Administracinė byla Nr. eI-4438-142/2015
Proceso Nr. 3-61-3-03539-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 33.2; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjo A. S. atstovams R. S. ir advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui ir atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Renatai Skyrelienei, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
A. S. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kuriame prašo panaikinti: 1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2014 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 3R-241(AG-202/04-2014) (toliau – VAGK 2014 m. birželio 25 d. sprendimas); 2) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. BR6-2173156 dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 170 095,56 Lt kompleksinės paramos susiejimo sankcija.
Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra skundžiamu sprendimu nepagrįstai jam skyrė 170 095,56 Lt dydžio kompleksinės paramos susiejimo sankciją. Paaiškina, kad verčiasi ekologiniu ūkininkavimu. Skundą grindžia tuo, kad neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti nuo 2012 m. kovo 23 d. įsigaliojusio reikalavimo dėl ūkinių gyvūnų laikymo, t. y. neturėjo galimybės įsigyti reikiamo kiekio galvijų. Paaiškina, kad naujas reguliavimas dėl ūkinių gyvūnų laikymo buvo nustatytas likus dviem mėnesiams iki paraiškų padavimo termino pabaigos, per tokį laiką nebuvo įmanoma užauginti mėsinių galvijų bandos, todėl liko vienintelis kelias įsigyti galvijus iš trečiųjų asmenų, tačiau tai buvo neįmanoma. Nurodo, kad galėjo neteikti paraiškos, bet tuomet jam būtų grėsusios dar didesnės sankcijos. Reziumuoja, kad dėl to, kad buvo pažeistas reikalavimas laikyti tam tikrą skaičių ūkinių galvijų, nėra jo kaltės, todėl Agentūra už tai negalėjo jam pritaikyti sankcijų. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad Agentūra nepagrįstai pakartotinį to paties geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standarto pažeidimą vertino kaip pakartotinio to paties geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimo pažeidimą.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 82–83).
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas ekologine gyvulininkyste verčiasi nuo 2010 metų ir turi vadovautis taip pat ir ekologinio ūkininkavimo taisyklėmis. Pažymėjo, kad šiuo metu nebėra tokio reikalavimo, už kurio nesilaikymą jam buvo pritaikytos sankcijos. Nurodė, kad buvęs reguliavimas iš esmės pažeidė pareiškėjo interesus, taip pat nurodė, kad 45 proc. sankcija prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Atkreipė dėmesį į tai, kad buvo padarytas tos pačios srities, o ne to paties reikalavimo pažeidimas, todėl sankcijos už pažeidimus turėjo būti sumuojamos, o ne ankstesnė sankcija dauginama iš trijų, be to, turėjo būti taikomas sankcijos dydžio ribojimas (iki 15 proc.).
Pareiškėjo atstovas R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo specializacija – tos pačios veislės ekologinių mėsinių galvijų auginimas. Nurodė, kad tokios veislės galvijų buvo sunku gauti dėl gana trumpo tam skirto laiko (nuo 2012 m. kovo 25 d. iki birželio 1 d.). Paaiškino, kad buvo galimybė įsigyti neekologinių ūkinių gyvūnų, tačiau tokiu atveju būtų tekę statyti naujus pastatus, kadangi jeigu tokie galvijai būtų buvę laikomi kartu su ekologiniais, būtų kilusi grėsmė dėl nesertifikavimo pagal ekologinio ūkio taisykles.
Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 62–71). Paaiškina, kad Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų aprašo 7 punktas nustato, kad 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio. Nurodo, kad 2012 m. pareiškėjas deklaravo 430,26 ha ganyklų pievų, o turėjo 24,38 sutartinio gyvulio, t. y. mažiau, nei reikalaujama minėtoje nuostatoje. Nurodo, kad pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, kurių neatitinka neturintys ūkinių gyvūnų, sudarė iki 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, todėl pareiškėjo pažeidimas pagal šią aplinkybę laikytinas netyčiniu. Paaiškina, kad sankcijos už nurodyto reikalavimo pažeidimus gali būti netaikomos tik jei reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, apie kurias jis Agentūrai turi pranešti per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai apie jas sužinojo arba turėjo sužinoti, kartu turi būti pateikti tokių aplinkybių įrodymai. Agentūra atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjo tokios informacijos nebuvo gavusi, be to, 2010 m. pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas pakartotinis netyčinis geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimo pažeidimas, už kurį pritaikytos sankcijos dydis pasiekė 15 proc. Paaiškina, kad geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimai priskirtini tam pačiam geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“, todėl Agentūra padarė išvadą, kad 2012 m. pareiškėjas padarė pakartotinį to paties standarto pažeidimą, jį įvertino kaip tyčinį ir pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 16 punktą taikomos sankcijos dydį apskaičiavo padauginusi ankstesniais metais apskaičiuotos sankcijos dydį (šiuo atveju 15 proc.) iš 3. Paaiškina, kad šiuo procentiniu dydžiu (45 proc.) buvo mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai.
Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas dalyvavo keliose priemonėse, kurių teisinis reguliavimas skiriasi. Nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą, reglamentuojantį kompensacinę paramą už ekologinių mėsinių galvijų auginimą, pareiškėjas, siekdamas plėsti ekologinių gyvulių ūkį ir norėdamas įsigyti gyvulių ne iš ekologinių ūkių, turėjo gauti leidimus iš Žemės ūkio ministerijos. O teisinis reguliavimas, reglamentuojantis tiesioginių išmokų mokėjimą, nenustato jokių apribojimų dėl neekologinių gyvulių įsigijimo. Paaiškino, kad, atsižvelgiant į nepatogumus viename ūkyje laikyti tiek ekologinius, tiek ir neekologinius gyvulius, pareiškėjas galėjo sankcijų išvengti, jeigu tiesioginėms išmokoms gauti būtų deklaravęs mažesnį ganyklų pievų plotą.
Skundas atmetamas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Agentūros 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. BR6-2319269 (toliau – Agentūros 2014 m. gegužės 5 d. sprendimas) (b. l. 39–48) dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta 170 095,56 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė 2012 m. gegužės 16 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – 2012 m. gegužės 16 d. paraiška) (VAGK byla Nr. AG-202/04-2014, b. l. 40–65), kurioje, be kita ko, deklaravo ganyklas pievas. Pareiškėjas minėtą paraišką pateikė pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – Administravimo taisyklės). Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi teikiant minėtą paraišką) 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjai privalo laikytis geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (toliau – GAAB) reikalavimų, nurodytų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327(toliau – GAAB aprašas). GAAB aprašo (redakcija, galiojusi paraiškos pateikimo metu) 7 punkte, be kita ko, buvo nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio (toliau – SG), pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų.
Agentūros duomenimis, 2013 m. gegužės 16 d. paraiškoje visas deklaruotas plotas sudarė 623,30 ha, o ganyklų pievų – 430,26 ha, t. y. ganyklų ir pievų plotai sudarė daugiau kaip 30 proc. visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų (b. l. 64). Pareiškėjas šios faktinės aplinkybės neginčija. Pagal minėtą GAAB aprašo 7 punktą, pareiškėjas 2012 m. turėjo turėti 43,03 SG. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, pareiškėjas 2012 m. turėjo 24,38 SG (VAGK byla Nr. AG-202/04-2014, b. l. 72 antra pusė). Šios faktinės aplinkybės pareiškėjas neginčija. Agentūros 2014 m. gegužės 5 d. sprendime buvo konstatuotas GAAB aprašo 7 punkto pažeidimas, kurio pareiškėjas taip pat neginčija, tačiau nurodo, kad už šį pažeidimą jam negalėjo būti taikomos sankcijos, nes nebuvo subjektyviųjų pažeidimo požymių, t. y. jo kaltės.
