Civilinė byla Nr. e2-702-1090/2025

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02404-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.11.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, 

dalyvaujant ieškovės 11-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovams pirmininkei Annai Mažeikienei ir advokatei Gražinai Versockienei,

atsakovams A. B. ir A. B., atsakovų atstovui advokato padėjėjui Artūrui Liutvinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 11-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija, DNSB) ieškinį atsakovams A. B. ir A. B. dėl skolos dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Atnaujinkime miestą“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė DNSB kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams A. B. ir A. B., kurį patikslinę prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 803,46 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 25–31; el. b. apyrašo 3 t., b. l. 1–9).

2.       Ieškovė savo ieškinį grindė aplinkybėmis, jog ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai nuosavybės teise valdo administracinės paskirties pastatą adresu (duomenys neskelbtini), esantį kaimynystėje su ieškovės administruojamu daugiabučiu gyvenamuoju namu. Atsakovai, privažiuodami prie savo pastato, naudojasi žemės sklypu (privažiavimo keliu), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 30 d. kaimynijos narių, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamų ieškovės kaip kaimynijos iniciatorės, Vilniaus miesto savivaldybės ir administratorės VšĮ „Atnaujinkime miestą“ buvo sudaryta Kaimynijos teritorijos atnaujinimo bendradarbiavimo sutartis dėl kiemo sutvarkymo darbų atlikimo. Prie kaimynijos teritorijos atnaujinimo projekto įgyvendinimo butų ir kitų patalpų savininkai turėjo prisidėti savo lėšomis – 3 810,23 Eur. Atsakovai įgyvendinant Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą (toliau – ir Programa) dalyvavo 2018 m. balandžio 24 d. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pateikto prašymo pagrindu. Ieškovė išrašė atsakovams sąskaitas dalyvavimo Programoje išlaidoms padengti, kurios yra proporcingos atsakovų dalyvavimo Programoje daliai, tačiau atsakovai atsisako jas apmokėti.

3.       Atsakovai ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti, nurodydami, kad jie niekuomet nebuvo kaimynijos nariais, neįgaliojo ieškovės ar Anos Mažeikienės atstovauti atsakovus, teikiant paraišką Vilniaus miesto savivaldybės finansavimui kaimynijos teritorijai atnaujinti gauti ar atlikti kitus veiksmus, reikalingus parengti ir įgyvendinti kaimynijos teritorijos atnaujinimo projektą, taip pat patys niekuomet nesikreipė su paraiška į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl finansavimo kaimynijos teritorijai atnaujinti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas dokumentas dėl sutikimo dalyvauti kaimynijos programoje buvo skirtas tik VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kai jų darbuotojas kreipėsi į atsakovus su prašymu duoti preliminarų sutikimą dalyvauti kaimynijos programoje, kad VšĮ „Atnaujinkime miestą“ galėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą su prašymu pakeisti kaimynijos teritorijos ribas, išimant iš šios teritorijos šalia esančio namo adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją, nes nebuvo suformuotas šiam pastatui priklausantis sklypas, o pagal tuo metu galiojančią tvarką reikėjo bent dviejų kaimynijos narių norint gauti finansavimą. Ieškovė atsakovams neteikė jokios informacijos apie kaimynijos projektą, jo įgyvendinimą, atsakovai nebuvo kviečiami ir nedalyvavo kaimynijos narių susirinkimuose, balsavime, negavo nei susipažinimui, nei derinimui jokių projektų su sąmatomis, dokumentų, raštų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2019 m. gruodžio 10 d. pasirašė Kaimynijos teritorijos Nr. NJM05N066 atnaujinimo bendradarbiavimo sutartį Nr. A72217/19 tik su ieškove. Sutarties pasirašymo metu įgaliojimo veikti atsakovų vardu neturėjo nei ieškovė, nei Anna Mažeikienė, todėl atsakovai laiko, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ nelaikė atsakovų programos dalyviais. Nurodė, jog prievolė kaimynijos nariams prisidėti lėšomis prie Programos atsiranda tada, kai suderinamas projektas su sąmata ir kaimynijos nariai Aprašo nustatyta tvarka balsuoja ir įsipareigoja (jei būtina) savo lėšomis prisidėti prie projekto konkrečia suma. Atsakovai nėra derinę nei vieno projekto ir niekada nėra prisiėmę įsipareigojimo prisidėti lėšomis. Be to, atsakovų teigimu, iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, už kokias paslaugas ir pagal kokias sutartis ar sandorius yra reikalaujama iš atsakovų sumokėti 1 877,30 Eur suma (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 78–81, 119–127).

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 803,46 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis 1 113,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad atsakovai savo valią dalyvauti Programoje išreiškė 2018 m. balandžio 24 d. pateikdami VšĮ „Atnaujinkime miestą“ prašymą prisijungti prie kaimynijos Nr. NJM-05-N066 ir dalyvauti Programoje kaip šios kaimynijos nariai, kurio pagrindu ieškovė, be kita ko, atstovavo atsakovams kaip kaimynijos nariams įgyvendinant Programą. Teismas nustatė, kad valstybei priklausantis 0,4817 ha bendro ploto žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas: 0,4383 ha žemės sklypo dalis – ieškovei, 0,0434 ha – atsakovams; atsakovų nuomojama sklypo dalis lygi 9,01 proc. sklypo daliai; pagal Programą buvo atlikti bendrai išsinuomoto sklypo sutvarkymo darbai, todėl visi šios programos nariai šias išlaidas privalo padengti proporcingai išsinuomotai žemės sklypo daliai, ieškovės išrašytose atsakovams sąskaitose dalyvavimo Programoje išlaidoms padengti atsakovams apskaičiuota išlaidų dalis yra proporcinga jų nuomojamai bendro žemės sklypo daliai, tuo tarpu atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jiems apskaičiuotos išlaidų dalies dydžio nepagrįstumą (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 29–35).

5.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad valią prisijungti ir dalyvauti Programoje atsakovai išreiškė patys, ne per įgaliotus asmenis. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovų 2018 m. balandžio 24 d. administratorei pateiktas prašymas prisijungti prie ieškovės įgyvendinamos Programos laikytinas teisiniu pagrindu, kuriuo atsakovai išreiškė valią šioje programoje būti atstovaujamiems kaimynijos iniciatorės, t. y. ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai niekada nesidomėjo Programos eiga, į ieškovę dėl informacijos pateikimo nesikreipė, nors gaudavo sąskaitas už dalyvavimą Programoje, taip pat pažymėjo, jog Programą reglamentuojantis norminis reguliavimas (ne tik pasirašyta sutartis) aiškiai nustato, kad Programos nariai privalo padengti išlaidas, viršijančias paramos sumą, todėl tai, kad atsakovai nesidomėjo norminiu reguliavimu, yra jų atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai nebuvo aktyvūs reikšdami savo valią, nors Programos įgyvendinimo eigą žinojo; ieškovė daug klausimų, susijusių su Programos eiga, sprendė valdybos surinkimuose, bet juose nedalyvavo ne tik atsakovai, bet ir kiti savininkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikdami prašymą prisijungti prie ieškovės įgyvendinamos Programos, atsakovai suprato, kad šią programą įgyvendina bendrai su daugiabučiu namu, todėl sutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovai negali suabsoliutinti savo nuomonės, ir atmetė atsakovų argumentus, kad jie kaip kaimynijos nariai jokių sprendimų, susijusių su projektu, nepriėmė ir (ar) jokiu kitu būdu neišreiškė pritarimo kaimynijos bendriems sprendimams, todėl jų vardu paraiška negalėjo būti teikiama. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tiek VšĮ „Atnaujinkime miestą“, tiek ir ieškovė atsakovus laikė Programos dalyviais, o dokumentus teikė savo vardu, nes būtent ieškovė buvo Programos organizatorė, todėl ji veikė visų Programos narių vardu, o ne savarankiškai. Šiuo atveju pagal Programą buvo atlikti bendrai išsinuomoto sklypo sutvarkymo darbai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi Programos nariai šias išlaidas privalo padengti proporcingai išsinuomotai žemės sklypo daliai (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 102–120).

6.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovų kasacinį skundą, 2024 m. kovo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas pripažino, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos įgyvendinimo aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnį, atsakovų balsą priimant bendrus kaimynijos narių sprendimus vertindami CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. savininkų daugumos kontekste, taip be jokio pagrindo prilygino atsakovus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkams.

