Civilinė byla Nr. e2A-1484-580/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23592-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6.; 3.1.7.6; .
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PPVB“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PPVB“ ieškinį atsakovei A. U. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2024 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 109-3043, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Varūsta“, išvada teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „PPVB“ prašė ginčą tarp ieškovės ir atsakovės A. U. nagrinėti iš esmės, atmesti atsakovės 2024 m. vasario 25 d. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktą prašymą dalyje dėl 1 129,30 Eur išlaidų atlyginimo ir pripažinti, kad defekto šalinimo išlaidų suma yra 557,10 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. atsakovė 2022 m. vasario 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi iš ieškovės įsigijo naujos statybos butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų statybos projekte „Martyno namai“;
1.2. 2024 m. sausio 26 d. atsakovė kreipėsi į ieškovės atstovą dėl sienoje atsiradusio defekto taisymo. 2024 m. sausio 31 d. buvo surašytas statinio apžiūros aktas Nr. 2024/01, kuriame fiksuoti bute esantys defektai. Apžiūros akte nurodoma, kad defektą Nr. 2 (trūkis sienoje) tvarko konstruktyvo darbus atlikęs rangovas UAB „Varūsta“. Ieškovė po buto apžiūros 2024 m. vasario 7 d. raštu Nr. S-04-24 kreipėsi į UAB „Varūsta“, prašydama sutvarkyti fiksuotus defektus iki 2024 m. vasario 29 d.;
1.3. atsakovė nesudarė galimybių rangovei UAB „Varūsta“ patekti į butą ir ištaisyti atsiradusius defektus bei nelaukdama nurodyto termino, iki kada ieškovė įvardijo defektų ištaisymą (2024 m. vasario 29 d.), pabaigos, pati savo iniciatyva ištaisė defektą ir 2024 m. vasario 25 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl 1 129,30 Eur defekto šalinimo išlaidų atlyginimo;
1.4. ieškovė nesutinka su defekto šalinimo išlaidų dydžiu. Teigia, kad rangovė UAB „Varūsta“ parengė defekto šalinimo darbų sąmatą, kurios dydis yra 557,10 Eur. Ši defekto šalinimo darbų sąmata yra reali ir pagrįsta.
2. Atsakovė A. U. su ieškiniu nesutiko, prašė ginčą nagrinėti iš esmės, pripažinti atsakovės išlaidas pagrįstomis bei įpareigoti ieškovę padengti 1 200 Eur išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. akte nurodyti aiškiai vizualiai matomi buto sienų defektai, aiškiai nurodyta, kieno atsakomybė kiekvieno trūkio defekto. Defektas Nr. 2 yra statytojo atsakomybė, šį defektą tvarko trečiasis asmuo (rangovas);
2.2. atsiradęs defektas buvo trūkis sienoje. Atsakovei nebuvo pateikta rangovės UAB „Varūsta“ defektų šalinimo darbų sąmata. Trečiasis asmuo turėjo visas galimybes bendrauti, derintis ir tvarkyti defektą, bet to nepadarė, reikalaudamas mano meistrų kontaktų ir vilkindamas šią situaciją. Atsakovė siekė kuo greičiau pašalinti defektus, todėl nesulaukė, kad rangovė UAB „Varūsta“ juos pašalintų.
3. Trečiasis asmuo UAB „Varūsta“ atsiliepime palaikė ieškovės poziciją, prašė ieškovės ir atsakovės ginčą išnagrinėti iš esmės; atmesti atsakovės komisijai pateiktą prašymą kaip nepagrįstą, jei prašymas nebūtų patenkintas, pripažinti, kad pagrįsta atsakovės reikalavimo suma ieškovei dėl buto defektų pašalinimo yra 557,10 Eur. Nurodė, kad:
3.1. atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių defektų atsiradimo priežastį bei ieškovo ar trečiojo asmens atsakomybę dėl šių defektų;
3.2. byloje nėra duomenų, kuo atsakovė grindžia reikalaujamą sumą. Atsakovė nei Komisijai, nei ieškovui, ar trečiajam asmeniui nepateikė defekto pašalinimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų ar duomenų, kad defektas apskritai buvo pašalintas atsakovės sąskaita ir jėgomis. Darytina išvada, kad atsakovė neturėjo jokių CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų išlaidų.