Tiek Administravimo taisyklės, tiek ir GAAB aprašas parengti vadovaujantis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30) (toliau – Tarybos reglamentas Nr. 73/2009).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) sudedamąja dalimi esančio 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį, Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 150 straipsnis). Pagal paminėtą Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis, inter alia, nustato, kad, vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus. Šis straipsnis taip pat įtvirtina, kad reglamentas taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) taip pat yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, todėl dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (ESTT 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Antonio Muoz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (ESTT 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat laikosi nuostatos, kad Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (LVAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009).
ESTT taip pat yra konstatavęs, kad nors dėl pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C‑316/10, 39, 40).
Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose pagal apibrėžtas diskrecijos ribas juos papildo ar patikslina. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, pažymėdamas, kad tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai (LVAT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014).
Tarybos reglamento Nr. 73/2009 (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jei bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais (toliau – „atitinkami kalendoriniai metai“) nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui, pateikusiam paraišką paramai gauti atitinkamais kalendoriniais metais, visa tam ūkininkui skirtų ar skirtinų tiesioginių išmokų suma, taikant 7, 10 ir 11 straipsnius, yra sumažinama arba neskiriama, laikantis išsamių 24 straipsnyje nustatytų taisyklių“. Pagal minėto reglamento 24 straipsnio 2 dalį, pasikartojančio pažeidimo atveju išmoka sumažinama 15 proc. Pagal minėto reglamento 24 straipsnio 3 dalį, tyčinio pažeidimo atveju išmoka iš esmės mažinama ne mažiau kaip 20 proc. ir net gali būti visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar kelias paramos schemas vienus ar daugiau kalendorinių metų.
Iš nurodytų Tarybos reglamento Nr. 73/2009 nuostatų matyti, kad tiesioginės išmokos gali būti mažinamos, jeigu nesilaikoma geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų dėl veiksmų arba neveikimo, tiesiogiai priskiriamų ūkininkui. Griežčiausios sankcijos nustatytos už tyčinį pažeidimą, t. y. išmokos gali būti iš viso neskiriamos net ir pagal kelias paramos schemas, be to, gali būti išmokos neskiriamos daugiau nei vienus metus.
Tarybos reglamento Nr. 73/2009 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos būklę ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą ir ūkių struktūras, nacionaliniu ar regioniniu lygiu nustato būtiniausius privalomus gerai agrarinei ir aplinkosaugos būklei taikomus reikalavimus.
Nacionaliniu lygiu tokie reikalavimai yra nustatyti GAAB apraše. GAAB reikalavimas laikyti tam tikrą skaičių (0,2 SG/ha) sutartinių gyvulių pirmą kartą buvo nustatytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 3D-190 ir įsigaliojo nuo 2012 m. kovo 23 d. Nuo 2012 m. balandžio 13 d. įsigaliojo nauja GAAB aprašo 7 punkto redakcija, nustatanti reikalavimą 2012 m. (laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.) išlaikyti 0,1 SG/ha. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atstovo R. S. teismo posėdyje išsakytu argumentu, kad pareiškėjas turėjo mažai laiko (apie 2 mėnesius) įgyvendinti naują GAAB reikalavimą. Vis dėlto pareiškėjas 2012 m. gegužės 16 d. paraiškoje (III skyriaus 8 punktas) įsipareigojo laikytis GAAB apraše nustatytų reikalavimų, įskaitant ir reikalavimą laikyti nustatytą sutartinių gyvulių skaičių (VAGK byla Nr. AG-202/04-2014, b. l. 46). Teisėjų kolegija sutinka su VAGK 2014 m. birželio 25 d. sprendime (b. l. 49–57) padaryta išvada, kad pareiškėjas minėta paraiška savo valia prisiėmė įsipareigojimus laikytis visų su deklaruojamais plotais susijusių įsipareigojimų, todėl veikiamas visų jam iš anksto žinomų aplinkybių pats pasirinko savo elgesio būdą, t. y. iš esmės suvokdamas, kad negalės laikytis visų GAAB reikalavimų, vis tiek įsipareigojo jų laikytis. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su VAGK išvada, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad į šių įsipareigojimų nesilaikymą bus neatsižvelgiama ar už jį nebus taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos, nes paraiškoje patvirtindamas, kad įsipareigoja laikytis visų GAAB reikalavimų, pareiškėjas iš esmės prisiėmė ir visą su tuo susijusią riziką. Tai posėdyje patvirtino ir pareiškėjo atstovas R. S., nurodydamas, kad pareiškėjas suvokė, kad už GAAB aprašo 7 punkto reikalavimų nesilaikymą jam grės išmokų sumažinimas, tačiau nurodė, kad buvo tikėtasi, jog Agentūra išmokas sumažins tik 5 proc. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, 2012 m. gegužės 16 d. paraiška savo valia ir rizika prisiėmęs įsipareigojimus, pareiškėjas turėjo jų ir laikytis. Atsižvelgiant į tai, GAAB aprašo 7 punkte įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas tiesiogiai priskiriamas pareiškėjui, todėl pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalį Agentūra turėjo teisę ir pareigą sumažinti jam mokėtiną išmokų sumą.