7.       Kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad Aprašo 3 punkte reglamentuota kaimynijos sprendimų priėmimo tvarka: kaimynija savo valią inicijuoti, parengti ir įgyvendinti projektą išreiškia bendru sprendimu, kurį sudaro kiekvieno kaimynijos nario atskirai priimti sprendimai. Kaimynijos nariai individualius sprendimus priima CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Todėl tam, kad būtų priimtas kaimynijos narių bendras sprendimas, kiekvienas kaimynijos narys turi priimti individualų sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl bendro kaimynijos narių sprendimo priėmimo kiekvieno kaimynijos nario individualus sprendimas yra lygiavertis. Kasacinis teismas nustatė, kad byloje nenustatyta, kad būtų išreikšta atsakovų valia dėl įgyvendinamų kaimynijos teritorijos atnaujinimo priemonių, projekto ir sąmatos patvirtinimo, įsipareigojimo apmokėti savivaldybės skiriamą finansavimą viršijančią darbų dalį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo santykius reguliuoja Programos ir Aprašo normos, ir jų pagrindu negali atsirasti atsakovų prievolės ieškovei. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovų valia, išreikšta 2018 m. balandžio 24 d. prašyme, stokojo aiškumo ir apibrėžtumo; valia dėl prievolės dalyko, t. y. įsipareigojimo apmokėti savivaldybės skiriamą finansavimą viršijančią projekte nurodytų darbų dalį, nebuvo išreikšta, dėl to nebuvo pagrindo laikyti šio prašymo iš dalyvavimo Programoje kylančių prievolinių santykių pagrindu.

8.       Tuo pačiu kasacinis teismas savo nutartyje atkreipė dėmesį, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šalys nuomojasi vieno sklypo dalis, atsakovai į savo nuomojamą žemės sklypo dalį gali patekti tik per ieškovės nuomojamą sklypo dalį, naujai įrengta danga, per naujai įrengtą užtvarą, taigi, atsakovai naudojasi ieškovės (jos narių / butų savininkų) lėšomis atliktų kiemo atnaujinimo darbų rezultatu (jo dalimi). Šios faktinės aplinkybės dėl atsakovų naudojimosi kiemo atnaujinimo darbų rezultatu (kokia jo dalimi) byloje netirtos, nors jos gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą, ar atsakovams netenka prievolė prisidėti prie dalies ieškovės (jos narių / butų savininkų) patirtų išlaidų kiemui atnaujinti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų pagrindu, ieškovei byloje keliant klausimą, kad, atmetus ieškinio reikalavimus, atsakovai neatlygintinai įgytų dalyvavimo Programoje turtinę naudą ieškovės (jos narių / butų savininkų) sąskaita.

9.       Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovų skolą už atliktus kiemo teritorijos atnaujinimo darbus, turėjo įvertinti, kokio pobūdžio susitarimas buvo tarp šalių ir ar iš jo kilo atsakovams pareiga sumokėti ginčo sumą ar jos dalį ieškovei, o tokio susitarimo nesant – ar pagal ieškovės nurodytas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes nebuvo pagrindo byloje taikyti subsidiaraus teisių gynimo būdo, įtvirtinto CK 6.242 straipsnyje.

10.       Kasacinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartyje išaiškino, kad nagrinėdamas bylą iš naujo ir spręsdamas dėl atsakovų prievolės sumokėti ieškovei pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo teismas turi: išgryninti prievolės esmę ir teisinį pagrindą, nustatyti, kokiais ieškovės (jos narių / butų savininkų) lėšomis kieme įrengtais bendrojo naudojimosi objektais atsakovai naudojasi; sprendžiant dėl patirtų išlaidų šalių bendrai nuomojamo sklypo atnaujinimo darbams, turi būti nustatyta, kokie darbai ir kokia apimtimi (ne)buvo finansuoti savivaldybės (jei ne – dėl kieno kaltės); nustačius, kad atsakovai naudojasi tam tikrais ieškovės (jos narių / butų savininkų) lėšomis įrengtais bendrojo naudojimosi objektais, spręsti dėl atsakovų prievolės teisinio kvalifikavimo bei apimties. Spręsdamas dėl prašomų priteisti sumų dydžio teismas turi tirti sąskaitų turinį, prašomų apmokėti darbų ryšį su atsakovų naudojimusi žemės sklypu, jame esančiais statiniais, taip pat nustatyti, kokią dalį tų išlaidų, atsižvelgiant į savivaldybės skirtą finansavimą ir ieškovės administruojamo namo butų savininkams tenkančią išlaidų dalį, turi (jei turi) apmokėti atsakovai. Pažymėjo, kad, konstatavus, jog atsakovai netapo Programos dalyviais, jų prievolės dydžiui apskaičiuoti netaikytinas bendradarbiavimo sutarties 25 punktas, reguliuojantis kaimynijos teritorijos atnaujinimo išlaidų, viršijančių savivaldybės teikiamą finansavimą, paskirstymą kaimynijos nariams. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų svarstyti apie galimybę pareikalauti iš šalių, taip pat su projekto įgyvendinimu susijusių VšĮ „Atnaujinkime miestą“ darbuotojų pateikti papildomus paaiškinimus dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, esant poreikiui juos išklausyti organizuodamas bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 185–197).

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs nagrinėti šią bylą iš naujo, 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti į bylą su bendrai nuomojamo sklypo atnaujinimo darbų atlikimu susijusius pirminius ir išvestinius įrodymus, t. y. darbų sąmatą (-as), darbų priėmimo-perdavimo aktą (-us), už darbų atlikimą išrašytas sąskaitas, paskaičiavimus, kokia apimtimi prie darbų finansavimo prisidėjo savivaldybė, o kokia Programos dalyviai, ir (ar) kitus įrodymus, kurie, ieškovės nuomone, gali pagrįsti ieškovės pareikštą reikalavimą atsižvelgiant kasacinio teismo išaiškinimus dėl šioje byloje nustatinėtinų aplinkybių. Teismas taip pat išaiškino, kad nustatytu terminu ieškovei nepateikus nurodytų įrodymų, bus sprendžiamas klausimas dėl contra spoliatorem principo taikymo (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 2–6).

12.       Ieškovė pateikė į bylą patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir A. B. 1 803,46 Eur nepagrįstai gautą turtinę naudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog ji administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovai nuosavybės teise valdo administracinės paskirties pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), esantį kaimynystėje su ieškovės administruojamu daugiabučiu gyvenamuoju namu. Atsakovai, privažiuodami prie savo pastato, naudojasi (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai. 2019 spalio 10 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-368-(14.49.57.) pagrindu 0.4383 ha žemės sklypo dalis yra išnuomota 88 metų terminui ieškovei, o 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-353-(14.49.57.) pagrindu 0.0434 ha ploto žemės sklypo dalis iki 2077 m. lapkričio 1 d. yra išnuomota atsakovams, kurių nuomojama sklypo dalis yra lygi 9,01 proc. sklypo daliai. 2018 metų pradžioje ieškovė kreipėsi į atsakovus, kaip į bendro sklypo bendranuomius ir bendrai šiuo sklypu besinaudojančius asmenis, informuodama, kad yra kaimynijos Nr. NJM-05-N066 Programos iniciatorė, bei informuodama atsakovus apie jų teisę prisijungti prie šios Programos, kurios metu bus įgyvendinamos priemonės, nukreiptos į bendrai išsinuomoto ir naudojamo sklypo sutvarkymą. Atsakovui A. B. pareiškus norą dalyvauti kaimynijos Programoje, 2018 m. balandžio 24 d. abu atsakovai pateikė Programos administratoriui VšĮ „Atnaujinkime miestą“ prašymą prisijungti prie kaimynijos Nr. NJM-05-N066. Vadovaujantis 2022 m. vasario 3 d. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ raštu Dėl Kaimynijos teritorijos NJM-05-N066 (duomenys neskelbtini) sutvarkymo Kaimynijos teritorijos Nr. NJM-05-N066 (duomenys neskelbtini) tvarkymo darbai buvo atliekami pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1058 „Dėl Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo tvirtinimo“ patvirtintą Programą. Programos administratoriumi paskirta VšĮ „Atnaujinkime miestą“.  Minėtame rašte atsakovai traktuojami kaip Programos dalyviai, ieškovė taip pat atsakovus laikė lygiaverčiais Programos nariais, kurių dalyvavimo Programoje įforminimą, ieškovės supratimu, atliko būtent trečiasis asmuo VšĮ „Atnaujinkime miestą“. 2019 m. gruodžio 10 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Projekto administratorius ir kaimynijos iniciatorės, buvo pasirašyta kaimynijos teritorijos Nr. NJM-05-N066 atnaujinimo bendradarbiavimo sutartis Nr. A72-217/19 (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis), kurios pagrindu Programos administratorius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir Aprašo 32 punkte nustatyta tvarka organizavo teritorijos atnaujinimo projekto parengimą, rangos darbus ir techninės priežiūros paslaugas. Pagal šią sutartį trečiasis asmuo VšĮ „Atnaujinkime miestą“ įsipareigojo informuoti šalis apie administruojamą projektą, o Programos nariai įsipareigojo visas su kaimynijos teritorijos atnaujinimo projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas, viršijančias savivaldybės teikiamą finansavimą, apmokėti savarankiškai, tuo tarpu sutarties 24 punktas numatė, kad mokėjimus už aukščiau aptartą savivaldybės finansavimą viršijančią sumų dalį vykdyti per Programos iniciatorių, t. y. per ieškovę.

