Baudžiamoji byla Nr. 1-46-185/2017

Proceso Nr. 1-01-1-17941-2015-3                                                                                        Procesinio dokumento kategorijos: 

1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.1.;  1.1.8.14.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.8.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant:

prokurorei Sigitai Kairienei,

gynėjams advokatams Jonui Milčiui ir Žygimantui Rutkauskui,

nukentėjusiajam V. M.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 2 d., padarymu ir

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 2 d., padarymu.

        Teismas, išnagrinėjęs bylą,

N U S T A T Ė:

                      N. B. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo ir bendrininko naudai, pavartodami fizinį smurtą bei psichinę prievartą ir atimdami nukentėjusiam asmeniui laisvę, prievartavo turtą iš nukentėjusiojo V. M., t. y. 2015 m. kovo 27 d., apie 21.40 val., atvažiavę A. M. vairuojamu automobiliu „BMW 530“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), į degalinės (duomenys neskelbtini) teritoriją ir pasikvietę nukentėjusįjį V. M. pasikalbėti, kaltindami jį cigarečių vagyste (duomenys neskelbtini) miestelyje, N. B. sudavus nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą, V. M. suklupus, N. B. smogus nukentėjusiajam į veidą keliu, po to liepus V. M. atsistoti, A. M. neleidžiant nukentėjusiajam pabėgti, N. B. sudavus nukentėjusiajam rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, V. M. parkritus ant žolės, N. B. laikant jį prispaudus prie žemės, kol A. M. atvarys arčiau savo automobilį, po to abu kartu įkėlė V. M. į automobilio „BMW 530“ bagažinę, uždarė dangtį ir bagažinėje nuvežė nukentėjusįjį į vietovę, esančią (duomenys neskelbtini) k. apie 150 metrų atstumu nuo namo Nr. 4, kur V. M. tebebūnant atidarytoje automobilio bagažinėje, abu reikalavo, jog V. M. sumokėtų 3000 Eur už dingusias cigaretes. Nukentėjusiajam pasakius, kad apie cigaretes nieko nežino, N. B., sugriebęs V. M. ranką, o A. M. du kartus suspaudęs žnyplėmis V. M. rankos pirštą, grasinant pirštą nukirpti bei liepus prisipažinti, kad pavogė cigaretes, po to N. B. paėmus žnyples iš A. M., įkirpus jomis V. M. į dešinės rankos plaštaką ir į kairės kojos šlaunį, sudavus žnyplėmis nukentėjusiajam per galvą, spyrus ne mažiau kaip 3 kartus ir smogus nukentėjusiajam rankomis ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas, taip padarant V. M. odos nubrozdinimus galvos srityje, dešiniame žaste, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, paviršines pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdami nusikalstamą veiką abu užvaldė V. M. priklausančius pinigus – 450 eurų. 

                   Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. kovo mėn. 27 d. vakare važinėjo po Rokiškio miestą savo automobiliu „BMW“. Jam paskambino N. B. ir paklausė, ar galėtų pavežti iki P.. Jis sutiko, nuvažiavo prie turgelio, esančio (duomenys neskelbtini). Ten N. B. buvo su jam nepažįstamu vaikinu pravarde „V.“, kaip dabar žino – A. A.. Jie įsėdo į automobilį. Važiuojant N. B. pasakė, kad P. jam reikia su kažkuo pasikalbėti. Sakė, kad važiuoja pasišnekėti dėl dingusių cigarečių. Prieš tai jie buvo nuvažiavę aiškintis pas B. M., nes N. B. įtarė, jog B. M. ir V. M. pavogė iš jo (N. B.) draugo (duomenys neskelbtini) cigaretes. Įtarė todėl, kad B. M. tėvas pardavinėjo kontrabandines cigaretes. Be to, kartu su cigaretėmis buvo pavogtas ir N. B. draugo magnetofonas ir jis girdėjo kalbas, jog magnetofoną pardavinėjo V. M.. Nuvažiavus į P., N. B. liepė važiuoti į degalinę, ji P. yra vienintelė. Kai nuvažiavo, kartu su N. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie grupelės vaikinų, kurie stovėjo ir gėrė degtinę. Nė vieno iš tų vaikinų nepažinojo. Kaip suprato, vaikinai buvo N. B. pažįstami. N. B. pasikvietė vieną iš tų vaikinų kiek atokiau, ant žolės, pasikalbėti. Jis (A. M.) stovėjo tolėliau, tačiau girdėjo, kaip N. B. klausė to vaikino, kur dingo cigaretės. Nepamena, ar minėjo (duomenys neskelbtini) miestelį. Tas vaikinas, kaip dabar žino – tai V. M., sakė, kad apie jokias cigaretes jis nieko nežino. Pokalbio metu tarp N. B. ir V. M. įvyko žodinis konfliktas, jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Tada N. B. sudavė vieną ar du smūgius ranka V. M., po ko jis parklupo. N. B. pasakė jam (A. M.) atvaryti arčiau mašiną. Kiek pamena, tuo metu A. A. buvo išlipęs iš automobilio, tačiau prie N. B. ir V. M. priėjęs nebuvo. Jis (A. M.) privažiavo arčiau N. B. ir V. M.. N. B. liepė V. M. sėsti į mašiną, tačiau jis atsisakė tai daryti. Tada N. B. liepė V. M. lįsti į bagažinę. Jis (A. M.) atidarė bagažinės dangtį. Abu su N. B. suėmė V. M. už parankių ir įkėlė jį į bagažinę bei ją uždarė ir išvažiavo. Pravažiavus P. miestelį, sustojo kažkokiame keliuke, laukuose, prie pakelės krūmų. Kokia ten buvo vieta, nežino, be to, tuo metu jau buvo tamsu. Pakeliui jie buvo sustoję, nes taip liepė N. B., kuris išlipo iš automobilio, nuėjo prie bagažinės ir paėmė iš bagažinėje buvusio V. M. jo mobiliojo ryšio telefoną. Telefoną N. B. padavė A. A., duodamas liepė peržiūrėti žinutes. Kai sustojo prie minėtų pakelės krūmų, jis su N. B. išlipo, atidarė bagažinę. N. B. vėl pradėjo V. M. klausinėti, kur cigaretės. V. M. sakė, kad jie cigarečių neėmė. Tada iš mašinos išlipo A. A. ir parodė N. B. V. M. telefone buvusias žinutes, t. y. susirašinėjimą „Facebook‘e“. Ten buvo V. M. susirašinėjimas su B. M.. Žinutėse buvo parašyta, kad „tie klounai nieko apie jokias cigaretes nesužinos, kad sudegins baltą airišką „BMW“, t. y. jo (A. M.) automobilį, kad „K. bus blogai“. „K.“ yra N. B. pravardė. Buvo parašyta, kad dėl tų cigarečių pasiskųs pusbroliui, kad sudegins tą mašiną, kuri važinėja Rokiškyje. Pamatęs žinutes N. B. supyko ir sudavė V. M. rankomis kelis smūgius į galvą, į krūtinę. V. M. išlipo iš bagažinės, kažką su N. B. dar kalbėjosi, tačiau jis jau nebegirdėjo, nes rašinėjosi SMS žinutėmis. Po to paėmė iš V. M. 150 Eur ir dviese su N. B. pasidalino. Paskui N. B. liepė V. M. sėsti į mašiną. V. M. atsisėdo ant galinės sėdynės šalia A. A. ir jie išvažiavo. Grįžo į tą pačią P. degalinę. Jis ir N. B., išlipę iš automobilio, nuėjo prie su grupele vaikinų stovėjusio B. M.. N. B. turėjo rankose V. M. telefoną ir parodė B. M. žinutes, po to sudavė jam kelis smūgius. B. M. suklupo, o N. B., prikišęs jam prie akių telefoną, liepė skaityti ką parašė. Po to sugrįžo prie automobilio, kuriame tebesėdėjo V. M.. N. B. atidavė V. M. telefoną. V. M. išlipo iš automobilio, o jie išvažiavo iš degalinės. Nei jis, nei N. B. neturėjo jokių žnyplių ar replių, jokiomis žnyplėmis V. M. nežalojo. Taip pat tarp jo ir N. B. nebuvo jokių pokalbių apie tai, ką daryti su V. M., kur jį nuvežti ar įkišti į kokį rūsį ir panašiai. Jie iš V. M. 3000 Eur nereikalavo, prašė tik prisipažinti, kad jis pavogė cigaretes, kurių vertė 3000 Eur. Jis (A. M.) asmeniškai fizinio smurto prieš V. M. nevartojo. Pripažįsta kaltę iš dalies todėl, kad dalyvavo tame įvykyje ir padėjo N. B. patalpinti V. M. į bagažinę bei jį vežė, dalyvavo atimant pinigus.

Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad iš jo draugo, kurio neįvardins, (duomenys neskelbtini) iš namų sandėliuko buvo pavogtos cigaretės maždaug 3000 Eur vertės ir magnetofonas iš automobilio. Įtarė, kad tai padarė B. M. ir V. M., nes B. M. tėvas užsiiminėjo kontrabandinių cigarečių prekyba, kartu su juo visur važinėdavo ir B. M. bei V. M.. Be to, buvo girdėjęs, kad B. M. tėvas buvo pradėjęs prekiauti būtent tokiomis cigaretėmis, kokios ir buvo pavogtos iš jo draugo, o V. M. pardavinėjo magnetofoną. Kadangi jis pažinojo B. M. ir V. M., pažadėjo su jais pasiaiškinti dėl tos vagystės. Iš pradžių su A. M. buvo nuvykę į namus ir kalbėjosi su B. M. ir jo tėvu, bet jie sakė, jog nieko nevogė ir nieko nežino. Po to, 2015 m. kovo 27 d., vakare, kartu su A. A. ir A. M. nuvažiavo į P. degalinę pasikalbėti su V. M., nes kažkas iš draugų pranešė, jog jis ten yra. Degalinės teritorijoje buvo V. M., B. M., K., G., K. ir kiti. Pasikvietė V. M. pakalbėti dėl vogtų cigarečių, bet jis nesiteikė kalbėtis, pavadino jį necenzūriniais žodžiais. Jis (N. B.) supyko ir sudavė V. M. smūgį ranka į veidą, dėl ko V. M. suklupo. Po to V. M. bandė bėgti, bet jis parvertė jį ant žemės ir laikė prispaudęs. Tuo metu automobiliu privažiavo A. M., atidarė bagažinę ir jiedu, paėmę už parankių, įkėlė V. M. į bagažinę ir nuvežė jį už miestelio. Pakeliui buvo sustoję, kad paimtų iš V. M. mobiliojo ryšio telefoną, kurį padavė A. A., jog jis peržiūrėtų žinutes. Nuvažiavus apie 2–3 kilometrus, šalikelėje sustojo. Išlipęs atidarė bagažinę ir vėl klausinėjo V. M. apie cigarečių vagystę, bet jis neprisipažino. Tuo metu A. A. parodė V. M. telefone buvusias žinutes, kuriose B. M. rašė V. M., kad pakalbės su pusbroliu ir bus sudegintas A. M. automobilis, kad jam (N. B.) ir A. M. bus blogai. Supykęs dėl tokių grasinimų, sudavė bagažinėje sėdinčiam V. M. keletą smūgių ranka bei atėmė iš jo 150 Eur, kuriuos pasidalino su A. M.. Po to liepė V. M. sėsti į automobilį ir visi grįžo į P. degalinę. Ten B. M. parodė V. M. telefone esančias jo rašytas žinutes ir sudavė jam (B. M.) kelis smūgius ranka. Po to grąžino telefoną V. M. ir su A. A. ir A. M. išvažiavo.

        Pripažįsta, kad V. M. visi sudavė apie tris smūgius rankomis ir porą kartų įspyrė. Daugiau fizinio smurto nevartojo ir jokių smūgių, įskaitant ir smūgį keliu į veidą, nesudavė, replėmis ar žnyplėmis nei jis, nei A. M. V. M. nežalojo, tokių įrankių neturėjo ir nenaudojo. Iš V. M. atėmė 150, o ne 400 Eur. 3000 Eur iš V. M. nereikalavo, tik užsiminė, kad už tokią sumą buvo pavogtos cigaretės.

