutarė netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų neturtinę žalą.
4. Teismas, netenkinęs pagrindinių ieškovo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nutarė netenkinti ieškovo išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.
5. Teismas atmetė atsakovų prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis motyvuodamas tuo, jog iš byloje esančių duomenų negalima padaryti išvados, jog ieškinio pateikimo metu buvo matyti, kad pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar grindžiamas aiškiai melagingais duomenimis, taip pat jog ieškovas sąmoningai ir nesąžiningai pareiškė reikalavimus nagrinėjamoje byloje, žinodamas, kad jie nepagrįsti.
6. Teismas netenkino ieškovo ir jo atstovų prašymo dėl kreipimosi į prokurorą motyvuodamas tuo, jog įvertinus byloje esančius duomenis, negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškovo ir jo atstovų nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pakankamą pagrindą išvadai, kad byloje dalyvaujančių asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Įvertino ir tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis ieškovas jau kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau buvo atsisakyta pradėti nustačius, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovas S. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškinį visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nurodė, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą.
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo pateiktus parodymus teismo posėdžio metu. Teismo sprendime nėra detalizuojama, kur ir kokioje vietoje skiriasi jo parodymai, kurioje vietoje jie yra esą „nenuoseklūs“, kokie konkrečiai pateikti įrodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir kas trukdė teismui pačiam surinkti visus reikiamus įrodymus.
2. Teismas nepaskyrė objekto ekspertizės, nekvietė specialistų, neiškvietė ir neapklausė raktininko G. M., neapklausė pačios antstolės V. V. ir jos padėjėjo R. S., 2 kartus atsisakė iškviesti ir apklausti policijos pareigūnus.
3. Nepagrįstai teismas nesivadovavo pateikta fotonuotrauka kaip įrodymu dėl daiktų vagystės. Šią nuotrauką atsitiktinai padarė jo pažįstama T. Ž.. Joje užfiksuoti daiktai atitinka byloje pateiktą prekių ir daiktų sąrašą. Atsakovai byloje neginčijo ir patys prisipažino, kad įvykis (vagystė) įvyko 2014 m. rugsėjo 2 d. Jie pripažino, kad tą dieną buvo visi susirinkę prie buvusios jo parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir į savo bordo spalvos automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visi kartu keletą valandų krovė esą buvusias „šiukšles“.
4. Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti V. R. ir M. M. patvirtino, jog patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra buvę keletą kartų, kai šios patalpos priklausė ieškovui, matė, kad ten buvo laikomos automobilių detalės ir priežiūros priemonės, kad ten buvo baldai. Tai patvirtina šių daiktų buvimą esamoje patalpoje ir atitinka pačių atsakovų teiginius ir parodymus, kurie sutampa su jo liudytojų parodymais ir darytomis fotonuotraukomis.
5. Teismas nurodė, kad, anot atsakovų, jam priklausantys daiktai vis dar yra parduotuvės patalpose. Jei tai būtų tiesa, tada neaišku, kokiomis aplinkybėmis atsirado 2014 m. birželio 20 d. aktas, 2014 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimas policijai.
6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nevertina jo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, nes jose nurodytos sumos neatitinka jo teikiamų paaiškinimų. Šie dokumentai pagrindžia, jog prekės ir daiktai buvo parduotuvėje. Nėra svarbu, kaip surašytos šios sąskaitos, nes fiziniam asmeniui nėra pagal įstatymą reikalinga buhalterinė apskaita.
7. Teismas nepagrįstai atmetė 2014 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį kaip įrodymą. Jis pagal įstatymą turi teisę teikti įrodymus iki baigiamųjų kalbų pradžios. Šia teise ir pasinaudojo. Anksčiau pateikti negalėjo, nes dokumento kopija buvo paimta kartu su kitais daiktais iš parduotuvės patalpų. Savo sutarties originalą išsaugojo tik pats P. G.. Be to, trečiasis asmuo ir negalėjo pradėti vykdyti veiklos, nes jis jam neperdavė prekių. Šis įrodymas patvirtina nurodytų daiktų egzistavimą.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neįrodė antstolės kaltų veiksmų, dėl kurių jis patyrė žalą.
1. Neatsižvelgta į tai, kad antstolės veiklą, t. y. patekimą į patalpas, aiškiai detalizuoja įstatymas. Nesilaikant šios tvarkos ir dėl šių veiksmų atsiradus žalai, antstolė turi atlyginti patirtą žalą.
2. Teismas sprendime nepasisakė, kad 2014 m. birželio 20 d. antstolės patvarkymas buvo suklastotas dokumentas, kuris atsirado ir buvo pateiktas civilinėje byloje būtent po ieškinio teismui pateikimo dienos. Antstolė vykdymo proceso metu tokių dokumentų realiai surašyti negalėjo, nes vykdomasis raštas jau buvo grąžintas teismui kaip įvykdytas. Dokumentas surašytas atgaline data. Aplinkybė, jog teismas nevertino ir „nelaikė“ šio dokumento kaip įrodymo, leidžia spręsti klausimą dėl antstolės veiksmų neteisėtumo ir nesąžiningumo bei sudaro pagrindą kreiptis į prokuratūrą dėl nusikalstamos veikos padarymo.
3. Į šios civilinės bylos nagrinėjimą teismas neįtraukė antstolės draudiko kaip trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgus į tai manytina, kad teismas buvo šališkas, nes jau nuo bylos nagrinėjimo pradžios buvo nusprendęs neginti jo pažeistų teisių. Be to, bylą nagrinėjusi teisėja yra dirbusi antstolės kontoroje ir yra jos geriausia draugė.
4. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas, priteisdamas atsakovei turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, nepasisakė, kodėl atsakovė negalėjo naudotis Klaipėdos mieste esančių advokatų paslaugomis, ar reikėjo šioje byloje samdyti specialiųjų žinių turintį advokato ir iš kito miesto, ar taip atsakovė nesiekė padidinti bylinėjimosi išlaidų kaštų ir neteisėtai praturtėti jo sąskaita. Byla nesudėtinga, nereikalavo jokių specialiųjų teisinių žinių ar patirties. Nedetalizavo, kodėl vienam advokatui priteisė 2,5 kartus didesnę išlaidų sumą, nors buvo atstovauta vienoje byloje.
2. Teismas priteisė antstolei V. V. 968 Eur jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ši suma buvo jam realiai sumokėta. Be to, antstolė yra valstybės paskirta kvalifikuota teisininkė, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir turi ypatingą teisinį statusą, kuriai pati valstybė delegavo teismo sprendimų įvykdymo funkcijas. Ji pati turėjo dalyvauti bylos nagrinėjime.
9. Atsakovai J. S., T. S., B. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog teismas apribojo jo galimybę įrodyti nurodytas aplinkybes neiškviesdamas į posėdį papildomų liudytojų. Ieškovas naudojosi jam suteikta teise teikti įrodymus byloje, tai patvirtina įvairi jo pateikta medžiaga apie baldus, patalynes, šviestuvus ir pan., parduodamus internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt. Teismas nėra įpareigotas tenkinti visus apeliantų prašymus dėl įrodymų rinkimo.
2. Teismas neturėjo pareigos būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, nes nebuvo viešo intereso ar kitų teisių, kurias teismas turėjo ginti.
3. Teismas pagrįstai sukritikavo apelianto nurodytas nuotraukas kaip įrodymus, nes nėra aišku, kada jos darytos, neįmanoma tiksliai identifikuoti nuotraukose užfiksuotų daiktų ir nustatyti, kam jie priklauso. Patys liudytojai V. R. ir M. M. posėdžio metu negalėjo detalizuoti daiktų. M. M. pati pripažino, jog parduotuvėje buvo seniai.
4. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nėra įmanoma nustatyti, kokie daiktai ir kam priklausė. Pagal įstatymą ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškinyje apeliantas buvo nurodęs, kad daiktai priklauso įmonei, patikslintame – kad priklauso jam. Pats nežino, kokie daiktai ir kam priklausė. Dokumentais daiktų nepagrindė ir neįrodė, kad jis kreipėsi ar bandė atkurti prarastus dokumentus.
5. Aplinkybė, kad teismas nesivadovavo antstolės 2014 m. birželio 20 d. priimtu patvarkymu ir kritiškai jį vertino, dar nepadarė šio dokumento negaliojančiu, akivaizdžiai suklastotu, o atsakovų paaiškinimus teismo posėdžio metus melagingus. Apeliantas bandė ne vieną kartą šį dokumentą apskųsti teismui.
6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo pateikta 2014 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Pagal šią sutartį jis įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2014 m. spalio 20 d. Nevykimas pasiimti šių prekių ir daiktų iki šio termino parodo, kad jis nebuvo suinteresuotas vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Be to, trečiasis asmuo nereiškė jam pretenzijų dėl sutarties vykdymo.
7. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nesikreipė į prokuratūrą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nei prokuratūra, nei policija nenustatė 2014 m. rugsėjo 2 d. vagystės fakto. Ieškovo nurodytos žinios apie ikiteisminio tyrimo vykdymo ir nusikalstamos veikos pėdsakų surinkimą rodo jo asmeninę patirtį, susidomėjimą ir interesų lauką. Nors J. S. yra parduotuvės teisėta savininkė, tačiau dėl ieškovo skundų, civilinių bylų negali disponuoti savo turtu.
10. Atsakovė antstolė V. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jam nuosavybės teise priklausė kilnojamasis turtas, jo nurodytas kaip faktiškai buvęs iš varžytynių parduotose patalpose. Dar 2012 m. birželio 12 d. apeliantui buvo įteiktas 2012 m. gegužės 25 d. antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šiuo patvarkymu buvo išaiškintos ir jo teisės bei pareigos vykdymo procese, viena iš kurių antstoliui pareikalavus pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas banko įstaigose. Šių duomenų jis nepateikė ir apie turėtą vertingą turtą jis pradėjo kalbėti tik, kai turtas buvo parduotas išieškotojai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip ir nesugebėjo paaiškinti kodėl jis nuo pat vykdymo proceso pradžios neteikė antstoliui duomenų apie jam priklausantį vertingą kilnojamąjį turtą.
2. Ieškovas neteisingai interpretuoja 2014 m. birželio 20 d. patvarkymą dėl skolininko turtinės padėties patikrinimo vietoje. Šiuo dokumentu tik buvo patikrinta skolininko turtinė padėtis vietoje, nes kaip jau buvo nurodyta prieš tai, dar buvo likusi iš jo išieškotina? skola. 2014 m. birželio 20 d. nekilnojamasis turtas jau buvo nebe ieškovo, o atsakovės J. S. nuosavybė.
3. Ieškovas buvo inicijavęs įvairius ir ikiteisminius tyrimus dėl neva iš jo neteisėtai paimtų kilnojamųjų daiktų, tačiau nutarimuose nutraukti tyrimus, atsisakyti tenkinti skundus visada buvo nurodoma, kad jis nepateikė jokių objektyvių duomenų nei apie konkrečių daiktų buvimo vietą, nei duomenų, pagrindžiančių nuosavybės teisę. Prekių likučiai yra surašyti paties ieškovo ranka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

              Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paaiškino, jog byla sudėtinga, todėl tik posėdžio metu bus galima pasisakyti dėl esminių klausimų, paneigti skundžiamo sprendimo teiginius bei motyvus, savo žodžiais paaiškinti dėl bylos aplinkybių ir dėl visų padarytų pažeidimų.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu bei šioje byloje pateiktą nurodytą ieškovo prašymą, atsižvelgusi į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų teisė būti išklausytiems buvo įgyvendinta bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo

15. Apeliantas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą kadangi kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininką dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas šiuos prašymus nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė apelianto pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkino. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš esmės apelianto prašymas dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui yra išspręstas todėl jo prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo netenkintinas (CPK 160 ir 1622 straipsniai).

              Dėl ieškovo apeliacinio skundo

16. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.
17. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
18. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovui nuo 1994 m. sausio 26 d. iki 2014 m. birželio 12 d. nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa – parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, ši negyvenamoji patalpa nuo 2014 m. birželio 12 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei J. S., įregistravimo pagrindas – 2014 m. gegužės 28 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0162/12/01091.
19. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovai J. S., T. S. ir B. P. išnešė ir savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, t. y. vertingas prekes, dokumentus bei kt., kurių vertė 6 442,00 Eur. Be to, atsakovai pasisavino S. G. komercinei įmonei „Automobilistas“ priklausiusius baldus, tai yra 2 stalus – kaina 200 Eur, 4 kėdes – 34 Eur, sofą-lovą –  150 Eur, 4 spinteles – 60 Eur, pakabinamą veidrodį – 52 Eur, metalinį seifą – 250 Eur, 6 prekystalius su stiklais – 1 158 Eur, 4 sandėlio metalines lentynas – 232 Eur, patalynę – 18 Eur, 5 šviestuvus – 40 Eur, 2 langų žaliuzes – 120 Eur, apsaugos signalizacijos įrengimo prietaisus – 1 448 Eur, šviečiančią reklamą „Autodalys“ – 150 Eur, taip pat įmonės dokumentus, kurių vertė 1 500 Eur ir sąskaitų pagal patentą, kurių vertė 60 Eur. Pasisavino jo 6 naujas padangas automobiliui (markė 195x65x15) – kaina 360 Eur, 2 paveikslus su pajūrio vaizdais – 200 Eur, kilimą 2x3 m dydžio – 200 Eur, diplomą, kuris vertinamas 500 Eur, jos asmeninių fotonuotraukų, kurios vertinamos 350 Eur, iš viso daiktų už 7 082 Eur. Iš jo pasisavinta daiktų už 13 524 Eur.
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovo teiginiai, jog jam būtent tokio dydžio žalą, kokia nurodoma patikslintame ieškinyje, padarė būtent atsakovai, yra grindžiami tik prielaidomis bei samprotavimais, nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais ir laikytini neįrodytais. Ieškovas taip pat neįrodė aplinkybių, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovai, galbūt padarydami ieškovui žalą. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų rinkimo, vertinimo, sąsajumo ir leistinumo principus.
21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis ir įrodymus vertino išskirtinai atsakovų naudai.
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. V. D. ir R. D., bylos Nr. 3K-3-123-969/2016, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