14.       Ieškovė taip pat nurodė, jog sutarties vykdymo metu: 2020 m. trečiojo asmens VšĮ „Atnaujinkime miestą“ užsakymu UAB „Neoprojektai“ parengė Kaimynijos teritorijos atnaujinimo schemą, 2020 m. liepos mėn. UAB „Elektros projektavimas“ buvo parengtas Elektros tiekimo kitos paskirties inžineriniam statiniui, Vilniaus m. sav., Vilnius, (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) projektas, 2020 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius išdavė leidimą Nr. A320-1615/20(2.3.1.20-MTA) medžių ir krūmų kirtimui, 2021 m. vasario 23 d. tarp Projekto administratoriaus trečiojo asmens VšĮ „Atnaujinkime miestą“ ir rangos darbų konkursą laimėjusios įmonės UAB „Profitecha“ buvo pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. 04-21-101, 2021 m. kovo 10 d. tarp Projekto administratoriaus ir MB „Statybų biuras“ buvo pasirašyta techninės priežiūros paslaugos teikimo sutartis Nr. 04-21-131. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties vykdymo metu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-893 „Dėl Tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 1-1058 „Dėl Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtinta nauja Programos redakcija ir nauja Aprašo redakcija, tarp visų Bendradarbiavimo sutarties šalių 2021 m. balandžio 19 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. A72-141/21 prie 2019 m. gruodžio 10 d. Bendradarbiavimo sutarties. Programos iniciatorei, veikiančiai tiek ieškovės, tiek ir atsakovų vardu, įgyvendinant Programos nuostatas šalių bendrai naudojamose sklypo dalyse buvo suprojektuoti ir įrengti kelio ženklai, 2022 m. kovo 31 d. buvo patvirtinta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini), korio dangos aikštelės įrengimui techninio darbo projekto parengimo paslaugos Projektavimo techninė užduotis.

15.       Ieškovė pažymi, jog atsakovų turto vertė dėl įgyvendintos Programos sprendinių padidėjo, todėl išvengdami prievolės prisidėti prie ieškovės patirtų išlaidų už Programos sprendinių įgyvendinimą, atsakovai nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. Atitinkamai, įgyvendinus Programos sprendinius ženkliai pagerėjo gyvenimo žemės sklype kokybė. Be to, atsakovai palieka savo 2 automobilius ieškovės sklypo dalyje ant naujai sukloto asfalto po stebėjimo kameromis, kas jiems sutaupo 2 automobilių stovėjimo vietas uždaroje teritorijoje su stebėjimo kameromis, todėl ieškovei įgyvendinus Programos nuostatas ir įrengus papildomas automobilių stovėjimo vietas, užtikrinus, kad į kiemą neatvažiuoja ir nestato savo automobilių kitų aplinkinių namų gyventojai, atsakovai per metus tiesiogiai sutaupo po 1 200,00 Eur (50,00 Eur/mėn. x 2 automobiliai) x 12 mėn.). 

16.       Ieškovė išrašė atsakovams sąskaitas dalyvavimo Programoje išlaidoms padengti, kurios yra proporcingos atsakovų dalyvavimo Programoje daliai. Šiuo metu ieškovė laikosi pozicijos, kad nors ir nedalyvaudami Programoje, atsakovai iš jos gavo ne mažesnę, nei 1 803,46 Eur naudą, ir ši nauda pasireiškia tuo, kad buvo įgyvendinti atitinkami aukščiau aptarti Programos sprendiniai, sukūrę atsakovams minėtus patogumus. Taip pat atsakovams buvo pagaminti magnetukai nuo kiemo vartelių, atsakovai nuolat naudojasi kelio užtvaru, kieme prie pavėsinės buvo įrengtos supynės „Gandro lizdas“, kurios yra pritaikytos vaikams ir suaugusiems, įrengta pavėsinė, 2 dviračių stovai, sporto įrenginiai ir vaikų balansinės supynės, buvo įrengta laistymo sistema kiemo augalams laistyti, atlikti žemės užpylimo darbai ir vejos sėjimas, buvo perkelti krūmai iš naujos parkavimo zonos, UAB „Profitecha“ atlikti asfaltavimo, korio įrengimo, šaligatvio klojimo, tvoros įrengimo, kelmų šalinimo, juodžemio atvežimo darbai. Ieškovė teigia, jog iš savivaldybės buvo gauta kompensacija, kurios pilnai neužteko, ir 3 810,23 Eur sumą reikėjo primokėti. Taip pat UAB „Toresa“ kieme įrengė kiemo pavėsinės stogą, suoliukus ir grilį su dūmtraukiu, UAB „Bipa“ įrengė KET ženklus, atnaujintame kieme iš buvusių 16 parkavimo vietų ieškovė padidino jų skaičių iki 40 parkavimo vietų. Taigi, atsakovams suteikiama nauda yra tiesiogiai sietina su Programos sprendinių įgyvendinimu, nes jeigu šie nebūtų įgyvendinti, atsakovai šios naudos nebūtų galėję gauti, todėl atsakovų nepagrįstas praturtėjimas skaičiuojamas pagal atsakovams ieškovės išrašytas sąskaitas:

-       2021 m. spalio 20 d. sąskaita-faktūra Nr. 000004 – 421,29  Eur sumai;

-       2021 m. spalio 30 d. sąskaita-faktūra Nr. 000005 – 343,42 Eur sumai;

-       2021 m. lapkričio 30 d. sąskaita-faktūra Nr. 000006 – 392,20 Eur sumai;

-       2021 m. gruodžio 29 d. sąskaita-faktūra Nr. 000007 – 18,04 Eur sumai;

-       2021 m. gruodžio 31 d. kreditinė sąskaita-faktūra Nr. 000010 – 522,63 Eur sumai;

-       2021 m. gruodžio 31 d. sąskaita-faktūra Nr. 000011 – 11,26 Eur sumai;

-       2022 m. sausio 31 d. sąskaita-faktūra Nr. 000012 – 9,46 Eur sumai;

-       2022 m. kovo 3 d. sąskaita-faktūra Nr. 000014 – 186,30 Eur sumai;

-       2022 m. birželio 29 d. sąskaita-faktūra Nr. 000015 – 13,52 Eur sumai;

-       2022 m. birželio 9 d. sąskaita-faktūra Nr. 000016 – 874,78 Eur sumai;

-       2022 m. spalio 12 d. sąskaita-faktūra Nr. 000017 – 129,66 Eur sumai.