                   Atlygino V. M. 860 Eur žalą, su juo susitarė, jį tenkina tokia pinigų suma ir nukentėjusysis jam pretenzijų neturi.

                   Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

2015-04-17 įtariamojo apklausos metu N. B. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, pripažįsta, kad 2015 m. kovo 27 d. mušė V. M., tačiau neprievartavo iš jo jokio turto, t. y. nereikalavo jokių pinigų už jokias cigaretes, nežalojo V. M. jokiomis žnyplėmis, nepaėmė iš V. M. jokių pinigų. Mušė V. M., nes kai paėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną ir tą telefoną padavė A. A., A. A. jam parodė telefone buvusius V. M. ir B. M. tarpusavio susirašinėjimus „Facebook‘e“. Juos perskaitęs, pamatė grasinimus jam, kad bus su juo susidorota, kad bus padegtas A. M. „BMW“ automobilis. Dėl to supyko ir sumušė V. M.. Nurodė, kad daugiau dėl pareikšto įtarimo nieko nepasakos, jokių aplinkybių netikslins.

2015-04-21 įteikus pranešimą apie įtarimą, N. B. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, jog tvirtina savo ankstesnius duotus parodymus, atsisako dalyvauti bet kokiuose kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, t. y. akistatose, parodymų patikrinime vietoje ir kt.

2015-12-23 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, N. B. kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė (t. 2, b. l. 61, 65, 69–70).

                         Kaltinamųjų kaltė įrodyta šiais įrodymais

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2015-03-27, apie 21.40 val., jam su pažįstamais B. M., V. G., K., G., S. K. būnant degalinėje (duomenys neskelbtini), privažiavo baltos spalvos „BMW 530“ markės automobilis, kurį vairavo A. M.. Automobilyje taip pat buvo N. B. ir A. A.. N. B. pakvietė jį pasikalbėti. Jis nieko blogo negalvodamas kartu su N. B. nuėjo ant pievutės, esančios degalinės teritorijoje. Ten N. B. paklausė, ar jis žino, dėl ko jį pasikvietė. Atsakė, kad nežino, tik girdėjo, jog jis (N. B.) kaltina jį cigarečių vagyste iš (duomenys neskelbtini) miestelio. Iš savo draugų buvo girdėjęs, kad kažkas pavogė cigaretes. Girdėjo, kad tos cigaretės buvo kontrabandinės ir kad jos neva buvo pavogtos iš (duomenys neskelbtini) miestelio. Jis iš draugų žinojo, kad A. M. ir N. B. dėl tų cigarečių vagystės kaltina jį ir B. M.. Jiems bekalbant, priėjo A. M. ir A. A.. Jam (V. M.) pasakius, kad apie cigarečių vagystę nieko nežino, N. B. smogė jam kumščiu į veidą. Jis suklupo, tada N. B. smogė jam į veidą kojos keliu. Atsistojęs pradėjo trauktis link dujų rezervuarų, tačiau N. B. su A. M. pradėjo šaukti, kad nebandytų bėgti, nes vis tiek bus pagautas. Supratęs, kad pabėgti nepavyks, pasiliko. N. B. vėl pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Mušė N. B., o A. M. tik neleido jam pabėgti. Jis nuo smūgių parkrito ant žolės. N. B. laikė jį prispaudęs ir liepė šalia buvusiam A. M. atvaryti automobilį. A. M. privažiavo prie jų, atidarė automobilio bagažinės dangtį ir kartu su N. B. įkėlė jį (nukentėjusįjį) į bagažinę bei uždarė bagažinės dangtį. Po to jis pajuto, kad automobilis pradėjo važiuoti. Būdamas bagažinėje jis iš kišenės išsiėmė telefoną ir norėjo paskambinti į policiją, bet automobilis staiga sustojo ir N. B., atidaręs bagažinės dangtį, liepė atiduoti telefoną. Paėmęs telefoną, N. B. uždarė bagažinės dangtį ir automobilis vėl pradėjo važiuoti. Po kurio laiko automobilis sustojo. Kai atidarė bagažinės dangtį, pamatė, kad yra kažkur pamiškėje. Prie automobilio stovėjo N. B., A. M. ir A. A.. N. B. ir A. M. pradėjo grasinti, sakyti, kad už tas dingusias cigaretes jis privalo sumokėti 3000 Eur. A. M., kuris rankoje turėjo žnyples, liepė jam duoti ranką. Jis rankos nedavė, bet N. B. pats pačiupo už jo rankos ir A. M. žnyplėmis suspaudė porą kartų jo pirštą, tačiau nekirpo ir liepė prisipažinti dėl dingusių cigarečių. Jis sakė, kad nieko nežino. Tada N. B., pasiėmęs iš A. M. žnyples, pradėjo jomis karpyti jo koją ir ranką, taip padarydamas jam žaizdas. N. B. mušė jį rankomis į galvą ir spardė į kojas. N. B. įspyrė jam ne daugiau kaip 3 kartus ir ne daugiau kaip 15 kartų sudavė rankomis. Paskui N. B. paklausė, ar jis turi pinigų. N. B. padavė piniginę. N. B. iš piniginės išėmė 450 Eur ir pinigus padavė A. M., o jam grąžino tuščią piniginę. Paėmęs pinigus, N. B. pasakė, kad „nurašys nuo baudos“, t. y. nuo 3000 Eur sumos. Norėdamas, kad jo nebemuštų,  sutiko sumokėti prašomą pinigų sumą. Paskui visi susėdo į A. M. automobilį. Jam leido sėsti į automobilio saloną. Grįžo atgal į degalinę. Ten N. B. dar sumušė B. M. ir po to jie išvažiavo.