              Dėl atsakovų J. S., T. S. ir B. P. neteisėtų veiksmų

23. Ieškovas nagrinėjamu atveju įrodinėjo, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovai J. S., T. S. ir B. P. išnešė ir savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, t. y. vertingas prekes, dokumentus bei kt., kurių vertė 6 442 Eur. Šiuos faktus ieškovas įrodinėjo 2014 m. rugsėjo 2 d. pareiškimu Klaipėdos AVPK 2-ajam policijos komisariatui dėl vagystės iš parduotuvės (t. 1, b. l. 15), fotolentelėmis ( t. 1., b. l. 28–39).
24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad žala galėjo atsirasti būtent dėl atsakovų J. S., T. S. ir B. P. kaltų veiksmų. Apeliantas su tokiu teismo argumentu nesutiko nurodydamas, kad teismas nesivadovavo pateiktomis fotonuotraukomis kaip įrodymu dėl daiktų vagystės. Šią nuotrauką atsitiktinai padarė jo pažįstama T. Ž.. Joje užfiksuoti daiktai atitinka byloje pateiktą prekių ir daiktų sąrašą. Atsakovai byloje neginčijo ir patys prisipažino, kad įvykis (vagystė) įvyko 2014 m. rugsėjo 2 d. Jie pripažino, kad tą dieną buvo visi susirinkę prie buvusios jo parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir į savo tamsiai raudonos spalvos automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visi kartu keletą valandų krovė esą buvusias „šiukšles“. Nesutiktina su tokiais argumentais.
25. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį viena iš įrodinėjimo priemonių gali būti ir nuotraukos. Pateiktos teismui kaip įrodymai nuotraukos yra ištiriamos teismo posėdyje, dalyvaujantys byloje asmenys, liudytojai ar ekspertai, kuriems parodyti ar paskelbti minėti įrodymai, gali duoti paaiškinimus, daryti pareiškimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias pastebėtas ar išgirstas aplinkybes, visa tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą (CPK 220 straipsnio 1 dalis).
26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuota automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje sukrauti daiktai, nepripažino įrodymu ir juo nesivadovavo. Teismas nurodė, kad šių nuotraukų duomenų negalima identifikuoti, todėl negalima nustatyti, ar tiksliai ieškovo nurodytą datą daiktai buvo dedami į automobilį, kokie konkretūs daiktai buvo sudėti ir kam jie priklausė. Šalims teisė duoti paaiškinimus dėl nuotraukose užfiksuotų aplinkybių buvo suteikta, o pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino, vertindamas įrodymų visumą. Kad neįmanoma identifikuoti nuotraukose užfiksuotų duomenų, nurodyta ir 2014 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. T. nutarime dėl skundo netenkinimo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas nurodė, kad daiktų, išvežtų atsakovės J. S. automobiliu, buvo už 6 442 Eur. Vizualiai žiūrint fotonuotraukas, matyti, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. užfiksuotas automobilio bagažinėje daiktų kiekis negalėtų būti vertinamas ieškovo nurodyta suma. Ši aplinkybė buvo aiškinamasi posėdžio metu, ieškovas paaiškinti ar pagrįsti šios aplinkybės negalėjo (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Kad nebuvo nustatyta vagystės fakto, patvirtina ir ta aplinkybė, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovės J. S. pareiškimus policijai. Šie procesiniai sprendimai buvo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau palikti galioti.
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovų J. S., T. S. ir B. P. neteisėtų veiksmų.