17.       Pasak ieškovės, atsakovai jiems pateiktų sąskaitų neapmokėjo, o jų įsiskolinimas pagal nurodytas sąskaitas sudaro 1 877,30 Eur. Ieškovė paaiškino aplinkybes, pagrįsdama kiekvienos atsakovams išrašytos sąskaitos apskaičiavimo metodiką:

-       2021 m. spalio 20 d. sąskaita-faktūra Nr. 000004 – 421,29 Eur sumai – 9,01 proc. Atsakovų dalis yra priskaičiuota pagal 2021 m. liepos 22 d. Cukriukas.lt sąskaitą-faktūrą Nr. 0701112322 119,99 Eur sumai, 2021 m. liepos 28 d. MB „SS Solutions LT“ sąskaitą-faktūrą Nr. 00587 288,00 Eur sumai, 2021 m. liepos 7 d. UAB „Dekeris“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DKR200354 2 952,40 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Dekeris“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DKR200385 2 181,63 Eur sumai, 2021 m. liepos 1 d. UAB „Joksita“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 9765 639,99 Eur sumai, 2021 m. liepos 14 d. UAB „Naujieji ženklai“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4203 4 367,86 Eur sumai, UAB „Kesko senukai Lithuania“ 2021 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 03229042350 73,63 Eur sumai. Ieškovė paaiškina, kad pagal UAB „Dekeris“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DKR200385 2 181,63 Eur sumai atsakovams buvo skirstoma 1 806,53 Eur dalis, UAB Joksita 639,99 Eur, UAB „Kesko senukai“ 73,63 Eur, UAB “Dekeris“ 2 952,40 Eur, UAB „Naujieji ženklai“ 3 467,86 Eur, Cukriukas.lt 119,99 Eur, MB „SS Solutions LT“ 288,00 Eur; apskaičiuojama bendra suma: 1 806,53 + 639,99 + 73,63 + 2 952,40 + 3 467,86 + 119,99 + 288,00 = 9 348,40 Eur, tuomet skaičiuojama atsakovų dalis: (0,0434 x 9 348,40) / 0,4817 = 842,58 / 2 = 421,29 Eur.

-       2021 m. spalio 30 d. sąskaita-faktūra Nr. 000005 – 343,42 Eur sumai – 9,01 proc. atsakovų dalis yra priskaičiuota pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. UAB „Profitecha“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 69 3 810,23 Eur sumai: 3 810,23 x 0,0901 sudaro 343,30 Eur.

-       2021 m. lapkričio 30 d. sąskaita-faktūra Nr. 000006 – 392,20 Eur sumai – 9,01 proc. Atsakovų dalis yra priskaičiuota pagal 2021 m. gruodžio 1 d. UAB „Toresa“ Išankstinio mokėjimo sąskaitą 4 351,40 Eur sumai: 4 351,40 x 0,0901 sudaro 392,06 Eur.

-       2021 m. gruodžio 29 d. sąskaita-faktūra Nr. 000009 – 18,04 Eur sumai – 9,01 proc. Atsakovų dalis yra priskaičiuota pagal 2021 m. gruodžio 29 d. UAB „Bipa“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BMB000000897 400,00 Eur sumai, atsakovų apmokėjimui paskirstant ½ dalį šios sąskaitos sumos: 200 x 0,0901 sudaro 18,02 Eur.

-       2021 m. gruodžio 31 d. kreditinė sąskaita-faktūra Nr. 000010 – 522,63 Eur sumai;

-       2021 m. gruodžio 31 d. sąskaita-faktūra Nr. 000011 11,26 Eur sumai – 9,01 proc. Atsakovų dalis yra priskaičiuota pagal MB „SS Solutions LT“ sąskaitas-faktūras: 2022 m. sausio 4 d. Nr. 00665, 2021 m. gruodžio 4 d. Nr. 00648, 2021 m. lapkričio 3 d. Nr. 00635, 2021 m. spalio 1 d. Nr. 00622, 2021 m. rugsėjo 1 d. Nr. 00605, kurios kiekvienos suma yra 25,00 Eur: (25,00 x 5) x 0,0901 sudaro 11,26 Eur.

-       2022 m. sausio 31 d. sąskaita-faktūra Nr. 000012 9,46 Eur sumai – skirstoma A. B. sąskaita-faktūra Nr. AB 2022/010: (210,01 / 2) x 0,0901 sudaro 9,46 Eur.

-       2022 m. kovo 3 d. sąskaita-faktūra Nr. 000014 – 186,30 Eur sumai - 9,01 proc. Atsakovų dalis yra priskaičiuota pagal 2022 m. sausio 18 d. A. B. sąskaitą-faktūrą Nr. 2022/007 524,96 Eur sumai, UAB „Kesko senukai Lithuania“ 2021 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 03229042350 73,63 Eur sumai, 2021 m. rugsėjo 1 d. UAB „Profitecha“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 69 3 810,23 Eur sumai, 2022 m. kovo 3 d. UAB „Toresa“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0158 4 605,52 Eur sumai, 2022 m. kovo 21 d. UAB „Dekeris“ kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DKRKR 1 – 2 181,63 Eur sumai. UAB „Dekeris“ minusuotas skirtumas, nes anksčiau buvo išrašyta 1 806,53 Eur sumai, o sąskaita gauta 2 181,63 Eur; skirtumas – 375,10 Eur. UAB „Toresa“ taip pat buvo išrašyta mažesnei sumai 4 351,40 Eur, o gauta sąskaita 4 605,50 Eur; skirtumas 254,098 Eur. UAB „Profitecha“ 3 810,23 Eur, A. B. 524,96 Eur, UAB „Kesko senukai“ minusuojama suma 73,63 Eur; skaičiavimas: 3 810,23 + 524,96 + 254,098 - 375,10 - 73,63 = 4 140,56 / 2 = 2 070,28 x 0,0901 sudaro 186,53 Eur.

-       2022 m. birželio 29 d. sąskaita-faktūra Nr. 000015 13,52 Eur sumai - 9,01 proc. Atsakovų dalis yra priskaičiuota pagal MB „SS Solutions LT“ sąskaitas-faktūras: 2022 m. liepos 14 d. Nr. 00747, 2022 m. birželio 4 d. Nr. 00734, 2022 m. gegužės 4 d. Nr. 00723, 2022 m. balandžio 4 d. Nr. 00710, 2022 m. kovo 4 d. Nr. 00696, 2022 m. vasario 4 d. Nr. 00680, kurios kiekvienos suma yra 25,00 Eur: (25,00 x 6) x 0,0901 sudaro 13,52 Eur.

-       2022 m. rugpjūčio 9 d. sąskaita-faktūra Nr. 000016 874,78 Eur sumai – 9,01 proc. Atsakovų dalis yra priskaičiuota pagal 125 vienetus paslaugų teikėjų ir rangovų sąskaitų už kiemo priežiūros, video kamerų stebėjimo, šlogbaumo eksploatacijos išlaidas.

-       2022 m. spalio 12 d. sąskaita-faktūra Nr. 000017 129,66 Eur sumai – 9,01 proc. Atsakovų dalis yra priskaičiuota pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. T. J. R. sąskaitą-faktūrą Nr. 1000103, kurios suma yra 630,00 Eur, pagal 2022 m. spalio 10 d. T. J. R. sąskaitą-faktūrą Nr. 1000109, kurios suma yra 1 882,50 Eur, iš kurios atsakovams buvo skirstoma 732,50 Eur dydžio sąskaitos dalis ir pridedant 6,90 Eur už 3 atsakovams perduotus magnetukus (pagal 2022 m. spalio 10 d. T. J. R. sąskaitą-faktūrą Nr. 1000109): (1 362,50 x 0,0901) + 6,90 sudaro 129,66 Eur. 

18.       Vadovaujantis 2021 m. sausio 12 d. Statybos rangos darbų sutartimi, sudaryta tarp UAB „Profitecha“ ir ieškovės, kurią atstovavo VšĮ „Atnaujinkime miestą“, bendra sutarties kaina 31 031,66 Eur, iš kurios ieškovė sumokėjo 3 810,23 Eur, o likusią sutarties kainos dalį sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Už visas kitas (kitų tiekėjų ir rangovų) sąskaitas ieškovė iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo gavusi tik 1 358,61 Eur dydžio kompensaciją, todėl pačios ieškovės sumokėta suma sudaro 20 835,74 Eur, kuri yra pagrindu priskaitymų skirstymui atsakovams ir sudaro 1 877,30 Eur, t. y. 9,01 proc. nuo 20 835,74 Eur sumos. Ieškovė atsisakė nuo ieškinio dalies dėl 73,84 Eur priteisimo iš atsakovų, nes šis reikalavimas yra susijęs ne su Programos nuostatų įgyvendinimu, bet kildinamas iš sukurtos infrastruktūros išlaikymo ir priežiūros. Taigi, ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovai nepagrįstai praturtėjo (gavo turtinę naudą) dėl ieškovės inicijuotos Programos įgyvendinimo, atitinkamai ši gauta turtinė nauda (1 803,46 Eur) priteistina iš atsakovų.

