Administracinė byla Nr. I-2144-437/2011
Procesinio sprendimo kategorija 24; 74
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00399-2011-8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Šidagienės, Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, vertėjaujant Teresei Gusarovai, dalyvaujant pareiškėjui G. K. (G. K.), atsakovo atstovei Ievai Kližentytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas G. K. 2011-02-14 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2011-01-14 sprendimą Nr.(1.10.)-SD-159-11 ir įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2011-01-11 prašymo Nr.(1.10.)-ATP-100-11 suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 1-2). Paaiškina, kad atsakovė priėmė 2011 01 14 sprendimą Nr.(l-10.)-SD-159-11, kuriuo nusprendė pareiškėjo 2011-01-11 prašymą Nr.(1.10.)-ATP-100-11 suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant teismui Lietuvos advokatūros 2010 11 30 aktą Nr.956 „Dėl advokato E. Š. profesinės veiklos“, perduoti spręsti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Vertina, kad atsakovės priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tokio pareiškėjo prašymo perdavimo spręsti kitai tarnybai pagrindo, kuriuo priimtas atsakovės sprendimas įstatymas nenumato. LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 18 str. 3 dalis nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas - tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Byloje, kurioje pareiškėjas prašo teisinės pagalbos, ginčo dalykas nėra tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos. Todėl vertina, kad nėra teisinio pagrindo perduoti pareiškėjo prašymą spręsti kitai tarnybai. Pažymi, jog apibrėžiant situaciją, kuriai esant pareiškėjų prašymai perduodami spręsti kitai tarnybai, turi būti remiamasi VGTPĮ 18 str. 3 dalies nuostata , o ne subjektyvia institucijos pareigūno nuomone. LR viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 23 str. 5 d. imperatyviai draudžia persiųsti nagrinėti tik skundą administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. O VGTPĮ, jo 15 str. 8 d. nustato, kad tuo atveju, kai pareiškėjas kreipiasi dėl tos savivaldybės, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, įstaigos veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės tarnautojas informuoja jį apie galimą interesų konfliktą. Jeigu pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą. Jei pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą ar į viešąją įstaigą, su kuriais savivaldybė yra sudariusi sutartį, arba į tarnybą. Prašymas suteikti teisinę pagalbą dėl tarnybos sprendimo apskundimo, nėra skundas įstatymo nustatyta prasme, kuriam turėtų būti taikomas VAĮ 23 str. 5 d. nuostatų draudimas. LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas (toliau - VIPIDVTĮ) nenustato, kad absoliučiai visais atvejais esant interesų konfliktui pareigūnas negali spręsti klausimų. Vertina, kad prašymų perdavimas spręsti kitai tarnybai, net kai yra grėsmė interesų konfliktui, prisidengiant vien tik formaliais pagrindais, kad neva tai atitinka paties pareiškėjo interesus, kad tuo neva bus užtikrintas objektyvus, nešališkas pareiškėjo klausimo sprendimas, ir neatsižvelgiant į paties pareiškėjo nuomone, pažeidžia minėtus įstatymo leidėjo siekius, minėtą taisyklę, bendruosius įstatymo pradmenis ir jų prasmę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia jo interesą, vykstant į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, susidarytų nemažas fizinis atstumas, o tai mažintų bendravimo galimybes, bei asmeninius susitikimus, tokiu būdu būtų pažeista įstatymu nustatyta teisė gauti antrinę teisinę pagalbą įstatymo nustatytoje vietoje – pas atsakovę.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 12-14). Paaiškina, kad atsakovas 2011-01-14 sprendimu Nr. (1.10.)-SD 11 nusišalino nuo G. K. 2011-01-11 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimo, persiųsdama šį prašymą nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Sprendimas priimtas vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. ir LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. įtvirtintais nešališkumo ir objektyvumo principais, siekiant išvengti interesų konflikto priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos G. K. teikimo. Pažymi, kad 2011-01-11 Tarnybai pateiktame prašyme G. K. prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą civilinėje byloje dėl Lietuvos advokatūros 2010-11-30 sprendimo Nr. 956, kuriame įvertinta antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal Tarnybos 2009-10-28 sprendimą Nr. (1.7.)-S-2540-09 teikusio advokato E. Š. veiklos kokybė, panaikinimo. Šis Lietuvos advokatūros sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus Tarnybos 2010-04-21 lydraščiu Nr. (1.41.)-SD-1618-10 Lietuvos advokatūrai persiųstą G. K. prašymą, kuriame pareiškėjas skundėsi advokato E. Š. pagal Tarnybos 2009-10-28 sprendimą Nr. (1.7.)-S-2540-09 pareiškėjui nekokybiškai suteikta antrine teisine pagalba.