              Dėl turtinės žalos dydžio

29. Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 straipsnis).
30. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausiusiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusios prekės, dokumentai, 6 naujos padangos automobiliui (markė 195x65x15), 2 paveikslai su pajūrio atvaizdais, 2x3 m dydžio kilimas, diplomas, jos asmeninės fotonuotraukos. Taip pat S. G. komercinei įmonei „Automobilistas“ priklausantys daiktai, tai yra 2 stalai, 4 kėdės, sofa-lova, 4 spintelės, pakabinamas veidrodis, metalinis seifas, 6 prekystaliai su stiklais, 4 sandėlio metalinės lentynos, patalynė, 5 šviestuvai, 2 langų žaliuzės, apsaugos signalizacijos įrengimo prietaisas, šviečianti reklama „Autodalys“, įmonės dokumentai, sąskaitos pagal patentą. Žala, kurią jis įvardijo dėl šių daiktų praradimo, – 13 524 Eur.
31. Ieškovas šių daiktų buvimo faktą įrodinėjo PVM sąskaitomis faktūromis, skelbimais iš internetinio portalo www.skelbiu.lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateikti duomenys nepagrindžia, jog šie daiktai ir tokios vertės egzistavo, todėl nebuvo įrodytas žalos faktas.
32. Apeliantas su tokiais teismo motyvais nesutiko ir nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, nes jose nurodytos sumos neatitinka jo teikiamų paaiškinimų. Šie dokumentai pagrindžia, jog prekės ir daiktai buvo parduotuvėje. Nėra svarbu, kaip surašytos šios sąskaitos, nes fiziniam asmeniui nėra pagal įstatymą reikalinga buhalterinė apskaita. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.
33. Iš teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų kopijų už laikotarpį 2009 m. liepos 9 d. iki 2011 m. sausio 9 d. matyti, kad jomis S. G., veikiantis pagal verslo liudijimą Nr. 0804546, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsigijo prekių iš tiekėjų UAB „Stiklų servisas“, UAB „Elite formula“. Gyventojai, vykdantys veiklą, privalo užtikrinti, kad jų išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos 10 m. nuo jų išrašymo. Šiuo atveju ieškovas pateikė PVM sąskaitas faktūras – 2010 m. gruodžio 10 d. ELF Nr. 04047978, 2009 m. liepos 24 d. ELF Nr. 04037577, 2009 m. liepos 16 d. ELF Nr. 04037425, 2009 m. rugpjūčio 6 d. ELF Nr. 04037862, 2010 m. gruodžio 3 d. ELF Nr. 04047776, 2009 m. spalio 16 d. ELF Nr. 04039225, 2009 m. rugpjūčio 27 d. ELF Nr. 04038282, 2009 m. lapkričio 13 d. KL09 Nr. 1687, 2009 m. lapkričio 6 d. ELF Nr. 04039667, 2009 m. lapkričio 13 d. ELF Nr. 0403995, 2009 m. rugpjūčio 18 d. ELF Nr. 04038080 , 2009 m. liepos 9 d. ELF Nr. 04037313 (sąskaita su tokiu pačiu numeriu ir ta pačia data pateikta tris kartus su skirtingais skaičiais), 2010 m. gegužės 28 d. ELF Nr. 04043567, 2010 m. birželio 4 d. ELF Nr. 04043695, 2010 m. spalio 22 d. ELF Nr. 04046698, 2010 m. rugsėjo 13 d. ELF Nr. 04045722, 2010 m. rugsėjo 24 d. ELF Nr. 04045982. Šie apelianto dokumentai patvirtina, kad pirkėjas yra ne ieškovas kaip fizinis asmuo, o įmonė (t. 1, b. l. 36–39, 44–46, 52, 54–59, 65–66, 69–71). Kitos byloje pateiktos sąskaitos patvirtina, kad prekes pirko ieškovas pagal patentą arba pagal verslo liudijimą. Remiantis šiomis aplinkybėmis pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad sąskaitos buvo pildytos ne kaip fizinio asmens, o kaip asmens, kuris dirba pagal patentą, verslo liudijimą ar net įmonės vardu, tad jos pagal įstatymą privalo būti užpildytos pagal reikalavimus, įtrauktos į žiniaraščius ir saugomos, o šiuo atveju ieškovas šių reikalavimų nesilaikė.
34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pateiktos PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2009–2010 metais, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl įvykių, buvusių 2014 metais. Taip pat nurodytos sumos neatitinka ieškovo nurodomos žalos dydžio. 2014 m. rugsėjo 2 d. pareiškime Klaipėdos AVPK 2-ajam policijos komisariatui dėl vagystės iš parduotuvės ieškovas nurodė, jog atsakovai J. S., T. S. ir B. P. pavogė prekių už daugiau kaip 3 000 Eur, o ieškinyje žalos dydį nurodo jau 6 442 Eur. Apeliantas teismui nepagrindė, kodėl skirtingai nurodė žalos dydžius teismo posėdyje ir pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei kas lėmė žalos padidėjimo faktą.
35. Ieškovas pateikė lapą, kuriame nurodė, jog prekių likutis 2014 m. buvo 6 442 Eur (t. 1, b. l. 35). Šis dokumentas, kaip pirmosios instancijos teismas pažymėjo, yra užpildytas paties apelianto ranka ir nėra aišku, kuriam mėnesiui 2014 m. toks likutis buvo. Taip pat yra ieškovo pateiktas dar vienas sudarytas prekių likutis 2014 m. (761,058 + 942,59 + 494,2698 + 253,075 + 783,51 + 637,4447 + 645,419 + 427,554) x 19 proc. (t. 1, b. l. 72–73), kita pateikta lentelė su daiktais už 2 312,33 Eur (7 984,00 Lt) (t. 1, b. l. 85–87). Šie pateikti duomenys nepagrindžia, kad būtent įmonės patalpose buvo likę prekių už šią sumą. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad 2014 m. birželio  mėnesiui pats asmeniškai ieškovas turėjo prekių už tokią vertę, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).
36. Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti V. R. ir M. M. patvirtino, kad patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra buvę keletą kartų, kai šios patalpos priklausė ieškovui, matė, kad ten buvo laikomos automobilių detalės ir priežiūros priemonės, taip pat matė, kad ten buvo baldai, tačiau negalėjo detalizuoti, kokie konkretūs daiktai šiose patalpose buvo, be to, šie asmenys patalpose lankėsi anksčiau ir nuo to laiko patalpose buvę daiktai galėjo būti išvežti ar pakeisti. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovė J. S. 2014 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK su pranešimu, kuriame nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 10.00 val., atėjusi prie jai nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pastebėjo, kad sugadinta laukinių ir kitų durų spynos. Taigi akivaizdu, jog į minėtas patalpas tam tikrą laiko tarpą galėjo patekti pašaliniai asmenys. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – kvitas, patvirtinantis naujos spynos įsigijimą, D. S. rašytiniai paaiškinimai ir kt.
37. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė 2014 m. balandžio 20 d. pirkimo– pardavimo sutartį kaip įrodymą. Jis pagal įstatymą turi teisę teikti įrodymus iki baigiamųjų kalbų pradžios. Šia teise ir pasinaudojo. Anksčiau pateikti negalėjo, nes dokumento kopija buvo paimta kartu su kitais daiktais iš parduotuvės patalpų. Savo sutarties originalą išsaugojo tik pats P. G.. Be to, trečiasis asmuo ir negalėjo pradėti vykdyti veiklos, nes jis jam neperdavė prekių. Šis įrodymas patvirtina nurodytų daiktų egzistavimą. Nesutiktina su tokiais skundo argumentais.
38. Primintina, kad ieškovas turi teisę teikti įrodymus, bet jų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad pagal pateiktą sutartį ieškovas savo įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2014 m. spalio 20 d., tačiau to nepadarė. Trečiasis asmuo P. G. klausimo dėl sutarties nevykdymo nekėlė, į teismą dėl sutarties nevykdymo ir nuostolių atlyginimo nesikreipė. Pats P. G. teismo posėdžio metu šių aplinkybių negalėjo paaiškinti ir nurodė, kad jokios veiklos nevykdo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šis ieškovo pateiktas įrodymas kelia abejonių dėl šios sutarties egzistavimo pagrįstumo ir laikytinas ieškovo gynybine pozicija.
39. Apeliantas nesutiko su teismo argumentais, kad įmonei priklausantys daiktai vis dar yra parduotuvės patalpose. Nurodė, kad jei tai būtų tiesa, tada neaišku, kokiomis aplinkybėmis atsirado 2014 m. birželio 20 d. aktas, 2014 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimas policijai. Nesutiktina su šiais apeliacinio skundo argumentais.
40. Antstolė perduodama patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išieškotojai J. S. surašė 2014 m. birželio 20 d. patvarkymą dėl skolininko turtinės padėties nustatymo. Apeliantas nurodė, kad šis dokumentas suklastotas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas šį antstolės patvarkymą skundė įstatymo nustatyta tvarka, tačiau, kaip pirmosios instancijos teismas pažymėjo, patvarkymas nėra nuginčytas ir pripažintas neteisėtu įstatyme nustatyta tvarka. Jame nėra užfiksuotas likusių daiktų sąrašas, todėl nėra pagrindo juo vadovautis bandant nustatyti patalpose daiktus.
41. Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0162/12/01091 medžiaga patvirtina, jog ieškovas ilgą laiką iki turto perdavimo išieškotojui akto surašymo žinojo apie vykstantį išieškojimą ieškovo atžvilgiu, apie skelbiamus nekilnojamojo turto pardavimus iš varžytynių, taip pat žinojo apie tai, kad nekilnojamasis turtas yra perduotas atsakovės J. S. nuosavybėn, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tam, kad pasirūpintų savo turtu, galbūt buvusiu minėtose patalpose, nors tokia pareiga jam yra keliama. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovas aktyviai gynė savo teises skųsdamas daugumą antstolės procesinių veiksmų, tačiau šiuo atveju į antstolę nesikreipė.
42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių atsakovų pateiktų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, fotonuotraukų matyti, jog šiose patalpose yra daiktų, sukrautų į dėžes, lempos, šviestuvai, kėdės, lentynos, stalai, langų žaliuzės, lova, spintelės, 4 padangos, kilimas (t. I, b. l. 157). Kad šie daiktai yra šiose patalpose, patvirtino ir atsakovai teismo posėdžio metu (0.31 val.; 46.15 val. 2016 m. lapkričio 24 d.). Atsakovė J. S. patvirtino, kad ieškovui susisiekus su ja, ji grąžins visus daiktus, kuriuos norės pasiimti ieškovas.
43. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog jam atsirado žala ir būtent tokio dydžio, kurią nurodė patikslintame ieškinyje.