19.       Ieškovė savo patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu, reglamentuotu CK 6.242 straipsnyje, ir teigia, jog aplinkybės, kad VšĮ „Atnaujinkime miestą“ galimai netinkamai suteikė Programos administravimo paslaugas – netinkamai įformino dalyvavimo Programoje dokumentaciją ir pripažinus, kad atsakovai niekada nebuvo tapę Programos nariais, nesudaro pagrindo atsakovams nesąžiningai praturtėti ieškovės sąskaitą. Programos organizatorė buvo VšĮ „Atnaujinkime miestą“, todėl būtent ji buto atsakinga už Programos iniciatorės konsultavimą ir tinkamą Programos administravimą, todėl ieškovė, tikėdamasi, kad atsakovai tapo šios Programos nariais, šiuo metu susiduria su savo teisių suvaržymais, nes atsakovai, įgavę minėtą turtinę naudą ir pagerėjusias gyvenimo sąlygas, negali praturtėti ieškovės sąskaita dėl to, kad trečiasis asmuo VšĮ „Atnaujinkime miestą“ padarė atitinkamus apsirikimus, tvarkydamas Programos dokumentaciją. Nepagrįsto praturtėjimo sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai, motyvuodama tuo, kad atsakovai yra sutuoktiniai, o šiuo atveju praturtėjimas yra įvykęs dėl abiem atsakovams, kaip sutuoktiniams, per jų priklausantį turtą ir turtines teises į nuomojamą žemės sklypą suteiktos turtinės naudos. Be to, prašymą dalyvauti Kaimynijos programoje abu atsakovai pateikė bendrai, todėl nepagrįsto praturtėjimo pagrindais atsakovai atsako solidariai (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 101–115).

20.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog patikslinto ieškinio reikalavimų nepripažįsta ir ieškovės argumentus vertina kaip visiškai nepagrįstus. Atsakovai nurodo, jog ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams nuosavybės teise priklauso savarankiškas (atskiras) administracinės paskirties pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nėra ieškovės administruojamas ar bet kokia kita forma nėra susietas su ieškove, atsakovai nėra bendrijos nariai ir neturi jokių sutartinių ar kito įpareigojančio pobūdžio teisinių santykių su ieškove. Atsakovai šiuo metu prie savo pastato gali patekti tik vieninteliu būdu, t. y. per tą patį įvažiavimą iš gatvės, kuriuo naudojasi ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai. Be kita ko, atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų ir galės patekti į savo pastatą ne per ieškovės su atsakovais nederintu sprendimu įrengtą kelio užtvarą (šlagbaumą), o per atskirą įvažiavimą. Atsakovai neturi jokio tikslo naudotis ieškovės sukurta infrastruktūra, atsakovams ieškovės atlikti pertvarkymai kaip tik sukuria nepatogumų. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartyje yra padarytos esminės pirminio ieškovės ieškinio poziciją paneigiančios išvados, t. y., kad atsakovai nebuvo ieškovės inicijuotos Programos dalyviais, su atsakovais nebuvo derinti jokie Programos sprendimai, apie sprendimus atsakovai net nebuvo informuojami, taip pat atsakovai nebuvo kviečiami ar kitu būdu įtraukiami į jokių su Programa susijusių klausimų svarstymą, o santykiai tarp ieškovės ir VšĮ „Atnaujinkime miestas“ nėra šios bylos dalykas. Teigia, jog ieškovė pateiktame patiksliname ieškinyje ne nuosekliai įrodinėja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas, o toliau kartoja tuos pačius argumentus dėl tariamo atsakovų dalyvavimo Programoje, todėl bylos kontekste nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos neegzistuoja ir pati ieškovė negali jų pagrįsti. Net jeigu teismas matytų galimybę pripažinti atsakovų neteisėtą praturtėjimą, tokiu atveju būtų akivaizdus CK 6.242 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties taikymo pagrindas, kadangi šiuo atveju ieškovė įgyvendino Programos priemones savo pasirinkimu, savo interesais ir atitinkamai, savo rizika, kad atsakovai ieškovės patirtų su atsakovais nesuderintų išlaidų neapmokės. Atsakovai nebuvo Bendradarbiavimo sutarties šalis, todėl jiems negali būti perkeliami ir ieškovės pagal šią sutartį prisiimti įsipareigojimai. Atsakovai pažymi, kad jie nesinaudoja jokia ieškovės sukurta tariama nauda, išskyrus tiek, kiek to išvengti objektyviai neįmanoma, o ieškovės pozicija remiasi tik deklaratyviais teiginiais ir subjektyviais ieškovės pasvarstymais, kurie yra ne tik neįrodyti, tačiau dalis jų yra ir visiškai nelogiški bei nesuprantami. Be to, atsakovai naudojo 2 automobilius ir juos statė prie savo pastato ir prieš ieškovės įgyvendintas Programos priemonės, tą patį daro ir dabar, todėl jokia nauda nebuvo sukurta. Taip pat atsakovams nėra suprantamas ieškovės išrašomų sąskaitų turinys bei atsakovams priskaičiuotų išlaidų paskirstymas. Ieškovė akivaizdžiai nesąžiningai siekia įpareigoti atsakovus mokėti net 9,01 proc. visų projekto išlaidų dalį, nors atsakovai tikrai negavo tokio dydžio naudos iš sąskaitose nurodomų darbų ar paslaugų. Atsakovų vertinimu, nesant išankstinio atsakovų pritarimo ir nesant ieškovei suteiktų įgaliojimų, visos išlaidos, kurias vėliau buvo numatoma prašyti kompensuoti atsakovų, privalėjo būti derinamos iš anksto, o išlaidų nesuderinus, ieškovė negali turėti lūkesčių, kad atsakovai su jomis sutiks ir apmokės.

21.       Atsakovų teigimu, be kita ko, nepateikti jokie skaičiavimai, kurios iš ieškovės nurodomų sąskaitų yra perkeltos į kurias atsakovams pateiktas sąskaitas, juo labiau kokią naudą (neva 9,01 proc. dydžio bendros naudos) iš kiekvienos sąskaitos apmokėjimo gavo atsakovai. Didžioji dalis sąskaitų yra susijusios išimtinai su DNSB ir konkrečiai namui, adresu (duomenys neskelbtini) teikiamomis paslaugomis (UAB „Balticum TV“, UAB „Būsto aplinka“, UAB „Profitecha“, A. B., M. J. sąskaitos, UAB „Ekskomisarų biuras“, UAB „House care“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Makveža“ ir kai kurios kitos didmeninės prekybos parduotuvių sąskaitos). Taip pat dalis sąskaitų yra akivaizdžiai net nesusijusios su Programa, nes išrašytos net ne tuo laikotarpiu, kai Programa galėjo būti įgyvendinta (pavyzdžiui, neapsiribojant: 2019 m. lapkričio 13 d. sąskaita, UAB „Ekskomisarų biuro“ sąskaitos, 2019 m. lapkričio 22 d. UAB „RGP“ sąskaita). Didžiojoje dalyje sąskaitų nėra parašų ir neaišku, kas suteikė ir kas priėmė prekes ar paslaugas (pavyzdžiui: 2019 m. lapkričio 13 d. sąskaita (pardavėjas P. V.), 2022 m. kovo 24 d. sąskaita, išrašyta UAB „Bipa“, visos UAB „Būsto aplinka“ išrašomos sąskaitos, 2022 m. kovo 21 d. UAB „Dekeris“ sąskaita, 2020 m. rugsėjo 9 d. UAB „Makveža“ sąskaitos, 2021 m. liepos 5 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ sąskaita, UAB „Ekskomisarų biuras“ pateikta ataskaita, UAB „House care“ išrašomos sąskaitos, 2019 m. lapkričio 22 d. UAB „RGP“ sąskaita). Taigi, ieškovė į bylą yra pateikusi chaotiškas sąskaitas su daugybe trūkumų, neaiškumų ir neatitikimų, o ieškovės reikalavimai atsakovams yra reiškiami visiškai nepagrįstai. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 3–12).

22.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

23.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Gražina Versockienė patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.  

24.       Ieškovės atstovė Bendrijos pirmininkė Anna Mažeikienė teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad atsakovai naudojasi Programos pagrindu sukurtu gerbusiu, pvz., kelio užtvaru, naujai paklotu asfaltu, praplatintu keliuku, automobilių parkavimo vietomis, atnaujintais šaligatviais.

