Civilinė byla Nr. 2-419-124/2014

Teismo proceso Nr.3- -2013-6

Teismo procesinio veiksmo kategorija 113.1;113.10;116.2;117.2;126.5

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS ERSPUBVLIKOS VARDU

2014 m. birželio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė  Aleknavičienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant kreditoriaus atstovui T. V.,

žodinio proceso tvarka nagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ bankroto byloje bei BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimą dėl nuostolių dėl lizingo sutarčių nutraukimo ir 

n u s t a t ė:

              BUAB „Šiaulių technika“2013-03-04 Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Kreditorius „Swedbank lizingas“ 2013 birželio 13 d. bankroto administratoriui pareiškė kreditorinį reikalavimą 7 017428,65 Lt dėl nuostolių atlyginimo. Administratoriui nesutikus su šiais reikalavimais, bankroto byloje buvo pradėtas nagrinėti kreditorinis reikalavimas, ši dalis išskirta į atskirą prie bankroto bylos nagrinėjamą bylą. Reikalavimas kildinamas iš nutrauktų lizingo sutarčių 2006-06-06 Nr.LT034192, 2006-12-19 Nr.LT043794. Bylos nagrinėjimo eigoje kreditorius patikslino reikalavimus ir prašo patvirtinti  kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro (1t.,5;19-22,101-103 b.l.)

              1) 2 032 017,51 skirtumas tarp neišpirktos turto vertės ir turto rinkos vertės pagal lizingo sutartį Nr.LT034192, kurią vykdant skolininkui buvo perduota valdyti ir naudotis parduotuvė ir garažas un.Nr.2998-8010-4039, esantys (duomenys neskelbtini),Šiauliuose,

              2)1 242 657,88 Lt patirtas nuostolis iš  turto pardavimo pagal lizingo sutartį Nr.LT043794 dėl poilsio pastato un. Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),Neringoje;

              3) 3 247653,55 Lt debitorinis įsiskolinimas pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas pagal lizingo sutartis(t.y. pagal išrašytas sąskaitas neapmokėtas turto įmokas, pridėjus prie likusios sutarties Nr.LT043794 neišpirktos turto vertės)

              4) 215 346,72 Lt(pagal pateiktą kreditoriaus paskaičiavimą jos sudaro216 755,07 Lt)  patirtos papildomos išlaidos pagal lizingo sutartis, susijusios su turto priežiūra, atsiėmimu, pardavimu(pagal Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 punktą, CK 6.251 str.).Šioje dalyje Šiaulių apygardos teismas priėmė  dalinį procesinį dokumentą, 2014-01-29 nutartimi patvirtino 215 520,21 Lt finansinį reikalavimą, likusioje dalyje bylą nutraukė(4t., 156-159 b. l.). 2014 m. kovo 31 d. nutartimi Lietuvos Apeliacinis teismas nutartį pakeitė iš dalies, panaikino nutarties dalį dėl 215 520,21 Lt finansinio reikalavimo dėl papildomų nuostolių patvirtinimo ir perdavė nagrinėti iš naujo (4 t., 177-186 b. l.).Likusioje dalyje nutartį paliko nepakeistą.

              Bylos nagrinėjimo metu ši byla 2014-04-02  Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi buvo sujungta su kita tame pačiame teisme nagrinėjama civiline byla Nr.2-595-440/2014, kurioje skolininkas BUAB „Šiaulių technika“ pareiškė reikalavimus dėl nuostolių dėl lizingo sutarčių nutraukimo atlyginimo (4 t., 189-191 b. l.).              Šioje byloje skolininkas BUAB „Šiaulių technika“ prašo priteisti nuostolių sumą, lygią skirtumui tarp bendros „Swedbank lizingas“, UAB iš lizingo sutarčių gautos naudos (t.y.2006-06-06 Lizingo sutarties Nr.LT034192  BUAB „Šiaulių technika“ lizinguoto turto rinkos kainos 2012-09-28 dienai,2006-12-19 Lizingo sutarties Nr.LT043794 pagrindu  BUAB „Šiaulių technika“ lizinguoto turto rinkos kainos 2009-10-15 dienai ir lizingo sutarčių pagrindu gautų įmokų 5.633.929,89 Lt)ir 20 692.937,37 Lt sumos, kurią kreditorius galėjo gauti sėkmės atveju(5 t., 1-4 b. l.).

              Skolininkas nurodo, kad kreditorius vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, atsiėmė didelės vertės turtą bei negrąžino skolininkui sumokėtų įmokų 5.633.929,89 Lt, todėl BUAB„Šiaulių technika“ galimai patyrė 3.040.992,50 Lt nuostolių. Nurodo, kad kreditorius Lizingo sutarties Nr.LT043794 tikėjosi gauti 13.100.000,00 Lt turto išpirkimo įmokų, 943.166,38 Lt palūkanų įmokų ir 32.750, 00 Lt sutarties mokesčio, viso 14.075.916,38 Lt .Vėliau pratęsus Lizingo sutarties vykdymą, papildomai tikėjosi gauti 534.095,52 Lt palūkanų įmokų, 10.000,00 Lt sutarties mokesčio, viso pagal šią sutartį tikėjosi gauti 14.620.011,90 Lt

              Pagal sutartį Nr. Nr.LT034192 kreditorius tikėjosi gauti 5.000.000,00 Lt turto išpirkimo įmokų,1.066.925,47 Lt palūkanų įmokų bei 6.000,00 sutarties mokesčio, viso 6.072.925,47 Lt .Pagal abi sutartis tikėjosi uždirbti 20.692.937,37 Lt(14.620.011,90 + 6.072.925,4).Pagal LAT praktiką, kai lizingo sutartyje nustatyta, kad lizingo gavėjas nuosavybės teise turi teisę įgyti lizinguojamą daiktą, nutraukus tokią sutartį, taikytina dvišalė restitucija, lizingo gavėjui suteikiama teisė reikalauti susigrąžinti įmokas.

              Nurodo, kad lizingo sutarčių pagrindu „Swedbank lizingas“lizingo davėjo naudai buvo atlikęs mokėjimų bendrai 5.633.929,89 Lt(2.102.954,62Lt Lizingo sutarties Nr.LT034192  + 3.530.975,27 Lt sutarties. Nr.LT043794 pagrindu) bei gavo didelės vertės turtą. Nurodo, kad preliminari turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose vertė 4 999.999,99, poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje 13.099.999,99 Lt, gavo 5.633.929,89 Lt įmokų, mano, kad pagal turimus duomenis „Swedbank lizingas“UAB nepagrįstai teko 3.040.992,50 Lt. Kadangi šiuo metu nėra nustatyta lizinguoto turto rinkos parduotuvės (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kaina turto pardavimo metu , prašo skirti teismo ekspertizę jo įvertinimui. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr.2-3056-553/2013 yra paskirta teismo ekspertizė lizinguoto turto (liz. Sutartis Nr.LT043794) viešbučio , esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje vertei lizingo sutarties nutraukimo dienai nustatyti (2012-09-28).

              Nesutiko su kreditoriaus reikalavimais (1t., 67-69 b. l.), mano, kad šis nepagrindė savo reikalavimo pagal sutartį Nr.LT043794 ir tai, kaip apskaičiavo šį 1.242.657,88 Lt nuostolį bei nuostolio 2.032.017,51 Lt , t.y skirtumo tarp neišpirktos turto pagal sutartį Nr.LT034192 turto vertės ir rinkos vertės.  Be to lizingo davėjas pardavė turtą Neringos mieste savo įsteigtai įmonei.

