Civilinė byla Nr. e2-95-1000/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02532-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

2.5.4; 2.6.39.2.6.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei B. R.,

atsakovei V. K., jos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei V. K..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 649,08 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 15 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, būdama neblaivi, vairavo automobilį „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio metu buvo apgadintas šiltnamis, komposto dėžės, augmenija ir kt. daiktai. Eismo įvykio metu transporto priemonės „PEUGEOT“ valdytojos civilinė atsakomybė buvo drausta ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 649,08 Eur dydžio draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Ieškovė, įgyvendindama jai suteiktą Lietuvos Respublikos transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) atgręžtinio reikalavimo teisę (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ar atsisakė tikrintis blaivumą), kreipėsi į atsakovę dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, tačiau atsakovė iki ieškinio pateikimo nesumokėjo reikalaujamos sumos. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

2.       Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog lokalinė sąmata dėl padarytos žalos sudaryta jai nedalyvaujant, todėl jai kyla pagrįstų abejonių dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Atsakovė pripažįsta, jog įvažiavo automobiliu į kaimyno sklypą, kliudė dalį tvorelės, įsirėmė į šiltnamį, galėjo pažeisti pasodintas tujas, tačiau tikrai ne 10 vnt. Taip pat įvykio vietoje tikrai nebuvo jokių krūmų sodinukų bei obels, kuriuos ji neva sužalojo. Nulenkta tvorelė tikrai neužėmė 40 m ploto, kaip nurodyta sąmatoje. Šiltnamio buvo nuplėšta tik dalis plėvelės, pats šiltnamis nenugriuvo, ant jo neužgriuvo konteineriai, tikrai nepadaryta tokia žala, kokia nurodyta sąmatoje. Nesutinka su lokalinėje sąmatoje nurodyta suma dėl šašlykinės atstatymo, kadangi įvykio vietoje jokios šašlykinės nebuvo, kaimynai ją laiko šalia namo, be to, policijos pranešime dėl eismo įvykio nėra užfiksuota, kad būtų apgadinta šašlykinė. Taip pat nesutinka dėl 2 konteinerių (komposto dėžių) apgadinimo, kadangi jie stovėjo kitoje šiltnamio pusėje ir kiek atitolę nuo jo, kas užfiksuota ir policijos pareigūnų darytose fotonuotraukose.

3.       Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog ieškinį pilnai palaiko. Ieškovė nurodė, jog prieš kreipiantis į teismą, siuntė atsakovei regresinę pretenziją su prašymu atlyginti padarytą žalą, atsakovė buvo pateikusi atsakymą į pretenziją, kuriame buvo nurodomi tie patys nesutikimo su pretenzija argumentai, kokius atsakovė nurodė atsiliepime į ieškinį. Ieškovė, bendradarbiaudama su atsakove, siuntė jai papildomus turimus įrodymus, pagrindžiančius padarytos žalos dydį, turimas fotonuotraukas iš eismo įvykio vietos, kuriose matyti visi sugadinti daiktai, paaiškinimus dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Ieškovės manymu, atsakovė netinkamai vertina lokalinėje sąmatoje nurodytus darbų atlikimo kiekius ir mastą. Ieškovei eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo E. Ž. pateikė sugadinto turto sąrašą, kuriame buvo nurodyta, jog 2 tujos buvo pervažiuotos, o 8 tujoms buvo nulaužtos viršūnės, todėl buvo būtina persodinti 10 tujų. Ieškovė taip pat pateikia fotonuotraukas, darytas eismo įvykio vietoje, kuriose matyti apgadinti krūmai, obels sodinukas. Iš nuotraukų taip pat matyti, jog įvažiavusi į E. Ž. sklypą, atsakovė apgadino didelį tvoros su metaliniais stulpais kiekį. Ieškovės manymu, pateikti įrodymai patvirtina padarytos žalos dydį, todėl ši žala turėtų būti priteista iš atsakovės.