25.       Teismo posėdžio metu atsakovai A. B. ir A. B. su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovų nuomojamoje valstybinės žemės sklypo dalyje jokie atnaujinimo darbai pagal Programą nebuvo atlikti, o ieškovės nuomojamoje valstybinės žemės sklypo dalyje atliktais pagerinimais atsakovai nesinaudoja, išskyrus kelio užtvaru ir pravažiavimo keliuku, kadangi kitu būdu objektyviai jie negali pateikti į jiems priklausantį pastatą ir tenkančią žemės sklypo dalį. Atsakovės A. B. pažymėjo, jog automobilių parkingas yra priskirtas prie bendrojo naudojimo ploto ir atsakovams nustatyta teisė naudotis 9 proc. parkingo. Atsakovas A. B. nurodė, kad pirminį prašymą dalyvauti Programoje pateikė ieškovės atstovų prašymu, siekdamas padėti Bendrijai įgyvendinti Programą. Vėliau atsakovų niekas neinformavo apie tolesnį Programos įgyvendinimą.

26.       Teismo posėdyje atsakovas atsakovų atstovas advokato padėjėjas Artūras Liutvinas nesutiko su patikslintu ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsakovų procesiniuose dokumentuose ir baigiamojoje kalboje nurodytais motyvais.  

27.       Trečiojo asmens VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo apie teismo posėdį informuotas tinkamai elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalis), atstovo neatvykimo į teismo posėdį pateisinančių priežasčių nenurodė ir (ar) prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovui nedalyvaujant (CPK 51 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

28.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 11-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija administruoja 6795,83 kv. m bendro ploto daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); atsakovams nuosavybės teise priklauso 101,27 kv. m bendro ploto administracinės paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 7–9, 12–14). Nustatyta, kad 0,4817 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi minėti pastatai, t. y.: daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir administracinės paskirties pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 35–36). Bendrijai 2019 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-368-(14.49.57.) pagrindu 88 metų terminui išnuomota 0,4383 ha ploto minėto žemės sklypo dalis, o atsakovams 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-353-(14.49.57.) pagrindu iki 2077 m. lapkričio 1 d. išnuomota 0,0434 ha ploto minėto žemės sklypo dalis, t. y. Bendrijai išnuomoto valstybinės žemės sklypo dalis sudaro 90,99 proc. nuo bendro sklypo ploto, o atsakovams – 9,01 proc. nuo bendro sklypo ploto. Taigi, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų nustatyta, kad Bendrija, t. y. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, ir atsakovai bendrai naudojasi tuo pačiu valstybinės žemės sklypu proporcingai jiems priklausančių patalpų plotui.

29.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas A. B. 2018 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku kreipėsi į VšĮ „Atnaujinkime miestą“ nurodydamas, kad yra administracinės paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir kartu su daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas žemės sklypas; atsakovas minėtame elektroniniame laiške nurodė, kad norėtų dalyvauti kaimynijos programoje, sutvarkant suformuotą žemės sklypą ir klausė, kokius dokumentus reikėtų pateikti, kad galėtų dalyvauti programoje. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2018 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovui, kad reikėtų parašyti Vilniaus miesto savivaldybei laisvos formos prašymą dėl prisijungimo prie kaimynijos Nr. NJM-05-N066 ir dalyvauti Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programoje kaip kaimynijos narys (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 82–83). Atsakovai A. B. ir A. B. 2018 m. balandžio 24 d. pateikė VšĮ „Atnaujinkime miestą“ prašymą prisijungti prie kaimynijos Nr. NJM-05-N066 ir dalyvauti Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programoje kaip šios kaimynijos nariai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 10).

30.       Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė, Bendrijos 2018 m. lapkričio 20 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo bei atsakovų 2018 m. balandžio 24 d. prašymo pagrindu atstovaudama kaimynijos Nr. NJM-05-N066 narius Bendriją ir atsakovus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Programos administratorius VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė Kaimynijos teritorijos atnaujinimo bendradarbiavimo sutartį Nr. A72-217/19, kuria ieškovė kaip projekto įgyvendinimą organizuojantis asmuo įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis įgyvendinti kaimynijos teritorijos atnaujinimo projektą, o Programos administratorius įsipareigojo organizuoti minėto projekto parengimą, teikti konsultacijas iniciatoriui projekto įgyvendinimo klausimais ir užtikrinti tinkamą ir teisingą savivaldybės suteikto finansavimo panaudojimą; savivaldybė įsipareigojo finansuoti projekto įgyvendinimą ne didesnei nei specialiose sąlygose nurodytai sumai ir kompensuoti Programos administratoriaus projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas pagal Programą; iniciatorius taip pat įsipareigojo užtikrinti kaimynijos narių bendradarbiavimą įgyvendinant projektą ir patvirtino kaimynijos narių įsipareigojimą ne mažesnį nei 10 metų laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo savo valia neišformuoti kaimynijos nariams priklausančių žemės sklypų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 38–47). Pažymėtina, kad Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Bendrijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovai. Atsakovai minėtos sutarties nepasirašė.

31.       Nustatyta, kad įgyvendindama Bendradarbiavimo sutartį VšĮ „Atnaujinkime miestą“ ir rangos darbų konkursą laimėjusi įmonė UAB „Profitecha“ 2021 m. vasario 23 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. 04-21-101 (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 142–158), kurios pagrindu UAB „Profitecha“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal pirkimo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją, projektą ir kitus techninius dokumentus, atlikti (duomenys neskelbtini), kaimynijos teritorijos sutvarkymo darbus, o projekto administratorius įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir jas apmokėti. Taip pat VšĮ „Atnaujinkime miestą“ su MB „Statybų biuras“ 2021 m. kovo 10 d. pasirašė Techninės priežiūros paslaugos teikimo sutartį Nr. 04-21-131 (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 159–163), kurios pagrindu MB „Statybų biuras“ įsipareigojo suteikti statybos techninės priežiūros paslaugas, o Programos administratorius įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir jas apmokėti. Tarp visų Bendradarbiavimo sutarties šalių 2021 m. balandžio 19 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. A72-141/21 prie 2019 m. gruodžio 10 d. Bendradarbiavimo sutarties (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 164–167).

32.       2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. 02-22-262 VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pranešė Bendrijai ir Vilniaus miesto savivaldybei apie įgyvendintą Bendradarbiavimo sutartį ir pateikė atliktų veiksmų aprašymą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 32–36). Iš minėto aprašymo nustatyta, kad teritorijos sutvarkymo darbai, pagal 2021 m. vasario 23 d. pasirašytą Rangos darbų sutartį, buvo baigti 2021 m. liepos 15 d., bendra projekto kaina – 41 710,46 Eur, iš kurių Bendrijos lėšos sudarė 3 810,23 Eur sumą, savivaldybės skirtas finansavimas projekto įgyvendinimui – 37 900,23 Eur.

33.       Ieškovė, laikydama, kad atsakovai taip pat buvo Programos dalyviai, todėl turi proporcingai valdomai bendro valstybinės žemės sklypo daliai prisidėti prie Programos priemonių įgyvendinimo išlaidų apmokėjimo, išrašė atsakovams sąskaitas 1 877,30 Eur sumai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 49–59). Atsakovai su ieškovės reikalavimu prisidėti proporcingai prie Programos priemonių įgyvendinimo išlaidų apmokėjimo nesutiko. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovų 1 877,30 Eur skolą už dalyvavimą Programoje, vėliau ieškovė reikalaujamą sumą sumažino iki 1 803,46 Eur.

34.       Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovų kasacinį skundą, 2024 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo, kad „(v)ertinant, ar atsakovai yra priėmę šios nutarties 29 punkte nurodytus sprendimus, pažymėtina, kad vieninteliame byloje esančiame rašytiniame atsakovų pasirašytame dokumente – 2018 m. balandžio 24 d. prašyme – nurodytas tik abstraktus pageidavimas prisijungti prie kaimynijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti Programoje. Šis prašymas pateiktas dar iki ieškovei priimant sprendimą dalyvauti Programoje (2018 m. lapkričio 20 d.), nesant patvirtinto įgyvendinamų atnaujinimo priemonių sąrašo, taip pat parengto projekto ir darbų sąmatos. Byloje nenustatyta, kad būtų išreikšta atsakovų valia dėl įgyvendinamų kaimynijos teritorijos atnaujinimo priemonių, projekto ir sąmatos patvirtinimo, įsipareigojimo apmokėti savivaldybės skiriamą finansavimą viršijančią darbų dalį. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo santykius reguliuoja Programos ir Aprašo normos, ir jų pagrindu negali atsirasti atsakovų prievolės ieškovei. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovų valia, išreikšta 2018 m. balandžio 24 d. prašyme, stokojo aiškumo ir apibrėžtumo; valia dėl prievolės dalyko, t. y. įsipareigojimo apmokėti savivaldybės skiriamą finansavimą viršijančią projekte nurodytų darbų dalį, nebuvo išreikšta, dėl to nebuvo pagrindo laikyti šio prašymo iš dalyvavimo Programoje kylančių prievolinių santykių pagrindu“.