              Nesutinka su 3.247.653,66 Lt reikalavimu, nurodo, kad negalima vadovautis vienašališka paties surašyta pažyma, be to yra pareikštas jų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.

              Dėl papildomų nuostolių taip pat nesutinka su šiais reikalavimais, nes dalis sąskaitų pateikta po lizingo sutarčių nutraukimo, po turto perdavimo, sąskaitos nepatvirtintos, nėra duomenų apie jų faktinį patyrimą, dalis patirta kreditoriaus valia ir iniciatyva, ką detaliai išdėstė papildomame paaiškinime (9 tomas, 4-9 b. l.). Mano, kad patvirtinus kreditorinį reikalavimą, kreditorius nepagrįstai praturtėtų, o kita šalis patirtų nuostolius.

              Kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB nesutiko su   BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo (5 t., 58-65,6t.,27-31b.l.), nurodydamas, kad pastarojo reikalavimas neatitinka aktualios LAT praktikos, nes sutartys buvo nutrauktos dėl lizingo gavėjo kaltės, šiuo atveju lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti sutarties objektą bei išieškoti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį , kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Daikto vertė, buvusi sutarties nutraukimo metu, nėra vienintelis kriterijus, sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, ir turto grąžinimo momentu būtų reikšminga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo būdą, o ne imtųsi priemonių jį parduoti.

              Kreditoriaus „Swedbank lizingas“,UAB finansinis reikalavimas tenkintinas iš dalies, BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius ir BUAB „Šiaulių technika“ 2006 m. birželio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT034192, pagal kurią atsakovui buvo perleistas turtas – parduotuvė ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 1 448 100,09 eurų (5 000 000 Lt) turto vertę, palūkanas, kitas įmokas (5 t., 5-15, 2 t.96-111 b.l.). Ši sutartis sudaryta grįžtamojo lizingo būdu. Taip pat kreditorius ir lizingo gavėjas 2006 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT043794 dėl poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, lizingo (5t., 16-25b. l,2t., 113-125 b. l.), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 3 794 022,24 eurų turto išpirkimo įmokų (13 100 000 Lt). Nuosavybės teisė pagal abi sutartis perėjo lizingo gavėjui, įvykdžius sutarties įsipareigojimus ir apmokėjus įsiskolinimą pagal sutartis(3.1 p.). Be to, šalys 2008 m. gegužės 15 d.  pasirašė priedą Nr. 3, kuriuo buvo pakeista lizingo sutarties Nr. LT043794 finansinių įsipareigojimų vykdymo tvarka (prijungta civilinė byla Nr. 2-252-154/2010 1 t., 92b.l.). Kreditoriui 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimu Nr. 01-30-3273 vienašališkai nutraukus lizingo sutartis (2 t., 142 b. l.), atsakovas liko skolingas kreditoriui 3 324 745,07 Lt pagal pateiktas ir neapmokėtas sąskaitas pagal abi lizingo sutartis iki jų nutraukimo (1 t.,7,81-95 b. l. 7). Minėtų lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 bei apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2-1975/2012 ir buvo pripažinta, kad abi minėtos lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai. Lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl  BUAB „Šiaulių technika“ kaltės, nes ši nebemokėjo priklausančių mokėti įmokų sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

Nutraukus lizingo sutartį Nr. LT034192, parduotuvė ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, grąžinti kreditoriui 2012 m. rugsėjo 28 d., parduotuvė parduota 2013-07-08 d. UAB „Technikos grupė“, atstovaujamai E. V. už 1.300.000 Lt (7t., 8-27 b. l.). Šio fakto šalys neginčijo. Lizingo sutarties nutraukimo metu minėto turto vertė nebuvo nustatyta, tačiau neturkus 2012 m. lapkričio 16 d. kreditoriaus iniciatyva turto vertintojui korporacijai „Matininkai“ atlikus turto vertinimą vertinimo ataskaita buvo nustatyta parduotuvės rinkos vertė – 1 208 000 Lt, garažo – 180 000 Lt, viso 1 388 000,00 Lt(2 t., 31-96 b. l.).

Nutraukus lizingo sutartį Nr. LT043794, poilsio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, buvo grąžintas 2009 m. spalio 15 d. (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010 2 t., 39-62 b. l.). Turto grąžinimo metu vertė nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad kartu su poilsio pastatu buvo perimtas ir visas jame esantis turtas, kurį lizingo davėjas nurodė, kad saugos  lizingo gavėjo sąskaita(civ. byla Nr. 2-252-154/2010 2 t.,63 b. l.).Dėl šio nekilnojamo turto UAB „Šiaulių technika“ su UAB „Irec LT“ 2009-06-29 buvo sudariusi preliminarią turto pardavimo sutartį, pastaroji įmonė ir perdavė nekilnojamąjį turtą kreditoriui. 2011-10-04 d. UAB „Resoliution valuations“ Turto vertinimo ataskaita nustatyta rinkos vertė 2011-08-30 dienai 6 620 00 Lt(6 t.,32-86 b. l.). 2012 m. balandžio 26 d. minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas aukciono būdu UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ už 8 010 200 Lt (be PVM 6 620 000 Lt) (2 t., b. l. 143-152).

Taip pat pažymėtina, kad skolininkas ginčijo abiejų šių lizingo sutarčių nutraukimą, dėl ko civ. byloje Nr.2-252-154/2010(1 t., 75-76 b. l.,2t., 146-156 b. l.) nekilnojamam turtui BUAB „Šiaulių technika“ iniciatyva pagal abi sutartis lizinguotam turtui nuo 2010-04-30 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo panaikintos tik galutinai apeliacine tvarka 2011-10-21 išnagrinėjus nurodytą civilinę bylą (civ. byla Nr. 2-252-154/2010,3t.,27-40 b. l.).Taip pat šioje byloje buvo patenkintas kreditoriaus priešieškinys dėl skolininko iškeldinimo priverstine tvarka iš parduotuvės bei garažo, esančių Daukanto g.4, Šiaulių m. Skolininkas ginčijo ir vykdymo veiksmus, todėl nekilnojamojo turto-parduotuvės,  grąžinimas užsitęsė iki 2012m. rugsėjo 28 d.

Dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių

Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia finansinės nuomos sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo davėjas visą sutarties laikotarpį išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja. Taip atspindima finansinės nuomos esmė, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas – kitas. Šiuo atveju lizingo gavėjas visą sutarties laikotarpį neturi disponavimo daiktu teisės. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tokią išvadą suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013).

CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas gali reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Lizingo gavėjas BUAB „Šiaulių technika“ nurodo, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, teismas  turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu, jeigu šalys susitarė kitaip). Nustačius šias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). Tačiau kasacinis teismas yra  konstatavęs, kad daikto vertė, buvusi sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu, jeigu šalys susitarė kitaip) nenustatyta kaip vienintelis kriterijus, sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (lizingo gavėjo sumokėtų įmokų grąžinimo arba lizingo davėjo nuostolių atlyginimo). Priešingai, kasacinio teismo išaiškinta, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grąžinimo momentu būtų reikšminga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo būdą, o ne imtųsi priemonių jį parduoti. Tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Altėja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2013). Plėtodama šią praktiką, kasacinis teismas 2013-12-2 d. nutartyje civ. byloje Nr.3K-3-623/2013 pažymėjo, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu yra reikšminga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (pvz., sprendžiant klausimą dėl lizingo davėjo sąžiningumo ir jo kaltės realizuojant susigrąžintą lizingo sutarties dalyką, mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-367/2013). Be to, kai lizingo sutarties nutraukimo ir lizingo sutarties dalyko sugrąžinimo momentai nesutampa (taip yra ir šiuo atveju, kai turtas buvo grąžintas vėliau, atitinkamai 2009-10-15 ir 2012-09-28 bei jam iki 2011-10-21 d. buvo suvaržyta disponavimo teisė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių), buvo parduotas atitinkamai parduotuvė (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. -2013-07-08 , o poilsio pastatas (duomenys neskelbtini), Neringoje , 2012 m. balandžio 26 d. parduotas aukciono būdu UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ už 8 010 200 Lt (be PVM 6 620 000 Lt).