        Paskui, jau sugrįžus į degalinę, N. B. grąžino jam telefoną. N. B. ir A. M. kelis kartus pakartojo, kad jis ir B. yra skolingi 3000 Eur už pavogtas cigaretes, sakė, kad su jais dar susisieks. Kaip suprato, tokia buvo pavogtų cigarečių vertė. 

        Žino, jog 2015 m. sausio mėnesį pas B. M. buvo atvažiavę A. M. ir N. B., kurie kalbėjo apie kažkokias iš (duomenys neskelbtini) pavogtas cigaretes, kaltino juos šių cigarečių vagyste. Apie tai jam papasakojo B.. Po to, kai B. M. jam apie tai papasakojo, jis su B. susirašinėjo žinutėmis „Facebook‘e“ ir jose, tiek jo, tiek B. rašytose, A. M. ir N. B. buvo išvadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. B. M. rašė, kad, jeigu A. M. ir N. B. jam ką nors padarys, tai jis irgi nenusileis, paprašys kieno nors, kad ir jiems (A. M. ir N. B.) ką nors padarytų. Būtent tą jo ir B. M. susirašinėjimą N. B. ir pamatė, kai iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas. Paskui, gal 2015 m. balandžio mėn. pradžioje, tiek jis, tiek B. M. tas žinutes „Facebook’e“ ištrynė. Jį mušė ir įkišo į automobilio bagažinę dar iki to, kai N. B. pamatė jo ir B. M. susirašinėjimą „Facebook’e“. Kai jį mušė sėdintį automobilio bagažinėje, tai N. B. ir A. M. kalbėjo tik apie cigaretes, kad jis skolingas jiems 3000 Eur, o ne apie žinutes „Facebook’e“. Be to, jie siūlė bendrauti su jais, o ne su B. M., žadėjo „stogą“.

        Iki įvykio kaltinamuosius pažinojo tik iš matymo, su jais nebendravo, jokių reikalų neturėjo.

        A. M. jam atlygino 1000 Eur neturtinės ir 80 Eur turtinės žalos, N. B. atlygino 860 Eur, skoloje liko 140 Eur, kuriuos prašo priteisti, o nuo kitos ieškinio dalies atsisako ir prašo nenagrinėti.

2015-04-10 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. M. parodė vietas, kur buvo sumuštas, patalpintas į automobilio bagažinę, nuvežtas už Pandėlio miestelio ir sužalotas replėmis, kur buvo reikalauta iš jo pinigų, paaiškino detaliai įvykio aplinkybes (b. t. 1, b. l. 43–47).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 435/15(05) matyti, kad V. M. nustatyti odos nubrozdinimai galvos srityje (klinikiniais duomenimis), žymė po buvusio odos nubrozdinimo dešiniame žaste, poodinė kraujosruva kairiame žaste, paviršinės pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje. Odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu, įspiriant ar panašiai. Pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje padarytos aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Dėl nustatytų sužalojimų V. M. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. t. 1, b. l. 69–70).

Liudytojas B. M. parodė, kad 2015-03-27, apie 21.40 val., jam būnant degalinėje (duomenys neskelbtini), su M. K., V. G., R. G., S. K. ir V. M., privažiavo baltos spalvos „BMW 530“ markės automobilis, kurį vairavo A. M.. Automobilyje taip pat buvo N. B. ir dar vienas jam nepažįstamas vaikinas, kaip dabar žino – A. A.. Priėjęs N. B. pakvietė V. M. pasikalbėti. V. M. su N. B. nuėjo ant pievutės, esančios degalinės teritorijoje. Tuomet jis pamatė, kad N. B. kumščiu smogė V. M. į veidą. V. M. suklupo, tada N. B. smogė jam į veidą kojos keliu. V. M. atsistojo ir atbulas traukėsi link dujų rezervuarų. N. B. su A. M. pradėjo šaukti V. M., kad jis nebandytų bėgti, nes vis tiek bus pagautas. Tuomet N. B. vėl pradėjo mušti V. M. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Nuo smūgių V. M. parkrito ant žolės, o N. B. prispaudęs jį laikė ir liepė šalia buvusiam A. M. atvaryti automobilį. A. M. privažiavo arčiau, išlipęs iš automobilio atidarė jo bagažinės dangtį ir kartu su N. B. įkėlė V. M. į bagažinę. Uždarę bagažinės dangtį, jie išvažiavo link P.. Po maždaug 40 min. jie grįžo. Iš automobilio išlipo A. M. ir N. B.. Priėjęs N. B. spyrė jam (B. M.) į koją ir ranką, kumščiu smogė į veidą. N. B. šaukė ant jo. N. B. sakė, kad tai dėl žinučių, kurias rašė V. M. ir jose jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Po to N. B. jam pagrasino, kad dar jį pasigaus, ir ne tik jį, bet ir jo tėvą. Tada N. B., A. M. ir A. A. išvažiavo. Vėliau pamatė, kad V. M. buvo įkirpta, t. y. sužalota ranka, prakirptos kelnės. Nukentėjusysis buvo šoko būsenos, pasakė, kad kaltinamieji paėmė iš jo pinigus, lyg 400 Eur. Žino, kad N. B. V. M. sumušė dėl kažkokių dingusių cigarečių (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jis į konfliktą nesikišo, jam draugai irgi nepadėjo, kai jį mušė, nes nenorėjo veltis į konfliktą. Prieš tai, gal sausio mėnesį, N. B. ir A. M. buvo atvykę pas jį į namus. N. B. apkaltino, kad jis su V. M. pavogė, kaip suprato, jų kontrabandines cigaretes, laikomas (duomenys neskelbtini) miestelyje, o jo tėvą kaltino šių cigarečių pardavinėjimu. Sakė, kad dabar jie skolingi 11 tūkstančių litų. Apie magnetofono vagystę nieko nesakė. Iš tikrųjų jokių cigarečių ar magnetofono nei jis, nei V. M. nevogė. Apie tai, kad nevogė jokių cigarečių, sakė ir atvykusiems N. B. bei A. M.. Po jų apsilankymo rašė žinutes V. M., kuriose kaltinamuosius išvadino necenzūriniais žodžiais, rašė, kad jeigu N. B. su A. M. jį palies, t. y. užpuls ar sumuš, tai jis irgi prašys pagalbos ir jiems  geruoju nesibaigs.