35.       Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo galutiniu ir neskundžiamu procesinius sprendimu, konstatuotina, kad atsakovai nepriėmė sprendimų ir net nedalyvavo jų priėmime, o būtent: 1) inicijuoti projekto parengimą (Aprašo 3 punktas); 2) patvirtinti parengtą pirminį projektą (Aprašo 16 punktas), todėl atsakovai negali būti laikoma Programos dalyviais. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prievolė ieškovei negali būti kildinama iš dalyvavimo Programoje kylančių prievolinių santykių.

36.       Ieškovė, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, bylos nagrinėjimo metu pakeitė faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą ir prašo priteisti iš atsakovų skolą CK 6.242 straipsnyje nustatytu, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, pagrindu. Ieškovė nurodo, kad nepaisant to, jog atsakovai nebuvo Programos dalyviai, jie naudojasi tame tarpe ir Programos dalyvių lėšomis sukurtu bendrai naudojamo valstybinės žemės sklypo sutvarkytos aplinkos rezultatu. Dėl Programos dalyvės lėšomis atliktų aplinkos sutvarkymo darbų pagerėjo ne tik Bendrijos narių, bet ir atsakovų gyvenimo sąlygos, pvz., padidėjo jų saugumas, taip pat galimai padidėjo ir atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto rinkos kaina. Tokiu būdu atsakovai nepagrįstai sutaupė arba praturtėjo Bendrijos narių įnašu už Programos priemonių įgyvendinimą. Ieškovės vertinimu dėl nepagrįsto sutaupymo arba praturtėjimo sutvarkant bendrai naudojamą aplinką atsakovai įgijo 1 803,46 Eur vertės naudą, todėl ieškovė prašo šią nepagrįstai gautą naudą priteisti iš atsakovų solidariai.

37.       Pažymėtina, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

38.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-1075/2024 28 punktas).

39.       CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Pagal CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

40.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

41.       Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas).

42.       Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų prievolę atlyginti Bendrijos nuostolius, susijusius su atsakovų nepagrįstai gauta nauda, kildina iš, be kita ko, Bendrijos narių lėšomis atliktų žemės sklypo, kuriame stovi Bendrijos administruojamas daugiabutis namas ir atsakovams priklausantis administracinės paskirties pastatas, aplinkos sutvarkymo darbų. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog tik atsakovų naudojamoje žemės sklypo dalyje jokie aplinkos sutvarkymo darbai atlikti nebuvo. Byloje taip pat nėra ginčo, jog aplinkos sutvarkymo darbai, tame tarpe ir įgyvendinant Programos priemones, buvo atlikti tik Bendrijos ar Bendrijos ir atsakovų bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje. Byloje nustatyta, jog Bendrija ir atsakovai bendrai naudoja žemės sklypo dalį, kurioje įrengtas pravažiavimo kelias ir šaligatvis, vedantis iki atsakovams priklausančio pastato, taip pat automobilių stovėjimo aikštelė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovų galimai nepagrįstai įgyta turtinė nauda nėra nei tiesioginė, nei akivaizdi. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia ieškovės nuo pareigos atsakovų galimai nepagrįstai, t. y. ieškovės sąskaita, įgytą turtinę naudą įrodyti (CPK 178 straipsnis).

43.       Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad, įgyvendinant Bendradarbiavimo sutartį, UAB „Neoprojektai“ VšĮ „Atnaujinkime miestą“ užsakymu parengė Kitos paskirties inžinerinių statinių (12) (duomenys neskelbtini) įrengimo schemą (korektūrą), kurioje buvo numatytos Programos įgyvendinimo priemonės (atliktini darbai), jų kiekis ir preliminari sąmata, kurios bendra vertė sudarė 42 415,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 107–113). Iš VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2022 m. vasario 3 d. pranešimo nustatyta, kad teritorijos sutvarkymo darbų, įgyvendinant Programą, bendra vertė sudarė 41 710,46 Eur, iš kurių Bendrijos lėšos sudarė 3 810,23 Eur sumą, savivaldybės skirtas finansavimas projekto įgyvendinimui – 37 900,23 Eur sumą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 32–36). Iš į bylą pateiktų atliktų darbų aktų matyti, kad pagal 2021 m. vasario 23 d. Rangos darbų sutartį Nr. 04-21-101 UAB „Profitecha“ atliko šiuos rangos darbus: asfaltbetonio dangos įrengimas; korio dangos su granito atsijomis įrengimas; šaligatvio plytelių dangos įrengimas; vejos atstatymas papildant 10 cm augaliniu sluoksniu; gatvės bortų demontavimas ir įrengimas; šaligatvių bortų įrengimas; kelio užtvaro ir el. kabelio įrengimas; tvoros įrengimas; tvoros vartelių įrengimas; tvoros vartų įrengimas; mažaverčių medžių, kelmų ir krūmų šalinimas (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 79–85). Viso UAB „Profitecha“ atliko darbų už bendrą 38 596,46 Eur sumą. Iš į bylą pateikto VšĮ „Atnaujinkime miestą“ paaiškinimo matyti, kad įgyvendinant Programą buvo atlikta darbų ir suteikta paslaugų už bendrą 41 710,46 Eur sumą (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 77–78). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad iš savivaldybės biudžeto lėšų už minėtus darbus buvo sumokėta 37 900,23 Eur suma, o 3 810,23 Eur suma buvo sumokėta Bendrijos (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 54–55; 6 t., b. l. 75–76). Ieškovė taip pat nurodo, kad be pagal Programą įgyvendintų priemonių, ieškovė savo iniciatyva atliko papildomus darbus: pastatė ir įrengė pavėsinę, įrengė vaikų žaidimų aikštelę, vaizdo stebėjimo kameras ant daugiabučio namo, įrengė teritorijoje kelių ženklus ir kt., ir patyrė su tuo susijusias išlaidas, kurių dalį, ieškovės nuomone, turėtų atlyginti atsakovai. Ieškovė, grįsdama savo patirtas papildoma išlaidas, pateikė į bylą paslaugų teikėjų ir rangovų išrašytas sąskaitas (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 9, 33–34, 37, 43–197). Ieškovė taip pat į bylą pateikė sutvarkytos teritorijos fotonuotraukas (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 59–68, 181–190). Pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad tam tikros Bendrijos išlaidos yra susijusios ne su teritorijos aplinkos sutvarkymu, t. y. turto sukūrimu, bet su tam tikrų paslaugų teikimu, pvz., MB „SS Solutions LT“ išrašytomis sąskaitomis už kelio užtvaro sistemos administravimą ir techninį palaikymą, UAB „Būsto aplinka“ išrašytomis sąskaitomis už teritorijos valymą, UAB „Tuvlita“ sąskaita už žaidimo aikštelių tikrinimą, UAB „Ekskomisarų biuras“ išrašytomis sąskaitomis už techninio aptarnavimo paslaugas, UAB „Froleta“ išrašytomis sąskaitomis už žaidimų aikštelės priežiūros paslaugas, UAB „House care“ išrašytomis sąskaitomis už daugiabučio namo priežiūros paslaugas, UAB „Grinda“ sąskaita už avarijos likvidavimą ir lokalizavimą ir pan. Teismo vertinimu, Bendrijos išlaidos, susijusios su trečiųjų asmenų daugiabučio namo ir bendros teritorijos priežiūros paslaugų teikimu, taip pat su vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros paslaugų teikimu, nėra susijusios su turto ar turtinės vertės sukūrimu, todėl tokios išlaidos negali būti nepagrįsto praturtėjimo objektas, kadangi prievolė apmokėti tokias išlaidas (jų dalį) gali kilti tik iš sutarties, delikto arba daiktinės teisės.