4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje palaikė nutarimo argumentus. Nurodė, kad:
4.1. Tarnyba, gavusi vartotojos A. U. 2024 m. vasario 25 d. prašymą (reg. Nr. 7G-1969) dėl vartotojos įsigytame bute trūkio kambario sienoje ir tuo pagrindu vartotojos keliamo reikalavimo nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus – 1 129,30 Eur sumą, priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir UAB „PPVB“ kilusį ginčą;
4.2. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, teisinį reglamentavimą ir priėmė sprendimą, kuriuo pripažino pagrįstu vartotojos reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo kaštus – 1 129,30 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad:
5.1. ieškovė 2022 m. vasario 4 d. bendrojo naudojimo objektų, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. 2024 m. sausio 31 d. atsakovės bute įvyko apžiūra dėl fiksuotų trūkių sienose. Ieškovės surašytame defektų nustatymo akte konstatuota, kad dėl defektų Nr. 1 ir Nr. 3 atsakovė turi kreiptis į apdailą atlikusius meistrus, o dėl defekto Nr. 2 į rangovę UAB „Varūsta“. Ieškovė 2024 m. vasario 7 d. raštu Nr. S-01-24 kreipėsi į rangovę UAB „Varūsta“ dėl defekto atsakovės bute šalinimo, nustatė terminą jį pašalinti iki 2024 m. vasario 29 d. Susirašinėjimai su atsakove patvirtina, kad ieškovė nesudarė galimybių rangovei UAB „Varūsta“ patekti į butą ir pašalinti sienos defektą bei defektą pašalino savo iniciatyva. Remonto darbai kainavo 1 200 Eur, šią aplinkybę patvirtina 2024 m. gruodžio 14 d. V. P. atsakovei išrašyta sąskaita faktūra. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2024 m. spalio 17 d. nutarimu tenkino atsakovės prašymą dėl 1 129,30 Eur sumos priteisimo iš ieškovės už sienos defektų šalinimą;
5.2. CK 6.334 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvius pasirinkimus dėl pirkėjo pažeistų teisių gynimo. Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovė privalėjo sudaryti galimybę ieškovės rangovei UAB „Varūsta“ pašalinti defektą. Atsakovė jos teisių gynimo būdu pasirinko reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo darbų kaštus. Teismas sutiko, kad atsakovė turėjo teisę rinktis, ar ieškovės rangovai šalins defektus, ar ieškovė atlygins atsakovės patirtas išlaidas dėl defektų šalinimo savo iniciatyva;
5.3. nėra duomenų, kad ieškovė atsakovei pateikė darbų sąmatas. Sąmata Nr. 1 yra neaiški, nenurodomas rangovas. 605,40 Eur sąmatą pateikė UAB „Eriadas“, tačiau defekto šalinimo darbus turėjo atlikti UAB „Varūsta“. Nenustatyta, kiek defekto šalinimo darbai būtų kainavę, jei juos būtų atlikusi ieškovės parinkta rangovė UAB „Varūsta“. Sąmatoje (605,40 Eur) matyti, kad sienų dažymas tik vieną kartą, nepaaiškinta, ką reiškia „labai geras glaistymas ir šlifavimas“ arba „labai geras sienų dažymas“, nepaaiškinti konkretūs statybinių darbų kiekiai. Akcentuotina, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikė atsakovei pasirinkti, ar leisti ieškovės rangovei šalinti defektą, ar reikalauti išlaidų apmokėjimo dėl defekto šalinimo;
5.4. atsakovės pateiktos nuotraukos ir atliktų darbų sąskaita faktūra 1 200 Eur sumai patvirtina, kad defekto šalinimo darbai buvo atlikti. Ieškovės argumentas, kad pagal minėtą sąskaitą faktūrą nebūtinai atlikti defekto šalinimo darbai, yra prielaida, nėra pagrindo sutikti, kad atsakovės patirtos išlaidos yra nepagrįstos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „PPVB“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