4.       Atsakovė triplike nurodo, jog eismo įvykio metu nukentėjusio asmens E. Ž. sklype nebuvo krūmų gyvatvorės ir obels sodinukų. Taip pat pakartoja ir visus kitus nesutikimo su ieškiniu argumentus, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į ieškinį.

5.       Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai. Akcentavo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kad reiškia, jog žalą patyrusiam asmeniui privalu atlyginti visus nuostoliu, kuriuos jis patyrė dėl kito asmens kaltės. Ieškovė, apskaičiuodama padarytos žalos dydį, rėmėsi žalą patyrusio asmens nurodyta informaciją, kokie daiktai, augalai buvo sugadinti eismo įvykio, kurio kaltininkė yra atsakovė, metu, policijos surinkta medžiaga, fotonuotraukomis, žalos dydis apskaičiuotas pagal metodiką, vertinant sužalotų daiktų, augalų rinkos kainas. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. Ž., kuriam eismo įvykio metu buvo padaryta žala, patvirtino, kokie daiktai, augalai buvo sugadinti ir sužaloti eismo įvykio metu. Mano, jog bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina padarytą žalą, todėl prašo ieškinį tenkinti.

6.       Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu. Parodė, jog įvykio vietoje tikrai nebuvo šašlykinės, nes ją kaimynai laikydavo prie namelio, todėl jos sugadinti negalėjo. Komposto dėžių nekliudė, o tempiamas tvoros tinklas taip pat negalėjo apgadinti tų komposto dėžių. Atsakovės teigimu, jis galėjo apgadinti apie 6 metrus tvoros, tačiau ne 40 metrų, kaip nurodyta lokalioje sąmatoje. Be to, įvykio metu ji galėjo nulaužti 3 tujas, tačiau ne 10 tujų, todėl turėtų būti mažinamas apskaičiuotas žalos dydis. Atsakovė teigia, jog obels taip pat negalėjo nulaužti, nes automobiliu jos nekliudė. Pripažino, jog įvažiavo per braškių sodinukus, tačiau jokių kitokių krūmų sodinukų įvykio vietoje nebuvo. Atsakovė taip pat tvirtina, jog pažeidė šiltnamio vieną plastikinį lanką ir 1,5 m2 plėvelės, todėl neturėtų būti skaičiuojama plėvelė visam šiltnamiui.

7.       Atsakovės atstovas advokatas K. Galvičius nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas tik iš dalies, atsakovė galėtų atlyginti dalį – t. y. 180 Eur žalos, šioje dalyje su ieškiniu sutinka. Ieškovės atstovas pateikė teismui baigiamąją kalbą, kurią įkėlė į el. bylos kortelę, kurioje išsamiai išdėstė sutikimo su ieškinio dalimi ir nesutikimo argumentus. Pirma, nepagrįstai į žalos dydį įskaičiuotas PVM. Antra, ieškovė atlygino žalą eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui didesniais kiekiais nei iš tikrųjų padaryta žala atsakovės veiksmais, t. y. nepagrįstai apskaičiuota, kad atsakovė sugadino 40 m tvoros, atstovo manymu, pagrįsta nustatyti, kad atsakovė kliudė ne daugiau kaip 6 m tvoros. Taip pat atsakovė nulaužė tik 2 tujas, ne 10, kaip nurodyta lokalinėje sąmatoje, pažeidė vieną šiltnamio lanką ir 1,5 m2 plėvelės, atsakovė negalėjo sugadinti kompostinių dėžių, nes jų pažeidimai yra viršutinėje komposto dėžių dalyje, o automobilio priekis negalėjo toje vietoje padaryti komposto dėžių pažeidimų, be to, įvykio vietoje šašlykinės nebuvo. Sutinka, kad išvažinėjo 1 m2 braškių, taip pat galėjo pervažiuoti ir aviečių krūmelius, išvažinėjo veją, dėl to ginčo nėra. Obels viršūnę nors ir nulaužė, tačiau visai jos neišlaužė, medis ir toliau galėjo augti.