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu nebėra reikalavimo laikyti tam tikrą ūkinių gyvūnų skaičių. Pareiškėjo atstovas R. S. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad turėtų būti taikomas pareiškėjui palankesnis teisinis reguliavimas. Agentūros atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tokio reikalavimo nebėra tik teisės aktuose, reguliuojančiuose naująjį paramos laikotarpį, t. y. 2014–2020 metus, o nagrinėjamu atveju taikytinas reguliavimas, aktualus 2007–2013 metų paramos laikotarpiui. Teisėjų kolegija sutinka su Agentūros atstovės argumentais ir papildomai pažymi, kad Agentūros taikytas GAAB aprašas yra galiojantis ir šiuo metu. GAAB aprašo aktualios redakcijos 7 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG. Taip pat nustatyta, kad šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.). Iš šios nuostatos matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas palankesnis reguliavimas, palyginti su šio punkto redakcija, galiojusia teikiant paraišką. Toks reguliavimas pirmą kartą buvo nustatytas jau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-950. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai taikė būtent šią (pareiškėjo atžvilgiu palankesnę) GAAB aprašo 7 punkto redakciją ir pagal šią redakciją skaičiavo, ar pareiškėjo pievų ir ganyklų plotai sudaro 30 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atstovų argumentai (susiję su palankesnio reguliavimo tariamu netaikymu) yra nepagrįsti.
Kaip minėta, pareiškėjas taip pat nesutinka su Agentūros vertinimu, kad tai yra pakartotinis pažeidimas, nes, pareiškėjo manymu, nebuvo nustatytas to paties reikalavimo pakartotinis pažeidimas.
Byloje nustatyta, kad Agentūra 2011 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. BR6-1653256 (toliau – 2011 m. liepos 15 d. sprendimas) pareiškėjui pritaikė 15 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją dėl 2010 m. nustatyto pakartotinio GAAB reikalavimo, įtvirtinto GAAB aprašo 1.2 punkte, pažeidimo (VAGK byla Nr. AG-202/04-2014, b. l. 173–175). Šios faktinės aplinkybės pareiškėjas neginčija.
Išsamias Tarybos reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisykles nustato 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1122/2009 (OL 2009 L 316) (toliau – Komisijos reglamentas Nr. 1122/2009). Pagal Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 47 straipsnio 1 dalį, paramos skyrimo reikalavimų pakartotinis pažeidimas – tai daugiau kaip kartą per trejus kalendorinius metus iš eilės nustatytas to paties reglamento, standarto ar 4 straipsnyje nurodyto įpareigojimo nesilaikymas, jei ūkininkui buvo pranešta apie ankstesnį reikalavimų pažeidimą ir jis turėjo galimybę imtis reikiamų priemonių ankstesniam reikalavimų pažeidimui pašalinti.
Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 2 straipsnio 34 dalyje nurodyta, kad standartas – tai valstybių narių pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 6 straipsnį ir III priedą apibrėžti standartai, taip pat to reglamento 4 straipsnyje nustatyti įpareigojimai dėl daugiamečių ganyklų.