6.1. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – atsakovė neįrodė patirtos žalos dydžio, trūkumų šalinimo darbų fakto ir darbų apimties. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles pareiga įrodyti trūkumų šalinimo išlaidas tenka atsakovei, kaip tokias išlaidas patyrusiam asmeniui. Atsakovė nepagrindė, kad realiai patyrė trūkumo šalinimo išlaidas. Atsakovė pateikė vien tik V. P. 2024 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą 1 200 Eur sumai. Kitų įrodymų, tame tarpe ir dėl sąskaitos apmokėjimo, nepateikta. V. P. sąskaita faktūra sudaryta 2024 m. gruodžio 14 d., t. y. vėlesnė nei Komisijos nutarimas ar ieškinys. Komisijai priimant nutarimą, objektyviai nebuvo jokio dokumento, kuris pagrįstų atsakovės išlaidas. Komisijos nutarimas nepagrįstas jokiais objektyviais dokumentais;
6.2. atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kokie konkretūs trūkumo šalinimo darbai atlikti. Iš 2024 m. gruodžio 14 d. sąskaitos faktūros nematyti, kokios apimties (kiekiai), kokio konkretaus pobūdžio darbai buvo atliekami, ir ar darbai buvo susiję su trūkio sienoje pašalinimu;
6.3. pagrįstos ir realios trūkumo šalinimo išlaidos sudaro 557,10 Eur. Pirmosios instancijos teismas nevertino su ieškiniu pateiktos UAB „Varūsta“ parengtos sąmatos, o pasisakė tik dėl ieškovo 2025 m. spalio 17 d. pateiktos UAB „Eriadas“ sąmatos. Teismo sprendimas prieštaringas, grindžiamas tuo, kad neva ieškovas nepaaiškino nurodytų konkrečių statybinių darbų kiekių, kai atsakovė, kuriai tenka pareiga pagrįsti ir įrodyti jos atliktų trūkumo šalinimo darbų kiekius, patirtas išlaidas, pateikia neišsamią V. P. 2024 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą, kurioje nenurodoma, kokie konkretūs darbai atlikti. Teismas nepagrįstai laikė sąskaitą tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu visą atsakovės prašomą 1 129,30 Eur sumą;
6.4. nors kita šalis yra vartotojas, negali būti taikomos kitokios įrodymų vertinimo taisyklės. Vartotojas privalo nesutikimą su jam reiškiamais reikalavimais bei savo atsikirtimus pagrįsti, laikydamasis tų pačių civilinio proceso taisyklių. Negali būti taikomos išimtys vien dėl vartotojo statuso.
7. Atsakovė A. U. prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad:
7.1. nei iš ieškovo, nei iš rangovo negavo aiškaus plano ar sąmatos, kada planuojama pradėti darbus, kiek tai užtruks ir kada planuojama baigti darbus, taip pat planuojamų darbų atlikimo plano ar sąmatos. Tai rodo, kad darbai nebuvo planuojami geranoriškai atlikti, buvo vilkinama. Negavusi aiškaus darbų plano, nusprendė darbus atlikti su patikimais meistrais, kurie atsako už savo darbų kokybę, suteikia garantiją ir defektus pašalina jiems atsiradus;
7.2. 2024 m. vasario 24 d. kreipėsi į Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pateikė darbų sąmatas. Dėl meistrų užimtumo darbai buvo atlikti vėliau. V. P. išrašė sąskaitą faktūrą už atliktus darbus. Šis dokumentas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymo, tai yra pagrindinis įrodymas, kad už atliktus darbus buvo atsiskaityta. Pirmosios instancijos teismui pateiktos nuotraukos, iš kurių matosi, kad darbai buvo atlikti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimo.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. U. iš ieškovės UAB „PPVB“ 2022 m. vasario 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. vasario 4 d. bendrojo naudojimo objektų, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Ieškovė yra projekto „Martyno namai“ vystytoja, kaip nurodyta procesiniuose dokumentuose, namo konstruktyvo darbus atliko rangovas UAB „Varūsta“.