8.       Liudytojas M. K. teismo posėdyje parodė, jog sutuoktinės vairuotas automobilis sustojo šalia šiltnamio, atsitrenkė į jį. Liudytojo teigimu, atsakovė galėjo pažeisti kokius 4 metrus tvoros, kurios aukštis apie 50 cm, taip pat nulenkti keli tvoros stulpeliai. Mano, jog įvykio metu V. K. neapgadino komposto dėžių, nes automobilis tokių sužalojimų negalėjo palikti. Šašlykinės įvykio vietoje tikrai nebuvo ir ji nebuvo sugadinta. Liudytojas teigė, jog atsakovė, atsitrenkdama į šiltnamį, pažeidė apie 1 m2 plėvelės ir 1 plastikinį šiltnamio lanką. Be to, įvykio metu nulaužė 2 tujas, jokių krūmų nesužalojo.

9.       Liudytoja I. Č. teismo posėdyje parodė, jog iš karto po įvykio jai paskambino motina, t. y. atsakovė, ir pasakė apie eismo įvykį, todėl liudytoja iš karto nuvyko į eismo įvykio vietą. Atvažiavusi pamatė, jog atsakovė sugadino apie 1 m tvoros, nulaužė 2 tujas, įvažiavusi į šiltnamį apgadino 1 šiltnamio lanką. Komposto dėžės stovėjo toliau, automobilis jų net nelietė. Liudytoja nepastebėjo, ar įvykio metu buvo sužalota daugiau kitų augalų. Taip pat parodė, jog įvykio vietoje nematė šašlykinės.

10.       Liudytoja A. M. teismo posėdyje parodė, jog lokalinė sąmata sudaryta pagal programą, sugadintų daiktų įkainiai parinkti pagal rinkos kainas. Sudarant lokalinę sąmatą, rėmėsi žalą patyrusio asmens nurodytu sugadintų daiktų sąrašu, pateiktomis policijos ir nukentėjusio asmens fotonuotraukomis. Iš nuotraukų buvo matyti, jog tvoros tinklas ištampytas, įvertinta, kad apgadinta 40 m tvoros. Kadangi nukentėjęs asmuo buvo nurodęs sugadintų tujų ir kitų augalų kiekius, lokalinėje sąmatoje nurodytos jų rinkos kainos ir atgadinimo darbai. Taip pat įvertinta, kad šiltnamiui reikėjo keisti visą plėvelę, nes neįmanoma pakeisti tik dalies plėvelės, taip pat dalis šiltnamio rėmų.

11.       Liudytojas E. Ž. teismo posėdyje parodė, jog eismo įvykio, kurio metu atsakovė V. K. automobiliu įvažiavo į jo sklypą, buvo sugadinat apie 20-25 metrai tvoros. Įvykio metu dalis tvoros stulpelių buvo išrauti, juos reikėjo keisti. Taip pat keitė tvoros tinklą, pirko naują tvoros tinklo ruloną. Tvoros aukštis buvo apie 100-120 cm. Įvykio metu taip pat buvo sužalotos 10 vnt. tujų, braškių sodinukai, medeliai, šiltnamis apgadintas, komposto dėžės, šašlykinės stovas deformuotas. Tai, kad įvykio vietoje buvo šašlykinės stovas, patvirtina Administracinio nusižengimo byloje esanti fotonuotrauka (bylos lapas 13). Visus daiktus ir augalus, kurie buvo sugadinti įvykio metu, jis nurodė draudimo bendrovei siųstuose laiškuose, šiuo metu tiksliai visko įvardyti negali, nes jau daug laiko praėjo nuo įvykio. Prašo vadovautis tuo, ką jis buvo nurodęs draudimo bendrovei ir policijai iš karto po įvykio.

12.       Liudytoja J. Ž. teismo posėdyje parodė, jog atsakovė sukėlė eismo įvykį, automobiliu įvažiuodama į jų sodo sklypą. Įvykio metu buvo nulaužta koloninė obelis, trešnė, išvažinėti braškių krūmeliai, avietės, sužalotas šiltnamis, reikėjo keisti du šiltnamio lankus ir visą šiltnamio plėvelę, aplaužytos komposto dėžės, šašlykinės stovas, ištempta vielinė tvora. Visa informacija apie sugadintus daiktus ir augalus buvo pateikta draudimo bendrovei.

13.       Teismo nutartimi byloje buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė ir pateiktas Kilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. 21/02-012 (toliau – Ekspertizės aktas). Ekspertizės akte nurodyta, kad pagal bylos medžiagą, fotonuotraukas galima teigti, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta apie 25 m ilgio tvoros, pagal turimą rinkos informaciją, tokio metalo 25 m. rulono akina vyrauja apie 60 Eur. Nuotraukose matyti, kad tvoros stulpai yra nedažyti, nupjautų metalinių vamzdžių, nebetonuoti, o įkalti į gruntą. Ekspertiniu būdu nustatyta, kad tokios 25 m ilgio tvoros su stulpų įkalimu montavimo kaina gali siekti 30 Eur, tokių stulpų kainą – iki 10 Eur. Taigi, metalinės tvoros, kai stulpai metaliniai, tvoros ilgis apie 25 Eur, atkūrimo kaštai gali siekti apie 100 Eur. Šiltnamio atkūrimo kaštai, t. y. remonto darbai ir medžiagos gali siekti 80 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad kadangi jokios informacijos (nuotraukos, aprašymų ir kt.) apie šašlykinę nebuvo pateikta, žala neskaičiuota. Dviejų žalios masės konteinerių (komposto dėžių) atkūrimo kaštai gali būti apie 150 Eur. Vienos tujos kaina rinkoje svyruoja apie 3-5 Eur, obels kaina – iki 10 Eur. Taigi, vienos tujos ir obels atkūrimo kaštai, įskaitant sodinimą, sudaro 25 Eur. Braškių 1 m2 plote sudaro apie 16 daigų, vidutinė daigo kaina vyrauja apie 0,30 Eur, darbas – 5 Eur, todėl braškių atkūrimo kaštai 1 m2 plote sudaro 10 Eur. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas parodė, jog ekspertizės metu rėmėsi visa pateikta bylos medžiaga, fotonuotraukomis, įvykio vietos medžiaga, administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Vertindamas, kokie daiktai ir augalai buvo sugadinti eismo įvykio metu, rėmėsi draudimo bendrovės dokumentais, kuriuose nurodyta, kokie daiktai buvo sugadinti. Ekspertas, vertindamas augalų kainas ir jų atkūrimo kaštus, skaičiavo pagal ekspertizės atlikimo metu vyraujančias kainas rinkoje. Paaiškindamas, kaip nustatė sugadintos tvoros ilgį, ekspertas paaiškino, jog iš nuotraukų, policijos medžiagos ir ortofonuotraukos nustatė, kad sugadinta apie 25 m tvoros. Vizualiai nustatė, kad tvoros aukštis yra iki 1,5 m, iš fotonuotraukų nustatė, kad tvoros kuolai metaliniai. Įvertino, kad tvoros atstatymui reikėjo perlakti tvoros kuolus, įtempti naują tvoros tinklą. Vertinant šiltnamio atkūrimo kaštus, ekspertas nustatė, kad reikalinga keisti karkaso lankus, dalį medinio karkaso, pakeisti naują plėvelę. Eksperto vertinimu, reikia keisti abi komposto dėžes, jo manymu, komposto dėžės buvo sugadintos, kai automobiliu tempėsi tvoros tinklas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

14.       Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2019 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, būdama neblaivi, vairavo automobilį „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio metu buvo apgadintas šiltnamis, komposto dėžės, augmenija ir kt. daiktai. Eismo įvykio metu transporto priemonės „PEUGEOT“ valdytojos civilinė atsakomybė buvo drausta Ergo Insurance SE Lietuvos filialas. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 649,08 Eur dydžio draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui.