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 p. įtvirtintas reikalavimas Tarnybai, prieš priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, įvertinti bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą perspektyvas ir pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Tarnyba, nusprendusi nagrinėti G. K. 2011-01-11 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, būtų privalėjusi įvertinti, ar pareiškėjo prašyme nurodytas reikalavimas dėl Lietuvos advokatūros sprendimo panaikinimo yra pagrįstas, o taip pat ar atstovavimas pagal tokį pareiškėjo reikalavimą civilinėje byloje būtų perspektyvus. Lietuvos advokatūros 2010-11-30 sprendime yra kalbama apie advokato E. Š. veiklos kokybę. Pažymi, jog šis advokatas su Tarnyba yra sudaręs antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat sutartį ir Tarnybos sprendimu buvo paskirtas teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė padarė išvadą, kad ji, nagrinėdama G. K. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, negalėtų išlikti visiškai nešališka, kadangi privalėtų vertinti Lietuvos advokatūros sprendimą, priimtą dėl advokato E. Š., kurį su Tarnyba sieja sutartiniai paslaugų teikimo santykiai, atžvilgiu. Pažymi, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklą, be kitų teisės aktų, reglamentuoja LR viešojo administravimo įstatymas. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. nurodytais viešojo administravimo principais. Vienas tokių principų yra objektyvumo principas (2 p.), kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiškiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. taip pat įtvirtinta nuostata, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Kadangi pareiškėjo 2011-01-11 prašymas buvo susijęs su Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokato E. Š. veikla, dėl kurios pasisakyta pareiškėjo siekiamame apskųsti Lietuvos advokatūros 2010-11-30 sprendime, atsakovė nustatė, kad spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos pagal pareiškėjo 2011-01-11 prašymą suteikimo, negalėtų išlikti visiškai nešališka. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba, siekdama išvengti interesų konflikto priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos G. K. teikimo, vadovaudamasi LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. ir LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. įtvirtintais nešališkumo ir objektyvumo principais, šį pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti Kauno tarnybai.
Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama tarnybų teisė, iškilus interesų konfliktui priimti sprendimą dėl nusišalinimo ir persiųsti asmens prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti kitai tarnybai, grindžiant tai Viešojo administravimo įstatymo ir LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis (LVAT sprendimas adm. b. Nr. 444-1482/2008, nutartis adm. b. Nr. A-502-282/2008, A-438-1068/09, A502-828/2009). Šių nutarčių esmė yra ta, kad kilus interesų konfliktui tarp atitinkamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir besikreipiančio asmens dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, Tarnyba, siekdama, užtiki objektyvaus, nešališko ir pagristo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimą, turi nusišalinti ir perduoti klausimą spręsti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Vertina, kad skundžiamu Tarnybos sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, kadangi pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo išnagrinėtas Kauno tarnyboje ir šios tarnybos 2011-02-18 sprendimu Nr. TP-2-C2.2V 11-T-178-726 nuspręsta suteikti G. K. antrinę teisinę pagalba, paskiriant advokatę S. K..
Sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje, kilus pagristoms abejonėms dėl Tarnybos nešališkumo, prioritetu turėtų išlikti siekis priimti objektyvų ir nešališką sprendimą. Tokiu būdu pareiškėjo teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo, netgi priešingai - toks Tarnybos veiksmas ir buvo atliktas tam, kad nebūtų pažeistos G. K. teisės ir teisėti interesai ir, kad pačiam pareiškėjui, Tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimas nesukeltų abejonių.
Vertina, jog Tarnybos sprendimas yra ne individualus teisės aktas, sukeliantis pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes, o informacinio pobūdžio dokumentas, nenustatantis pareiškėjui jokių teisių ir pareigų bei nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti laikomas individualiu teisės aktu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl toks sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., neturėtų būti nagrinėjamas administracinių teismų. Tarnybos 2011-01-14 sprendimu Nr. (1.10.VSD-159-11 pareiškėjas tik buvo informuotas apie jo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntimą nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, o galutinis konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal pareiškėjo prašymą buvo priimtas Kauno tarnyboje.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2009-10-28 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.10)-S-2540-09 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo paskyrė advokatą E. Š. pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 26).
2010-04-16 pareiškėjas kreipėsi pas atsakovę su prašymu, kuriame skundėsi, kad advokatas E. Š. jam teikia nekokybišką antrinę teisinę pagalbą (b.l. 27-28).
Atsakovė 2010-04-21 lydraščiu Nr. (1.41.)-SD-1618-10 Lietuvos advokatūrai persiuntė pareiškėjo 2010-04-16 prašymą (b.l. 23-24).
Lietuvos advokatų taryba priėmė sprendimą advokatui E. Š. nekelti drausmės bylos ir apie tai pareiškėją informavo 2010-11-30 raštu Nr. 956 (b.l. 21).
G. K. 2011-01-11 atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje apskundžiant teismui Lietuvos advokatūros 2010-11-30 aktą Nr. 956 „Dėl advokato E. Š. profesinės veiklos“ (b.l. 19-20).
Atsakovė 2011-01-14 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (1.10)-SD-159-11, kuriuo nusprendė pareiškėjo 2011-01-11 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą persiųsti nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 3-5). Sprendimas priimtas vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. ir LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. įtvirtintais nešališkumo ir objektyvumo principais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo 2011-01-11 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, negalėtų likti visiškai nešališka, nes advokatą E. Š. ir Tarybą sieja sutartiniai paslaugų teikimo santykiai.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011-02-18 sprendimu Nr. TP-2-C2.2V 11-T-178-726 pagal pareiškėjo 2011-01-11 prašymą nusprendė suteikti G. K. antrinę teisinę pagalba, paskiriant advokatę S. K. (b.l. 15-16).
Pažymėtina, kad skundžiamas aktas pareiškėjui sukuria tam tikras teisines pasekmes, tai nėra vien informacinio pobūdžio dokumentas. Nors Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė palankų sprendimą dėl G. K. antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ją suteikiant ne pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą, o Kaune, pareiškėjui susidarys tam tikri nepatogumai dėl didesnio atstumo atsiradimo iki antrinės teisinės pagalbos suteikimo vietos. Tačiau konstatuotina, kad atsakovės sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Jį naikinti ir įpareigoti atsakovę priimti sprendimą nėra pagrindo.
Pagal LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktą viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punktą viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas iš valstybės tarnyboje dirbančių asmenų reikalauja teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Pareiškėjas siekia apskųsti Advokatų tarybos aktą, priimtą dėl advokato E. Š. veiklos. E. Š. ir atsakovę sieja sutartiniai paslaugų teikimo santykiai. Tokiame kontekste akivaizdu, kad atsakovė privalėjo svarstyti, ar ji gali priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2011-01-11 prašymą, ar jis būtų objektyvus, jeigu būtų priimamas, ar atitiktų įstatymų reikalavimus. LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovė savo veikloje privalo vadovautis ne tik LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais galiojančiais teisės aktais, tame tarpe LR viešojo administravimo įstatymu, LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu.
Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, pagal šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Atsakovė, remdamasi šiomis teisės normomis, prisiėmusi nagrinėti pareiškėjo prašymą, prieš priimama sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo, būtų privalėjusi įvertinti bylos perspektyvą, pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į atsakovės ir advokato E. Š. teisinius santykius, vertintina, kad atsakovė padarė pagrįstą išvadą, jog ji, svarstydama pareiškėjo prašymą, negalėtų išlikti visiškai nešališka, nebūtų išlaikyti objektyvumo, nešališkumo principai. Atsakovė elgėsi tinkamai, sąžiningai iškeldama klausimą dėl interesų konflikto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-594/2009 pasisakė, kad siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo pagrįstumo, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pagal pareiškėjo prašymą suteikimo turi būti sprendžiamas kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovė privalėjo atsiklausti jo nuomonės dėl galimumo spręsti pareiškėjo prašymą būtent pas atsakovę. Nustačius, kad yra interesų konfliktas ir kad galėtų būti pažeisti objektyvumo bei nešališkumo principai, nepriklausomai nuo pareiškėjo nuomonės, prašymas turėjo būti persiųstas kitai tarnybai. LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kiti norminiai aktai nereikalauja tokio nuomonės išklausymo, asmens pritarimo dėl prašymo persiuntimo.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.
Teisėjai Raimondas Blauzdžius
Nijolė Šidagienė
Milda Vainienė