12. 2024 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku atsakovė kreipėsi į projekto „Martyno namai“ vystytojo UAB „PPVB“ atstovą UAB „Eriadas“ dėl atsiradusių defektų taisymo. 2024 m. sausio 31 d. atsakovės bute įvyko apžiūra dėl trūkių sienose. Ieškovės surašytame defektų nustatymo akte Nr. 2024/01 konstatuota, kad dėl defektų Nr. 1 ir Nr. 3 atsakovė turi kreiptis į apdailą atlikusius meistrus, o dėl defekto Nr. 2 į rangovę UAB „Varūsta“. Ieškovė 2024 m. vasario 7 d. raštu kreipėsi į rangovę UAB „Varūsta“ dėl konstruktyvo defekto atsakovės bute šalinimo, nustatė terminą jį pašalinti iki 2024 m. vasario 29 d. 2024 m. vasario 12 d. raštu UAB „Varūsta“ ieškovei pranešė dėl negalėjimo susitarti su atsakove dėl defekto apžiūros ir įvertinimo. 2024 m. vasario 13 d. laišku atsakovė pasiūlė tartis dėl 1 000 Eur kompensacijos. 2024 m. vasario 22 d. raštu ieškovė atsakovės paprašė sudaryti sąlygas defektui pašalinti. 2024 m. vasario 26 d. ir 27 d., kovo 6 d., 15 d., 25 d. su atsakove komunikavo UAB „Eriadas“ atstovė, prašė sudaryti sąlygas defekto šalinimui, nurodė, kad kompensacija nebus mokama, trūkumų šalinti neatsisako.
13. Atsakovė 2024 m. vasario 25 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl 1 129,30 Eur defekto šalinimo išlaidų atlyginimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2024 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 10G-3043 tenkino atsakovės prašymą dėl 1 129,30 Eur sumos priteisimo iš ieškovės už sienos defektų šalinimą.
14. Ieškovė, nesutikdama su Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama ginčą nagrinėti iš esmės, atmesti atsakovės 2024 m. vasario 25 d. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktą prašymą dalyje dėl 1 129,30 Eur išlaidų atlyginimo ir pripažinti, kad defekto šalinimo išlaidų suma yra 557,10 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl atsakovės pareigos įrodyti trūkumų šalinimo išlaidas
11. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį nustatyta, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
12. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).
13. Apeliaciniame procese keliamas ginčas trūkumo šalinimo išlaidų dydžio. Apeliantas pažymi, kad nėra ginčo dėl atsakovei priklausančiame bute nustatyto buto trūkumo – įtrūkimo sienoje, fakto bei defekto atsiradimo priežasčių. Tuo ieškovė sutinka, jog jai kilo pareiga pašalinti trūkį sienoje, 2024 m. sausio 31 d. apžiūros akte, įvardintą kaip defektas Nr. 2. Taip pat apeliaciniame procese nėra ginčijama atsakovės teisė prašyti priteisti daikto trūkumo išlaidas, nesudarius pardavėjui ieškovei UAB „PPVB“ ar jos atstovams galimybės pašalinti nustatytų trūkumų.
Dėl remonto darbų atlikimo fakto nustatymo
14. Apeliantė kelia abejones dėl trūkumo pašalinimo darbų atlikimo fakto nustatymo tinkamumo. Pažymi, kad teismas neįvertino, jog V. P. 2024 m. gruodžio 14 d. sąskaita faktūra sudaryta jau po Komisijos nutarimo priėmimo, sąskaitoje nenurodyti atlikti darbai ir jų kiekis, nėra duomenų, ar sąskaita buvo apmokėta.
15. Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį bei atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog atsakovė laikosi pozicijos, kad darbai yra atlikti ir trūkumai buvo pašalinti. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus ir įrodyti turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti.
16. Iš skundžiamo sprendimo motyvų nustatyta, kad teismas vertino, jog darbų atlikimo faktas yra patvirtinamas atsakovės pateiktomis fotonuotraukomis bei V. P. 2024 m. gruodžio 14 d. sudaryta sąskaita faktūra.