15.       Ieškovė, įgyvendindama jai suteiktą Lietuvos Respublikos transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) atgręžtinio reikalavimo teisę (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ar atsisakė tikrintis blaivumą), kreipėsi į atsakovę dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, tačiau atsakovė iki ieškinio pateikimo nesumokėjo reikalaujamos sumos.

16.       Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovė padariusi žalą, privalo ją atlyginti, todėl žalos atlyginimas turi būti priteisiamas iš atsakovės (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17.       Pagal CK 6.251 straipsnį žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota įstatymų, ji turi būti įgyvendinama nustatyta tvarka, nepažeidžiant nei bendrųjų teisinės valstybės principų, nei teisingumo principo. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami.

18.       Byloje nėra ginčo dėl paties eismo įvykio, atsakovė pripažįsta, jog būdama neblaivi įvažiavo į nukentėjusio asmens E. Ž. sodo sklypą ir padarė žalą, tačiau ji nesutinka su apskaičiuota žala, nurodydama, jog tikrai nesulaužė 10 tujų, kurias būtų reikėję persodinti, eismo įvykio metu tikrai nebuvo jokių krūmų ir obels sodinukų, kuriuos ji būtų sulaužiusi, nesutinka, kad apgadino 40 m tvoros, taip pat nesutinka dėl 2 konteinerių ir šašlykinės apgadinimo, be to, nurodo, jog įplėšė tik nedidelę dalį šiltnamio plėvelės, paties šiltnamio nenuvertė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ginčija dėl jos sukelto eismo įvykio padarytos žalos apskaičiavimą, teismas vertins byloje esančius įrodymus dėl žalos.

19.       Byloje neginčijama, jog eismo įvykio metu atsakovė automobiliu įvažiavo į E. Ž. tinklinę tvorą ir ją apgadino. Tą patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai. Ieškovė apskaičiavo, jog atsakovė sugadino 40 m tvoros, dėl tvoros sugadinimo apskaičiavo 159,81 Eur žalą. Nors ieškovės atstovė įrodinėjo, jog atsakovė sugadino būtent 40 m tvoros, tačiau liudytojas E. Ž. teismo posėdyje parodė, jog atsakovė galėjo apgadinti apie 25 m tvoros. Liudytojas nurodė, jog atsakovė, automobiliu įvažiavo į jo sklypą ir tempė vielinę tvorą, dėl to buvo nulenkti tvoros stulpeliai, ištempta tiek vienos sklypo kraštinės, tiek ir kitos sklypo kraštinės tvoros maždaug po pusę, t. y. po 12-13 m. Iš to galima daryti išvadą, jog atsakovė sugadino 25 m liudytojo tvoros. Tokia išvada atitinka ir ekspertizės akte padarytą išvadą dėl tvoros sugadinimo. Eksperto vertinimu, 25 m tvoros atstatymo kaštai yra 100 Eur, įvertinus tai, kad tvoros tinklo 25 m rulono kaina yra 60 Eur, tvoros su metalinių stulpų įkalimu montavimo kaina gali siekti 30 Eur, stulpų kaina iki 10 Eur. Todėl yra pagrįsta nustatyti, jog dėl sugadintos tvoros padarytos žalos dydis yra 100 Eur. Nors liudytojai M. K. ir liudytoja I. Č. treigė, jog atsakovė sugadino apie 4-6 m tvoros, tačiau tokius jų parodymus paneigia byloje esančios fotonuotraukos, liudytojo E. Ž. ir J. Ž. parodymai, taip pat ekspertizės akto išvados.