        Analogiškai B. M. buvo parodęs ir 2015-04-10 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 83–87).

        Liudytojas A. A. parodė, kad 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje, dienos tiksliai nepamena, vakare, jis kartu su N. B. buvo Rokiškio turgelyje. Po kurio laiko prie jų savo automobiliu „BMW“ atvažiavo A. M.. N. B. paklausė, ar jis (A. A.) važiuos kartu su jais į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, nes neturėjo ką veikti. Pakeliui  N. B. pasakė A. M. važiuoti į degalinę. Atvažiavus į P., jau buvo sutemę. Nuvažiavo į degalinę. N. B. ir A. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie vaikinų grupelės. Nuėję prie vaikinų, N. B. ir A. M. vienam iš jų, kaip dabar žino – V. M., liepė sėsti į automobilį, nes reikia pasikalbėti. V. M. atsakė, kad nesės. Tada N. B. ir A. M. pasakė V. M., kad reikia paeiti į šoną ir pasikalbėti. Kiek paėję nuošaliau jie kažką kelias minutes kalbėjosi, apie ką, negirdėjo. Pamatė, kaip N. B. sudavė V. M. ranka kažkur į kaklą, po ko V. M. suklupo. Nugirdo, kaip N. B. V. M. sakė „prisipažink“. Jis nežino, apie ką vyko pokalbis ir kas ten dėl ko turėjo prisipažinti. Jis grįžo į A. M. automobilį. Po kelių minučių į automobilį atėjo A. M., sėdo prie vairo ir pavažiavo artyn tos vietos, kur vyko pokalbis tarp N. B. ir V. M.. A. M. išlipo iš automobilio. Pamatė, kaip A. M. ir N. B. tempia V. M. už rankų link automobilio. Išgirdo, kaip atsidaro automobilio bagažinė, į ją N. B. ir A. M. įkėlė V. M. ir uždarė bagažinės dangtį. V. M. sakė kažką panašaus į tai, kad „vyrai, baikit, nenoriu“. Tada jie išvažiavo iš degalinės teritorijos. Išvažiavus iš degalinės teritorijos, A. M. pasuko link Rokiškio. Kiek pavažiavus Rokiškio kryptimi, A. M. šalikelėje sustojo. N. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie automobilio galo. Girdėjo, kaip atsidarė bagažinės dangtis, paskui vėl užsidarė. Tada N. B. atidarė galines automobilio dureles ir padavė jam (A. A.) mobiliojo ryšio telefoną, sakydamas, kad paieškotų žinučių. Jis suprato, kad tai – V. M. telefonas. Paėmęs telefoną jis pradėjo skaityti SMS žinutes, po to susirašinėjimus „Facebook'e“. V. M. telefone rado susirašinėjimą „Facebook'e“ su asmeniu vardu B.. Ten buvo parašyta, kad B. sudegins A. mašiną, kad atvažiuos kažkoks B. pusbrolis iš Kauno ir visiems bus blogai. Prie kažkokių medžių automobilis sustojo. A. M. ir N. B. išlipo, o jis liko automobilyje. Girdėjo, kaip atsidarė bagažinės dangtis. Perskaitęs dar kelias žinutes jis taip pat išlipo iš automobilio ir parodė N. B. perskaitytas žinutes. Kas vyko iki jam išlipant iš automobilio, nematė ir negirdėjo. Jam išlipus, V. M. vis dar buvo bagažinėje, joje sėdėjo. Kai N. B. pamatė tą susirašinėjimą, supyko ir sudavė rankomis V. M. kelis smūgius bei kelis kartus jam įspyrė. Po to V. M. išlipo iš bagažinės. Kai V. M. parūkė, N. B. liepė jam sėsti į automobilį. Jis nematė, kad N. B. ar A. M. būtų turėję kokias nors žnyples ar reples, nematė, kad kokiomis nors žnyplėmis būtų žaloję V. M.. Paskui jie grįžo į tą pačią degalinę. Kai sustojo, jis ir V. M. liko sėdėti automobilyje, o N. B. ir A. M. išlipo. N. B. ir A. M. nuėjo prie tos pačios buvusios vaikinų grupelės. Ar N. B. ir A. M. kalbėjosi su B. M., nematė, taip pat nematė, kad A. M. ar N. B. būtų jį mušę. Jis tuomet sėdėjo automobilyje ir naršė savo telefone, o V. M. irgi sėdėjo šalia jo automobilyje. Nepamena to momento, kaip N. B. grąžino V. M. jo telefoną. Kai po kelių minučių N. B. ir A. M. grįžo į automobilį, V. M. išlipo, o jie išvažiavo iš degalinės į Rokiškį. Negirdėjo ir nematė, kad N. B. būtų klausęs V. M., ar jis turi pinigų arba paėmęs iš V. M. piniginės pinigus. Taip pat negirdėjo, kad N. B. ar A. M. būtų reikalavę iš V. M. pinigų. 

Šie A. A. parodymai iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais parodymų patikrinimą vietoje metu (t. 2, b. l. 14–20).

Liudytojas M. K. parodė, kad 2015 m. kovo 27 d. atvažiavo su V. M. į (duomenys neskelbtini) degalinę. Ten buvo keletas V. M. pažįstamų (duomenys neskelbtini). Jie tiesiog stovėjo ir kalbėjosi aikštelėje. Buvo jis, K., G., G., M. ir M.. Po to baltu „BMW“ markės automobiliu atvažiavo kaltinamieji N. B. ir A. M.. Jie išlipo, su visais pasisveikino ir su V. M. nuėjo nuošaliau pasikalbėti. Jis į tai nekreipė dėmesio. Po kurio laiko jie išvažiavo ir tada pamatė, kad nėra V. M.. Kaip suprato, jį kaltinamieji išsivežė. Po kurio laiko jie grįžo. B. M. nuėjo pasikalbėti su N. B.. Matė, kaip N. B. rodė B. M. telefoną, bet kas buvo po to, nematė. Po to kaltinamieji išvažiavo, o jis parvežė V. M. į namus. V. M. ant veido buvo matyti mėlynė, veidas prie akies buvo patinęs, matė prakirptą jo ranką. Prieš jiems atvažiuojant į degalinę, minėtų sužeidimų pas V. M. nematė. V. M. nieko nesakė, nieko nepasakojo, buvo matyti, kad jis palaužtas, į kalbas nesileido.