17. Bylos duomenys rodo, jog atsakovė kartu su 2024 m. gruodžio 18 d. atsiliepimu pateikė 3 fotonuotraukas, kuriose matyti balta spalva nudažytas patalpos kampas, nufotografuotose sienose nėra įtrūkimų. Vertinant pateiktas fotonuotraukas, pažymėtina, jog nėra galimybės nustatyti, kad fotonuotraukos darytos atsakovės bute ir jose yra nufotografuotas tas pats kampas, kuriame buvo trūkis sienoje, 2024 m. sausio 31 d. apžiūros akte, įvardintas kaip defektas Nr. 2. Kaip matyti, apžiūros akte esančiose fotonuotraukoje, kurioje fiksuojamas defektas Nr. 2, yra lubų apdaila, kurios nėra atsakovės pateiktose fotonuotraukose. Nėra aišku, ar lubų apdaila buvo nuimta, šalinant defektus, ar fotonuotraukoje fiksuota ne tos patalpos dalis.
18. Nustatydamas atsakovės patirtų nuostolių dydį pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi atsakovės pateikta V. P. 2024 m. gruodžio 14 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyti apdailos remonto darbai už 1 200 Eur. Sutiktina su ieškove, jog V. P. 2024 m. gruodžio 14 d. sąskaitoje faktūroje nėra nurodyti konkretūs atliktini darbai, nėra aišku, kokia darbų apimtis, negalima nustatyti, ar V. P. atliko tik nustatyto defekto Nr. 2 šalinimo darbus, ar atliko ir kitus apdailos darbus. Atsakovė nėra pateikusi parengtos sąmatos, iš kurios būtų matyti, kokie darbai sudaro 1 200 Eur sumą, ar bent pati paaiškinusi, dėl kokių darbų atlikimo tarėsi, arba pateikusi darbus atlikusio meistro paaiškinimus, iš kurių būtų galima spręsti, kokie darbai buvo atlikti. Palyginus V. P. 2024 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą su ieškovės pateiktomis sąmatomis dėl darbų atlikimo, yra akivaizdus turinio skirtumas, ieškovės pateiktose sąmatose darbai nurodyti pagal atskiras darbų kategorijas, paskaičiuoti darbų kiekiai, kai V. P. 2024 m. gruodžio 14 d. sąskaitoje faktūroje abstrakčiai nurodyti apdailos remonto darbai, neišskiriant pagal konkrečius darbus ir kiekius.
19. Apeliantė pagrįstai atkreipia teismo dėmesį, kad byloje nėra jokių atliktų darbų apmokėjimo dokumentų. Duomenų apie sąskaitos apmokėjimą nepateikta nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Nesant išlaidas patvirtinančių dokumentų, dėl ko negalima nustatyti fakto, kad atsakovė realiai patyrė jos nurodomo dydžio išlaidas, šalindama nustatytą trūkumą.
20. Sutiktina ir su apeliantės argumentu, jog V. P. sąskaita faktūra sudaryta 2024 m. gruodžio 14 d., t. y. po Komisijos 2024 m. spalio 17 d. nutarimo priėmimo ir ieškinio pateikimo (2024 m. lapkričio 15 d.). Nors atsakovė 2024 m. vasario 24 d. prašyme Komisijai nurodė patirtinus nuostolius, tačiau teismui nepateikė duomenų, kuo grindė nuostolius, Komisijai priimant nutarimą. Byloje nėra dokumento, kuris pagrįstų atsakovės išlaidas. PVM sąskaita faktūra nėra tinkamas dokumentas, kuriuo galima pagrįsti atliktą pinigų sumokėjimą, kadangi juo nepatvirtinamas pinigų perdavimo faktas.