20.       Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad atsakovė automobiliu įvažiavo į šiltnamį, pažeidė šiltnamio rėmą, suplėšė plėvelę. Atsakovė ir jos atstovas tvirtina, jog nepagrįstai nurodyta, jog reikėjo keisti visą šiltnamio plėvelę, nes įplėša tik apie 1,5 m2 plote. Su tokiais teiginiais teismas negali sutikti. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog įvykio metu buvo pažeisti du šiltnamio plastikiniai lankai, sulaužyta dalis medinio šiltnamio karkaso, taip pat perplėšta šiltnamio plėvelė. Tam, kad atstatyti šiltnamį į iki eismo įvykio buvusią padėtį, reikalinga pakeisti 2 plastikinius lankus, dalį medinio karkaso, perdengti šiltnamio plėvelę. Ieškovė apskaičiavo, kad šiltnamio atstatymo kaštai yra 79,22 Eur. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog šiltnamio remonto kaštai, su medžiagomis ir darbais, gali siekti apie 80 Eur. Teismo vertinimu, šiltnamiui padaryta 80 Eur žalos suma yra pagrįsta.

21.       Byloje esančios fotonuotraukos taip pat patvirtina, jog buvo sugadinti du plastikiniai konteineriai (komposto dėžės). Atsakovės ir jos atstovo teigimu, komposto dėžių atsakovė eismo įvykio metu sugadinti negalėjo, nes ji iki jų net neprivažiavo, be to, komposto dėžių sugadinimai neatitinka atsakovės automobilio aukščio. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilis, įvažiavęs į liudytojo E. Ž. sklypą, kartu tempė vielinę tvorą, kuri tempiama pažeidė komposto dėžes. Tokį įvykio mechanizmą, pažeidžiant komposto dėžes, nustatė ir ekspertas. Sutiktina, kad pats automobilis komposto dėžių nekliudė, tačiau iš nuotraukų nustatyta, kad besitempiantis vielinis tvoros tinklas sugadino komposto dėžes. Draudimo bendrovė lokalinėje sąmatoje dėl konteinerių sugadinimo padarytą žalą įvertino 73,40 Eur. Ekspertas pateiktame ekspertizės akte nurodė, jog plastikinių komposto dėžių kaina rinkoje svyruoja nuo 60 iki 90 Eur, todėl, eksperto vertinimu, žalios masės konteinerių (komposto dėžių) remonto kaina yra 150 Eur. Įvertinus byloje esančias fotonuotraukas, kitus bylos duomenis, teismas sprendžia, jog ieškovė pagrįstai nustatė 73,40 Eur žalą, padarytą komposto dėžėms.

22.       Iš byloje esančios sąmatos nustatyta, kad šašlykinės atstatymui apskaičiuota 28,45 Eur suma. Atsakovė neigė kliudžiusi ar kitaip apgadinusi šašlykinę, teigė, jog šašlykinė visuomet stovėdavo prie liudytojo E. Ž. namelio, todėl įvykio metu šašlykinės ji tikrai nesugadino. Ekspertas akte taip pat nieko nepasisakė dėl šašlykinės, kadangi, eksperto teigimu, ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikta fotonuotraukų ar kitos medžiagos dėl šašlykinės. Teismo posėdyje liudytojai E. Ž. ir J. Ž. patvirtino, jog įvykio metu sugadinta buvo ne pati šašlykinė, o šašlykinės stovas, apsaugantis šašlykinę nuo lietaus. Liudytojas Administracinio nusižengimo byloje esančioje fotonuotraukoje (b. l. 13) parodė, kad įvykio metu iš tikrųjų buvo kliudytas metalinis stovas šašlykinei, sulankstytos stovo kojos. Iš byloje esančių fotonuotraukų (t. y. Administracinio nusižengimo bylos 13 lapas, taip pat atsakovės atstovo pateiktos spalvotos foto nuotraukos Nr. 1, nurodytos iš tos pačios Administracinio nusižengimo bylos (b. l. 13), ties komposto dėžėmis tarp medžių šakų matyti metalinė konstrukcija, kuri, liudytojo E. Ž. teigimu, ir yra tas šašlykinė stovas. Jis taip pat yra pastumtas kartu su tvoros tinklu, todėl laikoma, jog įvykio metu šis metalinis stovas taip pat buvo pažeistas. Jo atstatymo kaštų suma, nurodyta lokalinėje sąmatoje, laikoma pagrįsta.