GAAB aprašo 8 ir 8.2 punktuose nustatyta, kad Tarybos reglamento III priede nustatytam standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ priskiriami GAAB aprašo 1.2, 1.3 ir 7 punktuose nurodyti reikalavimai. Tai reiškia, kad tiek 2010 m. nustatytas GAAB aprašo 1.2 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimas, tiek 2012 m. nustatyto GAAB aprašo 7 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimas yra to paties standarto („Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“) pažeidimas. Darytina išvada, kad Agentūra 2012 m. pagrįstai nustatė paramos skyrimo reikalavimų pakartotinį pažeidimą Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 47 straipsnio 1 dalies prasme. Agentūros 2014 m. gegužės 5 d. sprendime nurodyta, kad GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo pažeidimas laikomas netyčiniu, nes pareiškėjo deklaruoti ganyklų pievų plotai, neturintys ūkinių gyvūnų, sudarė iki 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto (b. l. 42).
Pareiškėjas taip pat nesutinka ir dėl Agentūros pritaikyto kompleksinės paramos susiejimo sankcijos dydžio. Jo manymu, Agentūra nepagrįstai neatsižvelgė į Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – Sankcijų taikymo metodika), 15 punktą, kuris nustato, kad bendra sankcijų dydžių suma negali viršyti 15 proc. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius teismo posėdyje akcentavo Sankcijų taikymo metodikos 13 punktą, kuriame nustatytas reguliavimas dėl sankcijų taikymo, nustačius pakartotinį netyčinį reikalavimo toje pačioje srityje pažeidimo atvejį.
2012 m. nustatyto GAAB aprašo 7 punkto pažeidimas, vertinant jį atskirai, laikomas netyčiniu reikalavimo toje pačioje srityje pažeidimu, kaip nustatyta Sankcijų taikymo metodikos 13 punkte, tačiau minėtas 13 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes jau 2010 m. pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas pakartotinis to paties reikalavimo pažeidimas, už kurį sankcijos dydis 2010 m. pasiekė 15 proc., todėl atsižvelgiant į tai, pagal Sankcijų taikymo metodikos 16 punktą, 2012 m. nustatytas GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo pažeidimas laikytinas tyčiniu.
Darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai vadovavosi Sankcijų taikymo metodikos (redakcija, galiojusi skundžiamo Agentūros sprendimo priėmimo metu) 16 punktu, kuris nustatė, kad jeigu už pakartotinį reikalavimo pažeidimą sankcijos dydis pasiekia 15 proc., pareiškėjas informuojamas, kad dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia, ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas ankstesnės sankcijos dydį, kuris buvo apskaičiuotas už šio reikalavimo pažeidimą ankstesniaisiais metais, netaikant ribojimo pagal Sankcijų taikymo metodikos 15 punktą, dauginant iš 3.
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius teismo posėdyje nurodė, kad Agentūra, 2010 m. nustačiusi pakartotinį pažeidimą, nebuvo informavusi pareiškėjo taip, kaip tai nustatyta Sankcijų taikymo metodikos 16 punkte, t. y. kad dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį, sankcijos dydis bus apskaičiuojamas netaikant ribojimo.
Byloje nustatyta, kad Agentūra 2011 m. liepos 15 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad už pakartotinį reikalavimo pažeidimą sankcijos dydis pasiekė 15 proc. Minėtame sprendime taip pat buvo pacituotas Sankcijų taikymo metodikos 16 punktas dėl to, kad jei būtų dar kartą nustatytas pakartotinis to paties reikalavimo pažeidimas, jis būtų laikomas tyčiniu pažeidimu, už kurį sankcijos taikomos neatsižvelgiant į jokius apribojimus (VAGK byla Nr. AG-202/04-2014, b. l. 175). Tai patvirtino ir Agentūros atstovė teismo posėdyje, nurodydama, kad pareiškėjui 2009 m. buvo pirmą kartą pritaikyta sankcija (5 proc.) už GAAB reikalavimo pažeidimą. 2010 m. buvo nustatytas to paties GAAB reikalavimo pažeidimas, todėl 5 proc. sankcija buvo padauginta iš 3 ir pasiekė 15 proc. ir pareiškėjas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu informuotas, kad pažeidimas, jei dar kartą bus nustatytas, bus laikomas tyčiniu. Taigi atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pareiškėjo atstovo argumentas, kad pareiškėjas nebuvo informuotas.
Pareiškėjas nesutinka su Sankcijų taikymo metodikos 16 punkto taikymu taip pat ir dėl to, jog mano, kad nebuvo būtinos šiam punktui taikyti sąlygos, t. y. nebuvo nustatytas pakartotinis to paties reikalavimo pažeidimas. Pareiškėjas sutinka, kad buvo nustatytas tos pačios srities pažeidimas, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai nėra to paties reikalavimo pažeidimas, kaip to reikalauja Sankcijų taikymo metodikos 16 punktas.
Kaip minėta, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis, o teisės normų kolizijos atveju Europos Sąjungos teisės normos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Tarybos reglamento Nr. 73/2009 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų tyčinio pažeidimo atveju išmoka iš esmės mažinama ne mažiau kaip 20 proc. ir net gali būti visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar kelias paramos schemas vienus ar daugiau kalendorinių metų. Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 preambulės 92 punkte nustatyta, kad, taikant kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus, be laipsniško išmokų mažinimo ar neskyrimo, pagal proporcingumo principą turėtų būti laikoma, kad nuo tam tikro momento, prieš tai ūkininką įspėjus, pakartotinis to paties kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo nesilaikymas vertinamas kaip tyčinis reikalavimų pažeidimas. Sisteminiu būdu vertinant šias reglamentų nuostatas su Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 47 straipsnio 1 dalyje pateikiama pakartotinio pažeidimo sąvoka („paramos skyrimo reikalavimų pakartotinis pažeidimas – tai daugiau kaip kartą per trejus kalendorinius metus iš eilės nustatytas to paties reglamento, standarto ar 4 straipsnyje nurodyto įpareigojimo nesilaikymas, jei ūkininkui buvo pranešta apie ankstesnį reikalavimų pažeidimą ir jis turėjo galimybę imtis reikiamų priemonių ankstesniam reikalavimų pažeidimui pašalinti“), konstatuotina, kad Sankcijų taikymo metodikos 16 punkte nurodytas tyčinis to paties reikalavimo pažeidimas nesiejamas išimtinai su pakartotiniu to paties GAAB reikalavimo pažeidimu, todėl pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai yra nepagrįsti.
Sankcijų taikymo metodikoje nustatytomis sankcijomis siekiama tinkamo ir teisingo paramos žemės ūkiui naudojimo, užkertamas kelias piktnaudžiauti šia parama, skatinamas atsakingas požiūris į žemės ūkio naudmenas ir aplinkosaugą. Kai minėta, Tarybos reglamento Nr. 73/2009 24 straipsnio 3 dalis nustato galimybę, kad, nustačius tyčinius pažeidimus, išmokos iš viso nebūtų mokamos, be to, pagal kelias paramos schemas ir daugiau nei vienus kalendorinius metus. Darytina išvada, kad Sankcijų taikymo metodikos 16 punkte nustatytas išmokų sumažinimas 45 proc. ir Sankcijų taikymo metodikos 7 punkto nuostata, kad Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, nenukrypsta nuo minėtų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pritaikyto per didelio išmokos mažinimo nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Agentūra padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė GAAB aprašo 7 punkto reikalavimų, šis pažeidimas yra pakartotinis GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimas ir, atsižvelgusi į tai, kad 2010 m. už nustatytą pakartotinį netyčinį GAAB aprašo 1.2 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą apskaičiuotas 15 proc. sankcijos dydis, pagal 2012 m. paraišką pareiškėjui pagrįstai pritaikė 45 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Agentūros 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria jam buvo pritaikyta 170 095,56 Lt kompleksinės paramos susiejimo sankcija, atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti VAGK 2014 m. birželio 25 d. sprendimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Margarita Stambrauskaitė
Halina Zaikauskaitė