Šiuo atveju sutarties nutraukimo, grąžinimo ir teisės disponuoti turtu momentai nesutapo dėl nurodytų priežasčių.

Turtas atitinkamai buvo parduotas: parduotuvė (duomenys neskelbtini), Šiauliuose-per 9 mėnesius nuo sugrąžinimo (2012-09-28);poilsio pastatas Neringoje, (duomenys neskelbtini) parduotas 2012-04-26, t.y. per 6 mėnesius nuo realios teisės disponuoti savininko teisėmis šiuo turtu atgavimo momento. Šio parduodamo turto rinkos vertė buvo nustatyta ,  atliekant turto vertinimą, lizingo davėjo iniciatyva, turtas parduotas per protingą laikotarpį ir panašia verte, kuri ir nustatyta turto vertintojų. Nors lizingo gavėjas nurodo didesnį parduotuvės vertinimą pagal Registrų centro vertinimą(parduotuvės, garažo), tačiau tai masinis, o ne individualus vertinimas. Kaip minėta korporacija „Matininkai“ parduotuvę, garažą jį vertino 2012-11-16-1 388 000 LT, parduota 2013-07-08 už 1 300 000 Lt(2t.,31-96b.l,7 t., 2-23 b. l.) Pažymėtina, kad poilsio pastatas parduotas aukcione, apie tai kreditorius pranešė UAB „Šiaulių technika“ (6t.,128,87-88 b. l.).Byloje pateikti įrodymai, kad  lizingo davėjas pastoviai skelbė apie turto pardavimą, lizingo gavėjas nepateikė duomenų, kad tiek aukciono metu, tiek realizuojant kitą turtą-parduotuvę, ją buvo galima parduoti už aukštesnę kainą, nei turtas parduotas. Ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių pardavimo procesas užtruko, turto rinkos kaina sumažėjo, tai lėmė paties lizingo gavėjo veiksmai dėl civilini bylų iškėlimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesavalaikio turto grąžinimo. Lizingo davėjas  stengėsi nuostolius sumažinti, pareikšdamas priešieškinį dėl turto grąžinimo, dėl iškeldinimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo(civ.byla 2-252-154/2010.Vien ta aplinkybė, kad turtą(poilsio pastatą) įsigijusi UAB „Ektornet Commercianal Lithuania“ ir priklauso tai pačiai grupei, kaip įrodinėja lizingo gavėjas, nesudaro pagrindo abejoti lizingo davėjo sąžiningumu, tai yra dvi atskirai veikiančios įmonės, turtas parduotas aukcione. Kad parduoto turto poilsio pastato vertė buvo nustatyta artima rinkos vertei, patvirtina ir lizingo davėjo pateikti rašytiniai įrodymai-pažyma apie 2013-12-20 šio turto vėlesnį pardavimą už 6 292 000(tame tarpe PVM)  bei preliminari sutartis, kad šis pastatas šiuo metu pardavinėjamas už 5 929 000 Lt, įskaitant PVM(apie tai, kad pagal preliminarią sutartį sutarė parduoti už 5 929 000 Lt.(9t,30,31-39 b. l.). Pažymėtina, kad „Swedbank lizingas“,UAB pagrindinė veikla nėra susijusi su nekilnojamo turto nuoma, todėl jis nėra įpareigotas laukti palankesnės situacijos nekilnojamo turto rinkoje ir tada parduoti turtą. Be to kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo verslas, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos, nes sudarydamas lizingo sutartis, jis turi finansinį, bet ne nuosavybės interesą. Lizingo davėjas stengėsi Taigi teismas nekonstatavo neteisėtų lizingo davėjo veiksmų ir prisidėjimo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kad turtą šis pardavė už akivaizdžiai per žemą kainą. Abu nekilnojamo turto objektai yra dideli, specifiniai, atsižvelgtina į tai, kad Šiaulių mieste yra daug naujos statybos prekybos centrų, parduodamas prekybos pastatas yra nuošalesnėje vietoje, gali būti nepatrauklus daugumai pirkėjų .Kaip patvirtino teismo posėdyje atstovas dėl parduotuvės, garažo pardavimo buvo skelbiama viešai, interneto portaluose, bendraujama ir su BUAB „Šiaulių technika“ akcininkais, turtas yra žymaus nusidėvėjimo, nes yra bloga šildymo sistema, blogos būklės stogas, ir turtą įgijo įmonė, susijusi su lizingo gavėju, kurios vadovas yra E. V., susijęs su BUAB „Šiaulių technika“. Netgi ekspertui nustačius aukštesnę nei daiktas yra parduotas vertę, tai negarantuoja, kad turtas bus parduotas už tokią vertę, kokią nustatė ekspertas. Pati rinka nustato realią daikto vertę.

Esminė aplinkybė, patvirtinanti ar paneigianti kreditoriaus sąžiningą elgesį siekiant išvengti nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, yra ta, ar sugrąžintas lizingo turtas buvo realizuotas dedant visas protingas pastangas gauti maksimalią rinkos kainą. Turto rinkos kainos nustatymas nei patvirtina, nei paneigia tinkamos turto pardavimo kainos. Kadangi šiuo atveju turtas yra parduotas, nenustatyta nesąžiningų kredito davėjo veiksmų, todėl yra galimybė nustatyti patirtus nuostolius. Kadangi lizingo gavėjas  sumokėjo nedidelę turto įmokų dalį, turto vertė mažėjo dėl ilgalaikio jo naudojimo, todėl šiuo atveju nuostolius patyrė lizingo davėjas. Lizingo gavėjas mano, kad turi būti tenkintinas jo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, kuriuos jis galėtų nustatyti tik atlikus grąžinto nekilnojamo turto rinkos vertės ekspertizę, kurią byloje prašė skirti. Teisminio nagrinėjimo metu šis prašymas buvo atmestas, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus bei į tai , kad turtas yra parduotas, tačiau šis pakartotinai prašo skirti šią ekspertizę, kuri parodytų, ar  jis patyrė nuostolius, reikalauja taikyti dvišalę restituciją. BUAB „Šiaulių technika“pateikė tik Registrų centro duomenis apie parduotuvės, garažo vertę, tačiau tai  nelaikytini pakankamais duomenimis įrodyti šias aplinkybes. Pažymėtina, kad nustatant parduodamo turto kainą, atsižvelgiama į konkretaus turto būklę, nusidėvėjimo lygį, galimybę jį naudoti pagal paskirtį ir pan. Šiuo atveju pateikti duomenys neįrodo, jog konkretų turtą, įvertinus jo pardavimo momentu buvusią techninę būklę, lizingo davėjas galėjo parduoti už didesnę kainą (CPK 178 str.). Be to, BUAB „Šaulių technika“bei jos vadovas V. V. , bei E. V., būdami betarpiškai susiję su skolininku,  turėjo būti suinteresuoti turto pardavimu kuo didesne kaina ir kreditoriaus nuostolių sumažinimu, turėjo galimybę aktyviai dalyvauti realizuojant ginčo turtą, bendradarbiauti, tačiau įrodymų apie jų iniciatyvą siekti sumažinti ieškovo nuostolius, nepateikė. Neįrodė, ir kad buvo galimybė parduoti aukštesne kaina, nei vertinime nurodyta jo kaina. Priešingai užvilkino lizingo įmonės galimybę greičiau realizuoti turtą bei jo perdavimą, iš pastatų , esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose , buvo keldinamas teismine tvarka.

              Eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl skolininkas bylos aplinkybes galėjo įrodinėti kitų įrodinėjimo priemonių pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia (ne visada reiškia), kad daiktas gali būti už nustatytą kainą parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika (buvo lyginami skelbimai informaciniuose šaltiniuose ar realiai įvykę sandoriai, vertinamas atliktas visos šalies ar atskirų regionų mastu ir pan.), daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas šalyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali kisti (sumažėti ar padidėti). Lizingo gavėjas BUAB „Šiaulių technika“ remiasi kasacinio teismo 2012-11-12 nutartimi civ. byloje Nr.3K-3-472/2012 pateiktais išaiškinimais. Minėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, jog tais atvejais, kai lizingo sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos, nustatyta, jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti daiktą, teismas, kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu. Šių bylų ratio decindendi skiriasi, kadangi nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl tam tikrų lizingo sutarčių sąlygų teisėtumo, tuo tarpu panašios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atmestinas BUAB „Šiaulių technika“ atstovo pakartotinis prašymas  dėl ekspertizės grąžinto turto jo perdavimo metu rinkos kainai nustatyti, neįrodžius jos tikslingumo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jos paskyrimas prieštarautų proceso koncentracijos, ekonomiškumo principams (CPK 7str.).Lizingo gavėjui nepaneigus turto pardavimo kainos pagrįstumo, anksčiau nurodytu LAT nutartyse principu yra skaičiuotini „Swedbank lizingas“UAB nuostoliai.

Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo tiek, kiek jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „ Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1/2012).

Nagrinėjamoje byloje šalys Lizingo sutartyse susitarė, kad lizingo gavėjo mokamų įmokų dalį sudaro turto išpirkimo įmokos, o visas turtas ieškovo išperkamas per sutarties galiojimo laikotarpį. Taigi sutartyje nustatyta nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui sąlyga. Sutarties nutraukimo sąlygos ir padariniai įtvirtinti Lizingo sutarties 11.1–11.3 punktuose. Pagal sutarties 11.1 punktą lizingo bendrovė (atsakovas) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau joje nustatyto termino, jeigu lizingo gavėjas (ieškovas) iš esmės pažeidė sutartį. Tokiu atveju lizingo bendrovė turi teisę savo pasirinkimu (11.2 punktas):

1) vienašališkai raštu pareikalauti per 14 dienų sumokėti visą skolą pagal sutartį, t. y. iki lizingo bendrovės raštiško reikalavimo gavimo nesumokėtas sutartines įmokas, priskaičiuotas netesybas, kitus mokėjimus pagal sutartį bei pagal įmokų grafiką likusias sumokėti turto išpirkimo įmokų ir palūkanų įmokų sumas už visą pagal įmokų grafiką likusį laikotarpį; arba

2) nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal įmokų grafiką, o taip pat pareikalauti apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas, bei kompensuoti turto rinkos vertės ir neišpirktos turto vertės su PVM skirtumą, atsiradusį dėl turto eksploatacijos arba kitų priežasčių;

3) nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).

Lizingo sutarties 11.3 punkte nurodyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo padaryto esminio pažeidimo, tai sutartinės įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, jam negrąžinamos, be to, lizingo gavėjas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius. Lizingo gavėjas BUAB „Šiaulių technika“  mano, kad jiems tenka neproporcinga atsakomybė, lizingo gavėjas šiuo atveju praturtėtų jų sąskaita, nes jam yra grąžinti lizingo objektai-didelės vertės nekilnojamas turtas. Nurodo, kad iš lizingo sutarčių davėjas tikėjosi gauti 20 692 937,37 Lt finansinės naudos, t.y. pagal sutartį Nr.LT034192-6072925,40Lt ir pagal sutartį Nr.043794-14620011,90 Lt.(civ. byla Nr.2-252-154/2010,1t.15-833-34 b. l.)Tačiau lizingo davėjas gavo nedideles turto išmokas, palyginus su  sutartiniais įsipareigojimais, dalį palūkanų, lizinguoto turto vertė žymiai sumažėjo, t.y. atitinkamai pagal sutartis gavo turto išpirkų, palūkanų, sutarties mokesčio už parduotą turtą –viso 13 373 939,39 Lt (1 579 982,65+463 388,80+6 000+1 300 000)+(2 157 194,50+1 204 623,44+42 750+6 620 000).Taigi lizingo davėjo nuostoliams padengti nepakanka grąžintino turto vertės, todėl atmestinas BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, o lizingo davėjas turi teisę  į patirtų nuostolių kompensaciją tiek, kiek reikia lizingo davėjui sugrąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo sutartis būtų tinkamai įvykdyta (CK 6.574, sutarčių 11.2.3p.).

Pagal 2006-06-06 sutartį Nr.LT034192 turto vertė 5 000 000 Lt, sumokėta 1 579 982,65 Lt turto išpirkimo įmokų(1t,95 b. l.), likusi neišpirkta turto vertė 3 420 017,35 Lt(5 000. 000-1579 982,65 Lt).

Remiantis sutarties 11.2.2 p. kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti  visų dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo atsiradusius nuostolius bei kompensuoti turto rinkos vertės ir neišpirktos turto vertės su PVM skirtumą, atsiradusį dėl turto eksploatacijos ar kitų priežasčių. Pateikdamas reikalavimą, „Swedbank lizingas „UAB nurodė, kad  tuo metu turto rinkos vertė pagal vertinimo ataskaitą yra 1 388 000 Lt, turtas parduotas už 1 300 000 Lt , todėl skirtumas tarp neišpirktos turto vertės ir turto rinkos vertės yra (3 420 017,35 Lt-1 388 000) 2 032 017,51 Lt. Didesnio reikalavimo šiuo metu kreditorius nereiškia.