              Dėl antstolės neteisėtų veiksmų

44. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neįrodė antstolės kaltų veiksmų, dėl kurių jis patyrė žalą. Buvo neatsižvelgta į tai, kad antstolės veiklą, t. y. patekimą į patalpas, aiškiai detalizuoja įstatymas. Nesilaikant šios tvarkos ir dėl šių veiksmų atsiradus žalai, antstolė turi atlyginti patirtą žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
45. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010).
46. CPK 766 straipsnyje, kuriuo remiasi ieškovas, reglamentuota iškeldinamų asmenų turto apsauga. Iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis (CPK 766 straipsnio 1 dalis). Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis (CPK 766 straipsnio 2 dalis).
47. Nagrinėjamu atveju antstolė surašė 2014 m. birželio 20 d. patvarkymą dėl skolininko (ieškovo) turtinės padėties nustatymo, o ne iškeldino ieškovą. Remiantis šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2014 m. birželio 20 d. nebuvo atliekami iškeldinimo veiksmai, todėl antstolei nekilo pareiga rūpintis ieškovo turto apsauga CPK 766 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl likusių daiktų, kaip nurodyta šios nutarties 41 punkte, ieškovas gali kreiptis į atsakovę J. S.. Kitų duomenų, kurie pagrįstų ieškovo nurodytas aplinkybes dėl neteisėtų antstolės veiksmų, apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neįrodyta antstolės kaltė.

              Dėl teismo šališkumo

48. Apeliantas nurodė, kad teismas iš pat pradžių buvo šališkas dėl jo, nes bylą nagrinėjusi teisėja yra dirbusi antstolės kontoroje ir yra jos geriausia draugė. Ji nuo pat civilinės bylos pradžios neįtraukė antstolės draudiko kaip trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų, nes buvo nusprendusi neginti jo pažeistų teisių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
49. Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
50. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog apeliantas 2015 m. lapkričio 10 d. pateikė nušalinimą šią civilinę bylą nagrinėjusiai teisėjai dėl jos nepatyrimo nagrinėjant civilines bylas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė A. G. 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkino šio prašymo. Taip pat ieškovas 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui prašymą nušalinti teisėją. Nurodė, kad bylą nagrinėjanti teisėja dirbo antstolio Z. Z. kontoroje teisininke-konsultante nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. Apylinkės teismo teisėjai kontroliuoja apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančius antstolius. Tarp bylą nagrinėjančios teisėjos ir vieno iš atsakovų antstolės V. V., kuri yra Z. Z. brolio antstolio A. Z. sutuoktinė, egzistuoja labai glaudūs ir intensyvūs ryšiai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas, Z. R. 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi prašymo netenkino motyvuodama tuo, kad nors teisėja prieš septynerius metus dirbo antstolio Z. Z. kontoroje, tačiau vien tas faktas nerodo teisėjos šališkumo nagrinėjant bylą. Pateiktame pareiškime pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių galimą teisėjos N. R.-K. šališkumą atsakovei antstolei V. V., nepateikė, todėl pareiškėjo nurodytą nušalinimo pagrindą laikė tik jo subjektyvia nuomone, grindžiama prielaidomis. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių skyriaus pirmininkė J. G. 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nušalinimo pareiškimo netenkino.
51. Taip pat iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog dėl teisėjos santykių su atsakove antstole V. V. jau buvo reikštas nušalinimas ieškovo atstovės T. Ž.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkas S. B. 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi paliko šį prašymą nenagrinėtą motyvuodamas tuo, kad pareiškėja viena be advokato neturi teisės reikšti prašymų pagal CPK 56 straipsnio 3 dalį.
52. Apelianto nurodytas argumentas, kad teisėjos šališkumas pagrįstas aplinkybe, jog ji į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukė antstolės draudiko, atmestinas kaip nepagrįstas.
53. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 Eur, draudžiama privalomuoju draudimu. Į bylos nagrinėjimą turėtų būti įtraukiamas ir antstolio civilinės atsakomybės draudikas. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik antstolei V. V.. Į bylos nagrinėjimą draudikas nebuvo įtrauktas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas nekėlė nė vieno klausimo dėl antstolės neteisėtų veiksmų ir kitų būtinų civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygų nagrinėjamoje byloje, todėl teismo sprendimas neturi įtakos draudiko materialinėms teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegijos nuomone, draudiko neįtraukimas į procesą laikytinas formaliu pažeidimu, kuris neturi įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 328 straipsnis). Viena tas faktas, kad bylą nagrinėjęs teismas į procesą neįtraukė antstolės draudiko, nėra laikytinas pagrindu konstatuoti teisėjos šališkumo. Kitų duomenų apeliantas nepateikė.
54. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apelianto argumentas dėl teismo šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas.
55. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

