Civilinė byla Nr. 3K-3-445/2014
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06386-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. R. (S. R.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal S. S. ieškinį V. S. dėl išlaikymo priteisimo; suinteresuoti asmenys – V. S. ir S. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, aiškinimo bei taikymo klausimai.
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8301-726/2012 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria patvirtinta S. S. ir V. S. taikos sutartis ir atgręžti teismo sprendimo vykdymą.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių patenkintas pareiškėjos ieškinys V. S., priteista 99 500 Lt skolos, 5 proc. palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos; šis teismo sprendimas įsiteisėjęs, jo vykdymas pradėtas, tačiau priteistos sumos iš V. S. neišieškotos. S. S. ir V. S. 2010 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuris patenkintas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14426-96/2010 – pareiškėjų santuoka nutraukta ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, pagal kurią V. S. įsipareigojo teikti išlaikymą S. S. periodinėmis išmokomis, sudarančiomis 50 proc. visų rūšių jo gaunamų pajamų Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Pareiškėjos S. R. prašymu Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2-14426-96/2010 nagrinėjimą ir 2012 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-494-726/2012 paliko pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių patvirtinimo nenagrinėtą, 2012 m. balandžio 12 d. papildomu sprendimu panaikino 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-8301-726/2012 pagal S. S. ieškinį V. S. dėl išlaikymo priteisimo, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino ieškovės S. S. ir atsakovo V. S. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria atsakovas sutiko su ieškiniu ir įsipareigojo ieškovės išlaikymui teikti kasmėnesinę periodinę 1500 Lt išmoką.
Pareiškėjos teigimu, sudarydamos Taikos sutartį šalys nuslėpė, kad atsakovas turi kreditorę S. R.; siekdamos išvengti jos dalyvavimo procese, pateikė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino pažeisdamas kreditorės teises ir teisėtus interesus, nes susitartu išlaikymo dydžiu iš esmės siekiama išvengti prievolės S. R. vykdymo. Pareiškėja nurodė nuo 2013 m. vasario 19 d. negaunanti išieškojimo iš V. S.; pareiškėjai išduoto vykdomojo rašto vykdymas pasunkėjęs dėl išlaikymo išieškojimo S. S. naudai. Pareiškime pažymima, kad bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjusiam teismui buvo žinoma, jog atsakovas turi kreditorę, nes tos pačios sudėties teismas atnaujino procesą S. S. ir V. S. santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-14426-96/2010, kurioje sutuoktiniai nebuvo nurodę, kad turi kreditorių; sutuoktiniams nepateikus susitarimo, atitinkančio kreditorės interesus, prašymas patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių padarinių sutartį buvo paliktas nenagrinėtas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi prašymą atmetė.
Nurodęs, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, privalo dalyvauti byloje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, teismas sprendė, jog tarpusavio išlaikymo teikimo teisiniai santykiai sieja tik bylos šalis, t. y. buvusius sutuoktinius S. S. ir V. S., nagrinėjant tokį reikalavimą trečiųjų asmenų (šiuo atveju – kreditorių) interesai nepažeidžiami. Teismas pažymėjo, kad materialiosiose ar proceso teisės normose nenustatyta, jog tokiu atveju į procesą turi būti įtraukiami kreditoriai, nes šis teisinis santykis nesusijęs su trečiųjų asmenų interesais. Dėl to teismas konstatavo, kad, nagrinėjant civilinę bylą dėl išlaikymo buvusiai sutuoktinei priteisimo, kreditoriai neprivalo būti įtraukiami į bylą. Teismas nenustatė, kad, patvirtinus Taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą Nr. 2-8301-726/12, į ją neįtraukus pareiškėjos S. R., būtų pažeistos šios teisės ar įstatymų saugomi interesai.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą.
Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjos prašymą atnaujintoje V. S. ir S. S. santuokos nutraukimo byloje priimtoje nutartyje pareiškėjai inter alia išaiškinta, jog kreditorių teisėms apsaugoti nustatyta galimybė išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą tik dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių nuostatų, susijusių su turto ir prievolių pasidalijimo klausimais, tvirtinimo; kreditorių reikalavimai, nesusiję su sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis, kurios tariamai pažeidžia jų teises, tvirtinimo, negali būti reiškiami ir nėra bylos dalykas, todėl nurodytoje byloje teismas atmetė pareiškėjos prašymą įpareigoti S. S. grąžinti visas sumas, gautas vykdant Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14426-96/2010, išaiškindamas, kad toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas ginčo tvarka; šis procesinis sprendimas nebuvo apskųstas, pareiškėja nepasinaudojo teismo jai išaiškinta teise reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Kreditorių teisės santuokos nutraukimo procese apibrėžtos CK 3.126 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kreditoriaus teisės sutuoktinių turto padalijimo byloje negali peržengti jam pagal įstatymus priklausančių reikalavimų ribų, todėl kreditorius gali nurodyti savo reikalavimus dėl prievolės pobūdžio, jos padalijimo tarp sutuoktinių, tačiau negali pažeisti kitų kreditorių, tarp jų ir sutuoktinių išlaikytinių, nepilnamečių vaikų ar kito sutuoktinio, kuriam yra reikalingas išlaikymas, teisių ir interesų. Dėl to teismas konstatavo, kad išlaikymo kitam sutuoktiniui nustatymo faktas savaime nepažeidžia kitų sutuoktinių kreditorių interesų. Kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių skola pareiškėjai priteista tik iš V. S., ji nenurodė, kad tai solidarioji ar dalinė abiejų sutuoktinių prievolė, nereikalavo į bylą įtraukti skolininko sutuoktinės kaip bendraskolės, nereiškė atskiro reikalavimo skolininko sutuoktinei kaip solidariajai skolininkei, tai teismas pripažino, jog pareiškėja nesinaudojo procesinėmis galimybėmis nustatyti prievolės pobūdį, skolą prisiteisti ir užsitikrinti jos išieškojimą iš abiejų sutuoktinių. Byloje, kurios procesą atnaujinti reikalauja pareiškėja, buvo sprendžiamas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, joje nespręsta nei santuokos nutraukimo, nei sutuoktinių turto ar jų bendrų skolų padalijimo, taip pat dėl V. S. skolos grąžinimo pareiškėjai, todėl teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarpusavio išlaikymo teikimo teisiniai santykiai sieja tik buvusius sutuoktinius ir nagrinėjant tokį reikalavimą trečiųjų asmenų (kreditorių) interesai nepažeidžiami, jie neprivalo būti traukiami į procesą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmuo, teikdamas prašymą atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje teismo patvirtinta taikos sutartimi, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytus proceso atnaujinimo pagrindus su įstatyme nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais, nes taikos sutartis, tvirtinama teismo, nors ir reglamentuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis, kuriai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai, tarp jų sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010). Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartis dėl buvusios sutuoktinės išlaikymo galėtų būti pripažintina negaliojančia pagal CK 1.78–1.93 straipsnius.
III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį; tenkinti pareiškimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8301-726/2012. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
- Dėl sutuoktinių kreditorių įtraukimo į civilinę bylą, kurioje sprendžiamas išlaikymo vienam iš sutuoktinių priteisimo klausimas. Kasatorė nurodo, kad pagal CPK 46, 47 straipsnių nuostatas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialųjį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatyti galimi teismo procesinio sprendimo padariniai trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Nesutikdama su teismų išvadomis, kad teisės normose nenustatyta, jog nagrinėjant buvusių sutuoktinių bylą dėl išlaikymo vienam iš jų priteisimo į bylą turi būti įtraukti sutuoktinių kreditoriai, o tai yra pagrindas neįtraukti kreditorių į bylos nagrinėjimą, kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliu atveju teisės aktuose neįtvirtintas baigtinis sąrašas subjektų, kurie turi dalyvauti nagrinėjant bylą; pareiga nustatyti ir įtraukti byloje dalyvaujančius asmenis tenka teismui, kuriam draudžiama nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Jei teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tai laikoma absoliučiu teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio taikymo praktika). Kasatorė nurodo, kad civilinės bylos Nr. 2-8301-726/2012 šalys nuslėpė aplinkybę, kad V. S. turi kreditorę S. R.; šią aplinkybę žinojo ir bylą nagrinėjantis teismas, tačiau savo iniciatyva neįtraukė kasatorės į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pažeisdamas jos teises ir interesus.
- Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo prievolės ir kasatorės suinteresuotumo bylos baigtimi. Kasatorė nurodo, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-494726/2012 V. S. ir S. S. prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių palikus nenagrinėtą ir 2012 m. balandžio 12 papildomu sprendimu panaikinus Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių patvirtinimo, buvo panaikintos kliūtys kasatorės skolos išieškojimui iš skolininko V. S. Nepaisant to, nuo 2013 m. vasario 19 d. kasatorė negavo jokių išieškojimų iš skolininko pajamų; skolos išieškojimas iš V. S. tapo negalimas Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtinus V. S. ir S. S. taikos sutartį, pagal kurią nustatytas išlaikymas buvusiai sutuoktinei, nes pagal CPK 754 straipsnio 2 dalį pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis; pareiga įrodyti, jog turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą; šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, tačiau ji byloje gali būti nuginčyta – teismui nedraudžiama nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Kasatorės įsitikinimu, 1500 Lt išlaikymas buvusiai V. S. sutuoktinei nustatytas sąmoningai, siekiant sukliudyti išieškoti sumas pagal kasatorei išduotą vykdomąjį dokumentą, ir jai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti bei būti išklausytai dėl išlaikymo nereikalingumo, jo dydžio neadekvatumo ir neprotingumo; priteisus didelę išlaikymo sumą siekiama išvengti piniginės prievolės kreditorei vykdymo.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutuoktinių kreditorių įtraukimo į civilinę bylą, kurioje sprendžiamas išlaikymo vienam iš sutuoktinių priteisimo klausimas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. ir S. S. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymą, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Tokios sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Prašyme dėl santuokos nutraukimo V. ir S. S. nurodė, kad kreditorių neturi, todėl Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu tenkino jų prašymą nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria V. S. įsipareigojo teikti išlaikymą S. S. periodinėmis išmokomis, kurias sudaro 50 proc. V. S. visų rūšių gaunamų pajamų Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Byloje taip pat nustatyta, kad prieš pirmiau nurodyto sprendimo priėmimą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių iš V. S. S. R. (kasatorės) naudai priteista 99 500 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3043,95 Lt bylinėjimosi išlaidų. Antstolių kontorai informavus kasatorę, kad išieškoti skolą iš skolininko V. S. nėra galimybės, nes vykdomas išieškojimas iš jo pensijos (50 proc.) S. S. naudai, kasatorė kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo S. santuokos nutraukimo bylos dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nes ši nurodytoje byloje priimto procesinio sprendimo dalis pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino kasatorės prašymą, atnaujino procesą dėl bylos dalies dėl pareiškėjų reikalavimo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių ir įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu pareiškėją S. R. Teismas įpareigojo pareiškėjus V. ir S. S. iki 2011 m. gruodžio 27 d. pateikti teismui naują, suderintą su kreditoriais, sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje būtų nurodyti visi pareiškėjų bendri ir kiekvieno jų atskirai turimi įsipareigojimai kreditoriams bei aptartas jų vykdymas po santuokos nutraukimo. Pareiškėjams S. nepateikus naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. papildomu sprendimu panaikino 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinta sutartis dėl pareiškėjų V. ir S. S. santuokos nutraukimo teisinių padarinių.
Nagrinėjamoje byloje S. S. ginčo teisenos tvarka vėl kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš V. S., prašydama priteisti po 1500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki gyvos galvos. Ieškinyje S. S. nurodė, kad išlaikymas jai jau buvo priteistas, tačiau pirmiau šioje nutartyje išdėstytais pagrindais ir tvarka sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo padarinių buvo panaikinta. V. ir S. S. vėl teismui pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį byloje. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino šalių Taikos sutartį ir bylą nutraukė. Nurodyta nutartimi teismas nustatė, kad V. S. S. S. išlaikymui mokės po 1500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki gyvos galvos. Kadangi S. R. (kasatorė), kaip V. S. kreditorė, ir vėl nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, tai ji padavė prašymą atnaujinti procesą ir panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, kurį grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Ginčijamomis teismų nutartimis kasatorės prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas. Teismai konstatavo, kad tarpusavio išlaikymo teisiniai santykiai sieja tik bylos šalis ir trečiųjų asmenų (kreditorių) interesai šiuo atveju nepažeidžiami, todėl kreditoriai neprivalo būti įtraukiami į bylą. Kasatorė, nesutikdama su tokiais teismų motyvais, nurodo, kad jos suinteresuotumas byloje yra akivaizdus ir įrodytas į bylą pateiktais dokumentais. Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.
CK 3.126 straipsnyje įtvirtintos kreditorių teisių garantijos. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Šia teise kasatorė negalėjo pasinaudoti, nes jai nebuvo žinoma apie tokios civilinės bylos iškėlimą. CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis. Sutuoktinių turtas gali būti teismo sprendimu padalijamas tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutraukdamas santuoką, visais atvejais turi išspręsti santuokos nutraukimo teisinių padarinių klausimus: sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Kaip nurodyta šioje nutartyje, sutuoktinių S. santuokos nutraukimo byloje patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių buvo išspręstas tik sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas – V. S. įsipareigojo teikti išlaikymą buvusiai sutuoktinei S. S. (bendro turto ar nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi). Civilinė byla, kurioje buvo patvirtinta V. ir S. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, vėliau buvo atnaujinta tuo pagrindu, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta V. S. kreditorė S. R. Nors nagrinėjamoje byloje S. S. pareiškė ieškinį ne dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, o dėl išlaikymo priteisimo iš V. S., akivaizdu, kad šioje byloje ir anksčiau pasibaigusioje santuokos nutraukimo byloje (ta apimtimi, kuria ji buvo atnaujinta) sprendžiama iš esmės dėl to paties klausimo – buvusių sutuoktinių S. santuokos nutraukimo turtinių padarinių (tarpusavio išlaikymo). Pažymėtina, kad tiek santuokos nutraukimo, tiek šioje byloje V. ir S. S. valia buvo vienoda – nustatyti V. S. prievolę teikti S. S. išlaikymą. Nepavykus šios prievolės įtvirtinti santuokos nutraukimo byloje, nes tokiam buvusių sutuoktinių susitarimui prieštaravo trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta kasatorė, tai buvo padaryta pasirinkus kitą procesinę formą – savarankišką S. S. ieškinį dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgdama į tai, kad 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkinus kasatorės prašymą ir atnaujinus procesą dėl bylos dalies dėl pareiškėjų reikalavimo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių tuo pagrindu, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta kasatorė, bei įtraukus ją į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau bylai pasibaigus reikalavimo atmetimu (teismui nepatvirtinus sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių), teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorei buvo sukurtas teisėtas lūkestis, jog ateityje V. ir (ar) S. S. kreipiantis į teismą dėl iš esmės vienintelio V. ir S. S. santuokos nutraukimo turtinio padarinio – sutuoktinių tarpusavio išlaikymo – išsprendimo ji bus informuota apie tokį procesą ir turės teisę dalyvauti tokioje byloje trečiuoju asmeniu.
Kasacinio teismo proceso atnaujinimo bylose formuojamoje praktikoje konstatuota, kad prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordic Trucking Logistics A/S v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-181/2014). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės pateiktas prašymas atnaujinti procesą atitinka įstatyme ir kasacinėje praktikoje formuojamus reikalavimus šios kategorijos bylose. Kasatorė prašyme nurodė ir į bylą pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad išieškojimas S. R. naudai iš skolininko V. S. yra negalimas dėl patvirtintos ginčijamos taikos sutarties, pagal kurią nustatytas išlaikymas buvusiai sutuoktinei S. S. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su teismų motyvais, kad, nustatant išlaikymą S. S., kasatorės interesai nebuvo pažeisti ir ji neprivalėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. S. S. pažeidė CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes, žinodama apie buvusio sutuoktinio skolą kasatorei, šios tinkamai neinformavo. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas tinkamai neįvertino S. S. ieškinio pareiškimo dėl išlaikymo priteisimo, kuriame, nors ir netiesiogiai, bet buvo nurodyta apie proceso atnaujinimą dėl ginčo šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, į bylą pateiktų ir šioje nutartyje nurodytų teismo procesinių dokumentų, fakto, jog procesas kartą jau buvo atnaujintas. Taigi teismai neįgyvendino (pažeidė) CPK 47 straipsnio 1 dalyje jiems suteiktos teisės trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukti teismo iniciatyva.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami tenkinti kasatorės prašymą atnaujinti procesą, netinkamai aiškino ir taikė aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, todėl skundžiamos nutartys naikintinos, procesas civilinėje byloje Nr. 2-8301-726/2012 atnaujintinas, kasatorė įtrauktina į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos procesiniam bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą pareiškėja S. R. sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 34,22 Lt tokių išlaidų. Kadangi procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis.
Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8301-726/2012 pagal S. S. ieškinį V. S. dėl išlaikymo priteisimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas