Baudžiamoji byla Nr. 2K-284/2013

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-05-1-07058-2009-8

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       1.2.9.7;

                                                                                       1.2.22.1;

                                                                                       1.2.30.4;

                                                                                       2.1.2.5;

                                                                                       2.1.15.1.2;

                                                                                       2.1.16.1;

                                                                                       2.2.1.1;

                                                                                       2.2.1.8;

                                                                                       2.2.4.3;

                                                                                       2.2.4.4.2.3 (S)

                                                                                      

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 309 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2008 m. gegužės 18 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2008 m. gegužės 18 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2008 m. birželio 14 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2008 m. liepos 12 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2008 m. liepos 12 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2008 m. lapkričio 16 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2008 m. lapkričio 16 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2008 m. lapkričio 29 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2008 m. lapkričio 29 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2008 m. lapkričio 30 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2008 m. lapkričio 30 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. sausio 17 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. sausio 17 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. sausio 18 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. sausio 18 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. sausio 25 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. sausio 25 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. sausio 31 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. sausio 31 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. vasario 1 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. vasario 1 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. vasario 7 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. vasario 7 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. vasario 8 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. vasario 8 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. kovo 7 d. nuo 9.08 iki 9.26 val.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. kovo 7 d. nuo 9.08 iki 9.26 val.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. kovo 7 d. nuo 14.41 iki 14.47 val.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. kovo 7 d. nuo 14.41 iki 14.47 val.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. kovo 19 d. nuo 6.29 iki 6.36 val.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. kovo 19 d. nuo 6.29 iki 6.36 val.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. kovo 19 d. nuo 10.59 iki 12.04 val.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. kovo 19 d. nuo 10.59 iki 12.04 val.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. gegužės 2 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. gegužės 2 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. gegužės 31 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. gegužės 31 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. rugsėjo 12 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. rugsėjo 12 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko išnaudojimo pornografijai 2009 m. rugsėjo 20 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo 2009 m. rugsėjo 20 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2010 m. vasario 18 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 70 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojimas per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš G. K. priteista I. B. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti nešiojamojo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC“ ir personalinio kompiuterio „Inida Magnum“ Type M350/800“ kietieji diskai ir foto aparatas „Limux Panasonix DMC TZ1“.

Iš G. K. priteista 56,48 Lt proceso išlaidų į valstybės biudžetą už pateiktą specialisto išvadą.

Nešiojamasis kompiuteris „XP Pavilion Entertainment PC“, personalinis kompiuteris „Inida Magnum“ Type M350/800“ po jų kietųjų diskų konfiskavimo grąžintini G. K., pavedant tai padaryti Šiaulių apygardos prokuratūrai. „HP Pavilion dv7-1140en“ D: ir C: diskų „veidrodines“ kopijas į išorinį duomenų kaupiklį „Seagate Desktop External Drive“ 1TB talpos P/N: 9SF2A4-500, S/N: 2GHJWN97, saugomas Šiaulių apygardos prokuratūroje, saugotini joje iki atskiro sprendimo.

Taip pat skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendis, kuriuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendis pakeistas:

panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą G. K. paskirtos subendrintos bausmės.

Nuteistojo G. K. nusikalstami veiksmai, padaryti nuo 2008 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 20 d., kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 162 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, G. K. skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė G. K. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 70 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekamų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pakeista nuosprendžio dalis, kurioje, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti nešiojamo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC“ ir personalinio kompiuterio „Inida Magnum“ Type M350/800“ kietieji diskai ir fotoaparatas „Limux Panasonic DMC TZ1“, ją išdėstant: vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti nešiojamasis kompiuteris „XP Pavilion Entertainment PC“, personalinis kompiuteris „Inida Magnum“ Type M350/800“ su jų kietaisiais diskais ir fotoaparatas „Limux Panasonic DMC TZ1“ valstybės naudai.

Pakeista nuosprendžio dalis dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, panaikinant dalį: „Nešiojamąjį kompiuterį „XP Pavilion Entertainment PC“, personalinį kompiuterį „Inida Magnum Type M350/800“ po jų kietųjų diskų konfiskavimo grąžinti G. K., pavedant tai padaryti Šiaulių apygardos prokuratūrai“.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalis dėl G. K. pripažinimo kaltu pagal BK 153 straipsnį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo G. K. pagal BK 153 straipsnį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Iš nuteistojo G. K. priteista 181,71 Lt proceso išlaidų.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas už tai, kad įsigijo bei laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai: nuo 2006 m. gruodžio 30 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų internetinių puslapių parsisiuntęs bei įdiegęs į savo personalinio kompiuterio „Inida Magnum Type M350/800“ kietąjį diską pornografinio turinio dalykus - nuotraukas bei filmus, kuriuose vaizduojami vaikai, ir taip juos įgijęs, personalinio kompiuterio „Inida Magnum Type M350/800“ kietajame diske neteisėtai laikė 430 625 failus su pornografinio turinio dalykais, kol 2010 m. sausio 21 d. 14.30 val. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT LR VRM) Šiaulių rinktinės pareigūnai šį kompiuterį paėmė iš S. B.;

be to, jis nuteistas už tai, kad įsigijo ir platino didelį kiekį pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai: nuo 2008 m. vasaros vidurio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų internetinių puslapių parsisiuntęs bei įdiegęs į savo nešiojamo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC“ kietąjį diską pornografinio turinio dalykus - nuotraukas bei filmus, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, ir taip juos įgijęs, nešiojamojo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC“ kietajame diske neteisėtai laikė 675 728 failus su pornografinio turinio dalykais. Po to, pasinaudodamas savo nešiojamojo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC“ kietajame diske įdiegta „Giga Tribe v2.46“ programa, suteikdamas prieigą prie savo kompiuterio kietajame diske esančių didelio kiekio pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, bei siųsdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims didelį kiekį pornografinių nuotraukų bei filmų, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, tokiu būdu jas platino;

be to, jis nuteistas už tai, kad išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti t. y. nuo 2008 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 20 d. bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) 22 kartus fotoaparatu „Limux Panasonic DMC TZ1“ fotografuodamas mažamečio I. B., gimusio 2004 m., lytinius organus padarė 1369 nuotraukas, kurias perkėlė į savo personalinio kompiuterio „Inida Magnum Type M350/800“ kietojo disko katalogą bei pakatalogius D:\mano nuotraukos\100 PANA;

be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos Skuodo r., (duomenys neskelbtini) tarnybiniame kabinete Nr. 1, rūbų spintoje, neteisėtai laikė 23 šaudmenis: 9X18 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamus šaudyti, skirtus įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams du pramoninės gamybos „Makarov“ šovinius; vieną 5.6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamą šaudyti, skirtą įvairiems graižtviniams B, C kategorijos šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams pramoninės gamybos sportinį-medžioklinį šovinį; dvidešimt pramoninės gamybos 9 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamų šaudyti, skirtų įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams „Luger“ šovinių.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti. Kol bus nagrinėjamas kasacinis skundas ir priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams; civilinį ieškinį dėl I. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimo atmesti; grąžinti jam personalinį kompiuterį „Inida Magnum Type M350/800“ ir nešiojamąjį kompiuterį „XP Pavilion Entertainment PC“ konfiskuojant šių kompiuterių kietuosius diskus; grąžinti daiktinius įrodymus, kurie neturi įrodomosios reikšmės baudžiamojoje byloje: 2 GB atminties kortelę, 1 GB atminties kortelę „Kingston SD“, 8 GB talpos USB atmintinę „Kingston data traveler 100“; nešiojamojo kompiuterio „HP Pavilion Entertaiment PC“ ir personalinio kompiuterio „Inida Magnum Type M350/800“ kietuosiuose diskuose esančią vaizdinę ir kitą medžiagą; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų išieškojimo ir vadovaujantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi šias proceso išlaidas atlyginti iš teismo lėšų.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Nuteistasis G. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje, teigia, kad nutarė laisvalaikiu daryti tyrimą ir išaiškinti nusikaltimus, kuriuose asmenys internetu platina pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai ir kuriuose asmenys seksualiai išnaudoja vaikus, todėl siuntėsi ir kėlėsi į kompiuterį šią informaciją. Kasatorius pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu atliekant jo apklausą prokuroras darė jam psichologinį smurtą, kad duotų melagingus parodymus, kurie sutaptų su nurodytais pranešime apie įtarimą. Pripažįsta, kad laikė nuotraukas, jų neskaičiavo, abejoja, ar visos nuotraukos yra pornografinės. Teigia, kad norint nustatyti, ar tai pornografinio turinio dalykai, tai turi patvirtinti specialistas ir pateikti išvadas, tačiau ekspertai netyrė ir nepateikė išvadų, kad 430 625 failai esantys personaliniame kompiuteryje, yra pornografinio turinio. 2012 m. kovo 1 d. ekspertizės akte ištirta tik 14 nuotraukų ir filmų, esančių laikmenose. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais (BPK 20 straipsnio 3 dalis), o ne prielaidomis. Kasatorius pažymi, kad teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų reikalavimų, nes nurodė nusikaltimo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes, kurių negalima patikrinti, ir nurodyti duomenys prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams. Prokuroras, anot kasatoriaus, nesilaikė BPK 269 straipsnio 1 dalies nuorodų ir nepranešė jam apie ekspertizę, taip atėmė iš jo teisę pateikti ekspertams klausimus bei papildomą medžiagą ir sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį. Kasatoriaus nuomone, kompiuterio apžiūrą pažeidžiant BPK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką atliko Šiaulių rinktinės Imuniteto poskyrio vyr. specialistas P. Karvelis, kuris nėra ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnas, o tik šio skyriaus tyrėjai turi teisę atlikti šiuos veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas nesprendė, ar jo veiksmuose yra atsakomybę šalinančių aplinkybių pagal BK 30 ir 34 straipsnius ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Teismai, pasak kasatoriaus, nurodydami, kad nusikaltimas buvo vykdomas nuo 2006 m. gruodžio 30 d., nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų šiuos duomenis. Teismai nepaneigė jo parodymų, kad į personalinį kompiuterį pornografinio turinio dalykai iš nešiojamojo kompiuterio buvo perkelti nuo 2008 m. vasaros vidurio, o tai atitinka 2010 m. sausio 28 d. kompiuterio apžiūros protokole užfiksuotą informaciją.

Kasatorius teigia, kad pagal BK 309 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas už tai, kad įsigijo, neteisėtai laikė ir platino 675 728 failus su pornografinio turinio dalykais, nors byloje nėra įrodymų, nes Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2012 m. kovo 1 d. ekspertizės akte nustatyti tik 18 pornografinio turinio nuotraukų ir filmų. Kasatorius nurodo, kad prokuroras nesilaikė BPK 209 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos ir nepranešė jam apie būtinumą skirti ekspertizę, taip atėmė iš jo teisę pateikti ekspertams klausimus bei tyrimo medžiagą. Kasatoriaus nuomone, kompaktinių plokštelių apžiūrą pažeidžiant BPK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką atliko Šiaulių rinktinės Imuniteto poskyrio vyr. specialistas V. Mazuras, kuris nėra ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnas, o tik šio skyriaus tyrėjai turi teisę atlikti tokius veiksmus. Specialistas nepateikė failų sąrašo, kuriuose yra galbūt pornografinio turinio dalykai, taip pat nenurodė, kokiais kriterijais ir kokia moksline literatūra remiantis vertino failų turinį ir ar failuose vaizduojami mažamečiai vaikai. Kasatorius teigia, kad specialistas S. Daknys pateikė išvadą, jog kompiuteryje rasta failų keitimosi programa, bet nenurodė, kaip nustatė, kad ši programa yra failų keitimosi programa. Pirmosios instancijos teisme šis specialistas davė priešingus parodymus, kurie skiriasi nuo jo papildomame kompiuterio apžiūros protokole pateiktos išvados, nes jis teisiamajame posėdyje negalėjo atidaryti šios programos, todėl nebuvo įrodyta, kokie konkretūs failai buvo išsiųsti per šią programą (šie požymiai reikšmingi kvalifikuojant padarytą veiką pagal BK 309 straipsnio 3 dalį). Nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad programa „Giga Tribe v2.46“ į kompiuterį buvo įdiegta 2009 m. lapkričio mėnesį, tačiau dėl nemokėjimo ja naudotis nebuvo paleista; kad programa „Giga Tribe v2.46“ buvo reikalinga bendrauti su artimaisiais giminaičiais ir pažįstamais, nes tuo metu bendravimo programa „Skype“ buvo sugedusi. Ekspertas atliko tyrimus su programos „GigaTribe 3.01.007“ versija, kuri nusikaltimo padarymo metu nebuvo naudojama. Teiginiai, kad, nuo 2008 m. vasaros vidurio pasinaudodamas įdiegta „Giga Tribe v2.46“ programa, jis platino didelį kiekį pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, nepagrįsti, nes išvadoje ekspertas pasisakė, kad nešiojamajame kompiuteryje įdiegtoje programos versijoje nėra fiksuojamas išplatintos informacijos kitiems vartotojams turinys ir kiekis. Teigia neturėjęs tikslo platinti pornografinio turinio dalykų. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra pašalinti prieštaravimai tarp teismo išvadų ir byloje esančių įrodymų, taip pat nėra pateikta išvadų į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikta išvada prieštarauja 2012 m. kovo 30 d. ekspertizės akte Nr. 11-864 pateiktai eksperto išvadai bei 2012 m. spalio 25 d. rašte „Dėl 2012 m. kovo 30 d. Ekspertizės akto“ išdėstytiems kasatoriaus argumentams. Kasatorius teigia padaręs šią veiką norėdamas sudaryti metodiką, kaip išsiaiškinti nusikaltimus, kuriuose asmenys internetu platina pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai ir seksualiai išnaudojami vaikai. Be to, kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jis yra nubaustas už vieną nusikalstamą veiką du kartus. Baudžiamojo įstatymo leidėjas BK 309 straipsnio 3 dalyje nenumatė baudžiamosios atsakomybės už pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, laikymą, už kurį yra nuteistas. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, jog iš įvairių internetinių puslapių parsisiųsdavo pornografinio turinio dalykus, kuriuose pavaizduoti mažamečiai vaikai, laikė savo nešiojamojo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC“ ir personalinio kompiuterio „Inida Magnum Type M350/800“ laikmenose, norėdamas jas ištirti. Nurodo, jog pirminės apklausos metu jis neprisipažino platinęs pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai arba vaikai, o 2010 m. sausio 13 d. apklausos metu prisipažino, kad platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose pavaizduoti mažamečiai vaikai, nes Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras R. Dobrovolskis, pateikdamas naujus įtarimus padarius nusikaltimus, jam paaiškino, kad nuo jo prisipažinimo priklausys, ar jis bus paleistas ar bus pratęstas suėmimo terminas, be to, jo melagingą prisipažinimą lėmė rūpestis vieniša teta S. B. Pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai, jis neplatino, nereklamavo ir nedemonstravo.

Kasatorius teigia, kad nepadarė BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir turi būti išteisintas. Nuotraukas, kuriose yra nuogas mažametis I. B., darė norėdamas ištirti jo netinkamo elgesio priežastis ir parodyti jas I. B. motinai A. B.. Prisipažįsta, kad padarė nuotraukas koncentruojant į vaiko lytinius organus ar užpakalį, tam, kad būtų užfiksuota, ar yra palikti ant vaiko kūno prievartavimo pėdsakai. Neįsivaizdavo, kad fotografuodamas mažamečio I. B. elgesį jis daro nusikaltimą. Nežinojo, kad nufotografuoti mažamečio lytiniai organai laikoma pornografija. Nuteistasis abejoja, ar visos 1369 nuotraukos yra pornografinio pobūdžio, t. y. jose užfiksuoti lytiniai organai. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad kasatorius pagamino 1369 nuotraukas, kuriose pavaizduoti mažamečio I. B. lytiniai organai, laikytinos pornografinio pobūdžio, apeliavo į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2010 m. kovo 1 d. ekspertizės aktą, tačiau, pasak kasatoriaus, išvadoje nėra patvirtinimo, kad mažamečio I. B. nuotraukos yra pornografinio pobūdžio, nes ekspertams tirti buvo pateikti 32 failai, bet nebuvo kelta užduotis ištirti būtent šias nuotraukas. Kasatorius teigia, kad teismų sprendimuose neišnagrinėti mažamečio parodymai, kurie turi įrodomąją reikšmę. Byloje nėra duomenų, kad jis įtikinėjo, prašė, papirko, grasino ar apgaulės būdu įtraukė mažametį I. B. dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose.

Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, kasatorius nurodo, kad šio nusikaltimo nepadarė ir nežino, kam priklauso tarp jo daiktų 2009 m. lapkričio 23 d. pakartotinės patalpų apžiūros metu rasti šaudmenys. Žinodamas, kad iki jo sulaikymo jis jokių neteisėtų šovinių neturėjo, ir matydamas, kokiais metodais jį siekia apkaltinti, davė melagingus parodymus prieš save, nors 2009 m. lapkričio 18 d. patalpų apžiūros metu jokių šaudmenų nebuvo aptikta. Teismai, anot kasatoriaus, nepateikė pagrįstų duomenų, kad pakartotinės jo kabineto apžiūros metu rasti šaudmenys priklausė jam ir jis neteisėtai juos laikė.

Dėl BPK pažeidimų

Kasatoriaus nuomone, teismai nevertino, ar atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo laikomasi BPK reikalavimų. VSAT prie LR VRM Šiaulių rinktinės Imuniteto poskyrio viršininkas A. Klimčiukas, neatliekantis ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, nesilaikydamas BPK 164 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos 2009 m. lapkričio 19 d. perdavė bylą tolesniam tyrimui Šiaulių apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Šis pavedė atlikti tyrimą pavaduotojui, neatsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminį tyrimą byloje kontroliuoja Akmenės rajono apylinkės prokuratūra, todėl buvo pažeista BPK 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, pasak kasatoriaus, atliko VSAT prie LR VRM Šiaulių rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnai, nesantys ikiteisminio skyriaus pareigūnais, taip nesilaikant BPK 169 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Pasak kasatoriaus, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apklausiant jį naudojo psichologinį spaudimą ir todėl nesilaikė BPK 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Kasatoriaus nuomone, prokurorui skiriant Viešosios informacijos ekspertizės skyriui atlikti objektų tyrimą, buvo pažeisti BPK 209 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes jam nebuvo suteikta teisė pateikti ekspertui klausimų ir papildomos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 334 straipsnio reikalavimus, nepateikė išvadų dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų BPK pažeidimų.

Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nuo 2009 m. lapkričio 18 iki 27 d. jam nebuvo užtikrinta teisė turėti gynėją, kuris sulaikymo ir suėmimo metu gintų jo teises ir teisėtus interesus.

Kasatoriaus nuomone, prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, nesilaikė BPK 219 straipsnio 3, 4 ir 5 punktuose nustatytos tvarkos. Be to, pasak kasatoriaus, pažeidžiant BPK 226 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Šiaulių miesto apylinkės teisme, nors teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes nusikalstamos veikos padarytos Klaipėdoje.

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai taikė jam kardomąją priemonę - suėmimą ir taip suvaržė jo teisę būti laisvam. Jam, pažeidžiant BPK 130 straipsnį, nebuvo suteikta teisė dalyvauti Šiaulių apygardos teismo posėdyje, nagrinėjant jo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo. Po kardomosios priemonės panaikinimo, pasak kasatoriaus, neatsižvelgiant į proporcingumo principą ir nesilaikant BPK 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos tvarkos, jam buvo taikomos kitos procesinės prievartos priemonės: piniginis užstatas, dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, laikinai apribota nuosavybės teisė į banke esančius pinigus ir paimti jam priklausantys 630 Lt.

Kasatorius mano, kad baudžiamosios bylos tyrimas ir teisminis nagrinėjimas truko ilgai (daugiau kaip trejus metus), pažeidžiant BPK 44 straipsnio 5 punkto nuostatas, ir per šį laikotarpį nebuvo visapusiškai, išsamiai išnagrinėtos baudžiamosios bylos aplinkybės ir teismai priėmė neteisingus sprendimus.

Dėl kitų klausimų

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas sugriežtino bausmę (skyrė realią laisvės atėmimo bausmę), nemotyvuodamas šio sprendimo, neatsižvelgęs į visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: serga negydoma liga; gyvena su vieniša senyvo amžiaus ligota teta S. B. ir ja rūpinasi; nesislapstė nuo teismo; nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl I. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes, išteisinęs jį pagal BK 153 straipsnį, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusio įstatyminė atstovė A. B. pareiškime dėl moralinės žalos atlyginimo nurodė, jog jos sūnus pripažintas nukentėjusiuoju dėl prieš jį atliktų tvirkinimo veiksmų. Teismo išvada, kad mažamečio I. B. nuotraukos bet kuriuo metu gali būti paskleistos neapibrėžtam asmenų ratui ir tai gali trukdyti jam adaptuotis, bendrauti su draugais ir pan., yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes teismas nepateikė duomenų, kad šias nuotraukas kas nors matė ar jos buvo persiųstos per kompiuteryje instaliuotą programą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į A. B. parodymus, kad ji nepastebėjo, jog vaiko bendravimas būtų pasikeitęs, jis yra linksmas, gyvybingas, žaismingas, o psichologė po I. B. apklausos nepateikė išvados, kad kasatoriaus veiksmai turėjo įtakos mažamečio psichikai ar sukėlė neigiamas pasekmes, todėl, nuteistojo nuomone, civilinis ieškinys dėl I. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio    1 ir 2 dalimis, nepagrįstai konfiskavo nešiojamąjį ir personalinį kompiuterius, nes pornografinio turinio dalykai buvo įsigyti ir laikomi kietuosiuose diskuose, todėl kompiuterių konfiskavimas yra perteklinis.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 307 straipsnio      6 dalies 2 punktą, nuosprendyje neišsprendė daiktinių įrodymų (2 GB atminties kortelės, 1 GB atminties kortelės „Kingston SD“, 8 GB talpos USB atmintinės „Kingston data traveler 100“ bei kompiuterių kietuosiuose diskuose esančios vaizdinės ir kitos medžiagos, kuri nesusijusi su baudžiamosios bylos tyrimu) likimo ir prašo juos kasacinės instancijos teismo grąžinti jam.

Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo 181,71 Lt proceso išlaidų (eksperto A. Chaževskio kelionės išlaidos), nes ekspertas į teismo posėdį buvo pakviestas kasatoriaus iniciatyva. Pasak nuteistojo, eksperto dalyvavimas buvo būtinas, nes ekspertizės akto išvados kėlė pagrįstų abejonių.

Atsiliepimu į nuteistojo G. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė J. Urbelienė prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius pagrįstai pastebi, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ištyrė tik dalį nešiojamojo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC” ir personalinio kompiuterio „Inida Magnum” Type M350/800” laikmenose esančios informacijos, nes prokuroras, skirdamas užduotį specialistui atlikti objektų tyrimą dėl kompiuterių laikmenose esančios informacijos turinio, pagrįstai pažymėjo, kad ištirti visą nurodytos apimties medžiagą netikslinga dėl itin didelių darbo ir finansinių resursų sąnaudų bei neabejotinai ilgos tokio tyrimo trukmės, o be to, G. K., apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjai, neneigė, jog įgijo ir kompiuteriuose laikė pornografinio turinio medžiagą, kurioje vaizduojami vaikai, tačiau neigė, kad šią medžiagą platino. Kasatoriaus teiginys, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turiniui turėjo įtakos prokuroro daromas psichologinis spaudimas, nepagrįstas jokiais duomenimis, o be to, prokuroro atliktose apklausose dalyvavo gynėja.

Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino G. K. versiją apie atliekamą savarankišką tyrimą siekiant atskleisti pornografijos platinimu užsiimančius asmenis ir pagrįstai ją atmetė konstatavus, kad G. K. ne tik laikė, tačiau ir platino pornografinio turinio medžiagą.

Prokurorė nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad jis nuteistas už tą pačią veiką du kartus, nes G. K. pripažintas kaltu ne tik dėl neteisėto pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai, įgijimą ir laikymą personaliniame kompiuteryje „Inida Magnum Type M350/800”, tačiau ir už tokio turinio dalykų, esančių nešiojamo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC” laikmenose, platinimą, o tai sudaro savarankišką BK 309 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį. Apygardos teismas, pašalindamas iš kaltinimo kvalifikuojančią aplinkybė „laikė”, nes tai nėra BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis, padarė techninę klaidą nurodydamas BK 309 straipsnio 2 dalį, o ne 3 dalį, nes iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog sprendimas priimtas dėl kasatoriaus veikos, už kurią jis nuteistas pagal BK 309 straipsnio 3 dalį.

Pasak prokurorės, kasatoriaus teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras pažeidė BPK 209 straipsnio reikalavimus, nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtos dvi užduotys atlikti objektų tyrimą, o ne ekspertizė. Aplinkybė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateikė ekspertizės aktą Nr. EA-9, nors, prokuroras skyrė tik užduotį specialistui, anot prokurorės, nesuvaržė G. K. teisių, o be to, teisminio nagrinėjimo metu kasatorius, turėdamas teisę reikšti prašymus apklausti ekspertą, ja nepasinaudojo.

Prokurorės teigimu, kasacinio skundo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant BPK 174 straipsnio nuostatas, nepagrįstas, nes ikiteisminį tyrimą šioje byloje pradėjo VSAT Šiaulių rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai, kurį, vadovaujantis BPK 170 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kontroliavo prokuroras, o be to, BPK 174 straipsnio 2 dalis numato išimtis, kai ikiteisminį tyrimą gali atlikti ne tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, pareigūnai.

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad atskirus procesinius veiksmus atliko tam teisės neturėję pareigūnai, nes Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu sudarytos tyrimo grupės pareigūnai A. Klimčiukas, V. Mazuras ir P. Karvelis turėjo teisėtus įgaliojimus atlikti tyrimo veiksmus. Nepažeistos ir bylos teismingumo reikalavimų taisyklės.

Prokurorė nurodo, kad teismas motyvuotai atmetė kasatoriaus versiją, jog mažamečio I. B. lytinius organus fotografavo siekdamas ištirti netinkamą jo elgesį. G. K. padarė savo mažamečio sesers sūnaus nuotraukas akcentuodams mažamečio lytinius organus, šias nuotraukas išsaugojo, suvokdamas, jog išnaudoja vaiką pornografinei produkcijai gaminti, todėl, pasak prokurorės, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 162 straipsnio 1 dalį.

Kasatoriaus argumentas, kad iš jo tarnybinio kabineto papildomos įvykio vietos apžiūros metu 23 šaudmenys paimti neteisėtai, anot prokurorės, nepagrįstas, nes apžiūra buvo atliekama dalyvaujant VSAT prie LR VRM Šiaulių rinktinės Skuodo užkardos pareigūnams, procesinis veiksmas fiksuotas įstatymo nustatyta tvarka pildant protokolą. Prokurorė pažymi, kad dėl neteisėto šaudmenų laikymo G. K. kaltu prisipažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepime nurodoma, kad nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnyje, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad kasatoriaus veiksmais nebuvo padaryta moralinė žala mažamečiui. Byloje nėra duomenų apie konkrečius nukentėjusiojo psichinius pokyčius, tačiau vertinant veiksmus, kuriuos prieš mažametį ilgą laiką atliko nuteistasis, nekyla abejonių, kad patirti negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai turi poveikį normaliai vaiko raidai ir priteista 20 000 Lt neturtinė žala negali būti laikoma aiškiai per didelė.

Apeliacinės instancijos teismas, pasak prokurorės, itin išsamiai motyvavo skiriamos bausmės rūšį ir dydį, tinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas ir įvertino G. K. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir išdėstė argumentus dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti kasatoriui BK 75 straipsnio nuostatas.

Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, pagrįstai konfiskavo nuteistojo kompiuterius, nes jie buvo nusikalstamos veikos įrankiai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ekspertas A. Chaževskis kviestas į posėdį nuteistojo iniciatyva, pasak prokurorės, pagrįstai nusprendė ekspertui sumokėtas kelionės išlaidas laikyti proceso išlaidomis ir priteisti jas valstybės naudai iš nuteistojo G. K..

Prokurorė pripažįsta, kad G. K. pareiškiant įtarimą gynėjo dalyvavimas nebuvo užtikrintas, tačiau šis pažeidimas negali būti laikomas esminiu, nes užtikrinus gynėjo dalyvavimą įtariamasis buvo apklaustas pakartotinai, t. y. pažeidimas buvo ištaisytas ir baudžiamojo proceso baigčiai įtakos neturėjo.

Kasatorius, anot prokurorės, nepagrįstai nurodo, kad buvo suvaržytos jo teisės nesuteikiant galimybės dalyvauti Šiaulių apygardos teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo, nes posėdyje dalyvavo kasatoriaus gynėja advokatė L. Riškutė (BPK 130 straipsnio 1 dalis).

Prokurorės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė buvo nepateisinamai ilga. Apeliacinis baudžiamosios bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgiau nei dvejus metus, nes kasatoriaus prašymu buvo paskirta informacinių technologijų ekspertizė, kuri užtruko metus laiko.

Pasak prokurorės, priešingai nei teigia kasatorius, jo teisės šioje baudžiamojoje byloje buvo suvaržytos palyginti švelniai ir BPK 11 straipsnyje įtvirtinti proporcingumo principo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Atsiliepimu į nuteistojo G. K. kasacinį skundą nukentėjusiojo I. B. įstatyminė atstovė A. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. A. B. prie atsiliepimo prideda išrašą iš I. B. medicininių dokumentų apie jam diagnozuotą potrauminio streso sutrikimą.

Nuteistojo G. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

 

Kasaciniame skunde G. K. teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas, nes teismai netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino įrodymus. Taigi kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo ir ginčija įrodymų vertinimą.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas kasacinę bylą patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Taigi kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų.

Teisėjų kolegijos nuomone, kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl jie paliktini nenagrinėtini.

 

Dėl BK 309 straipsnio 2 ir 3 dalies taikymo

 

Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įsigijo, laikė, demonstravo, reklamavo arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, o pagal 3 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino didelį kiekį pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas.

Byloje ištirtais ir teisiamajame posėdyje BPK reglamentuota tvarka patikrintais įrodymais (G. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, liudytojų V. Mazuro, P. Karvelio, G. Budžio parodymais, specialisto S. Daknio parodymais, daiktų apžiūros protokolu, kompiuterio apžiūros protokolu, papildomos kompiuterio apžiūros protokolu, kompaktinių plokštelių apžiūros protokolu, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės aktu Nr. EA-9, specialisto išvada Nr. MK-O 14/10(01)) nustatyta, kad G. K. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų internetinių puslapių parsisiuntęs bei įdiegęs į savo personalinio kompiuterio „Inida Magnum Type M350/800“ kietąjį diską įsigijo bei laikė 430 625 failus su pornografinio turinio dalykais-nuotraukomis bei filmais, kuriuose vaizduojami vaikai; be to, įsigijo ir platino didelį kiekį pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai: iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų internetinių puslapių parsisiuntęs bei įdiegęs į savo nešiojamo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC“ kietąjį diską pornografinio turinio dalykus - nuotraukas bei filmus, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, ir taip juos įgijęs, nešiojamojo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC“ kietajame diske neteisėtai laikė 675 728 failus su pornografinio turinio dalykais, ir pasinaudodamas savo nešiojamojo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC“ kietajame diske įdiegta „Giga Tribe v2.46“ programa, suteikdamas prieigą prie savo kompiuterio kietajame diske esančių didelio kiekio pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, bei siųsdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims didelį kiekį pornografinių nuotraukų bei filmų, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, tokiu būdu jas platino, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Kasaciniame skunde G. K. neigia platinęs pornografinio turinio medžiagą.

BK 309 straipsnio 3 dalyje numatytas būtinas nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis platinimas, ir teisėjų kolegija, patikrinusi žemesnių instancijų teismų sprendimus, neturi pagrindo išvadai, kad teismai nepagrįstai konstatavo šį požymį. Pornografinio turinio dalykų platinimas - tai atlygintinis ir neatlygintinis tokių dalykų perdavimas kitam asmeniui disponuoti. Platinama gali būti tiek fiziškai įteikiant, paliekant tam tikroje vietoje arba siunčiant paštu ir pan., tiek pasinaudojant telefoniniu arba kompiuteriniu ryšiu. Iš 2010 m. sausio 13 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad G. K., apklausiamas kaip įtariamasis, dalyvaujant jo gynėjai advokatei L. Riškutei, parodė, kad į savo nešiojamąjį kompiuterį ,,XP Pavilion Entertainment PC“ buvo įdiegęs „Giga Tribe V.2.46“ programą, kuria naudojosi ir platino kitiems asmenims jo kompiuteryje buvusias nuotraukas, failus su pornografinio turinio dalykais, kuriuose buvo vaizduojami mažamečiai vaikai. Šios apklausos metu G. K. paaiškino, kad per šią programą buvo galima su kitais asmenimis keistis failais tiek esančiais jo, tiek ir minėtų asmenų kompiuteriuose (T. 1, b. l. 161-163). Kasatoriaus argumentas, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apklausiant jį naudojo psichologinį spaudimą, nepagrįstas, nes, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, visos G. K. apklausos, kai jį apklausė prokuroras, atliktos nepažeidžiant BPK reikalavimų ir jų metu dalyvavo gynėjas. Duomenų apie tai, kad G. K. davė parodymus paveiktas kitų asmenų byloje nėra.

Tai, kad G. K. platino pornografinio turinio dalykus, patvirtina papildomos kompiuterio apžiūros metu rasta failų keitimosi programa „Giga Tribe v2.46“, kuria naudojantis galima siųsti ir gauti – keistis failais, ir specialistas S. Daknys.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo G. K. iškeltą versiją, kad, būdamas pareigūnu ir norėdamas atlikti savarankišką tyrimą, siekdamas atskleisti pornografijos platinimu užsiimančius asmenis, internetu parsisiuntė, tikėtina, pornografinio turinio nuotraukas, kuriose vaizduojami vaikai, ir pagrįstai šią versiją kaip deklaratyvią atmetė, nes G. K. nenurodė, kokius tyrimo veiksmus jis atliko, be to, nors ir dirbdamas teisėsaugos institucijoje, neturėjo jokio teisėto pagrindo atlikti veiksmų, nesant iškeltai baudžiamajai bylai.

G. K. kasaciniame skunde teigia, kad jis nuteistas už tą pačią veiką du kartus. Šie argumentai nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai kvalifikuodami G. K. veikas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį ir 309 straipsnio 3 dalį padarė teisės taikymo klaidą ar pažeidė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį G. K. nuteistas už tai, kad įsigijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, o pagal BK 309 straipsnio 3 dalį - už tai, kad įsigijo ir platino didelį kiekį pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai. Šios G. K. padarytos nusikalstamos veikos yra netapačios – skiriasi jų dalykas, veikos ypatumai, todėl teismai pagrįstai jas kvalifikavo kaip du savarankiškus nusikaltimus. Pažymėtina, kad kasatorius teisingai kasaciniame skunde nurodė, jog BK 309 straipsnio 3 dalis nenumato atsakomybės už pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, laikymą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, išanalizavęs BK 309 straipsnio 3 dalies dispoziciją, nurodė, jog „G. K. iš kaltinimo šalintina veiką kvalifikuojanti aplinkybė laikė, kadangi tai nėra BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis“, padarė rašybos klaidą nurodydamas vietoj 3 dalies 2 dalį.

 

Dėl BK 162 straipsnio 1 dalies taikymo

 

Pagal BK 162 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra vaiko saugumas nuo seksualinio išnaudojimo.