23.       Atsakovės ir jos atstovas nesutinka, kad atsakovė įvykio metu pažeidė 10 vnt. tujų. Mano, joj įvykio metu buvo nulaužtos 2-3 tujos, todėl tik už tokį tujų kiekį turėtų būti skaičiuojamas žalos atlyginimas. Byloje esantis nukentėjusio asmens E. Ž. pateiktas sugadintų daiktų sąrašas patvirtina, jog įvykio metu buvo išrautos dvi tujos, 8 tujų viršūnės nulaužtos, tujų aukštis nuo 50 iki 80 cm. Tai patvirtina, jog pažeisti buvo 10 tujų sodinukai ir už juos turi būti skaičiuojamas žalos atlyginimas. Lokalinėje sąmatoje už tujų persodinimą apskaičiuota 164,77 Eur. Tuo tarpu ekspertizės akte nurodyta, jog tujos kaina svyruoja apie 3-5 eurus, vienos obels kaina – iki 10 Eur, taigi obels ir tujos atkūrimo kaštai, įskaitant sodinimą, sudaro 25 Eur, tačiau ekspertizės akte konkrečiai neišskirta ir neįvertinta, kokia tujos atsodinimo kaina. Teismo vertinimu, pagrįsta nustatyti, kad vienos tujos sodinuko kaina yra 5 Eur, sodinimo darbų kaina yra 50,46 Eur (kaip tai nurodyta lokalinėje sąmatoje), todėl už tujas ir jų atsodinimą žalos dydis turėtų būti 100,46 Eur.

24.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykio metu buvo nulaužta koloninė obelis. Nors atsakovė ir jos atstovas nurodo, jog nulaužta obels viršūnė, o ne visas medelis ir todėl jo atsodinti nereikėjo, tačiau teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Iš fotonuotraukų aiškiai matyti, jog įvykio vietoje nulaužtas obels sodinukas, todėl jį būtina persodinti. Ieškovė dėl obels persodinimo paskaičiavo 20,53 Eur, tokia suma yra pagrįsta.

25.       Atsakovė ir jos atstovas sutinka, kad įvykio metu buvo išvažinėti braškių sodinukai, avietės krūmelis ir veja. Ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje krūmų sodinukų sodinimas į dviejų eilių gyvatvorę įvertintas 57,65 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, jog 1 m2 plote turėtų būti sodinama 16 braškių daigų, vidutinė daigo kaina vyrauja 0,30 Eur, darbas – 5 Eur, todėl braškių atkūrimo kaštai nurodytame plote sudaro 10 Eur. Ekspertizės akte nebuvo nurodyta dėl aviečių ar agrastų krūmų pažeidimo. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog įvykio metu taip pat prie braškių buvo pervažiuotos ir avietės, taip pat agrastas. Teismo vertinimu, dėl šių augalų sužalojimo padaryta žala pagrįstai apskaičiuota 57,65 Eur.

26.       Įvertinus aukščiau nurodytą, teismo vertinimu atsakovė eismo įvykio metu padarė 460,49 Eur žalą, todėl tokia suma iš atsakovės priteisiama.

27.       Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

28.       Ieškinį patenkinus iš dalies (70,95 proc.), ieškovei iš atsakovės priteisiama 70,95 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 81,59 Eur. Atmetus ieškinį 29,05 proc., iš ieškovės valstybei priteisiama 29,05 proc. atsakovei suteiktų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 443,15 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

29.       Teismas byloje patyrė 32,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės valstybei priteisiama 29,05 proc. pašto išlaidų, t. y. 9,38 Eur. Atsakovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl iš jos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisimos (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 460,49 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt eurų 49 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 81,59 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 59 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT87 7300 0100 7306 9075.

Priteisti iš ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 443,15 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 15 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 9,38 Eur (devynių eurų 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja             Šarūnė Butkuvienė