Liudytojas S. K. parodė, kad 2015-03-15 atvažiavo į (duomenys neskelbtini) degalinę, sutiko G., K., M., G., M.. Jie stovėjo, šnekėjosi. Po to atvažiavo N. B., A. M. ir A. A.. Kaltinamieji pasikvietė pasikalbėti V. M. ir nuėjo atokiau nuo visų. Pokalbis vyko jam už nugaros, girdėjo, kad pokalbis vyko pakeltu tonu, vaikinai ginčijosi. Po to N. B. ranka trenkė V. M.. Jie V. M. pasakė, kad „važiuojam išsiaiškinti“ ir nusivedė jį prie automobilio bei įkėlė V. M. į bagažinę ir jį  išsivežė. Tai suprato iš buvusių draugų reakcijos ir kalbų. Jis ir kiti nenorėjo to matyti, nenorėjo kištis į kitų konfliktus. Vedamas V. M. sakė „baikit, nereikia“. Maždaug po 10 minučių jis išvažiavo ir kas buvo toliau, nežino.

                   Liudytojas R. G. parodė, kad 2015-03-27 su M. K. ir V. G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) degalinę. Ten buvo S. K. ir daugiau žmonių. Jis su V. G. visą laiką prasėdėjome mašinoje, kalbėjosi, gėrė alų. M. ir M. nematė, jokio konflikto nepastebėjo. Vėliau, kitą dieną, iš kitų asmenų kalbų sužinojo, kad buvo atvažiavę N. B. ir A. M., kad V. M. sudavė smūgį, įkišo jį į bagažinę ir išsivežė.

        Iš PAVPK KP Informacijos analizės skyriaus pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 27 d. policijos registruose nebuvo registruota įvykių (duomenys neskelbtini) dėl cigarečių ar magnetolos vagysčių. Kad V. M. ar B. M. neteisėtai disponuotu akcizais apmokestinamomis prekėmis, konkrečiai cigaretėmis, duomenų taip pat nėra. Turima duomenų, jog tokiomis prekėmis gali disponuoti B. M. tėvas R. M., tačiau konkretesnių duomenų nepateikta (t. 4, b. l. 17).

                Kaltės ir veikų kvalifikavimo motyvai

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

N. B. ir A. M. iš esmės pripažino jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tačiau nesutinka su veikos juridiniu vertinimu. Abu kaltinamieji tvirtina, jog pinigų – 3000 Eur iš V. M. nereikalavo, o tik norėjo išsiaiškinti aplinkybes dėl 3000 Eur vertės cigarečių iš N. B. draugo vagystės, smūgius degalinėje N. B. V. M. sudavė ir kartu su A. M. prievarta įkėlė nukentėjusįjį į automobilio bagažinę bei nusivežė jį į atokesnę vietą todėl, jog V. M. nenorėjo kalbėtis dėl cigarečių vagystės, pavartojo necenzūrinius žodžius. Nuvažiavus į atokesnę vietą N. B. vėl sudavė smūgius nukentėjusiajam rankomis ir kojomis bei paėmė iš jo 150 Eur, kuriuos vėliau su A. M. pasidalino, todėl, jog pamatė jo (nukentėjusiojo) telefone grasinančias žinutes, jog bus sudegintas A. M. automobilis.

                   N. B. ir A. M. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta nukentėjusiojo V. M., liudytojų B. M., M. K., S. K., R. G. parodymais bei kitais rašytiniais bylos įrodymais. Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs, jie patvirtina ir papildo vieni kitus, atitinka faktines bylos aplinkybes, nukentėjusysis ir liudytojai su kaltinamaisiais jokių santykių neturėjo, jokių objektyvių duomenų, jog jie apkalbėtų kaltinamuosius, byloje negauta, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti ar vertinti juos kritiškai. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir įvykio metu kartu su kaltinamaisiais buvusio A. A. parodymai.

        BK 181 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba pavartodamas kitokią psichinę prievartą.

Turto prievartavimo objektas – nuosavybė, papildomas šio nusikaltimo objektas gali būti nukentėjusiojo, jo artimųjų gyvybė, sveikata ar kita su nukentėjusiuoju susijusi vertybė, į kurią kėsinamasi nusikaltimu.

        BK 181 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo – esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiškiamas nukentėjusiajam. Reikalavimo esmė – perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. Reikalaudamas perduoti turtą kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, t. y. „mokėti už kažką“. Be to, turto prievartavimo atveju dažniausiai reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą.

Esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.

BK 181 str. 2 d. nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kada darant šią nusikalstamą veiką pavartojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos.

Fizinis smurtas yra bet koks poveikis nukentėjusiojo kūno neliečiamybei (suduodant smūgius, kratant, purtant pastumiant, užgulant, smaugiant ir t. t.), neatsižvelgiant į jo stiprumą bei kilusius padarinius.

BK 181 str. numatytas turto prievartavimas yra formalios sudėties nusikaltimas. Jis laikomas baigtu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar pavartojant kitokią prievartą pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba atlikti konkrečius turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Tai reiškia, kad nusikalstama veika yra baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu ar pavartojant fizinį smurtą.

Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinamieji N. B. ir A. M., be jokio teisėto pagrindo, atvirai, savo ir bendrininko naudai, pavartodami prieš numetėjusįjį fizinį smurtą, psichinę prievartą (grasinimus) ir atimdami jam laisvę, vertė nukentėjusįjį sumokėti 3000 Eur.  