Pagal lizingo sutartį Nr. LT 043794 parduodamo turto vertė 13 100 000 be kitų mokėjimų., sumokėta 2 157 194,50 Lt turto išpirkimo įmokų, neišpirkta turto vertė 10 942 805,50 Lt (13 100 000-2 157 194,50).Pastatas parduotas už 8010 200 Lt su PVM (arba 6 620 000 Lt be PVM).Lizingo davėjas skaičiuoja, kad pagal šią sutartį patyrė 1 242 657,88 Lt nuostolio, paskaičiuojant šį nuostolį įskaičiuoja ir nesumokėtas turto vertės išmokas , t.y. kiek turėjo sumokėti pagal grafiką, bet faktiškai nebuvo sumokėta(3040204,37 ir 39 943,17 ) .Lizingo davėjas nurodo, kad lizingo sutarties nutraukimo dieną pagal įmokų grafiką neišpirkta turto vertė buvo 7 862 657,95Lt.Apskaičiuodamas nuostolius kreditorius ir rėmėsi šia suma , be to buvo nesumokėtos einamosios įmokos pagal 2008-09-15 sąskaitą Nr.8513430635 39943,17 Lt turto išpirkimo įmokos,(2 t. 1, 10 b. l.), pagal 2008-10-15 sąskaitą Nr.8517478460 turto išpirkimo įmoka 3 040204,37 Lt (2 t., 10, 18), taigi tai įrodo, kad pagal šią sutartį skolininkas nesumokėjo 10 942 805,50 Lt turto išpirkimo įmokų (7 862 657,9+ 3 040204,37+39943,17 ).Tvirtintinas kreditorinis reikalavimas pagal šią sutartį  2 157 194,50 Lt( skirtumas tarp neišpirktos turto vertės ir turto rinkos vertės , skaičiuojant pagal įmokų grafiką) .Taip pat tvirtintinas kreditorinis reikalavimas - debetinis įsiskolinimas pagal sutartis  3 247 653,55 Lt, jis pagrįstas paskaičiavimais, sąskaitomis (2 t., 1,10,1318,19,21,23,24 b. l.), lizingo gavėjas nepateikė įrodymų apie jų apmokėjimą.(sutarties11.2.2 p.)

Taip pat iš dalies tenkintinas„Swedbank lizingas“,UAB reikalavimas dėl finansinio reikalavimo dėl papildomų nuostolių atlyginimo. Sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 punkte šalys numatė, kad įsipareigoja atlyginti visus Lizingo bendrovės patirtus nuostolius. 2.4.1 punktas numato, kad teisę reikalauti kompensuoti ir kitas išlaidas, susijusias su turtu, mokėti valstybinius mokesčius ir pan. Šiuo atveju pagal pateiktas byloje sąskaitas matyti, kad kreditorius prašo  patvirtinti kreditorinį reikalavimą , remiantis CK 6.251 str. 1 d, numatantį teisę reikalauti, kad būtų atlyginti nuostoliai visiškai, atlyginant jo patirtus nuostolius po lizingo sutarčių nutraukimo, t.y. išlaidas , susijusias su perimto turto išlaikymu, priežiūra, saugojimu, atsiėmimu, pardavimu, kaip atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo pasekoje. Sutiktina su kreditoriaus nurodyta aplinkybe, kad jis ilgą laiką dėl lizingo gavėjo veiksmų negalėjo disponuoti savo turtu, buvusiu lizingo sutarčių dalyku. Kaip nurodė kasacinis teismas lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos(LAT 2012-01-27 d. nutartis civ.byloje Nr.3K-3-1/2012, 2013-06-27 Nr.3K-3-367/2013).

Sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovo kaltės, t. y. jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, tokiu atveju CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato teisę kitai sutarties šaliai į nuostolių atlyginimą, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jis nebuvo prisiėmęs atsakomybės dėl tokių išlaidų atlyginimo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuostolių atsiradimo faktą ir jų dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašė UAB „Šiaulių technika“ bankroto byloje patvirtinti jo 215 520,21 Lt kreditorinį reikalavimą dėl minėtų papildomų nuostolių atsiradimo. Šis reikalavimas tenkintinas iš dalies,  tvirtintinas finansinis reikalavimas  dalies įrodytų, pagrįstų, atsiradusių dėl skolininko veiksmų, išlaidų(CK 6.246-6.248 str.).

Dėl kreditorinio reikalavimo dėl papildomų išlaidų, patirtų pagal 2006m birželio 6 d. lizingo sutartį Nr.LT034192, ją nutraukus

Minėta, kad 2008-11-13 d. nutraukus šią lizingo sutartį, parduotuvė ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, grąžinti kreditoriui 2012 m. rugsėjo 28 d., parduotuvė parduota 2013-07-08 d. (7t., 8-23 b. l.).Taip pat pažymėtina, kad skolininkas ginčijo šios sutarties nutraukimą, dėl ko civ. byloje Nr.2-252-154/2010(2t., 146-156 b.l.,1 t.,75-76 b. l.).2009-04-30 Šiaulių apygardos nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant pastatais disponuoti, juos įkeisti, išnuomoti, kurios buvo panaikintos tik galutinai apeliacine tvarka 2011-10-21 išnagrinėjus šią civilinę bylą(civ. byla Nr. 2-252-154/2010,3t.,27-40 b. l.).Taip pat šioje byloje buvo patenkintas kreditoriaus priešieškinys dėl skolininko iškeldinimo priverstine tvarka. Skolininkas ginčijo ir vykdymo veiksmus, todėl turto grąžinimas užsitęsė iki 2012m. rugsėjo 29 d. Šio fakto šalys neginčijo. 2013-07-08 kreditorius „Swedbank lizingas“,UAB, UAB „Medicinos bankas‘ ir UAB „Technikos grupė“sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Medicinos bankas“įgijo ir lizingo sutarties pagrindu perdavė valdyti ir naudotis UAB „Technikos grupė“už 1 300 000 Lt (7t., 8-23 b. l.).

              Kreditorius prašo patvirtinti 1 408,35 Lt papildomų išlaidų, kurias patyrė iki šios parduotuvės perdavimo kreditoriui(7 t., 1-4). Kaip nurodo kreditorius, šias išlaidas sudaro 965,58 Lt fizinės apsaugos išlaidos už 2012 m rugsėjo mėnesio 57 val. vykdytą apsaugą pagal PVM sąskaitą- faktūrą ser. RB Nr.497036 (7t., 28 b. l.). Pagal šią sąskaitą išlaidos paskaičiuotos už du objektus, jų neišskiriant, t.y. paskaičiuota už parduotuvės, garažo ir už kotedžo apsaugą. Kadangi teismui nėra pateikta sutartis, iš kurios būtų galima nustatyti mokamą apsaugos kainą kiekviename konkrečiame objekte, šis reikalavimas netenkintinas, kaip neįrodytas(CPK 178 str.)

              Kreditorius nurodo patyręs 15,20 Lt. išlaidas dėl parduotuvės mokestinės vertės nustatymo, ką 2011-05-20 Registrų centro PVM sąskaita –faktūra ser. RC Nr.0405374(7t.,39 b. l.).Sutiktina su šių išlaidų pagrįstumu, nes tai papildomos išlaidos, kurias patyrė dėl sutarties nutraukimo dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

              Kreditorius nurodo, kad po sutarčių nutraukimo, jis turėjo apdrausti savo, kaip savininko civilinę atsakomybę, dėl ko už laikotarpį nuo 2012-01-03 iki 2012-09-25 patyrė 427,57 Lt turto draudimo išlaidas, ką patvirtina 2012-03-16 draudimo sutartis (7t.,32- 35b.l.),susitarimas (7 t., 36 b. l.), paskaičiavimai  mokėjimo sąskaitos (7t., 30,38,44,47,,51,54,55,58 b. l.).Nors sutartis buvo nutraukta  2008-11-13, tačiau turtas buvo grąžintas savininkui tik 2012-09-28 d., parduotas 2013-07-08, todėl BUAB „Šiaulių technika“ turi atlyginti šias išlaidas už šį laikotarpį, nes kreditorius, neišsikėlus skolininkui, negalėjo naudotis turtu ar jį realizuoti, tačiau kaip savininkas turėjo apsirūpinti jo draudimu nuo tam tikrų veiksnių. Kadangi šis turtas buvo perduotas tik  2012-09-28, todėl šios išlaidos yra  pripažintinos pagrįstomis, ir šioje dalyje tenkintinas kreditoriaus prašymas, nes jos susijusios su skolininko neteisėtais veiksmais bei su jo iniciatyva pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, savininko teisių apribojimu.