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 34 straipsnį valstybė įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų uždraustas vaikų išnaudojimas pornografijai. Vaikų pornografijos draudimo turinį tarptautiniu mastu detalizuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos. Šio Protokolo 2 straipsnyje vaikų pornografija apibrėžiama kaip bet koks ir bet kokia forma vaiko, dalyvaujančio realioje ar imituojamoje akivaizdžiai seksualinėje veikloje, vaizdavimas arba vaiko lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais. Objektyviai komentuojamo nusikaltimo sudėtis apibrėžiama alternatyviais požymiais: vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti, pelnymasis iš pornografinio pobūdžio renginių, kuriuose dalyvauja vaikas, arba pelnymasis iš vaiko išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal BK 153 ir 162 straipsnius už nusikalstamas veikas, padarytas prieš nukentėjusįjį mažametį I. B.. Apeliacinės instancijos teismui išteisinus G. K. dėl mažamečio vaiko tvirkinimo (BK 153 straipsnis), kitą G. K. inkriminuotą nusikaltimą – vaiko išnaudojimą pornografijai (BK 162 straipsnis) - Šiaulių apygardos teismas kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. G. K. išnaudojo mažametį I. B. pornografinei produkcijai gaminti – daugiau nei metus; per 22 kartus fotografuodamas mažamečio lytinius organus padarė 1369 nuotraukas, kurias vėliau perkėlė į savo personalinį kompiuterį ir išsaugojo.

Kasaciniame skunde išdėstyti G. K. argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog jis įtikinėjo, prašė, papirko, grasino ar apgaule įtraukė mažametį I. B. dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, nepagrįsti, nes jis nuteistas ne už vaiko įtraukimą dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, o už vaiko išnaudojimą pornografinei produkcijai gaminti.

Vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti yra tada, kai vaikas savo noru arba priverstinai dalyvauja pornografinės produkcijos gamyboje, kurią organizuoja kaltininkas. Terminas išnaudojo šiuo atveju suponuoja tam tikrą nelygiavertį santykį tarp vaiko ir suaugusio asmens (išnaudotojo), atsirandantį dėl preziumuojamo socialinio ir psichinio vaiko nesubrendimo. Vaikas įtraukiamas į bet kokią veiklą, susijusią su pornografinės produkcijos gaminimu, kurioje jis pats panaudojamas kaip objektas. Vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti reiškia tiesioginį vaiko dalyvavimą pornografinio pobūdžio veiksmuose. Vaikas gali būti filmuojamas, fotografuojamas ar kitomis priemonėmis užfiksuojamas pornografinėse scenose.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. K., būdamas mažamečio (ketverių penkerių metų amžiaus) I. B. dėdė, gyvendamas kartu, pasinaudojo sūnėno mažametyste, jo pasitikėjimu artimu žmogumi bei socialiniu ir psichiniu nesubrendimu savo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti, suvokdamas, jog išnaudoja vaiką pornografinei produkcijai gaminti. Nuteistojo G. K. kelta gynybinė versija apie tai, kad darė nuogo mažamečio I. B. nuotraukas norėdamas ištirti jo netinkamo elgesio priežastis ir parodyti jas I. B. motinai A. B., motyvuotai atmesta.

Kasacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis nežinojo, jog nufotografuoti mažamečio lytiniai organai laikoma pornografija, ir todėl nesuprato darąs nusikaltimą, atmestini kaip nelogiški ir nepagrįsti, nes G. K. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie LR VRM ir žinojo įstatymus.

Esant šioms aplinkybėms, G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 162 straipsnio 1 dalį.

 

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

 

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. K. neteisėtai disponavo 23 šaudmenimis. Tuo tarpu nuteistasis kasaciniame skunde tvirtina, kad šio nusikaltimo nepadarė ir nežino kam priklauso 2009 m. lapkričio 23 d. pakartotinės patalpų apžiūros metu rasti šaudmenys. G. K. kaltė dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis įrodyta jo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (kai jis dėl neteisėto šaudmenų laikymo prisipažino visiškai), papildomos patalpų apžiūros protokolu, specialisto išvada. Priešingai nei teigia G. K., papildoma jo tarnybinio kabineto apžiūra atlikta nepažeidžiant BPK 206 straipsnio 4 dalies ir 207 straipsnio reikalavimų, nes buvo atliekama dalyvaujant VSAT prie LR VRM Šiaulių rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnams, procesinis veiksmas fiksuotas įstatymo nustatyta tvarka pildant protokolą.

Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes G. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

 

Dėl BPK pažeidimų

 

Kasatorius teigia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje buvo pažeista BPK 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, jog ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Taip pat buvo pažeista ir BPK 169 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nes kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko VSAT prie LR VRM Šiaulių rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnai.

Kolegijos nuomone, ikiteisminis tyrimas nebūtinai turi būti atliekamas tose įstaigose, kurių veiklos teritorijose padaryta nusikalstama veika. Taip pat BPK 174 straipsnio 2 dalis numato, jog siekiant užtikrinti, jog nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiaiu, tyrimas gali būti pavestas kitos vietos prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, todėl ikiteisminio tyrimo atlikimas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinėje ir Šiaulių apygardos prokuratūroje šios nuostatos nepažeidė.

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad atskirus procesinius veiksmus atliko tam teisės neturėję pareigūnai. Į Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarimu sudarytą tyrimo grupę buvo įtraukti VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnai A. Klimčiukas, V. Mazuras ir P. Karvelis, todėl jie turėjo teisėtus įgaliojimus atlikti kasatoriaus nurodomus tyrimo veiksmus.

Kasatoriaus nuomone, prokurorui skiriant atlikti objektų tyrimą buvo pažeisti BPK 209 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes jam nebuvo suteikta teisė pateikti ekspertui klausimų ir papildomą medžiagą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, 2010 m. vasario 1 d. prokuroras R. Dobrovolskis, vadovaudamasis BPK 205 straipsniu, skyrė specialistams užduotis atlikti du atskirus objektų tyrimus: 1) Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai - atsakyti į klausimus, ar nešiojamojo kompiuterio ,,XP Pavilion Entertainment PC“ ir personalinio kompiuterio „Inida Magnum“ laikmenose esančiose nuotraukose ir filmuose yra pornografinio turinio dalykų; 2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijai – nustatyti, ar nešiojamojo kompiuterio „XP Pavilion Entertainment PC“ ir personalinio kompiuterio „Inida Magnum“ laikmenose esančiose nuotraukose ir filmuose vaizduojami vaikai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorija 2010 m. vasario 5 d. pateikė specialisto išvadą, o Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2010 m. kovo 1 d. pateikė ekspertizės aktą, nors prokuroras skyrė tik užduotį specialistams.

Skirtingai nei BPK 209 straipsnis, nustatantis, jog skiriant ekspertizę būtina apie tai pranešti įtariamajam ir jo gynėjui, kad jie galėtų pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei, BPK 205 straipsnis, reglamentuojantis objektų tyrimo tvarką, tokių reikalavimų nenumato, todėl G. K. teisės nebuvo suvaržytos.

Kasatoriaus argumentas, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo pažeistas teismingumas, nepagrįstas. Pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. G. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu galiojusi BK 227 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas ikiteisminis tyrimas. G. K. baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas užbaigtas Šiaulių apygardos prokuratūroje, todėl byla pagrįstai perduota nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.

 

Teisės į gynybą užtikrinimas

 

Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. lapkričio 18 d. pareiškiant įtarimą jam nebuvo užtikrinta teisė turėti gynėją.

BPK 44 straipsnio 8 dalis numato, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad įtariamojo teisė į gynybą turi būti užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos (BPK 10 straipsnio    1 dalis ir 21 straipsnio 4 dalis). Pagal BPK 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.

Iš byloje esančio 2009 m. lapkričio 18 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėja G. K. išaiškino teisę turėti gynėją. Po įtarimo G. K. pareiškimo tyrėja surašė protokolą dėl gynėjo atsisakymo. Šiame protokole G. K. nurodė, kad prašo užtikrinti jam gynėją, nes pasirinkto advokato neturi. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustatęs, kad gynėjo dalyvavimas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalį nebuvo būtinas, privalėjo remdamasis BPK 50 straipsnio 3 dalimi prieš atliekant įtariamojo G. K. apklausą išaiškinti jam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką ir tai užfiksuoti protokole. Šiuo atveju vien tyrėjos surašyto 2009 m. lapkričio 18 d. tarnybinio pranešimo nepakanka nustatyti, ar tikrai tokia teisė jam buvo išaiškinta. Tačiau šios aplinkybės neteikia pagrindo laikyti, kad dviejų įtariamojo G. K. apklausų metu (2009 m. lapkričio 18 d.) gauti duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir jais negalėjo būti vadovaujamasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą iki 2009 m. lapkričio 27 d., nes, prokurorui nustačius būtiną gynėjo dalyvavimo pagrindą, 2009 m. lapkričio 20 d. įtariamajam G. K. buvo paskirta gynėja advokatė L. Riškutė, kuri gynė įtariamąjį G. K. 2009 m. lapkričio 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme sprendžiant jam kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo klausimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad G. K. pareiškiant įtarimą gynėjo dalyvavimas nebuvo užtikrintas, tačiau šis pažeidimas negali būti laikomas esminiu, nes užtikrinus gynėjo dalyvavimą įtariamasis (G. K.) buvo apklaustas pakartotinai, taip pažeidimas buvo ištaisytas ir baudžiamojo proceso baigčiai įtakos neturėjo, o baudžiamasis procesas, kaip visuma, buvo sąžiningas.

 

Dėl kaltinamojo akto turinio

 

Kasaciniame skunde teigiama, kad prokuroras surašydamas kaltinamąjį aktą nesilaikė BPK 219 straipsnio 3, 4 ir 5 punktuose nustatytos tvarkos.

Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti BPK 219 straisnyje. Šio straipsnio 3, 4, 5 punktuose nurodyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą <...>, duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį ( jo dalį ir punktą), numatantį atsakomybę už padarytą veiką.

Baudžiamojoje byloje aprašant nusikalstamas veikas kaltinamajame akte nurodytos visos BPK 219 straipsnyje išvardytos  aplinkybės – tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu – inkriminuotų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Nusikalstamų veikų aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo turinį, parodo veikų sudėčių būtinus elementus ir visa, kas reikšminga jų kvalifikavimui.

Taigi iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, t. y. G. K. teisė gintis nuo aiškaus ir suprantamo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis) nebuvo pažeista.

 

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumo

 

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai taikė jam kardomąją priemonę – suėmimą ir taip suvaržė jo teisę būti laisvam, jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti aukštesniojo teismo posėdyje, nagrinėjant jo skundą dėl suėmimo paskyrimo. Tokie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje paskirti įtariamajam      G. K. kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams konstatuota, kad egzistuoja BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimui skirti būtini pagrindai ir sąlygos, t. y. yra duomenų, jog įtariamasis trukdys procesui, nes būdamas laisvėje gali sunaikinti byloje reikalingus duomenis bei paveikti liudytojus ar nusikalstamos veikos bendrininkus, nes įtariamasis ėmėsi neleistinų veiksmų (atsisakė savanoriškai atiduoti kompiuterį, kuriame buvo laikomi pornografinio turinio dalykai, ir tik atlikus kabineto apžiūrą buvo paimtas kompiuteris, kuriame rastas didelis kiekis pornografinio turinio nuotraukų). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje, kuris reglamentuoja kardomųjų priemonių paskirtį, numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. K. skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pagrįstai ir motyvuotai jį atmetė. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. posėdžio protokolo, G. K. pats nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą dėl suėmimo paskyrimo, ir tai patvirtino teismo posėdyje dalyvavusi jo gynėja advokatė L. Riškutė, todėl kasacinio skundo argumentai dėl jo teisių suvaržymo atmestini.

Kasatorius teigia, kad neatsižvelgiant į proporcingumo principą jam buvo taikomos kitos procesinės prievartos priemonės: piniginis užstatas, dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, laikinai apribota nuosavybės teisė į banke esančius pinigus ir paimti jam priklausantys 630 Lt. Teisėjų kolegija, patikrinusi kasatoriaus nurodytus argumentus, nenustatė, kad                   G. K. taikant procesines prievartos priemones buvo pažeistas BPK 11 straipsnyje numatytas proporcingumo principas ar kaltinamojo teisės. Atsižvelgiant į jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, veikų kiekį, pareikštą civilinį ieškinį minėtų procesinių prievartos priemonių taikymas buvo objektyviai būtinas ir pateisinamas.

 

Dėl baudžiamosios bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo per kuo trumpiausią laiką

 

Kasatorius teigia, kad jo baudžiamosios bylos tyrimas ir teisminis nagrinėjimas truko ilgai (daugiau kaip trejus metus) ir taip buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 5 punkto nuostatos.

BPK 44 straipsnio 5 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja asmens teisę į jo bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Toks reikalavimas įpareigoja teisėsaugos pareigūnus bei teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau, tačiau ne žmogaus teisių suvaržymo sąskaita. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, ikiteisminis tyrimas pradėtas   2009 m. lapkričio 18 d. Byla su kaltinamuoju aktu Šiaulių miesto apylinkės teismui persiųsta  2010 m. kovo 20 d., t. y. ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje truko tik keturis mėnesius. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2010 m. spalio 28 d. Šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendis priimtas 2012 m. gruodžio 10 d. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko dvejus metus, nes teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu teismui patenkinus nuteistojo G. K. prašymą paskirti informacinių technologijų ekspertizę, ji buvo atliekama metus laiko, be to, G. K. nespėjus susipažinti su visu ekspertizės aktu ir prašant iškviesti į teismo posėdį ekspertą, pateikusį šį aktą, bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, todėl kasacinio skundo argumentas dėl proceso greitumo principo pažeidimo yra nepagrįstas.

 

Dėl paskirtos bausmės

 

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas sugriežtino bausmę (skyrė realią laisvės atėmimo bausmę), nemotyvuodamas šio sprendimo, neatsižvelgęs į visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: serga negydoma liga, gyvena su vieniša senyvo amžiaus ligota teta S. B. ir ja rūpinasi, nesislapstė nuo teismo, nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 162 straipsnio 1 dalies, 309 straipsnio 2 dalies sankcijose laisvės atėmimo bausmė numatyta kaip alternatyva kitų rūšių bausmėms, o BK 309 straipsnio 3 dalyje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė G. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Be to, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės poziciją, teismas nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau nuteistojo elgesys turi būti kontroliuojamas.

BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 55 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis numatytos bausmės, nesusijusios su laisvė atėmimu. Tuo atveju, jeigu straipsnio sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, tai skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, galima tik nustačius švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygas (BK 62 straipsnis) arba kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

BK 75 straipsnyje numatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veiką ir kt. Visais atvejais būtina atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikaltamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir kt.

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo G. K. teisingumą, iš naujo įvertinęs bylos įrodymus ir konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikino BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą G. K..

           Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų aplinkybes, sukeltų padarinių sunkumą, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, pagrindžiantys išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra pakankami ir įtikinami. G. K. nusikalstamas veikas darė ilgą laiką, nusikalstamų veikų objektais pasirinko mažamečius vaikus, disponavo labai dideliu kiekiu pornografinio turinio dalykų, sudarė galimybes juos platinti, pornografijai išnaudojo savo mažametį giminaitį, todėl nuteistojo veiksmai yra dėsningi, nulemti sąmoningo dorovės taisyklių ignoravimo ir abejingumo kitiems asmenims, sukėlę sunkias pasekmes.

           Svarstydamas galimybę atidėti G. K. bausmės vykdymą apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ir BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas BK 75 straipsnio taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą kruopščiai ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvados dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam G. K. negalimumo yra motyvuotos ir teisingos. Šios instancijos teismas nuteistajam bausmę paskyrė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, išdėstydamas išsamius motyvus dėl bausmės skyrimo, todėl švelninti paskirtą bausmę įstatyminio pagrindo nėra.

 

Dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo

 

Kasatoriaus prašymas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iki bus išnagrinėtas jo kasacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 10 d. paskelbė nuosprendį G. K. baudžiamojoje byloje, t. y. nuo šios dienos teismo nuosprendis įsiteisėjo ir turi būti vykdomas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2012 m. gruodžio 12 d. surašytas patvarkymas vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiųstas bausmės vykdymo institucijai (Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK) vykdyti. Nuosprendis dėl laisvės atėmimo bausmės įvykdytas 2013 m. sausio 2 d. sulaikant G. K. ir uždarant jį į areštinę.

Pagal BPK 374 straipsnį atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, gali sustabdyti teismo nuosprendžio ar nutarties vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2013 m. kovo 15 d. nutartimi priėmė nuteistojo G. K. kasacinį skundą, o nuteistojo prašymą sustabdyti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalies dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atmetė. Teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, taip pat nenustatė pagrindo stabdyti skundžiamojo nuosprendžio vykdymą.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl I. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes, išteisinęs jį pagal BK 153 straipsnį, neatsižvelgė į A. B. parodymus, kad ji nepastebėjo, jog vaiko bendravimas būtų pasikeitęs, jis buvo linksmas, gyvybingas, žaismingas, o psichologė nepateikė išvados, kad kasatoriaus veiksmai turėjo įtakos mažamečio psichikai ar sukėlė neigimų pasekmių.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiojo I. B. atstovė pagal įstatymą A. B. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį dėl I. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį visiškai patenkino. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad priteista 20 000 Lt neturtinė žala negali būti laikoma aiškiai neadekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Byloje nustatyta, kad G. K. daugiau nei metus laiko, per 22 kartus fotografuodamas mažamečio I. B. lytinius organus padarė 1369 nuotraukas, kurias vėliau perkėlė į savo personalinį kompiuterį. Jis išnaudojo mažametį vaiką pornografinei produkcijai gaminti (Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2010 m. kovo 1 d. ekspertizės akte šios nuotraukos pripažintos pornografinio pobūdžio).

Vaikų pornografija yra vaiko gerovei būtinų, kaip teigiama Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje, teisių į apsaugą ir globą pažeidimas. Šis nusikaltimas aukoms sukelia ilgalaikę fizinę, psichologinę ir socialinę žalą. G. K. nusikalstamais veiksmais pažeidė mažamečio vaiko saugumą, darė žalingą įtaką savo sūnėno socialiniam ir psichiniam vystymuisi. Sutiktina su teismų išvada, kad apnuoginto mažamečio nuotraukos, įdėjus jas į kompiuterį, kuriame instaliuota programa leido neribotam kiekiui nežinomų asmenų ne tik jas matyti, bet ir persiųsti į kitus kompiuterius, t. y. mažamečio nukentėjusiojo nuotraukos bet kuriuo metu gali būti paskleistos neapibrėžtam asmenų ratui ir tai gali trukdyti jam adaptuotis visavertį gyvenimą, bendrauti su draugais, pažįstamais ir giminaičiais.

Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. birželio 10 d. ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2000 m. fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos (Žin., 2004, Nr. 108-4028) (toliau vadinama – Protokolas). Jo nuostatos Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2004 m. rugsėjo 5 dieną. Protokolo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės, šio protokolo šalys, visiems vaikams, nukentėjusiems nuo šiame protokole apibūdintų nusikaltimų, užtikrina galimybę atitinkama tvarka siekti gauti žalos atlyginimą iš tų asmenų, kurie yra teisiškai atsakingi už ją.

Be to, atsiliepime į nuteistojo G. K. kasacinį skundą nukentėjusiojo I. B. įstatyminė atstovė A. B. pateikė išrašą iš I. B. medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad I. B. diagnozuotos potrauminio streso pasekmės, todėl rekomenduojama ilgalaikė palaikomoji psichoterapija – apie dvejus metus.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai teisingai išsprendė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos klausimą ir įstatymų reikalavimų nepažeidė, o nuosprendžių turinys patvirtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į visus reikšmingus CK 6.250 straipsnyje išvardytus kriterijus ir juos pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes.

 

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

 

Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo nešiojamąjį ir personalinį kompiuterius, nes pornografinio turinio dalykai buvo įsigyti ir laikomi kietuosiuose diskuose, todėl kompiuterių konfiskavimas yra perteklinis.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikaltamos veikos įrankiu pripažįstami – daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Nusikaltimo padarymo priemonė – daiktas (įtaisas, įrenginys, mechanizmas, prietaisas ir kt. materialus daiktas), kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.

Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagrįstai konfiskavo nešiojamąjį kompiuterį „XP Pavilion Entertainment PC“ ir personalinį kompiuterį „Inida Magnum“ Type M350/800“, nes kietasis diskas yra kompiuterio, kaip įrenginio, vidinė sudedamoji dalis (kaip ir procesorius, pagrindinė sisteminė plokštė, vaizdo plokštė, operatyvioji atmintis ir t.t.), o ne pats įrenginys. Kompiuterį, kaip įrenginį, sudaro labai daug komponentų, kurie tarpusavyje sąveikauja (tinklo plokštė perduoda informaciją, procesorius - apdoroja ir galiausiai kietasis diskas saugo). G. K. nusikaltimo įrankiai buvo ne kietieji diskai, o kompiuteriai.

 

Dėl daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų

 

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 307 straipsnio       6 dalies 2 punktą, nuosprendyje neišsprendė daiktinių įrodymų (2 GB atminties kortelės, 1 GB atminties kortelės „Kingston SD“, 8 GB talpos USB atmintinės „Kingston data traveler 100“ bei kompiuterių kietuosiuose diskuose esančios vaizdinės ir kitos medžiagos, kuri nesusijusi su baudžiamosios bylos tyrimu) klausimo ir prašo juos kasacinės instancijos teismo grąžinti jam.

Pagal BPK 361 straipsnį, nustatantį nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą, klausimus dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Kasatorius argumentas, kad iš jo be pagrindo išieškota 181,71 Lt proceso išlaidų (eksperto A. Chaževskio kelionės išlaidos), atmestinas.

BPK 103 straipsnio 1 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme nuteistojo G. K. prašymu į teismo posėdį kviestas ekspertas A. Chaževskis, kuris pateikė teismui prašymą dėl kelionės išlaidų apmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino eksperto kelionės išlaidas proceso išlaidomis, todėl, vadovaudamasis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, ekspertui A. Chaževskiui sumokėtas kelionės išlaidas teisėtai priteisė valstybės naudai iš nuteistojo G. K..

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

         Nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                            Gintaras Goda

 

 

                                                                                                            Antanas Klimavičius

 

 

                                                                                                            Viktoras Aidukas