44.       Minėta, sprendžiant dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti visas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas. Šiuo atveju pirmiausiai būtina nustatyti, kad atsakovai apskritai praturtėjo, ir ar toks praturtėjimas įvyko ieškovės sąskaita. Byloje nustatyta, kad visi atlikti ginčo darbai, be kita ko, apmokėti ir Bendrijos lėšomis buvo susiję su valstybinės žemės, kurioje yra pastatyti, tiek Bendrijos administruojamas daugiabutis namas, tiek atsakovams priklausantis pastatas, aplinkos sutvarkymu. Byloje taip pat nustatyta, kad tik atsakovų naudojamo žemės sklypo dalyje jokie aplinkos sutvarkymo darbai nebuvo atlikti. Iš minėtų aplinkybių darytina išvada, jog atsakovai tiesiogiai dėl ieškovės veiksmų jokio materialaus turto ar turtinės vertės neįgijo, t. y. materialiai nepraturtėjo. Nors ieškovė teigia, kad dėl teritorijos aplinkos sutvarkymo atsakovai neabejotinai praturtėjo, nes jiems priklausančio turto vertė dėl tokių ieškovės veiksmų neabejotinai padidėjo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovė į bylą pateikė susirašinėjimo su turto vertintojais kopijas, iš kurių matyti, jog turto vertintojai nurodė, jog tokį atsakovams priklausančio turto vertės padidėjimą (atsakovų gautą naudą) įvertinti iš esmės nėra įmanoma (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 27–40). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad dėl atliktų teritorijos sutvarkymo darbų, atsakovams priklausančio turto vertė padidėjo, kas gali būti laikoma atsakovų nepagrįstu praturtėjimu.

45.       Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ar atsakovai nepraturtėjo nematerialine prasme. Byloje nustatyta, kad atsakovai neabejotinai naudojasi bendrai naudojamoje teritorijoje įrengtu kelio užtvaru (šlagbaumu), tvoros varteliais, iki atsakovų naudojamos žemės sklypo dalies įrengtu pravažiavimo keliu, šaligatviu, taip pat automobilių stovėjimo aikštele bei visą teritoriją juosiančia tvora. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovai neturi pasirinkimo galimybės naudotis ar nenaudotis minėta infrastruktūra, išskyrus automobilių stovėjimo aikštele, kadangi atsakovų naudojamoje žemės sklypo dalyje taip pat yra automobilių stovėjimo vietos, kadangi kitu būdu jie negalėtų pateikti į jiems priklausantį turtą. Pažymėtina, jog ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovai taip pat naudojasi ir kita Bendrijos iš dalies finansuota teritorijoje įrengta infrastruktūra, kaip antai, pavėsine, vaikų žaidimo aikštele ar pan. Paminėtina ir tai, jog ieškovė nesitarė su atsakovais dėl Programos priemonių ir jų būtinumo, t. y. ieškovė nebuvo gavusi atsakovų sutikimo dėl bendrai naudojamos teritorijos aplinkos sutvarkymo priemonių. Taigi, ieškovė dėl visų teritorijos sutvarkymo priemonių sprendė vienašališkai. 

46.       Sprendžiant dėl to, ar atsakovai, naudodamiesi minėta bendrai naudojamoje teritorijoje sukurta infrastruktūra, paminėta šio sprendimo 45 punkte, nepagrįstai nepraturtėjo nematerialine prasme, būtina atsižvelgti, jog didžiąją dalį minėtos infrastruktūros įrengimo darbų kainos apmokėjo savivaldybė iš biudžeto lėšų, o ieškovės finansinės naštos dalis sudarė nežymią kainos dalį, t. y. 3 810,23 Eur sumą. Taigi, net ir pripažinus, kad atsakovai praturtėjo (sutaupė) proporcingai ieškovės įnašo už minėtus darbus daliai, tokiu atveju, atsakovų praturtėjimo (sutaupymo) mastas, atsižvelgiant į atsakovų naudojamos žemės sklypo dalies proporciją, sudarytų ne didesnę nei 343,30 Eur (3 810,23 x 0,0901) sumą, t. y. toks atsakovų nepagrįstas praturtėjimas galėtų būti laikomas menkaverčiu. Kita vertus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai, be kita ko, Bendrijos lėšomis sukurta infrastruktūra naudojasi neturėdami kito pasirinkimo, t. y. ne savo valia ir toks naudojimasis kito asmens sukurta infrastruktūra galėtų būti priligintas de facto servituto teisei. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai šiuo atveju neatlygintinai naudojasi, be kita ko, Bendrijos lėšomis sukurta teritorijos infrastruktūra, ieškovė turi galimybę ir teisę spręsti dėl tam tikro atlyginimo už tokį naudojimąsi nustatymo.

47.       Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė fakto, kad atsižvelgiant į atliktų bendrai naudojamos teritorijos aplinkos sutvarkymo darbus ir jų pobūdį, atsakovai yra ieškovės sąskaita praturtėję arba sutaupę (CPK 185 straipsnis). Taip pat teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nusprendusi atlikti atitinkamus teritorijos sutvarkymo ir pagerinimo darbus nederinant jų su atsakovais, kaip žemės sklypo bendranuomininkais, veikė išimtinai savo, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų, interesais ir rizika, todėl ieškovė prisiėmė ir su šia aplinkybe susijusių nuostolių atsiradimo riziką, o atsakovai už tokių nuostolių atsiradimą nėra atsakingi (CK 6.242 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju ieškovės nurodoma aplinkybė, jog už Programos įgyvendinimą buvo atsakingas Programos administratorius VšĮ „Atnaujinkime miestą“, todėl ieškovė nėra kalta, kad Programos priemonės nebuvo suderintos su atsakovais, nepripažintina pagrįsta, kadangi būtent ieškovė buvo Programos įgyvendinimo iniciatorė, būtent ieškovė paskatino atsakovus dalyvauti Programoje, todėl būtent ieškovė turėjo pareigą rūpintis, kad į Programos įgyvendinimą būtų įtraukti ir atsakovai. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė, spręsdama dėl Programos įgyvendinimo priemonių, būtų į šį procesą įtraukusi ir atsakovus.

48.       Apibendrinant minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad atsakovai dėl Bendrijos veiksmų, t. y., be kita ko, Bendrijos lėšomis atliktų bendrai naudojamos teritorijos sutvarkymo darbų, yra praturtėję (sutaupę) arba įgiję turtinę naudą. Vien ta aplinkybė, kad dėl ieškovės veiksmų tame tarpe ir atsakovų naudojamos teritorijos aplinka pagerėjo, t. y. galimai pagerėjo atsakovų gyvenimo kokybė, savaime negali būti laikoma įgyta turtine nauda arba praturtėjimu. Minėta, kad tokiu atveju yra galimi kiti ieškovės teisių gynimo būdai, pvz., mokesčio už naudojimąsi ieškovės sukurta infrastruktūra nustatymu ir rinkimu.

49.       Minėta, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios, todėl bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovų nepagrįsto praturtėjimo dėl ieškovės veiksmų fakto, t. y. nesant pagrindinės nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, atsakovų atžvilgiu negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas.

50.       Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atsakovų atžvilgiu atmetamas kaip nepagrįstas.

51.       Kiti ieškovės ir atsakovų argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo nuoseklioje praktikoje ne kartą pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29–30).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

53.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose metu patyrė 3 835,70 Eur (96,80 + 363,00 + 653,40 + 665,50 + 1 573,00 + 484,00) teisinės pagalbos išlaidų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 63–64; 4 t., b. l. 20–21; 5 t., b. l. 87–90; 6 t., b. l. 15–21, 186–194), taip pat ieškovė bylos nagrinėjimo aukštesnės instancijos teismuose metu patyrė 2 432,10 Eur (980,10 + 1 452,00) teisinės pagalbos išlaidų (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 93–94; el. b. apyrašo 4 t., b. l. 182–183) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Viso ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 6 267,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54.       Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose metu patyrė 2 467,60 Eur (580,00 + 871,20 + 290,40 + 726,00) teisinės pagalbos išlaidų (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 79–80; 6 t., b. l. 47–51, 170–182), o bylos nagrinėjimo aukštesnės instancijos teismuose metu atsakovai patyrė 2 363,00 Eur (363,00 + 2 000,00) teisinės pagalbos išlaidų (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 96; el. b. apyrašo 4 t., b. l. 179). Viso atsakovai bylos nagrinėjimo metu patyrė 4 830,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovų atžvilgiu atmestas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovų naudai iš ieškovės priteistina 4 830,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų).

56.       Nagrinėjamu atveju ieškovė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atmetus ieškovės ieškinį, žyminio mokesčio priteisimo klausimas nesprendžiamas.

57.       Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybei priteisiama 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovės 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, j. a. k. 300940602, 4 830,60 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, j. a. k. 300940602, į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                      Jan Maciejevski