              Dėl bylos procesinės baigties

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Jis nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad jis patyrė prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovų. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

57. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes priteisdamas atsakovei J. S. išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nepasisakę, kodėl atsakovė negalėjo naudotis Klaipėdos mieste esančiais advokatais, ar reikėjo šioje byloje samdyti specialiųjų žinių turinčio advokato ir iš kito miesto, ar taip atsakovė nesiekė padidinti bylinėjimosi išlaidų kaštų ir neteisėtai praturtėti jo sąskaita. Byla nesudėtinga, nereikalavo jokių specialiųjų teisinių žinių ar patirties. Nedetalizavo, kodėl vienam advokatui priteisė 2,5 kartus didesnę išlaidų sumą, nors buvo atstovauta vienoje byloje, ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog antstolei V. V. priteisė 968 Eur jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nors byloje nėra jokių duomenų, kad ši suma buvo jam realiai sumokėta. Nesutiktina su skundo argumentais.
58. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovei J. S. jos turėtas advokato išlaidas įvertino jų pagrįstumą, realumą, atsižvelgė, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio. Taip pat matyti, kad nors apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovei antstolei V. V. priteistos 968 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatitinka realumo kriterijaus, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė antstolė V. V. sumokėjo advokatui 968 Eur. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti priimtą teismo sprendimą dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

60. Atmetus apeliacinį skundą apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
61. Atsakovė J. S. teismui pateikė prašymą priteisti jai iš apelianto 1 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad šias išlaidas sudaro 175 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 790 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą, 135 Eur už prašymo dėl termino atnaujinimo paruošimą, 100 Eur už 4 konsultacijas ir teismų EPP bylos medžiagos peržiūrą. Pateikė 2017 m. balandžio 22 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 726009, kuris patvirtina, jog atsakovė sumokėjo 1 200 Eur advokatui E. M..
62. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, realiai patirtos, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos 1 200 Eur jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
63. Atsakovė antstolė V. V. pateikė prašymą priteisti jai iš apelianto 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė 2017 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2017, kuris patvirtina, jog atsakovė sumokėjo 605 Eur advokatui A. J..
64. Ieškovas su tokiu prašymu nesutiko ir nurodė, kad antstolė yra kvalifikuota teisininkė ir ji privalėjo pati gintis teisme. Nesutiktina su tokiu argumentu.
65. Sprendžiant dėl antstolio teisės į atlyginimą už advokato ar jo padėjėjo pagalbą klausimą, būtina įvertinti įstatyme nustatytą antstolio teisinį statusą ir suteiktos teisinės pagalbos bei teisinių santykių, kuriems esant ji buvo suteikta, pobūdį. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (AĮ 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (AĮ 21 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nurodyti asmenys, kurių pagalba antstolis turi teisę naudotis, atlikdamas jam pavestas funkcijas, jų dalyvavimo tvarka ir ribos (AĮ 28–36 straipsniai). Šios nuostatos riboja antstolio, kaip valstybės ypatingus įgaliojimus turinčio asmens, teisę naudotis įstatyme nenurodytų asmenų pagalba. Taigi atlikdamas įstatymų nustatytas funkcijas antstolis veikia kaip fizinis asmuo, tačiau, turėdamas ypatingą teisinį statusą, negali būti prilygintas bet kuriam fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-08 nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2008). Pagal CPK 51 straipsnio, reglamentuojančio atstovavimą teisme, 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje ir atstovą. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus antstolio teisinio statuso ypatumus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antstolis, vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, gali naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba tiek, kiek tai neprieštarauja Antstolių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, realiai patirtos, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos 605,00 Eur jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
66. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi atidėjo ieškovui 700 Eur žyminio mokesčio mokėjimą, iki teismas priims sprendimą byloje. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, iš jo į valstybės biudžetą priteistina 700,00 Eur žyminio mokesčio.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti J. S. iš S. G. 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur 00 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

              Priteisti antstolei V. V. iš S. G. 605,00 Eur (šešis šimtus penkis Eur 00 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

              Priteisti į valstybės biudžetą iš S. G. 700,00 Eur (septynis šimtus Eur 00 ct) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                                                           Marius Dobrovolskis

                                                                                                     Aušra Maškevičienė

                 Alvydas Žerlauskas