              Po turto pagal sutartį Nr.LT034192 perdavimo atsiradusios išlaidos

              Dėl 4057,00 L išlaidų, kurios susidarė dėl turto vertinimo. Šios išlaidos iš dalies irgi pagrįstos, nes poreikį parduoti turtą lėmė skolininko veiksmai. Pagal pateiktus įrodymus, kreditorius patyrė 2 000 Lt išlaidas dėl Korporacijos „Matininkas“ atlikto šio turto vertinimo pagal 2012-11-15 d. sutartį, 2012-11-21 sąskaitą-faktūrą ser.MSF Nr.0003138 (7t., 61 b. l.).Byloje pateiktas ir šio juridinio asmens atlikta vertinimo ataskaita. Taip pat pateikia ir 2012-10-31 UAB „ Resolution valuations“212-10-31sąskaita-faktūra ser.RES Nr.0006037, kuri buvo išrašyta už to paties turto vertinimą 1700 Lt sumai, tačiau kreditorius nepateikė paties vertinimo ataskaitos, nepagrindė, kodėl vertinimas buvo atliekamas du kartus. Kadangi byloje yra pateiktas UAB „Matininkas“ atliktas vertinimas dėl turto pardavimo vertės nustatymo po jo grąžinimo šio turto pardavimo tikslu (2 t., 31-95 b. l.), todėl pripažįsta pagrįstomis 2000 Lt turto vertinimo išlaidas. Kitoje dalyje netenkintinas reikalavimas, kaip neįrodytas(CPK 178 str.).

              60,97 Lt dėl skelbimų patalpinimo dėl šio turto pardavimo. Buhalterinis išrašas, sąskaitos  patvirtina apie išlaidas dėl skelbimų patalpinimo dėl turto pardavimo(7t.,65-72 b. l.).Nors nėra pateikti patys skelbimai, tačiau tikėtina, kad šios išlaidos buvo, pažymoje nurodytas laikotarpis atitinka  turto grąžinimo laikotarpį ir tęsiasi iki šio turto pardavimo, kuris įvyko 2013-07-08, jas kreditorius patyrė dėl skolininko veiksmų, t.y. yra priežastiniu ryšiu susiję su skolininko veiksmais, su sutarties dėl ko buvo nutraukta lizingo sutartis ir kreditorius turėjo patirti papildomas išlaidas.

              8790,70Lt parduotuvės apsaugos išlaidos už laikotarpį nuo 2012-10-05 iki 2013-03-06 (7t., 73-81 b. l.).Teismo posėdyje kreditoriaus atstovas nurodė, kad dalį šių išlaidų patyrė dėl fizinės apsaugos patalpų-garažo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai,(7 t., 74,76-81 b. l.) laikotarpiu nuo 2012-10 iki 2013-03-06.Šias išlaidas skaičiuoja po objekto grąžinimo iki jo pardavimo. Pripažintina, kad priežastiniu ryšiu tai pernelyg nutolusios išlaidos, nes grąžinus turtą, jos priklausė nuo paties kreditoriaus veiksmų, organizuojant turto pardavimą. Be to 2012-10-31  sąskaitoje ser.RB Nr 502948  įtrauktos išlaidos ir už kito objekto-kotedžo apsaugą(7t.,76 b. l.).Taip pat kreditorius nurodo, kad jis patyrė 5 754,36 Lt išlaidas pagal 2012-10-25 sąskaitą-faktūrą ser.RBNr.502638 (7t., 75 b. l.) dėl apsaugos sistemos parduotuvėje tuo pačiu adresu įrengimo. Teismui pateikta tik detalizuota sąskaita, tačiau kurioje nėra konkretizuota, kur buvo  įrenginėjami šie įrengimai, nėra pateikta ir pati sutartis, Šios išlaidos patirtos kreditoriaus valia ir iniciatyva, po parduotuvės perdavimo kreditoriui. Netenkintinas šioje dalyje, kaip neįrodytas(CPK 178 str.).

              1228,34 Lt išlaidos (7t., 82-85 b. l.) dėl durų spynos keitimo, tvarkant šalto vandens įvadą. Šios išlaidos iš dalies pripažintinos susijusios priežastiniu ryšiu su lizingo sutarties nutraukimu, t.y. dėl užraktų keitimo pagal UAB“Mano būstas“2012-10-25 darbų atlikimo aktą priimant pastatą 986,34 Lt(bei 2012-10-31 sąskaitą Nr.CSLT12-10074(7t., 82-83 b. l.), nes perimant turtą jos buvo sugadintos, vykdant teismo sprendimą, kad patekti į patalpas. Kitas išlaidas kreditorius patyrė kaip turto savininkas, prižiūrėdamas jam priklausantį turtą .

              Dėl 80,20 Lt (7t.,86 b. l.), kurias patyrė dėl duomenų išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, kadastro duomenų bylos kopijos išlaidos pagal 2012-11-30 Registrų centro . Šios išlaidos laikytinos susijusios su netinkamu skolininko pareigų vykdymu, dėl ko nutraukus lizingo sutartį, reikėjo perregistruoti juridinius faktus, jos patirtos 2012-11-30 d., t.y. skolininkui grąžinus turtą po sutarties nutraukimo.

              Tenkintinas kreditoriaus prašymas dėl 496,10 Lt išlaidų dėl iškabos apie parduotuvės pardavimą įrengimo, ką patvirtina 2013-03-15 PVM sąskaita-faktūra ser.DZ Nr.ŽVK, darbų priėmimo –perdavimo aktas, nes jos atsirado dėl poreikio pardavinėti turtą, susijusios priežastiniu ryšiu su skolininko veiksmais dėl netinkamo sutarties vykdymo (7 t.,87 b. l.).

              995,97Lt dėl pastatų savininko civilinės atsakomybės draudimo (7t., 89 b. l.).Kreditorius pateikia atskirus susitarimus, tačiau iš jų matyti, kad tai susitarimai dėl nuolaidų taikymo nenurodytiems juose objektams, nepateikti draudimo polisai, sutartys(7t.,89-60,91,96,98,99,100,103,104,106,107,109,110,113 b.l.). Atmestinas reikalavimas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

              Kreditorius nurodo patyręs dėl 2006 birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 nutraukimo papildomas išlaidas 15 709,28 Lt. Teismas pripažįsta pagrįstomis ir tenkina  kreditoriaus reikalavimą šioje dalyje dėl 4 066,38 Lt išlaidų

              Dėl poilsio pastato adresu Neringos m., (duomenys neskelbtini)

              Kreditorius nurodo, jog jis patyrė 199 594,54 Lt dydžio papildomas išlaidas ir dėl kito objekto lizingo sutarties 2006 m gruodžio 19 d. Nr. LT 043794, kuria buvo perduotas valdyti ir naudotis poilsio pastas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje nutraukimo, kuri buvo nutraukta 2008-11-13 d, grąžintas 2009-10-15(7 t., 115-125 b.l .).Taip pat civilinės bylos duomenys Nr. .2-252-154/2(1t., 75-76 b.l.) patvirtina, kad ir šiam turtui nuo 2009-10-30 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios panaikintos 2011-10-21, taigi iki šio laiko kreditorius neturėjo teisės juo disponuoti, nuomoti, įkeisti, jo parduoti, kas sukėlė papildomas išlaidas pastato išlaikymui, turto apsaugai. Pastatas parduotas viešo aukciono būdu 2012-04-26.

              Dėl turto perdavimo kreditorius nurodo patyręs šias papildomas išlaidas:42,90 Lt dėl vykimo į Neringos miestą pastato atsiėmimui, dėl ko patyrė kelto persikėlimo išlaidas(7t., 126 b.l.).Jos įtrauktinos į kreditorinį reikalavimą, nes susijusios su skolininko veiksmais, dėl ko teko nutraukti lizingo sutartį.

              Dėl 4229,89 Lt dėl pastato rinkos kainos nustatymo bei jo organizavimo parduoti viešo aukciono būdu(7t., 128-129b.l.).Kreditorius nurodo, kad pastatas buvo parduotas  aukciono būdu, tai patvirtina ir pranešimas skolininkui, jo atsakymas, ataskaita apie aukcioną, sąskaitos (6t.,128,129-1306t.,87-88 b. l.).Tačiau pateikti įrodymai nepatvirtina, kokia suma buvo paskaičiuota už šį objektą, iš  jų nėra aišku, kuo grindžiama 4 229,89 Lt kreditoriaus nurodoma suma, nes buvo parduodami 36 objektai, ką patvirtina ataskaita apie aukciono organizavimą. Taip neįrodė, kokias išlaidas patyrė dėl vertinimo, nes sąskaitoje nurodyta žymiai didesnė kaina, nenurodyta, už kokių darbų atlikimą ji pateikta, nėra jokios detalizacijos, be to sąskaita pateikta anglų kalba. Netenkintinas reikalavimas, kaip neįrodytas(CPK 178 str.).

              3 428 Lt už komunalinių atliekų tvarkymą, patvirtinta sąskaita-faktūra už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2011-12-31 (7 t., 132 b. l.), kuri privaloma mokėti ir nesinaudojant pastatu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kreditorius negalėjo jų parduoti, nuomoti, privalėjo mokėti privalomus mokesčius, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

              54 140,19 Lt išlaidų už poilsio pastato apsaugą (7 t., 133-134-166 b. l.). Kreditorius pateikia šias išlaidas už laikotarpį nuo jo atsiėmimo iki 2012-03-30 (7t.133-134 b.l.). Kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2011 m. spalio 21d, nuo šio momento kreditorius įgijo teisę disponuoti pastatu, todėl svarstytinas klausimas dėl jų patenkinimo   iki   2011 m. lapkričio mėnesio. Kadangi sąskaitos teikiamos už kelis objektus, paskaičiavimuose yra padaryta apskaičiavimo klaidų ,t. y pagal 2011-05-31 sąskaitą ser.ARG Nr.00288916 ir 2011-10-28 d. sąskaitą ser.ARG Nr.00324816s (7t., 157,162 b.l.) šios išlaidos sudarė ne 363,79 ir 397,50 Lt atitinkamai, bet abiejose po 302,50 Lt. Be to pagal 2009-11-30 sąskaitą-faktūrą ser.Nr.20911 Nr.09816 yra neteisingai nurodyta išlaidų suma 15022,76 Lt, kuri faktiškai už šį objektą yra pateikta 10890 Lt sumai (7t.,136 b. l.).Taip pat neteisingai nurodyta ir 2009-12-31sąskaitoje-faktūroje ser.20912 Nr.10224 išlaidų suma, nes pagal šią sąskaitą  buvo paskaičiuotos už objektą (duomenys neskelbtini),Nida 8900 Lt ir PVM , viso 10769 Lt( 7 t., 137 b. l.). Taip pat byloje yra pateikta sąskaita-serija ARG Nr.00178863 7047,02 Lt sumai dėl signalizacijos įrengimo darbų, tačiau nei darbų atlikimo akte, nei PVM sąskaitoje-faktūroje(7t., 138,139 b.l.) nenurodyta darbų atlikimo vieta, todėl  šios išlaidos nėra tenkintinos(CPK 178 str.).Be to, jei jos ir atliktos šiame objekte, jos būtų susijusios su turto pagerinimu ir priklauso atlikti turto savininkui. Kitos išlaidos pripažintinos pagrįstomis iš dalies iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabaigos, t.y. iki 2011-10-21, nes tuo laikotarpiu kreditorius neturėjo galimybės disponuoti turtu ir perskaičiavus jos sudaro 33 759,97 Lt. Už likusį laikotarpį   netenkintinos, kaip nepagrįstos(CPK 178 str.).

              Dėl 22 023,89 Lt išlaidų dėl pastato priežiūros, už pastatų ūkio valdymą(7 t.,167-214 b. l.). Į šį reikalavimą kreditorius įtraukia sąskaitas dėl apmokėjimo už darbus 2009-12-31 sąskaita –faktūra ser.VS Nr.0052468 1048,50 Lt(17 t., 169-171 b.l.) ,2010-01-29 ser.VS Nr.0052898 1454,59 Lt(7 t., 167,174-175 b.l.), 20110-02-26 sąskaita-faktūra serVS Nr.0053453 786,50 Lt (7 t.,167,177-178 b. l.), 2010-07-07 ser.VS NR.0055246 525,32 Lt (7 t.,167,183-184 b.l.) ;2010-11-30 VS Nr. 0057680  395,36 Lt(7t., 167,190,191);2011-01-31 VS 00660375 272,07 L(7t., 176,199-200 b.l.);2011-01-31  VS 0058918- 314,60 Lt(7t., 195-196 b.l.),2011-10-31  VS 0065380 416,95 Lt (7t., 167,208-209 b.l.) Kadangi byloje nėra įrodymų, kad skolininkas šį pastatą grąžino lizingo bendrovei netvarkingą ir kad būtų reikėję atlikti papildomus remonto darbus, skolininkas nebeturėjo įtakos galimo remonto poreikio atsiradimui, o kiti darbai-sniego valymas priklauso apmokėti pastato savininkui, išlaidos laikytinos normaliomis turto savininko išlaidomis, prižiūrint jam priklausantį turtą, todėl jos nepripažintinos pagrįstomis ir netenkintinas reikalavimas šioje dalyje(CPK 178 str.). Atlygintinos administravimo išlaidos 13 180.Lt sumai(7x500,16x605), nes  šiam turtui nuo 2009-04-30 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galiojo iki 2011-10-21 d., kreditorius negalėjo šio turto parduoti, nuomoti, privalėjo mokėti turto administravimo mokesčius (civ. byla Nr.2-252-154/112010 1 t.,75-76 b.l,2 t., 146-156 b.l.,3t., 27-40 b. l.).

              Dėl 42.760,84 Lt elektros energijos už laikotarpį nuo 2009-12-10 iki 2010-12-31 išlaidos, 35.088,56 Lt elektros energijos už laikotarpį nuo 2010-12-31 iki 2012-04-30 išlaidos, 4.491,74 Lt elektros energijos išlaidos, 10,16 Lt elektros energijos išlaidos (8 t., 1-127 b. l.).Šios laidos patirtos po poilsio pastato perdavimo „Swedbank lizingas", UAB, kai BUAB „Šiaulių technika" pastatu nesinaudojo, todėl už šių išlaidų atsiradimą, net jei jos faktiškai patirtos, BUAB „Šiaulių technika" negali būti atsakinga. Nors kreditorius nurodo, kad šios išlaidos patirtos po objekto perdavimo objekte  poilsio pastatas, (duomenys neskelbtini), Neringoje, tačiau sąskaitose nėra užfiksuota, kad jos yra pateiktos už elektros energiją šiame objekte. Be to pažymėtina, kad pateiktose sąskaitose yra fiksuojamas elektros energijos sunaudojimas,  todėl šias išlaidas turi apmokėti jos savininkas, jas išieškant iš patalpų naudotojų. Kreditoriaus prašymas netenkintinas, kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK178 str.).

              Dėl 7 121,88 Lt išlaidų, sumokėtų už teritorijos priežiūrą pagal UAB“Neringos komunalininkas“ sąskaitas (8t.,127-,128-145 b.l.).Kreditoriaus atstovas prašo jas  tenkinti už laikotarpį iki poilsio pastato pardavimo, nes patyrė todėl, kad sutartis buvo nutraukta dėl skolininko kaltės. Iš dalies sutiktina su prašymu dėl šios sumos įtraukimo iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabaigos-iki 2011-10-11, tenkintinas reikalavimas 5143,58  Lt(395,66x13) sumai, nes kreditorius negalėjo savalaikiai realizuoti pastato dėl skolininko veiksmų. Teritorijos priežiūros išlaidos yra privalomos mokėti kas mėnesį, nepriklausomai nuo naudojimosi pastatu.

              Dėl 1 460,50 Lt vandens tiekimo išlaidų, kurias  nurodo turėjęs per laikotarpį po pastato perdavimo 2009 spalio -2012 gegužės mėnesį(8t.,146,147-165 b. l.). Šioje dalyje kreditoriaus prašymas tenkintinas iš dalies, tenkinant kreditoriaus prašymą pripažinti kreditoriniu reikalavimu abonentinį mokestį už laikotarpį 2011sausio mėn, .iki 2011 spalio mėn, kurio metu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės .Pagal pateiktas sąskaitas matyti, kad kreditorius, negalėdamas realizuoti pastato, kas mėnesį privalėjo mokėti  14,50 Lt dydžio abonentinį mokestį, kuris per šį laikotarpį sudaro 117,20 Lt. Šis mokestis įvardintas pardavimo kaina (8t.,152-158 b. l.). Kitos išlaidos pagal 2009-12-31 sąskaitą ser.VAN Nr.007132-342,60 Lt, 2010-01-31 VAN 007203 51,91 Lt,2010-06-08 KTP 00521 -473,85 Lt, 2010-09-30 VAN 008088-363,36 Lt sumai (8t., 147-151 b.l.) yra už faktiškai sunaudotą vandenį bei patirtas remonto išlaidas, už kurios negali būti pripažintinos kreditoriaus nuostoliais dėl skolininko veiksmų, nes skolininkas tuo laikotarpiu pastatu nebesinaudojo, negalėjo sąlygoti šių išlaidų atsiradimo.

              Dėl pastato stogo remonto išlaidų 19 968,78 Lt (2010-07-01 d.(sąskaita SAUD.Nr SAUD 021, (8 t.,166-168 b. l.). Darbai atlikti beveik po vienerių metų nuo pastato perdavimo kreditoriui, tuo tarpu pastatas buvo perduotas skolininkui techniškai tvarkingas, todėl skolininkas  šiuo atveju nėra atsakingas už remonto išlaidas.

              Dėl 65,88 Lt už kadastro duomenų išregistravimą. Šioms išlaidomas pagrįsti kreditorius pateikia sąskaitas–2010 kovo 5 d. sąskaitą Nr 0223480 -52 Lt ir 2011-02-13 sąskaitą Nr.0556293-11 2012-043 Nr.0592092 14 Lt (8t.,169,171,173 b. l.).Sutiktina su kreditoriaus atstovo aiškinimu, kad jas patyrė dėl skolininko veiksmų, nes nutraukus sutartį, kreditorius turėjo ruošti kadastro duomenų  bylą bei užsakyti pažymas dėl šio turto pardavimo, kuris buvo parduotas 2012-04-26 d.Tenkintintas prašymas 65,88 Lt sumai.

              Dėl pastato draudimo išlaidų  4804,63 Lt.(8 t., 174,185-186 b. l.).Išlaidas patvirtina Draudimo liudijimas už laikotarpį nuo 2009-12-10 iki 2010-12-14 (8 t.187-188 b. l.) bendra draudimo suma 2123,00 Lt, už laikotarpį 2010-12-15 iki 2011-12-14, iš kurio matyti, kad draudimo įmoka -1983 Lt, mėnesinė draudimo įmoka 530 Lt(8 t., 185-186 b. l.), pateiktos sąskaitos (8 t.,174,192,193,194ir kt.).Šis reikalavimas tenkintinas iš dalies už laikotarpį iki buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir sudaro 4246 Lt. Likusioje dalyje reikalavimas netenkintinas (CPK 178 str.).

              Šioje dalyje pripažįsta pagrįstos, įrodytos 59 983,53 Lt papildomos išlaidos.

              Viso papildomų išlaidų tenkintina 64 049,53  Lt .

              Nesutiktina su skolininko teigimu, kad kreditorius neįrodė patirtų išlaidų, nes nepateikė apmokėjimo dokumentų. Beveik visos sąskaitos buvo teikiamos už periodinius mokėjimus, kuriuose nurodomos ankstesnės skolos. Kadangi sąskaitose, kurių išlaidos teismo pripažintos pagrįstomis,  nėra nuorodų apie  ankstesnių sąskaitų neapmokėjimą, todėl pripažintina, kad jos buvo apmokėtos, ką teisme patvirtino ir atstovas teismo posėdyje. Sąskaitos –faktūros yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį(Buhalterinės apskaitos įstatymo 2str.1d.,13 str.8 d.).Jų pateikimas bei priėmimas rodo, kad šios operacijos įvyko, atsiranda pareiga jas apmokėti. Nors BUAB „Šiaulių technika“ atstovas nurodo, kad  įrodymai pateikti netinkamai įforminti, tačiau bylos 1-4-me tome yra pateiktos ne tik elektroniniu būdu, bei ir  atliktos jų kopijos.

              Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 26, 136 straipsniais,

nutaria:

              Kreditoriaus pareiškėjo „Swedbank lizingas“ ,UAB pareiškimą tenkinti iš dalies.

              Patvirtinti BUAB „Šiaulių technika“ (įm. kodas 144703791) bankroto byloje 6 586 378,85 Lt(šešių milijonų penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių  tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių litų ir 85 ct.) „Swedbank lizingas“ ,UAB (įm. kodas 111568069) kreditorinį reikalavimą ( 2 032 017,51 Lt skirtumas tarp neišpirktos turto vertės ir turto rinkos vertės pagal 2006-06-06 d.lizingo sutartį Nr.LT034192 ;1 242 657,88 Lt patirtas nuostolis iš  turto pardavimo pagal 200612-29 lizingo sutartį Nr.LT043794, 3 247653,55 Lt debitorinis įsiskolinimas pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas pagal lizingo sutartis, 64 049,91 Lt papildomos išlaidos dėl sutarties nutraukimo).

              Likusioje dalyje pareiškėjo „Swedbank lizingas ,UAB pareiškimo netenkinti.

              Atmesti skolininko BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimą dėl nuostolių priteisimo.

              Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam Teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                                   Laisvė Aleknavičienė