Kaltinamųjų veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių. Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją (BK 294 str.), savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti ginčo subjektai (2006 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2006). N. B. bei A. M. ir nukentėjusysis nebuvo ginčo subjektais, N. B. ir A. M. nevykdė savo ar kito asmens tariamos ar tikros ginčijamos ar nerealizuojamos teisės. Jokių realiai egzistuojančių teisinių santykių tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo V. M. nebuvo. Nustatytos bylos aplinkybės taip pat paneigia kaltinamųjų sąžiningos klaidos galimybę. Nuo pat pradžių nukentėjusysis V. M. kaltinamiesiems neigė vogęs kokias nors cigaretes, tą patį patvirtino ir liudytojas B. M., tačiau kaltinamieji vis tiek reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, nors turėjo ir galėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra. Nė vienas iš kaltinamųjų nenurodė jokių abejonių nekeliančių aplinkybių, kodėl jie kaltina būtent V. M. cigarečių vagyste, nenurodė N. B. draugo, iš kurio tariamai buvo pavogtos cigaretės ir magnetola, nenurodė, kieno interesams jie atstovauja, tokio įvykio laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-27 dėl cigarečių ir magnetolos vagystės (duomenys neskelbtini) nebuvo registruota ir policijoje. Teismas kaltinamųjų versiją, kad jie aiškinosi neva įvykdytos kontrabandinių cigarečių vagystės aplinkybes, vertina kaip gynybos priemonę.

Kaltinamųjų mėginimą išvengti atsakomybės už turto prievartavimą, bandant savo veiksmus pavaizduoti kaip savavaldžiavimą, parodo ir jų parodymų nenuoseklumas bei  prieštaringumas. Pirmos apklausos metu N. B. pripažino, jog sumušė V. M. dėl jo susirašinėjimo su B. M. metu išsakytų grasinimų susidoroti su juo (N. B.) ir padegti A. M. automobilį, apie jokias neva iš jo draugo pavogtas cigaretes jis nieko nekalbėjo, taip pat neigė iš V. M. paėmęs pinigus. Šiuos parodymus N. B. patvirtino ir 2015-04-21 įtariamojo apklausos metu, o 2015-12-23 pateikus galutinį įtarimą kaltu nebeprisipažino ir parodymus duoti atsisakė. Teisme N. B. jau pareiškė, jog jo draugas, kurio jis neįvardins, paprašė jo pakalbėti su V. M., kadangi jį įtarė cigarečių vagyste, nes V. M. pardavinėjo magnetolą, kuri neva buvo pavogta iš to draugo tuo metu, kai dingo ir cigaretės, taip pat pripažino iš V. M. paėmęs 150 Eur kaip kompensaciją už grasinančias žinutes ir pinigus pasidalinęs su A. M.. A. M. 2015-03-30 apklausos metu kaltu prisipažino iš dalies, t. y. parodė, kad patalpino V. M. į bagažinę, nuvežė jį į atokią vietą, tačiau tvirtino pinigų iš V. M. neatėmė ir nereikalavo. Girdėjo tik, kad N. B. V. M. klausė dėl kažkokių cigarečių, bet apie ką konkrečiai buvo kalba, nežino, nors, kaip matyti iš kitų įrodymų, įskaitant ir paties A. M. teisme duotus parodymus, A. M. jau prieš tai su N. B. buvo nuvykę pas B. M. į namus ir apkaltino jį su V. M. įvykdžius cigarečių vagystę. 2015-12-22 apklausos metu A. M. savo dalinio prisipažinimo atsisakė, kaltę neigė. Priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, teisme A. M. jau pripažino paėmę V. M. 150 Eur, kuriuos abu su N. B. pasidalino.

Įtikinami nukentėjusiojo parodymai apie pažadą kaltinamiesiems atnešti parašomą pinigų sumą ir atidavimą jiems piniginėje buvusius 450 Eur, kad jo nemuštų, nes visa tai buvo daroma vartojant prieš jį fizinį smurtą ir grasinimus. Akivaizdu, jog nukentėjusysis galėjo pažadėti, kad sumokės kaltinamiesiems reikalaujamą pinigų sumą, nes tuo metu prieš jį buvo vartojamas fizinis smurtas, grasinimai. Be to, įvykis vyko vėlų paros metą, nuošalioje vietoje, kaltinamieji buvo dviese, su jais dar buvo ir trečias asmuo (liudytojas A. A.), o nukentėjusysis buvo vienas. Taigi jėgos buvo adekvačiai nelygios.

Ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu A. M. neigė, kad iš anksto tarėsi vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį. Tačiau A. M. girdėjo ir matė, kad N. B. išreiškė turtinį reikalavimą, pavartodamas smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, po ko toliau dalyvavo su N. B. reikalaujant pinigų, todėl darytina išvada, kad toks N. B. elgesys A. M. buvo priimtinas, jis jam pritarė ir savo buvimu šalia bei aktyviais veiksmais (kartu su N. B. įkėlė V. M. į automobilio bagažinę, nuvežė jį į atokesnę vietą, N. B. laikant V. M. ranką, žnyplėmis du kartus spaudė nukentėjusiojo rankos pirštą) dalyvavo nusikaltimo padaryme. Atsižvelgęs į tai teismas konstatuoja, jog kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, kaip bendravykdytojai, nes kartu atliko nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, pritarė vienas kito atliekamiems neteisėtiems veiksmams, juos palydėjo fiziniu smurtu, grasinimais, laisvės nukentėjusiajam atėmimu, savo ir bendrininko naudai siekdami reikalavimo patenkinimo.         

Taigi apibendrinus darytina išvada, kad surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamieji N. B. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe, savo ir kito bendrininko naudai, pavartodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, grasinimus ir atimdami jam laisvę, prievartavo svetimą turtą. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė, kad vartodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, grasinimus bei atimdami jam laisvę, vertė nukentėjusįjį V. M. vykdyti neteisėtą turtinę pretenziją, ir norėjo taip veikti.  Kaltinamųjų veika pagal BK 181 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

                        Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamųjų N. B. ir A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie pripažino nusikaltimo objektyviosios pusės elementus, atlygino nukentėjusiajam materialinę ir moralinę žalą. 

 Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe. 

Skirdamas kaltinamiesiems N. B. ir A. M. bausmes teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

N. B. ir A. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 181 str. 2 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šios veikos padarymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių kaltinamiesiems taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK l81 str. 2 d. sankcijoje, negalima.

Parinkdamas bausmių dydžius teismas atsižvelgia į tai, kad N. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t 3, b. l. 8–9), nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (t. 3, b. l. 67, 70), neteistas, nukentėjusiojo atsiprašė, sunkių pasekmių dėl jo veiksmų sukelta nebuvo, mokosi (duomenys neskelbtini)  , po nusikalstamos veikos padarymo jokių neteisėtų veiksmų neatliko, augina 6 mėnesių vaiką, yra viena jo atsakomybę sunkinanti ir dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgus į tai, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už BK 181 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Kaltinamasis A. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors šiuo metu yra teistas pagal BK 284 str. 1 d. bauda, kuri sumokėta, ir turi neišnykusį teistumą, tačiau nusikalto būdamas neteistas, anksčiau už analogiško nusikaltimo padarymą nebuvo teistas, realiai bausmės niekada neatlikinėjo, psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (t. 3, b. l. 68, 72), mokosi (duomenys neskelbtini)  mokyklos administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip pažangus, drausmingas mokinys, į mokslus žiūrintis atsakingai bei pasižymintis gerais mokymosi rezultatais (t. 3, b. l. 65), (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės taip pat charakterizuojamas teigiamai, kaip tvarkingas, mandagus pilietis, atsakingai atliekantis pavestas užduotis, lengvai bendraujantis, dalyvaujantis bendruomenės veikloje, neturėjęs jokių konfliktiškų situacijų (t. 3, b. l. 63), po nusikalstamos veikos padarymo jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis, yra viena jo atsakomybę sunkinanti ir dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgus į tai, A. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už BK 181 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

                 Į kaltinamiesiems paskirtų bausmių laiką įskaitomas jų laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas: N. B. nuo 2015-04-16 iki 2015-05-01 imtinai, A. M. nuo 2015-03-29 iki 2015-04-29 imtinai.

                  Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 str. 1 d. redakciją (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgęs į kaltinamųjų gana jauną amžių, jų šeimyninę padėtį, į tai, jog abu kaltinamieji mokosi, taip pat į realias nusikaltimo pasekmes, į tai, kad po nusikalstamų veikų jie daugiau jokių teisės aktų nepažeidė, gailisi dėl savo veiksmų, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, nukentėjusysis pretenzijų jiems neturi, prašo neskirti realių laisvės atėmimo bausmių bei kitas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad teisingumo principas įgyvendintas ir bausmės tikslai N. B. ir A. M. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir skiriant jiems BK 75 str. 2 d. numatytus įpareigojimus. Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamieji bus pakankamai nubausti, jiems skirti įpareigojimai, jų teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jie laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jų teigiami socialiniai ryšiai, o paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Byloje V. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltų asmenų priteisti 2806,66 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos teisminio nagrinėjimo metu V. M. pareiškė, kad ieškinį mažina, A. M. žalą jam atlygino visiškai, o N. B. dar liko skolingas 140 Eur, prašo šią sumą priteisti. Šis prašymas  tenkinamas ir minėta suma priteistina V. M. iš kaltinamojo N. B..

Kardomosios priemonės – N. B. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, A. M. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir 3000 eurų užstatas, paliekamos iki nuosprendžio vykdymo pradėjimo dienos, po to jos naikinamos, užstatas grąžinamas užstato davėjui. 

Panevėžio apygardos teismo 2016-06-13 nutartimi (t. 3, b. l. 179–180) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. M. automobiliui „BMV 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamas. 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2015-03-29 automobilio „BMW 530“ apžiūros metu paimtas biologinis pavyzdys nuo dėmės, panašios į kraują, rastos ant automobilio galinės sėdynės, tamponas su biologiniais pėdsakais,  perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami (t. 1, b. l. 136–140, 147–152).

2015-03-29 A. M. asmens kratos metu Rokiškio r. PK areštinėje paimti pinigai – 70 Eur, saugomi Panevėžio apskrities VPK buhalterijos depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinami A. M. (t. 1, b. l. 128, 132–134).

2015-04-16 N. B. į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos metu paimti pinigai – 140 Eur, saugomi Panevėžio apskrities VPK buhalterijos depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduodami V. M. priteistam civiliniam ieškiniui patenkinti (t. 2, b. l. 78–81).

                    Nukentėjusiajam V. M. kelionės į teismą išlaidos – 12,77 Eur buvo išmokėtos iš teismo lėšų. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų  (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 str. 1 p.).

                    Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 303-305, 307 str.,

N U S P R E N D Ž I A:

                       N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 2 d., ir jam paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

                     Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vienus metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

                     Bausmės pradžią skaičiuoti nuo  nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

                      Į N. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo  2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gegužės 01 d. imtinai.

                      N. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

        Priteisti iš N. B. nukentėjusiajam V. M. 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) eurų žalos atlyginimo.

         A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 2 d., ir jam paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

                     Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vienus metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

                     Bausmės pradžią skaičiuoti nuo  nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

                      Į A. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 29 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. imtinai.

                      A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir 3000 eurų užstatą palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

                    Panevėžio apygardos teismo 2016-06-13 nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M. automobiliui „BMV 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

                Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: 2015-03-29 automobilio „BMW 530“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtą biologinį pavyzdį nuo dėmės, panašios į kraują, rastos ant automobilio galinės sėdynės, tamponą su biologiniais pėdsakais, sunaikinti, 2015-03-29 iš A. M. asmens kratos metu Rokiškio r. PK areštinėje paimtus pinigus – 70 eurų grąžintini A. M., 2015-04-16 iš N. B. į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos metu paimtus pinigus – 140 eurų perduoti V. M. priteistam civiliniam ieškiniui patenkinti.

        Iš N. B. ir A. M. išieškoti po 6,39 (šešis eurus 39 centus) eurus  proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

                     Teisėjas                                                                                                Pranas Šimkus