21. Apibendrinant, spręstina, jog atsakovės teikiami įrodymai nėra pakankami nustatyti atsakovės įrodinėjamai aplinkybei, kad defekto šalinimo darbai buvo realiai atlikti. Pirmosios instancijos teismas neaptarė byloje esančių įrodymų, nepašalino abejonių, susijusių su įrodymų prieštaringumu, nors ieškovės nurodyti įrodymų tinkamumo ir pakankamumo trūkumai, kad neaišku kokie darbai atlikti, kad V. P. sąskaita sudaryta po ieškinio pateikimo, nėra dokumentų apie darbų apmokėjimą, yra akivaizdūs. Pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys – fotonuotraukos ir V. P. sąskaita, yra nepakankami įrodymai faktui dėl trūkumo pašalinimo darbų atlikimo nustatyti.
Dėl trūkumų šalinimo išlaidų pagrįstumo
22. Taip pat, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus dokumentus, pagrindžiančius trūkumo šalinimo išlaidas, o būtent sprendime nepasisakė dėl UAB „Varūsta“ parengtos sąmatos, o UAB „Eriadas“ parengtą sąmatą nepagrįstai sukritikavo.
23. Ieškovė, įrodinėdama defekto šalinimo išlaidų dydį, į bylą kartu su ieškiniu pateikė konstruktyvo darbus atlikusio rangovo UAB „Varūsta“ parengtą defekto šalinimo darbų sąmatą Nr. 1. Pateiktoje sąmatoje nurodyta, kad remonto darbų kaina su PVM yra 557,10 Eur, o šiuos darbus sudaro paruošimo darbai (baldų dangstymas, rozečių, jungtukų demontavimas ir uždengimas, pakabinamų lubų nuėmimas ir uždėjimas, sienos trūkio sutvarkymas, sienos gruntavimas ir dažymas, medžiagų transportavimas). Taip pat ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė UAB „Eriadas“ parengtą sąmatą, kurioje remonto darbų kaina nurodyta 605,40 Eur bei išvardyti reikalingi atlikti darbai šalinant atsakovės bute nustatytą defektą.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nėra duomenų, kad šios darbų sąmatos buvo pateiktos atsakovei. Sąmata Nr. 1 yra neaiški, nėra nurodomas rangovas. 605,40 Eur sąmata yra pateikta UAB „Eriadas“, tačiau pagal bylos duomenis, defekto šalinimo darbus turėjo atlikti UAB „Varūsta“. Laikė, kad nėra nustatyta, kiek defekto šalinimo darbai būtų kainavę, jei juos būtų atlikusi ieškovės parinkta rangovė UAB „Varūsta“. Analizuodamas UAB „Eriadas“ sąmatą (605,40 Eur) teismas pažymėjo, kad joje numatytas sienų dažymas tik vieną kartą, nepaaiškinta, ką reiškia „labai geras glaistymas ir šlifavimas“ arba „labai geras sienų dažymas“, taip pat nepaaiškinti nurodyti ir paskaičiuoti konkretūs statybinių darbų kiekiai.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais ieškovės pateiktos sąmatos išlaidoms pagrįsti buvo pripažintos netinkamais įrodymais ir atmestos. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovė būtų atsiskaičiuosi už atliktus darbus, taip pat nėra duomenų, kurie pagrįstų konkretaus trūkumo šalinimui patirtinų ar jau patirtų išlaidų dydį. Taigi, šiuo atveju, yra ypatingai svarbi aplinkybė dėl nuostolių realumo įvertinimo. Abiejose ieškovės pateiktose sąmatose yra detaliai nurodyti atliktini darbai bei darbų kiekiai, abi sąmatos sudarytos kompetentingų asmenų ir iš esmės atitinka tokių dokumentų sudarymui keliamus reikalavimus, byloje nėra pateikta argumentų, kad šios sąmatos neteisingos, kad jose nurodyti neaktualūs darbai, remiamasi neteisingais darbų įkainiais ar pan. Nėra pagrindo vertinti, kad sąmatos yra netinkamos, vertinant galimą trūkumų šalinimo darbų kainą.
26. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Eriadas“ yra projekto vystytojo UAB „PPVB“ atstovas, o UAB „Varūsta“ yra namo konstruktyvo darbus atlikęs rangovas. Ieškovės santykis su šiais asmenimis, priimant sprendimus dėl trūkumų šalinimo, nustatant, kuris iš jų sudaro sąmatą ar atlieka darbus, yra ieškovės pasirinkimas, kuris neįtakoja atsakovės teisių. Skundžiamame sprendime teismas apskritai nenustatinėjo fakto, kuris rangovas turėjo būti pasitelktas defekto šalinimui, o sprendė tik ieškovės atsakomybės klausimą. Nėra draudimo ieškovei trūkumų šalinimo darbų atlikimui pasitelkti bet kurį asmenį, taigi nėra ir jokio pagrindo atmesti sąmatą vien dėl to, kad ji sudaryta vieno ar kito subjekto. Analizuodamas UAB „Eriadas“ sąmatą (605,40 Eur) teismas pažymėjo sąmatoje nurodytų darbų netikslumus, tačiau neturėjo pagrindo spręsti ir nesprendė, kad sąmata yra sudaryta klaidingai nurodant atliktinus darbus. Byloje nesurinkti duomenys, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl atliktinų darbų būtinumo, todėl neturėdamas specialių žinių bei nesant specialisto paaiškinimo, teismas neturėjo galimybės atmesti sąmatoje nurodytus darbus, kaip netinkamus. Sutiktina su apeliantu, kad teismas nieko nepasisakė ir nevertino svarbaus bylai įrodymo – su ieškiniu pateiktos UAB „Varūsta“ sąmatos 557,10 Eur sumai. Pastebėtina, jog atsakovė apskritai neteikė paaiškinimo, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino sąskaitos, išrašytos vien tik nurodant apdailos remonto darbus, tinkamumą nuostoliui pagrįsti.
27. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).
28. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
29. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Remdamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Aptariamu atveju, bylos iš esmės neišnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas negali perimti pirmosios instancijos teismo funkcijų ir įvertinti tik apeliaciniame procese pateiktų reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, kadangi tokiu atveju su sprendimu nesutinkančiai šaliai būtų panaikinama galimybė teikti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turi būti nustatyta, ar atsakovė realiai atliko trūkumo pašalinimo darbus, kiek už šiuos darbus sumokėjo, už kokius konkrečius darbus yra pateikta V. P. sąskaita faktūra, kokia buvo pagrįsta trūkumo pašalinimo darbų vertė, ar ieškovės pateiktose sąmatose nurodyti darbai ir jų kaina yra tinkami įrodymai, sprendžiant dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pirkėjo turėtų nuostolių kompensavimo priteisimo.
30. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo defektų šalinimo išlaidų sumą nustatyti 557,10 Eur pagal UAB „Varūsta“ sąmatą. Ši su ieškiniu pateikta UAB „Varūsta“ sąmata 557,10 Eur sumai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo vertinama. Byloje nėra ištirti kiti įrodymai, kuriais yra grindžiamas nuostolių atsiradimas ir dydis. Atsakovės teikta V. P. sąskaita faktūra yra išrašyta dvigubai didesnei sumai, iš atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą bei Komisijos nutarimo galima suprasti, kad atsakovė buvo kreipusis dėl sąmatos 1 129,30 Eur sudarymo. Taigi byloje yra reikalinga aiškintis ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes dėl nuostolių įvertinimo ir nesant išsamaus tyrimo, neteisinga remtis pirmosios instancijos teisme neaptartu ir neišnagrinėtu įrodymu.
31. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nors CPK numato procesinę galimybę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau tokios tvarkos pasirinkimas negali daryti įtakos bylos išnagrinėjimo kokybei ir rezultatui. CPK 235 straipsnio 5 dalis nurodo, kad pripažinęs, kad žodinio proceso tvarka bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, teismas turi teisę panaikinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas nutartis ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju, teismas įvertinęs, jog šalių pateikti duomenys yra aiškiai nepakankami, kad būtų galima atskleisti bylos esmę ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turėjo nuspręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo nustatymo.
32. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Apeliaciniame procese apeliantė turėjo ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur žyminio mokesčio bei 1 736,35 Eur išlaidas advokato pagalbai. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos. Turėtos išlaidos bus paskirstytos priimant sprendimą.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
n u t a r i a :
ieškovės UAB „PPVB” apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė